Naujienos

Vienas esminių sveiko vaiko vystymosi principų – jautimasis saugiu

Vaikystėje namai yra ta aplinka, kurioje vaikas praleidžia daugiausia laiko. Formuojantis vaiko asmenybei labai svarbu, kad vaikas, būdamas namuose jaustųsi psichologiškai ir fiziškai saugus.

„Saugumo jausmas yra vienas iš esminių veiksnių sveikai vaiko asmenybės raidai. Namie gali nebūti skanumynų ar daugybės naujausių žaislų, bet jei vaikas juose jausis saugus – jo pagrindiniai poreikiai bus patenkinti. Jei tėvai namuose vartoja alkoholį, rekomenduojame bent vienam iš tėvų išlikti blaivia sąmone, kad galėtų užtikrinti vaikui saugią aplinką, atliepti jo poreikius, jau nekalbant apie konfliktines situacijas ar smurtą šeimoje“, – sakė Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Vaičekauskienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai primena, kad nuo 2020 m. sausio 1 dienos yra sušvelnintas vaiko iki 6 metų palikimas be priežiūros. Naujomis pataisomis panašiai kaip ir anksčiau numatoma, kad vaiko tėvai turi pasirūpinti, jog vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų žmonių priežiūros. Tačiau palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.

 „Vaiko teisių apsaugos specialistų darbo patirtis rodo, kad ne kiekvienas šešiametis ar net keleriais metais vyresnis vaikas gali būti paliktas vienas namuose – tai priklauso nuo paties vaiko, jo įgūdžių, būdo bruožų. Primename, kad tėvai, palikdami vaiką ar vaikus namuose, pirmiausia, turi pasirūpinti, jog būtų išvengta vaiko teisių pažeidimų – nepriežiūros atvejų, vaiko palikimo vieno namuose naktį ar aplinkoje, kurioje galimai gresia pavojus jo sveikatai ar net gyvybei“, – teigė A. Vaičekauskienė ir pridūrė, jog taip derėtų elgtis ne dėl vaiko teisių apsaugos specialistų, o dėl pačių vaikų gerovės.

Jei tėvai nusprendžia vaiką palikti vieną namuose, prieš palikdami turėtų atsakyti sau į keletą klausimų: ar vaikas yra pakankamai suaugęs ir brandus, kad klausytų tėvų nurodymų net jiems nebūnant šalia; ar vaikas sugeba atrakinti ir užrakinti duris, atidaryti ir uždaryti langus; ar netikėtoje situacijoje, pavyzdžiui, pridegus maistui ir įsijungus dūmų detektoriui, vaikas nesutriks; ar vaikas sugebės susisiekti su tėvais ar kitais suaugusiais, jeigu jam reikės pagalbos ir pan. Primename,  kad nakties metu, nuo 22 iki 6 val. ryto, negalima vienų namie palikti arba vienų į lauką išleisti vaikų iki 14 metų amžiaus. Su suaugusiais žmonėmis vaikai tuo metu lauke gali būti.

Įtarus, jog namuose paliekamas vaikas, kuris, jūsų nuomone, negali savimi pasirūpinti, ar vaikas paliekamas ilgam laikui, be maisto ir pan., raginame kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių. Gavę pranešimą, specialistai apsilankytų vaiko gyvenamojoje vietoje, išsiaiškintų situaciją ir, esant būtinybei, imtųsi priemonių, kad būtų apgintos vaiko teisės bei geriausi interesai.

 

Vaiko teisių gynėjų ir savivaldybės vadovų susitikimas Molėtuose: geriausi vaikų interesai bus užtikrinami padedant visai šeimai

„Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais pereinama prie vaiko situacijos vertinimo, po kurio seka vaiko ir šeimos poreikius atitinkančios pagalbos ir paslaugų teikimas, o užtikrinant vaiko saugumą, kai atvejai nėra kritiniai, pirmiausia bus atsiremiama į vaikui artimus asmenis. Tokiu būdu siekiama dar efektyviau ginti vaikų teises, o šeimoms suteikti veiksmingesnę ir operatyvesnę pagalbą, kad būtų užtikrinta vaikų prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje“, – susitikimą su Molėtų rajono savivaldybės meru, administracijos vadovais pradėjo Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Irena Gaigalienė.

Anot VTAS vedėjos I. Gaigalienės, pagrindinė naujiena – atsisakyta grėsmės lygių bei pereita prie šeimos ir vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o apsaugant vaiką nuo nesaugios aplinkos, padėti pirmiausia bus prašoma močiučių, senelių, krikšto tėvų, šeimos draugų ar kitų vaikui artimų asmenų. Jie galės padėti šeimai laikinai prižiūrėdami vaiką savo šeimoje arba kartu su tėvais rūpindamiesi vaiko saugumu tėvų namuose, kol vaikui ir tėvams pagalbą teiks mobilios komandos specialistai ir atvejo vadybininkai.

Neatsiradus artimųjų, kurie padėtų sunkumų patiriančiai šeimai, visa šeima ar vaikas su vienu iš tėvų, gebančių pasirūpinti jo saugumu, bus apgyvendinami krizių centre.

Oficialus artimųjų arba šeimos draugų įsipareigojimas užtikrinti vaiko saugumą arba apgyvendinimas krizių centre vadinamas laikinąja priežiūra, kurios metu mobilioji komanda dirbs su šeima, kad suaugusieji keistų gyvenimo būdą, atsisakytų elgesio, pažeidžiančio vaiko teises. Laikinoji priežiūra tėvų gyvenamojoje vietoje ar fizinio asmens gyvenamoje vietoje galės trukti iki 30 dienų, atsiradus poreikiui, pratęsiama dar 10 dienų, o laikinoji priežiūra socialinių paslaugų įstaigoje gali trukti ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

„Svarbiausia, kad prižiūrimi artimųjų ar apsigyvenę krizių centre tėvai išlaiko savo teises ir pareigas, jiems sudaromos galimybės pasinaudoti siūloma pagalba ir neprarasti vaikų, jie nepaimami  iš šeimos. Be to, darbą su šeima ir vaiku nedelsiant pradeda mobilioji komanda, kas, kaip liudija pusantrų metų patirtis, efektyviai  motyvuoja tėvus keisti savo gyvenimo būdą, pasinaudoti siūloma pagalba, padeda įveikti iškilusius sunkumus ir užtikrinti vaikų teisę augti biologinėje šeimoje,“ – sakė VTAS vedėja I. Gaigalienė.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Jauneika informavo, kad šiuo metu rajone veikia vienas krizių centras, kuriame yra 9 vietos. Šiuo metu užimtos 5 vietos (gyvena motina su 4 vaikais), tad laisvos likusios 4 vietos. „Esame pateikę paraišką krizių centro plėtrai. Norėtume, kad jis išsiplėstų bent iki 15 vietų“, - sakė administarcijos vadovas S. Jauneika.

Pasitarimo metu apžvelgtas būtinų vaikams ir jo šeimai socialinių paslaugų spektras Molėtų rajono savivaldybėje, aptarta, kad būtina plėsti psichologų, priklausomybės specialistų, mediatorių paslaugas, gerinti jų prieinamumą. Pasak administracijos direktoriaus S. Jauneikos, siekiant pagerinti vaikų emocinę, psichologinę būklę, vienas pirmųjų uždavinių savivaldybei – psichologų paslaugos teikimas mokykloje, t. y. arčiau vaiko gyvenamosios vietos, kas būtų patogiau ir vaiakms, ir jų  tėvams.

VTAS vedėja I. Gaigalienė akcentavo ugdymo, švietimo, medicinos įstaigų darbuotojų svarbą stebint vaiko fizinę, psichologinę, emocinę būklę. „Svarbu pamatyti ne tik fizinį smurtą ir nepriežiūrą, tačiau ir visus kitus vaiko teisių pažeidimus. Anksčiau apie 90 proc. atvejų dėl vaiko teisių pažeidimų buvo alkoholio daromos žalos pasekmė. Šiuo metu vaiko teisių pažeidimų įvairovė yra didžiulė. Ypač padažnėjo atvejų, kai vykstant tėvų skyrybų procesui, nepasidalijama vaiku, jis tarsi tampa tėvų santykių aiškinimosi įkaitu. Tai vaiką žeidžia psichologiškai, atsiliepia jo kasdienio gyvenimo kokybei, vystymuisi, raidai. Tad jei mokyklos bendruomenė pastebi, kad vaiko, kurio tėvai skiriasi, elgesys pasikeitė, atsirado psichologinių problemų, reikėtų apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos specialistus. Tokiai šeimai galbūt nereikia atvejo vadybininko pagalbos, tėvystės įgūdžių mokymų, tačiau reikia kitų paslaugų“, – sakė VTAS vedėja I. Gaigalienė.

Keturias dukras užauginusi mama su vaikais praleistą laiką vadina žiauriai geru, psichologė įsitikinusi, kad būti kartu reikia mokytis

2020-ieji šalyje paskelbti Vaiko emocinės gerovės metais. Išsiugdyti saugumą visam gyvenimui, gerą emocinę būseną vaikui padeda ir kartu su šeima praleistas laikas. Koks buvimas kartu yra kokybiškas ir į ką atkreipti dėmesį pravartu, pataria Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologė Giedrė Starkevičiūtė. O patirtimi apie praktines gyvenimo pamokas dalijasi keturių sėkmingų merginų mama Sigita Meškinienė. 

Giedrė Starkevičiūtė:

Mokykimės iš vaikų. Vaikai iš prigimties turi savybę stebėtis, pažinti, džiaugtis paprastais dalykais, būti dabartyje. Kaip maži psichoterapeutai jie bando šia savybe užkrėsti ir kitus šeimos narius. Pažindami savo vaikus ir priimdami juos tokius, kokie yra, patys augame, prisimename tai, kas buvo pamiršta, užslopinta, o gal net neatrasta.

Tėvai paprastai didelį dėmesį skiria vaiko fizinei sveikatai, ugdymui, tačiau emocinė sritis apleidžiama iki neiškyla problemos. Gyvenimo tempas, aukšti reikalavimai verčia skubėti, bendravimui skirtas laikas trumpėja. Pabuvimas su vaiku, džiaugsmas dabarties akimirka tampa sunkiai realizuojama užduotimi.  

Prisiminkime, kad dabarties išgyvenimas ir suvokimas padeda jausti laimę, sumažina nerimą, stiprinti emocinį ryšį ne tik su artimaisiais, bet ir su išoriniu pasauliu. Akimirkos išgyvenimu ir įsisąmoninimu paremta ir viena iš paplitusių psichoterapijos krypčių, tuo remiasi įvairios nerimo mažinimo, depresijos įveikimo technikos ir metodai.

Sigita Meškinienė:

Suaugusiam labai sunku tai, kas lengva mažam vaikui gyventi dabartimi. Atsimenu vieną man atmintin įstrigusį pasivaikščiojimą su trejų Barbora (tada pagalvojau, kad dar geresnis pasivaikščiojimo partneris tegali būti tik Dievas), tokių metų vaikas visą dėmesį sutelkia į dabartį, klausinėja kas čia?, o kas čia?. Prisimenu, kaip susizgribau išlįsti iš to savo amžino susirūpinimo dalykais (lyg tai ką keistų) ir pasižiūrėti į kaštonus, antis prūde, į rudens lapus, pasidžiaugti dabartimi, momentu.

Taigi, buvau mokinė savo vaikų. Mokinė mokytis laimės iš to, kas yra. Tai tikrai buvo žiauriai kokybiškas laikas abiem pusėm, to neduos jokia karjera, jokie pinigai, anei pažintys. Tai pats geriausias brendas J.

Beje, esu įsitikinusi, kad kokybiškas laikas su vaiku turi būti geras ir man. Tai yra jis nebus kokybiškas, jei stengsiuosi padaryti gerą tik vaikui. Tokie tėvai vėliau kartoja, kiek daug vargo, kol užaugino, ar net jaučiasi aukos.

Giedrė Starkevičiūtė:

Buvimas kartu yra daugiau nei vien fizinis buvimas šalia. Būkime iš tiesų kartu. Siekdami išugdyti sveiką asmenybę, pasitikinčią savimi ir aplinkiniu pasauliu, tėvai turėtų puoselėti pozityvų emocinį santykį. Tokį santykį sustiprina buvimas kartu, kai vaikas jaučiasi girdimas, pilnai atliepiami jo poreikiai. Tai gali būti tam tinkama abiem pusėms priimtina veikla. Pasaka, žaidimas, piešimas, išvyka gamtoje ar bet kuri kita veikla, kuri ir vaikui ir tėvams kelia pozityvius išgyvenimus, sustiprina bendrystės jausmą.

Jei bendra veikla nėra nuoširdi, vaikas tai greitai pajus. Atkreipkime dėmesį, ar sau malonios veiklos neprimetame. Tokiu atveju vaikas geriausiu atveju tik prisitaikys prie tėvų, bet įsisąmonins žinią, kad jo paties jausmai ir interesai mažiau svarbūs. Greičiausiai šis įsitikinimas lydės ir suaugus. Norėdami, kad jūsų sūnus ar dukra tinkamai priimtų ir pažintų suaugusiųjų pasaulį, svarbu pirmiausia nuoširdžiai pažinti ir priimti jo.

Sigita Meškinienė:

Piešdavau kartu su dukromis, kad skaitytųsi. Turim didelį senovinį stalą, susidėliodavom guašą, teptukus, flomasterius, viską, ką turėjom, ir piešdavom kartu. Mergaitės man sakydavo: „Mama, jei tu nepieši, tada nesiskaito“. Nesiekėm jokio rezultato ar būti viena už kitą geresnės, nebuvo konkuravimo. Tiesiog piešėm, rengėm namų parodas, leidom namines knygas. Skaitydavom. Tiek tėtis, tiek aš. Ir tai buvo labai malonu, jokia pareiga ar auklėjimas. Modernūs tekstų kūrėjai, tie, kurie rašo vaikams, tikrai pagalvoja ir apie tėvus  - abiem pusėm yra ko pasimokyti. Dar kartu visi dainuodavom, giedodavom. Spontaniškai kažkuri užveda, o visi tęsia...Visa šeima. Iš to laiko prisimenu vaikų nuolatinį džiaugsmą. Tai labai medatyvus darbas, užvis svarbiau tokiu metu niekur neskubėti, nepamokslauti.

Kai vaikai paaugo, teko visą šitą laikotarpį paleisti, suprasti, kad daugiau to nebebus. Bet bus kitaip. 

Giedrė Starkevičiūtė:

Aukime kartu su vaikais. Tėvų laukia naujos užduotys vaikui augant, visų pirma - neslopinti ir netrukdyti keistis. Jeigu atsiskyrimui neleisime vykti natūraliai, nepriklausomumo ir laisvės poreikis jauną žmogų nuo mūsų tik atitolins. Augant ir bręstant suvokimas, atsakomybė, o tuo pačiu ir nepriklausomumas neišvengiamai didėja. Labai svarbu, kad tėvų reikalavimai ir elgesys keistųsi, kaip keičiasi ir pats vaikas, jo poreikiai. Į tai derėtų itin atkreipti dėmesį paauglystėje. Paauglio asmeninių ribų plėtimas be abejonės kelia nerimą arba nepasitikėjimą dėl išorinio pasaulio iššūkių. Bet juk po tuo slypi pačių tėvų baimės. Tik leidimas jaunam žmogui gyventi savo gyvenimą, skatinimas ieškoti ir palaikymas sudėtingais periodais stiprina jo pasitikėjimą savimi ir užtikrina pagarba grįstus tarpusavio santykius su artimaisiais. 

Sigita Meškinienė:                                                                                                

Vaikams augant kokybiško laiko sąvoka kinta. Jie daugiau laiko praleidžia su draugais. Bet mergaitės nenustojo būti atviros, pasakodavo apie mokyklą, mokytojus, draugus, pamokas, įvykius.

Dabar, kai jos jau suaugę, to laiko kartu mažai teliko. Bet nežmoniškai smagu šeštadienio rytą, kai tik išpuola, su kavos puodeliais rankose iki pusiaudienio pusryčiauti arba pietauti iki vakaro, arba vakarieniauti iki nakties. Labai gerai atsimenu tą momentą, kai suvokiau, kad tai yra brangiausias laikas, kad tai ir yra laimė. Būna, kad visi kalbam, visi klausom, juokiamės ir tada, supranti, kad visiškai nieko netrūksta, net jeigu ir trūksta labai daug ko... tiesiog tai tampa nebesvarbu. Svarbu būti...

Giedrė Starkevičiūtė:

Puoselėkime ritualus. Vaikas augdamas šeimoje perima tėvų vertybes, tokias kaip bendrumo jausmas, emocinė šiluma, palaikymas, pasitikėjimas, pagarba šeimos, giminės tradicijoms. Įvairūs ritualai, bendri įpročiai, šventės, sutinkamos šeimos rate, suteikia galimybę jausti laimę, saugumą, tvirtėja savasties, tapatumo jausmas. Suaugus tos pačios tradicijos perkeliamos ir į savo šeimą. Jei vaikas turėjo galimybę jausti džiaugsmą, laimę sutikdamas šventes šeimoje, tai siejasi su geromis emocijomis,  net ir suaugęs saugos šiuos prisiminimus ir jie gali tapti atrama, kai tos šeimos nebelieka ar gyvenimas susiklosto ne taip, kaip tikėtasi.

Sigita Meškinienė:

Dabar grįžta viskas, kas buvo to nuostabaus vaikystės laiko dovanota. Džiaugiuosi, kad išsaugojom tradiciją susitikti per Kūčias vien tik šeima (Kalėdos būna skirtos ir giminaičiams), ir tai, sakyčiau, labai intymus laikas, kuriam ilgai ruošiamės visa šeima, jis būna tiesiog mistinis.

Manau, kad vis dar vaikas laikomas mažiau žmogumi, mažiau vertu pagarbos. Ar nevertėtų tą santykį jau dabar pradėti gerinti? Man taip gera žiūrėti autobuse į paauglius su ausinukais, kai pagalvoji, jie tik stengiasi pabėgti į savo susikurtą erdvę, į harmoniją, gera žiūrėti į tyliai sau žaidžiantį trimetį, juk vaikas turi teisę į savo vienatvę. Penkerių mano vyresnioji su knygelėmis palįsdavo po lova ir tą erdvę ir laiką vadindavo laboratorija Ji buvo ten su savo mintimis, nesuplanuotomis mamos ar tėčio. Gera, kai prekybos centre sutinki mamą ar tėtį, kurie viską taip kantriai aiškina savo dviem mažamečiams, be jokio riksmo ir nekantros. Beje, atrodo, kad tokių kantriųjų ir sąmoningųjų daugėja.

Giedrė Starkevičiūtė:

Vaikai atkartoja šeimos modelį. Norint užauginti sveiką, stiprią asmenybę, gebančią mylėti save ir kitus, tėvams pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į save, būti pasiryžusiems save keisti pirmiausiai. Svarbu neužmiršti ir vaiko unikalumo, išskirtinumo, rodant pavyzdį, palaikant, padėti jam pačiam formuoti pasaulį, atitinkantį jo paties ir visuomenės vertybes. Juk veikia ne tiesioginis vaiko auklėjimas, patarimai, nurodymai, o tėvų pavyzdys, jų gyvenimas.

Kartais į specialistus kreipiamasi pagalbos dėl vaiko elgesio, vienok paaiškėja, jog elgesio modeliai panašūs. Per tėvų rodomą pavyzdį vaikas pažįsta pasaulį pirmiausiai, jį atkartoja. Išimčių būna, tačiau tokie atvejai kur kas retesni. Kai vaikystėje mato nuolatinius konfliktus ir dėl to kenčia, yra tikimybė, jog pasirinks priešingą modelį: savo šeimoje puoselės pagarba, palaikymu ir emocine šiluma grįstus santykius. Bet dažniausiai bendravimas šeimoje, elgesys, vertybės, tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Štai jeigu didžiausią atsakomybę šeimoje prisiėmė mama, o tėvo nedalyvavo vaiko gyvenime, formuosis suvokimas, kad toks ir turi būti šeimos santykis. Jei vaikas matė alkoholį vartojančius tėvus, vyravo įtampa, nepagarba ir smurtas, tai didelė tikimybė, kad suaugęs taip pat ar panašiai gyvens. Ypač svarbūs pirmieji vaiko gyvenimo metai, kai formuojasi bazinės asmenybės savybės, paremtos santykiu su tėvais ir šeimoje vyraujančiu elgesiu, jausmais.

Sigita Meškinienė:

Sakyčiau, kad ne vaikus reikia auklėti, o save. Keistis pačiam sunkiau nei auklėti kitą. Man visiškai neužkliuvo mūsų keturių dukrų paauglystės laikotarpis. Kai tu žmogui leidi būti paaugliu, tai jis juo išsibūna ir viskas. Nesakau, kad išvengėme problemų. Tiesiog priėmiau tai kaip jautresnį laikotarpį. Ir kur čia tragedija? Tragediją padarom mes, suaugusieji. Žiūrėkime savų nuodėmių ir iš jų gelbėkimės, o vaikai, laikui bėgant nusižiūrės, jie labai daug ką nusižiūri, tik mums sunku tai pripažinti. Tėvystei reikia subręsti, užaugti, dažnai reikia mokytis iš vaikų, įsiklausyti, atidėti savo nuostatas, įsitikinimus, gal jie nėra jau tokie geležiniai, kaip mums dažnai atrodo. Šiandien dukroms sakau: pasiimkit iš manęs, ką daviau gero, o blogo (tikrai padariau ir klaidų nemažai) neimkit, ir kai tik galėsit, atleiskit. Ir dažnai pakartoju: aš tiesiog su jumis gerai praleidau laiką. Ir viskas.

Situacija Vilainiuose primena, kaip svarbu laiku pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį

Vilainių (Kėdainių r.) seniūnijoje grupė paauglių, kurį laiką kėlusi nerimą vietos gyventojams ir pridariusi čia nemažai nuostolių, buvo identifikuota policijos. Vaiko teisių gynėjai Kėdainiuose sako, kad paaugliams inicijavo pagalbą, o permainų tikėtis greitai vargu ar įmanoma, mat problemos įsisenėjusios. Ši situacija dar kartą primena tėvams, pedagogams, o ir bendruomenei būti atidžiais vaiko elgesys nepasikeičia per vieną dieną.

“Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti besikeičiantį vaiko elgesį ir nepriskirti to vien paauglystės laikotarpiui. Dažniausiai vaikai iki tol įvairiais būdais bando mums, suaugusiems, perduoti žinią apie jų neatlieptus saugumo, dėmesio ir kitus emocinius poreikius“, – atkreipia dėmesį Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus  vedėja Neringa Martišienė.

Tokioje situacijoje ypatingai svarbus tėvų vaidmuo. Jei augdamas vaikas stokoja dėmesio, neretai bando jo išsireikalauti destruktyviu elgesiu arba pradeda vartoti alkoholį, svaigintis. Labai svarbu atliepti vaiko poreikius, padėti rasti veiklų, nukreipti energiją teigiama linkme.

Vaiko teisių specialistai pastebi, kad šiuolaikiniame technikos amžiuje vis mažiau lieka „gyvo“, ir dar mažiau produktyvaus tėvų bendravimo su vaiku. Todėl net trumposios žinutės, bendravimas nuotoliniu būdu yra nepalyginamai geriau, nei buvimas kartu, įnikus į išmanųjį telefoną. Augančiai, besiformuojančiai asmenybei nepamainomas nuoširdus tėvų rūpinimasis, domėjimasis jo pasiekimais ir problemomis, pasidalinimas džiaugsmu ir nerimu, ugdymas asmeniniu tėvų pavyzdžiu.

Specialistai sako pastebintys tendenciją, kad tokiu elgesiu pasižyminčių jaunuolių daugėja, o jų amžius jaunėja (jauniausiam šioje istorijoje minimam vaikui tik dešimt). Tačiau įprastinės pagalbos priemonės neveikia, atsiduriama neviltyje. Būtent dėl to Lietuva siekia įsigyti pasaulyje pripažintą Multidimensinę šeimos terapijos (MDFT) programą, skirtą keisti vadinamųjų „sunkių“ jaunuolių elgesį. Ji pasiteisino JAV, Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Šveicarijoje. MDFT programa skirta 11-19 metų vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio problemų. Tokių kaip piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, agresija, mokyklos nelankymas ar panašūs elgesio modeliai.

Iki vėlaus vakaro užsitęsusiame vaiko gynėjų, socialinės srities specialistų, policijos ir Vilainių bendruomenės susitikime sutarta aktyviau bendradarbiauti, keistis informacija, neleisti problemoms įsisenėti, o netinkamai besielgiančiam jaunimui pasijusti nebaudžiamiems.

“Jeigu gyventojai kenčia, bet nesikreipia pagalbos, mes apie tokį įvykį ir nežinome, – kalbėjo Kėdainių policijos vadas Alvydas Vaina. – Šiai dienai dėl minimų nepilnamečių pradėta iki dešimt ikiteisminių tyrimų”.

Vaiko teisių gynėjai primena, kad savalaikė informacija itin svarbi vaiko gerovės srityje dirbantiems specialistams. Kiekviena savivaldybė turi platų socialinių paslaugų tinklą, suteikiantį galimybę gauti profesionalią pagalbą. Nuo sausio įsigalioję pokyčiai taip pat prisidės prie geresnės šeimos ir vaiko apsaugos: pagal konkrečią situaciją dabar nustatomas apsaugos arba pagalbos poreikis; atsirado naujas laikinosios priežiūros institutas, ilgiau su šeima dirba mobilioji komanda, o į intensyvų darbą įtraukiami ne tik tėvai, bet ir vaikas. Tačiau tėvų indėlis į jų vaiko gerovę neabejotinai yra svarbiausias ir svariausias.

Kiekvienas kūdikis turi teisę į meilę, skirtą tik jam vienam

Nuostata, kad nė vienas biologinės šeimos atstumtas ar joje negalintis augti naujagimis nepatektų į institucinę globą, Šiaulių apskrityje sėkmingai įgyvendinama. Visiems kūdikiams, kurie negali augti biologinėje šeimoje, ieškoma globėjų ar įtėvių, aplenkiant institucinę globą.

,,Priežastys, kodėl biologiniai tėvai atsisako ar netenka teisės auginti savo mažylių, įvairios. Vieni jų naujagimių atsisako savo sprendimu, kitiems taikomas atskyrimas dėl sunkios tėvų ar vienintelio iš jų ligos, kuri biologiniams tėvams riboja galimybę pasirūpinti naujagimiu, treti kūdikių negali auginti dėl priklausomybių“, –  sako Virginija Petrylienė, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė.

Kūdikiui individualus dėmesys labai svarbus, toks pat svarbus, kaip maistas ir oras

,,Kiekvienas gimęs vaikas nori būti su savo tėvais, nori būti mylimas, priglaudžiamas, nešiojamas. Žvilgsnis, garsas ir prisilietimas kuria mamos ir kūdikio ryšį. Motinos ir vaiko ryšys – labai stiprus, užsimezga itin anksti, anksčiau negu vaikutis gimsta. Ryšys tarp vaiko ir motinos – vienas stipriausių gamtoje egzistuojančių ryšių. Įrodymais paremta, kad kūdikiai pažįsta savo mamą iš balso, širdies plakimo, jos kvapo. Ryšys abipusis  – kūdikiui pradėjus verkti, nerimauti, mama dažniausiai nujaučia, kas galėjo nutiko jos mažyliui, paėmus jį ant rankų geba nuraminti, paguosti. Mamos jautrumas     priklauso nuo to, ar greitai ji pastebi kūdikio siunčiamus signalus, ar teisingai juos supranta, kaip tinkamai ir greitai į juos atliepia. Tokiu būdu vyksta neverbalinis bendravimas – ugdomas  prieraišumas, kuris lemia tolimesnę kūdikio psichologinę, intelektualinę raidą“, – sako mobiliosios komandos (MK) psichologė Aura Svetikienė.

Pasak pašnekovės, šeimose, kur stokojama socialinių įgūdžių, meilės, pagaliau psichofizinių gebėjimų pasirūpinti naujagimiu, mažyliai labai kenčia. ,,Dirbant vaiko apsaugos sistemoje matyti, kad nutinka, jog dėl tėvų neatsakingo ir netinkamo gyvenimo būdo, vaikų poreikiai yra sutrikdomi. Tokiose šeimose kūdikiai dažniausiai guli, jų niekas nenešioja, nekalbina, nemyluoja. Mažylis patiria ,,emocinį badą“, badas gali būti ir ne vien emocinis“, –  sako MK psichologė.

Kai kūdikis negali augti savo biologinėje šeimoje

Idealu, kai tėvų atstumtą naujagimį įsivaikina šeima, tačiau ne visada kūdikį galima iš karto perduoti įtėviams, tuomet ieškoma budinčių globotojų ar nuolatinių globėjų.

,,Kūdikių namai yra praeitis, nes pati geriausia aplinka, augti vaikui nuo pirmos gimimo dienos yra šeima, kur kūdikis gauna didžiausią meilės ir priežiūros galimybę, ko kūdikių namuose tikrai neįmanoma garantuoti – dvi, trys darbuotojos tikrai negali keliolikai kūdikių skirti tiek dėmesio, kiek jiems reikia individualiai, pagaliau kas kelias valandas besikeičiantys darbuotojai neugdo prieraišumo, šeimos, savų rato jausmo“, –  sako Virginija Petrylienė, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė.

Mobiliosios komandos (MK) psichologė Aura Svetikienė akcentuoja, kaip svarbu kūdikiui, kad jis būtų nešiojamas, glostomas, myluojamas, girdėtų artimo žmogaus balsą, jaustųsi saugus. ,,Paėmus kūdikį iš šeimos ir patalpinus į jam saugią aplinką, atsitinka taip, kad jį pradeda globoti jam svetimas žmogus. Vėl iš naujo formuojasi naujas emocinis ryšys tarp mažylio ir ,,pakaitinės mamos“. Ji geba atliepti visapusiškus kūdikio poreikius ir mažylis greitai prisiriša. Atsiranda prieraišumo jausmas. Mažylis pradeda priprasti prie naujos aplinkos, pažįsta veidus, balsą. Dėl rūpesčio ir pažįstamo kvapo, globėja gali tapti kūdikiui tarsi jo dalimi. Patiriama meile, globa pagrįstas prieraišumas duoda teigiamų rezultatų, mažylis pradeda jaustis saugiai toje aplinkoje“, –  sako MK psichologė Aura Svetikienė.

Šiemet Šiaulių apskrityje vienai šeimai jau taikytas atskyrimas, kai dėl susidariusių aplinkybių mama iš gimdymo namų negalėjo vežtis naujagimio namo – konstatuota, kad tai būtų per daug pavojinga aplinka vaikeliui. Trūkstant globėjų ar budinčių globotojų Šiaulių apskrityje, kūdikiui surasta globėja kitoje apskrityje. Čia vaikelis bus saugus ir mylimas.

Sėkmingai rastos šeimos kūdikiams, kurie  palikti gyvybės langelyje. Šiaulių Moters ir vaiko klinikoje įrengtame gyvybės langelyje per dešimtmetį rasti 9 kūdikiai. Tik vieną jų biologinė mama panoro susigrąžinti. Kiti įvaikinti Lietuvoje ir auga mylinčiose šeimose - aplinkoje, kuri pati geriausia augti vaikui.

Palankiausia erdvė kūdikiui vystytis – šeimos aplinka

Po 2018 metų liepos pirmos galioja nuostata, kad nė vienas naujagimis nepatektų į institucinę globą –  savivaldybės privalo užtikrinti kūdikiams geriausią aplinką – šeimą, šeimyną, kur kūdikis gauna visą reikiamą priežiūrą, svarbiausia – individualų dėmesį visą parą, kuris trapiam mažyliui yra viena svarbiausių vystymosi sąlygų.

,,Tik per gerus santykius su tėvais, globėjais vaikas mokosi pažinti pasaulį, aktyvinamas vaiko kūrybingumas, pasitikėjimas savimi, intelektinis aktyvumas bei saugus prieraišumas“, –  sako  mobiliosios komandos (MK) psichologė Aura Svetikienė.

 

Panevėžio apskrities mobili komanda pernai sulaukė 80 kreipimųsi padėti šeimoms įveikti krizes

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus (toliau VTAS) mobilios komandos (toliau - MK) specialistės 2019 metais gavo 80 kreipimųsi teikti pagalbą apskrities šeimoms.

„Mobili komanda dirba su krizes patiriančiomis šeimomis, o mūsų darbo tikslas – suteikti šeimai intensyvią pagalbą, padėti išgyventi krizes ir siekti, kad vaikams būtų sudarytos geriausios sąlygos augti ir ugdytis biologinėje šeimoje“, – sakė Panevėžio apskrities VTAS mobilios komandos vyriausioji specialistė – socialinė darbuotoja Rasa Bložienė. 

Praėjusiais metais mobilios komandos specialistės daugiausia dirbo su Kupiškio rajone gyvenančiomis šeimomis, ten specialistų pagalbos prireikė 14 šeimų. Panevėžio mieste ir Biržuose sulaukta po 12 prašymų, Panevėžio rajone – 11prašymų teikti intensyvią pagalbą šeimai. Pasak specialistės, praėjusiais metais mažiausia kartų dėl mobiliosios komandos sudarymo kreipėsi Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybės, atitinkamai sulaukta 4 ir 3 prašymų. Panevėžio apskrities mobilios komandos specialistės pernai talkino ir kolegoms – dirbo su 8 šeimomis kitose apskrityse. „Deja, net ir atsidūrę krizėje, ne visi tėvai pasiruošę priimti jiems siūlomą pagalbą. Pasitaiko atvejų, kai klientai atsisako mobiliosios komandos paslaugų. Vieni jos nepriima, nes neturi ir negalės užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams augti ir ugdytis, kiti – nuo pat vaikų gimimo nebendravo ir nerodė jokio noro ateityje turėti ryšių su vaiku ar nenorėjo spręsti problemų“, – teigė R. Bložienė.

MK specialistės – klientui pripažinus, kad turi priklausomybę – Panevėžio priklausomybių ligų centre, psichosocialinėje reabilitacijoje motyvavo gydytis 13 asmenų, psichiatro konsultacijai nukreipti – 18. 28 dienų psichologinės socialinės reabilitacijos programoje –  “Minesotos programa” – gydėsi trys asmenys: vyras ir dvi moterys. Dar 5 šeimoje krizę patiriantys asmenys pasirinko medikamentinį – psichoterapinį ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodą.  „Nuo 2019 liepos mėnesio viena mama gydosi ilgalaikėje psichosocialinėje reabilitacijoje, bendruomenėje „Vilties švyturys“. Dar viena mama, išbuvusi pusmetį bendruomenėje, kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą ir dabar augina abu savo vaikus. Džiugu, kai darbas duoda teigiamų rezultatų ir pavyksta motyvuoti tėvus keisti gyvenimo būdą ir buities sąlygas“, – mobilios komandos sėkmės istorijomis dalinosi specialistė. Klientai sulaukė ne tik socialinio darbuotojo, priklausomybės ligų specialisto pagalbos, bet ir psichologo konsultacijų. Daugiausia konsultacijų teikta moterims.

Anot mobilios komandos socialinės darbuotojos, per pusantrų metų – tiek laiko apskričių vaiko teisių apsaugos skyriuose dirba mobilios komandos – išryškėjo tendencijos, kokiose šeimose ir kokie vaiko teisių pažeidimai fiksuojami dažniausiai. „Alkoholis ir jo lydimi nuolatiniai konfliktai šeimoje, tėvų psichikos sveikatos problemos, fizinis, seksualinis ir emocinis smurtas bei nepriežiūra – pagrindinės priežastys, kodėl vaikams šeimose buvo nesaugu“, – sakė mobilios komandos specialistė.

Anot socialinės darbuotojos, su šeima dirbanti MK siekia keisti tėvų gyvenimo būdą ir motyvuoti spręsti šeimos problemas iš esmės, kad jose būtų saugu vaikams augti, būtų užtikrinti nepilnamečių asmenų poreikiai, ugdymosi ir mokymosi galimybės.

Nuo šių metų pradžios MK su šeima dirba nebe 14, o 30 dienų. Specialistų pagalba teikiama ne tik tėvams, bet ir vaikams. 

Tarnyba Vilniaus Šv. Kristoforo Rotary klubui pristatė globos ir įvaikinimo galimybes

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM susitiko su Vilniaus Šv. Kristoforo Rotary klubo nariais, kurio metu pristatė globos ir įvaikinimo galimybės.

„Labai gaila, kad daugeliui visuomenėje globos ir įvaikinimo klausimai yra tabu. Šiais susitikimais norime skatinti žmones drąsiau kalbėti, galvoti ir domėtis globa bei įvaikinimu. Šiuo metu vyksta institucinė globos namų pertvarka, vis daugiau vaikų gyvena su globėjais, šeimynose, o tam, kad būtų galima visiškai atsisakyti institucinių globos namų, mums reikia visuomenės pagalbos ir prisijungimo į globėjų gretas“, –susitikimo metu akcentavo Tarnybos globos ir įvaikinimo skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Pasak Agnės Marčiukaitienės, tapti globėju yra nesunku ir tikrai mitas, kad trunka ilgai. „Taip, reikia lankyti specialius mokymus pagal jums patogų grafiką, bet tie kursai, pasak pačių globėjų, tikrai yra reikalingi, nes padeda spręsti problemas ateityje“, - pažymėjo A. Marčiukaitienė.

Susitikime dalyvavusi Živilė Kaminskienė, viena iš Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijos įkūrėjų, pasidalino asmeniška patirtimi ir įvaikinimo istorijomis. P. Živilė Kaminskienė paragino nevertinti savęs pergriežtai, nes vaikams reikia mylinčių tėvų, o ne „idealių tėvų“.

Pokalbio metu klubo nariai uždavė nemažai klausimų, taip pat domėjosi konkrečiomis situacijomis.

Tarnyba planuoja tęsti susitikimus su Rotary klubais ir įmonių kolektyvais, kuriems pristatinės globos ir įvaikinimo galimybes.

Praėjusiais metais dažniausia vaikų paėmimo iš šeimos priežastis – tėvų alkoholio vartojimas

Praėjusieji – 2019 – metai vaiko teisių apsaugos specialistams nestokojo iššūkių, atsakomybės bei naujų pamokų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) specialistai per praėjusius metus gavo 2067 pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų atvejų ir pagal teisės aktų numatytus kriterijus vertino, ar vaiką supanti aplinka yra saugi. Pastebėta, jog Tauragės apskrityje dažniausia vaikų paėmimo iš šeimos priežastis – tėvų alkoholio vartojimas. 

„Praėjusiais metais Tauragės apskrities VTAS specialistai reagavo dėl 2067 atvejų, iš kurių 953 užfiksuoti Tauragės rajone, 599 – Jurbarko rajone, 389 – Šilalės rajone, 126 – Pagėgių savivaldybėje. Į pranešimus reaguota nepriklausomai nuo savaitės dienos ar paros laiko, mat vaiko teisių apsaugos specialistai dirba ne tik dieną, tačiau ir naktį, taip pat poilsio bei švenčių dienomis. Kiekvienu atveju individualiai vertinome situaciją ir sprendėme, ar vaikui saugu likti toje aplinkoje, kurioje jis tuo metu buvo. Visgi, 561 atveju saugu nebuvo, todėl vaikus laikinai teko perkelti į saugią aplinką“, – statistiką pristatė Tauragės apskrities VTAS vedėja Birutė Sragauskienė.

Įvardytos ir priežastys, dėl kurių vaiko teisių apsaugos specialistams dažniausiai teko vaikus paimti iš šeimų. „Dažniausia priežastis – tėvų alkoholio vartojimas. Taip pat dažnai pasireiškė ir tėvų psichikos sveikatos sutrikimų būklių paūmėjimai (depresija, šizofrenija, emocinis išsekimas ir kt.), dėl kurių tėvai laikinai negalėjo pasirūpinti vaikais. Neretai šias problemas lydėjo bendravimo, socialinių, buitinių, ekonominių, tėvystės įgūdžių stoka, nedarbas, skolos antstoliams, bendruomenės, artimųjų palaikymo stoka“, – vardijo B. Sragauskienė.

Pastebėta, kad vis dar pasitaikė visuomenės žinojimo spragų dėl kai kurių vaiko teisių apsaugos sistemos aspektų. „Norisi priminti, jog vaiko teisių apsaugos specialistai neteikia socialinių paslaugų, nedirba prevenciškai – jie reaguoja į gautus pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Ši tvarka nėra visiškai nauja – pagal ją dirbame jau pusantrų metų, tačiau vis dar susiduriame su klaidingomis žmonių nuostatomis – neretai net ir baimėmis – kad stebime šeimas, vykstame pas jas savo iniciatyva. Patikiname, jog taip tikrai nėra – tam mes neturime įgaliojimų, o į šeimas vykstame tik gavę pranešimą ir vaikus iš šeimos paimame esant kritiniams atvejams“, – teigė vedėja.

Tauragės apskrities VTAS mobilioji komanda, kurią sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir priklausomybės ligų specialistas, dirba su šeimomis, išgyvenančiomis krizę po vaikų paėmimo. „Mes teikiame intensyvią pagalbą, vertiname saugumo ir rizikos veiksnius, šeimos stiprybes ir poreikius, šeimos narių elgesio pokyčius. Taip pat rengiame rekomendacijas savivaldybės paskirtam atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo, siekiant padėti šeimos nariams koreguoti elgesį ir užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką vaikui. 2019 metų laikotarpiu išvis dirbome su 43 šeimoms: su 15 šeimų – Tauragės rajone, su 19 – Šilalės rajone, su 6 – Jurbarko rajone, su 3 – Pagėgių savivaldybėje“, – apibendrino mobiliosios komandos psichologė Viktorija Kvietkuvienė.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. VTAS specialistai dirba pagal LR Seimo pernai priimtus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais atsisakyta grėsmės vaikui lygių, pereita prie vaiko situacijos vertinimo. Beje, stiprinama mobiliųjų komandų pagalba, t. y. atsiranda daugiau mobiliųjų komandų (nuo sausio 1 d. Tauragės apskrityje darbą pradėjo antra mobilioji komanda, kurios darbo vieta Šilalėje), kurios dirbs nebe 14 kalendorinių dienų, o 30 kalendorinių dienų. Tikimasi, jog šie pokyčiai šeimas ištikusias problemas padės spręsti dar efektyviau bei operatyviau. 

Ankstesnis 1 2 3 ... 95 Sekantis
X