Įvaikinimas

Įvaikinusiai šeimai (asmeniui) nėra mokamos išmokos kas mėnesį, bet kiekvienam įvaikintam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Šiuo metu ji yra 418 eurų. Pagal šeimos pasirinkimą įmotei, įtėviui, senelei, seneliui ar kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems įvaikį, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Taip pat, nepriklausomai nuo įvaikinto vaiko amžiaus, įmotė ar įtėvis turi galimybę gauti trijų mėnesių atostogas vaikui prižiūrėti bei motinystės (tėvystės) pašalpą šiuo laikotarpiu.

Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. A1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. A1-162 „Dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo užsienio valstybių institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Lietuvos Respublikos piliečiai (sutuoktiniai), taip pat sutuoktiniai, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas yra užsienietis, turi teisę įvaikinti vaiką be specialiųjų poreikių. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į bendrą Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą kreipimosi dėl tarptautinio įvaikinimo tvarką – Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys kitoje valstybėje, ir užsieniečiai, norintys įvaikinti vaiką Lietuvoje, turi kreiptis į tos valstybės, kurioje gyvena, kompetentingą instituciją: 1.Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, ir mišrios Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių šeimos dėl įvaikinimo Lietuvoje gali kreiptis arba į savo šalies Centrinę įvaikinimo instituciją (paskirtą pagal 1993 m. Hagos konvenciją Dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje) arba į užsienio valstybės instituciją, įgaliotą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliota užsienio valstybės institucija). 2. Užsieniečiai dėl įvaikinimo Lietuvoje gali kreiptis tik į įgaliotas užsienio valstybės institucijas, kurių šiuo metu yra devynios: trys – Italijos, dvi – JAV, po vieną – Švedijos, Ispanijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos. Taigi užsieniečiai, nuolat gyvenantys kitose nei nurodytos šalys, kurių institucijos turi įgaliojimus įvaikinti Lietuvoje, kreiptis dėl įvaikinimo iš mūsų valstybės neturi galimybių.

Informuojame, kad remiantis Vaiko globos organizavimo nuostatais, Lietuvoje vaiko globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas tik nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis fizinis asmuo. Europos Sąjungoje yra užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, todėl sunku kontroliuoti žmonių gyvenamąją vietą, nes jie, pavyzdžiui, gali likti deklaruoti Lietuvoje, tačiau faktiškai gyventi užsienio valstybėse. Būtent dėl šios priežasties būsimų globėjų (rūpintojų) gali būti prašoma pateikti informaciją ne tik apie deklaruotą, bet ir apie faktinę gyvenamąją vietą, kad būtų galima tinkamai įvertinti būsimų globėjų (rūpintojų) gyvenimo sąlygas bei jų galimybes globoti (rūpinti) vaiką. Nuolat gyvenantys užsienyje lietuviai įvaikinti nepilnamečius Lietuvos Respublikos piliečius gali. Jūs, norėdami pradėti įvaikinimo procedūrą, turėtumėte kreiptis į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės kompetentingą instituciją dėl įvaikinimo. Pastaroji įstaiga atliks Jūsų šeimos įvertinimą dėl galimybės būti įtėviais. Tik tada, kai Jūsų šeima bus įvertinta teigiamai ir gaus leidimą įvaikinti, užsienio šalies kompetentinga institucija kreipsis dėl tarptautinio įvaikinimo iš Lietuvos į mūsų tarnybą, t. y. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jūsų atveju nėra aišku, kurioje užsienio valstybėje gyvenate. Tikslesnės informacijos apie įvaikinimo procedūras galėtume suteikti tik žinodami Jūsų gyvenamosios vietos šalį.

X