NAUJIENOS

Susitikime su teisėjais aptarta, kaip dar efektyviau vykdyti teisingumą vaiko teisių apsaugos srityje

Vilniaus miesto apylinkės teisme Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski dalyvavo susitikime su teisėjais bei Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos specialistais. Susitikime kalbėta apie vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką teisingumo vykdymo kontekste.

Pasitarime aptarti aktualūs su vaiko teisių apsaugos centralizacija po 2018 m. liepos 1 dienos susiję klausimai: teisės aktų pakeitimai, susiję su vaiko teisių apsaugos pertvarka, Ad Hoc globos institutas, tėvų valdžios apribojimo instituto ypatumai, bylų dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėjimo ypatumai, vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje bei procesinių teisių perėmimas.

Taip pat aptarti su vaiko interesų atstovavimu teisme po 2018 metų liepos 1 d. susiję klausimai, vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą tvarka.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, J. Maciejevskio, vykdant teisingumą vaiko teisių apsaugos srityje ypač svarbu, kad būtų girdimas vaiko balsas. „Priimant sprendimus labai svarbu, kad būtų išklausytas vaikas, o jeigu vaikas yra labai mažas ir negali būti išklausytas, tai pagal galimybes turi būti išklausyti jo tėvai. Vaikas turi būti išklausytas pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Pavyzdžiui, jeigu vaikas dėl patirto smurto atsidūrė ligoninėje, tai pirmiausia turi būti pasikalbėta su vaiku, išklausyta jo nuomonė apie situaciją,“– vaiko balso svarbą akcentavo direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių. 

Kiek anksčiau teisėjams J. Maciejevski vedė seminarą apie vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką teisingumo vykdymo kontekste. Numatoma ir toliau bendradarbiauti su teisėjais bei vaiko teisių apsaugos specialistais, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnę vaiko teisių apsaugą nuo šių metų liepos 1 dienos.

Vykdant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos centralizaciją, siekiama stiprinti socialinį darbą su vaiku ir šeima: siekiama plėsti ir gerinti švietimo, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą, darbo su vaiku ir šeima koordinavimą, bazinio paslaugų, teikiamų vaikui ir šeimai, paketo užtikrinimą.

Taip pat siekiama stiprinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, vykdoma Valstybės vaiko teisių apsaugos funkcijos centralizacija, siekiama vienodo vaiko teisių apsaugos standarto užtikrinimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nuo 2018 metų liepos 1 dienos savivaldybių teritorijose vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą vykdys ne savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūriniai padaliniai (centriniai ir teritoriniai skyriai).

Rengiamasi aptarti dingusių vaikų problemą

Birželio 22 d., penktadienį, nuo 9.30 iki 12.30 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) Dingusių žmonių šeimos paramos centras su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu rengia konferenciją „Dingę vaikai: priežastys, paieška ir prevencija“.

Konferencijos tikslas: suteikti informacijos apie pagrindines vaikų dingimo priežastis ir pasekmes bei stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą dingusių vaikų paieškos, prevencijos ir pagalbos dingusių vaikų artimiesiems teikimo srityse Lietuvoje.

„2017 m. paskelbta 2 691 dingusio vaiko paieška, per 100 vaikų ieškota ilgiau nei mėnesį. Nors vaikų dingimo priežastys gali būti įvairios, Lietuvoje dažniausiai vaikai dingsta pabėgę iš namų. Šie vaikai mūsų visuomenėje lieka nematomi ir negirdimi, dažnai vertinami kaip „maištaujantys“, „nepaklusnūs“, „keliantys problemų“. Vaikai dažniausiai bėga nuo tam tikrų problemų, patyčių, nepriežiūros, konfliktų, smurto. Tai, kad nemažai vaikų bėga daugiau nei vieną kartą (pavyzdžiui, 2017 m. vienas vaikas bėgo net 41 kartą), reiškia, kad trūksta dėmesio jų bėgimo priežasčių analizei ir prevencijai. Šią problemą būtina spręsti stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą: vykdant efektyvią dingusių vaikų paiešką, prevenciją ir teikiant kompleksines paslaugas šeimai“, – teigia Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.

Renginyje kviečiami dalyvauti valstybinių ir savivaldybės institucijų dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje atstovai: policijos pareigūnai, prokurorai, teismų atstovai, socialiniai darbuotojai, Vaiko gerovės komisijų nariai, socialiniai darbuotojai, švietimo sistemos, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atstovai, medikai ir kiti su nepilnamečiais dirbantys specialistai.

Registracija į renginį vyksta iki birželio 19 d. adresu https://goo.gl/q1khQT arba el. paštu rugile@missing.lt, tel. 8 692 99 570 (nurodant vardą, pavardę, darbovietę, pareigas bei kontaktus). Dalyvių skaičius ribotas. Įėjimas į renginį pagal sąrašą su asmens dokumentu.

Daugiau informacijos apie renginį ieškokite čia.

Konferencija yra Dingusių žmonių šeimų paramos centro vykdomo projekto „Karštosios linijos 116 000 integravimas į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos sistemą“, kurį finansuoja Europos Sąjungos teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, dalis.

Kviečiame prisijungti prie visoje Lietuvoje dirbsiančių Vaiko teisių apsaugos skyrių budėtojų

Vaiko teisių apsaugos budėtojai vykdys vaiko teisių apsaugos funkciją, gins vaikų teises ir teisėtus interesus apskričių ir Vilniaus bei Kauno savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose ne darbo laiku darbo dienomis, taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtomis ne darbo dienomis.

Mes siūlome:

1,0 etato neterminuotą darbo sutartį.

Prasmingą ir dinamišką darbą.

Kompetencijos ugdymą ir profesinio konsultavimo pagalbą.

Profesinį tobulėjimą.

Visoje Lietuvoje ieškome:

* turinčių aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą;

* turinčių ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį socialinėje srityje;

* žinančių ir išmanančių Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, susijusius su vaiko teisių apsauga, Tarnybos nuostatus, Tarnybos darbo reglamentą, Tarnybos vidaus tvarkos taisykles;

* mokančių dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu, žinoti taikomųjų kompiuterinių programų pagrindus;

* turinčių B kategorijos vairuotojo pažymėjimą;

* gebančių suteikti pirmąją pagalbą;

* žinančių bendravimo psichologijos, profesinės etikos ir elgesio kultūros pagrindus;

* gebančių sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu.

Tikimės, kad jūs:

* užtikrinsite vaiko teisių apsaugą bei vaiko interesus savivaldybėje;

* dalyvausite atstovaujant vaiko teisėms ir teisėtiems interesams;

* gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nedelsdamas imsitės būtinų veiksmų;

* dalyvausite vertinant vaiko situaciją, nustatant grėsmės vaikui lygį;

* dalyvausite įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paimant vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą;

* nustatysite teisės aktų nustatyta tvarka vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba);

* dalyvausite ikiteisminio tyrimo atliekamuose procesiniuose veiksmuose, kuriuose dalyvauja nepilnametis;

* registruosite Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) duomenis apie taikytas vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo priemones;

* dalyvausite tarybų, komisijų ir darbo grupių, susijusių su vaiko teisių apsauga, veikloje;

Daugiau informacijos ieškokite čia.

Siųsti savo gyvenimo aprašymą, nurodant miestą (-us), rajoną (-us), kuriuose galėtumėte dirbti, el. paštu info@vaikoteises.lt.

Išsamesnė informacija:

Tel. (8 5) 231 0928

El. paštu info@vaikoteises.lt

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

J. Maciejevski radijui „XFM“ papasakojo apie vaiko teisių apsaugos pasikeitimus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski „XFM“ radijo laidoje „Nauja diena“ kalbėjo apie vaiko teisių apsaugos sistemos dabartinę padėtį ir jos laukiančius pasikeitimus.

Paklaustas, kas svarbiausia užtikrinant vaikų apsaugą, J. Maciejevski sakė, jog pagrindinė valstybės funkcija yra pagalba tėvams: „Valstybė turi padėti užtikrinti tinkamą rūpinimąsi vaikais, tinkamą vaiko teisių žinojimą, vaikų interesų užtikrinimą.“

Pasak J. Maciejevskio, valstybė turi sukurti tam tikrą infrastruktūrą, kad tėvai galėtų gauti pagalbą, jeigu jie kažko nežino ar nesusitvarko. „Taip pat čia labai svarbu, kad valstybė laiku reaguotų, vykdytų intervenciją, jeigu tėvai netinkamai vykdo savo pareigas, netinkamai rūpinasi vaikais, užkardyti tokią veiklą ir iš karto pradėti teikti tam tikrą intensyvią pagalbą, kai tėvai patenka į krizę,“ – sakė direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių. 

Anot tarnybos atstovo, šiuo metu visa vaiko teisių apsaugos užtikrinimo veikla galbūt yra šiek tiek stagnacijoje, tačiau jos laukia pokyčiai: „Reikia truputį didesnio žingsnio į priekį, todėl dabar yra vykdoma vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka tiek stiprinant darbą su šeima, vaiku, teikiant koordinuotą pagalbą šeimai, tiek vienodinant vaiko teisių apsaugos standartą, praktiką, kad kiekvienas vaikas gautų vienodą vaiko teisių apsaugą, valstybės intervenciją, kai tėvai netinkamai rūpinasi vaiku, tiek vienodą pagalbą kiekvienoje savivaldybėje, kiekviename Lietuvos kampelyje, kad kiekviena šeima, vaikas gautų vienodą paslaugų paketą, vienodą paslaugų koordinavimą.“

Žinoma, pasak J. Maciejevskio, pokyčiams reikia laiko: „Pasikeitimai per vieną dieną neįvyksta. Pertvarka, kuri prasideda nuo liepos 1 dienos,  nuo pirmos dienos tikrai neįneš revoliucinių pokyčių, reikės laiko, kad susiformuotų praktika, kad specialistai įgytų atitinkamų kompetencijų, kad šiek tiek ir tėvai, ir mes visi įsisąmonintumėme tam tikrus dalykus. Tam reikės metų, kitų, bet svarbiausia, kad po liepos 1 dienos nesutriktų vaiko teisių užtikrinimas, pagalbos teikimas šeimai, kad valstybė laiku reaguotų į galimus vaiko teisių pažeidimus, užkardytų tai ir tiesiog, kad nesusidarytų vakuumas, kai vaiko teisės nėra ginamos kažkokį laikotarpį. Po liepos 1 dienos tai yra svarbiausia. O tikrieji pokyčiai įvyks laikui bėgant, po metų, dvejų, trejų, kai visi specialistai įsivažiuos, įgis naujas kompetencijas, išmoks dirbti su naujais įrankiais pagal naujus standartus.“

Visą interviu radijui „XFM“ klausykite čia:

https://soundcloud.com/xfmlt

Skelbiame vaikų rašinių ir piešinių konkursų nugalėtojus

Sveikiname visus vaikus ir jų tėvelius su Vaikų gynimo diena. Šia proga skelbiame dviejų vaikų kūrybinių konkursų nugalėtojus.

Džiaugiamės, jog konkursuose dalyvauta labai aktyviai. Sulaukėme 450 konkursų dalyvių. Piešinių konkurse „Kaip įsivaizduoji vaiko teisių gynėją?“ dalyvavo 364 dalyviai. Rašinių konkurse „Laiškas vaiko teisių gynėjui“ – 86 dalyviai.

Iš visų gautų įdomių, kūrybiškų ir originalių vaikų piešinių bei rašinių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetentinga komisija išrinko 30 geriausių darbų.

Visus dalyvius artimiausiu metu pasieks diplomai, o nugalėtojus - ir prizai.

Dar kartą sveikiname visus dalyvavusiuosius! Jūsų piešiniai papuoš Tarnybą bei jos skyrius visoje Lietuvoje! Jūsų rašinius apie vaiko teisių gynėją perskaitys visi vaiko teisių gynėjai! Ačiū už aktyvų dalyvavimą! Iki kitų konkursų! Su Vaikų gynimo diena! 

Daugiau informacijos apie konkursų laimėtojus galite sužinoti kreipdamiesi šiais kontaktais: 869711027, egle.juozenaite@vaikoteises.lt

Į dangų pakilo 100 balionų su linkėjimais visos Lietuvos vaikams

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kartu su lopšeliu-darželiu „Mažylis“ šiandien paminėjo tarptautinę vaikų gynimo dieną šventėje „100 vaikų – 100 balionų! Už kiekvieną Lietuvos vaiką!“.

100 lopšelio-darželio auklėtinių vienu metu į dangų paleido 100 balionų su linkėjimais kiekvienam Lietuvos vaikui!

„Šiandien, vaikai, yra jūsų šventė! Vaikų gynimo diena! Jūs dar labai maži, bet kai paaugsite, suprasite, kokia ši diena yra svarbi! Mums, suaugusiesiems, jūsų tėveliams, seneliams, broliams ir sesėms, auklėtojoms labai svarbu, kad būtumėte saugūs, linksmi, turėtumėte daug draugų, daug žaistumėte ir darytumėte tai, kas jums patinka! Kuo ilgiau būkite nerūpestingi, patirkite daug nuotykių ir išmokite daug naujų dalykų! Kieno balsas šiame pasaulyje pats svarbiausias? Vaiko! Jūsų, vaikai, balsas visiems mums yra pats svarbiausias!,“ – kreipdamasis į vaikus per renginį kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski. 

Šventės metu kiekvienam vaikui įteikta „Vaiko Konstitucija“, kuri primins vaikų prigimtines teises ir pareigas. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti, kad visi vaikai turėtų laimingą vaikystę.

Tikimės, kad „Vaiko Konstitucija“, parengta vadovaujantis Vaiko teisių konvencija, prisidės prie to, kad kiekvienas Lietuvos vaikas džiaugtųsi vaikyste ir augtų sveikas, laimingas ir atsakingas.

Svarbu, kad visi Lietuvos vaikai žinotų, jog kiekvienas iš jų turi prigimtinę teisę į gimimą, į saugią vaikystę, į tėtį ir mamą, į asmeninį gyvenimą, turi teisę būti apsaugotam nuo smurto, teisę kreiptis dėl pagalbos, pasidalyti savo sunkumais su kitais.

Šventė skirta priminti, kad vaikų teisėmis rūpinasi daugybė žmonių. Lietuvos vaikų teises gina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Įvaikinimo statistika

2017 metais įvaikinti 139 tėvų globos netekę vaikai.
Lietuvos gyventojai įvaikino 92 vaikus.
47 vaikus įvaikino Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, bei užsienio piliečių šeimos.
2016 metais įvaikinti 157 tėvų globos netekę vaikai. Lietuvoje gyvenančios šeimos įvaikino 90 vaikų, o užsienyje gyvenančios lietuvių, mišrios ir užsieniečių šeimos – 67 vaikus.

Kada ir kur vyksta GIMK mokymai

Nuolat skelbiame informaciją apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Informacija atnaujinama kas savaitę. 

Karštosios linijos 116 000 integravimo į vaiko teisių apsaugos sistemą projektas

Pristatome leidinį „Karštosios linijos 116 000, skirtos pranešimams apie dingusius vaikus, integravimo į vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje modelis“. Šio leidinio, išleisto Dingusių žmonių šeimų paramos centro, tikslas – pateikti siūlymus dėl tarptautinės karštosios linijos 116 000 įsiliejimo į mūsų šalies vaiko teisių apsaugos sistemą, siekiant tinkamo prevencijos užtikrinimo ir įvairių institucijų bendradarbiavimo gerinimo tais atvejais, kada dingsta vaikai. Jis skiriamas specialistams, tiesiogiai susijusiems ir dirbantiems su vaikais.  

Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą

Seimas 100 parlamentarų balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir lydimuosius teisės aktus, kuriais tobulinama vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistema, ypatingą dėmesį skiriant vaiko saugumui.

Tarnyba trečius metus įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įgyvendina institucinės globos pertvarkos projektą ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas). Jo tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.

Vaikas, gimęs mūsų širdyse

Prieš Jus leidinys, skirtas vaiko globėjams (rūpintojams) ir įtėviams ar besiruošiantiesiems jais tapti ir ieškantiesiems atsakymų į daugybę formalių bei kasdienių bendravimo su vaikais klausimų.
„Vaikas, gimęs mūsų širdyse: atmintinė vaiko globėjams ir įtėviams“ (.pdf)

Aktualu

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Sistema Lietuvoje
Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

Vaiko teisių apsaugos

sistemos pertvarka

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo š.m. liepos 1 d. bus centralizuojamas sistemos valdymas ir jos koordinavimas.

Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos tikslas:  suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems, apibrėžti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, konkrečius uždavinius, funkcijas, vietą vaiko teisių apsaugos institucinėje sistemoje, nustatyti konkrečios atsakomybės ribas, nustatyti specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos specialistams, stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo ir kontrolės funkcijas, centralizuojant sistemos valdymą ir koordinavimą bei plėtoti ir tobulinti kompleksinių socialinių paslaugų vaikui ir jo šeimai sistemą.

2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriuo siekiama pertvarkyti vaiko teisių apsaugos sistemą.

Projekto eiga

Dažniausiai užduodami klausimai

Vaiko teisių apsaugos skyrių centralizavimas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo kontekste

Vaiko teisių apsaugos sistemos naujovės Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kontekste

Atvejo vadyba

Visais klausimais, susijusiais su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, kreipkitės į Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrių arba į Tarnybos atstovę spaudai tel.: 8683 71 482

 

 

Atsakymai į klausimus

Galimybės patiems išsirinkti pageidaujamą įvaikinti vaiką Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Labiausiai vaiko poreikius atitinkančius asmenis parenka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Kriterijai – norimo įvaikinti vaiko amžius, lytis ir sveikatos būklė. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad įtėviams nėra keliamas privalomo gyvenamojo ploto ir atskiro kambario vaikui reikalavimas. Taip pat nėra nustatyta, kokios turėtų būti šeimos pajamos. Svarbu, kad jos sudarytų sąlygas tenkinti ir vaiko, ir šeimos poreikius.

Jeigu esate Lietuvos Respublikos piliečiai, dėl įvaikinimo Lietuvoje turėtumėte kreiptis per atitinkamą Airijos įvaikinimo instituciją. Pirmiausia svarbu gauti įvaikinimo leidimą Airijoje ir atitikti Airijos įstatymų keliamus reikalavimus būsimiems įtėviams. Tik turėdami minėtą leidimą, galėtumėte kreiptis dėl įvaikinimo iš Lietuvos.
Detalesnę informaciją apie tarptautinio įvaikinimo procedūrą galite rasti šios svetainės skyriuje „Įvaikinimas“ – „Tarptautinis“.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, paprastai įvaikina arba pageidauja globoti mažus (iki 3 metų) vaikus. Todėl Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, galimybė įvaikinti tokio amžiaus vaikus yra nedidelė. Taigi iš karto rekomenduotume pagalvoti apie vyresnio amžiaus vaiko įvaikinimą.
Airijos centrinės įvaikinimo institucijos (The Adoption Authority of Ireland) adresas: Shelbourne House, Shelbourne Road, Dublin 4, Airija; e. p. adoption@aai.gov.ie, interneto svetainė http://www.aai.gov.ie.

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame nurodoma, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) negali trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija įpareigos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją priimti sprendimą tęsti vaiko laikinąją globą (rūpybą).
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) turi būti trumpalaikis procesas, ieškant ilgalaikio sprendimo, t. y. vaiko grąžinimo į šeimą, nuolatinės globos (rūpybos) ar įvaikinimo. Nesant kitų objektyvių aplinkybių, vadovaujantis CK 3.253 str. įtvirtintu laikinosios globos (rūpybos) tikslu – grąžinti vaiką į šeimą, šios rūšies globa (rūpyba) neturėtų tęstis nepagrįstai ilgai.
Taigi atsižvelgiant į vaiko interesų pirmenybės principą, savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius turėtų aktyviai vykdyti Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 ,,Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo“, 7.2, 7.6, 7.9–7.11 p. numatytas funkcijas bei siekti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) terminas neužsitęstų.
Tuo atveju, jei vaiko tėvai ir toliau nesirūpina, nesidomi vaiku, atsisako jiems siūlomų paslaugų, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios ribojimo arba vaiko atskyrimo nuo tėvų bei nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
Kita vertus, teismui apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Teismas tėvų valdžios apribojimą panaikina tik tuo atveju, jei nustato, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo apribota tėvų valdžia ir neatsirado naujų. Nustačius, kad tėvai gali tinkamai pasirūpinti vaiku, panaikinus tėvų valdžios apribojimą, vaikas turi būti grąžinamas tėvams. Svarbu paminėti, kad tokiu atveju globėjo (rūpintojo) pareiga – parengti vaiką grįžimui į biologinę šeimą.
O įvaikinto vaiko biologiniai tėvai nebeturi jokių teisinių galimybių susigrąžinti atžalą, nes įvaikinimu panaikinamos visos asmenines ir turtinės teisės ir pareigos tarp vaiko ir jo biologinės šeimos.

Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis įgyja teisę ginti globojamo vaiko teises ir teisėtus interesus. Taip pat globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis jo sveikata ir mokymusi, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės institucijomis.
Teisės aktų nustatyta tvarka vaiko globą (rūpybą), nepriklausomai nuo globos (rūpybos) rūšies ir formos, prižiūri savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Vaiko teisių apsaugos skyrius, siekdamas užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, organizuoja tikslingą pagalbą ir paramą vaikui bei jo šeimai.
Jei šeimoje iškyla problemų dėl globojamo vaiko elgesio ar kitų sunkumų dėl pagalbos vaikui taip pat galite kreiptis į atestuotus globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) socialinius darbuotojus, kurie vykdo tęstinius globėjų (rūpintojų) mokymus, teikia jiems individualias konsultacijas, organizuoja savitarpio paramos grupes, kurių metu analizuojami atvejai. Taigi Vaiko teisių apsaugos skyrius, GIMK specialistai turėtų išsiaiškinti ir įvertinti susiklosčiusią situaciją (atsižvelgdami į vaiko amžių, išklausyti jo nuomonę, įvertinti vaiko ir globėjo (rūpintojo) santykius, vaiko susitikimų su tėvais sąlygų sudarymą, vaiko užimtumą, laisvalaikio, sveikatos būklę, tėvų elgesio pokyčių, ugdymo įstaigų, socialinių darbuotojų išvadas) bei rasti vaiko interesus geriausiai atitinkantį sprendimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.246 straipsniu, globėjas (rūpintojas) atleidžiamas nuo pareigų atlikimo šiais atvejais: 1) jei nepilnametis grąžinamas tėvams arba įtėviams; 2) jeigu globėjas (rūpintojas) savo pareigų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Tuo atveju, jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.
Pažymėtina, kad dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo į teismą turi teisę kreiptis pats globėjas (rūpintojas), globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras, o dėl globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų į teismą gali kreiptis globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kokios rūšies, t. y. laikinoji ar nuolatinė, globa (rūpyba) vaikui nustatyta, priima sprendimą atleisti ar nušalinti globėją (rūpintoją) nuo pareigų ir kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba teismą. O vaikui tuo metu ieškomas kitas globėjas (rūpintojas).
Jei, Jūsų nuomone, Vaiko teisių apsaugos skyrius nebendradarbiauja ir tinkamai nevykdo savo funkcijų, galite kreiptis į mūsų tarnybą el. p. info@vaikoteises.lt, nurodydami gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių bei esamos situacijos aplinkybes.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Vaiko teisių apsaugos skyrius Tėvas, kuriam kliudoma bendrauti su vaikais, turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS), kurio specialistai išaiškintų vaikų motinai jos teises bei pareigas, taip pat galimą atsakomybę dėl kliudymo tėvui bendrauti su vaikais. Šių įstaigų kontaktinius duomenis galima rasti mūsų Tarnybos interneto svetainės www.vaikoteises.lt  titulinio puslapio apačioje.
Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įtvirtinta CK 3.170 str. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Tuo metu, kol ginčas dėl vaiko sprendžiamas ir priimamas galutinis teismo sprendimas, vaiko tėvas (motina) turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui (CK 147 str. 3 d.).
Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas (motina), gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir gavęs jį kreiptis į antstolį. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas.

KLAUSKITE

X