AKTUALU

Vaiko teisių apsaugos specialistai vaikus saugo ne tik dieną, bet ir naktį

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau Tarnyba) teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje vaiko teisių apsaugą užtikrina visą parą, poilsio ir švenčių dienomis. Tarnybos teritoriniuose skyriuose nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaikų teises gina vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai. Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

„Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos viena esminių dalių yra saugoti vaikus 24 val., be poilsio dienų. Tiek ekspertai, tiek partneriai, sprendimų priėmėjai pripažįsta – sistema veikia ir vaikai sulaukia pagalbos dieną, naktį, net ir didžiausių švenčių metu. Tai ne kartą užkirto kelią pavojui vaikų sveikatai ar netgi galbūt išgelbėjo vaiko gyvybę“, - pabrėžė Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Kartais vaikai patys prašo būti išvežti iš namų

„Nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaiko teisių apsaugą užtikriname mes, budėtojai. Informaciją gauname specialiuoju telefonu, dažniausiai, iš policijos budėtojų. Per valandą turime sureaguoti ir nuvykti į įvykio vietą. Dažniausiai pranešimai būna dėl neblaivių tėvų, kurie neprižiūri savo vaikų. Įvykio vietoje visada būna policijos pareigūnai, kurie mielai bendradarbiauja su mumis ir padeda esant agresyviai nusiteikusiems asmenims,“ – apie savo darbą pasakoja vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja Diana Žukovskaja.

 Pasak budėtojos, pirmiausia išsiaiškinamos visos įvykio aplinkybes, būtinai pasikalbama su vaikais, sužinoma, ar nereikia medicinos pagalbos. Daugeliu atvejų randami giminaičiai, kurie pasiruošę laikinai pasirūpinti vaikais ir priglausti savo namuose, jeigu toks poreikis yra. Bet pasitaiko ir liūdnų atvejų, kai reikia vežti vaikus į globos ar į gydymo įstaigas, kai yra poreikis suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą.

„Dar liūdniau matyti vaikus gyvenančius nepriežiūroje, visą dieną nevalgiusius, kai tėvai vaikais nesirūpina, juos skriaudžia. Mūsų darbas ir pareiga – apsaugoti visus vaikus, užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką vaikams ir ginti jų teises,“ – sako vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja D. Žukovskaja.

Tarnybos vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja Vida Baranauskienė teigia, kad visada yra atsižvelgiama į vaiko balsą, jo nuomonę: „Nuvykę į iškvietimus, gautus iš policijos, stengiamės nuramint vaiką. Pasakome, kad mes atvykome jam padėti, kad nesame blogiečiai. Pastebiu, kad kuo labiau stengiesi užmegzti su vaikais kontaktą, tuo jie labiau tavimi patiki. Jeigu atsiranda giminaičiai ar kiti artimais ryšiais susiję asmenys, vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai vaikų neapgyvendina globos namuose ar pas budinčius globėjus.“

Pasak V. Baranauskienės, būna ir tokių atvejų, kada vaikai patys paprašo būti paimti iš tėvų ir apgyvendinti kitoje aplinkoje: „Dažniausiai paaugliai prašo patys būti išvežti iš namų, nes patiria psichologinį smurtą iš tėvų. Jeigu vaikas nenori apsigyventi pas giminaičius, tada vežame vaiką pas globėjus arba į globos namus. Visais atvejais mes išklausome vaikų balsą ir į vaikų nuomonę atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.“

„Kartais būna, kad vaikai serga, tuomet juos vežame į sveikatos priežiūros įstaigą. Buvo atvejis, kuomet vaikas buvo išbertas, jį nuvežėme į ligoninę ir joje jis liko sveikti. Jeigu matome, kad šeimoje yra problema, jog tėvas ar sugyventinis smurtauja ne tik prieš vaiką, bet ir prieš mamą, tuomet  pasiūloma pagalba ir mamai, paprastai mama su vaiku apsigyvena moterų krizių centre,“ sako vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja V. Baranauskienė.

Kaip veikia sistema?

Vaiko teisių apsaugos specialistai – budėtojai, atvykę pagal gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems bei geriausiems jo interesams, išklauso vaiką, gebantį reikšti savo pažiūras tiesiogiai, o jeigu to padaryti neįmanoma, per atstovą pagal įstatymą ir priima sprendimą, atsižvelgiant į vaiko norus, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko geriausiems interesams.

Vaikais yra visapusiškai pasirūpinama. Esant poreikiui, vaikai yra vežami į gydymo įstaigą, kur jie yra apžiūrimi gydytojo, jiems yra suteikiama visa būtina medicininė pagalba.

Primename, jog, esant poreikiui užtikrinti vaikui saugią aplinką, jis dažniausiai laikinai apgyvendinamas pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą. Tik tais atvejais, kai nerandama artimųjų, kurie galėtų priimti vaiką į šeimą, vaikai apgyvendinami globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.

Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Kokia pagalba šeimai suteikiama?

Tais atvejais, kai vaikui nustatoma reali grėsmės jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir aukščiausias grėsmės lygis, jis yra paimamas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų), yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Šeimai inicijuojamas atvejo vadybininko, dirbančio savivaldybėje, paskyrimas bei pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro Tarnybos mobilioji komanda, kuri po intensyvaus darbo su šeima pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima.

Tarnybos mobilioji komanda su šeima jos gyvenamojoje vietoje atlieka intensyvų darbą, teikia intensyvią kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai, šeimos narių elgesio pokyčių įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

Atvejo vadybininkas, kuris dirba savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje ir nėra Tarnybos darbuotojas, koordinuoja kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Jis surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką, šeimą ir kitus svarbius vaikui asmenis iš įvairių įstaigų atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, atsižvelgdamas į mobiliosios komandos pateiktas išvadas ir rekomendacijas sudaro pagalbos šeimai planą, koordinuoja jo įgyvendinimą, vykdo šeimos stebėseną, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius.

Atvejo vadybos tikslas pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra koordinuoti kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą bei teikimą, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Šeimai bendradarbiaujant su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais ir sėkmingai keičiant netinkamą elgesį, kuris pažeidė vaiko teises ir geriausius interesus, vaikai grįžta į šeimas.

Lietuvoje per metus, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo apie 1500 atvejų, kai vaikams buvo nustatyta laikinoji (globa) rūpyba, iš minėtų atvejų laikinoji globa (rūpyba) jau pasibaigė 662 vaikams.

Tėvų globos netekę vaikai sėkmingai randa kelią į šeimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką, o užsienio piliečiai įvaikino 18 be tėvų globos netekusių vaikų.

„Tereikia atlikti keletą žingsnių ir į savo šeimą galėsite priimti vaiką, kuriam suteiksite tai, ko jis galbūt niekada neturėjo - meilę, šilumą, dėmesį, saugumą, namus, į kuriuos gera grįžti ir jaustis juose laukiamu...,“ - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 33 sutuoktinių poros ir 4 nesusituokę asmenys įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką. Iš jų 4 šeimos įvaikino po du vienos šeimos vaikus. Įvaikinta 23 mergaitės ir 18 berniukų.

Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše šiuo metu yra 165 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys (154 sutuoktinių poros ir  11 nesusituokusių asmenų). Šiuo metu yra siūlomi įvaikinti 477 galimi įvaikinti vaikai.

Pasak direktorės, kiekvienais metais stebima, jog asmenų, norinčių įvaikinti vaikus skaičius išlieka stabilus. „Kasmet Lietuvos piliečiai įvaikina apie šimtą vaikų. Tai rodo, jog žmonės nėra abejingi vaikų likimams, priima juos į savo šeimas nesibaimindami nusistovėjusių stereotipų apie tai, jog įvaikinti gali ne kiekvienas, kad tai sudėtingas ir ilgas procesas. Įvaikinti tikrai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo“, -  pabrėžė A. Jakavonienė. Visą informaciją kaip įvaikinti galima rasti čia: http://www.vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/

15 užsienio valstybių piliečių šeimų įvaikino 18 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų 6 mergaites ir 12 berniukų.

Italijos piliečiai per pirmąjį šių metų pusmetį įvaikino 10 vaikų, Kanados piliečiai - 4, JAV piliečiai - 1, Naujosios Zelandijos piliečiai - 1.

Per visus 2018 metus 90 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, šeimų įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus. Iš 103 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, įvaikintų vaikų buvo įvaikintos 46 mergaitės ir 57 berniukai. 2018 m. 39 Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio valstybių piliečių šeimos, nuolatos gyvenančios užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, įvaikino 56 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 35 berniukus ir 21 mergaitę.

2018 metais Italijos piliečiai įvaikino 34 tėvų globos netekusius vaikus, Kanados piliečiai - 8 vaikus, Švedijos piliečiai - 7, JAV - 3 vaikus.

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai duomenis renka iš įvairių registrų

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Globos namų paauglius subūrė vienuolės dovanotas krikščioniškas filmas

Kėdainių pagalbos šeimai centre gyvenantys paaugliai, dėl kurių nuolatinių pabėgimų per mėnesį pradedama iki dešimt ikiteisminių tyrimų, konfliktuojantys ir nelankantys mokyklos, vieną vasaros vakarą savarankiškai susirinko pasižiūrėti dokumentinio filmo apie šv. Joną Boską.

„Apie kunigą, kuris visiems padėdavo“, – tokie buvo atsiliepimai mergaitės, kuri, jau praėjus gerokai laiko, auklėtojos pasiteirauta įspūdžių apie tą vakarą. „Filmo peržiūrą organizavosi patys vaikai, mes nieko net nežinojome, jie nesisakė,“ – patvirtino Centro vyriausioji socialinė darbuotoja Ligita Ročkienė. 

Kompaktinį diską su šiuo filmu padovanojo pokalbio su jaunimu susitikusi salezietė sesuo Liucija Grybaitė. Ji parinko filmą apie XIX a. pradžioje Italijoje gimusį kunigą, Saleziečių kongregacijos įkūrėją, šv. Joną Boską, kuris geriausiai žinomas kaip našlaičių ir apleistų vaikų globėjas.

Tuomet vienuolės pokalbis su grupele jaunuolių vyko už uždarų durų. Centro darbuotojų žodžiais, „susirinko patys sunkiausi“. Dešimt paauglių vaikinų ir merginų: varginami priklausomybių, nepajėgiantys atsispirti neigiamai pašalinių įtakai arba tiesiog nematantys prasmės kitaip gyventi. Apie ką jie kalbėjosi, ten, už kambario sienų, ir pasiliko. Sesuo Liucija tik pasidalijo žinia, kad klausta apie rekolekcijas. “Kas tai?”, – rūpėjo vienam vaikinukui, kažką apie tai buvo girdėjęs, sudomino. Taip pat neslėpė, kad bendrystę su šiuo jaunimu tęs.

Su jaunimu pabendrauti maloniai sutikusi sesuo Liucija yra ypatinga asmenybė, randa laiko įvairiapusei veiklai, inicijuoja muzikinius projektus, Marijos radijuje veda laidas jaunimui. Liucija vadovauja seserų saleziečių namams Kaune, o itin daug laiko ir energijos skiria darbui su jaunimu. Pastaroji patirtis ir padėjo rasti kontaktą su globos namų jaunuomene.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Sigita Mockienė įsitikinusi, kad į kiekvieno vaiko širdį galima rasti kelią, tik pastangų skirtingai prireikia. „Mes pabandėme paaugliams pasiūlyti autoritetą, žmogų, kurio gyvenimo būdas įkvepia, o ne kasdien girdimi žodžiai skatina susimąstyti“, – paaiškino apie vienuolės ir vaikų susitikimo tikslą. Vaiko teisių gynėjai jau trečią kartą šiemet grįžo į šią įstaigą, išbandė nestandartinius sprendimus.

Bėgantys paaugliai – didelis rūpestis ne vienuose šalies globos namuose. Laiku vaikams negrįžus, nepavykus susiekti, tenka pranešti policijai, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ir nesvarbu, kad naktį ar kitą dieną vaikas sugrįš, tarnybų atsakomybė ir procedūros yra tokios pat, kaip šiam dingus.

Psichologai teigia, kad elgesio ir emocijų problemų turintys vaikai, tai tie jauni žmonės, kurių meilės ir saugumo poreikis nebuvo patenkintas. Todėl prieš pasmerkiant nepatogų vaiką, paauglį globos namuose, klasėje, bendruomenėje, visada pagalvokime, ką padarėme dėl jo.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad globos namuose augantiems vaikams, kurių ryšys su biologiniais tėvais ar kitais artimaisiais dėl įvairių priežasčių nutrūkęs, labai svarbus tvirtas santykis su kitu suaugusiu žmogumi, jis atsiliepia asmenybės vystymuisi. Suaugusieji šį ryšį gali užmegzti pakviesdami vaikus pasisvečiuoti arba priimdami vaiką į savo šeimą gyventi nuolat.

Vaiko teisių gynėjų apsilankymas vasaros stovykloje praturtino vaikus žiniomis apie jų teises ir pareigas

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės atvyko į dienos stovyklas, kad su vaikais pasikalbėtų apie jų teises ir pareigas. Dešimtys vaikų vasaros atostogas baigia dienos stovyklose. Šiaulių Menų mokykla į savaitę trunkančias dienos stovyklas sukvietė apie 80 vaikų ir paauglių.

Stovyklos vyksta keliuose Menų mokyklos vaikų klubuose, kur ir lankėsi VTAS specialistės. Vaikai VTAS specialisčių klausinėjo, koks yra jų darbas, ką veikia VTAS darbuotojai, ar bendrauja tik su vaikais. Buvo net klausimų, kas yra vaiko teisės, kuo jos skiriasi nuo pareigų. Būtent apie tai kalbėti ir buvo pasiruošusi Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

,,Maloniai nuteikė tai, kad vaikai labai noriai bendravo, klausinėjo, uždavė labai svarbių klausimų. Ne visi vaikai skiria pareigas ir teises, tai daug klausimų buvo apie tai. Diskusija buvo turininga, vaikai smalsūs ir jie tikrai gavo atsakymus į visus pateiktus klausimus“, – sako Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Bekalbant apie vaikų teises ir pareigas kalba pakrypo apie saugaus eismo taisykles. Vaikai jau žinojo, kad jie turi teisę viešose erdvėse jaustis saugūs ir čia pat pridūrė, kad už savo saugumą gatvėje jie ir patys turi prisiimti atsakomybę.

,,Negalima šalia gatvės stumdytis, žaisti, ant važiuojamosios dalies pamesti žaislus, nuspirti kamuolį. Jokiu būdu negalima einant per perėją ar kaimo keliu kalbėti mobiliuoju telefonu arba klausytis ausinuko. Tai pavojinga, nes negirdėti mašinų“, – kalbėjo mažoji stovyklautoja.

,,Jau žinau, kad visi vaikai turi teisę į pramogas, į vasaros atostogas, bet mes turime ir pareigą mokytis visko, ko mums prireiks kasdien. Todėl ir prisiminėme saugaus eismo taisykles, juo labiau, kad artėja mokslo metai“, – sakė kitas stovyklautojas.

,,Laiką praleidome turiningai. Mes sužinojome, kas domina vaikus, o vaikai gavo atsakymus į juos dominančius klausimus. Malonu, kad pokalbis apie vaikų teises ir pareigas buvo ne kaip pamoka, o kaip diskusija“, – sako Jolita Margevičienė.

Dienos stovyklos vyks iki pat mokslo metų pradžios.

Vaiko teisių gynėjų apsilankymas vasaros stovykloje praturtino vaikus žiniomis apie jų teises ir pareigas

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės atvyko į dienos stovyklas, kad su vaikais pasikalbėtų apie jų teises ir pareigas. Dešimtys vaikų vasaros atostogas baigia dienos stovyklose. Šiaulių Menų mokykla į savaitę trunkančias dienos stovyklas sukvietė apie 80 vaikų ir paauglių.

Stovyklos vyksta keliuose Menų mokyklos vaikų klubuose, kur ir lankėsi VTAS specialistės. Vaikai VTAS specialisčių klausinėjo, koks yra jų darbas, ką veikia VTAS darbuotojai, ar bendrauja tik su vaikais. Buvo net klausimų, kas yra vaiko teisės, kuo jos skiriasi nuo pareigų. Būtent apie tai kalbėti ir buvo pasiruošusi Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

,,Maloniai nuteikė tai, kad vaikai labai noriai bendravo, klausinėjo, uždavė labai svarbių klausimų. Ne visi vaikai skiria pareigas ir teises, tai daug klausimų buvo apie tai. Diskusija buvo turininga, vaikai smalsūs ir jie tikrai gavo atsakymus į visus pateiktus klausimus“, – sako Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Bekalbant apie vaikų teises ir pareigas kalba pakrypo apie saugaus eismo taisykles. Vaikai jau žinojo, kad jie turi teisę viešose erdvėse jaustis saugūs ir čia pat pridūrė, kad už savo saugumą gatvėje jie ir patys turi prisiimti atsakomybę.

,,Negalima šalia gatvės stumdytis, žaisti, ant važiuojamosios dalies pamesti žaislus, nuspirti kamuolį. Jokiu būdu negalima einant per perėją ar kaimo keliu kalbėti mobiliuoju telefonu arba klausytis ausinuko. Tai pavojinga, nes negirdėti mašinų“, – kalbėjo mažoji stovyklautoja.

,,Jau žinau, kad visi vaikai turi teisę į pramogas, į vasaros atostogas, bet mes turime ir pareigą mokytis visko, ko mums prireiks kasdien. Todėl ir prisiminėme saugaus eismo taisykles, juo labiau, kad artėja mokslo metai“, – sakė kitas stovyklautojas.

,,Laiką praleidome turiningai. Mes sužinojome, kas domina vaikus, o vaikai gavo atsakymus į juos dominančius klausimus. Malonu, kad pokalbis apie vaikų teises ir pareigas buvo ne kaip pamoka, o kaip diskusija“, – sako Jolita Margevičienė.

Dienos stovyklos vyks iki pat mokslo metų pradžios.

Tarnyboje lankėsi projekto "Moksleiviai į Vyriausybę" dalyviai

Tarnyboje lankėsi projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyviai. Moksleiviai susipažino su Tarnybos darbu, daugiau sužinojo apie Tarnybos veiklą, struktūrą, vaiko teisių apsaugos specialistų darbo pobūdį, susipažino su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pokyčių istorija.

Projekto dalyviai lankėsi Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje, kurio vyr. specialistės papasakojo moksleiviams apie Tarnybos darbą, atsakė į visus moksleiviams kilusius klausimus.

Apie Pagalbos vaikams linijos koordinavimą plačiau papasakojo Jurgita Jankūnaitė, su mobiliųjų komandų darbu supažindino Jurgita Bučiūtė-Barysienė, apie ypatingus atvejus papasakojo Skaistė Vasiliauskė, su grėsmės lygių nustatymu supažindino Gabrielė Platakytė.

Pirmasis Kauno arkivyskupijos atstovų ir vaiko teisių gynėjų susitikimas nutiesė bendrų veiklų stiprinant pagalbą vaikui ir šeimai kelius

Šiandien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė susitikime su Kauno arkivyskupijos kurijos apaštaliniu administratoriumi Algirdu Jurevičium, arkivyskupijos Carito direktoriumi Arūnu Kučiku ir parapijos bendruomenės aktyvinimo programos koordinatore Milita Žičkute Lindžiene aptarė galimą bendradarbiavimą įgyvendinant įvaikinimo, vienišų vaikų globos skatinimo, pagalbos krizę išgyvenančiai šeimai, smurto artimoje aplinkoje prevencijos iniciatyvas.

“Pirmas susitikimas suteikė daug informacijos ir minčių tolimesnėms iniciatyvoms. Dauguma tikslų yra bendri, priemonės yra viena kitą papildančios, todėl neabejoju tolimesniu turiningu bendradarbiavimu”, – po susitikimo kalbėjo A. Jakavonienė.

Vyskupas A. Jurevičius pasidalijo informacija apie Kauno arkivyskupijoje vykdomą apaštalinę ir savanorišką veiklą. Arkivyskupija didžiuojasi Vaiko gerovės instituto, kurio įkvėpėja sesuo Asta Kuzmickaitė pasiekimais, sesers salezietės Liucijos Grybaitės sėkmingu darbu su vaikais. Drauge su Carito atstovais aptartos konkrečios programos ir grupių veikla, kur vaiko teisių specialistų, Tarnyboje dirbančių psichologų dalyvavimas būtų tikslingas.

Ilgiau nei numatyta užsitęsusiame pokalbyje sutarta, kad svarbiausia yra pasiekti kenčiantį ir reikalaujantį pagalbos.

 

Grūžių globos namų vaikai su specialistais diskutavo apie savo teises

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) Pasvalio rajone vyriausioji specialistė Monika Balnytė - Skaringienė susitikusi su Pasvalio rajono Grūžių vaikų globos namuose gyvenančiais vaikais diskutavo apie jų teises ir pareigas.

Siekiant, kad vaikų globa būtų kokybiška, turininga ir atitiktų pačius geriausius vaiko interesus vaiko teisių apsaugos specialistai vykdo vaiko globos (rūpybos) priežiūrą. Rūpinamasi įvairiomis vaikų ugdymo sferomis: saugumu, sveikata, mokymusi, auklėjimu, bendravimu ir ryšio su tėvais palaikymu, vaikų laisvalaikiu, taip pat vertinami individualūs socialinės globos planai ir dar daug įvairių sričių, kurios būtinos efektyviam vaikų ugdymui.

„Atlikus globos priežiūrą ir peržiūrėjus individualius socialinės globos planus paaiškėjo, kad Grūžių globos namų vaikai nesupažindinti su savo teisėmis ir pareigomis“, - teigė M. Balnytė - Skaringienė.

Būtent todėl vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai aplankė  Grūžių vaikų globos namų auklėtinius ir supažindino juos su jų teisėmis ir pareigomis. Pasirodė, kad vaiko teisių tema globos namų auklėtiniams labai įdomi.  Diskusijoje dalyvavo 14 vaikų globos namų auklėtinių.

Vaikai išgirdo daug naujo, diskutavo. Jauniesiems susitikimo dalyviams kilo daug klausimų, į kuriuos atsakymus išgirdo iš profesionalų lūpų.

„Kol dar vasara ir vaikai atostogauja, gimė mintis su vaikais pabendrauti neformaliai. Esu tikra, kad šis mūsų susitikimas nepaskutinis, nes vaikai susikaupę klausėsi, jiems buvo įdomu, dalijosi savo patirtimi ir bendravo labai noriai“, - įspūdžiais dalijosi M. Balnytė - Skaringienė.

Kiekvienam susitikimo dalyviui buvo įteikta po  Vaiko konstituciją, kad niekuomet nepamirštų savo teisių ir, žinoma, pareigų. 

 

Birštono kurorte vaiko teisės pažeidžiamos retai

Per metus Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) Birštono mieste aukščiausią grėsmės lygį nustatė tik vienos šeimos vaikams, o glaudus mažos bendruomenės bendradarbiavimas padėjo išvengti skaudžių vaiko teisių pažeidimų.

„Džiugu, kad kurorte yra ramu. Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki šių metų liepos 31 d. tik dviem vienos šeimos vaikams buvo nustatyta aukščiausia grėsmė saugumui, – kalbėjo Kauno apskrities VTAS vyriausioji specialistė Birštono mieste Romualda Barštienė. – Šie vaikai buvo laikinai paimti iš nesaugios aplinkos, o gavus teismo leidimą, jiems nustatyta laikinoji globa giminaičių (dėdės) šeimoje, su kuria sieja artimas emocinis ryšys“. 

Per metus Birštone iš nesaugios aplinkos  paimti  9 vaikai. Beveiki visi laikinai apgyvendinti pas artimus giminaičius ar šeimos draugus. Iš 37 atvejų, kuomet buvo vertinamas grėsmės vaikui lygis, 24 atvejais jis nenustatytas. 

„Visada kviečiu birštoniečius būti pilietiškais ir pastebėjus šalia fiziškai ar emociškai skriaudžiamą vaiką, nedelsiant pranešti  vaiko teisių specialistams arba policijai. Kuo greičiau bus sureaguota į pažeidimą, tuo greičiau situacija įvertinta, suteikta pagalba vaikui ir visai šeimai. Birštono savivaldybės bendruomenė nėra didelė, todėl glaudžiai bendradarbiaujant visoms tarnyboms – reaguojančioms į pažeidimus bei teikiančioms pagalbą – čia nėra fiksuojama itin sunkių vaiko teisių pažeidimų ar nusikalstamų veikų “, įsitikinusi R. Barštienė.

Daugiausia pranešimų gauta apie galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, t. y. dėl tėvų tarpusavio konfliktų, kai vaikas tampa įvykio liudininku, tėvų girtavimo. Pasitaikė vaikų netinkamo elgesio mokykloje, muštynių, nepilnamečių girtavimo ir vagysčių ar net pabėgimo iš namų atvejų.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Birštono mieste gavo virš 50 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, į kuriuos reaguota teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. 

Liepos 1 d. sukako vieneri metai, kai pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – iki tol savivaldybių administracijų struktūrine dalimi buvę vaiko teisių apsaugos skyriai tapo vieningos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dalimi.

Birštono savivaldybės teritorijos vaiko teisių apsaugos skyrius  yra Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus dalis.

 

Tarnybos direktorė A. Jakavonienė: „Vaikams skirtų renginių planavime turi dalyvauti ir patys vaikai“

Rugpjūčio 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM (toliau – Tarnyba) paminėdama Tarptautinę jaunimo dieną pakvietė globos namų Vaikų tarybų atstovus kartu suplanuoti šeštus metus vyksiantį Lietuvos vaikų globos namų Vaikų tarybos atstovų susitikimą.

„Noriu pasveikinti Jus visus su Tarptautine jaunimo diena. Jūsų nuomonė Tarnybai yra labai svarbi, todėl labai norime ją išgirsti ir suorganizuoti tokį renginį, kokio norite Jūs, o ne tokį, kokį mes įsivaizduojame. Išreikšdami savo nuomonę Jūs tampate Tarnybos dalimi ir tik nuo Jūsų priklauso, kokio formato bus kasmetinis renginys rudenį“, – kalbėjo Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Į Tarnybą atvyko 19 vaikų globos namų auklėtinių iš Vilniaus apskrities. Juos pasitiko Tarnybos direktorės sveikinimo žodis ir skatinimas drąsiai reikšti savo nuomonę dėl artėjančio renginio.

Per darbingą valandą bendru sutarimu buvo nuspręsta renginį daryti lapkričio mėnesio pabaigoje, diskusijų formatu, kad renginio metu vaikai galėtų diskutuoti jiems svarbiomis temomis su kompetentingais žmonėmis.

Vaikų globos namų Vaikų tarybų atstovai susitiks šeštąjį kartą.

 
 

GIMK mokytojos: tėvų globos netekusių vaikų nereikia bijoti

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centro globos koordinatorės, Tarnybos atestuotos GIMK (Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos) specialistės Dovilė Montvilaitė ir Evelina Kaidanovič papasakojo, kas sudaro GIMK programą ir kokių dalykų apie likusius be tėvų globos (rūpybos) vaikus visuomenei dar reikėtų pasimokyti.

-Kam skirti GIMK mokymai ir kas sudaro jų turinį?

-Dovilė Montvilaitė: GIMK programa – tai Globėjų, rūpintojų, budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa

GIMK mokymai yra privalomi  kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam neįregistravus santuokos asmeniui, išskyrus vaiko artimuosius giminaičius (vaiko artimiesiems giminaičiams GIMK mokymai rekomenduojami).

GIMK mokymus sudaro Pagrindinė ir Specializuota mokymų dalys, Tęstinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos dalis bei Artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai (rūpybai) programos dalis. Taip pat GIMK mokymų programa apima ir papildomą priemonę apie vaikus su negalia. Pagrindiniai GIMK mokymai yra tiems, kas ketina būti įtėviais ar globėjais (rūpintojais) arba nori vykdyti budinčio globotojo veiklą. Specializuoti mokymai skirti ketinantiems vykdyti budinčio globotojo veiklą, bendruomeninių globos namų darbuotojams, šeimynų dalyviams.  Pagrindinę GIMK programos dalį sudaro 7 temos, Specializuotą GIMK programos dalį sudaro – 6 temos, Artimųjų giminaičių programą sudaro 6 dalys. Mokymai trunka 6-7 savaites.

Evelina Kaidanovič: Mes esame Tarnybos atestuoti asmenys galintys mokyti anksčiau minėtus asmenis. Įgijome teisę vykdyti  mokymus dar pagal mokymų programą PRIDE. Nuo 2018 metų birželio mėn. programa buvo pakeista, tad šiuo metu vykdome mokymus pagal atnaujintą GIMK programą. Žengiame koja kojon kartu su naujovėmis.

-Atrodo, tėvais tampama ir nebaigus mokymų. Ko nežino tie, kurie ketina įsivaikinti, globoti (rūpintis) ar teikti socialinės priežiūros paslaugas bendruomeniniuose vaikų globos namuose?

-Dovilė Montvilaitė: Žmonėms atrodo, kad jie viską žino, tačiau diena po dienos lankant mokymus nuomonės kečiasi. GIMK mokymų dalyviai iš tiesų labai daug sužino ir išmoksta. Mokymų pabaigoje girdime atsiliepimų, jog šie mokymai turėtų būti skirti ne tik globoti (rūpinti) ar įvaikinti besirengiantiems asmenims, bet ir turintiems savo biologinių vaikų.

Evelina Kaidanovič: Mokymų dalyviai sužino, kuo skiriasi biologinių ir įvaikintų, globojamų (rūpinamų) vaikų auklėjimas ir ugdymas. Vaikučiams, kurie patyrė daug traumų, reikia kur kas daugiau mūsų pastangų ir rūpesčio, kad galėtume kompensuoti praradimus jų gyvenimuose. Mes su Dovile anksčiau dirbome vaikų globos namuose, todėl mokymų metu stengiamės išdėstyti ir teoriją, ir pateikti gyvų istorijų, tikrų atsitikimų. Laviruojame tarp teorijos ir gyvenimiškų pasakojimų apie vaikus.  Dalijamės pavyzdžiais, kurie mums padėjo dirbant su vaikais, bet visada pabrėžiame, kad nėra vieno universalaus būdo, kaip auklėti vaiką, kaip su juo susitarti. Visada pabrėžiame, jog reikia surasti būdus kaip prieiti prie kiekvieno vaiko.

-Su kokiais stereotipais apie globą ir įvaikinimą dažniausiai susiduriate?

-Dovilė Montvilaitė: Paistaiko atvejų, kai žmonės galvoja, kad norint globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką iš pradžių reikia eiti savanoriauti į vaikų globos namus, patiems ieškoti vaiko globos namuose. Žmonėms atrodo, kad viskas vyksta labai greitai: ateini į vaikų globos namus, pamatai patinkantį vaiką, įsimyli ir jį gali globoti. Taip nebūna. Teisės aktai reglamentuoja globos (rūpybos) bei įvaikinimo procesų organizavimą ir jo procedūras.

Asmenys, norintys globoti vaiką turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Jeigu asmuo nori įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos (rūpybos), jis turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių, kurių darbuotojams padedant, bus pradėta įvaikinimo procedūra. Procedūros nėra ilgos, trunka kelis mėnesius.

Evelina Kaidanovič: Patiems eiti į vaikų globos namus rinktis vaiko ydinga. Tai nėra gerai nei vaikams, nei šeimoms. Visų pirma, nuėjus į organizaciją žmonės nežino vaiko statuso, ar jis yra galimas globoti, ar galimas įvaikinti. Reikėtų pagalvoti, kaip jaučiasi vaikai, kai kažkas ateina ir į juos žiūri kaip į žaisliukus galvodami, jog dabar išsirinks patį patraukliausią, jį turės ir juo rūpinsis. Ar jūs norėtumėte, kad kažkas ateitų su puikiu pasiūlymu atostogauti Maldyvuose ir bakstelėjęs pirštu išrinktų, kuris iš mūsų dabar ten važiuos? Tie, kurie būtų neišrinkti turbūt labai blogai pasijaustų, labai nukristų jų savivertė...

-Kas labiausiai neramina pasiryžusius tapti globėjais, įtėviais, budinčiais globotojais?

-Dovilė Montvilaitė: Pagrindinis rūpestis yra nesėkmės baimė. Daugelis abejoja, ar sugebės būti gerais įtėviais, globėjais (rūpintojais), ar mokės tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaiką, ar jį augins taip, kaip augintų savo biologinį vaiką.

Dalį gąsdina be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų istorija, jų tėvų praeitis. Jeigu be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų tėvai turėjo protinį atsilikimą, psichinių ligų, yra bijoma, kad ir vaikai paveldės šias ligas. Tačiau psichinės ligos arba protinė negalia nebūtinai yra paveldimos. Pavyzdžiui, lengvas protinis atsilikimas gali atsirasti ir dėl socialinių įgūdžių stokos, o ne dėl paveldimumo.

Evelina Kaidanovič: Taip pat žmones lydi baimė, ar tikrai jų globojami (rūpinami) ar įvaikinti vaikai nepaveldės ydų iš savo biologinių tėvų.

Susiduriame su daugybe stereotipų, tačiau bandome praplėsti žmonių žinias.

Skatiname nebijoti be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų ir jų istorijų. Iš tiesų vaikams labai reikia rūpesčio, dėmesio ir žmogiškos šilumos. Priėmę vaikus į šeimas galite pakeisti jų likimus, išgydyti sužeistas vaikų širdis.

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

2019.01.01 - 2019.07.31 Tarnybos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X