NAUJIENOS

L.Kukuraitis: pamatę kenčiantį vaiką - reaguokite

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomone, vaiko teisių apsaugos sistema yra gera, jei padeda apsaugoti vaikus, ugdo tėvų sąmoningumą ir nenukrypsta į kraštutinumus. Pasak ministro, sunkumų gali patirti bet kuri šeima, bet tikrai ne kiekvienas vaikas suplyšusiais drabužiais yra neprižiūrėtas.

„Svarbiausia yra sveikas protas ir mūsų visų atidumas aplinkai. Jeigu matau, kad parduotuvėje ar gatvėje vyksta kažkas, kas peržengia sąmoningo santykio su vaiku ribas, tiesiog prieinu ir paklausiu, ar nereikia kokios pagalbos. Paprastai žmonės išgirdę tokį nepriešiškai išsakytą klausimą labai nustemba, bet reaguoja teigiamai“, - sako L. Kukuraitis.

Nuo liepos įsigaliojusi vaiko teisių apsaugos sistema jau sulaukė daug komentarų. Naujosios sistemos šalininkai kalba apie visiškai kitą vaiko teisių apsaugos kokybę ir aiškumą. Priešininkai žeria kritiką, esą vaikai bus nepagrįstai atskiriami nuo savo šeimų. Jūsų požiūriu, kuo pertvarka pasitarnaus šeimoms?

Visi nori, kad vaikai augtų geriausioje aplinkoje – kad būtų mylimi ir ugdomi, jaustųsi saugūs ir būtų sveiki. Geriausiai šiuos poreikius atitinka šeima. Dėl to didžiausias dėmesys šioje pertvarkoje buvo skiriamas užtikrinti pagalbą šeimoms, kurios patiria sunkumus. Noriu pabrėžti, kad sunkumus gali patirti bet kuri šeima – nėra taip, kad vienos šeimos yra blogos, o kitos geros. Visos šeimos susideda iš žmonių, o mes, žmonės, nuolat susiduriame su įvairiausiais sunkumais, kuriems kartais reikalinga kitų pagalba.

Kas yra nauja, kad atsiranda trys svarbūs dalykai – grėsmės vaikui vertinimas, atvejo vadybininkas ir mobilioji komanda.

Atvejo vadybininkai – tai specialistai, kurie sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba iki nutiks krizė.

Mobilioji komanda yra sudaryta iš psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, turinčio žinių ar darbo patirties su priklausomybe sergančiais žmonėms. Tokia komanda pagal naują pertvarką darbo imasi, kai tik šeimą ištinka krizė - nustačius vaikui didelę grėsmę, jis iš šeimos paimamas. Mobilioji komanda pagalbą šeimai teikia 14 kalendorinių dienų nuo vaiko paėmimo iš tėvų, vėliau padėti šeimai imasi atvejo vadybininkas, kuris tęsia darbą pagal sudarytą pagalbos šeimai planą bei nustato, kokių paslaugų šeimai reikia. Į šį procesą gali būti įtraukiami ir kiti šeimos nariai, kurie gali padėti – seserys, broliai, seneliai. Šeimos būna labai skirtingos: vienoms reikia mokytis bendrauti nesimušant ir nerėkiant, kitoms reikia pagalbos suvaldyti vaiko ligą, trečioms aktualus vaiko užimtumo klausimas.

Didžiausias mūsų partneris pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą buvo ir yra savivaldybės, kurios užtikrina paslaugų teikimą šeimoms. Šiuo metu savivaldybėse teikiamos paslaugos skiriasi, bet rudenį bus parengtas paslaugų šeimai paketas, kuris iš esmės nustatys, ką gali gauti šeima, turėdama vienokius ar kitokius poreikius.

Daugeliu atveju krizė šeimoje gilėja, jeigu jos nariai neturi, į ką atsiremti. Remdamiesi kitų šalių patirtimi pabandėme sukurti tokią sistemą, kuri veiktų kaip tokia atrama šeimoms, nes kai krizė pasiekia dugną padėti jau gali būti per vėlu.

Specialistai dažnai kartoja, kad mobilioji komanda darbo imasi, kai vaikui buvo nustatomas antras grėsmės lygis. Kokia tai grėsmė? Kur atsiduria vaikas, jeigu nustatomas antras grėsmės lygis?

Antras grėsmės lygis reiškia iškilusią grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar net gyvybei. Kitaip tariant, toks grėsmės lygis gali būti nustatytas tais atvejais, kai prieš vaiką buvo smurtaujama arba kai vienas iš vaiko tėvų smurtauja, o kitas negali apsaugoti nepilnamečio.

Tokiais atvejais vaikas turi būti kuo skubiau paimamas iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinamas su giminaičiais ar kitais žmonėmis, su kuriais vaikas turi emocinį ryšį. Jei tokių žmonių nėra, tuomet kreipiamasi į budinčius globotojus. Kai nėra kitos išeities, vaikas gali būti apgyvendinamas vaikų globos įstaigoje. Tačiau, paėmus vaiką, iš karto įsijungia mobilioji komanda, kurios tikslas – padėti tėvams atkurti gebėjimus auginti savo vaikus. Ir jei tėvai priima pagalbą, nori keistis, apsisprendžia kitokiam gyvenimo būdui, deda pastangas, kad smurtinis elgesys keistųsi, vaikai gali būti grąžinti į savo biologines šeimas.

Tik noriu pabrėžti, kad daugumoje atvejų vaikai nėra paimami iš tėvų ilgam laikui. Pavyzdžiui, buvo pranešta, kad per pirmąją liepos dekadą buvo paimta apie 90 vaikų, bet iš jų apie 60 atvejų nebuvo nustatytas antras grėsmės lygis ir vaikai buvo perduoti tėvams ar globėjams.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vaikai buvo paimti tik trumpam iš jiems nesaugios aplinkos, bet ne iš tėvų. Iš esmės taip daroma, kai kyla pavojus vaiko ar specialisto gyvybei, sveikatai, taip pat kai vaikas būna paliktas be priežiūros arba jį prižiūri žmonės, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to kyla grėsmė. Taip pat vaikai gali būti trumpam paimami, nes tėvai labai stipriai apsvaigę nuo alkoholio arba jų neįmanoma rasti.

Visą interviu su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu skaitykite čia:

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/l-kukuraitis-pamate-kencianti-vaika-reaguokite-56-1003040

 

 

Visuomenė vis mažiau toleruoja vaiko teisių pažeidimus (interviu)

Dvi savaites Lietuva gyvena pagal naujas vaiko teisių apsaugos taisykles, o atsakomybė už vaiko teisių apsaugos specialistų darbą perėjusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Ar Lietuvos vaikai nuo šiol bus saugūs, kviečiame skaityti interviu naujienų portale „Delfi“ su tarnybos vadovu Jan Maciejevski.

Kaip pastebi tarnybos vadovas „visuomenė aktyviai įsijungusi ir vis mažiau toleruoja pastebėjusi galimus vaiko teisių pažeidimus ir nuolat mus informuoja. Į visus šalies piliečių pranešimus reaguojame. Nulinė tolerancija bet kokiam vaiko teisių pažeidimui – tokia yra tarnybos pozicija.“ Anot jo, kas ypač dabar aktualu, tai kad visi dalyvaujantys procese, tarnybos specialistai, savivalda, policija ir kiti, nepamestų bendro tikslo – padėti vaikams ir šeimoms, reaguoti ir bendradarbiauti.

Su kokiais iššūkiais susiduriama perėjus prie naujos tvarkos, nuo ko priklauso, ar vaikas bus paimtas iš šeimos – visą interviu rasite: https://www.delfi.lt/partnerio-turinys/naujienos/jan-maciejevski-visuomene-vis-maziau-toleruoja-vaiko-teisiu-pazeidimus.d?id=78588725

Padėkite vaikams sunkiu momentu – tapkite budinčiu globotoju (vaizdo klipas)

„Prisimenu, kaip mano tėvai pykdavosi ir aš negalėjau gyventi namuose, ir kaip jūs mane priėmėte. Aš nežinojau, ką daryti. Man patiko, kai visi kartu valgėme, man skaitėte pasakas, mes kalbėjomės. Džiaugiausi, kad gyvenau su jumis. Bet atsimenu, kaip pasiilgau namų.“

Kasmet keli šimtai vaikų patenka į krizines situacijas savo šeimose. Padėkite vaikui sunkiu metu – tapkite budinčiu globotoju.

Norintys tapti budinčiais globotojais, kviečiami kreiptis į savo gyvenamosios teritorijos savivaldybę.

Budintis globotojas – tai laikinasis vaiko globėjas, kuris vaiką globoja savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.

Šių žmonių veikla be galo svarbi ir prasminga – paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos šeimoje, geriausia, kad jis patektų į šeimą, galinčią suteikti jam rūpestį ir šilumą, taip patiriant kuo mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu į ją grįžti. Tai gali būti vaiko giminaičiai, jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai). Didelė paspirtis – budintys globotojai, kurie nors ir nėra susiję su vaiku emociniais ryšiais, yra paruošti, perėję specialius mokymus, ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. 

Kviečiame žiūrėti ir dalintis budinčiais globotojais tapti kviečiančiu vaizdo klipu:

Nėra didesnės vertybės už šeimą ir nieko nėra svarbiau už vaiko balsą (vaizdo klipas)

Nuo liepos 1 d. pradėjus veikti naujai, mažųjų Lietuvos piliečių interesus labiau apsaugančiai vaiko teisių apsaugos sistemai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. 

Vaiko teisių apsaugos specialistų komanda visoje Lietuvoje nuolat pildosi. Numatoma, kad iš viso vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbs šeši šimtai šešiasdešimt penki darbuotojai. 

Visi vaiko teisių apsaugos skyriai nuo šiol dirba pagal vienodus standartus - vienijančias vertybes ir tikslus, taiko tokią pačią teisės praktiką, vykdo vieningus, aiškius ir konkrečius veiksmus atstovaujant ir ginant vaikų interesus visoje šalyje.

Kiekvieno vaiko teisių apsaugos specialisto pareiga - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai atstovauti mažajam Lietuvos piliečiui.

Tarnyba dirba tam, kad pasaulis vaikui taptų saugesnis. Nėra didesnės vertybės už šeimą ir nieko nėra svarbiau už vaiko balsą. Vaiko teisių gynėjams visoje Lietuvoje svarbiausias yra vaiko balsas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos „YouTube“ paskyroje galite pamatyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos klipą:

 

 

Su teritorinių skyrių vadovais gyvai aptarti aktualūs klausimai

Ketvirtadienį Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje su jos vadovais ir specialistais susitiko visų vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjai ir atstovai. Bendrame pasitarime diskutuojama aktualiais klausimais, aptariami praktiniai darbo organizavimo aspektai.

Kaip susitikime sakė tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas, Jan Maciejevski, turimi visi įrankiai, nustatyti bendri veiklos metodai, dabar svarbu juos vieningai taikyti ir orientuotis į kokybę.

„Žinoma, labai svarbu, kad būtų laiku nuvažiuota į vietą, gavus pranešimą, bet ne mažiau svarbiu – tinkamai įvertinti situaciją“, - akcentavo jis, pridurdamas, kad ateityje numatomos atvejų analizės padės įvertinti, ar nesiskiria nustatytos vienodos praktikos taikymas skirtinguose padaliniuose.

Primename, kad po vaiko teisių apsaugos pertvarkos iš viso yra 12 teritorinių skyrių: 10 pagal apskritis (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus), veikiantys tai apskričiai priklausančių savivaldybių teritorijose, bei Vilniaus ir Kauno miesto su jiems priklausančiais poskyriais. Visų jų kontaktus nesunkiai galima rasti tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt.

Vaiko teisių apsaugos specialistų komanda nuolat pildosi. Iš viso sistemoje dirba jau per 440 darbuotojų, iki pertvarkos etatų buvo tik apie 370. 

Lietuvoje aktyviai pradėta minėti Globėjų diena

Nuo praėjusių metų kiekvieną liepos pirmąjį sekmadienį Lietuvoje minima Globėjų diena. Šią datą Lietuvos Respublikos Seimas gruodžio 7 d. įrašė į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą. Ta proga, šiemet visą liepos mėnesį Globėjų diena aktyviai pažymima visoje Lietuvoje įvairiuose minėjimuose ir šventėse.

Šią dieną Šilalės rajono socialinių paslaugų namų bendruomenė surengė Globėjų dieną. Renginyje dalyvavo ir Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas, Tauragės regiono pertvarkos ekspertė Marijona Janavičienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė.

Globėjų dienos minėjimas prasidėjo nuo šv. Mišių aukojamų Šilalės Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Vėliau šventinė popietė tęsėsi parapijos namuose.

Jos metu šventėje dalyvavusius vaikus linksmino „Ūnės išdaigų skrynutės“ personažai. Vaikams buvo piešiama ant veidų, daromos laikinos tatuiruotės, vaikai buvo vaišinami cukraus vata.

Vyko muilo burbulų šou, vaikai maudėsi saldainių lietuje. Pramogų būta ne tik vaikams, bet ir svečiams - jie galėjo patirti ekstremalių pojūčių išbandydami 5D virtualios realybės žaidimo įrangą, dalyvauti viktorinoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dar kartą sveikina visus Lietuvos globėjus su Globėjų diena linkėdama neprarasti kantrybės, entuziazmo ir įkvėpimo. Tik Jūsų, brangūs globėjai, dėka pasaulis tampa gražesne vieta, jūs keičiate vaikų likimus ir kuriate šviesesnę vaikų ateitį.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Kviečiame visus kuo plačiau dalytis! (vaizdo klipas)

Kas bendro tarp grupės „The Beatles“ nario, gitaristo, dainų kūrėjo, aktorius Džono Lenono, JAV verslo magnato ir išradėjo, vieno „Apple“ kompanijos įkūrėjų Styvo Džobso, vienos įžymiausių XX amžiaus kino žvaigždžių, aktorės Merilin Monro ir pirmojo demokratiškai išrinkto Pietų Afrikos Respublikos prezidento, apdovanoto Nobelio taikos premija Nelsono Mandelos? Visi jie buvo įvaikinti. Dėl jų pasaulis tapo gražesnis. Priimkime vaikus į savo šeimas. Vaikų namus palikime praeityje. Kviečiame visus kuo plačiau dalytis žinia:

 

 

Padėkite vaikams sunkiu momentu – tapkite budinčiu globotoju (vaizdo klipas)

Kasmet keli šimtai vaikų patenka į krizines situacijas savo šeimose. Padėkite vaikui sunkiu metu - tapkite budinčiu globotoju. Budintis globotojas - tai laikinasis vaiko globėjas, kuris vaiką globoja savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Kviečiame žiūrėti ir dalintis budinčiais globotojais tapti kviečiančiu vaizdo klipu:

Nėra didesnės vertybės už šeimą ir nieko nėra svarbiau už vaiko balsą (vaizdo klipas)

Nuo liepos 1 d. pradėjus veikti naujai, mažųjų Lietuvos piliečių interesus labiau apsaugančiai vaiko teisių apsaugos sistemai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos „YouTube“ paskyroje galite pamatyti tarnybos klipą:

Įvaikinimo statistika

2017 metais įvaikinti 139 tėvų globos netekę vaikai.
Lietuvos gyventojai įvaikino 92 vaikus.
47 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, bei užsienio piliečių šeimos.
2016 metais įvaikinti 157 tėvų globos netekę vaikai. Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 vaikų, o užsienyje gyvenančios lietuvių, mišrios ir užsieniečių šeimos – 67 vaikus.

Tarnyba įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Jo tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Aktualu

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS PERTVARKA

 

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, kurie dirba pagal vienodus standartus – vienijančias vertybes ir tikslus, formuojama tokia pati teisės taikymo praktika, vykdomi vieningi, aiškūs ir konkretūs veiksmai atstovaujant ir ginant vaikų interesus visoje šalyje. Šios pertvarkos esmė – sukurti bendrą ir aiškią sistemą, kuri padėtų greitai ir profesionaliai reaguoti į pranešimus apie vaikų nepriežiūrą, smurtą, kryptingai dirbti su šeimomis, kuriose kyla problemos ar krizės, stiprinti globėjų paiešką ir pagalbą jiems, sukurti vienodą, atpažįstamą, draugišką vaikui tarnybos aplinką, ugdyti ir didinti visuomenės nepakantumą vaiko teisių pažeidimams.

Tarnyba užtikrina nepertraukiamą vaiko teisių apsaugos sistemą. Šalyje veikia 12 tarnybos teritorinių skyrių, kurie visą parą, taip pat švenčių ir poilsio dienomis, užtikrina vaiko teisių apsaugą, reaguoja į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus. Tarnybai suteikiama teisė atlikti administracinių nusižengimų teiseną dėl administracinių nusižengimų, susijusių su vaiko teisių pažeidimais.

Centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, savivaldybės išlieka svarbiausiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos partneriu: savivaldybės teiks švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais ir negali vienos susidoroti su iššūkiais.

2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriuo siekiama pertvarkyti vaiko teisių apsaugos sistemą.

Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizavimas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo kontekste

Vaiko teisių apsaugos sistemos naujovės Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kontekste

Atvejo vadyba

 

 

Atsakymai į klausimus

Galimybės patiems išsirinkti pageidaujamą įvaikinti vaiką Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Labiausiai vaiko poreikius atitinkančius asmenis parenka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kriterijai – norimo įvaikinti vaiko amžius, lytis ir sveikatos būklė. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad įtėviams nėra keliamas privalomo gyvenamojo ploto ir atskiro kambario vaikui reikalavimas. Taip pat nėra nustatyta, kokios turėtų būti šeimos pajamos. Svarbu, kad jos sudarytų sąlygas tenkinti ir vaiko, ir šeimos poreikius.

Jeigu esate Lietuvos Respublikos piliečiai, dėl įvaikinimo Lietuvoje turėtumėte kreiptis per atitinkamą Airijos įvaikinimo instituciją. Pirmiausia svarbu gauti įvaikinimo leidimą Airijoje ir atitikti Airijos įstatymų keliamus reikalavimus būsimiems įtėviams. Tik turėdami minėtą leidimą, galėtumėte kreiptis dėl įvaikinimo iš Lietuvos.
Detalesnę informaciją apie tarptautinio įvaikinimo procedūrą galite rasti šios svetainės skyriuje „Įvaikinimas“ – „Tarptautinis“.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, paprastai įvaikina arba pageidauja globoti mažus (iki 3 metų) vaikus. Todėl Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, galimybė įvaikinti tokio amžiaus vaikus yra nedidelė. Taigi iš karto rekomenduotume pagalvoti apie vyresnio amžiaus vaiko įvaikinimą.
Airijos centrinės įvaikinimo institucijos (The Adoption Authority of Ireland) adresas: Shelbourne House, Shelbourne Road, Dublin 4, Airija; e. p. adoption@aai.gov.ie, interneto svetainė http://www.aai.gov.ie.

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame nurodoma, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) negali trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija įpareigos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją priimti sprendimą tęsti vaiko laikinąją globą (rūpybą).
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) turi būti trumpalaikis procesas, ieškant ilgalaikio sprendimo, t. y. vaiko grąžinimo į šeimą, nuolatinės globos (rūpybos) ar įvaikinimo. Nesant kitų objektyvių aplinkybių, vadovaujantis CK 3.253 str. įtvirtintu laikinosios globos (rūpybos) tikslu – grąžinti vaiką į šeimą, šios rūšies globa (rūpyba) neturėtų tęstis nepagrįstai ilgai.
Taigi atsižvelgiant į vaiko interesų pirmenybės principą, savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius turėtų aktyviai vykdyti Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 ,,Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo“, 7.2, 7.6, 7.9–7.11 p. numatytas funkcijas bei siekti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminas neužsitęstų.
Tuo atveju, jei vaiko tėvai ir toliau nesirūpina, nesidomi vaiku, atsisako jiems siūlomų paslaugų, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios ribojimo arba vaiko atskyrimo nuo tėvų bei nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
Kita vertus, teismui apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Teismas tėvų valdžios apribojimą panaikina tik tuo atveju, jei nustato, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo apribota tėvų valdžia ir neatsirado naujų. Nustačius, kad tėvai gali tinkamai pasirūpinti vaiku, panaikinus tėvų valdžios apribojimą, vaikas turi būti grąžinamas tėvams. Svarbu paminėti, kad tokiu atveju globėjo (rūpintojo) pareiga – parengti vaiką grįžimui į biologinę šeimą.
O įvaikinto vaiko biologiniai tėvai nebeturi jokių teisinių galimybių susigrąžinti atžalą, nes įvaikinimu panaikinamos visos asmenines ir turtinės teisės ir pareigos tarp vaiko ir jo biologinės šeimos.

Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis įgyja teisę ginti globojamo vaiko teises ir teisėtus interesus. Taip pat globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis jo sveikata ir mokymusi, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės institucijomis.
Teisės aktų nustatyta tvarka vaiko globą (rūpybą), nepriklausomai nuo globos (rūpybos) rūšies ir formos, prižiūri savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vaiko teisių apsaugos skyrius, siekdamas užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, organizuoja tikslingą pagalbą ir paramą vaikui bei jo šeimai.
Jei šeimoje iškyla problemų dėl globojamo vaiko elgesio ar kitų sunkumų dėl pagalbos vaikui taip pat galite kreiptis į atestuotus globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) socialinius darbuotojus, kurie vykdo tęstinius globėjų (rūpintojų) mokymus, teikia jiems individualias konsultacijas, organizuoja savitarpio paramos grupes, kurių metu analizuojami atvejai. Taigi Vaiko teisių apsaugos skyrius, GIMK specialistai turėtų išsiaiškinti ir įvertinti susiklosčiusią situaciją (atsižvelgdami į vaiko amžių, išklausyti jo nuomonę, įvertinti vaiko ir globėjo (rūpintojo) santykius, vaiko susitikimų su tėvais sąlygų sudarymą, vaiko užimtumą, laisvalaikio, sveikatos būklę, tėvų elgesio pokyčių, ugdymo įstaigų, socialinių darbuotojų išvadas) bei rasti vaiko interesus geriausiai atitinkantį sprendimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsniu, globėjas (rūpintojas) atleidžiamas nuo pareigų atlikimo šiais atvejais: 1) jei nepilnametis grąžinamas tėvams arba įtėviams; 2) jeigu globėjas (rūpintojas) savo pareigų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Tuo atveju, jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.
Pažymėtina, kad dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo į teismą turi teisę kreiptis pats globėjas (rūpintojas), globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras, o dėl globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų į teismą gali kreiptis globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kokios rūšies, t. y. laikinoji ar nuolatinė, globa (rūpyba) vaikui nustatyta, priima sprendimą atleisti ar nušalinti globėją (rūpintoją) nuo pareigų ir kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba teismą. O vaikui tuo metu ieškomas kitas globėjas (rūpintojas).
Jei, Jūsų nuomone, Vaiko teisių apsaugos skyrius nebendradarbiauja ir tinkamai nevykdo savo funkcijų, galite kreiptis į mūsų tarnybą el. p. info@vaikoteises.lt, nurodydami gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių bei esamos situacijos aplinkybes.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Vaiko teisių apsaugos skyrius Tėvas, kuriam kliudoma bendrauti su vaikais, turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS), kurio specialistai išaiškintų vaikų motinai jos teises bei pareigas, taip pat galimą atsakomybę dėl kliudymo tėvui bendrauti su vaikais. Šių įstaigų kontaktinius duomenis galima rasti mūsų Tarnybos interneto svetainės www.vaikoteises.lt  titulinio puslapio apačioje.
Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įtvirtinta CK 3.170 str. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Tuo metu, kol ginčas dėl vaiko sprendžiamas ir priimamas galutinis teismo sprendimas, vaiko tėvas (motina) turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui (CK 147 str. 3 d.).
Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas (motina), gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir gavęs jį kreiptis į antstolį. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas.

KLAUSKITE

X