AKTUALU

Baigtas įgyvendinti projektas „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Projekto vykdytojas) kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Projekto partneris) nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2019 m. spalio 23 d. vykdė projektą „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“ (Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-02-005) (toliau – Projektas) pagal 2014 m. – 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.1-ESFA-V-912 priemonę „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“.

Siekiant įgyvendinti Projekto tikslą - pasirengti sklandžiam vaiko teisių apsaugos sistemos darbui po pertvarkos, buvo parengtas mobiliųjų komandų darbo organizavimo aprašas, komandos narių kompetencijos tobulinimo programa bei organizuoti mokymai 49 nariams. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams, keisis mobiliųjų komandų darbo su šeima terminas, pobūdis, mobiliosios komandos funkcijos, tikslas, todėl, siekiant tinkamo, praktiką atitinkančio teisinio mobiliųjų komandų veiklos reglamentavimo, Projekto lėšomis buvo parengtos rekomendacijos dėl mobiliųjų komandų veiklos kokybės užtikrinimo.

Taip pat, Projekto metu parengti 57 vaiko teisių apsaugos sistemos vidiniai regiono mokytojai, kurie apmokė 554 vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojus visuose regionuose, siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir tęstinį žinių perdavimą visiems esamiems Projekto partnerio darbuotojams. Siekiant didinti regiono vidinių mokytojų kompetencijas, darbo efektyvumą, sprendžiant įvairias problemas susijusias su darbu, nuolatiniu emociniu nuovargiu dėl sudėtingų darbinių situacijų ir padėti darbuotojams išvengti „perdegimo sindromo“, didinti jų veiklos efektyvumą bei pasidalinti įžvalgomis / apibendrinimais apie įvykdytus mokymus, papildomai buvo organizuotos 4 supervizijos regiono vidiniams mokytojams.

Įgyvendinant projektą buvo pasiekti planuoti Projekto rezultatai bei nustatyti stebėsenos rodikliai:

  • 616 viešojo valdymo institucijų darbuotojų, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymui ar institucijų veiklos valdymo tobulinimui reikalingas kompetencijas;
  • įvykdytas 1 projektas, skirtas pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą.

 

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į vyr. specialistę Aną Buzarevič,
tel. nr. 8 5 210 3079, el.p. ana.buzarevic@vaikoteises.lt

Ieškomi mobiliosios komandos specialistai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM visoje Lietuvoje ieško mobiliosios komandos specialistų: psichologų bei specialistų darbui su priklausomais asmenimis.

Norinčius kandidatuoti, prašome el. paštu atrankos@vaikoteises.lt pateikti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką, nurodant, į kokį teritorinį skyrių ir kokias pareigas pretenduojama (pvz.: pretenduojama į specialisto (psichologo) pareigas, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Varėnoje)

Daugiau informacijos tel. +370 695 64353

Dažniausiai užduodami klausimai

 

Asmenims, pretenduojantiems į MK specialistų pareigas, taikomi VTAPĮ 30 str. numatyti apribojimai (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e711b850aa6011e7a65c90dfe4655c64). 

 

Išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai MK specialistams: 

1. specialistas (psichologas) turi turėti aukštąjį universitetinį psichologijos krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį) arba jam prilygintą išsilavinimą ir 2 metų psichologo darbo su vaikais ir (ar) suaugusiais, ir (ar) šeimomis darbo patirtį; 

2. specialistas (dirbantis su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis) turi turėti aukštąjį universitetinį ar neuniversitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis srityje, ir (ar) socialinio darbo su vaikais ir (ar) šeimomis srityje, ir (ar) socialinių ar sveikatos priežiūros paslaugų srityje. 

MK specialistas (dirbantis su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis) be aukščiau nurodytų išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimų, turi turėti žinių darbo su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis srityje, gebėti identifikuoti priklausomybės sutrikimų simptomus, jų įtaką asmens elgesiui, žinoti priklausomybės ligomis sergančių asmenų psichosocialinės reabilitacijos pagrindus, tikslus ir priemones. 

Taip pat visi MK specialistai turi: 

* išmanyti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo,  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų vaiko teisių apsaugą reguliuojančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatas ir gebėti jas taikyti praktikoje; 

* išmanyti vaikų raidos ypatumus įvairiais jų amžiaus tarpsniais ir su jais susijusius socialinius, emocinius poreikius, šeimos ir vaiko raidos dinamiką, gebėti užmegzti ir palaikyti kontaktą su vaiku ir šeima, įvertinti individualius vaiko ir (ar) šeimos poreikius; 

* mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu, žinoti taikomųjų kompiuterinių programų pagrindus; 

* gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, mokėti rinkti, sisteminti ir analizuoti informaciją, rengti išvada, teikti rekomendacijas;  

 * gebėti suteikti pirmąją pagalbą; 

* žinoti bendravimo psichologijos, profesinės etikos ir elgesio kultūros pagrindus; 

turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. 
 

MK SPECIALISTŲ FUNKCIJOS 

Bendrosios funkcijos: 

1. informacijos rinkimo ir šeimos ir (ar) vaiko situacijos vertinimo: 

1.1. renka informaciją apie šeimą ir (ar) vaiką ir atlieka visapusišką šeimos ir (ar) vaiko situacijos vertinimą (užpildo Aprašo 2 priedą). Vertindama šeimos ir (ar) vaiko situaciją, MK gali kreiptis į kitus fizinius bei juridinius asmenis dėl informacijos apie šeimą ir (ar) vaiką; 

1.2. įvertina šeimos konteksto, struktūros ir gyvenimo ciklo įtaką esamoms problemoms; 

1.3. darbo su šeima ir (ar) vaiku metu įvertina šeimos santykių, šeimos narių ir (ar) vaiko elgesio pokyčius; 

2. intensyvios MK pagalbos šeimai ir (ar) vaikui – planavimo, organizavimo ir teikimo: 

2.1. kartu su šeima ir (ar) vaiku iškelia praktiškai įgyvendinamus pagalbos šeimai ir (ar) vaikui tikslus ir uždavinius, numato jų sprendimo būdus ir priemones; 

2.2. padeda šeimai ir (ar) vaikui valdyti  krizę, spręsti konfliktines situacijas; 

2.3. taiko motyvavimo technikas, kad padidintų asmens motyvaciją priimti pagalbą ir keisti savo elgesį; 

2.4. taiko įgalinimo metodus, kad asmuo gebėtų spręsti iškilusias problemas; 

2.5. taiko šeimos konsultavimo metodus, kad įvyktų teigiami pokyčiai šeimoje; 

2.6. konsultuoja vaiko tėvus vaiko auklėjimo, drausminimo, poreikių patenkinimo, saugumo užtikrinimo ir vystymosi sąlygų sudarymo klausimais; 

2.7. informuoja šeimos narius ir (ar) vaiką, kur galima gauti reikalingą pagalbą, paslaugas ar gydymą; 

3. intensyvaus MK darbo organizavimo ir bendradarbiavimo su AV, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis, įstaigomis, organizacijomis: 

3.1. organizuoja ir dalyvauja MK organizuojamuose MK specialistų pasitarimuose, MK ir AV susitikimuose; 

3.2. dalyvauja AV organizuojamuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose; 

3.3. dirbdama su šeima ir (ar) vaiku keičiasi aktualia informacija su AV, siekiant MK darbo su šeima ir (ar) vaiku teikiamos pagalbos ir paslaugų efektyvumo ir ekonomiškumo; 

3.4. baigusi darbą su šeima ir (ar) vaiku, MK parengia ir pateikia rekomendacijas AV dėl tolesnio darbo su šeima ir (ar) vaiku organizavimo. 

Pretendentai turi pateikti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką. 

Formuojamos naujos mobiliosios komandos (toliau – MK) Tarnybos  teritoriniuose skyriuose:

  1. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Varėnoje).
  1. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK planuojama darbo vieta Kėdainiuose).
  1. Kauno m. vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Kaune).
  1. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Šilutėje).
  1. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Šakiuose).
  1. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Rokiškyje).
  1. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Šiauliuose).
  1. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Šilalėje).
  1. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK planuojama darbo vieta vienoje iš savivaldybių).
  1. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Visagine).
  1. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Vilniuje).
  1. Vilniaus m. vaiko teisių apsaugos skyrius (MK darbo vieta Vilniuje).

MK pagalbą šeimoms teikia jų gyvenamojoje vietoje arba kitoje su šeima sutartoje vietoje (pavyzdžiui, Krizių centre), taigi, dirbdama intensyvų MK darbą su šeimomis, MK važinėja po visą miesto ar apskrities teritoriją.

 

Taip pat ieškoma pretendentų papildyti šiuo metu veikiančias Tarnybos MK:

1. Kauno m. vaiko teisių apsaugos skyriaus (MK darbo vieta Kaune) specialisto (psichologo), terminuota DS iki grįš laikinai negalintis eiti pareigų darbuotojas

2. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (MK darbo vieta Šiauliuose) specialisto (psichologo), neterminuota DS

3. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (MK darbo vieta Telšiuose), specialisto (psichologo), neterminuota DS

4. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (MK darbo vieta Tauragėje) specialisto (dirbančio su priklausomybę ar priklausomybių sutrikimų simptomų turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis), neterminuota DS.

 

 

Valstybė nuo sausio 1 d. garantuos visiems tėvams nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme

Lietuvos aukščiausiasis teismas tik patvirtino Seimo pavasario sesijoje priimtas Civilinio proceso kodekso pataisas - nepriklausomai nuo pajamų, valstybė visada garantuos tėvams nemokamą advokato pagalbą.

Nuo 2020 metų sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai, susiję su privalomu advokato dalyvavimu nagrinėjant bylas dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo, numatant pareigą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau ­– Tarnyba) inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą bei atlikti kitus papildomus veiksmus, susijusius privalomu advokato dalyvavimu minėtos kategorijos bylose.

Tarnyba sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas bus gautas ne darbo laiku, apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo privalės pranešti bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjančiam teismui ir įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą.

Remiantis minėtais pakeitimais, teismui sprendžiant klausmą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo tikslingumo, vaiko atstovus pagal įstatymą visada privalės atstovauti advokatas.

 

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Vaikai apie pareigas norėjo sužinoti daugiau, nei apie teises

Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai domėjosi ne tik vaikų teisėmis, bet ir pareigomis. Paaugliams buvo smalsu išgirsti apie vaikų pareigas namuose, mokykloje, gatvėje, vaikų atsakomybę už padarytus nusižengimus. 

,,Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena skirtingo amžiaus vaikai. Jie turi mokėti rasti bendrą kalbą ne tik tarpusavyje, bet ir su darbuotojais, ne mažiau svarbu, kad vaikai sutartų ir su kaimynais, gyvenvietės bendruomene, kad įsilietų į ją. O tam reikia žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas bei atsakomybę už rimtesnes išdaigas“, – sako Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Vaikams įdomu išgirsti ir apie pareigas

Tema apie atsakomybę ypač sudomino paauglius. Susitikimo pradžioje vaikai reiškė nuomonę, kad jie pareigų turi labai mažai, o atsakomybės iš jų negalima reikalauti, kad už viską atsako socialiniai darbuotojai arba globėjai. Vaiko teisių gynėjai ir policijos pareigūnai paaiškino, kad ir nepilnametis gali atsakyti už savo nusižengimus ir net padarytą materialinę žalą ar administracinius pažeidimus. Vaikai klausė, nuo kelerių metų nepilnametis yra atsakingas už savo veiksmus.

,,Vaikams paaiškinta, kad vyresniems nei 16-kos metų paaugliams jau gali būti taikoma administracinė  atsakomybė. Jeigu vyresnis nei 16-kos metų paauglys bendruomeniniuose globos namuose tyčia išdaužė langą, jis pats atsako už savo elgesį, taip pat, jeigu paauglys turi pajamų, žala gali būti išskaičiuota iš jo“, – sako Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Vaikai klausė, ar teisinga, kad už namų taisyklių nesilaikymą jie yra drausminami – apribojamos pramogos, išvykos. VTAS vyr. specialistė priminė, kad vaikai turi tiek pat pareigų, kiek ir teisių, o už pareigų nevykdymą visi susiduria su kokiomis nors drausminančiomis priemonėmis. ,,Jeigu suaugęs vėluoja į darbą, blogai atlieka pareigas, nepagarbus su kolegomis, jis vienaip ar kitaip patirs nemalonumų. Reikia saugoti ir tausoti ir daiktus. Netekti daiktų - irgi bausmė, kurios niekas net netaikys, tiesiog sulaužytas daiktas nebeveiks. Tą reikia suprasti jau vaikystėje ir išmokti gerbti pareigas“, – vaikams atsakė Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Su vaikais kalbėta ir apie pareigą saugoti sveikatą. Pastebėta, kad vaikai kartais iki paryčių žaidžia žaidimus telefonais, susirašinėja žinutėmis, todėl nepakankamai pamiega, tai rytą sunku keltis, mokykloje sunku susikaupti, skauda galvą.

,,Po pokalbio apie sveikatą vaikai su socialiniais darbuotojais sutarė, kad 22 valandą kiekvieną vakarą telefonus jie atneš socialinei darbuotojai, kad ši pasaugotų, o rytą telefonus vaikai pasiims. Kiek ilgiau vakaroti sutarta tik šeštadieniais. Vaikai suprato, kad saugoti sveikatą yra labai svarbu“,  – sako Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Vaikams reikia daugiau dėmesio ir supratimo

,,Vaikai noriai bendravo, pastebėjome, kad vaikams reikia dėmesio, jiems labai svarbu, kad jie būtų išklausyti, kad  su vaikais būtų kalbama jiems rūpimais klausimais. Kaip žinia, blogų klausimų nebūna, reikia tik suprasti vaikus, kad tai, ką suaugę jau žino, vaikai dar tik atranda. Manau, kad daugeliui buvo atradimas ir pokalbis apie vaikų pareigas“, – sako Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Kad nuoširdus pokalbis vaikams buvo labai reikalingas parodė patys vaikai. Į VTAS darbuotojų nuoširdumą jie atsakė tuo pačiu. Vaikai pasakojo, kaip jiems sekasi mokykloje, apie savo laisvalaikį, užimtumą, tarpusavio santykius, klausė patarimų visais jiems rūpimais klausimais.  Socialiniai darbuotojai, prižiūrintys globotinius, diskutavo aktualiais klausimais apie vaikų priežiūrą, atsakomybę už netinkamą elgesį.

,,Nors paliestos ir ne pačios maloniausios temos – apie vaikų nusižengimus, atsakomybę, vaikai padėkojo susitikimo dalyviams. Vaikai paprašė, kad VTAS ir policijos pareigūnai dažniau juos aplankytų. Visi dalyvavę vieningai sutarėme, kad institucijų atstovų susitikimai, bendradarbiavimas padeda lengviau ir kokybiškiau išspręsti iškilusias problemas, rasti atsakymą į rūpimą klausimą“, – sako Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Be vaiko teisių gynėjų susitikime su bendruomeniniuose vaikų globos namuose  gyvenančiais vaikais dalyvavo ir Joniškio rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai Daina Kaminskienė ir Sigitas Petraitis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Eglė Damalakaitė, Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorė Raimonda Doviltienė, socialinė darbuotoja Daiva Briedienė.

 

 

Socialinio darbo ypatumai su šeimomis: tėvystės įgūdžių stoka ir baimė keistis

Vaiko teisių apsaugos sistemai priklausančios mobiliosios komandos siekia, kad laikinai iš šeimos paimti vaikai turėtų galimybę kuo greičiau sugrįžti pas problemas įveikusius tėvus. Pasak socialinių darbuotojų, dirbančių komandose, problemų šeimose būna pačių įvairiausių. „Nuo kasdienių išgertuvių ir blaivybės pažadų iki sienomis lakstančių tarakonų bei nežinojimo, kad namuose reikia laikytis elementarios tvarkos“, vardija vaiko teisių apsaugos srityje dirbantys specialistai.

Mobiliųjų komandų socialiniai darbuotojai imasi visos komandos koordinavimo darbų: organizuoja susitikimus tiek su socialiniais partneriais, tiek su šeimomis, turinčiomis tam tikrų sunkumų. Specialistams svarbu, kad tėvai gebėtų efektyviai spręsti savo priklausomybių problemas, šeimoje vyrautų darna ir gera psichologinė, emocinė būsena, būtų pasirūpinta vaikų saugumu ir poreikiais. Itin didelis socialinių darbuotojų dėmesys yra skiriamas ir šeimos namų aplinkai. 

„Mums tenka pažinti ir suteikti pagalbą nei vienai šeimai. Iš pažiūros, jos visos skirtingos, bet dažnai tos pačios problemos atsikartoja vis kituose namuose. Netvarka ir nešvara buityje, nežinojimas, kaip spręsti asmenines ir tarpusavio šeimos narių įsisenėjusias bėdas bei baimė kreiptis reikalingos pagalbos dažniausiai socialinius darbuotojus pasitinkančios problemos",  savo darbo kasdienybę atskleidžia Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos vyr. specialistė Aurita Kaminskaitė.

Kaip vieną įsimintiniausių socialinių įgūdžių stokos pavyzdžių specialistė mini tarakonų „okupuotą“ butą, kuriame gyveno moteris su keliais vaikais. Anot jos, kiekviename kampe knibždantys tarakonai buvo tik pasekmė kitų problemų. Pagal sudarytą pagalbos šeimai planą buvo nutarta, jog per tris dienas situacija namuose turi keistis iš esmės – vaikų mama mokėsi naikinti tarakonus, skalbti rūbus, juos lyginti, gaminti maistą. Praėjus numatytam terminui specialistai džiaugėsi, kad namai buvo ne tik tvarkingi, bet moteris siekė palaikyti tvarką vis klausdama patarimų ir konsultuodamasi telefonu.

Kaip teigia A. Kaminskaitė, tokie pavyzdžiai darbo praktikoje nėra pavieniai. Jos teigimu, svarbu, kad žmonės, susidurdami su įvairiausiomis problemomis, dėl nežinojimo, ko griebtis, neleistų joms dar labiau plisti, o laiku kreiptųsi pagalbos. „Kartais tai gali būti paprastas, nuoširdus pokalbis. Arba taiklus patarimas. O gal pamokantis pavyzdys. Svarbu, kad žmonės norėtų keistis, stengtis dėl savęs ir savo šeimos narių“, sako specialistė.

Šeimos patirtys keliauja karta iš kartos

Pasak A. Kaminskaitės, mobiliosiose komandose dirbantiems socialiniams darbuotojams švaros ir tvarkos tenka mokyti ne tik suaugusiuosius, bet ir jų atžalas. Tėvų įgūdžių stoka buityje neigiamai atsiliepia vaikų kasdienybei.

„Dažnai vaikai nežino, kad namuose reikia laikytis elementarios tvarkos: nemėtyti daiktų, kur papuola, po valgio – išplauti indus, bent kartą  per savaitę valyti dulkes, plauti grindis ir t.t. Dažnas net užmiršta, kad grįžus namo ir prieš valgį reikalinga kruopščiai nusiplauti rankas. Jeigu šių dalykų vaikams neįskiepija jų tėvai, mums to tenka mokyti visą šeimą“, – pasakoja mobiliojoje komandoje dirbanti soc. darbuotoja.

Specialistės teigimu, kiekvienoje šeimoje turi galioti taisyklės ir atsakomybės – vaikus nuo mažumės reikia mokyti tvarkos ir švaros, o geriausias pavyzdys tas, kurį rodo tėvai. Po kasdien kartojamų veiksmų, pozityvių skatinimų, mokėjimo pasidžiaugti teigiamais pokyčiais, formuojasi kasdienė rutina ir ugdoma šeimos bendrystė.

Socialinių įgūdžių stoka priverčia patirti visuomenės atskirtį

Mobiliųjų komandų specialistai padeda šeimoms spręsti ne tik priklausomybių ar psichologines problemas, bet ir stengiasi kartu įveikti kasdienius iššūkius. Dažnai sunkiai su buities darbais susivarkanties asmenims dar sunkiau sekasi viešumoje.

„Jiems būna nedrąsu nuvykti į tam tikras įstaigas ir gauti reikalingas paslaugas, užpildyti dokumentus, užsiregistruoti, galiausiai, dėl finansinio raštingumo stygiaus, daliai žmonių būna keblu tinkamai pasiskirstyti savo pajamas – apsipirkti, sumokėti mokesčius. Dėl šių priežasčių žmonės, su kuriais mes dirbame, jaučiasi visuomenės atstumti ir nesuprasti. Užuot stengdamiesi pakeisti esamą padėtį, po pirmųjų nesėkmių daugelis yra linkę nuleisti rankas ir dar labiau užsisklęsti savyje, atsiriboti nuo išorinio pasaulio“, – sako A. Kaminskaitė.

Vaikai perima tėvų ydas ir kompleksus

Su problemų šeimose turinčiais asmenimis dirbantys specialistai pastebi, jog tam tikrų įgūdžių stokojantys tėvai sąmoningai vengia atlikti savo tėviškas pareigas. Dažnai tokio poelgio priežastys slypi baimėje suklysti, apsijuokti prieš kitus, nuvilti savo artimuosius. Pavyzdžiui, yra tėvų, kurie specialiai neina į tėvų susirinkimus, nerodo iniciatyvos dėl vaikų laisvalaikio užimtumo, neišreiškia savo nuomonės ir pozijos diskusijose ir pasitarimuose. Taip pat jie ima lyginti save su kitais tėvais, pernelyg sureikšmindami savo finansinę padėtį, asmeninę įtaką visuomenėje.

„Socialinę atskirtį patiriantiems tėvams siekiame išaiškinti, kad jų uždarumas ir užsisklendimas gali daryti neigiamą įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Vaikas, jausdamas tėvų pasyvumą jo socialiniame gyvenime, gali nejučia perimti tam tikrus bruožus – gailestį sau, gėdos jausmą, drovumą, savęs sumenkinimą“, – dėsto ji.

Specialistė teigia, jog mobiliosios komandos nariai siekdami teigiamų pokyčių šeimose inicijavimo, visų pirma, bando atrasti atvirą, nuoširdų dialogą, kuris būtų pagrįstas abipusiu pasitikėjimu ir noru bendradarbiauti. Jeigu pradžia būna sėkminga, daugeliu atveju visas bendro darbo laikotarpis atneša vertingų patirčių.

 

 

 

Vaiko teisių apsaugos specialistai: vaikai nebėgs, jeigu globėjai su jais užmegs artimesnius santykius

Elektrėnų savivaldybėje vaikų gerovės srityje dirbančių specialistų rūpestis – po pamokų į globos namus negrįžtantys auklėtiniai. Tokio paauglių elgesio priežasčių ieškota tarpinstitucinio pasitarimo metu, o tuo pačiu vaikų globos namų atstovai paraginti kurti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kad jiems būtų malonu vakarus leisti saugioje aplinkoje, o laisvas laikas būtų turiningas.

„Apie tai, kad vaikas negrįžo į gyvenamąją vietą iki 22 valandos, vaikų globos namų darbuotojai privalo laiku informuoti  policiją. (vaiko teisių apsaugos tarnybos informuoti atskirai nereikia, nes ji gauna informaciją iš policijos)Vaikų bėgimai iš globos namų ypač suaktyvėjo šių metų pradžioje, tad kyla natūralus klausimas – kodėl tai vyksta ir kartojasi? Ar paaugliai neturi įdomių pasiūlymų laisvalaikiui globos namuose, ar auklėtiniai pasišalina iš įstaigos, nes susiranda draugų gatvėje?“, – klausė Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Elektrėnuose patarėja Aldutė Jaseliūnė.

Pasitarime dalyvavę policijos pareigūnai informavo, kad nuo šių metų liepos 1 dienos jie yra gavę 20 pranešimų apie pabėgusius vaikus iš bendruomeninių vaikų globos namų ir Beižionių vaikų globos namų.

A. Jaseliūnė policijos pareigūnų pasiteiravo, ar globėjų vaidmuo ir pastangos ieškant nepilnamečių yra pakankamos: „Yra žinoma, kad vaikai nenori grįžti ten, kur yra nemylimi, nelaukiami. Tad ar jų ieškant vaikų globos namų darbuotojai tikrai prisideda, ar tik atlieka savo pareigą, t. y. informuoja policiją?“.  Anot policijos atstovų, pasigendama globėjo pastangų ieškant vaiko: „Globėjai neturėtų apsiriboti tik pranešimu policijai. Svarbu, kad tėvai ar globėjai domėtųsi, su kuo vaikas bendrauja, draugauja. Tai palengvintų paieškas“.

„Kiekvieną kartą, gavę pranešimą apie vaiko pabėgimą, o policijai parvežus auklėtinį į globos namus, vaiko teisių apsaugos specialistai atvyksta išklausyti vaiko nuomonę ir įvertinti konkretaus vaiko situaciją. Dažniausiai kreipiamės į savivaldybę dėl kompleksinių paslaugų vaikui teikimo. Deja, tų pačių vaikų bėgimai kartojasi. Manau, kad globėjai turėtų užmegzti artimesnius ryšius su kiekvienu vaiku. Vaikas globos įstaigoje turi jaustis saugus, jausti rūpestį juo, žinoti, kur kreiptis iškilus sunkumams, turėtų su kuo pasikalbėti. Tai turėtų daryti vaikų globos namuose dirbantys specialistai. Svarbu ryšys, pokalbis su vaiku, emocijų atpažinimas, gebėjimas rasti tinkamiausius bendravimo su vaiku būdus. Pokalbių, kodėl vaikas pasirenka pasišalinti iš globos įstaigos nereikėtų atidėti vėlesniam laikui, svarbu išsiaiškinti priežastis tuojau pat. Jei vaikas nenori kalbėti, ar jam sunku reikšti mintis, galbūt reikėtų patarti, kad savo jausmus ir tai, ką galvoja, parašytų ant popieriaus lapo. Būdų yra įvairių“, – sakė A. Jaseliūnė.

Kalbėdama, kaip vyksta darbas su globos namų vaikais, kurie bėga, Elektrėnų savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Vilma Komisarenkienė papasakojo, kad šiemet didelė dalis globos įstaigoje gyvenančių vaikų pakeitė gyvenamąją vietą, t. y. iš Beižonių persikėlė į Elektrėnus. Anot jos, gali būti, kad netinkamas vaikų elgesys yra būdingas pereinamajam laikotarpiui. „Visi vaikų globos įstaigų darbuotojai yra išklausę GIMK mokymus, tačiau kiekvieno vaiko situacija skirtinga, dalies jų gyvenimiškos patirtys – itin sudėtingos. Vyksta adaptacija ir naujoje mokykloje, randasi naujų draugų. Dažniausiai bėga paaugliai, atėję iš kitokios aplinkos, kuriems negalioja taisyklės. Jie nori laisvo gyvenimo, nepaiso globos namuose galiojančių taisyklių“, – sakė V. Komisarenkienė.

Patarėja A. Jaseliūnė priminė, kad iš vaikų globos namų bėgantiems vaikams turi būti teikiamos tokios paslaugos, kurios duoda rezultatų. Jai pritarė ir V. Komisarenkienė teigdama, kad paslaugų Elektrėnų savivaldybėje pakanka, tačiau reikėtų dirbti su kiekvienu vaiku atskirai: jį motyvuojant keisti savo netinkamus įpročius, pasirūpinti konkretų vaiką dominančiu užimtumu, teikti psichologo konsultacijas, pasinaudoti visuomenės sveikatos biuro siūlomomis paslaugomis.

Pasak vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės, nereikėtų pamiršti nustatyti vaikams taisykles ir ribas, Vaikų globos namai turi taisykles, tačiau ar jos veiksmingos, ar jos kuriamos kartu su vaikais, išklausoma jų nuomonė? Pasak A. Jaseliūnės, negalima pamiršti, kad kol vaikas buvo pabėgęs iš globos namų, galbūt atsirado naujų rizikos veiksnių, todėl būtina su vaiku peržiūrėti taisykles, jas pakeisti ar papildyti.

Kiekviena šeima, kuriai reikia pagalbos, yra savita ir jai reikia išskirtinio dėmesio

Yra šeimų, kur riba tarp vaiko gerovės ir minčių apie vaiko paėmimą iš šeimos – labai trapi. Tokioms šeimoms reikia išskirtinės pagalbos, kad vaikai šeimoje gyventų saugiai, kad tėvai būtų įgalinti pasirūpinti vaikais ir nebūtų prarastas šeimos ryšys. Apie tai išsamiai kalbėta Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) Radviliškio rajone pasitarime su socialines paslaugas šeimoms teikiančiais partneriais.

,,Kalbam apie tėvus, kurie negirtauja, nesmurtauja, bet dėl sveikatos būklės ar tėvystės įgūdžių stokos sunkiai gali pasirūpinti  vaikais. Tokioms šeimoms reikalinga pagalba. Turim tokių pavyzdžių, kai padedame šeimai ir jai pavyksta išmokti spręsti problemas, išsaugoti emocinį ryšį su vaikais ir vaikai auga kartu su tėvais. Tokių šeimų rajone gal 5-6. Šeima gauna pagalbą ir vaikų iš šeimos paimti nereikia, jie sėkmingai auga su tėvais“,  – sako Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė.

Tikslas – kad visi vaikai augtų savo biologinėse šeimose

VTAS patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė akcentavo, kad būtina užtikrinti tokį paslaugų teikimą, jog šeimose, kur vaikus augina tam tikrų sveikatos problemų turintys ar tėvystės įgūdžių stokojantys tėvai, vaikai augtų su tėvais, kad net nebūtų pasiekta ta riba, kai pradedama kalbėti, kad vaikus  reikėtų paimti iš šeimos. Šiaulių apskrities VTAS patarėjai Radviliškio rajone pritarė ir Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro vadovė Rita Pranė Vilimaitė.

,,Ilgalaikė socialinė pagalba turi būti teikiama tiems tėvams, kurie dėl sveikatos sutrikimų ne visada gali tinkamai atstovauti vaikų teisėtus interesus ugdymo bei kitose įstaigose, kuriems sunkiau sekasi auklėti bei prižiūrėti vaikus. Socialinis darbuotojas yra tas žmogus, kuris yra lyg kelrodė žvaigždė – konsultantas, patarėjas, atstovas, psichologas ir auklėtojas. Tokioms šeimoms labai reikia pagalbos, nes tarp tėvų ir vaikų yra gilus emocinis ryšys.  Socialiniai darbuotojai padeda orientuotis tam tikrose įstaigose, tvarkant  dokumentus, mokantis, vedant vaikus į ugdymo įstaigas. VTAS palietė labai svarbią temą“, – sako Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro vadovė Rita Pranė Vilimaitė.

Susitikime aptarti sėkmingi pagalbos atvejai šeimoms, kai pačios šeimos, auginančios vaikus, noriai priima pagalbą, savo iniciatyva kreipiasi į socialinį darbuotoją ar VTAS, pasitiki specialistais.

,,VTAS inicijavo pasitarimą, kad būtų aptarta ir išspręsta problema, kai šeimai reikia ilgalaikės pagalbos. Jeigu vaikui grėsmės lygis nenustatomas, bet matoma, kad šeimai reikalinga pagalba, tuomet kreipiamasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl koordinuotos pagalbos teikimo šeimai. Jeigu grėsmės lygiai nustatomi, atvejo vadyba taikoma visada. Atvejo vadyba gali  tęstis iki 18 mėnesių.  Bet kiekviena šeima yra unikali ir reikia atkreipti dėmesį, kada ir kaip šeimai pačiai galima padėti pasirūpinti vaikais, o ne paimti vaikus iš šeimos. Gi yra šeimų, kur reikia pagalbos iki vaiko pilnametystės, nors tėvai negirtauja, nesmurtauja, bet turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, neišgydomų ligų, dėl kurių  jiems sunkiau sekasi tinkamai pasirūpinti vaikais, bet teikiant socialines paslaugas šeima mokosi ir auga, gauna visuomenės paramą bei palaikymą“, – sako Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė.

 Pasak VTAS patarėjos, besirūpinant tokiomis šeimomis reikia mąstyti ne vien apie šiandieną, kai su  socialinių darbuotojų pagalba vaikai auga savo biologinėse šeimose. Jau dabar laikas galvoti, kaip tie vaikai gyvens tapę pilnamečiais.

Posėdyje aptartos ir situacijos, kai šeimos keičia gyvenamą vietą, išvyksta į kitą šalies rajoną ar miestą – kaip užtikrinti pagalbos teikimo tęstinumą. Pasak Šiaulių apskrities VTAS patarėjos, visi, kurie dirba su šeima, turi glaudžiai bendradarbiauti, teikti vieni kitiems informaciją ir visokeriopą pagalbą, kad būtų apginti visi vaiko interesai.

VTAS inicijuotame pasitarime Radviliškio rajone dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovės, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro vadovė bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje dirbantys atvejo vadybininkai.

Vaikas neina į mokyklą: maži įgeidžiai valdo ar didelis skausmas slegia?

Jeigu vaikas kategoriškai atsitiko lankyti mokyklą, bėga iš pamokų, greičiausiai vienos priežasties tam nėra. Specialistai pataria į tokią problemą žiūrėti kaip ir į bet kurį kitą vaiko patiriamą sunkumą ir perspėja, kad pasikeitęs elgesys gali slėpti gilesnes emocines, elgesio ar asmenybines problemas.

Kiekviena situacija yra unikali

Psichologai pastebi, kad jaunesnio amžiaus vaikų nenoras eiti į mokyklą dažniau susijęs su problemomis šeimoje, o vyresnio – su vidiniais elgesio ar emocijų sunkumais.

Mažesnieji iš pamokų bėga dėl nuo jų nepriklausančių išorinių priežasčių: tai gali būti įvairios problemos šeimoje, nepakankama tėvų priežiūra, visa tai lydinčios patyčios, ar kiti sunkumais su bendraamžiais“, – kalba Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologė Giedrė Starkevičiūtė.

Anot psichologės, jeigu vaikas nesijaučia saugus šeimoje, nepatenkinami jo baziniai poreikiai, grįžęs namo išgyvena baimę ar ilgą laiką būna nevalgęs, nieko keista, kad mokymasis jam nėra toks svarbus.

Tuo tarpu paauglystę išgyvenančiųjų elementarių pareigų nesilaikymas paprastai sąlygotas žemos motyvacijos mokytis, neigiamos bendraamžių įtakos, svaigalų, narkotinių medžiagų vartojimo arba psichikos sveikatos problemų, kitaip tariant vidinių sunkumų. Paaugliai mažiau priklausomi nuo tėvų, didesnę įtaką jiems daro bendraamžiai, jų pačių vertybės ar požiūris į ateitį.

Tokios yra bendros tendencijos, tačiau bendrų sprendimų nėra. Specialistė pabrėžia, jog kiekviena situacija skirtinga, reikalaujanti individualaus požiūrio. „Jauno žmogaus gyvenimas patiria išbandymą ir santykio tuo metu laukia labai subtilaus, jautraus, net asmeninio“, – teigia pašnekovė.

Sutrikdo maži įgeidžiai ir didelis skausmas

Kasdienybėje jautrus vaikas gali patirti tokių sukrėtimų, kurie sukels emocinę sumaištį, sutriks miegas, neatpažįstamai pasikeis elgesys.  Ir nors suaugusiajam priežastis atrodys menka, vaikui tai gali prilygti katastrofai.

Kauno rajono vaiko teisių specialistai prisimena neseną, šeimą rimtai išgąsdinusį, bet ir į sūnaus būseną dėmesį atkreipti privertusį nutikimą. Į mokyklą palydėtas trečiokas, pamokų metu paslaptingai dingdavęs, o namo grįždavo tik vakarop. Berniukas sukėlė nemenką galvos skausmą savo tėvams ir mokytojams, kategoriškai atsisakydamas pasipasakoti kur dingstąs. Tėvams nebeliko nieko kita, kaip tik tapti sekliais. Priežastis tąkart paaiškėjo greitai: vaikas traukė pas netoli mokyklos gyvenančią močiutę, kuri augino mielą šunytį, leido su juo žaisti. Berniuko didžiausia svajonė buvo šuo ir jis jautėsi vienišas.

Vienoje iš Kauno regiono gimnazijų nutikusi istorija primena apie jautrumą ypatingoms situacijoms. Kai galimai siekdama bent trumpam sumažinti dėl avarijoje žuvusių tėvų išgyvenamą skausmą, moksleivė pradėjo žalotis, savo ruožtu įsikišo ir mokykla. Pedagogams bandant organizuoti klasiokų palaikymą ir atidų dėmesį šiai merginai, neišsaugota skaudi paslaptis, tad iki tol stropiai besimokiusi mergina, gimnazijos durų nebepravėrė kelis mėnesius. Krizė pareikalavo medikų įsikišimo.

 Girdėkime, ne ką sako – ką pasakyti nori

Koks turėtų būti tėvų, artimųjų vaidmuo susidūrus su vengimu eiti į mokyklą?

„Pirmasis žingsnis – atviras pokalbis, – tokį receptą siūlo išmėginti socialinė darbuotoja Gitana Salickienė. – Atsitraukimas arba problemų ignoravimas, sunkumus tik pagilins. Krizę spręsti netinkamas ir kategoriškas elgesys“.

Specialistė sako, kad vaikas turi jaustis saugus kai su tėvais kalba apie išgyvenimus ir pataria, kaip to pasiekti. „Parodykite meilę ir dėmesį, besąlyginį palaikymą. Išgirskite savo vaiką. Ne ką sako, bet ką pasakyti nori. Ką signalizuoja jo žodžiai, laikysena. Tokia jūsų, kaip tėvų pareiga, net jeigu ir labiausiai įskaudinti esate. Kaltės ar pykčio sukėlimas greičiausiai teigiamų rezultatų neduos. Priešingai – iššauks gynybinę reakciją, pasipriešinimą,“ – vertingais patarimais dalijasi G. Salickienė.

Kai vaikas išgyveną krizę, už nusižengimus neišleidę jo į kiną, pas draugus ar taikydami griežtesnes bausmes, nepaskatinsime jo grįžti į įprastą ritmą. „Tai nėra tinkamas sprendimo būdas“, – patikina specialistė.

Liūdesys, bejėgiškumas, beprasmybė – tokiu metu vaiką lydintys jausmai. Net jeigu negeba artimiesiems atsiverti, ar net atsiriboja, vaikas vis viena tikisi pagalbos, užtikrina šios srities žinovai. Gal būt negalima išspręsti konkrečios vaiko problemos, gal kai kurios net nėra išsprendžiamos (sunki liga, netektis), tačiau dėmesys, supratimas ir palaikymas padės išgyventi sunkų laikotarpį, išvengti emocinių sunkumų ateityje bei sustiprėti kaip asmenybei.

Nebijokime prašyti pagalbos

Vaiko teisių gynėjai vis dar susiduria su skaudžiais atvejais, kaip dėl pakitusio vaiko elgesio sunerimstama per vėlai, sunkumams tęsiantis jau ilgą laiką. Ragina nebijoti kreiptis pagalbos į mokyklos bendruomenę, psichologą, mokytoją ar bet kokį kitą vaikui autoritetu esantį asmenį – kiekvieno vaiko širdį galima rasti kelią.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje pasakoja, kad į ilgą laiką mokyklos nelankančių, nusikalti linkusių paauglių širdis vienuose iš vidurio Lietuvos globos namų pabandė prisibelsti per ypatingą asmenybę. Pasitelkė žmogų, kurio gyvenimo būdas įkvepia, o ne kasdien girdimi žodžiai skatina susimąstyti. Su jaunimu pabendrauti maloniai sutiko salezietė sesuo Liucija. Susitikimas, pripažino „sunkiais“ vadinami paaugliai, „kažkaip paveikė“.

„Labai svarbu imtis savalaikių pagalbos priemonių, delsiant padėti bus vis sunkiau. Ir tam išnaudoti visas galimybes, be jau žinomų, net ir labai nestandartines. Tyrimai atskleidžia, jog ankstyvas mokyklos nelankymas susijęs su prastesne vaiko adaptacija, galimu psichoaktyvių medžiagų vartojimu, asocialiu elgesiu ateityje,“ atidžiais būti tiek tėvus, tiek kasdien moksleivį matančius pedagogus ragina psichologė G. Starkevičiūtė.

Jausdamas dideles mokymosi spragas, tėvų ar mokytojų priešiškumą, vaikas gali dar daugiau „nutolti“ nuo mokyklos bendruomenės, ieškoti savirealizacijos ir pripažinimo netinkamose bendraamžių grupėse, įsitraukti į pavojingą sau ir kitiems elgesį.

„Beje, neužmirškime, kad nuo pat ankstyvosios vaikystės ugdomas ir skatinamas vaiko prigimtinis smalsumas, žingeidumas, ugdomi gebėjimai – padės išvengti daugelio mūsų aptartų rūpesčių“, – primena psichologė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovai pradėjo susitikimus su teisėjais

Šiaulių apygardos teisme įvyko pirmasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) vadovų susitikimas – diskusija su teisėjais. Šiuo susitikimu pradėtas susitikimų su visais apygardų teismais ciklas.

,,Esame partneriai, kurie susiduriame kasdieniuose darbuose. Svarbu kalbėti apie šiandienos darbus ir apie nuo kitų metų besikeičiantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.“, – sako Vita Šulskytė, Tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas (toliau – direktorė).

Susitikime su teisėjais aptarti svarbiausi klausimai, aktualūs  Tarnybai ir teismams: vaiko nuomonės išklausymas, vaiko apklausos bylose procesas, prašymai dėl teismo leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą.

Pasak Vitos Šulskytės, nuo sausio laukia abiem partneriams svarbūs pokyčiai – nuo ateinančių metų pradžios nebeliks grėsmės vaikui lygių vertinimo, daugiau atsakomybės už krizę išgyvenančias šeimas teks savivaldybių institucijoms. Bet būtina dalintis gerąja patirtimi iš vykstančio sklandaus bendradarbiavimo, kad užtikrintume ir apgintume visus vaiko interesus.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Egidijus Mockevičius pabrėžė, kad diskusija labai tikslinga, nes tik aptariant problemas ir iškylančius klausimus dirbti tampa lengviau, greičiau sprendžiamos problemos.

Diskusijoje dalyvavo Tarnybos teritorinio padalinio Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, vaiko teisių apsaugos specialistai iš Telšių apskrities, Šiaulių apygardos, Šiaulių ir Telšių apylinkių teismų teisėjai, teisėjų padėjėjai. 

,,Svarbiausia yra bendradarbiavimas, bendrų darbų aptarimas ir pasiruošimas pokyčiams“, – susitikimą reziumavo Tarnybos direktorė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susitikimai su teisėjais šį mėnesį įvyks ir kituose Lietuvos regionuose.

Vaiko teisių apsaugos specialistai: tinkamos gyvenimo sąlygos, gydymas, ugdymas turi būti užtikrinami visiems vaikams

Užsieniečių registracijos centre Pabradėje gyvenančius tėvus vaiko teisių apsaugos specialistai patikino, kad jiems rūpi, jog kiekvieno vaiko poreikiai būtų kasdien patenkinami. „Sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą – tai esminiai dalykai, kurių svarbu laikytis ne tik kalbant apie Lietuvos piliečių vaikus, bet ir apie visus vaikus, esančius mūsų šalyje“, – sakė Ana Aidietienė, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Švenčionių rajone patarėja.

Patarėja A. Aidietienė priminė, kad vaikų atstovai pagal įstatymą yra tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius globą ar rūpybą, – globėjai ar rūpintojai. Tačiau, jeigu tėvai dėl tam tikrų priežasčių negali pasirūpinti savo vaikais: jų gydymu, mokymu ir pan., tuomet tėvams į pagalbą ateina vaiko teisių apsaugos specialistai.

„Taigi, už savo vaikų saugumą esate atsakingi būtent jūs, mamos ir tėčiai. Pagal mūsų šalies įstatymus vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės negali likti vienas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros nei namuose, nei lauke. Trumpam laikui, t. y. iki 15 minučių, vaikas iki 6 metų gali likti tik su vyresniu nei 14 metų asmeniu. Nakties metu, nuo 22 iki 6 val. ryto, negalima vienų namie palikti arba vienų į lauką išleisti vaikų iki 14 metų amžiaus. Su suaugusiais žmonėmis vaikai tuo metu lauke būti gali“, – sakė patarėja A. Aidietienė. Ji akcentavo, kad tik tėvai gali tinkamai įvertinti, ar jų vaikas yra pakankamai savarankiškas, pavyzdžiui, pats nueiti į ugdymo įstaigą. 

Patarėja A. Aidietienė priminė, kad net ir gyvenant Užsieniečių registracijos centre, vaikai privalo būti ugdomi, lankyti švietimo įstaigas priklausomai nuo jų amžiaus, t. y. darželį ar mokyklą. Ji apgailestavo, kad šiuo metu diskusijoje nedalyvauja mokyklos atstovai, nes pasitaiko atvejų, kad vaikai laiku neatvyksta į ugdymo įstaigą: „Deja, pasitaiko atvejų, kai vaikai vakarais ilgai neina miegoti, o rytais nenori anksti keltis ir eiti į mokyklą. Suprantu, kad jūsų šeimoms šis gyvenimo laikotarpis yra nelengvas, tačiau reikia stengtis priimti vieniems kitus, ir suprasti tuos, kurie nori padėti jums ir jūsų vaikams. Būtent tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai laiku atvyktų į ugdymo įstaigą.“.

Užsieniečių registracijos centro vyresnioji specialistė Irena Petrovskienė priminė atvejus, kai minėto centro gyventojai išvažiuoja su vaikais nepranešę, kur išvyksta ir kada grįš. I. Petrovskienė paaiškino,  kad tokių situacijų reikėtų vengti, mat šiuo metu šalta, vaikai ne visuomet aprengti tinkamai pagal sezoną, tad tokios išvykos gali neigiamai paveikti vaiko sveikatą, o tuo pačiu – ir tolesnį šeimos statusą.

Diskusijos metu vaikų tėvai papasakojo, kad yra patenkinti medicinos paslaugomis, nes jos  teikiamos čia pat Centre, jų gyvenamojoje vietoje. „Pagal įstatymus jūsų vaikams priklauso tokios pat gydymo paslaugos, kaip ir Lietuvos piliečiams, t. y. tos paslaugos, kurios nemokamos lietuviams, nemokamos ir jums, gyvenantiems Užsieniečių registracijos centre. Jeigu reikalingos antrinės paslaugos, vaikai vežami į Švenčionis ar Vilnių“, – informavo patarėja A. Aidietienė.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Užsieniečių registracijos centre gyvenančių asmenų yra musulmonai, pasiteirauta, ar gaminant maistą jų vaikams atsižvelgiama į jų išpažįstamo tikėjimo nuostatas, liečiančias valgį. Susirinkusieji patvirtino, kad jų vaikai ir jie patys visuomet turi pasirinkimą, tad į jų mitybos įpročius atsižvelgiama.

Vaikų tėvai išsakė pastebėjimą, kad jų gyvenamosios patalpos atitinka higienos normas, bet norėtųsi erdvių, tinkamų vaikų žaidimams. „Iki pietų, kol vaikai lanko darželius, mokyklas, viskas lyg ir gerai, tačiau jiems sugrįžus į kambarius tampa akivaizdu, kad nėra vietos, kur mažieji galėtų žaisti. Juk vaikams norisi ir pabėgioti. Kol kas vaikai išdykauja bendruose koridoriuose, tačiau kiti suaugusieji tuo piktinasi, mat yra ir pagyvenusių žmonių, ar tokių, kurie serga, – jiems norisi ramybės“, – sakė tėvai.

Susitikimo metu tėvų teirautasi, ar juos domina pozityvios tėvystės mokymai, kuriuose gautų patarimus, kaip elgtis su vaikais, paaugliais, kaip juos auklėti, kaip nustatyti elgesio taisykles ir pan. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė priminė, kad Lietuvoje galioja nulinė tolerancija ne tik smurtui prieš vaiką, bet ir nulinė tolerancija patyčioms.

Vaikai viešajame transporte: pažeidimai, lengvatos ir kontrolierių elgsena

Keliaujantys viešuoju transportu kartais, sąmoningai ar per neatidumą, nusižengia taisyklėms. Ne išimtis ir vaikai, kurie važiuodami „zuikiu“, ar be specialių pažymėjimų, įkliūva keleivių priežiūrą vykdantiems viešojo transporto kontrolieriams. „Kaip kontrolieriai elgiasi su jaunaisiais taisyklių pažeidėjais?“, klausė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, inicijavę susitikimą su darbuotojais, atsakingais už viešojo transporto keleivių kontrolės priežiūrą.

„Transporto kontrolierių prašymas pateikti vienkartinį ar elektronį bilietą dažnai net ir suaugusiam sukelia šiokį tokį nerimą, galvojant: „ar bilietas dar tebegalioja?“, „ar nepalikau namie pažymėjimo?“ ir t.t. Viešuoju transportu keliaujančiam vaikui šis nerimas gali būti dvigubai stipresnis, ypač, jeigu bilietėlio jis išties neturi. Kas jo laukia tokiais atvejais?“, – svarstė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Bendrovės „Kauno autobusai“ keleivių kontrolės organizavimo vyresnioji vadybininkė Jolita Tarandienė nuramino vaiko teisių apsaugos specialistus patikindama, jog transporto kontrolieriai ne tik su vaikais, bet ir suaugusiaisiais, įvairių pažeidimų metu stengiasi bendrauti mandagiai ir pagarbiai. Jos teigimu, atsižvelgiant į keleivių amžių, pažeidimai yra fiksuojami dvejopai.

 „Vaikai iki 16 metų nėra laipinami iš autobuso ar troleibuso, jie gauna tik žodinį įspėjimą dėl taisyklių pažeidimo. Vyresniesiems yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Policija kviečiama tik išimtiniais atvejais – atsisakius pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą“, – paaiškino J. Tarandienė.

Už kelionę be bilieto – mažųjų ašaros ir vyresniųjų pyktis

Pasak J. Tarandienės, pasitaiko nepilnamečių, kurie gauna įspėjimus ar baudas dėl piktybiškai pažeidinėjamų viešojo transporto taisyklių, bet dauguma jų nusižengia per neapdairumą. J. Tarandienės teigimu, siekiant išvengti stresinių situacijų, dažnai vaikams, neturintiems kelionės bilieto, kontrolieriai pasiūlo jį įsigyti tiesiog patikros metu iš vairuotojo.

Susitikime dalyvavęs bendrovės „Kauno autobusai“ administracijos ir personalo departamento vadovas Mindaugas Klimašauskas teigė, jog jautriausiai į nusižengimus viešajame transporte reaguoja pradinių klasių moksleiviai, kurie, sužinoję apie savo „zuikio“ kelionę, neretai net pravirksta. M. Klimašauskas prasitarė, kad transporto kontrolieriai itin supratingai vertina tokias mažųjų keliones, tad dažnai apie jų važiavimą „zuikiu“ net ir nutylima.

Tiesa, M. Klimašausko teigimu, ne visi viešojo transporto keleiviai į vaikų klaidas linkę pažvelgti geranoriškai. Anot jo, pasitaiko besiskundžiančių vyresnių žmonių, kurie piktinasi, jog vaikai yra nebaudžiami.

Apie vaikų pažeidimus bus siekiama nedelsiant informuoti tėvus

Nors keleivių priežiūrą vykdantys atstovai patikino, jog administracinio nusižengimo protokolai yra taikomi tik vyresnių vaikų drausminimui, vaiko teisių apsaugos specialistams buvo svarbu sužinoti, ar apie nemalonias situacijas, kuriose atsiduria nepilnamečiai, yra pranešama jų tėvamas.

„Tėvų pareiga yra rūpintis vaikų gerove ir saugumu, tad mums svarbu, kad vaikai, nutikus nelaimei, ar patyrę stresą dėl viešojo transporto taisyklių pažeidimų, turėtų galimybę kreiptis pagalbos į savo artimiausius žmones. Tėvai turi žinoti reikšmingą informaciją, susijusią su jų vaikais“, – kalbėjo A. Vežbavičiūtė.

Išsiaiškinus, jog vaikai ne visuomet minėtais atvejais skuba susisiekti su savo tėvais ar globėjais, abipusiai pritarta sūlymui administracinio nusižengimo protokolą papildyti sąlyga – galimybe patiems nepilnamečiams įvykio vietoje paskambinti savo tėvams, arba leisti visą situaciją telefonu apie įvykį nepilnamečio tėvams pranešti viešojo transporto kontrolieriams. Toks pokytis, tikimasi, jog ne tik apsaugotų vaikus nuo galimo streso ir neigiamų emocijų, bet ir leistų jaustis ramiau patiems kontrolieriams, dėl kurių veiksmų neretai susilaukiama dviprasmiškų visuomenės reakcijų.

Kaune viešojo transporto keleivių kontrolės priežiūrą užtikrinančios saugos tarnybos „Dorsimus“ Kauno padalinio vadovas Algis Navickas priminė, jog viešojo transporto kontrolierius pagarbiai ir taikiai su keleiviais įpareigoja elgtis ne tik darbo etika, bet ir jų aprangose įmontuotos vaizdo kameros, kurių įrašai, įvykus konfliktinėms situacijoms, yra peržiūrimi.

 

 

Vaiko teisių apsauga

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. veiksianti vaiko teisių apsaugos ir pagalbos šeimai sistema

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pasikeitimai 

Sistema Lietuvoje

Ginčai dėl vaiko
Socialinės rizikos šeima
Vaikus priimantys asmenys

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

2019.01.01 - 2019.09.30 Tarnybos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X