Naujienos

Metų patirtis atvėrė naujas temas dialogui su socialiniais partneriais

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobilioji komanda pradėjo susitikimų ciklą su artimiausiais partneriais: socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininkais, globos centro koordinatoriais ir vaiko teisių specialistais. Susitikimuose bus aptariami aktualūs įsitraukimo į pagalbos teikimo procesą klausimai.

Pirmasis susitikimas surengtas Kėdainių rajone. Šis rajonas išsiskiria didesniu vaiko teisių pažeidimų skaičiumi, todėl startuota jame. „Intensyviai diskutavome apie poreikį ir galimybes socialiniams darbuotojams įsitraukti į pagalbos teikimo procesą, kartu bandėme apibrėžti jų vaidmenį mobiliajai komandai pradėjus darbą su šeima“, – kalbėjo Mobilios komandos priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė.

Mobilioji komanda žiūri į šeimos problemas plačiai, per tris skirtingas disciplinas. Komandoje už socialinio darbo sritį atsakingos Gitanos Salickienės žodžiais, dirbant orientuojamasi ne į konsultacijų skaičių, bet į gylį: kuo daugiau žmogus atsiveria, kuo gilesnė informacija pasiekiama, tuo rekomendacijos būna taiklesnės. Tam, kad į krizę patekusi šeima visų pirma sutiktų bendradarbiauti, sujungiamos visų specialistų patirtys.

B. Jogaitė pabrėžė, kad svarbiausias mobiliosios komandos tikslas – padėti krizę išgyvenančiai šeimai ir motyvuoti tėvus spręsti esamas šeimos problemas. Komanda pradeda darbą su šeima kai yra nustatytas didžiausias grėsmės vaikui lygis ir vaikas jam nesaugioje aplinkoje laikinai gyventi negali.

Vykusios diskusijos metu aptarti probleminiai klausimai, įvardinti prieš tai specialistams siųstame anoniminiame klausimyne. Pristatyta pirmųjų veiklos metų patirtis.

Per metus Kauno apskrities mobiliosios komandos specialistės dirbo su 105 šeimomis. Kėdainių rajone intensyvus darbas vyko su 31 šeima. Per visą tą laiką tik viena šeima atsisakė bendradarbiauti. Kėdainių rajone 7 šeimos dar tęsia gydymą ilgalaikėse reabilitacijos bendruomenėse dėl priklausomybės nuo alkoholio.

Kauno apskrities VTAS mobiliojoje komandoje dirba psichologė Giedrė Starkevičiūtė, priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė ir socialinė darbuotoja Gitana Salickienė. Susitikimai vyks visuose Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuose (Kauno, Kėdainių, Raseinių, Kaišiadorių, Prienų, Jonavos rajonuose ir Birštono mieste). Artimiausias susitikimas vyks Kauno rajone.

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos.

Stovyklaujantiems vaikams – apie jų teises ir pareigas – iš pirmų lūpų

Bendravimas su vaikais neformalioje aplinkoje padeda ne tik užmegzti glaudesnius ryšius, bet ir pakviečia atviresniam pokalbiui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Rokiškio skyriaus (VTAS) darbuotojos, apsilankiusios vaikų vasaros stovykloje „Pažinimo vasara“ sulaukė didelio vaikų dėmesio. Vaikus domino Tarnybos darbas, vykstantys procesai, sprendimų priėmimo subtilybės, atvira ir itin daug klausimų kėlusi diskusijos tema buvo: nesaugi vaikui aplinka. Ją iniciavo patys vaikai.

„Į Žiobiškio turistinėje bazėje vykstančią stovyklą vykome nusiteikę vaikams papasakoti apie jų teises ir pareigas, pasikalbėti apie laisvalaikį, tačiau sulaukėme visos lavinos klausimų apie Tarnybos veiklą. Vyko ilga ir rimta diskusija“, - apie susitikimą su 7-16 metų stovyklautojais pasakojo Rokiškio VTAS patarėja Gitana Černiauskienė.

Po pokalbio stovyklautojai džiaugėsi, kad dabar žino daug daugiau ne tik apie savo teises, bet ir kur kas geriau supranta vaiko teisų apsaugos specialistų darbą. Po diskusijos jaunieji rokiškėnai sakė: „Dabar mes žinome, kad jūs dirbate tam, kad vaikai augtų saugioje aplinkoje“. Kai kurie vaikai, su specialistėmis panoro pasikalbėti asmeniškai ir turėjo nemažai klausimų.

Kad žinios būtų įtvirtintos, o vaikams liktų susitikimo prisiminimas, visiems  stovyklautojams įteiktos Vaiko teisių konstitucijos, o aktyviausi diskusijos dalyviai apdovanoti ir pieštukų rinkiniais.

Stovyklos „Pažinimo vasara“ pagrindinis tikslas - ugdyti vaikų kūrybinį mąstymą ir kūrybiškumą, konstruktyvų problemų sprendimą, mokymąsi bendradarbiauti bei stiprinti vaikų pagarbos jausmą, toleranciją, bendruomeniškumą ir pilietinį sąmoningumą formuojant jauno žmogaus asmenybę.

Stovykloje „Pažinimo vasara“ su VTAS specialistėmis bendravo beveik pusė šimto vaikų iš Rokiškio miesto ir rajono.

Ką daryti tėvams, susiduriantiems su brolių/seserų peštynėmis ir konkurencija?

Kuo mažesnis amžiaus skirtumas tarp brolių ar seserų, tuo aršesnė konkurencija ir tarpusavio kovos. Tėvai dažnai nerimauja, kad tai nemeilės ir įtemptų santykių tarp brolių ar seserų ženklas. Tačiau, ginčai, konkurencija yra normali augimo dalis. Taip vaikai išmoksta apsiginti, išreikšti  savo nuomonę ar jausmus. Švelnus pasierzinimas gali būti ir meilės bei draugiškumo išraiška. Todėl tėvai turėtų nesikišti ir leisti vaikams patiems spręsti iškilusius tarpusavio sunkumus. Žinoma tiki iki tol, kol tai nepereina į fizinę kovą. Namie turėtų galioti griežtas bet kokios fizinės agresijos draudimas. 

Perdėta brolių/seserų konkurencija - rimta problema ir reikalauja dėmesio. Kokios gi perdėtos brolių/seserų konkurencijos priežastys? Kartais vienas iš vaikų jaučia, kad jo brolis/sesuo yra labiau mėgstamas tėvų ir tai sukelia priešiškumą. Vyresni vaikai pyksta dėl tėvų dėmesio skiriamo jaunesniesiems. Konkurencija stipriausia tarp tos pačios lyties vaikų ir pasireiškia ryškiausiai, jei tų vaikų gabumai ir pasiekimai labai skirtingi. Kai kuriose šeimose vaikai atkartoja tėvų tarpusavio konfliktus ar netgi „tikisi“, kad jų peštynės nukreips tėvų dėmesį nuo santuokinių problemų ir sustabdys šeimos byrėjimą. 

Ką daryti:

* Ignoruokite nežymius susipykimus ar apsižodžiavimus, leiskite vaikams išsiaiškinti patiems. Tuo būdu jie mokosi, kaip taikių derybų būdu išspręsti tarpusavio nesutarimus ir pasitikėti savo jėgomis.

* Mokykite problemų sprendimo įgūdžių:

Jūs galite mokyti vaikus problemų sprendimo tada, kai jie nesipeša. Sugalvokite konfliktines situacijas ir pakvieskite vaikus kartu pagalvoti, kokie sprendimai būtų priimtini visiems konflikto dalyviams. Jaunesniems vaikams galite naudoti inscenizacijas su lėlėmis. Skatinkite pagalvoti ir pamatyti, kaip tam tikras elgesys verčia jaustis aplinkinius. Kai konfliktinė situacija iškyla tikrovėje, paskatinkite vaikus prisiminti, ko išmoko ir pasinaudoti naujais įgūdžiais.

* Nustatykite paskatinimų sistemą:

Įveskite taisyklę, kad už tam tikrą laikotarpį be peštynių ar buvimą draugišku ir bendradarbiaujančiu vaikai gauna paskatinimą, pvz. lipduką. Tam tikras skaičius lipdukų tampa konkrečiu paskatinimu (daiktu, veikla).

* Naudokite pertraukėlę ir natūralias bei logines pasekmes:

Vaikai turi išmokti, kad kiekvienas elgesys turi pasekmes. Neleiskite įsibėgėti peštynėms ir iš karto nutraukite fizinę agresiją, išskirdami vaikus ir skirdami pertraukėles. Nesiaiškinkite, kas pradėjo peštynes ir skirkite pertraukėlę nusiraminimui abiems vaikams, nes jie turi išmokti, kad yra abu vienodai atsakingi už peštynes. Kai kuriose šeimose kuris nors  iš vaikų moka subtiliai išprovokuoti kitą, žinodamas, kad šis turės atsakyti už peštynes. Pertraukėlės turėtų būtų taikomos ir jūsų vaikų svečiams; tik informuokite jų tėvus iš anksto. Jei svečiai nesilaiko jūsų namų taisyklių, jie turėtų būti išsiunčiami namo.

* Netoleruodami peštynių ir reikalaudami atsakomybės iš visų dalyvių, padėsite vaikams išmokti derybų, problemų sprendimų ir savikontrolės įgūdžių, kad išvengtų fizinės agresijos.

* Natūralios bei loginės pasekmės - dar vienas efektyvus būdas kontroliuoti brolių/seserų peštynes. Jei vaikai susipešė dėl žaislo, loginė pasekmė būtų atimti žaislą, kol jie nesusitars, kas žaidžia pirmas. Jei išgirdote virtuvėje dūžtančios lėkštės garsą ir randate du pyplius šaukiančius darniu duetu: ”Čia ne aš, čia ji/jis”, natūrali pasekmė būtų - abu vaikai sutvarko priterštą virtuvę ir atsako už išdykavimą.

* Renkite šeimos susirinkimus:

Šeimose su mokyklinio amžiaus ir net su mažesniais vaikais gali būti rengiami kassavaitiniai susirinkimai, kur aptariami praėjusios savaitės įvykiai, ateities planai. Kiekvienas narys turi erdvės pasisakyti ir pasidalinti savo jausmais.

* Mylėkite kiekvieną vaiką savaip:

Kai kurie tėvai stengiasi mylėti ir apdovanoti savo vaikus vienodai. Jie perka jiems tokius pačius žaislus, drabužius, skiria kiekvienam vienodai laiko, užrašo į tuos pačius būrelius. Deja, toks požiūris tik dar labiau skatina konkurenciją ir pavydą. Verčiau vertinkite kiekvieno vaiko individualias savybes ir gabumus. Venkite palyginimų ir tokių posakių, kaip: ”O Birutė tavo amžiaus jau mokėjo pati užsirišti batus ir susipinti kasą”. Tokie palyginimai verčia vaiką jaustis nuvertintu ir sukelia priešiškumą ne tik sesers, bet ir tėvų atžvilgiu. Įvertindami vaikų unikalias savybes ir talentus, padėsite jiems pasijusti ypatingais ir mylimais už tai, kokie jie yra.

* Kitas būdas parodyti savo meilę ir kiekvieno vaiko unikalų vertinimą yra amžių atitinkantys paskatinimai. Vyresnis vaikas gali ilgiau užtrukti kieme, tuo metu, kai jaunesnis apsidžiaugs, jei mama šį vakarą paskaitys ne vieną, bet dvi pasakas. Kai perkate drabužius ar kasdieninius daiktus, stenkitės laikytis būtinybės, o ne teisingumo principo. Jei jūsų devintokui reikia futbolo batelių fizinio lavinimo pamokoms, tai nereiškia, kad tą patį turite įgyti ir jūsų  trimetei dukrai.

* Paruoškite vaikus prieš gimstant naujiems šeimos nariams, leiskite jiems dalyvauti pasiruošime priimti kūdikį. Neišsigąskite pirminio vyresnėlio priešiškumo kūdikio atžvilgiu.

* Skirkite kiekvienam vaikui savo individualaus laiko:

Tai nebūtinai turi būti vienodas laiko kiekis kiekvieną dieną. Skirkite savo laiko vaikui pagal jo reikmes. Sergančiam ar švenčiančiam gimtadienį vaikui, aišku, prireiks daugiau laiko, bet svarbu, kad visi šeimos vaikai žinotų, kad tėvai žino ir atsižvelgia į kiekvieno individualius poreikius.

* Mokykite gerbti nuosavybę ir asmeninę erdvę:
Dažnai jaunesni vaikai linkę sekioti vyresnįjį ir tai sukelia stiprų vyresnėlio nepasitenkinimą. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi trylikametis, pas kurį ateina mergina, o jo penkiametis brolis tupi jo kambaryje ir prašo padėti jam konstruoti lego traukinį.

* Vaikams naudinga užsiimti individualia veikla ir leisti laiką atskirai nuo brolių /seserų. Tai padeda formuotis individualiai asmenybei  ir sumažina trintį tarp vaikų. Vertimas per prievartą leisti laiką su jaunesniu broliu/seserimi ir taikytis prie jų poreikių tik padidins priešiškumą ir konkurenciją.

* Maži vaikai natūraliai yra egoistiški ir nelinkę dalintis savo žaislais ar daiktais. Tai išmokstama su amžiumi, bet nepamirškite, kad kiekvienas nori turėti asmeninių daiktų. Skatinkite vaikus gerbti kito nuosavybę ir atsiklausti, jei nori pasinaudoti kito daiktu.

* Venkite perdėtos jaunesniojo vaiko apsaugos:

Nepulkite automatiškai ginti jaunylio vaiko konfliktuose. Tyrimai rodo, kad kaip tik jaunyliai dažniau išprovokuoja peštynes, o bausmė tenka vyresniajam. Fizinio konflikto atveju, abu vaikai turėtų išmokti prisiimti atsakomybę už savo indėlį į peštynes.

* Neužkraukite per daug atsakomybės  vyresnėliui:

Neretai tėvai net patys to nepastebėdami užkrauna daugybę pareigų vyresniam vaikui, kas ilgainiui gali sukelti jo priešiškumą jaunylio atžvilgiu. Kita vertus, jaunėlis gali pradėti pavydėti vyresnėliui tėvų suteiktų galių. O tai vėl gi skatina konfliktus ir peštynes. Stenkitės pasiskirstyti pareigas pagal amžių. Štai pvz. vyresnis vaikas gali padengti stalą, o jaunėlis nurinkti indus po vakarienės.

* Nepamirškite, kad brolių seserų ginčai yra natūrali raidos dalis. Būkite realistiški ir nesitikėkite namų be ginčų ar laikinų nesutarimų. Nesiskųskite vaikų akivaizdoje, kad jie nuolatos pešasi, nes jie gali pradėti elgtis taip, kad  įgyvendintų jūsų lūkesčius.

Į klausimus atsakė vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Skirmantė Povilėnaitė

Paramos vaikams centro inf.

Padedant specialistams, per metus beveik 700 vaikų tapo saugu

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau – Tarnyba) duomenimis,  675 vaikai, kuriems nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, šiuo metu jau yra užbaigtas atvejo vadybos procesas, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

„Pagalba vaikui ir jo šeimai sėkminga tik tuomet, kai padedama šeimai tiek, jog jai jau nereikia socialinių darbuotojų ar kitų specialistų pagalbos. Tikiu, kad mūsų visų darbas turi vieningą kryptį – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir užtikrinti geriausius interesus“, – sako Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Gavę pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, vaiko teisių apsaugos specialistai visoje Lietuvoje bet kuriuo paros metu, savaitgaliais, švenčių dienomis reaguoja į gautą informaciją: vyksta į šeimą, gydymo ar švietimo įstaigą ar kitą vietą, kurioje tuo metu yra vaikas, ir vertina realią situaciją. Nuvykę į vietą, vaiko teisių apsaugos specialistai (toliau – VTAS) bendrauja su tėvais, pačiu vaiku, kitais asmenimis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką ir įvykusią situaciją. Pagrindinė VTAS užduotis – įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, todėl yra vertinamas grėsmės vaikui lygis.

Jeigu nustatomas I grėsmės vaikui lygis, VTAS inicijuoja pagalbą šeimai: visa medžiaga apie vaiką perduodama savivaldybės paskirtam atvejo vadybininkui, kuris telkia įvairių sričių specialistus ir stengiasi padėti šeimai spręsti kilusius sunkumus. Vaikas lieka gyventi su tėvais.

Kai nustatomas aukščiausias grėsmės vaikui lygis, tai reiškia, kad vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi reali grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą gavimo. Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. Tarnyba gavo 12 795 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o tai yra virš 2000 pranešimų per mėnesį arba net 70 galimų vaiko teisių pažeidimų per dieną, į kuriuos Tarnybos budėtojai ar gynėjai reagavo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

„Pastebime, kad visuomenė tapo aktyvesnė – pamačiusi skriaudžiamą vaiką ne tyli, o elgiasi pilietiškai – praneša mums, vaiko teisių apsaugos specialistams, arba policijos pareigūnams. Ilgalaikė nepriežiūra, fizinės bausmės, žeminimas, patyčios, gąsdinimas sutrikdo normalią vaiko raidą, sveikatą. Ar galima užauginti savimi pasitikintį asmenį jam kasdien kartojant, kad jis yra nevykėlis ar kaltas dėl problemų šeimoje? Ar įmanoma tikėtis, kad vaikas bus sumanus, jeigu visos jo iniciatyvos buvo sumenkintos? Tikriausiai ne. Tai, ką patiriame vaikystėje, vėliau turi tiesioginės įtakos, kaip mums sekasi megzti santykius, draugauti, dirbti, mokytis, mylėti, auginti savo vaikus“, – sako direktorė A. Jakavonienė.

2019 m. liepos 1 d. sukako vieneri metai, kai pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – iki tol savivaldybių administracijų struktūrine dalimi buvę vaiko teisių apsaugos skyriai tapo vieningos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dalimi.

Aptartas vaiko teisių apsaugos tarnybos ir medikų bendradarbiavimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vadovai su Respublikinės Panevėžio ligoninės medikais tarėsi dėl glaudesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo išduodant medicinines vaikų sveikatos pažymas.

Panevėžio ligoninės diagnostikos ir gydymo klinikos vedėja Ramunė Paliokaitė sakė, kad gydytojai-pediatrai yra informuoti ir laikosi susitarimo išduoti vaiko sveikatos pažymas, o jeigu kokie nesklandumai ir kyla, tai apie tai bus dar kartą informuotas Skubios pagalbos-priimamojo personalas, dar kartą apie tai bus kalbamasi ir su gydytojais-pediatrais.

 „Medicininės vaiko sveikatos pažymos VTAS specialistams būtinos, o kartais jų ligoninės priėmimo skyriuje tenka laukti ir po kelias valandas. Tad su medikais kalbėta apie tai, kaip užtikrinti greitesnę vaiko medicininę apžiūrą, kokiomis aplinkybėmis medicininė pagalba teikiama ligoninėje, kokiomis – pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Taip pat aptarėme abiem įstaigoms priimtinus bendravimo ir bendradarbiavimo aspektus“, - susitikimą apibendrino VTAS Panevėžio apskrities vedėja Žaneta Ginaitė.

Paėmus vaikus iš nesaugios jiems aplinkos, VTAS budėtojai pirmiausia ieško vaikus galinčių priimti artimųjų. Deja, ne visada giminaičiai sutinka vaikus net ir laikinai pagloboti, todėl juos tenka apgyvendinti arba pas globėjus, arba bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Nuvežę vaikus ten, VTAS budėtojai privalo  pateikti ir medicininę vaiko sveikatos pažymą. Todėl naktį ar savaitgalį vaikų teises ginantys specialistai dažniausiai kreipiasi į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių ir ten dirbančius medikus, šioms pažymoms gauti. Tad abiejų įstaigų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas vaikui, būtinas.

Susitikime dalyvavo VTAS Panevėžio apskrities vedėja Žaneta Ginaitė, Panevėžio miesto patarėjas Dovaras Nevardauskis, specialistė Laima Saulytytė – Statkevičienė, diagnostikos ir gydymo klinikos vedėja Ramunė Paliokaitė bei priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė.

Dienos stovyklos vaikams siūlo turiningą laisvalaikį

Dienos stovyklos vaikų vasarą praturtina naujais atradimais. Dienos stovyklas birželį daugiausia organizavo mokyklos, o vasarai įpusėjant iniciatyvą perima vaikų dienos centrai bei neformaliojo švietimo įstaigos.

Vaikai, Šiauliuose lankantys vaikų dienos centrą ,,Parama šeimai“ visą savaitę mėgaujasi stovyklavimo malonumais, kurie kartu yra ir turiningas laisvalaikis, ir pamokos.

,,Tokios stovyklos, kai vaikai ne tik žaidžia ir pramogauja, bet ir patiria kažką naujo – labai svarbios. Laikas nenuėjo veltui, net ir suaugusieji pasisėmė žinių, o svarbiausia, visiems buvo gera kartu. Botanikos sodo aplinka – puiki vieta dienos stovyklai, kai kartu pramogos ir pamokos“, – sako Ala Šimkus, Šiaulių apskrities VTAS vyresnioji patarėja.

Dienos stovyklos vaikams pirmąją paskaitą surengė Žemaitijos skautų organizacijos narys Giedrius Girdvainis. Svečio pasakojimas užbūrė – daugelis stovyklautojų pirmą kartą išgirdo, kaip skautai eina į žygį, kas padeda geriau jaustis gamtoje, o ir apskritai gyvenime.

,,Gebėjimai išgyventi sudėtingą dieną yra tie dalykai, kurie svarbūs ne tik žygyje. Galima turėti sudėtingą įrangą, išmaniųjų daiktų, bet jeigu nėra sumanumo, tai neišeis jais pasinaudoti. Ką žmogus turi padaryti, kai kažkur pasiklysta, kai jam kas nors neaišku? Ogi nepanikuoti“, – gyvenimo išminties vaikus mokė skautas Giedrius Girdvainis.

Vaikų dienos centrai dirba visą vasarą, dienos stovyklos integruojamos į bendrą užimtumo programą, kiekvienos dienos stovyklos tema yra vis kita. Teminės dienos stovyklos tęsiasi apie savaitę. Dalis stovyklų renginių finansuojama iš projektinių lėšų, dalį paremia verslininkai – pavyzdžiui, vaikus pakviečia į boulingą.

Šiaulių vaikų dienos centro ,,Parama šeimai“ socialinė darbuotoja Eralda Cimalionskaite sako, kad dienos stovyklos metu ugdomi vaikų tarpusavio bendravimo įgūdžiai, meilė gamtai, gebėjimas dirbti komandoje, plečiamas vaikų akiratis, o žinios, įgytos stovyklose, padės mokytis, kai prasidės mokslo metai, nes pateikiamos įdomiai, vaikai per žaidimus noriai mokosi naujų dalykų – nuo gamtos pažinimo iki naujų erdvių lankymo. Labai svarbu yra tai, kad vaikai dienos stovyklose laiką leidžia saugiai, nes yra prižiūrimi dienos centro darbuotojų, o svarbiausia, kad vaikams organizuojamos įvairios veiklos ir edukacijos.

Dalis Šiaulių vaikų dienos centrų auklėtinių po kelias dienas išvyksta į stovyklas su nakvyne. Vien Šiauliuose vaikų dienos centruose vasarą leidžia per pusantro šimto vaikų. Daliai vaikų lankyti dienos centrus rekomenduoja socialinės darbuotojos.

Šiemet Šiaulių miesto savivaldybė skyrė 100 000 eurų finansuoti vaikų vasaros užimtumo programoms. 2019 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais Šiauliuose bus įgyvendinamos 36 vaikų vasaros užimtumo programos, kuriose dalyvaus daugiau nei pusantro tūkstančio 1-12 klasių mokinių. Vaikų dienos centrų veiklas finansuoja ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

Iššūkius auklėjant vaikus padeda įveikti pasakos

Pirmasis visus Kauno rajono globėjus sujungęs susitikimas nevasariškai vėsią dieną virto šiltu jaukiu sambūriu ir dar kartą priminė, kokios svarbios mūsų gyvenime yra pasakos. Psichologė psichoterapeutė, Jungiškos krypties analitikė doc. dr. Asta Adler globėjams parengė originalią paskaitą apie traumą ir atsparumą vaiko gyvenime, o svarbias žinias perteikė per pasakos analizę.

Iššūkius, su kuriais susiduriama auginant neretai sudėtingo likimo vaiką, gali padėti įveikti ne kas kita, kaip pasakos. Pasakos išties labai svarbi dalis tiek suaugusiųjų tiek vaikų gyvenime.

“Jos tarsi veidrodis, kuriame gali pamatyti save, kultūrinius aspektus. Jungistinėje perspektyvoje manoma, kad pasakos yra tarsi iškristalizuota žmonijos psichikos patirtis. Ji mums padeda suprasti ne tiek išorinio pasaulio dalykus, kiek vidinio. Vaikams leidžia suvokti gyvenimo struktūrą, pažinti šviesią ir tamsiąją gyvenimo pusę”,  –  kalbėjo psichologė.

Mokslininkės įsitikinimu, nors mes stengiamės vaikams kuo daugiau pozityvios patirties suteikti, tačiau neišvengiamai gyvenant jiems tenka susidurti ir su skausmingais dalykais: su demonais ir drakonais, pažinti juos ilgesnį ar trumpesnį laiką, daugiau ar mažiau skausmingai.

“Ir čia per pasakas perduota patirtis labai praverčia. Tai pasakos yra ta struktūra, kuri sako vaikui, kad problemas galima išspręsti ir kaip tai padaryti. Kartais laikinai atidėti, kartais – visam laikui susidoroti. Klausydamas pasakojimo vaikas įsimena jam svarbiausius niuansus”,    patikino Asta Adler.

Psichologė pasidalijo savo patirtimi. Trimetis sūnus Batuoto Katino istorijoje užfiksavo frazę: “nesvarbu, kad mažas, svarbu, kad gudrus”. Tuo metu šis patvirtinimas jam labai pagelbėjo, įkvėpė pasitikėjimo.

Visos pasakos moko. Astos Adler įsitikinimu, žmogaus atsparumas sunkioms situacijoms nėra tik savybė, tai yra procesas. Jame dalyvauja tiek pats vaikas pasirinkdamas, tiek šalia jo esantys žmonės bei tam tikri įvykiai. Tą svarbu žinoti vaiką auginančiam žmogui: nuo mažens ugdyti atsparumą, gebėjimą mokytis iš sunkių situacijų ir perkeisti jas į patirtį.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Kauno rajone Zita Surdokaitė sako, kad rajono globėjai yra labai motyvuoti, nuolat siekia naujų žinių, su šiais nelengvai misijai atsidavusiais žmonėmis palaikomas glaudus ryšys. Šiuo metu Kauno rajone beveik šimtas globėjų.

Susitikimą organizavo Vaiko gerovės centras “Gynia” ir Paramos šeimai centras “Darnūs namai”. Planuojama tokią šventę surengti kiekvienais metais minint Globėjo dieną.

 

Tarnybos direktorė A. Jakavonienė: „Dėkojame beveik 4000 globėjų visoje Lietuvoje“

Šiandien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė pasveikino Ozo keturių tvenkinių parke vykstančio Globėjų pikniko dalyvius.

„Dėkojame jums, brangūs globėjai. Jūs priimate vaikus į savo šeimas ir suteikiate jiems tai, ko jiems labiausiai trūksta – saugumą, šilumą, rūpestį, šeimą. Jūs esate pavyzdys visiems, Jūs kuriate draugišką, atjaučiančią, palaikančią visuomenę. Tikimės, jog Globėjų dienos šventė kasmet taps vis didesne, o globėjų skaičius Lietuvoje vis augs,“ – sveikindama susirinkusius sakė A. Jakavonienė.

Pasak A. Jakavonienės, globėjų šiuo metu Lietuvoje yra beveik 4000, kurie globoja daugiau kaip 5000 tėvų globos netekusių vaikų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė taip pat paragino dar kartą kartu su šeimynykščiais apsvarstyti tapimo globėjais galimybę: „Kviečiame susimąstyti apie globą ir patiems tapti globėjais. Šiuo metu daugiau kaip 2000 vaikų auga vaikų globos institucijose. Investicija į tarpusavio santykius yra itin svarbi. Tapdami globėjais jūs įteiksite dovaną ne tik vaikui, bet ir savo šeimai. Galite dalintis savo meile, šiluma ir padėti užaugti.“

VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyvos Globos centro vadovės Linos Vegėlienės teigimu, Lietuvoje vykstant institucinės globos pertvarkai bei pereinant prie vaiko globos šeimai artimoje aplinkoje, globėjų poreikis, ypač galinčių globoti vyresnio amžiaus vaikus, vis didėja: „Organizuodami šį renginį siekiame ne tik suburti tvirtą globėjų bendruomenę Vilniaus mieste, bet ir norime paskatinti dalintis savo patirtimis ir sėkmės istorijomis, kurios, tikimės, įkvėps ir kitus susimąstyti apie globos prasmę ir teikiamą visapusišką naudą. Norime griauti nusistovėjusius stereotipus apie globojamus vaikus ir globėjus, todėl į renginį kvietėme visus vilniečius. Tikimės, kad šis renginys taps gražia tradicija. Primename, kad Globos centrai teikia nemokamas pagalbos paslaugas globėjams, įtėviams ir jų globojamiems bei prižiūrimiems vaikams,“ – teigė L. Vegėlienė.

„Visiems linkiu nebijoti bandyti, nebijoti svajoti ir imtis įvairių veiklų. Juk to, kas mums atrodo neįmanoma, galbūt paprasčiausia nesistengėte padaryti. Tai galioja ne tik vaikams, tai galioja ir suaugusiems, galvojantiems apie vaikų globą. Dar kartą padėkojame globėjams už jų prasmingą, atsakingą ir pasiaukojantį darbą ir skatiname tapti globėjais,” – sakė LinaVegėlienė, VŠĮ Pagalbos paaugliams iniciatyvos Globos centro vadovė. 

Globėjų pikniko dalyviai gali dalyvauti įvairiose veiklose: piešti paveikslą, gaminti oro lėktuvėlius ir dalyvauti oro lėktuvėlių varžybose, leisti aitvarus, muilo burbulus, norintys gali išbandyti piešimo ant veido su specialiais grimo dažais pramogą, dalyvauti taiklumo rungtyse, sporto treniruotėse. Aktyviausi dalyviai renginio metu bus apdovanoti prizais.

Ankstesnis 1 2 3 ... 73 Sekantis
X