Apie tarnybą

Istorija

Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Įvaikinimo tarnyba) įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1993 metų Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ratifikavimo įstatymo 2 straipsniu, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000-02-28 įsakymu Nr. 17 „Dėl Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo”. 2000 m. rugpjūčio 1 d. Įvaikinimo tarnyba pradėjo savo realią veiklą.

2001 m. baigtas Įvaikinimo tarnybos formavimo procesas. Tarnyba vykdė jai suteiktas funkcijas.

2002–2004 m. Įvaikinimo tarnyba veikė kaip valstybės įvaikinimo institucija, kurios paskirtis – organizuoti nacionalinį ir tarpvalstybinį įvaikinimą, koordinuoti savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą įvaikinimo srityje bei ginti įvaikinamų vaikų teises ir teisėtus interesus. Įvaikinimo tarnyba ne tik toliau tobulino įvaikinimo procesą, pagalbos būdus įvaikintiems vaikams ir įtėviams, bet ir siekė kuo plačiau šviesti visuomenę įvaikinimo tematika, pateikti, platinti daugiau bei išsamesnės informacijos apie įvaikinimo procesą, įvaikinusias šeimas, jų patirtį, įvaikinimo naudą bei teigiamus aspektus ir požiūrio į įvaikinimo paslaptį keitimo būtinybę.

2005 m., įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-17 nutarimu Nr. 184 patvirtintą Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2005–2012 metų planą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-20 nutarimu Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeistas Įvaikinimo tarnybos pavadinimas ir patvirtinti nauji Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatai. Tarnyba tapo centrinė vaiko teisių apsaugos institucija, užtikrinanti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą vaiko gerovės srityje.

Nuo 2005 m. iki dabar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, bendradarbiaudama su minėtomis institucijomis, taip pat su nevyriausybinėmis organizacijomis ir užsienio valstybių centrinėmis valdžios ar jų akredituotomis institucijomis vaiko teisių apsaugos srityje, įgyvendina nacionalines ir tarptautines vaiko teisių apsaugos priemones, informuoja visuomenę apie savo veiklą, globos ir įvaikinimo procedūras.

Siekant sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, kurie dirba pagal vienodus standartus – vienijančias vertybes ir tikslus, formuojama tokia pati teisės taikymo praktika, vykdomi vieningi, aiškūs ir konkretūs veiksmai atstovaujant ir ginant vaikų interesus visoje šalyje. 

 

X