AKTUALU

Valstybė nuo sausio 1 d. garantuos visiems tėvams nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme

Lietuvos aukščiausiasis teismas tik patvirtino Seimo pavasario sesijoje priimtas Civilinio proceso kodekso pataisas - nepriklausomai nuo pajamų, valstybė visada garantuos tėvams nemokamą advokato pagalbą.

Nuo 2020 metų sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai, susiję su privalomu advokato dalyvavimu nagrinėjant bylas dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo, numatant pareigą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau ­– Tarnyba) inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą bei atlikti kitus papildomus veiksmus, susijusius privalomu advokato dalyvavimu minėtos kategorijos bylose.

Tarnyba sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas bus gautas ne darbo laiku, apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo privalės pranešti bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjančiam teismui ir įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą.

Remiantis minėtais pakeitimais, teismui sprendžiant klausmą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo tikslingumo, vaiko atstovus pagal įstatymą visada privalės atstovauti advokatas.

 

Vaiko teisių apsaugos specialistai vaikus saugo ne tik dieną, bet ir naktį

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau Tarnyba) teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje vaiko teisių apsaugą užtikrina visą parą, poilsio ir švenčių dienomis. Tarnybos teritoriniuose skyriuose nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaikų teises gina vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai. Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

„Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos viena esminių dalių yra saugoti vaikus 24 val., be poilsio dienų. Tiek ekspertai, tiek partneriai, sprendimų priėmėjai pripažįsta – sistema veikia ir vaikai sulaukia pagalbos dieną, naktį, net ir didžiausių švenčių metu. Tai ne kartą užkirto kelią pavojui vaikų sveikatai ar netgi galbūt išgelbėjo vaiko gyvybę“, - pabrėžė Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Kartais vaikai patys prašo būti išvežti iš namų

„Nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaiko teisių apsaugą užtikriname mes, budėtojai. Informaciją gauname specialiuoju telefonu, dažniausiai, iš policijos budėtojų. Per valandą turime sureaguoti ir nuvykti į įvykio vietą. Dažniausiai pranešimai būna dėl neblaivių tėvų, kurie neprižiūri savo vaikų. Įvykio vietoje visada būna policijos pareigūnai, kurie mielai bendradarbiauja su mumis ir padeda esant agresyviai nusiteikusiems asmenims,“ – apie savo darbą pasakoja vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja Diana Žukovskaja.

 Pasak budėtojos, pirmiausia išsiaiškinamos visos įvykio aplinkybes, būtinai pasikalbama su vaikais, sužinoma, ar nereikia medicinos pagalbos. Daugeliu atvejų randami giminaičiai, kurie pasiruošę laikinai pasirūpinti vaikais ir priglausti savo namuose, jeigu toks poreikis yra. Bet pasitaiko ir liūdnų atvejų, kai reikia vežti vaikus į globos ar į gydymo įstaigas, kai yra poreikis suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą.

„Dar liūdniau matyti vaikus gyvenančius nepriežiūroje, visą dieną nevalgiusius, kai tėvai vaikais nesirūpina, juos skriaudžia. Mūsų darbas ir pareiga – apsaugoti visus vaikus, užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką vaikams ir ginti jų teises,“ – sako vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja D. Žukovskaja.

Tarnybos vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja Vida Baranauskienė teigia, kad visada yra atsižvelgiama į vaiko balsą, jo nuomonę: „Nuvykę į iškvietimus, gautus iš policijos, stengiamės nuramint vaiką. Pasakome, kad mes atvykome jam padėti, kad nesame blogiečiai. Pastebiu, kad kuo labiau stengiesi užmegzti su vaikais kontaktą, tuo jie labiau tavimi patiki. Jeigu atsiranda giminaičiai ar kiti artimais ryšiais susiję asmenys, vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai vaikų neapgyvendina globos namuose ar pas budinčius globėjus.“

Pasak V. Baranauskienės, būna ir tokių atvejų, kada vaikai patys paprašo būti paimti iš tėvų ir apgyvendinti kitoje aplinkoje: „Dažniausiai paaugliai prašo patys būti išvežti iš namų, nes patiria psichologinį smurtą iš tėvų. Jeigu vaikas nenori apsigyventi pas giminaičius, tada vežame vaiką pas globėjus arba į globos namus. Visais atvejais mes išklausome vaikų balsą ir į vaikų nuomonę atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.“

„Kartais būna, kad vaikai serga, tuomet juos vežame į sveikatos priežiūros įstaigą. Buvo atvejis, kuomet vaikas buvo išbertas, jį nuvežėme į ligoninę ir joje jis liko sveikti. Jeigu matome, kad šeimoje yra problema, jog tėvas ar sugyventinis smurtauja ne tik prieš vaiką, bet ir prieš mamą, tuomet  pasiūloma pagalba ir mamai, paprastai mama su vaiku apsigyvena moterų krizių centre,“ sako vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja V. Baranauskienė.

Kaip veikia sistema?

Vaiko teisių apsaugos specialistai – budėtojai, atvykę pagal gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems bei geriausiems jo interesams, išklauso vaiką, gebantį reikšti savo pažiūras tiesiogiai, o jeigu to padaryti neįmanoma, per atstovą pagal įstatymą ir priima sprendimą, atsižvelgiant į vaiko norus, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko geriausiems interesams.

Vaikais yra visapusiškai pasirūpinama. Esant poreikiui, vaikai yra vežami į gydymo įstaigą, kur jie yra apžiūrimi gydytojo, jiems yra suteikiama visa būtina medicininė pagalba.

Primename, jog, esant poreikiui užtikrinti vaikui saugią aplinką, jis dažniausiai laikinai apgyvendinamas pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą. Tik tais atvejais, kai nerandama artimųjų, kurie galėtų priimti vaiką į šeimą, vaikai apgyvendinami globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.

Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Kokia pagalba šeimai suteikiama?

Tais atvejais, kai vaikui nustatoma reali grėsmės jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir aukščiausias grėsmės lygis, jis yra paimamas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų), yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Šeimai inicijuojamas atvejo vadybininko, dirbančio savivaldybėje, paskyrimas bei pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro Tarnybos mobilioji komanda, kuri po intensyvaus darbo su šeima pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima.

Tarnybos mobilioji komanda su šeima jos gyvenamojoje vietoje atlieka intensyvų darbą, teikia intensyvią kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai, šeimos narių elgesio pokyčių įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

Atvejo vadybininkas, kuris dirba savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje ir nėra Tarnybos darbuotojas, koordinuoja kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Jis surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką, šeimą ir kitus svarbius vaikui asmenis iš įvairių įstaigų atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, atsižvelgdamas į mobiliosios komandos pateiktas išvadas ir rekomendacijas sudaro pagalbos šeimai planą, koordinuoja jo įgyvendinimą, vykdo šeimos stebėseną, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius.

Atvejo vadybos tikslas pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra koordinuoti kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą bei teikimą, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Šeimai bendradarbiaujant su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais ir sėkmingai keičiant netinkamą elgesį, kuris pažeidė vaiko teises ir geriausius interesus, vaikai grįžta į šeimas.

Lietuvoje per metus, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo apie 1500 atvejų, kai vaikams buvo nustatyta laikinoji (globa) rūpyba, iš minėtų atvejų laikinoji globa (rūpyba) jau pasibaigė 662 vaikams.

Tėvų globos netekę vaikai sėkmingai randa kelią į šeimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką, o užsienio piliečiai įvaikino 18 be tėvų globos netekusių vaikų.

„Tereikia atlikti keletą žingsnių ir į savo šeimą galėsite priimti vaiką, kuriam suteiksite tai, ko jis galbūt niekada neturėjo - meilę, šilumą, dėmesį, saugumą, namus, į kuriuos gera grįžti ir jaustis juose laukiamu...,“ - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 33 sutuoktinių poros ir 4 nesusituokę asmenys įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką. Iš jų 4 šeimos įvaikino po du vienos šeimos vaikus. Įvaikinta 23 mergaitės ir 18 berniukų.

Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše šiuo metu yra 165 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys (154 sutuoktinių poros ir  11 nesusituokusių asmenų). Šiuo metu yra siūlomi įvaikinti 477 galimi įvaikinti vaikai.

Pasak direktorės, kiekvienais metais stebima, jog asmenų, norinčių įvaikinti vaikus skaičius išlieka stabilus. „Kasmet Lietuvos piliečiai įvaikina apie šimtą vaikų. Tai rodo, jog žmonės nėra abejingi vaikų likimams, priima juos į savo šeimas nesibaimindami nusistovėjusių stereotipų apie tai, jog įvaikinti gali ne kiekvienas, kad tai sudėtingas ir ilgas procesas. Įvaikinti tikrai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo“, -  pabrėžė A. Jakavonienė. Visą informaciją kaip įvaikinti galima rasti čia: http://www.vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/

15 užsienio valstybių piliečių šeimų įvaikino 18 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų 6 mergaites ir 12 berniukų.

Italijos piliečiai per pirmąjį šių metų pusmetį įvaikino 10 vaikų, Kanados piliečiai - 4, JAV piliečiai - 1, Naujosios Zelandijos piliečiai - 1.

Per visus 2018 metus 90 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, šeimų įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus. Iš 103 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, įvaikintų vaikų buvo įvaikintos 46 mergaitės ir 57 berniukai. 2018 m. 39 Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio valstybių piliečių šeimos, nuolatos gyvenančios užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, įvaikino 56 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 35 berniukus ir 21 mergaitę.

2018 metais Italijos piliečiai įvaikino 34 tėvų globos netekusius vaikus, Kanados piliečiai - 8 vaikus, Švedijos piliečiai - 7, JAV - 3 vaikus.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

„Pagalbos vaikams linija“ nuo savo veiklos pradžios atsakė į 76 tūkstančius skambučių

Šiandien jubiliejinę – dešimties metų – veiklos sukaktį mini Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie SADM (toliau – Tarnyba) veikianti „Pagalbos vaikams linija“. Jos konsultantai konsultuoja vaikus bei dėl vaikų besikreipiančius suaugusiuosius, kai situacijai išspręsti reikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba (pavyzdžiui, vaikas patiria smurtą mokykloje ar namuose, yra neprižiūrimas, mato kitą skriaudžiamą vaiką ar kt.).

Nuo savo veiklos pradžios 2009 m. rugsėjo 14 d. „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai atsakė į apie 76 000 vaikų ir suaugusiųjų skambučių bei per 1 000 besikreipiančiųjų elektroninių laiškų.

„Pagalbos vaikams linijos“ tikslas – sustiprinti vaiko teisių apsaugą Lietuvoje bei padidinti informacijos apie socialines paslaugas sklaidą ir prieinamumą.

„Pagalbos vaikams liniją“ kūrėme galvodami apie vaikus. Norėtųsi, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų tėvus ar kitus artimus žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, kai jam sunku, kai susiduria su problemomis, kurių vienas išspręsti negali. Deja, ne kiekvienas vaikas turi tokius artimuosius.  „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai ir vaikui, ir suaugusiajam pataria nuo kopradėti sprendžians iškilusius sunkumus, pasidalija kitų specialistų kontaktais, o taip pat – ir palaiko emociškai“, – sako Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Kaip pastebi „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai, vaikai daugiausia praneša apie patiriamą smurtą šeimoje ir patyčias ugdymo įstaigoje, sudėtingus santykius su šeimos nariais. Tuo tarpu suaugusieji dažniausiai kreipiasi dėl smurto prieš vaikus atvejų.

„Vaikų linijos“ konsultantai pirmieji priima skambučius telefono numeriu 116 111 ir, prireikus kitų institucijų ar organizacijų specialistų pagalbos, skambinančiuosius, jiems sutikus, sujungia su „Pagalbos vaikams linija“ tolimesniam pagalbos organizavimui. Į „Pagalbos vaikams liniją“ galima kreiptis ir elektroniniu paštu info@pagalbavaikams.lt bei skyrybos@pagalbavaikams.lt. Taip pat vaikams bei suaugusiesiems sudaryta galimybė bendrauti su „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantu tiesiogiai internetu per linijos interneto svetainę www.pagalbavaikams.lt.

Taip pat interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt pateikiami fizinio ir seksualinio smurto, patyčių, alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo narkotikų, nėštumo bei sudėtingų šeimos santykių aprašymai, pagrindiniai požymiai bei būdai, kurie padėtų pačiam  vaikui ir (ar) jo tėvams spręsti iškilusias problemas, ieškoti, kas ir kaip galėtų padėti.

„Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai su skambinančiojo sutikimu, neminint, kas pranešė apie situaciją, kreipiasi į vaiko teisių apsaugos specialistus, mokyklų administracijas, savivaldybių administracijų švietimo skyrius, policiją ir kt., prašant atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją bei imtis priemonių, rekomenduojant galimus problemų sprendimo būdus.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, gavę pranešimą, aiškinasi nurodytas aplinkybes, tarpininkauja ir padeda šeimai priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius vaiko interesus. Taip pat specialistai inicijuoja reikalingos pagalbos šeimai teikimą (pavyzdžiui, psichologinės, socialinės ar kt.) ir (ar) imasi kitų, teisės aktuose numatytų priemonių vaiko teisėms ir geriausiems interesams užtikrinti.

„Pagalbos vaikams linija“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje nemokamu telefono numeriu 116 111 pagalbą vaikams telefonu teikti pradėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. Nuo 2011 m. vasario 14 d. pradėta bendradarbiauti su nevyriausybine organizacija „Vaikų linija“. Taip pat perduoti atitinkamus skambučius linijai turi galimybę ir Jaunimo (8 800 28888), Pagalbos moterims (8 800 66366) bei Vilties (116 123) linijos.

Institucijų bendradarbiavimo dėka nepilnamečių nusikalstamumas Kalvarijoje mažėja

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) Kalvarijoje patarėja Erika Stankevičienė susitikusi su policijos atstovais pasidžiaugė bendradarbiavimu ir operatyviu iškylančių problemų sprendimu. Susitikimo metu aptarta viena aktualiausių temų – nepilnamečių nusikalstamumas.

„Turiu pasidžiaugti, kad 2019 metais sumažėjo tiek nepilnamečių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų”, - teigė Daiva Sinkevičienė, Kalvarijos policijos komisariato bendruomenės pareigūnė.

VTAS specialistų nuomone, būtent bendrų tikslų su policijos bendruomenės pareigūnais dėka, išsprendžiami Kalvarijos bendruomenės rūpesčiai, užtikrinamas sklandus policijos komisariato ir VTAS bendravimas.

VTAS specialistai dalyvavo visuose nepilnamečių apklausose policijoje, užtikrindami geriausius vaikų interesus. „Operatyviai teikėme baudžiamosioms byloms reikalingą informaciją, užtikrinome reagavimą į kiekvieną policijos pranešimą. Savo ruožtu, policijos pareigūnai, nedelsdami reagavo į VTAS pranešimus, prireikus, užtikrino ne tik vaiko, bet ir VTAS darbuotojo saugumą“, - apie sklandų bendradarbiavimą kalbėjo E. Sinkevičienė.

Šiais metais tarp Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir policijos pareigūnų nekilo jokių nesklandumų, nesutarimų ar nesupratimų. Veikla vyko nuosekliai ir atsižvelgiant į abejų institucijų darbo specifiką.

Policijos atstovų nuomone, nepilnamečių nusikalstamumo mažėjimas priklauso ne tik nuo policijos prevencinio darbo, bet ir nuo vaikų gynėjų aktyvios veiklos bendraujant su vaikais ir šeimomis.

Bendruomenės pareigūnai teigė, jog labai aktualu organizuoti susitikimus su tėvais ugdymo įstaigose, kuriuose drauge dalyvauti pakvietė ir VTAS specialistus. „Yra temų, kurios niekada nepraranda aktualumo. Viena tokių temų yra smurtas, apie tai privalome kalbėtis ir aiškintis smurto prieš vaikus atvejus“, - kalbėjo E. Sinkevičienė. Todėl susitikimo dalyviai nutarė lankytis tėvų susirinkimuose ugdymo įstaigose drauge, atsakinėti į tėvams rūpimus klausimus ir gilintis į visuomenei aktualias temas.

 

Aptartos neįgalių ir nepilnamečių asmenų gydymo nuo priklausomybės ligų perspektyvos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities Mobilios komandos specialistės su Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Panevėžio filialo vadovu ir darbuotojais tarėsi dėl efektyvesnių pagalbos būdų priklausomybe sergantiems neįgaliems asmenims bei dėl nepilnamečių gydymo. „Neretai pasitaiko situacijų, kai pagalbos reikia žmonėms, sunkiai galintiems vertinti savo veiksmus, atlikti savianalizę. Ar neįgalumą turintys asmenys supranta ir geba priimti gydytojų psichiatrų ir kitų specialistų pagalbą, ar jiems taikomi ir tinka tokie pat gydymo nuo priklausomybių ligų metodai, kokia pagalba teikiama nepilnamečiams asmenims, - tokie klausimai mus domino labiausiai“, - apie susitikimą su RPLC Panevėžio filialo darbuotojais sakė Panevėžio VTAS Mobilios komandos (MK) priklausomybės ligų specialistė Renata Karpovienė.

Mobilios komandos specialistės pasidžiaugė, darbas su RPLC Panevėžio filialu – vienas efektyviausių. Atvežti klientai greitai sulaukia pagalbos ir vadinamasis „tunelis“ - pirmenybė suteikiama krizę šeimoje išgyvenantiems žmonėms - padeda ne tik greičiau sulaukti priklausomybės ligų gydymo, bet ir neprarasti motyvacijos to siekti. Tačiau darbo praktikoje pasitaiko atvejų kai priklausomybę turintiems žmonėms tenka ieškoti alternatyvios pagalbos. RPLC Panevėžio filialo direktorius Darius Mačiulis jos pasiūlė ieškoti dienos arba krizių centruose.

„Aptartais atvejais kreipsimės į ligonines, krizių centrus, kad pagalba gydant priklausomybes būtų suteikta žmogui priimtina ir suprantama forma. Mūsų klientai – įvairaus amžiaus ir skirtingos socialinės padėties žmonės. Visuomet ieškome geriausių sprendimų kaip padėti šeimai įveikti krizę ir atsisakyti įpročių bei aplinkybių keliančių grėsmę vaikui ir jo saugumui. Dabar turime atsakymus ir gaires kur ir kokios pagalbos ieškoti, siekiant maksimaliai gero darbo su šeima rezultato“, - sakė MK priklausomybės ligų specialistė Renata Karpovienė.

Prieš kiek daugiau kaip metus darbą pradėjusios MK nuo kitų metų su šeima dirbs mėnesį ir pagalbą teiks ne tik tėvams, bet ir vaikams. „Nuo sausio mėnesio pradėsime dirbti ne tik su tėvais, suaugusiais, bet ir su visa šeima. Todėl mums tampa labai svarbus ir nepilnamečių asmenų gydymo nuo priklausomybės ligų klausimas. Svarbu jau dabar numatyti tas paslaugas, socialinius partnerius, kurie padės darbe su vaikais“, - iškeldama dar vieną susitikimo temą sakė MK psichologė Aura Svetikienė.

RPLC Panevėžio filialo vadovas neslėpė, kad poreikis gydyti paauglius nuo priklausomybės ligų yra. „Esame gavę signalų ir iš savivaldybių, ir iš jaunimo organizacijų, kad tokių paslaugų poreikis matomas, mes žinome“, - apie nepilnamečių gydymą nuo priklausomybės ligų kalbėjo filialo vadovas. Pasak jo, paauglių gydymui šiandien Panevėžyje galima pasiūlyti tik ambulatorines paslaugas, stacionarinio gydymo nei dabar, nei perspektyvoje nenusimato. Filialo vadovas sako galvojantis ir apie mobilias psichologo paslaugas jaunimui. „Vaikui stigma yra pas mus važiuot, tai kad greičiau ir paprasčiau būtų užmezgamas kontaktas, tikrai vertėtų vykti į vaikui artimą aplinką ir pagalbą suteikti ten“, - apie darbo su nepilnamečiais planus kalbėjo RPLC Panevėžio filialo vadovas.

„Tikime, kad mūsų komandos išsakyti lūkesčiai ir ateities darbo planai taps impulsu Priklausomybės ligų centrui spręsti paslaugų nepilnamečiams užtikrinimo klausimą, atsiras mobilaus psichologo paslaugos,“ – sakė Panevėžio VTAS MK socialinė darbuotoja Rasa Bložienė.

Mobilios komandos tikslas - padėti krizės ištiktai šeimai įveikti iškilusius sunkumus, kuo greičiau sutvirtėti, kad vaikai galėtų augti saugioje aplinkoje ir darnioje biologinėje šeimoje. Klientams specialistai siūlo įvairius pagalbos būdus: ilgalaikį gydymą bendruomenėje, „Minesotos“ programas ir kt., skatina atsisakyti žalingų įpročių ir motyvuoja keistis ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo artimųjų.

Psichologė: „Jeigu vaiko teisės ignoruojamos, jis auga su dideliu nusivylimu, skriauda, menkavertiškumo jausmu, pykčiu ir baime“

Šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau kreipiamas dėmesys į vaiko teises, intensyviai dirbama užtikrinant geriausius vaikų interesus. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad praktikoje vis dar susiduriama su kraštutiniais tėvų elgesio modeliais, kai neskiriami vaiko poreikiai nuo norų. 

Šia ir kitomis aktualiomis, su vaikų auklėjimu susijusiomis, mintimis dalijasi psichologė Daiva Antanavičiūtė, darbinę veiklą pradėjusi 2000- aisiais. Vaikus ir jų tėvus bei ugdytojus psichologė konsultuoja nuo 2008 metų. Specifinės darbo su vaikais patirties įgavo dirbdama Švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centre. Tuomet susidūrė su mokymosi sunkumų identifikavimu ir pagalba ugdant, vaikų elgesio problemomis ir santykių šeimoje bei mokyklos bendruomenėje sunkumais. Šiuo metu dirbdama gydymo įstaigoje psichologė dirba su įvairaus pobūdžio emociniais sunkumais bei sutrikimais.

Darbinėje praktikoje specialistei vis dažniau tenka bendradarbiauti su įvairiomis socialinę pagalbą teikiančiomis įstaigomis, kurios prašo konsultuoti šeimas, globojančias vaikus, taip pat šeimas, išgyvenančias krizes ar rizikingas situacijas. 

Psichologės teigimu, dažniausia problema, su kuria į ją kreipiasi tėvai, pedagogai ar socialiniai darbuotojai yra vaikų elgesio-emocinių problemų spektras.

„Šioms problemoms ar net sutrikimams išsivystyti yra visa eilė įvairiausių priežasčių. Dažniausiai vaiko elgesio ir emociniai sunkumai yra pasekmė netinkamo santykio su vaiku šeimoje, mokykloje ar kitoje jam svarbioje artimoje aplinkoje. Būna ir išimčių, kai vaiko elgesys įtakojamas specifinių somatinių ar genetinių sutrikimų. Tuomet reikia mokytis visai šeimai ar ugdymo įstaigai gyventi, būti su specialiuosius poreikius turinčiu vaiku“, - teigė D. Antanavičiūtė.

Dar viena ne  mažiau svarbi priežastis dėl, kurios kreipiamasi į psichologus – atvejai, kai vaikai patyrė krizinius gyvenimo įvykius (netektys, tėvų skyrybos, patyčios mokykloje, smurtas ir pan). Tuomet vaikui reikalinga profesionali pagalba, padėsianti įveikti psichologinę krizę.

Klaidos, kurias daro tėvai, neįsigilinę į vaikų poreikius

„Darbo praktikoje tenka susidurti net ir su kraštutiniais tėvų elgesio modeliais: kai neatsižvelgia į vaiko teises arba kai be saiko pataikauja vaikams. Tokie elgesio variantai paprastai kyla iš nemokėjimo atskirti vaiko poreikių nuo vaiko norų. Tėvai ar globėjai ne visuomet atpažįsta ir, juo labiau, ne visuomet tenkina vaiko poreikius (saugumo, bendravimo, supratimo, pasitikėjimo ir kt). Tuo tarpu, su norais kur kas aiškiau – „vaikas nori“, dažnai jis tą žodį netgi pats ištaria, įvardindamas savo konkretų norą. Tėvai, jausdami (dažnai neįsisąmonintą) kaltę dėl nepatenkintų vaiko poreikių arba norėdami būti gerais, tobulais, mylimais tėvais bando kompensuoti tai pildydami vaiko norus. Yra tokių tėvų, kurie nei vaiko poreikių, nei vaiko norų nepildo. Yra tokių, kurie vaiko poreikius daugiau mažiau tenkina, bet norus vis tiek be saiko pildo“, - apie vaikų auklėjimo spragas kalbėjo D. Antanavičiūtė.

Vaiko teisių ignoravimo pasekmės. Ką daryti tėvams, susidūrusiems su bendravimo su vaikais sunkumais?

„Jeigu vaiko teisės ignoruojamos, jis auga su dideliu nusivylimu, skriauda, menkavertiškumo jausmu, pykčiu ir baime. Jeigu vaikui pataikaujama, jis neišmoksta įveikti kasdienių sunkumų, susiduria su tarpasmeninių santykių problemomis, jo savivertė būna iškreipta. Vėliau tokiam vaikui suaugus kyla sunkumų adaptuojantis prie visuomenės, realizuojant save, kuriant santykius su kitais žmonėmis, auginant savo vaikus ir t.t.“, - teigė  psichologė.

D. Antanavičiūtės įsitikinimu, tėvams reikalingas švietimas ir palaikymas, kad padėti rasti tą aukso vidurį santykyje su vaikais, o neretai ir santykyje su savimi. Juos reikia šviesti: kokios yra vaiko teisės ir pareigos, kokios yra tėvų pareigos ir galios. Tėvus reikia drąsinti „nebijoti“ savo vaikų ir aplinkinių žmonių nuomonės, o imtis atsakomybės panaudoti savo galias vaiko poreikiams (ne norams!) tenkinti. Pagaliau, tėvus, globėjus ar kitus vaikų ugdytojus reikia mokyti atpažinti vaiko poreikius ir kaip juos tenkinti.

Psichologė džiaugiasi, kad tėvams vis daugiau atsiranda galimybių lankyti įvairius tėvystės įgūdžių kursus, kad tėvai vis drąsiau kreipiasi psichologo konsultacijos.

Kokie požymiai išduoda, kad reikalinga psichologo pagalba?

 „Jeigu jūsų vaikas judrus, smalsus, šiek tiek jūsų neklauso, tačiau linkęs bendradarbiauti tiek su jumis, tiek su bendraamžiais, jeigu jis per daug nesikremta susidūręs su nesėkme ir linkęs pabandyti iš naujo, jeigu jis nori patikti kitiems žmonėms, sveikai jais ir savimi pasitiki, vadinasi jūsų vaikas psichologiškai visiškai sveikas. Jeigu jis supyksta ant jūsų, nenori su jumis susitarti ir bando jūsų kantrybės ribas  – jis taip pat sveikas“, - dalinosi savo žiniomis psichologė.

D. Antanavičiūtės nuomone,  tėvams dera atkreipti dėmesį į netipišką, pakitusį vaiko elgesį. O taip pat visada verta atsižvelgti į savo emocijas bendraujant su vaiku: jeigu dominuoja nerimas, kaltė, pyktis ar kiti nemalonūs jausmai bendraujant su vaiku, verta tai aptarti su specialistu.

Neretai tenka susidurti su situacijomis, kai apie netinkamą ar pakitusį vaiko elgesį signalizuoja mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos bendruomenė. Tuomet labai svarbus tėvų ar globėjų bendradarbiavimas, neignoruojant signalų iš aplinkos.

„Kreiptis pagalbos į psichologą reikėtų tuomet, kai kyla su vaiko auklėjimu, ugdymu, santykiais susiję klausimai, į kuriuos patiems atsakyti pritrūksta žinių, jėgų, palaikymo. Savo praktikoje visuomet pirmiausia kalbuosi su tėvais nedalyvaujant vaikui. Neretai paaiškėja, kad psichologo pagalbos reikia tėvams, o ne vaikams“, - darbo plonybes atskleidė D. Antanavičiūtė.

Specialistės nuomone, vaikams reikalinga psichologo pagalba įveikiant krizines situacijas arba kai tėvai ar ugdytojai nelinkę keisti savo nuostatų ir elgesio vaiko atžvilgiu.

 „Tai pačios liūdniausios ir sunkiausios situacijos mano darbe. Tačiau norisi pasidžiaugti, kad pastaruoju metu tėvai darosi sąmoningesni ir drąsiau kreipiasi psichologo pagalbos, o anksčiau paplitęs mitas, kad į psichologus kreipiasi tik psichinės sveikatos sutrikimų turintys asmenys, šiuo metu netenka savo klaidinančios reikšmės“, - teigė psichologė.

 

Tarnyba šiemet jau aplankė daugiau nei pusę globojamų (rūpinamų) vaikų Lietuvoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM (toliau – Tarnyba) įpareigota teisės aktų organizuoja vaiko globos (rūpybos) savivaldybėse priežiūrą, lanko visus globojamus (rūpinamus) vaikus šeimose, šeimynose, globos centruose, vaikų globos institucijose. Nuolatinės globos peržiūra atliekama ne rečiau kaip 1 kartą per kalendorinius metus, esant poreikiui, gali būti atliekama dažniau. Šiais metais Tarnybos teritoriniai skyriai jau atliko 3535 globos (rūpybos) peržiūras, o tai sudaro 58 proc. visų privalomų atlikti globos (rūpybos) peržiūrų per metus.

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atliko 17 proc. globos (rūpybos) peržiūrų privalomų atlikti per metus, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atliko 46 proc. globos (rūpybos) peržiūrų, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius – 74 proc., Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – 58 proc., Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – 26 proc., Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – 62 proc., Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – 75 proc., Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – 87 proc., Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – 60 proc., Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – 48 proc., Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – 96 proc., Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – 99 proc.

Vaiko teisių konvencijoje nustatyta, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.

Tarnyba organizuoja ir laikinosios, ir nuolatinės globos (rūpybos) peržiūras. Jų metu lankomi vaikai, globojami šeimose, šeimynose, globos centruose, vaikų globos institucijose ir jų metu išklausoma vaiko nuomonė.

Nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) rūšies ir formos, Tarnybos teritorinis skyrius vykdydamas vaiko laikinosios ar nuolatinės globos (rūpybos) priežiūrą aplanko globojamą (rūpinamą) vaiką bei surašo globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktą. Kiekvieno vaiko globos (rūpybos) atvejis yra skirtingas, todėl kiekvienu atveju globos (rūpybos) peržiūrai skiriamas individualus dėmesys, siekiant išklausyti vaiko nuomonę, įvertinti, ar globėjas (rūpintojas) tinkamai vykdo įstatymo jam pavestas pareigas.

Nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą), Tarnybos teritorinis skyrius pirmą kartą aplanko globojamą (rūpinamą) vaiką, ne vėliau kaip po mėnesio nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, kitus kartus – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus nuo vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo. Nuolatinės globos (rūpybos) atvejais, teisės aktai reglamentuoja, jog globojamas (rūpinamas) vaikas pirmą kartą aplankomas ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, kitus kartus – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per pirmus nuolatinės globos (rūpybos) metus, o antrais ir paskesniais vaiko nuolatinės globos (rūpybos) metais – ne rečiau kaip kartą per metus.

Tarnybos teritorinis skyrius, atlikdamas globos (rūpybos) peržiūrą, kiekvienu atveju dėl papildomos informacijos apie globojamą (rūpinamą) vaiką turi teisę kreiptis į švietimo ir ugdymo įstaigas, sveikatos priežiūros įstaigas, gauti kitą, su globojamu (rūpinamu) vaiku ir jo globėjo (rūpintojo) tinkamu pareigų vykdymu susijusią informaciją.

Tarnybos teritorinis skyrius, vykdymas globos (rūpybos) peržiūrą ir aplankydamas globojamą (rūpinamą) vaiką,

1. išsiaiškina, kaip vykdomos vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos.

2. susitinka su vaiku, pabendrauja su juo be apribojimų, išklauso vaiko nuomonę apie globos (rūpybos) sąlygas, jo santykius su globėju (rūpintoju), atvejo vadybininku.

3. išklauso vaiko globėjo (rūpintojo) nuomonę apie globos (rūpybos) vykdymą, jo santykius su vaiku ir jo tėvais ar artimaisiais giminaičiais, kitais giminaičiais, su kuriais globojamas (rūpinamas) vaikas susijęs emociniais ryšiais, atvejo vadybininku, išsiaiškinama, kokios pagalbos reikia globėjui (rūpintojui).

4. įvertina, kaip globėjas (rūpintojas) rūpinasi vaiko saugumu, jo sveikata ir mokymusi, kam naudoja globos (rūpybos) išmoką.

5. įvertina kartu su vaiko globėju (rūpintoju) gyvenančių kitų asmenų santykį su globojamu (rūpinamu) vaiku.

Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai po globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo parengia išvadas dėl globos (rūpybos) peržiūros. Jose atsispindi aktuali informacija apie globojamą (rūpinamą) vaiką, jo nuomonę, apie globėjo (rūpintojo) pareigų vykdymą, globėjo (rūpintojo) ir globotinio (rūpintinio) tarpusavio santykius.

Tarnybos teritorinis skyrius nustatęs, kad globėjui (rūpintojui) reikalinga pagalba ar paslaugos, suteikia informaciją apie jo gyvenamosios savivaldybės teritorijoje veikiantį globos centrą ir jame teikiamas paslaugas globėjams (rūpintojams). Tarnybos teritorinis skyrius taip pat informuoja globos centrą ir savivaldybės administraciją dėl paslaugų globėjui (rūpintojui) inicijavimo. Daugiau informacijos apie globos centrus, juose teikiamą pagalbą, kontaktus galite rasti svetainėje www.globoscentrai.lt

Tarnybos teritorinis skyrius, nustatęs, kad nuolatinis globėjas (rūpintojas) netinkamai vykdo įstatymu jam pavestas globėjo (rūpintojo) pareigas, nedelsiant vertina grėsmės vaikui lygį, esant poreikiui užtikrinti vaiko saugumą, paima jį iš globėjų (rūpintojų) ir užtikrina saugią vaikui aplinką. Tarnybos teritorinis skyrius nedelsiant kreipiasi į teismą dėl globėjo (rūpintojo) nušalinimo dėl netinkamo pareigų vykdymo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo iki bylos dėl globėjo (rūpintojo) nušalinimo ir kito globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos specialistai su globos centrų atstovais sutarė – globojamus vaikus lankys kartu

Siekiant teikti efektyvesnes paslaugas globojamam (rūpinamam) vaikui ir jo globėjui (rūpintojui), Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone (toliau – VTAS) specialistai susitikimo su Globos centrų atstovais metu sutarė vaikus, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), lankyti kartu.

„Nuolatinės globos peržiūra, kurios metu lankomi vaikai, globojami šeimose, šeimynose, globos centruose, vaikų globos institucijose ir išklausoma vaiko nuomonė, privalo būti vykdoma ne rečiau kaip 1 kartą per kalendorinius metus. Pasitaiko, kad globėjai (rūpintojai) išreiškia nepasitenkinimą, jog įvairios įstaigos jais domisi ir prašo susitikti gana dažnai, nusprendėme pasiūlyti Globos centrų atstovams, kurie taip pat lanko globėjų (rūpintojų) šeimas, glaudžiai bendradarbiauti – į šeimą vykti vienu metu“, – pasitarimo metu sakė VTAS patarėja Jurgita Žukovska.

Pasak patarėjos J. Žukovskos, vaiko teisių apsaugos specialistai, apsilankę globojamo (rūpinamo) vaiko šeimoje, išsiaiškina, kaip vykdomos vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos; pabendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę apie globos (rūpybos) sąlygas, jo santykius su globėju (rūpintoju); išklauso vaiko globėjo (rūpintojo) nuomonę apie globos (rūpybos) vykdymą, jo santykius su vaiku ir jo tėvais ar artimaisiais giminaičiais. O taip pat vertinama, kaip globėjas (rūpintojas) rūpinasi vaiko saugumu, jo sveikata ir mokymusi.

Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro atstovė Danuta Beresniova akcentavo, kad jų funkcijos apsilankius globėjo (rūpintojo) šeimoje šiek tiek kitokios: „Mes koordinuojame pagalbos teikimą vaikams, globojamiems (rūpinamiems) globėjų, teikiame jiems psichosocialinę, konsultacinę ar kitą pagalbą. Globėją (rūpintoją) dažnai konsultuojame tiesiog jo gyvenamoje vietoje, šeimoje. Taip patogiau šeimoms“.

Visi globėjai (rūpintojai) gauna paslaugas iš Globos centro, tik kiekvieno situacija yra individuali, kiekvienai šeimai reikalinga vis kitokia pagalba. „Pasitaiko ir intensyvių, ir krizinių atvejų, kuomet reiklainga pagalba net kelių skirtingų specialistų teikiama šeimai kelis kartus per savaitę, pavyzdžiui, vaiką paėmus iš jam nesaugios aplinkos ir apgyvendinus globėjo (rūpintojo) šeimoje, krizę patiria tiek vaikas, tiek globėjas, vyksta adaptacija, labai intensyvus ir jautrus procesas“, – sakė Globos centro atstovė D. Beresniova.

Įstaigų atstovai sutarė, kad budintiems globotojams bus teikiamos intensyvios paslaugos, o šeimoje apsigyvenus daugiau vaikų, globos centro darbuotojai skirs šeimai ypatingą dėmesį. Be to, siekiant užtikrinti geriausius, be tėvų globos likusių vaikų, interesus ir poreikius, bus stengiamasi užtikrinti ir lankstesnį psichologo darbą: lanksčiau sudėlioti darbo valandų grafiką, apsvarstyti galimybę teikti paslaugas šeimai patogio vietoje (pavyzdžiui, namuose).

Susirinkime dalyvavusios pusės pabrėžė visų institucijų bendradarbiavimo svarbą užtikrinant vaikų teises ir pagalbą globėjams (rūpintojams).

Vilniaus rajone šiuo metu veikia 2 globos centrai: Šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras (www.svgc.lt)ir Šeimos ir vaiko krizių centro Globos centras (seimoskc.lt).

Mobiliosios komandos psichologė: „sėkmingi ir laimingi vaikai neauga savaime“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) mobilioji komanda savo darbe neretai susiduria su žmonių pasipriešinimu pozityvios tėvystės įgūdžių mokymams. Mobiliosios komandos psichologė Alma Žiauberienė paaiškina, kas visgi yra tie mokymai ir kuo jie naudingi vaikus auginantiems tėvams.

Primename, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. Tarnybos teritoriniuose skyriuose darbą pradėjo mobiliosios komandos, sudarytos iš trijų specialistų: socialinio darbuotojo, psichologo ir priklausomybės ligų specialisto. Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų dirba su tėvais, kurių vaikai dėl nesaugios jiems aplinkos buvo paimti iš šeimos. Kaip teigia Tauragės apskrities VTAS mobiliosios komandos psichologė, dažniausios vaikų paėmimo priežastys – priklausomybė alkoholiui, psichinės sveikatos problemos, socialinių, buitinių, ekonominių bei tėvystės įgūdžių stoka. Šeimai sudėtingu laikotarpiu mobilioji komanda padeda tėvams pamatyti ir suprasti priežastis, dėl kurių vaikai šiuo metu negali augti šeimoje, drauge ieško susidariusių problemų sprendimo būdų, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą bei sėkmingai joje augti.

Mobilioji komanda, teikdama pagalbą tėvams, neretai susiduria su jų pasipriešinimu, jiems išgirdus rekomendaciją lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus. „Neretai pastebime, jog tėvai, su kuriais mes dirbame, nesuvokia, kas apskritai yra tie tėvystės įgūdžiai bei tėvystės įgūdžių mokymai. Dėl šios priežasties norisi tėvams paaiškinti, kad, auginant vaikus, gerais tėvais negimstama, bet tokiais galima tapti. Sėkmingi ir laimingi vaikai neauga savaime – tam reikalingos atitinkamos sąlygos – atitinkami tėvystės įgūdžiai, kurių galima išmokti arba patobulinti jau turimus“, - teigė mobiliosios komandos psichologė Alma Žiauberienė.

Psichologė patikslina, kas yra tėvystės įgūdžiai: „tai – santykių ir auklėjimo būdų visuma, kuriais tėvai turi užtikrinti vaiko amžių atitinkančius fizinius ir emocinius jo poreikius, tuo pat metu išlaikant tinkamo elgesio ribas. Tam reikalingos žinios ir įgūdžiai. Iš asmeninės patirties perimtų tėvystės įgūdžių šiais laikais dažnai nebepakanka, nes per pastaruosius 20-25 metus yra įvykę daugybė ženklių pokyčių visuomenėje ir vaikų karta auga jau kitokia“, - paaiškino specialistė.

Anot psichologės, kalbėdamos su tėvais, mobiliosios komandos specialistės pastebi – tėvams sunkiausia suprasti faktą, jog jau nepakanka vaikams nupirkti maisto, rūbų, žaislų tam, kad šie augtų sėkmingi ir laimingi. „Iki tam tikro laiko visuomenėje buvo orientuojamasi į fizinių vaiko poreikių užtikrinimą, tačiau tėvystės procese labai svarbų vaidmenį užima santykio su vaiku kūrimas išlaikant šiltą ir draugišką ryšį, tuo pačiu palaikant ir elgesio ribas, o prireikus – drausminant. Tai – nelengvas uždavinys“, - akcentavo A. Žiauberienė.

Kalbėdama apie tėvystės įgūdžius, psichologė vadovaujasi kinų išmintimi, teigiančia: „ko nors nežinoti – nebaisu. Baisu – nenorėti žinoti“. „Įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių galima dalyvaujant tėvystės įgūdžių mokymuose, kurie organizuojami tėvams susitelkus į 12-15 tėvų grupę. Grupinė užsiėmimų forma leidžia tėvams pasijusti ne vieniems su savo problemomis, patirti bendrumo jausmą, pasijausti naudingiems, palaikyti kitus. Mokymų metu vyrauja saugi, bendradarbiavimu ir tarpusavio palaikymu grįsta emocinė atmosfera tėvų grupėje. Galiausiai, tėvai gali išreikšti jausmus (kaltę, pyktį, nerimą, bejėgiškumą), susijusius su vaikų auklėjimo sunkumais, sumažinti savo įtampą, atkurti emocinę pusiausvyrą ir tuo pačiu tinkamiau reaguoti į vaiko elgesio problemas“, - apie tėvystės įgūdžių mokymų naudą pasakojo psichologė.

Pristatyti ir patys mokymai: „užsiėmimai vyksta po 2-3 valandas kiekvieną savaitę keletą sesijų. Jų metu drauge diskutuojame, aptariame kylančius klausimus, atliekame tam tikrus pratimus, užduotis. Mokymų metu, tėvai daug sužino apie vaiko raidą – psichologinį, emocinį ir socialinį vystymąsi, kokie vaiko poreikiai yra svarbiausi ir kokios savybės formuojasi tam tikru amžiaus periodu, kas nutinka ateityje neatliepus vaiko poreikių konkrečiu laikotarpiu, kokiu raidos etapu koks vaiko elgesys yra normalus ir koks jau nebe, kokios yra pagrindinės netinkamo elgesio priežastys bei ką su jomis daryti ir kt.“, - vardijo psichologė.

„Kitų užsiėmimų metu gvildenami geresnio tarpusavio ryšio su vaiku ir tarp šeimos narių kūrimo ir palaikymo klausimai, daug kalbamasi apie jausmus, kurie turi lemiamos įtakos elgesiui, tariamasi, ką su jais daryti. Mokomasi atpažinti ir išreikšti savo jausmus, taip pat padėti išreikšti vaikui kilusius jausmus tinkamu būdu. Mokomasi pozityvių drausminimo ir bendros tvarkos kūrimo ir palaikymo būdų. Mokymų metu tėvai gauna draugišką, nesmerkiančią ir kvalifikuotą specialisto paramą tėvystės procese“.

Daugumos tėvų, baigusių tėvystės įgūdžių mokymus, atsiliepimai būna teigiami. Tėvai išsako, jog mokymų metu sužinojo, kaip tinkamai reaguoti į netinkamą vaikų elgesį, kaip pastiprinti tinkamą elgesį, kaip efektyviai drausminti, taip pat dauguma tėvų pakeitė požiūrį į vaikus, o tuo pačiu ir į save. Mobiliosios komandos psichologė tikina: tėvystės įgūdžių mokymai – tai ne bausmė, ne stigma tėvams, rodanti, jog jiems nesiseka svarbiausioje gyvenimo srityje – tėvystėje. Mokymai – tai naudinga pagalbos priemonė nelengvame, tačiau prasmingame procese. Vaikai bus dėkingi.

Ignalinoje vaiko teises ginantys specialistai mokyklų vadovus pakvietė kartu užkirsti kelią smurtui prieš vaiką

Vaiko teisių apsaugos specialistų ir švietimo įstaigų vadovų bendradarbiavimas siekiant užtikrinant saugią aplinką vaikui yra svarbiausia, – įsitikinę Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai Ignalinos rajone. Susitikimo su Ignalinos gimnazijos kolektyvu tikslas – paaiškinti, kaip atpažinti galimus vaiko teisių pažeidimus, suteikti daugiau informacijos apie galimas smurto prieš vaiką formas ir kaip elgtis pastebėjus smurto prieš vaiką požymius. 

„Mokykloms, darželiams, kaip ir mūsų įstaigai, svarbiausia – vaikas. Todėl prasidedant naujiems mokslo metams su Ignalinos gimnazijos kolektyvu susitikome pasikalbėti apie tai, kad švietimo įstaiga vaikui yra tarsi antrieji namai, kuriuose jis turi ne tik semtis žinių, bet ir jaustis saugiai“, – sakė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė.

Anot vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjo Ignalinos rajone Vido Kreivėno, tiek gimnazijos, tiek kitų ugdymo įstaigų darbuotojai yra tie žmonės, kurie betarpiškai bendrauja su vaikais didelę dienos dalį. Jie gerai pažįsta kiekvieną ugdytinį, žino jo poreikius, interesus, galimybes, todėl gali greitai pastebėti tiek teigiamus, tiek neigiamus vaiko emocinius pokyčius. Taip atsiranda didelės galimybės vaiko teisių pažeidimų prevencijai ir geriausių vaiko interesų užtikrinimui, ką mes visi kartu ir turime daryti.

Susitikimo su gimnazijos kolektyvu metu akcentuota, kad artimas ir atidus mokytojo ryšys su vaiku ne tik padeda kurti gerus tarpusavio santykius, bet ir pastebėti nerimą ar problemas vaiko gyvenime. „Mes, suaugusieji, negalime likti abejingi patyčioms, nelaimingam vaikui ar matomam nerimui jo veide, nekalbant apie smurtą ar jo požymius. Neretai kur kas didesnės problemos slepiasi už smurtauti ar tyčiotis linkusio vaiko nugaros, o norint jas išspręsti – reikia specialistų pagalbos. Todėl visą švietimo bendruomenę raginame būti nepakančia vaiko aplinkoje matomoms negerovėms ir kviečiame kartu spręsti iškylančias problemas, jų nenutylint, neslepiant“, – sakė I. Gaigalienė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai visada yra atviri ir pasiruošę savo veiklą pristatyti bei į rūpimus klausimus atsakyti ir bendruose švietimo įstaigos tėvų susirinkimuose.

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. veiksianti vaiko teisių apsaugos ir pagalbos šeimai sistema

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pasikeitimai 

Sistema Lietuvoje

Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

2019.01.01 - 2019.08.31 Tarnybos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X