Naujienos

Kalvarijoje – apie saugios, vaiko interesus atitinkančios aplinkos kūrimą ir bendradarbiavimo su NVO stiprinimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų susitikime su Kalvarijos vaikų dienos centrų vadove aptarta naujai įsteigtų vaikų dienos centrų veikla ir jų veiksmingumas Kalvarijos savivaldybėje, siekiant prisidėti prie prasmingo vaikų laisvalaikio užimtumo organizavimo, saugios aplinkos vaikams neformalaus ugdymo įstaigose kūrimo, kartu vystant bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.  

Susitikimo iniciatorė, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbą Kalvarijos savivaldybėje organizuojanti ir koordinuojanti Erika Stankevičienė akcentavo, jog viena svarbiausių vaiko teisių apsaugos sistemos vertybių yra vaiko balsas, kurio pagrindu pirmiausiai turėtų būti užtikrinama saugi, vaiko interesus atitinkanti aplinka.

„Atviras dialogas su vaikų dienos centrais stiprina institucijų, vykdančių vaiko teisių apsaugą, bendradarbiavimą, tuo pačiu sudaro sąlygas įvertinti tokių užimtumo vaikams priemonių veiksmingumą ir jų kuriamos aplinkos vaikams patikimumą“, – sako Erika Stankevičienė.

Bendravimo su Renata Vensloviene, VšĮ „Galimybių laukas“, Sangrūdos vaikų dienos centro „Kartu – smagu“ ir Jungėnų vaikų dienos centro „Jungėnų žiburys“ vadove, metu, pristatyta šių ne pelno siekiančių organizacijų veikla, kuri pradėta vykdyti 2018 m. kovo mėn. Iki tol Kalvarijos savivaldybėje veikė tik vienas vaikų dienos centras „Žiniukas“.

Renata Venslovienė pasakojo, kad šiuose socialinių paslaugų centruose yra skiriamas ypatingas dėmesys vaikų integracijai į visuomenę, gebėjimų pasirūpinti savimi ugdymui. Minėtuose vaikų dienos centruose dirba tam specialiai paruošti kvalifikuoti darbuotojai. Vadovė džiaugėsi, jog į tokių dienos centrų darbą įsitraukia vis daugiau motyvuotų savanorių.

Susitikimas užbaigtas išsikėlus naujus bendrus tikslus, numatant vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų vizitus šių Kalvarijos savivaldybės vaikų dienos centruose, vaikams organizuojant informatyvias veiklas apie jų teises, kartu užmezgant tiesioginį kontaktą su vaikais.

Popiežiaus vizito Lietuvoje metu – dėmesys įtėviams ir globėjams

Popiežius Pranciškus Vilniuje ypatingą dėmesį skyrė Lietuvos įtėviams, globėjams ir norintiems jais tapti. Kartu su tokiomis šeimomis ir vaikų globai neabejingais geros valios žmonėmis Popiežius meldėsi Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje.

Popiežiaus Pranciškaus dėmesys įtėviams ir globėjams rodo jo norą priminti tikinčiųjų bendruomenei, kaip svarbu padėti mažiausiems mūsų visuomenės nariams.

Įvaikinus – valstybės išmokos

„Rodos, kiekvienas iš mūsų žinome, kaip svarbu turėti šeimą, kaip gera jaustis joje saugiam ir koks galingas yra šeimos narių ryšys. Deja, klystame – ne kiekvienas tai žino. Ir, kas apmaudžiausia, kad šių jausmų ir emocijų nėra patyrę patys mažiausi – Lietuvos vaikų globos institucijose esantys vaikai laukia galimybės turėti globėjus ar įtėvius,“ – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pasak ministro, Popiežiaus Pranciškaus malda su vaikus globojančiomis ar įsivaikinusiomis šeimomis, taip pat šeimomis, kurios jau yra pasirengusios priimti į savo širdį šeimos neturintį vaiką, yra vilties dalijimosi gestas. Viltį surasti mylinčius namus slepia kiekvienas vaikas, kuris neturi šeimos.

Padaugėjo besirengiančių įvaikinti arba globoti

Praėjusiais metais globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymuose dalyvavo du kartus daugiau asmenų negu ankstesniais metais: 781 šeima, ketinanti globoti (rūpinti) vaiką, ir 123 šeimos, ketinančios įvaikinti.

Toks įvaikinimui arba globai besirengiančių šeimų aktyvumas ir pastangos socialinę politiką orientuoti į šeimos stiprinimą leidžia tikėti, kad vaikų, gyvenančių Lietuvos vaikų globos institucijose, mažės.

Šių metų pirmo pusmečio pabaigoje į galimų įvaikinti vaikų apskaitą buvo įrašyti 1 344 vaikai, iš jų siūlomi įvaikinti 572 vaikai.

Per šių metų pirmą pusmetį 30 šeimų įvaikino 32 tėvų globos netekusius vaikus – 12 mergaičių ir 20 berniukų. 27 įvaikinti vaikai iki 3 metų, 4 vaikai – 4–6 metų ir 1 vaikas – nuo 10 iki 14 metų amžiaus.

***

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad šiuo metu Lietuvoje įvaikintiems ar globojamiems vaikams yra mokamos šios išmokos:

Išmoka įvaikinus vaiką

Įvaikinus vaiką vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skiriama 304 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Ji gali būti mokama nepriklausomai nuo įvaikinto vaiko amžiaus iki vaikui sukaks 18 metų, išskyrus atvejus, kai vienas iš įtėvių turi teisę gauti įprastą vaiko priežiūros išmoką, kuri mokama visiems vaikų susilaukusiems ir motinystės socialiniu draudimu draustiems tėvams. Jeigu vaiko priežiūros išmoka yra mažesnė už išmoką įvaikinus vaiką dydį, tuomet mokamas skirtumas.

Vienkartinė išmoka vaikui

Kiekvienam įvaikintam vaikui skiriama 418 Eur dydžio vienkartinė išmoka, neatsižvelgiant į tai,  ar jam gimus vienkartinė išmoka vaikui jau buvo išmokėta.

Vaiko pinigai

Kiekvienam vaikui, įskaitant ir įvaikintus ar globojamus vaikus, nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (bet ne ilgiau nei sukaks 21 metai), yra mokami 30 Eur dydžio vaiko pinigai.

Išmokos globojant vaiką

Kiekvienam šeimoje globojamam vaikui jo globos ar rūpybos laikotarpiu kas mėnesį mokama 152 Eur dydžio išmoka, o vaiko globėjui ar rūpintojui – 152 Eur globos, rūpybos tikslinis priedas. Kai globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ar periodinė išmoka jo išlaikymui, tuomet mokamas skirtumas tarp globos (rūpybos) išmokos ir paminėtų išmokų dydžio.

Globojant – pagalbos pinigai

Kai vaikus globoja šeimos, joms gali būti mokama piniginė išmoka, vadinamieji pagalbos pinigai. Vyriausybė rekomenduoja pagalbos pinigų dydį nustatyti atsižvelgiant į globojamų ar rūpinamų vaikų skaičių ir jų amžių.

Rekomenduojama pagalbos pinigų suma: už vieną vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (bet ne ilgiau nei sukaks 21 metai) − nuo 114 Eur per mėnesį, už 2 vaikus – nuo 190 Eur, už 3 ir daugiau vaikų – nuo 304 Eur.

Už kiekvieną prižiūrimą ar globojamą, rūpinamą vaiką iki 3 metų pagalbos pinigų sumą rekomenduojama didinti papildomai 38 Eur per mėnesį.

Be to, nepasiturinčioms šeimoms su vaikais ir šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų, papildomai mokami vaiko pinigai, kurių dydis priklauso nuo vaiko amžiaus: iki 2 metų – 28,5 Eur, nuo 2 metų 15,2 Eur.

Vienas iš keturių šeimos įvaikintų vaikų laiške atskleidė savo jausmus po įvaikinimo

Keturi tėvų globos netekę vaikai iš vienos šeimos - du broliai ir dvi seserys - buvo įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Lietuvoje vaikams nepavyko rasti šeimos, kuri norėtų pasirūpinti jais, todėl buvo priimtas sprendimas dėl tarptautinio įvaikinimo procedūros organizavimo. 

Visi keturi vaikai buvo labai artimi. Ypač vyriausias brolis rūpinosi savo mažesniuoju broliu ir dviem sesutėmis. Siekiant užtikrinti vaikų geriausius interesus vaikai buvo įtraukti į Galimų įvaikinti vaikų su specialiais poreikiais programą. Tai reiškia, jog siekta rasti šeimą, kuri galėtų juos visus įvaikinti.

Tokios šeimos buvo intensyviai ieškoma. Galiausiai vienos užsienio šalies šeimų atstovė pateikė šeimos, kuri norėtų įvaikinti vaikus, dokumentus. Šeimos kandidatūra buvo patvirtinta.

Potencialiai įtėvių šeimai buvo išsiųsta informacija apie vaikus ir šeima sutiko įvaikinti visus brolius ir seseris.

Savo laiške šeima rašė: „Mes labai džiaugiamės galėdami įvaikinti bei priimti į savo šeimą visus vaikus. Esame pasiryžę priimti juos kaip savo sūnus ir dukteris bei suteikti jiems besąlygišką meilę, pasirūpinti jų poreikiais. Mes esame labai laimingi, galėdami tapti jų mamyte ir tėčiu“.

Po teismo sprendimo visi keturi vaikai apsigyveno užsienio piliečių šeimoje. Vaikai šeimoje gyvena jau ketverius metus. Jie nepraranda ryšio su gimtine, o vyriausias įvaikintas vaikas atsiuntė laišką, kurį kviečiame paskaityti.

Vyriausiojo įvaikinto sūnaus laiškas, išverstas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą:

Ačiū jums, kad padėjote įvaikinti mus į tokią šaunią ir mylinčią šeimą. Aš tikiuosi, kad kiti našlaičiai irgi bus įvaikinti kaip ir aš, mano brolis ir mano dvi seserys.

Anksčiau aš gyvenau vaikų namuose, tačiau dabar mane įsivaikino nuostabi šeima.

Mano problema buvo ta, kad aš neturėjau šeimos. Kai man buvo šešeri, mane atvežė į vaikų namus, nes likti su savo šeima buvo nesaugu. Tačiau už keturių metų aš sužinojau, kad viena šeima nori įvaikinti mane, brolį ir mano seseris. Mus keturis. Aš vis nerimavau galvodamas, kokie jie yra.

Kai šeima atvyko susitikti su mumis, pirmas dalykas, kurį aš pamačiau, buvo labai aukštas berniukas. Aš susigėdau. Jie pasisveikino su mumis ir mes atsakėme tuo pačiu. Kai mes išėjome į lauką, jie davė mums pažaisti su mielais meškiukais. Mes labai džiaugėmės, kai kartu susėdome į mašiną ir važiavome į Vilnių. Kuriam laikui apsistojome bute: kartu leidome laiką, vaikščiojome po miestą.

Pagaliau atėjo diena, kai turėjome nuspręsti, ar norėtume prisijungti prie šios šeimos, tapti jos dalimi. Mes pavalgėme pusryčius, apsirengėme labai gražiais drabužiais ir išėjome į teismą. Teisėjas paprašė mūsų ateiti.

Jis paklausė: „Ar jūs norite gyventi su šia šeima? Mes pagalvojome ir tarėme: „Taip“. Jis paklausė: „Ar jūs įsitikinę?“. Ir mes atsakėme: „Taip“.

Po teismo mes žinojome, kad vyksime į užsienio šalį. Susidėjome savo daiktus ir iškeliavome į oro uostą. Jau po trijų skrydžių atvykome į naujus namus. Viskas labai skyrėsi nuo Lietuvos. Čia buvo kitokie žmonės, kitokie pastatai ir viskas aplink skambėjo keistai. Pavargę įlipome į didelį autobusą ir nuvažiavome į savo  namus.

Dabar, kai mus kamuoja problemos, mes kalbamės su mamyte ir tėveliu. Pasakome jiems, kas mus neramina ir skaudina. Mamytė ir tėvelis labai mus myli, o mes mylime juos. Aš smagiai leidžiu laiką šioje šaunioje, linksmoje ir mylinčioje šeimoje. Myliu savo brolius ir seseris. Man taip pat patinka mūsų didelis namas, kuriame gyvename. Turime daug žaislų, knygų ir smagių užsiėmimų.

Taip pat turime gyvūnų, kuriuos labai mylime. Turime du šunis, vienas yra berniukas, o kita - mergaitė. Jie abu yra biglių veislės. Taip pat turime keturias kates. Dvi katės gyvena namuose, o kitos dvi -  tvarte. Jos visos yra mielos katytės. Mes taip pat turime apie keturiasdešimt vištų. Ir vieną didelę žuvį berniukų kambaryje. Vis gyvūnai - puikūs.

Kai užaugsiu noriu studijuoti ir tapti virtuvės šefu. Man patinka gaminti įvairius patiekalus. Mano mėgstamiausias patiekalas yra antis su bulvėmis, padažu ir kepintais burokėliais, viskas turi būti patiekta kartu.

Tikiuosi, kad vieną dieną nuvyksiu aplankyti savo gimtinės Lietuvos. Manau, tai būtų šaunu. Pats nuostabiausias dalykas mano šeimoje yra tai, kad aš gaunu daug meilės ir apkabinimų. Buvo labai liūdna, kai negaudavau to iš savo pirmosios šeimos. Mane įsivaikinusi šeima stipriai myli mane ir aš myliu juos.

Ačiū, kad leidote mus įsivaikinti šiai smagiai, mylinčiai ir nerealiai šeimai.

Lazdijuose stiprinamas bendradarbiavimas ir pagalba šeimai

Įpusėjus trečiajam mėnesiui po vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos, Lazdijuose organizuotas pasitarimas tarp vaiko teisių apsaugos, socialines paslaugas teikiančių, socialinės paramos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo specialistų, siekiant aptarti esamą situaciją ir stiprinti prevenciją.  

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Lazdijų rajono savivaldybėje Daiva Gorochovenkienė atkreipė susitikimo dalyvių dėmesį į tai, kad per šį laikotarpį nustatyta laikinoji globa 10 vaikų, kurių šeimoms teikiamos socialinės paslaugos, ir dar 5 vaikams šiuo metu atliekamas grėsmės lygio vertinimas. Tam, kad ateityje būtų išvengta vaiko teisių pažeidimų tokiose šeimose, socialinių paslaugų įstaiga gali inicijuoti atvejo vadybą ir nenustačius grėsmės vaikui lygio, bet esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti kompleksinę pagalbą.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Lina Margelienė akcentavo, kad būtina numatyti tolimesnius bendradarbiavimo veiksmus, kad kuo mažiau vaikų tektų paimti iš šeimų.

Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorės Jolantos Marcinkienės teigimu, atvejo vadybininkai jau atlieka rizikos lygių vertinimą šeimose, kuriose pažeidžiamos vaikų teisės. Pirmiausiai buvo imta vertinti tas šeimas, kuriose nuo liepos mėnesio nustatyti pirmas ir antras grėsmės vaikams lygiai.

Lazdijų švietimo centre vykusiame pasitarime dėl stipresnės pagalbos šeimai taip pat dalyvavo atvejo vadybininkės Ingrida Petruškevičienė, Raminta Mikelionienė, Jurgita Dzemidienė, Lazdijų rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Laima Stankevičienė.

Susitikimo metu kartu aptarti šeimų, kuriose pažeidinėjamos vaiko teisės, pavėžėjimo į gydymo įstaigas klausimai ir pagalbos plano šeimai sudarymo bei įgyvendinimo ypatumai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektai.

Tarnybos vadovų pasitarime – kasdieninio vaiko interesų užtikrinimo klausimai

Šiandien vykstančiame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos centrinių ir teritorinių skyrių vadovų susitikime aptariamas tiek visoje Lietuvoje esančių tarnybos skyrių, tiek tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bendroji praktika, regionų patirtis, sudėtingi atvejai, su kuriais tenka susidurti visoje Lietuvoje dirbantiems vaiko teisių apsaugos specialistams. Ieškoma būdų, kaip spręsti iškilusias problemas užtikrinant geriausius vaikų interesus.

Susitikimo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė tarnybos teritorinių skyrių vadovams priminė, jog itin svarbu dirbti glaudžiai bendradarbiaujant: „Mes kuriame sistemą, mes užduodame šiai sistemai kokybės kriterijus. Labai daug dalykų šiandien priklauso nuo mūsų ir būtent jūs esate savo apskričių vedliai. Nuo jūsų nuostatų, darbo kokybės priklauso, kokia sistema bus. Tam, kad suprastumėte, kaip tai svarbu, pabrėžiu, jog būtent jus prisimins kaip pirmus, nes jūs esate pirmi, todėl aš labai tikiuosi mūsų konstruktyvaus ir tvaraus bendradarbiavimo“.

Anot A.Jakavonienės, itin svarbu visiems prisiimti atsakomybę ir dirbti vardan mažųjų Lietuvos piliečių.

Susitikimo metu aptariamos Pagalbos vaikams ir šeimoms, Vidaus administravimo, Finansų ir buhalterinės apskaitos, Įvaikinimo ir globos, Viešųjų ryšių ir komunikacijos, Kokybės vadybos ir pokyčių valdymo, Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyrių veiklų analizės, nauji instrumentai, koreguotinos vietos, bendradarbiavimo svarba.

Tarnybos skyrių vadovai išsako savo pastebėjimus organizuojant darbą.

Tokie tarnybos vadovų susitikimai vyksta kiekvieną mėnesį.

Institucinės globos pertvarka: pagalba vaikams ir neįgaliesiems

Vaikai ir neįgalieji turės būti globojami ne institucijose, o atitinkamas paslaugas teikiant bendruomenėje ir šeimoje. „Jokie globos namai neatstos žmogui artimos aplinkos, šeimos ir buvimo bendruomenės dalimi. Todėl privalome padaryti viską, kad be tėvų likusiems arba riziką patiriantiems vaikams ir neįgaliesiems sudarytume tokias sąlygas,“ – Seime skaitytame pranešime apie Institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pertvarka palies be tėvų likusius vaikus ir neįgaliuosius

Institucinės globos namų pertvarka orientuota į vaikus – likusius be tėvų globos, patiriančius riziką, turinčius proto, psichikos negalią – bei suaugusius neįgaliuosius, kurie turi proto, psichikos negalią.

Pertvarka leis sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje juo tinkamai pasirūpinti gebančioje šeimoje, pas globėjus ar įtėvius, o nesant galimybei – šeimai artimoje aplinkoje bendruomeniniuose globos namuose.

Žmonėms su proto ar psichikos negalia kuriamas ir plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas, kad kiekvienas pagal individualias galimybes turėtų sąlygas į maksimalų savarankiškumą, buvimą bendruomenės dalimi ir reikalingą pagalbą.

Didesnė pagalba vaikams

Siekiant užkirsti kelią vaikų patekimui į institucijas, atsirado globos centrai ir budintys globotojai, kurie gali priimti vaiką patiriantį riziką, likusį be tėvų globos į šeimą.

Budintis globėjas yra ne globojantis, bet prižiūrintis vaikus, su juo nesusijusius giminystės ryšiais, veikiantis pagal individualios veiklos pažymėjimą ir sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Įstatyminis vaiko atstovas – globos centras.

Globos centras perduoda likusį be tėvų globos, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.

Globos centro funkcijas Lietuvoje vykdo 58 įstaigos, kuriose šiuo metu paslaugas teikia 177 budintys globotojai, globojantys 346 vaikus.

Taip pat jau yra atsisakyta socialinės rizikos šeimų sąrašų, stigmatizavusių šeimas. Darbui su šeima įvesta atvejo vadyba. Tai reiškia, kad būtent atvejo vadybininkas įvertina pagalbos šeimai poreikį, kartu su šeimai bei kitais specialistai sudaro pagalbos planą.

Atsisakoma institucinių globos namų, o vietoje jų kuriami bendruomeniniai. Su reikiama priežiūra bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai ir jaunuoliai gyvena visuomenėje, mokosi savarankiškumo. Šiuo metu Lietuvoje veikia 80 bendruomeninių vaikų globos namų.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso globojami 8405 vaikai:

  • 177 budintys globotojai globoja 346 vaikus,
  • šeimoje globojamas 5361 vaikas;
  • šeimynose globojama 414 vaikų;
  • 80 bendruomeninių namų globojama 618 vaikų;
  • 97 institucinėse globos įstaigose globojama 1666 vaikai.

Bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems

Suaugusiems ir vaikams su proto, psichikos negalia plečiamas bendruomeninių paslaugų ratas. Jis apima paslaugas į namus – yra daugiau kaip 3 300 paslaugų gavėjų ir dienos centrus, kurių paslaugas gauna 17 300 žmonių, trumpalaikę „laikino atokvėpio paslaugą“, savarankiško ir grupinio gyvenimo namus.

Skaičiuojama, kad iš viso socialines paslaugas – be bendrųjų socialinių paslaugų – šiuo metu gauna apie 28,6 tūkst. neįgaliųjų ir jų šeimų.

Dar viena svarbi naujovė – vykdomas asmeninio asistento bandomasis projektas. Tai namų ir viešojoje aplinkoje individualiai asmeniui teikiama pagalba iki 4 valandų per parą, kuri padeda įgalinti žmogaus savarankiškumą ir užtikrinti svarbiausias jo gyvybines veiklos funkcijas, tokias kaip asmens higiena, mityba, judumas, socialiniai santykiai ir aplinka.

Pertvarkos pokytis

Planuojama, kad dėl pertvarkos neįgaliųjų vaikų, globojamų institucijose, 2020 m. sumažės iki 36, kai 2012 m. buvo 131, o suaugusių neįgaliųjų, gaunančių institucinę globą, 2020 m. bus 2688, kai 2012 m. buvo 4121.

Numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas galės patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Taip pat tam tikrais atvejais gali būti ribojamas naujų neįgalių asmenų apgyvendinimas į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtrauktose įstaigose, kol bus baigti jų pertvarkos procesai.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. numatoma, kad vaikai negalės patekti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldžias globos institucijas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nebepriimti naujų neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius.

Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ką daryti, jei vienas iš tėvų kitam neleidžia matytis su vaiku?

Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyriumi, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Ką tokiu atveju reiktų daryti?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaikas turi nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.

Tėvai užtikrina nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą. Civiliniame kodekse nustatytas tėvų valdžios turinys ir įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl yra tėvams privaloma, ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.

Tuo atveju, jei vaiko vieno iš tėvų teisė ir pareiga auklėti bei prižiūrėti vaikus yra pažeidžiama kliudant bendrauti su vaikais, jis turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių su prašymu išaiškinti kitam iš tėvų teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios (dėl kliudymo bendrauti su vaikais). Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų kontaktinius duomenis galima nesunkiai rasti Tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt.

Tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, juos konsultuoja, orientuoja tėvus į vaiko poreikių bendrauti su abiem tėvais supratimą, siūlo kreiptis konsultacijų į psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje (bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais), tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu, informuoja apie galimas teisines priemones.

Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant taip pat yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. 

Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tai yra, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo – bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas (telefonu, internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Tuo metu, kol vyksta ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvas ar motina turi teisę teismui pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pateiktas ne tik pateikus ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme, bet taip pat ir iki ieškinio pateikimo teismui.

Kartu aktualu paminėti, jog pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.  Įstatymas neapibrėžia išsamaus sąrašo aplinkybių, kurioms pasikeitus atsiranda pagrindas keisti teismo  nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarkos.

Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis.

Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Taigi, vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

 

 

 

Stiprinamas Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir policijos bendradarbiavimas

Antradienį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iniciatyva Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate aptartas Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir policijos bendradarbiavimas.

Pasitarime aptartas bendradarbiavimas reaguojant į pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, policijos komisariate vykdomos nepilnamečių apklausos ir kiti aktualūs klausimai, siekiant užtikrinti efektyvią vaiko teisių apsaugą Alytaus apskrityje.

Laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas Žaneta Abromaitienė apžvelgė situaciją apskrityje, pateikė statistinę informaciją. „Nuo liepos 1 d. skyriuje gauta virs 300 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų 77 gauti policijos specialiuoju telefonu „budėtojų“ darbo metu. Reaguojant į gautus pranešimus  buvo pasirūpinta, kad 116 vaikų, kuriems buvo iškilusi grėsmė, patektų į saugią aplinką. Deja, teko kreiptis į teismą dėl leidimo paimti 42 vaikus iš jų atstovų, nustačius antrą grėsmės vaikams lygį. Teismo leidimai paimti vaikus buvo išduoti, dėl paskutinių 2-jų vaikų teismo sprendimo dar laukiame“, – susitikime pristatė Ž. Abromaitienė. Pasak jos, grėsmės lygis vaikams buvo vertintas kvalifikuotai ir priimti tuo metu geriausiai vaiko interesus atitinkantys sprendimai.    

Pasitarime dalyvavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Virginijus Jaruševičius, Operatyvinio valdymo skyriaus viršininkas Darius Rukšėnas, Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Juozas Pečiulis, Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai, kiti pareigūnai, Lazdijų, Druskininkų policijos komisariatų atstovai. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui taip pat atstovavo ir įžvalgomis dalinosi skyriaus patarėjos Agnė Malakauskaitė (Alytaus mieste), Renata Kruk (Alytaus raj.), Daiva Gorochovenkienė (Lazdijų raj.), Aušra Bačinskienė (Varėnos raj.), Vaiva Kirkauskienė (Druskininkuose), skyriaus vyriausieji specialistai (budėtojai).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Virginijus Jaruševičius pasitarimo dalyvius kvietė aptarti, kaip sekasi startavus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai kelti problemas, jei tokių pasitaiko, ir drąsiai ieškoti sprendimo būdų.  

Operatyvinio valdymo skyriaus viršininkas Darius Rukšėnas pritardamas kolegai kvietė diskutuoti, teikti pasiūlymus dėl bendros veiklos.

Savo pastebėjimais pasidalino vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos, kurių nuomone, bendradarbiaujant su pareigūnais problemų nekilo.

Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai akcentavo, kad skyriaus specialistai kviečiami į apklausas atvyksta, sunkiau suderinti psichologų dalyvavimą apklausose. Skyriaus vyriausieji specialistai (budintys vaiko teisių apsaugos specialistai) padėkojo pareigūnams už informatyviai pateikiamą informaciją prieš vykstant į įvykio vietą, paslaugų bendradarbiavimą kartais tenkant ieškoti įvykio vietos adreso, už pagalbą pristatant vaikus į saugią aplinką, kuomet reikia vienu metu pasirūpinti keletu vaikų.

„Džiugu, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir vaiko teisių apsaugos skyriaus bendradarbiavimas vyksta sklandžiai. Kadangi bendraujant, tariantis galima pasiekti dar didesnio efektyvumo, nutarta periodiškai organizuoti pareigūnų ir skyriaus specialistų pasitarimus“, – sako Ž. Abromaitienė.

Skuodo rajone siekiama glaudaus institucijų bendradarbiavimo vykdant vaiko teisių apsaugą

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Skuodo rajone atstovai dalyvavo susitikime su atvejo vadybininkais ir ugdymo įstaigų socialiniais pedagogais. Susitikimas vyko Skuodo savivaldybėje.

Pasitarime dalyvavo Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro atvejo vadybos specialistai, savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai bei atvejo vadybininkai.

Pasak Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos Skuodo rajono savivaldybėje Zitos Lenkienės, pasitarime buvo aptarti aktualūs klausimai bei darbo organizavimo pasikeitimai: „Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui Skuodo so­cia­li­nių pa­slau­gų šeimai cen­tras įga­liotas vyk­dy­ti at­ve­jo va­dy­bos funk­ci­jas, ko­or­di­nuo­ti at­ve­jo va­dy­bos pro­ce­sus ir teik­ti pa­slau­gas šei­moms. Susitikimo metu kalbėta apie pasikeitimus ir jų įgyvendinimą.“

Pasitarimo metu vaiko teisių apsaugos skyrius Skuodo rajone patarėja pateikė informaciją apie pasikeitimus ir apie veiklą, kurią vykdo nuo šių metų liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, tapusi centralizuota institucija. 

Anot patarėjos Z. Lenkienės susitikime siekta bendradarbiavimo: „Pasitarime kalbėjome apie tai, kaip pasiekti kuo efektyvesnio bendradarbiavimo vaiko teisių apsaugos srityje, diskutavome apie bendradarbiavimo tvarką, analizavome konkrečius atvejus bei geriausius pagalbos vaikams ir šeimoms būdus.“

Utenos apskrityje – platesnis žvilgsnis į pagalbos šeimai galimybes

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius organizavo pasitarimą su Utenos rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, Utenos socialinių paslaugų centro, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro bei savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus specialistais.

Pasitarimo metu Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė ir patarėja Utenos rajone Gailutė Blažienė pateikė informaciją apie bendradarbiavimą tarp atskirų institucijų siekiant įgyvendinti vaiko teisių apsaugos pertvarkos pokyčius nuo šių metų liepos 1 d.

Pasak Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Gaigalienės, pasitarimo metu daug diskusijų kilo analizuojant atvejo vadybos procesą, atvejo vadybininko funkcijas organizuojant pagalbą institucijoje globojamam vaikui, taip pat vaikui, kuris patyrė žalą įtrauktas į tėvų tarpusavio konfliktą.

„Susitikimo metu atsakant į atvejo vadybininkų klausimus buvo raginama ieškoti įvairesnių pagalbos priemonių vaiko įstatyminiams atstovams, įvairesnių paslaugų, tai yra ir mediatoriaus, ir psichologo, ir pagalbos grupių, bendruomenės narių, vaiko bei šeimos artimojo rato asmenų pagalbos siekiant asmenims padėti išspręsti įvairias problemas, kurios turi įtakos vaiko teisių pažeidimams“, - sako vedėja I. Gaigalienė.

Pasak Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, akcentuota, jog kiekvienas atskiras galimo vaiko teisių pažeidimo atvejis nuodugniai analizuojamas: „Kiekvienu konkrečiu atveju organizuojama pagalba vaikui ir jo įstatyminiams atstovams. Stengiamasi, kad jiems būtų padėta įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus.“

Pasitarime dalyvavę atvejo vadybininkai, anot I. Gaigalienės, pritarė, kad nuo liepos 1 d., dirbant pagal naujai funkcionuojančią sistemą, reikia žymiai plačiau gebėti parinkti pagalbos priemones vaikui bei jo įstatyminiams atstovams, kadangi vaikai patiria žalą labai įvairiose situacijose. 

Savivaldybėje dirbantys specialistai paraginti vaikams, kurių globėjai yra institucija, į atvejo vadybos procesą žiūrėti plačiau parenkant tinkamiausią specialistą organizuojant pagalbą vaikui.

Pristatant mobilią komandą, I. Gaigalienės teigimu, buvo plačiau paaiškinta, kad tai paslauga, kurią profesionalūs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM specialistai teikia 14 d. vaiko tėvams (įtėviams), kai vaikas yra atskirtas nuo šeimos, kai šeima išgyvena krizę. Akcentuota, jog ši paslauga yra labai reikalinga ir veiksminga. 

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų susitikime su NVO – apie budinčių globotojų situaciją mieste

Pirmadienį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų susitikime su VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ kolektyvu diskutuota apie budinčių globotojų situaciją Kaune, jų rengimą.

„Su „Vaikų ir paauglių socialinio centro“ atstovėmis daug kalbėjome apie tai, kokio amžiaus vaikams labiausiai trūksta globotojų. Akcentavome, kad reikia ieškoti šeimų, kurios imtų globoti ne tik iki 10 metų amžiaus vaikus, bet ir paauglius, neįgalius vaikus“, – pasakoja Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Daiva Porutienė.

Nevyriausybinės organizacijos atstovių teigimu, planuojama Kauno apskrityje paruošti 8 globotojų šeimas, kurios vaikus pas save į šeimą priimtų planuotai.

Vaiko teisių apsaugos specialistai atkreipė dėmesį, kad Kauno mieste iš šeimos paimti vaikai nėra vežami į ligoninę (nebent serga), o apgyvendinami budinčių globotojų šeimoje ar Vaikų gerovės centre „Pastogė“.

Numatoma, kad VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ pasirašys bendradarbiavimo sutartį su Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriumi, tad susitikimas organizuotas siekiant pasidalinti aktualia informacija vaiko teisių apsaugos, globos srityse.

 

Telšiuose sprendžiama, kaip užtikrinti vaikų lavinimąsi ir sveikatos priežiūrą

Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Telšių rajone atstovai Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriuje susitiko su Telšių Socialinių paslaugų centro Globos centro specialistais bei atvejo vadybininkais.

Pasitarime buvo diskutuojama aktualiais globos (rūpybos) klausimais Telšių rajone, sprendžiamos iškylančios problemos, aiškinamasi jų priežastys ir sprendimo būdai, kurie užtikrintų vaiko teises ir geriausius vaiko interesus.

Telšių rajone šiuo metu yra paruoštos keturios budinčių globotojų šeimos, kiekviena jų gali priimti iki trijų vaikų. Buvo priimtas vieningas sprendimas, kad vaikai paimti iš šeimų, kai nėra artimų giminaičių, ar emociniais ryšiais susijusių asmenų, pirmiausia apgyvendinami budinčių globotojų šeimose. Šiuo metu pas budinčius globotojus laikinai apgyvendinti 5 vaikai.

Pasak Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Telšių rajone patarėjos Almos Tomkevičienės, stengiamasi kuo geriau užtikrinti vaikų teises ir jų interesus: „Kadangi vykdoma institucinė globos pertvarka, tai buvo atkreiptas dėmesys, kad vaikai paimti iš jiems neaugios aplinkos neatsidurtų vaikų namuose, o patektų į šeimai artimą aplinką. Stengiamasi, kad esant galimybei vaikai apsigyventų budinčių globotojų šeimose. Šiuo metu rajone yra keturios budinčių globotojų šeimos, norinčių tapti globotojais yra ir daugiau.“

Susitikimo metu, pasak A.Tomkevičienės, buvo diskutuojama apie tai, kaip vaikams užtikrinti ugdymąsi, sveikatos priežiūrą. „Susitikimo metu kalbėta apie tai, kai vaikams, kurie apgyvendinami globotojų šeimose labiau nutolusiuose nuo miesto centro užtikrinti lavinimąsi toje pačioje mokykloje, kaip užtikrinti vaikų sveikatos priežiūrą.“

Taip pat buvo plačiai diskutuojama apie atvejo vadybos posėdžius, apie būtinumą, apie laikinąsias globas (rūpybas) tėvų prašymu, jų priežiūros vykdymą.

 

Ankstesnis 1 2 3 ... 19 Sekantis
X