Budinčių globotojų šeimoje gyvenantis vaikas išlaiko artimus ryšius su savo biologiniais tėvais

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda susitikimo su LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centro globos koordinatoriais išgrynino bendro darbo tikslą – tuo metu, kai krizę išgyvenančios šeimos vaikas yra apgyvendintas jam saugioje aplinkoje pas budinčius globotojus, o su tėvais dirba mobiliosios komandos specialistai, turi būti užtikrinta, kad vaikas nenutrauktų ryšių, reguliariai matytųsi su savo biologiniais tėvais.

„Kai vaikas yra paimtas iš nesaugios aplinkos, mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų atlieka intensyvų darbą su suaugusiais šeimos nariais jos gyvenamojoje ar bet kurioje kitoje vietoje, kuri priimtina šeimai. Specialistų grupė teikia ir organizuoja į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą. Dirbant su šeima, vieno apsilankymo konsultacija gali trukti iki 2 val. ar net ilgiau, atsižvelgiant į šeimos poreikius. Bendradarbiaujame su atvejo vadybininkais, gydymo ir švietimo įstaigomis, socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais, kurie gali padėti būtent tai konkrečiai šeimai“, – mobiliosios komandos darbą pristatė mobiliosios komandos vyriausioji specialistė (psichologė) Eglė Belanoškienė.

Tęsdama susitikimą priklausomybės ligų specialistė Vesta Mintaučkienė teigė, kad dažniausiai žmonės noriai priima specialistų teikiamą pagalbą, tik retais atvejais jos atsisako. „Mama, tėtis supranta, kad bendradarbiavimas su specialistais – tai pirmas žingsnis siekiant panaikinti priežastis, dėl kurių jų vaikas laikinai apgyvendintas kitur. Norint tikslingai įvertinti esančias rizikas ir padėti šeimai, labai svarbu įsigilinti į visos giminės situaciją, tam tikrų elgesio priežasčių ieškoti iš kartos į kartą perduodamuose elgesio modeliuose“, – sakė specialistė.

Mobiliosios komandos specialistės vieningai sako, kad susitikimo su šeimos nariais metu stengiasi ne moralizuoti, o žmogų motyvuoti, atskleisti jo stipriąsias savybes, palaikyti žengiant kad ir mažiausią žingsnelį vaikų susigrąžinimo link.

Mobiliosios komandos socialinė darbuotoja Olga Rodzevičienė Globos centro atstovus supažindino su savo darbo veiklos tikslais, funkcijomis, specifika ir darbo su šeima eiga bei trukme, pasidalijo sėkmės pavyzdžiais. „Ne pirmomis dienomis, bet vėliau, jau artimiau susipažinę su šeimomis išgirstame nedrąsų jų pasidžiaugimą, kad vaikas iš šeimos buvo laikinai paimtas. Kodėl? Nes mama, tėtis jaučia, kad klimpsta į alkoholio liūną, tačiau patiems kreiptis pagalbos neužtenka ryžto, drąsos, gėda ar tiesiog nežino, nuo ko pradėti. Po intensyvaus darbo su šeima žmonės dėkoja už pagalbą, kuri buvo paskata pakeisti savo gyvenimo būdą. Būna, kad ir praėjus keturiolikai dienų (tai mūsų darbo su šeima terminas), bendraujame su toms šeimoms, susirašome, pasiskambiname paklausti, kaip sekasi. Pats maloniausias mūsų darbo momentas – kai vaikas greitai sugrįžta į teigiama linkme pasikeitusią savo biologinę šeimą “.

Iš nesaugios aplinkos paimtą vaiką, visų pirma, stengiamasi apgyvendinti pas artimus jo giminaičius, asmenis, susijusius emociniais ryšiais (kaimynus, šeimos draugus, krikštatėvius ir pan.), ir tik tokių neradus – budinčių globotojų šeimose. 

Anot LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centro globos koordinatorės Jolantos Puišienės, būtent jų globos centro patalpose vyksta budinčių globotojų šeimose augančių vaikų susitikimai su biologiniais tėvais. „Numatyta, kad vaiko susitikimas su biologiniais tėvais turi vykti ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę ir bent vieną valandą. Globos koordinatoriai keičiasi informacija su šeimos atvejo vadybininkais, o ir patys stebi, fiksuoja, kuriems tėvams sekasi šalinti priežastis, dėl kurių iš jų buvo paimtas vaikas (pavyzdžiui, gydosi priklausomybę, lanko pozityvios tėvystės kursus, ieško darbo). Tokiais atvejais tėvams siūloma pradėti dažniau susitikinėti su savo vaiku, – taip  stiprinant emocinį ryšį, tėvų asmeninį pasirengimą, tuo pačiu vaiko suvokimą, kad netrukus vėl galės gyventi kartu su savo mama, tėčiu. Tėvai, sparčiai keičiantys žalingą gyvenimo būdą į normalų, turi galimybę pasinaudoti ir svečiavimosi paslauga, t. y. kai biologiniai tėvai gali dienai ar pusdieniui vaiką parsivežti į savo  namus“, – sakė J. Puišienė.

„Viena svarbiausių užduočių mums – nesupriešinti trijų pusių: tėvų, vaikų ir budinčių globotojų. Nuo pat pirmų susitikimo valandų vaikams aiškiname, kad mes esame čia tam, kad padėtume jūsų tėvams ir jūs galėtumėt kuo greičiau sugrįžti į savo šeimą. Primename, kad ir budintys globotojai čia yra tam, kad jumis pasirūpintų tą ribotą laiką, kol tėvai įveiks šeimoje kilusius sunkumus. Sutinkame, kad ir vaikams, ir tėvams ši esama situacija yra labai sudėtinga, skausminga, tačiau paaiškiname, kas laukia ateityje, kokius žingsnelius įveikus vėl galės gyventi visi kartu ir gyventi geriau nei iki šiol. Tai išgirdus, vaikams tampa ramiau“, – aiškino globos koordinatorė Evelina Kaidanovič.

 

Labai svarbu, kad tėvai su vaikais susitiktų reguliariai, atvyktų pozityviai nusiteikę, blaivūs. Mažiausiai penki tėvų ir vaikų susitikimai vyksta globos centre, stebint darbuotojui. Jeigu abi pusės susitikimo metu gerai jaučiasi, pasimatymai gali būti ir dažnesni, tačiau per dažni susitikimai vaikus išvargina emociškai, tad nėra rekomenduojami. Globos koordinatoriai pastebi, kad pas budinčius globotojus augantys vaikai neprašo dažnesnių susitikimų su tėvais nei kartą per savaitę.

„Globos koordinatoriai, budintieji globotojai stengiasi kokybiškai ir kūrybiškai organizuoti vaikų užimtumą, aktyvų laisvalaikį: pasirūpina vasaros stovyklomis, o jeigu yra mokslo metų laikas – bendradarbiauja su mokyklomis, domisi, kokius būrelius, papildomą užimtumą gali pasiūlyti vaikams. Kai nusistovi aiški dienotvarkė, vaikai pasijunta saugiau“, – pasakojo globos koordinatorius Andrius Zinkus.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad skirtingų institucijų bendradarbiavimas padeda formuoti vieningą praktiką, o tuo pačiu – suteikti kokybišką kompleksinę pagalbą visiems šeimos nariams: ir suaugusiems, ir vaikams.