Kiekvienas vaikas turi teisę į supratimą ir meilę šeimoje

Ne paslaptis, kad neretai paaugliai maištauja. Kartais jie tai daro įsivaizduodami, kad suaugusieji nieko nesupranta ir bando pasaulį pertvarkyti savaip – ne visada klauso tėvų, vėluoja grįžti namo, susiranda juos palaikančių draugų, kartais pasiekia ribą, kuri tarp maišto ir nelaimės yra labai slidi. Tačiau paauglių maištas gali būti ne vien amžiaus ir mąstymo pokyčių sąlygotas elgesys.

Apie tai Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyr. specialistė Inga Baranauskė kalbėjo su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos atvejo vadybininke Lina Arkušauskaite. Pastebėta, kad vis dažniau maištauja ir vadinami geri vaikai – tokie, kurie niekada nekėlė problemų, kurių elgesiu patenkinta mokykla. Svarstyta, kaip galima padėti šeimai, kai paauglio elgesys tėvams kelia daug nerimo.

,,Tokiu atveju kyla klausimas – kas negerai šeimoje, jeigu paauglys laksto iš namų, nenoriai kalba su mama telefonu, atsikalbinėja‘‘,  – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Inga Baranauskė.

Po atvejo vadybos posėdžio apie tai kalbėta su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos atvejo vadybininke. Lina Arkušauskaitė sako, kad tikrai turi pavyzdžių, kai paauglys tampa probleminiu dėl tėvų kaltės. ,,Kai mama, viena auginanti paauglį, yra nuolat pikta,  grubi, priešiška vaikui, net šaiposi iš jo, nepalaiko jo gerųjų iniciatyvų, tokių, kaip noro vasarą įsidarbinti, tai kelia didelį nerimą ir matau poreikį padėti šeimai – tiek vaikui, tiek mamai‘‘,– sako Lina Arkušauskaitė, atvejo vadybininkė.

Tokiais atvejais skiriama atvejo vadyba ir aiškinamasi, kas negerai šeimoje. Sudaromas pagalbos planas, pasiūloma psichologo konsultacija. Būtina išklausyti tiek suaugusius šeimos narius, tiek vaiką, kodėl jis priešinasi, prieš ką maištauja.

,,Vaikas turi būti išgirstas, suprastas, palaikomos jo gerosios idėjos, aptariami jo norai ir sprendimai. Tėvai turi išgirsti vaiką, kai jis imasi kokių iniciatyvų, nori dirbti, sportuoti, leisti laisvalaikį su draugais. Kiekvieną vaiko norą reikia aptarti šeimoje. Tai daryti reikia tinkamai, jautriai, kad vaikas norėtų to dialogo‘‘, – sako Lina Arkušauskaitė, atvejo vadybininkė.

 Kartasi būna sunku į šeimą sugrąžinti santarvę. Atvejo vadybininkė pateikė pavyzdį, kai mama skundžias vaiku, kad šis maištauja, per ilgai vakaroja su, jos manymu, netinkama kompanija, tačiau pati yra priešiška vaikui, beveik nesikalba, o jeigu ką sako, tai būna ne pokalbis, o grubūs priekaištai, gal net patyčios. Ir nenuostabu, kad vaikas irgi tapo grubus, nepagarbus, vengia būti namuose. Tuo tarpu mokykloje jo elgesius niekas nesiskundžia.

,,Akivaizdu, kai vyras paliko šeimą, mama supyko ant vyro. Jos pyktis auga, ko gero, ir dėl to, kad vaikas bendrauja su tėvu, gauna pinigų, palaiko su juo ryšį. Tačiau šis pyktis, ardantis bendravimą ir vaiko svajones, neturi būti nukreiptas į vaiką. Šeimai reikia pagalbos‘‘, – sako Lina Arkušauskaitė, atvejo vadybininkė.

Šeimai siūloma psichologo konsultacija

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistė Inga Baranauskė sako, kad kalbant su šeimomis, kur paauglių maištas kelia nerimą, patarimas kartu paprastas, kartu sudėtingas.

,,Tik geru žodžiu, nuoširdžiais pokalbiais galima atkurti ryšį su vaiku. Tai nenutiks nei per valandą, nei per savaitę. Tačiau suaugusieji turi suprasti, kad jie atsakingi už vaiko gerą savijautą šeimoje. Visi vaikai unikalūs, jiems reikia padėti pagal jų poreikius, netgi tada, kai tai yra maištaujantis paauglys. Pirmiausia vaiką mylėti ir suprasti turi jo tėvai ‘‘, – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Inga Baranauskė.

,,Kelią į vaiko ir mamos širdį rasti sunku, ypač, kai karas šeimoje įsisiautėja, bet vaikas neturi kentėti. Jis turi būti mylimas ir suprastas‘‘, – sako Lina Arkušauskaitė, atvejo vadybininkė.

Pagalbos šeimai tarnyba ir Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai stengiasi tokioms šeimoms padėti. Išplėstas paslaugų spektras, paslaugas gauna daugiau tėvų, kai šeimoje nesutariama su vaikais, kai vyksta skyrybos.

,,Kai šeimai padeda specialistai, situacija, nors po truputį, bet gerėja. Kartais tai būna sunku, bet žinau ne vieną atvejį, kai visa šeima stengiasi, kalba atvejo vadybos posėdžiuose, lankosi pas psichologą, stengiasi sutarti šeimoje, o tai daro gerą įtaką vaikams‘‘, – sako Lina Arkušauskaitė, atvejo vadybininkė.