Vaiko teisių apsauga

Informuojame, kad:

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą privalo apie tai nedelsdami pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

  • Atkreipiame dėmesį, kad:
  • * darbo dienomis ir darbo valandomis asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali pranešti Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiam patarėjui ar specialistams. Telefonai yra nurodyti interneto svetainėje www.vaikoteises.lt (http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).
  • * Asmenys, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 (policija, esant poreikiui, susisieks su tuo metu Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiu specialistu).
  • * Pažymime, kad visą parą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuomet nėra reikalinga skubi pagalba dėl pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, galima pranešti elektroniniu paštu kreipiantis į Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyrių, kontaktai taip pat nurodyti interneto svetainėje http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/ .
  • * Taip pat, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali susisiekti su atitinkamu specialistu ir konsultuotis dėl iškilusių klausimų, susijusių su reagavimu į galimą vaiko teisių pažeidimą.

Atkreipiame dėmesį, kad daugelis įstaigų, (pavyzdžiui, mokyklos, darželiai ir kt.) turi vidaus teisės aktus, kuriuose apibrėžti kriterijai ir terminai, pagal kuriuos atsakingi specialistai imasi veiksmų įtardami galimą vaiko teisių pažeidimą.

Taip pat, pažymime, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-625 patvirtintose Rekomendacijose mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1- 362/V-936/V-464/1V-495 patvirtintame Bendro darbo su šeimomis tvarkos apraše yra įvardyti kriterijai ir veiksmai, kurių turi imtis atsakingas specialistas, įtaręs galimą vaiko teisių pažeidimą.

Jei smurtą patiriančiam vaikui kyla grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, prašome pirmiausia nedelsdami kreiptis į policiją.
Apie smurtą prieš vaiką turėtume pranešti, kaip minėta, policijai ir (arba) vaiko gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui. Jis, bendradarbiaudamas su kitais vaiko gerovės srityje dirbančiais specialistais, inicijuos ir organizuos smurtą patyrusiam vaikui reikiamą pagalbą. 

Nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros (31 str. 7 d.). Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, taip pat privalo rūpintis atžalų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą.
Sprendžiant, ar vaikas gali savarankiškai vykti į mokyklą, grįžti iš jos ir vienas likti namuose, būtina įvertinti vaiko psichologinį pasiruošimą būti be suaugusio asmens priežiūros ir jo įgūdžius. Jūs, užtikrinę vaiko saugumą ir poreikių patenkinimą, nepažeistumėte pareigos tinkamai rūpintis savo vaiku.
Vis dėlto, kiti asmenys, įtarę, kad namuose paliekamas vaikas, kuris, jų nuomone, negali savimi pasirūpinti, ar vaikas paliekamas ilgam laikui, be maisto ir pan., gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių. Specialistai apsilankytų vaiko gyvenamojoje vietoje, išsiaiškintų situaciją ir, esant būtinybei, imtųsi priemonių, kad būtų apgintos vaiko teisės bei geriausi interesai.

Į Šengeno erdvės valstybes nepilnametis laikinai gali išvykti ir vienas, t. y. nelydimas tėvų arba vieno iš tėvų, ir su vienu iš tėvų be tėvų (kito tėvo) sutikimo. Jam būtina turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.  
Vaikui, laikinai vykstančiam į ne Šengeno valstybę su bent vienu iš tėvų, kito tėvo rašytinio sutikimo taip pat nereikia.
Jei vaiko pavardė nesutampa su vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas vyksta, pavarde, Lietuvos Respublikos pareigūnai gali pareikalauti pateikti vaiko gimimo liudijimą. 
Tik vaikui vykstant į ne Šengeno valstybę vienam ar su lydinčiu asmeniu, reikalingas bent vieno iš jo tėvų rašytinis notaro patvirtintas sutikimas.
Vaikų laikiną išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu Nr. XIII-643 (toliau – VTAPĮ), nuo 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėja jį vadovaudamasis VTAPĮ bei Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 (toliau – Aprašas).

Pažymėtina, kad Grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatytas (pavyzdžiui, jei galimo vaiko teisių pažeidimo pranešimas nepasitvirtino, pranešimo nagrinėjimas bus baigtas). Grėsmės vaikui lygiai yra du. Lygius skiriantis požymis – grėsmė vaiko saugumui sveikatai ir (arba) gyvybei. Vertindami grėsmės vaikui lygį specialistai atsižvelgia į rizikos veiksnius, susijusius su:

- vaiko funkcionavimu;

- vaiko tėvais (globėjais / rūpintojais);

- tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku;

- socialine aplinka.

Atkreipiame dėmesį, kad pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, Tarnybos teritorinių skyrių specialistai (VTAPĮ 36 str. 5 punktas, 40 str.):

- užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą jam saugioje aplinkoje;

- inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą;

- inicijuoja Tarnybos mobiliosios komandos sudarymą;

- ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Taipogi, vaikas gali būti paimtas iš jam nesaugios aplinkos, tačiau tai dar nereiškia, kad jis yra ar bus paimtas iš atstovų pagal įstatymą. Ši priemonė yra taikoma, kai būtina laikinai užtikrinti vaikui saugią aplinką (VTAPĮ 36 str. 4 p., Aprašo 5.4 p.) ir tai gali būti šiais atvejais:

- kilo pavojus vaiko ir (ar) specialisto gyvybei ir (ar) sveikatai;

- vaikas buvo paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinosi ir dėl to kilo grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei,

- buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.254 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Tėvas, kuriam kliudoma bendrauti su vaikais, turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos Tarnybos skyrių, kurio specialistai išaiškintų vaikų motinai jos teises bei pareigas, taip pat galimą atsakomybę dėl kliudymo tėvui bendrauti su vaikais. Šių įstaigų kontaktinius duomenis galima rasti mūsų Tarnybos interneto svetainės www.vaikoteises.lt  titulinio puslapio viršuje skiltyje struktūra ir kontaktai.

Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant įtvirtinta CK 3.170 str. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. 

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Tuo metu, kol ginčas dėl vaiko sprendžiamas ir priimamas galutinis teismo sprendimas, vaiko tėvas (motina) turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui (CK 147 str. 3 d.).

Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas (motina), gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir gavęs jį kreiptis į antstolį. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas.

Antrąjį grėsmės lygį nustato ir vaiką iš atstovų pagal įstatymą ar nesaugios aplinkos paima Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai, po skyrių darbo valandų, savaitgaliais, nedarbo ir švenčių dienomis – budintys vaiko teisių apsaugos specialistai. Taip užtikrinamas reagavimas į galimus vaiko teisių pažeidimų pranešimus visą parą.

Paėmus vaiką iš atstovų pagal įstatymą (tėvų), per vieną darbo dieną kreipiamasi dėl mobiliosios komandos, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje vietoje.  Mobilioji komanda – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apskričių bei Vilniaus ir Kauno miestų skyriuose dirbantys socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo organizuoja ir teikia intensyvią pagalbą šeimai, siekiant koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui, taip pat teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui (savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui). Atvejo vadybininkas vertina vaiko ir jo tėvų poreikį pagalbai, telkia pagalbą šeimai teikiančius specialistus ir t.t. Tikslas – padėti šeimai gebėti tinkamai rūpintis vaiku, kad jam būtų saugu grįžti į šeimą.

Mobiliųjų komandų nereikėtų painioti su mobiliosiomis grupėmis. Iki vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos kai kurių savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose po skyrių darbo valandų pradėjo budėti specialistai. Toks darinys buvo vadinamas mobiliomis grupėmis. Šie specialistai po darbo valandų vykdavo į įvykio vietą, pvz. paimti vaiką. Taip pat yra dar vienas mobilių (ne mobiliųjų) komandų variantas – tai Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro parengti specialistai, kurie savivaldybėse teikia pagalbą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Atkreipiame dėmesį, kad tai labai specifiniais atvejais ir tik specifinę pagalbą teikiantys specialistai.

Taigi vaiko gyvybei, saugumui ar sveikatai iškilus grėsmei vaiką iš jam nesaugios aplinkos operatyviai paima vaiko teisių apsaugos specialistai. Nustačius antrą grėsmės vaikui lygį ir vaiką paėmus iš atstovų pagal įstatymą, į šeimą vyksta ir jai pagalbą teikia mobilioji komanda.

X