Įvaikinimas

Kas yra įvaikinimas?

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas – galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai – vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. 

Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.
Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas – tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.

Vaiko kelias į šeimą

Kas gali įvaikinti?

Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. 

Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. 

Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams. 

Amžius – pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims.

Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui: 

  • kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį; 
  • kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų); 
  • kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką; 
  • kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai; 
  • kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas. 

Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų. 

Sveikata – nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija). 

Teistumas – apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą. Tarnybos atestuoti asmenys, vykdantys Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (toliau – GIMK darbuotojai), įvertins surinktus duomenis ir sutuoktinių (nesusituokusio asmens) galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra asmenybės, poreikių deriniai. GIMK darbuotojai vertins, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių.

Gyvenimo sąlygos – GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti tik nuosavybės teise priklausantį būstą).

Gaunamos pajamos – įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą. 

Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

Vaiko kilmė – viena iš GIMK darbuotojų mokymų temų – atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save –stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi. Todėl GIMK atestuoti socialiniai darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje – kad jis augo vienos mamos pilvuke, bet jam gimus, moteris negalėjo juo pasirūpinti, todėl ir atsiradote Jūs – šeima, kuri jį myli ir juo rūpinasi, ir visada bus šalia. Ši istorija padės užaugti vaikui savimi pasitikinčia asmenybe. Vaikas minėtą informaciją sužinos iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių. Pastarieji, kalbėdami apie vaiko kilmę ir praeitį, galėtų ir įskaudinti jį.

Gyvenamoji vieta – jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių (žiūrėti skyrių Nacionalinis įvaikinimas). Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją (žiūrėti skyrių Tarptautinis įvaikinimas).

 

Nacionalinis įvaikinimas

Pirmas žingsnis. Kas ir kur gali kreiptis?

Įvaikintojais gali būti skiriami:

  • asmenys nuo aštuoniolikos iki penkiasdešimties metų, tačiau tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų amžiaus skirtumas. Įvaikinant savo sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų. Išimtinais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims;
  • sutuoktiniai. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.

Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams. 
Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, Jūs turite kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.

Tarptautinis įvaikinimas

1 žingsnis. Kur kreiptis?

Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, ir užsieniečiai dėl įvaikinimo Lietuvoje turi kreiptis per savo šalies Centrinę įvaikinimo instituciją arba per Užsienio valstybės instituciją, įgaliotą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliota užsienio valstybės institucija).

Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nepriimami užsienio valstybių institucijų nauji prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo. Šiuo metu akredituotos mūsų šalyje užsienio valstybių institucijos, pasibaigus jų akreditacijos laikotarpiui, gali  pratęsti tarptautinio įvaikinimo veiklą. Šiandien Lietuvoje veikia 10 akredituotų užsienio valstybių institucijų, iš jų 4 Italijos, 2 JAV ir po vieną Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos įgaliotą instituciją.
Daugiau informacijos apie akredituotų užsienio valstybių institucijų įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje pratęsimą galima rasti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintame Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos apraše (Žin. 2005-06-11, Nr. 73-2668, Žin. 2012-01-12, Nr. 7-218).  

Nuo 2012 metų balandžio 1 d. užsieniečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tik dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo. Be to, įvaikinti mūsų šalyje turės teisę tik susituokusios užsienio piliečių poros.
Lietuvos Respublikos piliečių (sutuoktinių) ir nuolat gyvenančių užsienyje sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kreipimosi dėl įvaikinimo mūsų šalyje tvarka bus tokia pati kaip ir iki šiol.
Tarptautinio įvaikinimo apribojimai įsigaliojo, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. A1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-162 „Dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

Įvaikinimo procedūros trukmė

Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus.

Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė – iki 6 mėnesių.

Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik specialių poreikių vaikus, t. y. vaikus, turinčius rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikus (nuo 8 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupes.

Mokesčiai

Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos.

Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su:
- dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas, legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
- kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
- vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
- atstovo, advokato paslaugomis;
- žyminiu mokesčiu: mokestis už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose – 41,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 8 p.), o pateikiant pareiškimą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) (e.teismas.lt) – 31,00 Eur, t. y. 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d.);
- kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko sveikatos tyrimais ir pan.

Sutuoktinio vaiko įvaikinimas

1 žingsnis.  Kada galima įvaikinti?

Norint įvaikinti sutuoktinio (-ės) vaiką, vaikas turi būti galimas įvaikinti:

- Vaiko biologinis tėvas (motina) (įrašyti vaiko gimimo liudijime) yra patvirtinęs (-usi) teisme sutikimą įvaikinti vaiką;
- Tėvas (motina) yra nežinomas, miręs ar paskelbtas mirusiu;
- Tėvui (motinai) neterminuotai apribota valdžia vaiko atžvilgiu.

Įdomu

Pasaka „Skruzdėliukas Lukas“

„Skruzdėliukas Lukas“ – tai pasaka apie mažo skruzdėliuko rūpesčius, jausmus bei ieškojimus, jam apsigyvenus pas naujus tėvelius. 

Tikimės, kad pasaka paskatins įvaikintus ir globojamus vaikus kartu su juos auginančiais tėveliais ieškoti atsakymų į svarbius savo praeities klausimus. Įtėviams ir globėjams pasaka primins apie vaikų jausmų ir išgyvenimų, su kuriais jie ateina į jų namus, svarbą. Kartu su vaiku klausydamiesi pasakos ir aptardami skruzdėliuko išgyvenimus, jie turės galimybę geriau suprasti savo vaiko vidinį pasaulį, atpažinti tai, kas dažnai paslėpta giliai viduje ir padėti vaikui priimti savo nelengvą, tačiau tikrą, neišgalvotą gyvenimo istoriją.

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ kūribinė grupė – Globėjų ir įtėvių mokymo, konsultavimo (GIMK) mokytojai: D.Blozneliene, V. Virbalienė, E. Ambrazevičiūtė, V. Kušlienė, R. Kukauskas, psichologė K. Ušackienė, dainų tekstus kūrė Daiva Čepauskaitė, pasaką A+A studijoje įgarsino Gediminas Storpirštis, garso operatorius Tomas Dabašinskas, viršelio dailininkė Vaida Kušlienė

Visos teisės priklauso Vaikų gerovės centrui „Pastogė“.

     1. Skruzdėliukas globos namuose         

     2. Skruzdėliuko pažintis su Skubatauskais

     3. Skruzdėliukas naujuose namuose

     4. Skruzdėliuko pabėgimas

     5. Skruzdėliuko rūpestėlis

     6. Skruzdėliuko sapnas

     7. Bruknelės galia

X