Naujienos

Prieš 30 metų patirta vienybė šiandien kvietė jungtis į simbolinį Baltijos kelią

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai susirinkę Baltijos kelio 30-mečiui skirtame šventiniame minėjime drauge su kitais miestelėnais klausėsi 30 metų prisiminimų apie mūsų tautos vienybę ir dalinosi savaisiais.

„Tai buvo ypatinga diena. Mano mažajai dukrelei tuomet buvo vos keli mėnesiai, paprašiau anytos ją pasaugoti, o pati su tėvais ir brolio šeima išvažiavau prisijungti prie Baltijos kelio. Tikėjimas buvo didesnis už baimę. Stovėdami kažkur Ukmergės rajone, šalikelėje, susikibę už rankų jautėme neapsakomą džiaugsmą ir vienybę su kitomis Baltijos šalimis. Supratau, jog tai kelio pradžia būsimam mūsų valstybės pripažinimui. Šiandien aš didžiuojuosi, kad ten buvau“, - jaudinančiais prisiminimais dalijosi Romalda Stasionienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) mobiliosios komandos psichologė.

Prieš 30 metų tyliai, tačiau labai aiškiai savo siekius išreiškę Baltijos valstybės šiandien puoselėja iškovotą laisvę.

Alytiškius sukvietęs minėjimas stebino savo autentiška stilistika, išgirsti žodžiai ir dainų tekstai suvirpino net pačias tvirčiausias širdis, vaikų veiduose neblėso šypsenos. Susijungę į simbolinį Baltijos kelią šiandien alytiškiai spaudė vieni kitų rankas ir neslėpė džiaugsmo.

„Džiaugiuosi, kad aš buvau viena grandimi tos gyvos grandinės, kuri juosė tris laisvės siekiančias valstybes. Stovėjome nugara į rytus, veidais į vakarus, tuo viskas pasakyta. Buvo šiek tiek neramu, tačiau stojus į vieningą gretą su bendraminčiais bendraamžiais, senoliais ir vaikais supratau, kad tai istorinis momentas, kurio nelemta pamiršti“, - kalbėjo Rima Kundrotienė, Alytaus apskrities VTAS vyriausioji specialistė.

Po 30 metų mes džiaugiamės Baltijos kelio dalyvių vienybe ir tikime, kad šiandienos vaikai užaugę gerbs ir puoselės amžininkų prisiminimus apie patriotizmo ir tikėjimo kupinus 1989 – uosius.

 

Ypatingai Baltijos kelio sukaktis paminėta Pagynėje – į gyvą grandinę viltingai susikibo vaikiškos rankos

Prieš 30 metų du milijonus žmonių Baltijos kelyje sujungė laisvės ir vienybės idėja. Šiandien Vaikų gerovės centro „Gynia“ (Kauno r.) jaunuomenė susikibo į gyvą grandinę išreikšdami savo teisę ir troškimą augti šeimoje.

„Norėjome kartu su šaunia šio centro bendruomene nutiesti paraleles tarp istorinių įvykių ir šiandienos. Parodyti, kad tikėjimas ir viltis padaro stebuklus“, kalbėjo akcijos iniciatorė, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Sigita Mockienė.

Į simbolinį Baltijos kelią Pagynės liepų alėjoje vaikus palydėjo jaunas charizmatiškas būsimas politologas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Gytis Bagdonavičius paprastai, bet įtaigiai pravedė vaikus istoriniais 1989 rugpjūčio 23-iosios keliais. Perteikė to meto dvasią pasiremdamas archyvinėmis fotografijomis bei gyvais paties iš artimųjų perimtais prisiminimais.

Šiuo metu „Gynios“ vaikų gerovės centre laikinai gyvena 17 be tėvų globos likusių mergaičių ir berniukų. Net ir vasarą pasisvečiuoti jie nebuvo paimti. Kiekvienas iš šių vaikų viltingai laukia kol pasikeis tėvų gyvenimo būdas arba kol atsiras savo namų duris atverti pasiruošusi šeima.

Mainais į turiningą laisvalaikį - vaikų pažadai naujiems mokslo metams

Pasidžiaugti besibaigiančia vasara ir pasikalbėti apie naujų mokslo metų iššūkius, kiekvieno moksleivio ir vaiko pareigas bei teises Pasvalio rajono vaikus pakvietė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities (VTAS) specialistai. „Vaiko teises ginantys specialistai kartu su partneriais vaikus  pakvietėme į išvyką į Anykščius. Kai  kuriems tai buvo vienintelė išvyka šią vasarą, tad vaikams ne tik dovanojome šventę, bet ir įgyvendinome teisę į turiningą poilsį, o mainais sulaukėme pažadų stengtis mokytis, būti drausmingais ir padėti vieni kitiems“, - apie išvyką su vaikais pasakojo jos sumanytoja, Panevėžio VTAS vedėja Žaneta Ginaitė. 

Daugiausia emocijų ir diskusijų vaikams sukėlė dalyvavimas edukacinėje programoje „Duonelė kasdieninė“. Tiek edukatorės, tiek ir vaikus lydėję VTAS darbuotojos pabrėžė sunkų ir ilgą, darbui imlų kelią nuo grūdo iki duonos kepalo bei pateikė gyvenimiškus pavyzdžius: nuo pirmosios raidės iki profesijos, nuo pagarbos kitam iki draugystės. Vaikams buvo primintos senosios patarlės apie duoną, darbą ir pagarbą, šiomis temomis vyko ir diskusija su mažaisiais.

Vaikų teisių gynėjoms teko atsakyti į klausimus kokias teises ir kokias pareigas tuo  metu turėjo vaikai, kokius darbus jie dirbo ir kas prižiūrėdavo mažiausius kai tėvams tekdavo dirbti laukuose. „Vaikams svarbu geras pavyzdys, naujos patirtys, turiningas laisvalaikis, tada ir kalbos apie mokslo svarbą, žinias ir galimybes, vaikus lengviau pasiekia. Mūsų tikslas ne tik ekskursija, bet ir vaikų motyvacija mokytis, siekti, kurti, būti tolerantiškais ir draugiškais“, - sakė Ž. Ginaitė.

Turiningas laisvalaikis net 35 vaikams buvo garantuotas.

Rugsėjo pirmosios visi laukia su jauduliu

Artėjant rugsėjui, prasideda pasiruošimas darželiui ir mokyklai, kuris visada sukelia papildomų rūpesčių, jaudulio, pokyčių vaikams, tėvams, globėjams, pedagogams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šilutės rajone Indra Pranaitienė teigia, kad šeimos rugsėjo pirmosios laukia su jauduliu: vieniems neramu, kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje, kitiems – kaip suruošti vaikus į mokyklą. Šeimos, kurios patiria finansinių sunkumų, gali gauti paramą iš valstybės.  

„Labiausiai nerimauja tos šeimos, kurios pirmą kartą lydės savo atžalas į mokyklą. Joms rūpi ne mokyklinio krepšelio paruošimas, ne vaiko pasiekimai, bet jo emocinė būklė: kaip jis jausis naujoje aplinkoje, ar niekas neskriaus, kaip suras kabinetą, ar išdrįs paprašyti pagalbos, kaip vienas grįš į namus. Nerimauja ir šeimos, kurių pajamos yra nedidelės“, – pasakoja I. Pranaitienė.

Vaikų pareiga – mokytis, tėvų – sukurti tam tinkamas sąlygas

Vaikas turi teisę mokytis ir pareigą stropiai mokytis, o tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą – sudaryti vaikui saugią, mokymuisi ir visapusiškam bei harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai, lankydamiesi šeimose, pastebi, kad ne visi tėvai deramai vykdo savo pareigas.

„Besilankant šeimose, kuriose auga mokyklinio amžiaus vaikai, neretai tenka apgailestauti, kad tėvai nesugeba ir nesistengia sudaryti vaikams bent minimalių sąlygų mokytis: namuose nėra ne tik švarios vietos, bet net stalo, kėdės, kur vaikas galėtų ruošti pamokas, nėra ugdymuisi skirtų priemonių, švarių rūbelių. Pakalbinti šių šeimų tėvai dažnai atsako, kad dar negavo išmokų ir nieko nepirko“, – iš patirties kalba I. Pranaitienė.

Pasak patarėjos, vaiko teisių apsaugos specialistai nėra linkę smerkti tėvų, o siekia padėti jiems suprasti, kad tai yra jų pareiga užtikrinti vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi. Šeimoms, kurioms reikalinga pagalba, inicijuojama atvejo vadyba, pradedamos teikti socialinės paslaugos, tėvams skiriami įpareigojimai.

Socialinė parama mokiniams

Nepasiturinčios šeimos, patiriančios sunkumų auginant mokyklinio amžiaus vaikus, gali gauti valstybės paramą. Joms reikia kreiptis į savo deklaruotos ar gyvenamosios vietos savivaldybę. Socialinė parama skiriama nemokamam maitinimui ir mokinio reikmenims įsigyti. Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 183 eurai.

Šiais metais mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų dydis yra 76 eurai. Parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti teikiama ir nepinigine forma, jeigu mokinys auga socialinę riziką patiriančioje šeimoje. Jei mokinys patiria socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkinys sudaromas pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

Norintys gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymus savivaldybėms gali pateikti iki spalio 5 dienos. Dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai. Prašymą taip pat galima pildyti internetu www.spis.lt.

Detalesnę informaciją rasite paspaudę nuorodą: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/socialine-parama-mokiniams

Šeimos kortelė

Valstybė, siekdama stiprinti šeimas ir palengvinti jų buitį, sukūrė Šeimos korteles, kuriomis galės naudotis gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos.

Šeimos kortelė garantuoja specialias lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas prekėms bei renginiams. Šeimos kortelės turėtojai įgyja galimybę naudotis vienkartinėmis ar daugkartinėmis kortelės partnerių nuolaidomis tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Nuolaidų krepšelis bus nuolat kintantis.

Kortelė pradės galioti nuo rugsėjo pirmos dienos ir tai tikrai padės šeimoms lengviau pasiruošti mokslo metams.

Norint gauti Šeimos kortelę, galima pildyti prašymą interneto svetainėje www.spis.lt, rašyti raštu (prašymo formą galima rasti svetainėje www.seimos-kortele.lt) ir siųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui paštu, adresu A. Vivulskio g. 16, 03115 Vilnius, arba pateikti tiesiogiai atvykus į departamentą.

Detalesnę informaciją rasite paspaudę nuorodą: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/seimos-kortele#Nuolaidos

Globos namų paauglius subūrė vienuolės dovanotas krikščioniškas filmas

Kėdainių pagalbos šeimai centre gyvenantys paaugliai, dėl kurių nuolatinių pabėgimų per mėnesį pradedama iki dešimt ikiteisminių tyrimų, konfliktuojantys ir nelankantys mokyklos, vieną vasaros vakarą savarankiškai susirinko pasižiūrėti dokumentinio filmo apie šv. Joną Boską.

„Apie kunigą, kuris visiems padėdavo“, – tokie buvo atsiliepimai mergaitės, kuri, jau praėjus gerokai laiko, auklėtojos pasiteirauta įspūdžių apie tą vakarą. „Filmo peržiūrą organizavosi patys vaikai, mes nieko net nežinojome, jie nesisakė,“ – patvirtino Centro vyriausioji socialinė darbuotoja Ligita Ročkienė. 

Kompaktinį diską su šiuo filmu padovanojo pokalbio su jaunimu susitikusi salezietė sesuo Liucija Grybaitė. Ji parinko filmą apie XIX a. pradžioje Italijoje gimusį kunigą, Saleziečių kongregacijos įkūrėją, šv. Joną Boską, kuris geriausiai žinomas kaip našlaičių ir apleistų vaikų globėjas.

Tuomet vienuolės pokalbis su grupele jaunuolių vyko už uždarų durų. Centro darbuotojų žodžiais, „susirinko patys sunkiausi“. Dešimt paauglių vaikinų ir merginų: varginami priklausomybių, nepajėgiantys atsispirti neigiamai pašalinių įtakai arba tiesiog nematantys prasmės kitaip gyventi. Apie ką jie kalbėjosi, ten, už kambario sienų, ir pasiliko. Sesuo Liucija tik pasidalijo žinia, kad klausta apie rekolekcijas. “Kas tai?”, – rūpėjo vienam vaikinukui, kažką apie tai buvo girdėjęs, sudomino. Taip pat neslėpė, kad bendrystę su šiuo jaunimu tęs.

Su jaunimu pabendrauti maloniai sutikusi sesuo Liucija yra ypatinga asmenybė, randa laiko įvairiapusei veiklai, inicijuoja muzikinius projektus, Marijos radijuje veda laidas jaunimui. Liucija vadovauja seserų saleziečių namams Kaune, o itin daug laiko ir energijos skiria darbui su jaunimu. Pastaroji patirtis ir padėjo rasti kontaktą su globos namų jaunuomene.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Sigita Mockienė įsitikinusi, kad į kiekvieno vaiko širdį galima rasti kelią, tik pastangų skirtingai prireikia. „Mes pabandėme paaugliams pasiūlyti autoritetą, žmogų, kurio gyvenimo būdas įkvepia, o ne kasdien girdimi žodžiai skatina susimąstyti“, – paaiškino apie vienuolės ir vaikų susitikimo tikslą. Vaiko teisių gynėjai jau trečią kartą šiemet grįžo į šią įstaigą, išbandė nestandartinius sprendimus.

Bėgantys paaugliai – didelis rūpestis ne vienuose šalies globos namuose. Laiku vaikams negrįžus, nepavykus susiekti, tenka pranešti policijai, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ir nesvarbu, kad naktį ar kitą dieną vaikas sugrįš, tarnybų atsakomybė ir procedūros yra tokios pat, kaip šiam dingus.

Psichologai teigia, kad elgesio ir emocijų problemų turintys vaikai, tai tie jauni žmonės, kurių meilės ir saugumo poreikis nebuvo patenkintas. Todėl prieš pasmerkiant nepatogų vaiką, paauglį globos namuose, klasėje, bendruomenėje, visada pagalvokime, ką padarėme dėl jo.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad globos namuose augantiems vaikams, kurių ryšys su biologiniais tėvais ar kitais artimaisiais dėl įvairių priežasčių nutrūkęs, labai svarbus tvirtas santykis su kitu suaugusiu žmogumi, jis atsiliepia asmenybės vystymuisi. Suaugusieji šį ryšį gali užmegzti pakviesdami vaikus pasisvečiuoti arba priimdami vaiką į savo šeimą gyventi nuolat.

Vaiko teisių gynėjų apsilankymas vasaros stovykloje praturtino vaikus žiniomis apie jų teises ir pareigas

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės atvyko į dienos stovyklas, kad su vaikais pasikalbėtų apie jų teises ir pareigas. Dešimtys vaikų vasaros atostogas baigia dienos stovyklose. Šiaulių Menų mokykla į savaitę trunkančias dienos stovyklas sukvietė apie 80 vaikų ir paauglių.

Stovyklos vyksta keliuose Menų mokyklos vaikų klubuose, kur ir lankėsi VTAS specialistės. Vaikai VTAS specialisčių klausinėjo, koks yra jų darbas, ką veikia VTAS darbuotojai, ar bendrauja tik su vaikais. Buvo net klausimų, kas yra vaiko teisės, kuo jos skiriasi nuo pareigų. Būtent apie tai kalbėti ir buvo pasiruošusi Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

,,Maloniai nuteikė tai, kad vaikai labai noriai bendravo, klausinėjo, uždavė labai svarbių klausimų. Ne visi vaikai skiria pareigas ir teises, tai daug klausimų buvo apie tai. Diskusija buvo turininga, vaikai smalsūs ir jie tikrai gavo atsakymus į visus pateiktus klausimus“, – sako Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Bekalbant apie vaikų teises ir pareigas kalba pakrypo apie saugaus eismo taisykles. Vaikai jau žinojo, kad jie turi teisę viešose erdvėse jaustis saugūs ir čia pat pridūrė, kad už savo saugumą gatvėje jie ir patys turi prisiimti atsakomybę.

,,Negalima šalia gatvės stumdytis, žaisti, ant važiuojamosios dalies pamesti žaislus, nuspirti kamuolį. Jokiu būdu negalima einant per perėją ar kaimo keliu kalbėti mobiliuoju telefonu arba klausytis ausinuko. Tai pavojinga, nes negirdėti mašinų“, – kalbėjo mažoji stovyklautoja.

,,Jau žinau, kad visi vaikai turi teisę į pramogas, į vasaros atostogas, bet mes turime ir pareigą mokytis visko, ko mums prireiks kasdien. Todėl ir prisiminėme saugaus eismo taisykles, juo labiau, kad artėja mokslo metai“, – sakė kitas stovyklautojas.

,,Laiką praleidome turiningai. Mes sužinojome, kas domina vaikus, o vaikai gavo atsakymus į juos dominančius klausimus. Malonu, kad pokalbis apie vaikų teises ir pareigas buvo ne kaip pamoka, o kaip diskusija“, – sako Jolita Margevičienė.

Dienos stovyklos vyks iki pat mokslo metų pradžios.

Vaiko teisių gynėjų apsilankymas vasaros stovykloje praturtino vaikus žiniomis apie jų teises ir pareigas

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės atvyko į dienos stovyklas, kad su vaikais pasikalbėtų apie jų teises ir pareigas. Dešimtys vaikų vasaros atostogas baigia dienos stovyklose. Šiaulių Menų mokykla į savaitę trunkančias dienos stovyklas sukvietė apie 80 vaikų ir paauglių.

Stovyklos vyksta keliuose Menų mokyklos vaikų klubuose, kur ir lankėsi VTAS specialistės. Vaikai VTAS specialisčių klausinėjo, koks yra jų darbas, ką veikia VTAS darbuotojai, ar bendrauja tik su vaikais. Buvo net klausimų, kas yra vaiko teisės, kuo jos skiriasi nuo pareigų. Būtent apie tai kalbėti ir buvo pasiruošusi Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

,,Maloniai nuteikė tai, kad vaikai labai noriai bendravo, klausinėjo, uždavė labai svarbių klausimų. Ne visi vaikai skiria pareigas ir teises, tai daug klausimų buvo apie tai. Diskusija buvo turininga, vaikai smalsūs ir jie tikrai gavo atsakymus į visus pateiktus klausimus“, – sako Jolita Margevičienė, Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Bekalbant apie vaikų teises ir pareigas kalba pakrypo apie saugaus eismo taisykles. Vaikai jau žinojo, kad jie turi teisę viešose erdvėse jaustis saugūs ir čia pat pridūrė, kad už savo saugumą gatvėje jie ir patys turi prisiimti atsakomybę.

,,Negalima šalia gatvės stumdytis, žaisti, ant važiuojamosios dalies pamesti žaislus, nuspirti kamuolį. Jokiu būdu negalima einant per perėją ar kaimo keliu kalbėti mobiliuoju telefonu arba klausytis ausinuko. Tai pavojinga, nes negirdėti mašinų“, – kalbėjo mažoji stovyklautoja.

,,Jau žinau, kad visi vaikai turi teisę į pramogas, į vasaros atostogas, bet mes turime ir pareigą mokytis visko, ko mums prireiks kasdien. Todėl ir prisiminėme saugaus eismo taisykles, juo labiau, kad artėja mokslo metai“, – sakė kitas stovyklautojas.

,,Laiką praleidome turiningai. Mes sužinojome, kas domina vaikus, o vaikai gavo atsakymus į juos dominančius klausimus. Malonu, kad pokalbis apie vaikų teises ir pareigas buvo ne kaip pamoka, o kaip diskusija“, – sako Jolita Margevičienė.

Dienos stovyklos vyks iki pat mokslo metų pradžios.

Tarnyboje lankėsi projekto "Moksleiviai į Vyriausybę" dalyviai

Tarnyboje lankėsi projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyviai. Moksleiviai susipažino su Tarnybos darbu, daugiau sužinojo apie Tarnybos veiklą, struktūrą, vaiko teisių apsaugos specialistų darbo pobūdį, susipažino su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pokyčių istorija.

Projekto dalyviai lankėsi Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje, kurio vyr. specialistės papasakojo moksleiviams apie Tarnybos darbą, atsakė į visus moksleiviams kilusius klausimus.

Apie Pagalbos vaikams linijos koordinavimą plačiau papasakojo Jurgita Jankūnaitė, su mobiliųjų komandų darbu supažindino Jurgita Bučiūtė-Barysienė, apie ypatingus atvejus papasakojo Skaistė Vasiliauskė, su grėsmės lygių nustatymu supažindino Gabrielė Platakytė.

Pirmasis Kauno arkivyskupijos atstovų ir vaiko teisių gynėjų susitikimas nutiesė bendrų veiklų stiprinant pagalbą vaikui ir šeimai kelius

Šiandien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė susitikime su Kauno arkivyskupijos kurijos apaštaliniu administratoriumi Algirdu Jurevičium, arkivyskupijos Carito direktoriumi Arūnu Kučiku ir parapijos bendruomenės aktyvinimo programos koordinatore Milita Žičkute Lindžiene aptarė galimą bendradarbiavimą įgyvendinant įvaikinimo, vienišų vaikų globos skatinimo, pagalbos krizę išgyvenančiai šeimai, smurto artimoje aplinkoje prevencijos iniciatyvas.

“Pirmas susitikimas suteikė daug informacijos ir minčių tolimesnėms iniciatyvoms. Dauguma tikslų yra bendri, priemonės yra viena kitą papildančios, todėl neabejoju tolimesniu turiningu bendradarbiavimu”, – po susitikimo kalbėjo A. Jakavonienė.

Vyskupas A. Jurevičius pasidalijo informacija apie Kauno arkivyskupijoje vykdomą apaštalinę ir savanorišką veiklą. Arkivyskupija didžiuojasi Vaiko gerovės instituto, kurio įkvėpėja sesuo Asta Kuzmickaitė pasiekimais, sesers salezietės Liucijos Grybaitės sėkmingu darbu su vaikais. Drauge su Carito atstovais aptartos konkrečios programos ir grupių veikla, kur vaiko teisių specialistų, Tarnyboje dirbančių psichologų dalyvavimas būtų tikslingas.

Ilgiau nei numatyta užsitęsusiame pokalbyje sutarta, kad svarbiausia yra pasiekti kenčiantį ir reikalaujantį pagalbos.

 

Ankstesnis 1 2 3 ... 77 Sekantis
X