AKTUALU

Kas yra šeimos mediacija?

Šiuo metu nėra vieno bendro ir aiškiai apibrėžto šeimos mediacijos termino. Paprastai mediacija apibrėžiama kaip procesas, kurio metu neutrali trečioji šalis siekia padėti šalims – tėvams – patiems rasti jiems geriausią sprendimą. Mediacijos tikslas ir esminis principas – įpareigoti šalis priimti abiems priimtiną sprendimą be valstybės įsikišimo.

Daugelyje valstybių šeimos mediacija jau yra plačiai paplitusi. Tą sąlygoja dvi pagrindinės priežastys: pirma, manoma, kad tai padeda sumažinti teismų darbo krūvį; antra – tai vienas iš tinkamiausių būdų spręsti šeimos ginčus šalims, kurios ateityje turėtų bendrauti, o kai šeimoje yra vaikų, tai neišvengiama.

Teisminė mediacija veikia daugelyje valstybių teismuose. Ją gali vykdyti ir specializuoti šeimos teismai. Teisminė mediacija yra labiau prieinama. Dažniausiai šalys tiesiogiai kreipiasi į teismą, nes nežino apie galimą mediaciją. Tokiu atveju, teismas pasiūlo šalims pabandyti ginčą spręsti taikiai. Paprastai teisėjas, pasiūlęs šalims spręsti ginčą taikiai, sustabdo bylos nagrinėjimą ir nustato, kiek laiko mediacija turėtų trukti ir kada bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujintas. Tai svarbu, kai sprendžiami su vaiko interesų apsauga susiję klausimai. Tokia mediacija gali būti apmokama iš specialių valstybinių fondų, tuo tarpu neteisminės mediacijos atveju tai padaryti sunkiau.

Neteisminė mediacija taip pat turi savų privalumų, nes ginčo šalys gali išvengti teisminio bylinėjimosi, o teismuose sumažėja bylų skaičius. Vis dėlto dažniausiai šalių susitarimas turi būti patvirtintas teismo tam, kad jis būtų vykdytinas.

Kaip minėta, šiuo metu nėra vienos mediacijos sąvokos. Jos praktika taip pat labai įvairi. Tačiau, lyginant kelių šalių praktiką, galima teigti, jog egzistuoja bendri mediacijos procesui būdingi principai: 

1. Šalių savanoriškumas. Dauguma valstybių, kuriose vykdoma mediacija, numato, kad šalys mediaciją renkasi ir joje dalyvauja savanoriškai. Mediacijos tikslas ir vienas iš fundamentalių principų, pripažįstamų visame pasaulyje, yra paskatinti šalis pačioms išspręsti ginčą be valstybės įsikišimo. Nors kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Maltoje, mediacija šeimos bylose privaloma, jeigu šeimoje yra vaikų. Vis dėlto daugelyje valstybių mediacija – savanoriškas procesas, kurio dalyviai bet kuriuo metu gali atsisakyti dalyvauti jame.
2. Mediatorių nešališkumas, neutralumas ir kvalifikacija. Mediatorius nepalaiko nei vienos šalies, o tik kaip neutrali trečioji šalis padeda joms pačioms priimti sprendimą. Taip pat labai svarbu, kad mediatoriai būtų tinkamai parengti, kompetentingi, veiktų efektyviai ir laikytųsi veiklos standartų. Šiuo metu mediatorius nėra profesija. Mediatoriais gali būti teisinį, socialinį ir psichologinį išsilavinimą turintys specialistai.
3. Konfidencialumas. Svarbu tai, kad tiek šalys, tiek mediatorius laikytųsi konfidencialumo principo. Tai, kas buvo išsakyta ir sužinota mediacijos metu, negali būti perduodama trečiosioms šalims. Kai kuriose valstybėse informacija, sužinota mediacijos metu, gali būti atskleista trečiajai šaliai, kai:
• šalys su tuo sutinka;
• tai numato įstatymas;
• tai reikalinga susitarimo vykdymui;
• mediatorius apkaltinamas netinkama veikla ir turi dėl to gintis;
• reikalinga apsaugoti vaiką nuo žalos ar smurto.
Mediatorius negali būti kviečiamas liudyti. Jis gali tik patvirtinti, ar šalys dalyvavo mediacijos procese, ar susitarimas buvo pasiektas. Konfidencialumo principas skatina šalis būti atviroms, pasitikėti viena kita.
4. Šalių lygiateisiškumas, sąžiningumas ir bendradarbiavimas. Svarbu užtikrinti, kad abi šalys jaustųsi vienodai, kad abiem pusėms būtų sudarytos tos pačios galimybės pasisakyti ir būti išklausytoms.
5. Mediacijos proceso lankstumas, operatyvumas ir efektyvumas. Šiame procese dalyvaujančios šalys turi būti sąžiningos bei suinteresuotos greitu ginčo sprendimu. Taip pat labai svarbu, kad priimti susitarimai būtų pripažįstami.

Šeimos mediacija apima labai platų ginčo klausimų ratą. Tai gali būti ginčai dėl vaiko globos, bendravimo, išlaikymo ir kitų klausimų. Praktika rodo, kad tais atvejais, kai tėvai patys susitaria dėl su vaiku susijusių klausimų, yra didesnė tikimybė, kad šių susitarimų bus laikomasi labiau, nei tų nurodymų, kuriuos priima teismas. Šeimos mediacijos tikslas – tėvams, netikintiems, kad yra įmanoma rasti bendrą sprendimą, padėti jį surasti. Mediatorius – ne teisėjas, jis nenusprendžia, kas geriau abiems tėvams. Jis tik padeda jiems įsiklausyti į vienas kito argumentus, suprasti silpnąsias ir stipriąsias jų pozicijos puses, galvoti apie tai, kas geriausia vaikui, ir suvokti, kas bus, jeigu jie nesusitars.

Šeimos mediacijos privalumai, lyginant ją su teisminiu procesu, yra šie:

1. Šalys, o ne teisėjas ar kas nors kitas, nusprendžia, ko jos nori.
2. Sutuoktiniai turi galimybę, padedant mediatoriui, susėsti, išsikalbėti, įsiklausyti ir išgirsti kitos šalies argumentus, priežastis, sukėlusias konfliktą. Taip išvengiama streso, tolimesnės žalos vaikui, neradus tėvams bendro sutarimo, atsiradimo.
3. Išlieka galimybė palaikyti gerus santykius ateityje. Tai ypač svarbu poroms, turinčioms vaikų. Net ir ne sutuoktiniai visą gyvenimą ir toliau bus susieti, nes vaikui jie išliks tėvai.
4. Jų pačių priimtas sprendimas bus priimtinas abiem šalims.
5. Tai pigesnis ir greitesnis būdas išspręsti nesutarimus, lyginant su atvejais, kada kreipiamasi į teismą.
6. Mediacijos metu pasiektas susitarimas yra lankstesnis. Pasikeitus aplinkybėms, tokį susitarimą paprasčiau nei teismo sprendimą pakeisti.

Kaip minėta, tarptautinė šeimos mediacija šiuo metu dar tik kuriama. Teisės aktai turi numatyti sąlygas, kurios garantuotų sąžiningą procesą, taip pat nustatytų procesą, kaip mediacijos metu pasiekti susitarimai pripažįstami ir vykdomi. Svarbu nepamiršti ir tai, kad valstybė turi ginti silpnesnę pusę – šiuo atveju, vaiką. Todėl būtina numatyti ir sąlygas, kurioms esant, tokie susitarimai nebus pripažįstami.

Mediacija ne visada yra galima, ne visus ginčus ji gali padėti išspręsti, bet ji yra paslauga, galinti padėti tėvams pradėti kalbėtis ir tartis, ieškant geriausiai vaiko interesus atitinkančių sprendimų.

Tekstas parengtas pagal puslapio www.pertvarka.lt informaciją.

 

 

 

 

 

 

Budintis globotojas: kodėl verta juo tapti

Tad kas gi yra budintis globotojas? Tai – asmuo, kuris savo šeimoje ne ilgiau nei 12 mėnesių laikinai prižiūri nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai. Ši veikla vykdoma pagal globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, rašo laikraštis „Palangos tiltas“. 

Apie budintį globotoją imta kalbėti pernai, tačiau esama daug žmonių, kurie apie šią veiklą nėra girdėję, – atkreipė dėmesį Palangos miesto socialinių paslaugų centro direktorė Daiva Dekontaitė.

Apie globėjus jau visi žino seniai, o dabar neseniai atsirado veikla, kurią savo gyvenamajame būste vykdo budintis globotojas. Kai šalyje imtasi vaikų globos pertvarkos, siekiama nuo institucinės globos pereiti prie gyvenimo šeimoje, jog kuo daugiau vaikų būtų apgyvendinti ne globos institucijose, o pas globotojus. Taip ir atsirado ši veikla.

Pagalbą budintiems globėjams teikia globos koordinatorius

„Rengiami mokymai globotojams, suteikiama daug informacijos apie vaiko psichologiją, sunkumus, su kuriais gali susidurti tiek budintys globėjai, tiek globojamas vaikas.

Mokymų metu besirengiantys globoti žmonės gali įsitikinti, ar bus pajėgūs suteikti reikiamą pagalbą globojamam vaikui. Taip, kad pasiėmiau vaiką ir jį prižiūrėsiu – nelabai tikėtina, nes šie vaikai yra pažeisti, jautresni, su jais sunkiau užmegzti ryšį. Reikia labai daug žinių, kad būtų galima vaikui padėti ir tam globotojai turi būti pasiruošę“, – kalbėjo socialinė darbuotoja globai ir įvaikinimui Gražina Diemintienė.

Darbas su didžiule atsakomybe

Kaip pasakojo globos koordinatorė Vitalija Kniukštienė, budintis globotojas veikia pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su Globos centru ir ši sutartis pasirašoma metams, kuri gali būti pratęsiama. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą. Galima globoti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais – ne daugiau kaip 5. Išimties tvarka prižiūrimų vaikų skaičius gali būti ir didesnis, kai norima neišskirti brolių ir seserų.

„Žmonės domisi, tačiau ne itin aktyviai. Tai yra darbo pasiūlymas su didžiule atsakomybe ir tam tikru pašaukimu, tad tam ryžtis žmonėms nėra lengva“, – teigė globos koordinatorė.

Pasak direktorės D. Dekontaitės, baimė slypi ir tame, jog globotojai bijo žmonių iš vaiko artimosios aplinkos reakcijos. „Viskas turėtų būti ir yra konfidencialu, kad globotojai nepajaustų spaudimo iš globojamų vaikų tėvų. Ir šiaip sklando labai daug mitų apie vaikų globą, tai labai stabdo žmones. Žinoma, ir didžiulė atsakomybė – juk tai vaikas, kuriam reikia atidos, didžiulio rūpesčio“, – kalbėjo D. Dekontaitė.

Tam pritarė ir G. Diemintienė, teigdama, kad itin svarbus globotojams yra asmeninės erdvės išsaugojimas, vyrauja mitai apie nesaugumą, – tai ir stabdo. Tačiau konfidencialumo laikomasi, budinčio globotojo namų adresas niekam nedalinamas, tad jie gali ramiai gyventi ir jokie incidentai neįmanomi. Taip pat baimę sukelia tai, jog budinčio globotojo veikla nėra suderinama su kitu darbu, nes pagalbos gali prireikti ir mažamečiam vaikui ar kūdikiui, o kaip žinia, tokio amžiaus vaikai negali likti be nuolatinės priežiūros.

Itin svarbūs mokymai

Budintis globotojas priežiūrą vaikui teikia iki metų, šis laikotarpis gali būti ir trumpesnis, priklausomai nuo to, kokio laikotarpio reikia biologinei vaiko šeimai sugrįžti į vėžes.

„Mokymų metu budintys globotojai mokomi psichologinių aspektų, pavyzdžiui, suvokti, kad vaikas apsigyveno laikinai, tad stiprus prisirišimas gali būti skausmingas. Visgi žmonės nėra bejausmiai ir sunku tai įgyvendinti. Mokymai suteikia daug žinių, psichologinį pasirengimą užtikrinant tinkamą vaiko ugdymą, priežiūrą“, – pastebėjo direktorė.

Mokymai trunka tris mėnesius

„Mes lankomės ir siekiančių budinčiojo globotojo statuso namuose, jie gauna namų darbų, intensyviai tam ruošiasi. Svarbiausia, jog patys įvertina save, ar tikrai bus pajėgūs prižiūrėti globon prisiimtą vaiką. Būna tokių atvejų, kai žmonės mokymų metu supranta, kad to padaryti negalės. Aš pati į šiuos mokymus ėjau su baime. Tačiau galiu pasakyti, kad jeigu mano požiūrį pakeitė, tikiu, kad gali pakeisti ir kitų“, – sakė socialinė darbuotoja globai ir įvaikinimui.

Žmogus, kuris pageidauja tapti globėju ar budinčiu globotoju turi kreiptis į vietos savivaldybės administraciją, šiuo atveju palangiškiams – į Socialinės rūpybos skyrių, kur reikia pateikti prašymą. „Šia veikla užsiimti gali asmuo, ne vyresnis nei 65 metų – nuo 21 metų, išskyrus artimą giminaitį, kuris gali globoti nuo 18 metų. Nebūtinai žmogus turi būti susituokęs ar turėti savo nuosavą būstą“, – reikalavimus vardijo globos koordinatorė V. Kniukštienė.

Budinčiam globotojui suteikiama atokvėpio paslauga 30 dienų per metus, nuolatinė Globos centro specialistų pagalba, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos, informavimas.

Dalinamasi gerąja patirtimi

„Džiugu, jog šalyje budinčio globotojo sąvoka jau tampa nebe tokia svetima, pavyzdžiui, praėjusią savaitę kalbėjomės su Skuodo socialinių paslaugų centro darbuotojais, kurie bendradarbiauja su dviem budinčiais globotojais ir jie jau užsiima šia veikla maždaug dvejus metus. Jie tuo džiaugiasi, gali pasidalinti gerąja patirtimi su kitais. Labai stipri bazė yra ir Gargžduose. Džiugu, kad laikui bėgant ministerija atsižvelgia į regimus trūkumus ir tobulina šios veiklos sritį. Po truputį ši veikla įsibėgėja, ypač daug pastangų reikia darbuotojams, kurie bendradarbiauja su globotojais, privalo būti itin įžvalgūs“, – kalbėjo Socialinių paslaugų centro vadovė, paminėjusi, jog šiuo metu kurorte jiems dar itin gelbstintis lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, kur teikiama globos paslauga, bet jeigu vieną dieną bus sumanyta atsisakyti šios paslaugos, tuomet itin praverstų budintys globotojai.

Visą Rasos Gedvilaitės straipsnį kviečiame skaityti: http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/budintis-globotojas-kodel-verta-juo-tapti-1696877/.

Dažniausiai sutinkami mitai apie globą (rūpybą) ir kaip yra iš tiesų

MITAS: globa (rūpyba) yra pelningas verslas – globėjai (rūpintojai) iš to „uždirba“

Iš tiesų kiekvienam vaikui, globojamam (rūpinamam) šeimoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmoka. Kai globojamam (rūpinamam) vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio.

Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Jeigu globojamas (rūpinamas) vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, jam skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (76 Eur) išmoka per mėnesį.

Kiekviena savivaldybė turi teisę mokėti „pagalbos pinigus“ iš savivaldybės biudžeto lėšų, kurių dydis nustatomas kiekvienoje savivaldybėje individualiai.

Globėjas (rūpintojas) – tai asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka patikėta likusio be tėvų globos vaiko globa (rūpyba), priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), įgyja ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas – vaiko atstovui pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Taigi, turint pagrįstų prielaidų dėl to, kad vaiko globėjas (rūpintojas) naudoja išmoką ne vaiko interesams, apie tai būtina informuoti VTAS.

MITAS: iš šeimų paimami tik maži vaikai 

Tiesa yra ta, kad ne šeima renkasi vaiką, o vaikui ieškoma globėjo (rūpintojo), kuris galėtų geriausiai tenkinti konkretaus vaiko poreikius ir interesus. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, nustatant vaiko globą (rūpybą), pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile: giminaičiams, asmenims, su vaiku susijusiems emociniais ryšiais, vaiko brolį ir (arba) seserį globojančioms (rūpinančioms), įvaikinusioms šeimoms, globėjų (rūpintojų) šeimoms, globos centrui, šeimynoms, vaikų globos institucijoms.

2018 m. liepos-gruodžio mėnesiais antrasis grėsmės lygis buvo nustatytas ir iš nesaugios aplinkos paimta 270 vaikų, kurių amžius 0-3 metai, 149 vaikai – 4-6 metų amžiaus, 155 vaikai – 7-9 metų amžiaus, 312 vaikų – 10-14 metų amžiaus ir 175 vaikai, kuriems 15-17 metų. Taigi, statistiko rodo, kad iš jiems nesaugios aplinkos daugiausiai paimta 10-14 metų amžiaus vaikų. Pažymėtina, jog nustatytų laikinosios globos (rūpybos) atvejų per tą patį ataskaitinį laikotarpį taip pat daugiausiai yra būtent 10-14 metų amžiaus vaikams. Iš nesaugios aplinkos paimti vaikai beveik 50 proc. atvejų apgyvendinami pas giminaičius, 20 proc. – pas asmenis, su kuriais vaikai susiję emociniais ryšiais, likusi dalis vaikų – šeimose, kurios jau yra įvaikinusios ar globoja vaiko brolius/seseris, šeimynose, globos centruose, vaikų globos institucijose, krizių centruose, gydimo įstaigose.

Norėtųsi, kad visi tėvai atsakingai rūpintųsi vaikais ir nesusiklostytų situacijos, kai, kilus pavojui vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tenkataikyti kraštutinę priemonę – paimti vaiką iš šeimos ir perkelti į saugią aplinką.

MITAS: iš šeimų paimti vaikai iškart apgyvendinami vaikų globos namuose

Iš tiesų iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas dažniausiai (apie 70 proc.) apgyvendinamas vaiko giminaičio ar asmens, su vaiku susijusio emociniais ryšiais, šeimoje (pavyzdžiui, šeimos draugai, kaimynai ar kt.). Visuomet dedamos didelės pastangos rasti tokius asmenis, ir tik jų neradus tėvų globos netekęs vaikas apgyvendinamas šeimynoje arba paslaugas teikiančio budinčio globotojo šeimoje.

Vaikų globos institucijoje vaikas gali būti apgyvendintas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai nėra galimybės jo globoti (rūpintis) šeimoje, šeimynoje ar globos centre pas budintį globotoją. Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Deja, šiuo metu vis dar labai trūksta budinčių globotojų, ypač galinčių priimti tėvų globos netekusius vaikus bet kuriuo paros metu, todėl kartais laikinosios globos (rūpybos) nustatymas institucijoje yra neišvengiamas.

MITAS: Globėju tapti sudėtinga, procedūra yra ilga ir paini

Asmuo, norintis globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Pirmiausia bus vykdomas asmens pradinis įvertinimas. Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs Vaiko globos organizavimo nuostatuose nurodytus dokumentus, patikrina, ar asmuo nėra  teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje, ar asmeniui nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia, ar asmuo nebuvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, ar asmuo neserga ligomis, kurioms esant negali globoti (rūpinti) vaiko, patikrina, ar asmuo nėra teistas už tam tikras nustatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Tarnybos teritoriniam skyriui atlikus asmens pradinį vertinimą ir priėmus teigiamą sprendimą, asmuo nukreipiamas į savivaldybės teritorijoje veikiantį Globos centrą dėl mokymų ir jo pasirengimo vaiko globai (rūpybai) patikrinimo pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą ir išvados parengimo.

Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), dėl kurio teigiamo pradinio įvertinimo priimtas Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam (neįregistravus santuokos) asmeniui. Pastebėtina, kad vaiko artimiesiems giminaičiams (seneliams, broliams, seserims) mokymai yra rekomenduojami, tačiau neprivalomi. 

Pabaigus mokymus, jų organizatorius įvertina, ar asmuo tikrai yra pasiruošęs globoti (rūpintis) tėvų globos netekusį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, jog tik gavus teigiamą išvadą apie pasirengimą globoti (rūpinti) vaiką, asmuo gali būti skiriamas globėju (rūpintoju). Globėjų (rūpintojų) mokymai trunka 3 mėnesius, o visa pasirengimo jais tapti procedūra – apie 4,5 mėnesius nuo dokumentų pateikimo.

MITAS: Globėjai (rūpintojai) nesirūpina, neprižiūri savo globotinių (rūpintinių), nelaiko savo šeimos nariais

GIMK mokymų programa, kurioje dalyvauja asmenys, siekiantys tapti vaiko globėjais (rūpintojais) ar įtėviais, sudaro galimybes būsimiems globėjams (rūpintojams) ar įtėviams atskleisti savo gebėjimus, požiūrius, nuostatas, galimybes bei lūkesčius priimant sprendimą tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens pasirengimas vaiko globai (rūpybai) ar įvaikinimui vertinamas pagal penkis GIMK programos nustatytus gebėjimus vertinant asmens ir  šeimos motyvus ir gebėjimus  tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu ir tuo pagrindu yra rengiama minėta išvada.

Vaiko globą (rūpybą) prižiūri valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, t. y. Tarnyba. Tarnyba, vykdydama vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, bendradarbiauja su savivaldybės administracija, globos centru, kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje.

Globėjas (rūpintojas) gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Globėjas (rūpintojas), kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globojamo vaiko teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų.

Pažymėtina, kad nuo 2018 m. kiekvienoje savivaldybėje veikia Globos centrai, kurie organizuoja ir teikia pagalbą ir paslaugas globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir jų globėjams (rūpintojams) bei įtėviams. Kiekvienas vaiko globėjas (rūpintojas) ar įtėvis, šeimynos dalyvis turi galimybę kreiptis į globos centrą pagal gyvenamąją vietą ir gauti reikiamas paslaugas. Tikėtina, kad kuo ankščiau bus organizuota reikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad vaiko sunkumai bus išspręsti greičiau ir efektyviau.

MITAS: Globos centrai yra Vaikų  globos namai  

Vis dar gajus mitas, kad Globos centras yra tolygus Vaikų globos namams. Iš tikrųjų Globos centras tuo ir skiriasi nuo vaikų globos namų, kad globojami (rūpinami) vaikai yra prižiūrimi budinčių globotojų šeimose, todėl prižiūrimo vaiko budinčių globotojų šeimoje faktinė gyvenamoji vieta negali sutapti su Globos centro adresu.

Globos centras tėvų globos netekusiam vaikui ieško jo poreikius atitinkančio globėjo (rūpintojo), kartu dalyvauja atvejo vadybos procese, kai siekiama vaiką grąžinti į tėvų šeimą ir/ar nesant galimybei grįžti į tėvų šeimą ieškomi galimi nuolatiniai vaiko globėjai (rūpintojai).

Taip pat globos centras rūpinasi konkrečioje savivaldybėje gyvenančiais globojamais (rūpinamais) ar įvaikintais vaikais bei jų  globėjais (rūpintojais), įtėviais, šeimynomis, kad jiems būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita pagalba.

Be to, globos centras organizuoja mokymus pagal GIMK programą asmenims, ketinantiems tapti vaiko globėjais (rūpintojais), įtėviais, budinčiais globotojais ar šeimynų dalyviais.

 

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Vaiko teisių apsaugos specialistams įdomi kiekvieno vaiko nuomonė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyr. specialistė Joniškio rajone dalyvavo Joniškio „Saulės“  mokykloje rengiamame susitikime su devintokais. Svarbu buvo išsakyti ne tik specialistų mintis ir patarimus, bet ir išgirsti paauglių nuomones apie šeimą, apie jų elgesio problemas ir bendravimo su paaugliais galimybes bei savitumą.

,,Man svarbu sužinoti, kokia paauglių gyvenimo kasdienybė tiek šeimoje, tiek mokykloje. Svarbu, kad vaikai būtų atviri ir kai džiaugiasi, ir turėdami problemų, ir klausdami patarimų, ir tiesiog užduodami jiems rūpimus klausimus‘‘,- sako VTAS Joniškyje vyr. specialistė Sonata Sidikevičienė.

Susitikimo metu su mokiniais diskutuota apie vaikų teises ir pareigas, atsakomybę iki 16 metų ir vyresniems, minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės skyrimą už netinkamą elgesį.

VTAS specialistams dažnokai tenka bendrauti su vaikais, linkusiais nusižengti ir jų šeimos nariais. Vaikų netinkamo elgesio apraiškos būna įvairios, t.y. bėga iš namų, nelanko arba praleidinėja pamokas, nepagarbiai elgiasi su suaugusiais arba kitais vaikais, vartoja alkoholį, rūko, vagiliauja. Kodėl netinkamai elgiasi vaikai? Priežastys būna įvairios: nepakankamas tėvų dėmesys ir rūpestis, elgesio ir emocijų sutrikimai, išmoktas netinkamas elgesys.

Pokalbio metu vaikai drąsiai reiškė savo mintis, kodėl nenori būti visose pamokose, nenori ruošti namų darbų, jaučia nuovargį. Vaikai VTAS specialistų klausė, kokias nuobaudas nusižengus gali skirti tėvai. Viena moksleivė sakė, kad tėvas už netinkamą elgesį atėmė mėnesiui telefoną, o tarp eilučių liko klausimas – ar tokia bausmė gali būti taikoma? Palietus šią temą kalbėta su vaikais, ar jie aptaria su tėvais skatinimo ir drausminimo priemones, namų taisykles (pareigas). Daugelis vaikų įvardijo, kad tėvai neaptarė su jais šių taisyklių, tėvai dažniausiai taisykles primena, kai supyksta, bausmės, vaikų manymu, būna per griežtos.  Vaikai įvardino, kad tėvams trūksta laiko, mat kai pareina iš darbo, ruošia maistą, tvarko buitį ir vaikų dažniausiai neįtraukia į tą veiklą, todėl jie lieka nuošalyje, praraja santykiuose gilėja. Keli moksleiviai skundėsi, kad sunku išsėdėti pamokose, nes ne visi mokomi dalykai jiems patinka, neįdomus dėstymas arba tiesiog tingi mokytis, todėl kyla problemų dėl elgesio, jie pradeda žaisti telefonais, muistytis, tuomet gauna pastabų iš mokytojų. Keli mokiniai sakė, kad laukia 16-kos metų ir žada nebetęsti mokslų, vykti į užsienį. Dauguma vaikų sakė, kad keli klasiokai neleidžia susikaupti, triukšmauja, blaško dėmesį pamokų metu, neklauso mokytojų, elgiasi netinkamai. Moksleiviams buvo paaiškinta, kad visi vaikai turi teisę į mokslą, todėl reikia gerbti vienas kitą ir netrukdyti mokytojui vesti pamokos.

,,Daug svarbių pamąstymu parsinešiau iš susitikimo su vaikais. Vaikai vienu metu  kartu yra ir klausimai ir atsakymai. Jie suaugusius gali daug ko išmokyti ir kartu iš suaugusiųjų gauti kažko naujo – žinių apie bendravimą, apie ateitį. Minčių dalybos pavyko‘‘,- sako VTAS Joniškyje vyr. specialistė Sonata Sidikevičienė.

Susitikime su Šiaulių apskrities VTAS taip pat dalyvavo ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistė Eglė Damalakaitė, mokyklos psichologė Sigita Gecevičienė, klasės auklėtoja Daina Zozienė.

Po susitikimo su moksleiviais buvo aptarta siūloma kompleksinė pagalba, teikiama Joniškio rajone šeimoms, patiriančioms įvairius sunkumus.

Skirtingų Tauragės institucijų bendradarbiavimą palengvina operatyvus keitimasis informacija

Tauragės vaikų globos namuose „Šaltinėlis“ susitikę skirtingų institucijų specialistai aptarė informacijos keitimosi svarbą prieš atvejo vadybos posėdžius, kuomet sprendžiamas kompleksinės pagalbos šeimai poreikis konkrečiam atvejui. Sutarta, jog bent minimalus informacijos pasikeitimas tarp specialistų prieš posėdžius yra reikalingas, kad būtų kuo mažiau „žiūrima skirtingomis pusėmis“.

Diskutuota ir mobiliosios komandos dalyvavimo atvejo vadybos posėdžiuose tematika. Pasak Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėjos Birutės Sragauskienės, mobiliosios komandos dalyvavimas yra labai naudingas, ypatingai sprendžiant tęstinį pagalbos poreikį šeimoms, kurių vaikams buvo nustatytas II grėsmės lygis.

Pasitarimo metu VTAS patarėja Tauragės rajone Elena Jurgilienė pasidžiaugė sklandžiu bendradarbiavimu su vaikų globos namų „Šaltinėlis“ GIMK specialistėmis. „Bendradarbiavimo sėkmės su GIMK specialistėmis paslaptis ta, kad kaskart, kai sprendžiame laikinosios globos klausimus, operatyviai keičiamės informacija. Tikimės galutinai suformuoti panašią praktiką ir su kitomis institucijomis, kad bendradarbiaujant pavyktų išvengti kartais pasitaikančių netikslumų,“ – teigė patarėja.

Siekdama užtikrinti aiškumą, Tauragės regiono Institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė iškėlė klausimą, kieno atsakomybė vis dėlto yra globėjų/rūpintojų rajone paieška, mat formuojasi skirtinga praktika. Pasitarimo dalyviai, siekdami išvengti ginčytinų situacijų ateityje, išgrynino laikinosios globos/rūpybos paieškos procesą. Paaiškinta, jog atsiradus poreikiui, pirmiausiai VTAS Vaiko globos organizavimo nuostatų nustatytais terminais ir tvarka informuoja savivaldybės administraciją dėl būsimojo globėjo (rūpintojo) paieškos. Tuomet savivaldybės administracija, tais pačiais terminais ir tvarka kreipiasi į globos centrą dėl budinčio globotojo ar globėjo (rūpintojo) vaikui parinkimo šeimoje ar šeimynoje.

 „Šaltinėlyje“ vykusiame pasitarime be Tauragės apskrities VTAS specialisčių dalyvavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Socialinių paslaugų centro, Globos centro specialistės.

Anot Tauragės apskrities VTAS vedėjos, dialogas tarp skirtingų institucijų kaskart vis paprastesnis, o pradėta formuoti praktika palengvina žiūrėjimą ta pačia kryptimi. Tačiau nuolatiniai pasitarimai – itin reikalingi, nes tam, kad būtų teikiama kokybiška kompleksinė pagalba šeimoms, visada svarbu pirmiausiai susiderinti ir pačių institucijų siekius.

Panevėžio vaikų gynėjai kartu su NVO pasiruošę padėti visoms krizę išgyvenančioms šeimoms

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius inicijavo susitikimą su nevyriausybinės organizacijos Panevėžio „SOS vaikai“ bei Panevėžio šeimos namų vadove Irma Zabulionyte, kuriame dar kartą peržvelgė turimas galimybes, kaip kuo skubiau suteikti reikiamą pagalbą priklausomybių turintiems žmonėms.

Nevyriausybinės organizacijos Panevėžio „SOS vaikai“ bei Panevėžio šeimos namų vadovė susitikimo metu pristatė centre teikiamas paslaugas, plačiau supažindino su vykdoma veikla. „Mūsų agentūra Panevėžio „SOS vaikai“ ir Panevėžio šeimos namai gyvuoja jau daugiau nei 26 metus. Organizacija buvo įkurta amžiną atilsį mano mamos ir jau penkerius metus aš tęsiu mamos pradėtus darbus. Mūsų veikla yra plati. Ji prasidėjo nuo pagalbos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, bet pradėjus plūsti begalei skurdžiai gyvenančių šeimų, veiklą išplėtėme. Buvo įkurti „Vaikų paramos namai“ bei „Moterų krizių centras“,“ - sako I. Zabulionytė.

„Moterų krizių centre“ moterys, išgyvenančios krizinę situaciją, gali apsistoti iki pusės metų. „Vienu metu pas mus gali gyventi apie 20 asmenų. Yra buvę ir taip, kad visi kambariai apgyvendinti, bet atvežė moterį naktį su vaikais, kuri neturėjo kur eiti, tai mes ją svetainėje apgyvendinome, nes nepaliksi, nesakysi, jog dabar negalime. Esant problemai stengiamės padėti,“ - tvirtina vadovė.

„Moterų krizių centre“ moterims yra teikiamos informavimo, konsultavimo paslaugos, psichologo, teisininko pagalba. Šalia „Moterų krizių centro“ veikia ir labdaringa valgykla, kurioje kasdien nemokamai maitinasi apie 60 asmenų. Tuose pačiuose namuose veikia ir Vaikų dienos centras, kurį lanko apie 25 vaikai iš Panevėžio. Taip pat veikia konsultacinis specializuotos pagalbos centras, padedantis nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims Panevėžio apskrityje. Centre taip pat veikia Paramos šeimai tarnyba, kuri teikia pagalbą šeimoms drabužiais, maistu ir kitais reikmenimis. Visos paslaugos yra teikiamos nemokamai.

Pasak Tarnybos mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistės Renatos Karpovienės, bendradarbiavimas itin svarbus: „Tik bendradarbiaudama su socialines paslaugas teikiančiomis organizacijomis mobilioji komanda gali užtikrinti kompleksinę pagalbą šeimai, padėti esant krizinėms situacijoms. Džiaugiamės, jog asmuo, kuriam padėjome mes ir Panevėžio šeimos namai sėkmingai keičia gyvenimo būdą. Žmogus pasiryžo keistis ir su trimis vaikais paliko sutuoktinį, kuris to daryti nenorėjo. Matome, jog sveikstantysis kardinaliai pakeitė gyvenimą. Su vaikais apsigyveno Panevėžio šeimos namuose, rado darbą, planuoja susirasti sau atskirą būstą ir jį išsinuomoti.“ Pokalbio metu sutarta, kad tokie susitikimai bus reguliarūs.

Malkos, mišinukai kūdikiui ir psichiatras į namus – padėjo išsaugoti šeimą kartu

Dirbantiems itin jautrioje vaiko apsaugos srityje, neretai pasitaiko situacijų, kai tenka padaryti kur kas daugiau nei priklauso. Viena iš tokių istorijų šią savaitę klostėsi nedideliame Kauno regiono miestelyje gyvenančioje šeimoje.

Kilo nerimas dėl mokykloje nesirodančios ketvirtokės

 (Siekiant apsaugoti šeimos privatumą ir vengiant, kad situacijos būtų atpažintos, tikri vardai ir vietovė nenurodomi).

Vaiko teisių apsaugos skyrių pasiekė informacija iš mokyklos, kad dešimtmetė be pateisinamos priežasties antra savaitė pamokose nepasirodo. Iki tol gabi mergaitė mokyklą lankė stropiai. 

“Apie šeimos išgyvenamą krizę paaiškėjo tik įėjus į namus: iš karto nerimą sukėlė 36-erių moters psichinė būsena, visiškai sutrikęs klausos negalią turintis tėvas glaudė gailiai verkiantį naujagimį ir dešimtmetę dukrą, šaltuose namuose nebuvo beveik nieko valgomo”, – pasakojo vaiko teisių srityje dirbanti Vilma J.

Anot specialistės, akivaizdžiai matėsi, kad šlyjančiais reikalais visomis išgalėmis tėtis bando rūpintis vienas, tačiau be pagalbos neišsivers.

“Grėsmės vaikams neįžvelgėme, bet padėti neabejotinai reikėjo: čia ir dabar. Ir po kelių skambučių jau buvau tikra, kad šeimos šaldytuvas užsipildys, malkas pristatys kitą dieną, o psichinės sveikatos specialistas, kuris tuo metu bene svarbiausias - pakeliui”, – netradicinės dienos prisiminimais dalijosi Vilma J.

Maža bendruomenė susitelkė akimirksniu

Vilma J. sako, kad nė valandos nesugaišusi, bet per tą laiką gal būt sprendėsi šeimos ateitis. Anot moters, tokią veiksmų eigą sunku įsivaizduoti mieste, bet mažoje bendruomenėje, kur vieni kitus pažįsta, problemos dažnai “išsiriša” greičiau ir paprasčiau.

“Čia pat dėl malkų susisiekiau su seniūnija. Maisto atvežė Pagalbos šeimai centras. Mišinukų kūdikiui ir sauskelnių po valandos pristatė Lions klubo moterys, jos šeima pažadėjo rūpintis, kiek tik reikės. Psichinės pagalbos centras atsiuntė specialistą į namus moteris šiuo metu jau ligoninėje, jai diagnozuota sunki pogimdyvinė depresija”,  – pasakojo ne vienerius metus rajone dirbanti, autoritetą spėjusi pelnyti moteris.

Pagalba šeimai tęsiama. Kaip tokiais atvejais ir turėtų būti, įsijungė socialiniai darbuotojai, paskirtas atvejo vadybininkas organizuoja reikiamas paslaugas. Abiem tėvams stinga socialinių įgūdžių, tačiau jie stengiasi, kabinasi į gyvenimą. Paveldėtas dviejų kambarių būstas mediniame keturbučiame skurdus, su daliniais patogumai, bet švarus ir prižiūrėtas.

Jaunas vyras nežinojo, kas gali padėti

Pirmoji atvejo vadybininko užduotis padėti tėčiui susidoroti su finansinėmis bėdomis. 38-erių vyras nuolatinio darbo neturi, jo galimybes riboja neįgalumas. Jis atvirai pasakoja, kad pagal sutarimą su žmona, ant savo pečių prisiima buities rūpesčius, vaikų priežiūrą. Šeimos finansais rūpinosi pašte dirbusi moteris.

“Po sunkaus gimdymo (mergaitė gimė neišnešiota) žmonai kasdien darėsi blogiau, galiausiai pradėjom nesusikalbėti. Kadangi ji žinojo visų banko kortelių kodus, jomis pasinaudoti nebegalėjau. Reikia eiti maisto, mišinukų, o kuo sumokėti...”, – atvirai rūpesčiais dalijosi Algis V.

Ant rankų sūpuojantis vasario gale gimusią mažylę, vyras prisipažino –“buvo visai blogai”. “Nežinojau, kad galiu taip paprastai išsigelbėti, bijojau kam nors sakyti, bijojau prarasti vaikus”,  – savo skauduliu ir dėkingumu dalijosi Algis.

Algis užaugo vaikų globos namuose. Nors tame pat miestelyje ir šiuo metu tebegyvena abi jo močiutės, dėl jų gyvenimo būdo, į jas atsiremti negalėjo. Į panašią bėdą šeima patekusi buvo prieš dešimt metų, kai moteris pagimdė pirmąją dukrą. Tuomet ją, kaip ir šį kartą, ištiko sunki depresija, iš kurios išsivaduoti pavyko tik per dvejus metus.

Vaiko teisių apsaugos specialistai mokyti atpažinti savižudybės rizikos ženklus

Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai Šilutės rajone gilino žinias mokymuose „Savižudybių prevencijos modelis ir jo taikymas Lietuvos savivaldybėse“. Mokymų metu specialistai buvo supažindinti su savižudybių problemos aktualumu, faktais ir mitais apie savižudybę, savižudybės procesu, rizikos ženklų atpažinimu, vertinimu, reagavimu į savižudybės riziką, taip pat analizuoti konkretūs atvejai. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas pagalbos tinklo kūrimui savivaldybėje, jo veikimo principams. 

„Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams tenka bendrauti su vaikais, turinčiais suicidinių ketinimų ar mėginusiais nusižudyti, jų šeimos nariais. Tokie atvejai labai sudėtingi, emociškai sunkūs specialistams, pasitaiko, kad tokiose situacijose sutrinkame, nežinome, kaip pradėti pokalbį, ką pasakyti. Praktiniai lektoriaus patarimai bei atvejų analizės sustiprino turimas žinias, įgijome pasitikėjimo, sužinojome, kaip kalbėti su vaikais, formuluoti klausimus, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus. Supratome, kad ir menkiausias savižudybės rizikos ženklas yra vaiko pagalbos šauksmas, todėl privalome į jį kuo skubiau atsiliepti“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šilutės rajone Indra Pranaitienė.

Mokymuose dalyvavę įvairių sričių rajono specialistai – psichologai, psichiatrai, visuomenės sveikatos biuro, sveikatos priežiūros, ugdymo, socialinių, teisėsaugos įstaigų ir institucijų atstovai pripažino, kad savižudybių problema yra labai aktuali, ir, susidūrus su ja, trūksta pagalbą teikiančių specialistų bei veiksmų koordinavimo. 

Tuo tikslu planuojama Šilutės rajono savivaldybėje steigti Krizių valdymo grupę, kurios tikslas būtų efektyviai teikti pagalbą bendruomenės nariams, atsiradus ketinimui nusižudyti ar įvykus savižudybei bei parengti reagavimo į savižudybių riziką algoritmus. 

Mokymus vedė klinikinis psichologas, Lietuvos psichologų sąjungos Savižudybių prevencijos specialistų grupės narys, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro mokslo darbuotojas Dr. Said Dadašev.

 

Tarnybos mobilioji komanda: džiaugiamės, jog su mūsų pagalba priklausomybę turintys žmonės sveiksta

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius inicijavo susitikimą su Kėdainių rajone įsikūrusia priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomene VŠĮ „Vilties švyturys“, kurio metu aptartas sėkmingai įgyvendinamas bendradarbiavimas tarp mobiliosios komandos ir „Vilties švyturio“ centro teikiant pagalbą priklausomybę turintiems žmonėms, tolimesnės bendradarbiavimo perspektyvos.

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Renata Karpovienė pabrėžė bendradarbiavimo naudą: „Džiaugiamės bendradarbiavimu su „Vilties švyturio“ centru. Asmenys, kuriems padeda mobilioji komanda, esant poreikiui yra nukreipiami į „Vilties švyturio“ reabilitacijos centrą. Džiaugiamės, kad asmuo, kuriam padėjome, sveiksta „Vilties švyturio“ centre, atrado naujų interesų gyvenime. Su reabilitacijos centro pagalba žmogus pirmą kartą apsilankė koncerte, išmoko megzti, pradėjo domėtis kulinarija, pamatė, jog be priklausomybės gyvenimas gali būti kitoks.“

Šiuo metu centre gyvena apie 30 žmonių. Iš viso jame yra galimybė apgyvendinti 45 asmenis. Reabilitacijos centre „Vilties švyturys“ rūpinamasi sveikstančiųjų užimtumu. Reabilitacijos centre yra įrengtos dirbtuvės, sporto salė, renginių salė, pirtis, mokomasi gaminti rankdarbius bei baldus, vyksta kino filmų peržiūros, grupinės ir individualios psichoterapijos seansai, mokomasi kulinarijos subtilybių. Centre taip pat yra biliardinė, vyksta meno bei muzikos terapijos, įvairių krypčių metalo darbų mokymai, norintieji gali tapti savanoriais gaisrininkais. „Ne vienas metus ar daugiau praleidęs šiame centre kardinaliai pakeičia savo gyvenimą, baigia profesinius, aukštuosius mokslus. Kai kurie net įkuria panašius reabilitacijos centrus kaip mūsų,“ - džiaugiasi „Vilties švyturio“ steigėjas A. Lučunas.

Reabilitacija „Vilties švyturio“ centre trunka metus, tačiau kitose Europos šalyse, anot direktoriaus A. Lučuno, ji trunka kur kas ilgiau: „Italijoje tokiuose centruose priklausomybę turinčių žmonių reabilitacija trunka 4 metus, Lenkijoje - 3 metus. Žinoma, net ir keletas mėnesių padeda. Yra padarytas ne vienas mokslinis tyrimas rodantis, jog priklausomybę turintys asmenys praleidę du, tris mėnesius reabilitacijos programoje vis tiek pasikeičia. Sveikstantieji pamato, kad galima gyventi ir be žalingų įpročių, susipažįsta su panašaus likimo žmonėmis, pamato teigiamus, priklausomybių jau atsikračiusių žmonių pavyzdžius ir pradeda jais sekti,“ - sako A. Lučunas.

Pasak mobilios komandos socialinės darbuotojos Rasos Bložienės, žmonės dažnai baiminasi ilgalaikio gydymo: „Nelengva motyvuoti priklausomybių turinčius asmenis pasiryžti reabilitacijai, todėl itin svarbu įvairiais būdais juos paskatinti dalyvauti reabilitacinėje programoje, užtikrinti pagalbos tęstinumo galimybes.“

Mobiliosios komandos psichologės Auros Svetikienės teigimu, labai didelę įtaką sveikstantiems daro aplinka: „Asmenys pabaigę reabilitacijos kursą ir vėl patekę į tokią terpę, kurioje aplink esantys yra priklausomi, atkrenta ir vėl puola į priklausomybes. Sveikstantiems nuo priklausomybių svarbus aplinkinių, artimųjų psichologinis palaikymas, pagalba. Aplinka, žmonių geranoriškumas, socialumas daro poveikį asmenybei. O kuo daugiau geranoriškumo, palaikymo, tuo paprasčiau sveikti.“

Reabilitacinės bendruomenės „Vilties švyturys“ vadovas pabrėžė, jog pasveikti tikrai nėra lengva, bet nuolatos dirbant užsibrėžtų tikslų galima pasiekti: „Pasaulyje yra atlikti ne vieni longitudiniai tyrimai, kurie rodo, jog priklausomas žmogus sveiksta spiraliniu principu. Baigia vieną reabilitacijos kursą, atkrenta, tada vėl gydosi, galbūt ir vėl kažkuriuo metu atkrenta, bet ir vėl bando sveikti. Ta patirtis kaupiasi ir spirale kopia viršun. Anksčiau ar vėliau žmogui pagerėja.“ 

Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkoje įtvirtinti du – šeimos prioriteto ir kokybiškų paslaugų prieinamumo – principai

Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Vaikų globos namų pertvarka: patirtys ir iššūkiai“, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, kalbėdama apie vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką pasidžiaugė, kad palaipsniui įtvirtinome kitokį požiūrį į vaiko auklėjimą bei agresijos prieš vaiką netoleravimą. Taip pat viceministrė pabrėžė, kad įstatyme atsiranda du – šeimos prioriteto ir kokybiškų paslaugų prieinamumo – principai, kurie turėtų prisidėti kuriant šeimų gerovę.

„Sėkmingas perėjimas nuo institucijos globos prie bendruomeninių namų, mano požiūriu, tai yra naujos paslaugos, mažėjantis paimamų vaikų skaičius, kylanti paslaugų kokybė. O profesionali globa, geriausiai subalansuota tiek forma, tiek savo turiniu, bus reikalinga tam, kad tas žmogutis, įsikūręs namuose, išaugtų sėkmingu visuomenės nariu ir užbaigtų tą ilgą, anot mokslininkų, dar nuo karo laikų įsisukusį ratą“, – konferencijos pradžioje sakė V. Augienė.

Prioritetas – vaikai, likę globos institucijoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM pertvarkos projekto vadovas Gedas Batulevičius aptarė pertvarkos procesą ir vyraujančius prioritetus. „Prioritetas yra vaikai, likę instituciniuose globos namuose. Nes dabar sąlygas jiems, kažkuria prasme pabloginame. <...> Šiai dienai Lietuvoje yra 66 globos centrai ir 98 bendruomeniniai namai. Taip pat mūsų šalyje yra beveik 200 budinčių globotojų. Tačiau išlieka tendencija, kad vaikai patenka į institucinę globą. Taigi viena pertvarkos dalis yra tai, kaip galima pakeisti institucijose esančių vaikų gyvenimo kokybę, o antra dalis, ką turime padaryti, kad naujai gyventojai nepatektų“, – kalbėjo G. Batulevičius.

Klaipėda 2020 m. pasitiks be vaikų globos namų

Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė Regina Milašienė pristatė visą pertvarkos eigą uostamiestyje ir teigė, kad 2020 m. Klaipėda žada pasitikti be vaikų globos namų, o su bendruomeniniais namais, t. y. bus 7 butai ir 56 vietos vaikams. Šiai dienai Klaipėdoje yra 4 bendruomeniniai namai, kuriuose gyvena 31 globotinis. Trūksta dar 3 namų, kuriuose gyvens likę „Ryto“, „Smiltelės“ ir „Danės“ vaikų globos namų auklėtiniai.

2018 m. pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, net 92 proc. vaikų yra patenkinti gyvenimu bendruomeniniuose namuose. „Jiems sukurta stabili, šeimai artima aplinka, keičianti vaikų emocijas, psichologinę būseną. Globotiniai gyvena saugiai, šiltai, yra pavalgę, mokosi taupyti, rūpintis buitimi, gyventi mažoje bendruomenėje. Dabar jie turi galimybę įsilieti į visuomenę, yra mokomi atsakomybės bei savarankiškumo. Vaikams teikiamos būtinos paslaugos ir didinamas jų užimtumas“ , – sakė R. Milašienė.

Tačiau direktorė įvardijo ir kylančias problemas – tai vaikų tarpusavio nesuderinamumas, kaimynų reakcijos, viešųjų pirkimų įstatymo taikymas. „Kaip vaikui paaiškinti, kad maistą, vaistus ir drabužius reikia pirkti tik tam tikroje parduotuvėje, nepaisant to, kad ji toliau nuo namų ir joje prekės brangesnės“, – retorinį klausimą kėlė Regina Milašienė.

Specialistų trūkumas sprendžiant problemas

Apie kylančius pertvarkos iššūkius savo pranešime kalbėjo Vilniaus Žolyno vaikų socialinių globos namų direktorė, Lietuvos vaikų globos namų vadovų asociacijos prezidentė Ieva Norkienė. „Vaikams neužtenka vien gražių, jaukių namų, daugeliui jų reikalinga konkreti pagalba, pavyzdžiui, vaikui, linkusiam vartoti alkoholį, rūkyti, nusikalsti ar turinčiam protinę negalią. Tokiems paaugliams būtina pagalba siekiant atsisakyti žalingų įpročių. Turi būti taikytinos prevencinės priemonės, nes bendras tikslas yra užkirsti kelią tolimesniam neigiamam elgesiui“, – teigė Ieva Norkienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Edita Kučinskienė dėstė mintis apie iššūkius, su kuriais susiduria vaiko teisių apsaugos ir socialiniai darbuotojai. „Siekiant, kad vaikas atsiskleistų, jam reikalinga darbuotojų pagalba ir bendradarbiavimas tarp institucijų. Tačiau, kaip vaikui padėti, jeigu Lietuvoje labai trūksta specialistų, pavyzdžiui, vaikų psichiatrų. Lietuvoje nėra tokios vienos įstaigos, kurioje būtų teikiamos visapusiškos paslaugos išskirtinai sunkiems vaikams“, – su nusivylimu sakė koordinatorė.

Palydėjimas į savarankišką gyvenimą

Šiandien auklėtiniams teikiama dar visai nauja, vaikų palydėjimo į savarankišką gyvenimą, paslauga. Jos dėka pilnametystės sulaukusiems ir išeinantiems iš bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniai lengviau integruojasi į visuomenę. Paslauga teikiama nemokamai, 3 metus.

Pagrindinis poreikis, pasak Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ socialinės darbuotojos Simonos Brencienės, yra jaunuolių palydėjimas į įvairias įstaigas ir dokumentų tvarkymas, pavyzdžiui, dėl socialinių išmokų gavimo, gyvenamosios vietos deklaravimo, prisiregistravimo darbo užimtumo tarnyboje ir t. t. „2018 m. šia paslauga naudojosi 26 jaunuoliai, bet po šių metų išeina dar 21 gyventojas. Žinoma, svarbiausia yra tai, kad vėliau bendravimas vis tiek nenutrūksta, vaikai yra palaikomi, turi, kam paskambinti, pasikalbėti, pas ką grįžti sutikti šventes“, – užbaigė S. Brencienė.

Per tris pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvos ir užsienio piliečiai įvaikino 30 vaikų netekusių tėvų globos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 20 tėvų globos netekusių vaikų, o užsienio piliečiai įvaikino 10 tėvų globos netekusių vaikų.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos Respublikos piliečiai, 18 sutuoktinių porų ir 1 nesusituokęs asmuo įvaikino 20 tėvų globos netekusių vaikų. Įvaikinta 12 mergaičių ir 8 berniukai. Įvaikinta 15 vaikų iki 3 metų amžiaus ir 5 vaikai nuo 4 iki 6 metų amžiaus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 4 vaikus įvaikino biologinės (-nio) motinos / tėvo 2 sutuoktiniai. Įvaikintas 1 vaikas iki 3 metų amžiaus, 1 vaikas 4-6 metų amžiaus bei 2 vaikai, kurių amžius siekia 7-9 metus.

8 užsienio valstybių piliečių šeimos per pirmąjį šių metų ketvirtį įvaikino 10 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų 2 mergaites ir 8 berniukus.

Italijos piliečiai per pirmąjį šių metų ketvirtį įvaikino 7 vaikus, Kanados piliečiai - 1, JAV piliečiai - 1, Naujosios Zelandijos piliečiai - 1.

Užsieniečių ir nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 2 vaikus iki 3 metų amžiaus, nuo 4 iki 6 metų įvaikinti 3 vaikai, nuo 7 iki 9 metų įvaikinti 3 vaikai,  o nuo 10-14 metų įvaikinti 2 vaikai.

Išsamią įvaikinimo statistiką galite rasti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos interneto svetainėje: http://www.vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/statistika/

Daugiau apie nacionalinio įvaikinimo procedūrą galite sužinoti čia: http://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/nacionalinis-ivaikinimas.html

Daugiau informacijos apie tarptautinį įvaikinimą galite rasti čia: http://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/tarptautinis-ivaikinimas.html

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
SISTEMOS PERTVARKA

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Plačiau apie pertvarką ir naujausia aktuali informacija

2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. vasario 28 d. statistiniai duomenys

2019 m. I ketv. Tarnybos statistiniai duomenys


 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X