Naujienos

Joniškio rajone Vaiko teisių apsaugos vyriausioji specialistė teisininkė mažai seniūnijos bendruomenei pristatė šių dienų vaiko teisių apsaugos aktualijas

Apie vaiko teisių apsaugą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbą visuomenėje, mažose bendruomenėse vis dar trūksta informacijos, kyla klausimų, kurie apauga nepagrįstais mitais. Tai Vaiko teisių apsaugos specialistai vyksta bendrauti su kaimų šeimomis.

,,Apsilankiau tolimiausiame Joniškio rajono kampelyje - Gaižaičių seniūnijoje. Čia atėjo  vaiko teisių apsauga labai susidomėjusios šeimos, kurios susiduria su problemomis, augindamos vaikus. Man svarbiausi buvo pristatyti, kaip veikia vaiko teisių apsaugos sistema šiandien ir kaip užtikrinami vaiko interesai šeimoje ir pakalbėti apie smurto žalą šeimoje. Gaila, bet kaimuose ši bėda didelė‘‘, - sakė Šiaulių apskrities VTAS skyriaus Joniškio rajono vyriausioji specialistė teisininkė Genovaitė Eidukienė.

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono vyriausioji specialistė Genovaitė Eidukienė dalyvavo susitikime su Joniškio rajono Gaižaičių bendruomenės nariais. Pristatyta reprezentacija apie šiandien naujai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, grėsmės lygių nustatymą, apie pagalbą šeimoms, apie įvaikinimą, apie geriausių vaiko interesų užtikrinimą, apie pagarbą vaikui, apie smurto sąvoką.

Diskusija praėjo kokybiškai, bendruomenės nariai buvo suinteresuoti, turėjo klausimų apie nepilnamečius vaikus. ,,Nuo kokio amžiaus gali būti paliekamas vaikas namuose vienas?“. ,,Kada gali būti vaikas paimtas iš šeimos?“ Tokie ir dar daug kitų klausimų, liečiančių individualiai kiekvieną šeimą nuskambėjo susitikime. Taip pat bendruomenės narius domino klausimas kuo skiriasi vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos ir vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą, kokie yra nustatomi rizikos veiksniai?

Šeimoms, susiduriančioms su sunkumais, buvo paaiškinta, kad Joniškio rajono savivaldybėje veikia kompleksinė pagalba šeimoms, kur yra teikiama įvairi pagalba, t.y. psichologo, mediatoriaus paslaugos, pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo. Kai kurios šeimos nurodė, kad norėtų gauti tokią paslaugą, tačiau iškyla pavežėjimo klausimai. Gaila, bet nepasiturinčios šeimos negali išvykti iš savo gyvenamos vietos, arba joms kartais tai būna per brangu. Pasiūlyta šiuos klausimus spręsti su šio projekto koordinatoriumi.

Pokalbyje buvo akcentuojamos vaiko teisės ir pareigos. Priminta tėvams, kad vaikas užima labai svarbią vietą šeimoje ir visuomenėje, kad reikia gerbti vaiko kaip ir kiekvieno kito asmens orumą, nes jis prilygsta suaugusio žmogaus orumui. Diskusijoje išryškėjo kai kurių šeimų pasisakymai, kad per mažai laiko skiria savo vaikams, jų pasauliui pažinti, mažai laiko skiriama pokalbiams su vaiku.

,,Gaila, kad tėvai skiria mažai laiko vaikams. Su jais reikia kalbėtis, žinoti, kuo jie gyvena, kas juos džiugina, o kas skaudina‘‘,- sakė Šiaulių apskrities VTAS skyriaus Joniškio rajono vyriausioji specialistė teisininkė Genovaitė Eidukienė.

Buvo diskutuota apie tėvų lygybės principą, apie tai, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios, kad nutraukus tėvams santuoką ar ją pripažinus negaliojančia, ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Pokalbis buvo šiltas, įdomus ir konstruktyvus tiek bendruomenės nariams tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei.

Atėjo dešimties šeimų atstovai.

,,Bet tai mūsų žmonės, mūsų šeimos, kur auga vaikai. Ir dešimt, ir viena šeima mums yra vertybė‘‘,- sakė Šiaulių apskrities VTAS skyriaus Joniškio rajono vyriausioji specialistė teisininkė Genovaitė Eidukienė.

Vaiko teisių apsaugos specialistams šeimų ginčuose ir teismų maratonuose svarbiausia vaiko gerovė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams tenka nagrinėti ir labai jautrias istorijas, kai reikia ginti ne tik fizinį, bet ir emocinį vaiko saugumą bei teisę turėti pilnavertę šeimą.

„Tenka teismuose dalyvauti civilinėse bylose, kur sprendžiamas vaiko likimas: kokioje šeimoje augs vaikas, mirus mamai ar tėvui, kai likęs vienas iš tėvų negali ar nenori rūpintis vaiku, o ir vaikas praradęs ryšį su likusiu gyvu tėvu. Mūsų rūpestis, kad vaikas patektų į jam priimtiną ir saugią aplinką, kur jis jaustų emocinį saugumą ir tikrą šeimos meilę“,- sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Eglė Bikinienė.

Situacija, kai vaikas po tėvų ištuokos gyvena su vienu iš tėvų, o su kitu ilgus metus nesimato, nepalaiko emocinio ryšio, gana dažna. Gyvendamas su vienu iš tėvų vaikas dažniausiai sulaukia pilnametystės ir pradeda savarankišką gyvenimą. Deja, ramų vaiko gyvenimą su vienu iš tėvų kartais sudrumsčia tragiški įvykiai. Mama, su kurią  po tėvų ištuokos daug metų gyveno vaikas, mirė. Pagal  LR Civilinį kodeksą įstatyminiu atstovu tuomet lieka tėvas. (LR CK 3.156 straipsnis: „Tėvų valdžios lygybė. 1.Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. 2. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.“

Tačiau tokias situacijas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai  kas kartą tenka nagrinėti individualiai. Jeigu išsituokęs tėvas su vaiku pastaraisiais metais net nesimatė, nebent kartais paskambindavo (dažniausiai neblaivus), o nepilnametis nori gyventi mirusios mamos giminių šeimoje, kur jaučia meilę,  rūpestį, o svarbiausia - emocinį saugumą,  nes visus vaikystės metus po tėvų ištuokos artimi giminės vaiką lankė, padėjo juo rūpintis ir mylėjo. Po mamos mirties vaikas jau kelis mėnesius gyvena ne su tėvu, o giminių šeimoje. Pagal galiojančius teisės aktus įstatyminis vaiko atstovas yra tėvas, nors vaikas gyvena su giminėmis. Todėl kas kartą mamos netekusį vaiką  gydymo, mokymo ir kitose įstaigose atstovauti turėtų tėvas, kuris po ištuokos su vaiko motina yra praradęs ryšius su vaiku, apie jo gyvenimą ir poreikius nieko nežino (nenori žinoti).  Vaiko interesas – turėti įstatyminį atstovą, kuris tinkamai atstovautų jo interesus. Šiuo atveju logiška būtų paimti vaiką iš tėvo, tačiau pagal galiojančius teisės aktus tą būtų galima padaryti tik tada, kai kyla grėsmė vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei. Šiuo atveju tėvas tiesioginės grėsmės vaikui nekelia, tačiau vaikas ir pats tėvas sutinka, kad vaiko interesus atitiktų ir jį tinkamai atstovautų giminių šeima.

LR Civiliniame kodekse ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra numatyta, jog kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo biologinės šeimos yra kraštutinė priemonė apsaugant vaiką nuo tiesioginės grėsmės jo sveikatai ir gyvybei.

Norint inicijuoti laikinosios globos (rūpybos) nustatymą, reikalingas teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos. Gavęs teismo leidimą, VTAS kreipiasi į savivaldybės administraciją su nurodymu nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Savivaldybės administracija nuo nurodymo dienos laikinąją globą (rūpybą) privalo nustatyti per tris darbo dienas nuo VTAS nurodymo įregistravimo dienos. Globos (rūpybos) faktas nustatomas nuo VTAS nurodymo įregistravimo dienos.

Pažymėtina, jog VTAS specialistai gina vaiko norą ir teisę gyventi ir gerai jaustis pilnavertėje šeimoje. Juolab, kad minimoje situacijoje ginamas nepilnametis vaikas yra tokio amžiaus, kai motyvuotai ir argumentuotai išsako nuomonę, kodėl nenori gyventi su tėvu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMAS

4 straipsnis. Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai

1) geriausių vaiko interesų prioriteto – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, siekiant nustatyti, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, nurodant, kad vaiko interesai buvo išnagrinėti ir kad į juos atsižvelgta pirmiausia. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą;

,,Svarbiausia yra vaiko gerovė, pirmiausia yra vaiko interesai “,- sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Eglė Bikinienė.

Tokias situacijas, kurios apibrėžtos LR CK 3.254 straipsnyje, Vaiko globos organizavimo nuostatų 3 dalyje, kai „tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui“ tenka nagrinėti gana dažnai.

,,Tai tikrai ne pirma tokia situacija, kurią tenka nagrinėti Šiaulių apskrities VTAS specialistams. Nebūtinai vieno iš tėvų, pas kurį gyveno vaikas, mirties atveju. Yra buvę situacijų, kada nepilnametį vaiką auginantys išsituokę, kartu negyvenantys tėvai ar mamos sunkiai ar nepagydomai suserga ir negali rūpintis vaiku, išvyksta“- sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Eglė Bikinienė. 

 

Ramybė Birštone – ilgalaikio bendro darbo rezultatas

Birštono mieste pranešimai apie galimai pažeidžiamas vaiko teises reti. Bet prevencinis darbas čia itin aktyvus tiek su šeima, tiek ir su jaunuomene: turi tradicijas, yra tęstinis, o įvykusi pertvarka padėjo užtikrinti paslaugų kompleksiškumą.

 „Esame maža bendruomenė, vienas kitą žinome, esant poreikiui, į pagalbą suskumbame laiku, tad sąlyginę ramybę mums tik prevencija užtikrino“, – kalbėjo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Birštono mieste Romualda Barštienė.

Į bendrą susitikimą šiandien sukviesti Birštono miesto savivaldybės, policijos, gydymo, socialinės krypties įstaigų atstovai, kaip reta, kalbėjo ne apie neįveikiamas problemas, bet pasidžiaugė nuoseklaus bendro darbo rezultatu. Susitikimo metu daug dėmesio skirta tam, kad kiekviena institucija dar kartą išsiaiškintų, kaip atpažinti grėsmes vaikui, į ką dar atidžiau atkreipti dėmesį. Aptartos galimos situacijos mokykloje, ligoninėje, reagavimo būdai, analizuoti konkretūs atvejai. Peržvelgtas šeimai teikiamų paslaugų paketas.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius apima Kauno, Jonavos, Kėdainių, Kaišiadorių, Prienų, Raseinių rajonus ir Birštono miestą.

Skirtingos Pagėgių institucijos į pagalbą šeimai žiūri viena kryptimi

Kovo 13 dieną vaiko gerovės srities aktualijos būrin sukvietė atstoves iš skirtingų Pagėgių institucijų. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikimai Pagėgiuose yra pakankamai dažnas reiškinys, o pagrindinis jų organizavimo tikslas – aiškumo tarp skirtingų institucijų palaikymas ir bendrų sprendimo būdų priėmimas, tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai teikiant kompleksinę pagalbą Pagėgių savivaldybės šeimoms.

,,Lietuvoje beveik visada problemos yra sprendžiamos tik tada, kai jau užklumpa. Ir tai yra normalu, nes dažnai įstaigos dėl didelio užimtumo tiesiog neturi laiko joms užkirsti kelio prieš užklumpant. Kadangi mes dirbame nedidelėje ir pakankamai ramioje savivaldybėje, turime prabangą apsvarstyti prevencines priemones, kad potencialių problemų būtų išvengta, o šeimos išsaugotų savo vaikus. Svarbiausia laiku pastebėti grėsmės signalus,“ – kalbėjo Pagėgių savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Laima Lukošienė.

Bekalbant apie galimas grėsmes, buvo modeliuojamos situacijos, kaip galima išsaugoti priklausomybių turinčias šeimas, neatskiriant vaikų nuo tėvų. ,,Siekdami išvengti vaikų atskyrimo nuo tėvų, galime išnaudoti Socialinių paslaugų centrui priklausančius krizių namus, kuriuose, gaudamos visapusišką pagalbą, šeimos būtų laikinai apgyvendintos kartu su vaikais. Tai itin aktualu šeimoms, auginančioms kūdikius, mat kūdikiui mama – gyvybiškai svarbi ir reikalinga,“ – kaip jau pasiteisinusią anksčiau ir galimą naudoti ateityje prevencinę priemonę įvardijo Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė Nijolė Kovaliova. 

Susitikimo metu aptarta ir laikinoji globa vaikams, laikinai iškeltiems iš nesaugios aplinkos. Kadangi Pagėgių savivaldybėje šiuo metu galimybės suteikti laikinąją globą – labai ribotos, buvo svarstoma, kaip reikėtų išlaviruoti, jeigu staiga atsirastų poreikis vaiką laikinai priglausti saugioje aplinkoje. ,,Dėl laisvų vietų stygiaus Pagėgių globos institucijoje tektų apsvarstyti laikinosios globos paslaugų pirkimą kitame rajone. Taip pat būtų galima spręsti atsiradusį ir ilgalaikės globos poreikį. Bent laikinai, iki kol atsilaisvintų vieta Pagėgiuose, vaiką būtų galima apgyvendinti kitame rajone,“ – pasiūlė Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė.

Šiame susitikime aktyviai diskutavo, aptarė esamas problemines situacijas, dalijosi patirtimis bei siūlė prevencines priemones Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės specialistės, Pagėgių savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, Pagėgių savivaldybės Vaiko globos centro direktorė ir koordinatorė, Pagėgių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja ir vyriausioji specialistė bei Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė ir socialinės darbuotojos - atvejo vadybininkės.

Kaip jau parodė praktika, tokie susitikimai yra naudingi bendradarbiavimo efektyvumui, esą jie padeda išsiaiškinti visus nesklandumus, išgrynina priemones ir tikslus bei suvienija skirtingas institucijas bendro rezultato siekimui.

Susitikimą su progimnazijos moksleivių tėvais lydėjo ne tik rimti pokalbiai, bet ir juokai

„Ar iš manęs atims vaiką, jei išgersiu vieną taurę vyno?“ – tokie ir panašūs klausimai kilo Leipalingio progimnazijos moksleivių tėvų susitikime su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Druskininkų mieste atstovais.

Ketvirtadienio vakarą Druskininkų vaiko teisių apsaugos specialistai pakvietė progimnazijos mokinių tėvus į susitikimą. „Iš patirties žinau, kad tėvams kyla daug klausimų apie vaiko teisių apsaugą, apie procedūras, susijusias su vaiko teisėmis. Kai kurių žmonių žinios apipintos kažkokiais mitais apie „siautėjančius“ ir neva vaikus atiminėjančius Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus. Todėl ir nusprendėme pasikviesti tėvus diskusijai, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, galų gale – nuraminti juos“, - apie susitikimą kalbėjo Vaiva Kirkauskienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Druskininkų mieste patarėja.

Į susitikimą atvyko  apie 50 tėvų. Vaiko teisių specialistai pristatė veiklą, išaiškino pagrindinius terminus, supažindino su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. „Sausą“ informaciją lydėjo pasakojimai iš darbo patirties, suteiktas žinias užtvirtino vaizdžios skaidrės.

„Tiesą pasakius, ėjau į susitikimą su jauduliu, nežinojau, kaip į mus reaguos tėvai. Tačiau tokio šilto ir atviro bendravimo nesitikėjau. Jie klausinėjo, mes atsakinėjom. Rimtai kalbėjomės ir  juokavome“, - pasakojo vaiko teisių specialistė Laimutė Bakšienė.

Vaiko teisių skyriaus atstovai Druskininkų savivaldybėje planuoja susitikti dar su 4 progimnazijų moksleivių tėvais. „Ir būtinai apsilankysime ikimokyklinio ugdymo įstaigose, juk iši informacija svarbi ir pačių mažiausiųjų tėvams“, -  kalbėjo Druskininkų vaiko teisių apsaugos specialistė Janina Matonienė.

 

 

Tauragės apskrityje aptartas mobiliosios komandos ir atvejo vadybininkių bendradarbiavimas

Kovo pradžioje Tauragės apskrities VTAS mobiliosios komandos specialistės dalyvavo susitikime, kuriame Šilalės rajono socialinių paslaugų namų atvejo vadybininkėms pristatė savo vaidmenį, kai vaikui tampa nebesaugu šeimoje. Atvejo vadybininkų ir mobiliosios komandos darbas yra neatsiejamas vienas nuo kito, todėl labai svarbu aiškiai įvardyti abiejų pusių indėlį į bendrą procesą.

Mobilioji komanda pristatė savo darbo specifiką

Pristačiusi Tauragės apskrities mobiliosios komandos sudėtį, joje dirbanti psichologė Alma Žiauberienė neseniai dirbti pradėjusioms atvejo vadybininkėms papasakojo ir apie komandos darbą, kuris tęsiasi iki atvejo vadybos proceso. ,,Mūsų darbas su šeima aktyviai vyksta pradedant gautu pranešimu apie joje užfiksuotą antrąjį grėsmės lygį ir užbaigiant rekomendacijos pateikimu atvejo vadybininkui 14-ąją dieną. Tai reiškia, jog pradinį darbą atliekame mes, o tuomet ,,estafetė“ perduodama Jums – atvejo vadybininkėms,“ – pokalbį pradėjo psichologė.

,,Atvejo vadybininkams bendradarbiauti su mumis ir socialiniais darbuotojais yra reikalinga, nes būtent mes vykstame pas šeimas, su jomis susibendraujame ir pamatome realų jų kasdienybės paveikslą, kuris nuo oficialios aplinkos kuriamo įvaizdžio atvejo vadybos posėdžių metu akivaizdžiai skiriasi,“ – pabrėždama bendradarbiavimo svarbą teigė mobiliosios komandos psichologė.

Psichologė, atskleisdama mobiliosios komandos darbo specifiką, pasidalijo ir vertybėmis, kurias puoselėja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, o kartu ir mobilioji komanda. ,,Visuomenei, o ypatingai šeimoms, su kuriomis mums tenka dirbti, labai svarbu suvokti, jog mūsų tikslas – padaryti viską, kad laikinai iškeltam vaikui būtų sukurtos sąlygos sugrįžti pas šeimą. Kitaip tariant, mes atvažiuojame padėti, spręsti iškilusias problemas, įkvėpti įstatyminius vaiko atstovus pokyčiams tam, kad vaikas galėtų sugrįžti į saugią aplinką – į savo namus. Dėl negatyvaus žmonių požiūrio ir jų jaučiamos baimės mums neretai užmegzti pirminį ryšį su jais yra iššūkis, tačiau, įrodžius, jog mūsų ketinimai yra patys geriausi, galiausiai vis tiek pavyksta užsitarnauti šeimų pasitikėjimą, padedantį pokyčiams,“ - kalbėjo A. Žiauberienė.    

Nuo naujų metų Šilalėje mobiliosios komandos pagalbos dar nebuvo prireikę

Susitikime daugiausiai gvildenta tema buvo nesaugi vaikui aplinka, mat mobilioji komanda darbą su šeima pradeda tik tada, kai joje nustatomas aukščiausias nesaugumo lygis. Pokalbio metu patarėja Šilalės rajone Jolanta Kvietkauskienė pasidžiaugė pozityviais rezultatais: ,,Šilalės rajone grėsmės lygį nuo naujų metų teko vertinti 42 kartus, laimei, nei karto nebuvo užfiksuotas aukščiausias grėsmės lygis. Būtent dėl šios priežasties šiais metais atvejo vadybininkėms dar nebuvo poreikio susipažinti ir bendradarbiauti su mobiliosios komandos specialistėmis,“ – argumentavo patarėja Šilalės rajone.

Numatomi mobiliosios komandos darbo pokyčiai

Susitikimo metu kalbėta ir apie diskutuojamus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus. Įstatyme yra nuostatos, kurios įpareigos mobiliosios komandos specialistes į vaiko teisės pažeidimus reaguoti visais atvejais, nebepriklausomai nuo grėsmės lygių.

Nuolatinis bendradarbiavimas ir bendravimas naudingas dar ir dėl kitų priežasčių. Kaip juokavo pačios susitikimo dalyvės, tokie susitikimai atstoja ,,supervizijas“, kurių metu aptariamos problemos, išsakomos pozicijos, pasidalijama patirtimis ir tokiu būdu tobulinama veikla.

Šiandien daugiau nei 100-e Lietuvos mokyklų vyksta „Vaiko konstitucijos pamoka” penktokams

Šiandien daugiau nei 100-e mokyklų visoje Lietuvoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuoja „Vaiko konstitucijos pamoką“ šalies penktokams.

Mokyklų sąrašą rasite čia.

„Suaugusieji dažnai sako, esą vaikai žino savo teises, tačiau pamiršta pareigas. Vis tik įsitikinome priešingai – vaikai savo pareigas puikiai išmano ir kartais net lengviau įvardija nei savo teises. Pavyzdžiui, kiekvienas vaikas turi teisę į saugią vaikystę,“ – susitikime su Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos penktokais sakė Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Renginio metu vaikai buvo supažindinti su jų teisėmis ir pareigomis, kurios apibrėžtos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje; diskutuota apie tai, kaip 11-12 metų vaikai supranta pagrindines savo teises ir pareigas; priminta, kur reikėtų kreiptis pagalbos, jeigu patiria patyčias, smurtą ar jaučiasi skriaudžiami. Šiais metais lapkričio 20 d. šiai Konvencijai sukaks jau 30 metų.

„Kiekvieno žmogaus teisės turi būti puoselėjamos. Tik žmogus, kuris žino savo teises, nepažeidžia ir kitų asmenų teisių, gali jaustis saugus ir kurti savo šalies ateitį. To jums, vaikai, labai linkiu“, – baigdama vaiko konstitucijos pamoką penktokams sakė direktorė A. Jakavonienė.

Šios akcijos partneris – Lietuvos moksleivių sąjunga. Aktyvūs šios sąjungos nariai pasirinktose mokyklose šiandien taip pat veda „Vaiko konstitucijos pamoką“ penktokams.

Virš 4000 konstitucijos pamokų dalyvių buvo įteikta atminimo dovana – „Vaiko konstitucija“.

Primename, kad pagrindinės vaiko teisės yra: teisė į vardą ir pilietybę, teisė gauti išsilavinimą, teisė gyventi visavertį gyvenimą, teisė turėti savo nuomonę ir ją reikšti, teisė žinoti savo tėvus ir bendrauti su jais, teisė būti apgintam nuo bet kokio pobūdžio smurto, teisė turėti asmeninį gyvenimą ir laisvę, teisė vartoti gimtąją kalbą.

Pagrindinės vaiko pareigos yra: mokytis, gerbti savo tėvus ir globėjus bei kitus asmenis, saugoti savo sveikatą, gerbti savo valstybę ir įstatymus, laikytis visuomenės priimtų elgesio taisyklių ir kt.

Primename, kad vaikas, patiriantis smurtą (psichologinį, fizinį, seksualinį, nepriežiūrą, patyčias ar kt.), turėtų kreiptis į: į suaugusį žmogų, kuriuo pasitiki; į „Pagalbos vaikams“ liniją; skubiais atvejais, jei gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti nemokamu tel. nr. 112; į gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių (galima kreiptis anonimiškai, telefonu, el. paštu, paštu); skambinti į nemokamai emocinę paramą teikiančias linijas („Vaikų linija“, „Jaunimo linija“).

Su „Vaiko konstitucija“ galite susipažinti čia:

http://vaikoteises.lt/media/file/2019/Vaiko-Konstitucija.pdf

Ankstyvoji prevencija – būdas išvengti vaikų susidūrimo su teisėsauga

Nepilnamečių polinkį nusižengti ar net ir nusikalsti, gali įtakoti gausybė veiksnių bei faktorių, tokių kaip: problemos šeimoje, smurtas, netinkama priežiūra, tėvų konfliktai. Išprovokuoti nusižengimus gali ir neigiami bendraamžių, o neretai ir suaugusiųjų, elgesio pavyzdžiai, nepakankamas vaikų užimtumas, nesudarytos mokymuisi ir laisvalaikio leidimui reikalingos sąlygos. 

Viena iš šių dienų aktualijų yra nepilnamečių viešosios tvarkos pažeidimai, dažnai sąlygojami vaikų noru pasirodyti prieš bendraamžius. Vienas iš požymių, parodantis nesaugią vaiko raidą, jo netinkamą ugdymą, yra paties vaiko žalingų įpročių ir pavojingo elgesio demonstravimas. 

Dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, reagavimo į juos, tais atvejais kai patys nepilnamečiai, savo netinkamais veiksmais, viešoje erdvėje kelia pavojų ar grėsmę sau ir kitiems, buvo diskutuota susitikimuose su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos ir Kazlų Rūdos policijos komisariatų pareigūnais, šių savivaldybių tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriais, probacijos tarnybos atstovu.
 
Svarbu žinoti tai, kad vaikams, kuriems jau sukakę 16 metų, už viešosios tvarkos pažeidimus jau gali būti taikoma administracinė ar net ir baudžiamoji atsakomybė. Administracinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai nepilnametis viešoje vietoje vartoja necenzūrinius žodžius ar gestus, įžeidinėja kitus asmenis. Tuo tarpu, baudžiamoji - kai nepilnametis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir trikdo visuomenės rimtį bei tvarką. 
 
Tėvams ar vaiko atstovams, ugdymo įstaigų specialistams, kitiems asmenims, pastebėjus tokio pobūdžio nepilnamečių elgesio apraiškas, reikėtų tai vertinti rimtai ir nieko nelaukiant kreiptis pagalbos į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar į kitas institucijas, dirbančias vaiko gerovės srityje. 
 
Kaip pastebėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininkas Marius Jakštas, geriausias būdas mažinant vaikų viešosios tvarkos nusižengimus – ieškoti ir taikyti tikslines prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią galimiems vaikų nusižengimams, taip apsaugant juos ir jų tėvus ar globėjus nuo galimų rūpesčių, susijusių su teisėsauga. 
 
Tokiai pozicijai pritarė ir Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdoje patarėjos funkcijas vykdanti Ugnė Aukštakalnienė. „Siekiant išvengti nepilnamečių veiklos, priešingos teisės aktams, dėmesys pirmiausiai turi būti skiriamas ankstyvajai prevencijai. Labai svarbu laiku vaikus supažindinti su visuomenėje priimtinomis taisyklėmis, galima atsakomybe ir pasekmėmis kai jų nepaisoma. Nuo mažens, vaikai turėtų būti skatinami mokytis, įtraukiami į aktyvų laisvalaikio užimtumą, skatinant nepilnamečius dėmesį ir energiją nukreipti į teigiamus jų poreikius atitinkančią veiklą“, - sakė U. Aukštakalnienė.
 
Aktyvinant institucijų bendradarbiavimą prevencijos srityje, labai svarbi grandis yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, siekiantys bendram tikslui suburti įvairių institucijų specialistus, dirbančius vaiko gerovės srityje. 

Kaip pastebėjo Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kalvarijos patarėjos darbą atliekanti Erika Stankevičienė, sprendžiant ypatingai jautrias situacijas, kai vaiko teisių pažeidimą įtakoja paties nepilnamečio netinkamas elgesys, svarbu suprasti, jog teigiamus vaiko elgesio pokyčius įtakoja ir operatyvus specialistų veiksmų derinimas bei koordinuotos pagalbos šeimai inicijavimas, kvalifikuotas jos suteikimas. 
 
Tarpinstituciniam bendravimui pritarė ir Kalvarijos policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Daiva Sinkevičienė, su kuria aptartos tolimesnės bendradarbiavimo gairės.
 
Toks bendradarbiavimas yra labai svarbus mažinant nepilnamečių polinkio nusižengti priežastis. Susitikimo metu pažymėta, kad didelę reikšmę mažinant ir stabdant nepilnamečių galimus nusižengimus turi ir visuomenės nepakantumas nepilnamečių viešosios tvarkos pažeidimams. Diskusijos patvirtino, kad efektyviausia priemonė siekiant vaikus nukreipti teisingu keliu, yra ne teisinės atsakomybės normų taikymas, o prevencinės priemonės, kurių dėka ne tik būtų mažinami galimi vaikų nusižengimai, bet ir sudaromos sąlygos vaikams augti ir tinkamai formuotis.
 
 
Ankstesnis 1 2 3 ... 59 Sekantis
X