Vaiko teisių apsauga

Atkreipiame dėmesį, kad daugelis įstaigų, (pavyzdžiui, mokyklos, darželiai ir kt.) turi vidaus teisės aktus, kuriuose apibrėžti kriterijai ir terminai, pagal kuriuos atsakingi specialistai imasi veiksmų įtardami galimą vaiko teisių pažeidimą.

Taip pat, pažymime, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-625 patvirtintose Rekomendacijose mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1- 362/V-936/V-464/1V-495 patvirtintame Bendro darbo su šeimomis tvarkos apraše yra įvardyti kriterijai ir veiksmai, kurių turi imtis atsakingas specialistas, įtaręs galimą vaiko teisių pažeidimą.

Jei smurtą patiriančiam vaikui kyla grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, prašome pirmiausia nedelsdami kreiptis į policiją.
Apie smurtą prieš vaiką turėtume pranešti, kaip minėta, policijai ir (arba) vaiko gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui. Jis, bendradarbiaudamas su kitais vaiko gerovės srityje dirbančiais specialistais, inicijuos ir organizuos smurtą patyrusiam vaikui reikiamą pagalbą. 

Nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros (31 str. 7 d.). Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, taip pat privalo rūpintis atžalų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą.
Sprendžiant, ar vaikas gali savarankiškai vykti į mokyklą, grįžti iš jos ir vienas likti namuose, būtina įvertinti vaiko psichologinį pasiruošimą būti be suaugusio asmens priežiūros ir jo įgūdžius. Jūs, užtikrinę vaiko saugumą ir poreikių patenkinimą, nepažeistumėte pareigos tinkamai rūpintis savo vaiku.
Vis dėlto, kiti asmenys, įtarę, kad namuose paliekamas vaikas, kuris, jų nuomone, negali savimi pasirūpinti, ar vaikas paliekamas ilgam laikui, be maisto ir pan., gali kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių. Jo specialistai apsilankytų vaiko gyvenamojoje vietoje, išsiaiškintų situaciją ir, esant būtinybei, imtųsi priemonių, kad būtų apgintos vaiko teisės bei geriausi interesai.

Į Šengeno erdvės valstybes nepilnametis laikinai gali išvykti ir vienas, t. y. nelydimas tėvų arba vieno iš tėvų, ir su vienu iš tėvų be tėvų (kito tėvo) sutikimo. Jam būtina turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.  
Vaikui, laikinai vykstančiam į ne Šengeno valstybę su bent vienu iš tėvų, kito tėvo rašytinio sutikimo taip pat nereikia.
Jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, Lietuvos Respublikos pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą. 
Tik vaikui vykstant į ne Šengeno valstybę vienam ar su lydinčiu asmeniu, reikalingas bent vieno iš jo tėvų rašytinis notaro patvirtintas sutikimas.
Vaikų laikiną išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

X