Naujienos

Vilniaus apskrities VTAS vedėja: glaudus įstaigų bendradarbiavimas Trakuose lemia tai, kad rečiau pažeidžiamos vaiko teisės

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Silva Lukoševičienė tarpinstituciniame pasitarime Trakuose sakė, kad glaudus įstaigų bendradarbiavimas šiame rajone galimai ir lemia tai, kad vaiko teisių pažeidimų skaičius, lyginant su bendru vaikų skaičiumi Trakų rajone, šioje savivaldybėje yra vienas žemiausių Vilniaus apskrityje.

„Nuo 2018 m. liepos 1 dienos, t. y. vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijos, iki 2019 m. spalio 30 dienos Trakų rajono savivaldybėje gauta 410 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš šio skaičiaus daugiau nei pusei vaikų (232 vaikams) grėsmės lygis vertintas, bet nenustatytas. Per minėtą laikotarpį iš nesaugios aplinkos paimtas 41 vaikas, o 20 iš jų jau grįžo į savo šeimas“, – pasitarimą pradėjo S. Lukoševičienė.

Pasak VTAS vedėjos, svarbu ir toliau teikti kokybiškas paslaugas šeimoms, nes tik tuomet, kai tėvai gaus jiems reikalingą pagalbą operatyviai, vaikai turės galimybę augti savo biologinėje šeimoje. „Siekiame, kad kuo mažiau vaikų gyventų jiems nesaugioje aplinkoje, kad kuo mažiau iš šeimos patektų į globą“, – sakė S. Lukoševičienė.

Pasitarimo dalyviams S. Lukoševičienė pristatė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2020 metų pradžios, išskiriant reikšmingus teisinio reglamentavimo pokyčius vaiko teisių apsaugos sistemoje. Pagrindinė naujiena – įstatyme atsisakoma grėsmės vaikui lygių ir pereinama prie šeimos ir vaiko poreikių (situacijos) vertinimo – po 2020 m. sausio 1 d. atsiras pagalbos šeimai poreikis ir vaiko apsaugos poreikio sąvokos. Pirmuoju atveju šeimai bus teikiama pagalba, antruoju – bus stengiamasi laipsniškai užtikrinti vaiko saugumą pirmiausia išnaudojant vaiko giminaičių pagalbą.

Atsakydama į susirinkusiųjų klausimą, kada įmanomas vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą, VTAS vedėja sakė, kad tuomet, kai tėvai, globėjai (rūpintojai) nepriima siūlymo taikyti laikinos vaiko priežiūros ar laikino apgyvendinimo: „Įstatymo pakeitimuose užfiksuota vaiko prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Tai reiškia, kad vaikų ir tėvų atskyrimas galimas tik kraštutiniu atveju, kai: tai neišvengiama ir būtina, nes norima apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei; siekiama išvengti reikšmingos žalos atsiradimo vaiko sveikatai ar tiesiog nėra galimybių kitais būdais apsaugoti vaiką“, – informavo VTAS vedėja.

S. Lukoševičienė informavo, kad nuo kitų metų sausio 1 d. atsiranda patikslinimų, pakeitimų kalbant apie smurto sąvoką: „Smurtas prieš vaiką ir fizinės bausmės buvo ir yra negalimi. Psichologinis smurtas įeina į smurto sąvoką, bet patikslinama, kad psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaiko žinių ir gebėjimų vertinimas bei kiti vaiko normalios raidos vystymuisi įvertinti skirti veiksmai. Nepriežiūra taip pat įeina į smurto sąvoką, bet patikslinama, kad skurdas dėl objektyvių priežasčių negali būti laikomas nepriežiūra“.

„Taip pat nuo kitų metų teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui kreipiantis į teismą su prašymu dėl leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo išdavimo, nepriklausomai nuo pajamų, valstybė garantuos tėvams, iš kurių buvo paimtas vaikas, nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme“, – S. Lukoševičienė pristatė šiuos ir kitus svarbius pokyčius, kurie bus taikomi nuo 2020 metų pradžios.

VTAS Trakų rajone patarėja Alina Kuleš, pristatydama vaiko teisių apsaugos situaciją Trakų rajone, informavo, kad šiuo metu Šeimos krizių centre yra 8 vietos, tačiau visos jos yra užimtos, todėl reikėtų pagalvoti apie šio centro išplėtimą, – tai bus ypač aktualu nuo kitų metu įsigaliojus įstatymų pakeitimams dėl šeimų, kurios susiduria su sunkumais, apgyvendinimo.

Patarėja A. Kuleš taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jau ilgą laiką Trakų rajone itin mažai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gaunama iš ugdymo ir gydymo įstaigų. Iškeltas klausimas, ar iš tiesų minėtų įstaigų darbuotojai laiku ir tinkamai informuoja apie visus matomus vaiko teisių pažeidimus. „Daugiausiai pranešimų tradiciškai gauname iš policijos, kita dalis: anoniminiai pranešimai, iš giminaičių, nevyriausybinių organizacijų. Apgailestauju, tačiau per beveik pusantrų metų iš ugdymo įstaigų (mokyklų, darželių) gauta tik 10 pranešimų. Nežinau priežasčių, kodėl ugdymo įstaigos apie galimus vaiko teisių pažeidimus informuoja itin retai. Ta pati situacija ir kalbant apie gydymo įstaigas – gauname informaciją ne iš vietinių gydymo įstaigų, o iš respublikinių, esančių Vilniuje“, – sakė patarėja

A. Kuleš ir priminė, kad reikia kreiptis ne tik pastebėjus smurto požymius, bet ir matant vaiko nepriežiūrą, – tai yra mūsų visų pareiga.

A. Kuleš priminė, kad, pastebėjus seksualinį smurtą, nereikėtų vaiko versti apie išgyvenimus pasakoti keletui mokyklos atstovų. Informavo, kad tokio pobūdžio smurtą patyręs vaikas turi gauti kvalifikuotų specialistų pagalbą, tad dažniausiai jis konsultuojamas Vilniuje esančioje vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre, kuris įkurtas globos namuose „Užuovėja“.

Priminė, kad norint gauti pagalbą vaikui, reikėtų kreiptis į Paramos šeimai centrą. Tai liečia ir mokyklos nelankančius vaikus: „Į vaiko teisių apsaugos specialistus mokyklų atstovai turėtų kreiptis tais atvejais, kai išnaudotos visos priemonės padėti vaikui ir jos neveikia. Taip pat tais atvejais, kai matoma vaiko nepriežiūra, t. y. kai juo nesirūpina tėvai“.

Vilniaus apskrities mobiliosios komandos specialistė, psichologė Olga Leikina susirinkusius informavo, kad nuo 2020 metų pradžios Vilniaus apskrityje, kaip ir kitose Lietuvos apskrityse, bus įsteigta po papildomą mobiliąją komandą, t. y. bus 2 mobiliosios komandos, o specialistai dirbs ne 14, o 30 dienų. Galime pasidžiaugti, kad su sunkumų patiriančiomis šeimomis dirbsime ne tik ilgiau, bet turėsime galimybę dirbti ne tik su tėvais, bet ir su vaikais. Svarbiausias mobiliosios komandos tikslas – padėti didelių sunkumų patiriančiai šeimai išgyventi krizinę situaciją ir motyvuoti tėvus spręsti problemas, dėl kurių jų šeimoje augančiam vaikui kyla grėsmė sveikatai ar net gyvybei.

Kaip mobilioji komanda organizuoja pagalbą šeimai? „Pirmiausia kalbamės, susipažįstame su kiekvienu šeimos nariu, o kai išaiškėja rizikos ir saugumo veiksniai, parenkame konkrečiai šeimai tinkamiausius pagalbos būdus. Mobiliosios komandos specialistai suaugusius šeimos narius konsultuoja jų gyvenamojoje vietoje, pvz., kaip suvaldyti šeimos krizę, pyktį, stresą, kaip sukurti vaikams saugią aplinką namuose, taikome motyvacines technikas ir pan. Pavyzdžiui, jeigu pagrindinė problema šeimoje – priklausomybė, rekomenduojame šios srities specialisto pagalbą: padedame surasti arčiausiai asmens gyvenamosios vietos dirbantį specialistą, užsirašyti į konsultacijas“, – sakė O. Leikina. 

Anot O. Leikinos, sunkumų patiriančioms šeimoms dažnai efektyviausia pagalba yra apgyvendinimas krizių centre. Deja, šiuo metu tokios paslaugos nėra. „Svarbu išsaugoti vaiko ir mamos, tėvo ryšį. Tam dažnai padeda mamos, tėvo s ir vaikų ar net visos šeimos su vaikais apgyvendinimas krizių centre, kur kiekvienas šeimos narys gauna konkrečiai jam reikalingą specialistų pagalbą. Gerai, jeigu krizių centre šeima galėtų gyventi pusmetį ar net metus, nes per tą laiką šeima turi galimybę, su specialistų pagalba, keisti savo gyvenimo būdą, tobulinti socialinius, tėvystės ir sprendimų priėmimo įgūdžius“, - pasakojo psichologė O. Leikina.

Specialistė pasidžiaugė, kad Trakuose nuo lapkričio mėnesio Visuomenės sveikatos biure jau teikiamos profesionalaus priklausomybės ligų specialisto konsultacijos asmenims, turintiems priklausomybių. „Analizuojant vaiko teisių pažeidimų priežastis pastebėta, kad pati dažniausia nustatyto vaiko teisių pažeidimo priežastis – priklausomybė alkoholiui. Todėl visų institucijų pareiga – stiprinti ir aktyviau organizuoti bei vykdyti visuomenės švietimą informuojant apie tai, kas yra priklausomybė, kokią pagalbą ir kokie specialistai teikia“, – sakė ji.  

Pasitarime, kurį Trakuose inicijavo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dalyvavo savivaldybės administracijos vadovai, policijos, globos centro, ugdymo įstaigų atstovai, atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė ir kiti vaikų gerovę užtikrinantys specialistai.

Migrantus nustebino, kad mūsų šalyje vaikai turi daug teisių

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje (Jonavos r.) su naujai atvykusia grupe šeimų susitiko vaiko teisių specialistai. Migrantams papasakojo apie mūsų šalyje veikiančią vaiko teisių apsaugą, patarė, kaip užtikrinti vaiko saugumo poreikius, kur kreiptis krizės atveju.

Kaip rodo ankstesniųjų susitikimų patirtis, migrantų vaikai sąlyginai lengvai adaptuojasi naujoje vietoje, lengvai užmezga ryšius su bendraamžiais. Neretas puikiai lietuviškai susikalbėti geba jau po poros mūsų šalyje praleistų mėnesių. Tą patį patvirtino ir pastarasis susitikimas.

Kaip pasakojo Ruklos Jono Stanislausko mokyklos daugiafunkcinio centro atstovai, prieš du mėnesius atvykę vaikai greitai įsiliejo į mokyklos bendruomenę, tik dar sudėtinga susitarti dėl elgesio, pernelyg laisvi ir triukšmingi. Klasėje po kelis vaikus iš šeimos, tad sukuria triukšmingas grupes, reikalauja itin didelių pedagogų pastangų užtikrinant ugdymo procesą.

Tuo tarpu tėvams praverčia europietiška vaikų auklėjimo patirtis ir patarimai. Kas tai yra vaiko teisės, kaip jas užtikrinti, dažnam yra naujos žinios. Šia informacija su migrantų šeimomis pasidalijo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Regina Klevinskienė. Patarėja susitikimo pradžioje paskatino tėvus papasakoti, kas atvykus į mūsų šalį jiems buvo nauja, ką jau žino apie vaiko apsaugą ir kokia ji yra šalyje, iš kurios atvyko.

Dviejų sūnų mama Khava iš Degestano pasidalijo pirma patirtimi: būdami Lietuvoje vaikai labai greitai sužinojo apie savo teises ir grįžę iš mokyklos dažnai tai kartoja tėvams, kai šie paprašo kokį nors darbą atlikti. Į tokią mamos pastabą sureagavusi R. Klevinskienė paaiškino, kad mūsų šalyje vaikai turi teisę reikšti savo nuomonę, taip pat daug kitų teisių, tačiau jos yra greta su pareigomis ir atsakomybe.

R. Klevinskienė atsakė į kitus tėvams iš kilusius klausimus. Kalbėjosi apie drausminimo priemones, paaiškino, kas yra psichologinis smurtas. Šeimoms iškilo ir kitų aktualių klausimų, kaip kad šis: kas nutiktų jų vaikui, jeigu būnat mūsų šalyje įvyktų nelaimė ir vaikas liktų be tėvų globos.

Didžioji dalis migrantų yra jaunos šeimos su vaikais. Paskutinioji pabėgėlių grupė, pasiekusi Ruklą prieš du mėnesius, yra iš Tadžikistano, tarp jų 15 suaugusiųjų ir septyni vaikai.

Centre šiuo metu yra 122 prieglobsčio prašytojai iš Tadžikistano, Irako, Rusijos, Baltarusijos, Sirijos, Irano.

 

Nuo sausio 1 d. negalimas ilgalaikis vaikų apgyvendinimas globos institucijose, tačiau dalis savivaldybių neturi laikinųjų globėjų

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalios teisės aktai, kurie draus ilgalaikį vaikų apgyvendinimą  globos institucijose, tačiau net 13 savivaldybių vis dar neturi nė vieno budinčio globotojo, kuris užtikrintų vaikui laikinąją globą. Alytaus r., Anykščių r., Druskininkų sav., Kauno r., Kretingos r., Palangos sav., Prienų r., Radviliškio r., Utenos r.,  Varėnos r., Jonavos r., Neringos sav., Rietavo sav. – šios savivaldybės neturi nė vieno budinčio globotojo.

Laikinoji globa budinčių globotojų šeimoje – tai viena iš laikinosios globos formų, taikoma tais atvejais, kai nesaugioje aplinkoje augantiems vaikams nustatomas apsaugos poreikis. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Krizės šeimoje atveju, vaiko teisių specialistai, visų pirma, ieško giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų. „Ir tik tokių asmenų neradus, ieškoma fizinių asmenų arba globos centre paslaugas teikiančių budinčių globotojų“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Tuo atveju, jei nėra vaiko giminaičių ar asmenų, su vaiku susijusių emociniais ryšiais, taip pat, jei savivaldybėje nėra pasirengusių globoti be tėvų globos likusį vaiką ar globos centre paslaugas teikiančio budinčio globotojo, iš nesaugios aplinkos paimti vaikai apgyvendinami vaikų globos institucijoje, ar dar blogiau – gydymo įstaigoje. Tokie laikino apgyvendinimo sprendimai neatitinka geriausių vaikų interesų.

Vaikas, netekęs tėvų globos, patiria sudėtingų išgyvenimų, neretai būna sutrikęs jo prieraišumas, todėl kiekvieno globos centro misija turėtų būti užtikrinti visokeriopą pagalbą šiam vaikui, atitinkančią individualius jo poreikius, ypač – vaiko teisę augti ir vystytis šeimoje.

Deja, Lietuvoje vis dar yra net 13 savivaldybių, kuriose nėra nė vieno budinčio globotojo. Tokiais atvejais itin sudėtinga užtikrinti vaiko laikiną apgyvendinimą ir laikinosios globos nustatymą šeimoje. Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja A. Marčiukaitienė pažymėjo, kad nepaisant raginimų, šios savivaldybės išlieka pasyvios ir nesiima aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, todėl tenka tik apgailestauti, kad savivaldybės neteikia prioriteto ir nesiima pakankamų priemonių, kad kiekvienoje iš jų būtų užtikrintas pakankamas budinčių globotojų skaičius.

Kol vaikui nustatyta laikinoji globa, šeimai yra inicijuojama pagalba. Pirmiausia inicijuojamas mobiliosios komandos darbas su šeima, paskirtas atvejo vadybininkas sudaro pagalbos šeimai planą, kuris reguliariai peržiūrimas, specialistai vertina pokyčius bei sprendžia, ar vaikams jau saugu sugrįžti į biologinę šeimą, t.y. aiškinamasi, ar vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei. Svarbiausia užtikrinti, kad vaikai grįžtų tik į saugią aplinką ir būtų išvengta pakartotinio vaiko paėmimo.

 Iš viso šiemet nustatyta apie 1000 laikinosios globos atvejų, iš kurių apie 270 vaikų jau sugrįžo į šeimas.

Daugiau statistikos www.vaikoteises.lt/veikla/statistika

Šiuo metu Lietuvoje yra tik kiek daugiau nei 170 budinčių globotojų, kurių namuose laikinai įsikūrė per 300 vaikų.

Norint tapti budinčiu globotoju, pirmiausia reikėtų pateikti prašymą gyvenamosios vietos savivaldybėje. Tarnyba atliktų asmens pradinį vertinimą, aiškindamasi, ar nėra teisės aktuose nustatytų kliūčių, dėl kurių asmuo negalėtų vykdyti budinčio globotojo veiklos. Gavus teigiamą vertinimą, asmuo siunčiamas į Globėjų (rūpintojų), įtėvių, budinčių globotojų ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų (GIMK) mokymus, pagal Pagrindinę ir Specializuotą GIMK programos dalis. Po šių mokymų jam parengiama išvada dėl pasirengimo vykdyti budinčio globotojo veiklą. Išvada rengiama atsižvelgiant į penkis pagrindinius asmens gebėjimus: gebėjimą užtikrinti saugią vaikui aplinką ir vaiko fizinių poreikių tenkinimą, gebėjimą tenkinti vaiko poreikius bei kompensuoti raidos sunkumus, gebėjimą užtikrinti vaiko ryšius su jo biologine šeima, gebėjimą suteikti vaikui pagalbą užmegzti saugius ir patvarius ryšius bei gebėjimą bendradarbiauti sprendžiant vaiko ir šeimos problemas. Be to, kilus klausimų, visada galima pasikonsultuoti su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar savivaldybėje veikiančių Globos centrų specialistais. Budintys globotojai – pasišventę savo darbui ir motyvuoti asmenys, padedantys užtikrinti į kritinę situaciją pakliuvusių vaikų interesus.

Nuo Naujųjų metų budintiems globotojams pokyčių nebus

Nuo ateinančių metų, kai įsigalios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, budintiems globotojams pokyčių nebus, tačiau atsinaujins globos organizavimas, daugiau dėmesio bus skiriama biologinės šeimos stiprinimui – numatyta vaiko laikinoji priežiūra, kurios metu, nesaugioje aplinkoje atsidūręs vaikas, nebus iš karto atskiriamas nuo šeimos, o šeimos ar šeimai artimų asmenų namuose kartu su vaiko tėvų nurodytu asmeniu bus užtikrinamas vaiko saugumas. Tuo atveju, jei vienas iš vaiko tėvų (ar abu tėvai) nesusitaria su giminaičiais, su vaiku emociniais ryšiais susijusiais asmenimis ar kitais asmenimis, dėl vaiko laikinosios priežiūros atlikimo, vaiko laikinoji priežiūra organizuojama apgyvendinus vaiką kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichologiniam saugumui, savivaldybės socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Specialistai paneigė mitą, kad pranešus apie patiriamą smurtą artimoje aplinkoje yra paimami vaikai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Pagėgių savivaldybėje Sandra Krakienė ir kiti vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai susitikime su specializuotos pagalbos centro (toliau – SPC) atstovėmis diskutavo, kodėl smurtą patiriantys asmenys daugeliu atvejų nesikreipia pagalbos. Viena iš įvardytų priežasčių – nepagrįsta žmonių baimė prarasti vaikus.

„Pirmiausia, reiktų akcentuoti, jog didžiausia dalis smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys. Pastebime keistą tendenciją, kad smurto atvejų – mažėja, tačiau smurto aukų – daugėja. Tokia statistika parodo, jog nuo smurto kenčiantys asmenys nepraneša policijai apie patiriamą smurtą artimoje aplinkoje ir nesikreipia pagalbos. Sužinojus apie įvykusį smurtą ir paklausus, kodėl nebuvo kreiptasi, neretai tenka sulaukti atsakymo: „jei būčiau kreipusis, iš manęs būtų paėmę vaikus“, esą tokia informacija manipuliuoja ir gąsdina smurtautojai. Žinoma, tokiais atvejais pirmiausiai išaiškiname, jog šis mitas yra neteisingas ir dėl kreipimosi pagalbos vaikų iš mamų niekas nepaima“, – pasakojo Šilalėje ir Pagėgiuose SPC funkcijas vykdančio koordinacinio centro „Gilė“ psichologė Jurgita Gedeikienė.

Koordinacinio centro „Gilė“ konsultantė Laima Varaniūtė patikslino, jog dėl baimės prarasti vaikus moterys dažnai slepia, kad jų apskritai turi. „Bendraujant su smurto aukomis ir klausiant, ar jos turi vaikų, dažnas atsakymas būna: „neturiu“. Tik keletą kartų pakartojus klausimą, paaiškėja, kad vaikų šeimoje visgi yra. Šios informacijos slėpimas taip pat dažniausiai argumentuojamas ta pačia pagrindo neturinčia baime juos prarasti“, – teigė Laima Varaniūtė.

Pranešėjos įvardijo ir kitas nesikreipimo pagalbos patyrus smurtą priežastis. Tai – tikimybė, jog smurtavęs vyras kerštaus; jog vyras atsidurs už grotų; jog realios pagalbos moteris vis tiek nesulauks; jog taip patarė vyresnės kartos atstovės, pačios kentusios artimo žmogaus skriaudas. Taip pat, jei vyras yra pagrindinis šeimos maitintojas, smurtą patyrusios moterys bijo, kad dings finansinis stabilumas. „Svarbiausia, jog smurto aukos žinotų, kad jos yra ne vienos ir padedamos kitų gali apsaugoti tiek save, tiek ir savo vaikus“, – patikino koordinacinio centro „Gilė“ specialistės.

Kalbėdamos apie pagalbą smurto aukoms, koordinacinio centro atstovės informavo, kad nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje SPC teikia nemokamą kompleksinę pagalbą – psichologinę, teisinę, informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir kt. Tokia pagalba smurtą patyrusiems asmenims siūloma iš policijos gavus informacijos apie smurto artimoje aplinkoje atvejus. Smurtą patiriantys asmenys į SPC gali kreiptis ir patys, taip pat apie smurtą artimoje aplinkoje anonimiškai gali pranešti aplinkiniai, todėl susirinkę kitų įstaigų specialistai buvo paprašyti pasidalinti šia informacija su Pagėgių bendruomene.

Kaip teigta diskusijos metu, smurtas artimoje aplinkoje – visų susirinkusių institucijų – tiek policijos atstovų, tiek vaiko teisių apsaugos specialistų, tiek socialinės srities darbuotojų – rūpestis. Aiškus žinojimas, kad visada yra išeitis, o pagalba pasiekiama ranka – pirmas žingsnis išsivadavimo iš smurto artimoje aplinkoje pančių link, prie kurio prisidėti gali vaiko gerovės srityje dirbančių institucijų atstovai. 

Vaikai apie pareigas norėjo sužinoti daugiau, nei apie teises

Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro bendruomeniniuose vaikų globos namuose augantys vaikai domėjosi ne tik vaikų teisėmis, bet ir pareigomis. Paaugliams buvo smalsu išgirsti apie vaikų pareigas namuose, mokykloje, gatvėje, vaikų atsakomybę už padarytus nusižengimus. 

,,Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena skirtingo amžiaus vaikai. Jie turi mokėti rasti bendrą kalbą ne tik tarpusavyje, bet ir su darbuotojais, ne mažiau svarbu, kad vaikai sutartų ir su kaimynais, gyvenvietės bendruomene, kad įsilietų į ją. O tam reikia žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas bei atsakomybę už rimtesnes išdaigas“, – sako Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Vaikams įdomu išgirsti ir apie pareigas

Tema apie atsakomybę ypač sudomino paauglius. Susitikimo pradžioje vaikai reiškė nuomonę, kad jie pareigų turi labai mažai, o atsakomybės iš jų negalima reikalauti, kad už viską atsako socialiniai darbuotojai arba globėjai. Vaiko teisių gynėjai ir policijos pareigūnai paaiškino, kad ir nepilnametis gali atsakyti už savo nusižengimus ir net padarytą materialinę žalą ar administracinius pažeidimus. Vaikai klausė, nuo kelerių metų nepilnametis yra atsakingas už savo veiksmus.

,,Vaikams paaiškinta, kad vyresniems nei 16-kos metų paaugliams jau gali būti taikoma administracinė  atsakomybė. Jeigu vyresnis nei 16-kos metų paauglys bendruomeniniuose globos namuose tyčia išdaužė langą, jis pats atsako už savo elgesį, taip pat, jeigu paauglys turi pajamų, žala gali būti išskaičiuota iš jo“, – sako Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Vaikai klausė, ar teisinga, kad už namų taisyklių nesilaikymą jie yra drausminami – apribojamos pramogos, išvykos. VTAS vyr. specialistė priminė, kad vaikai turi tiek pat pareigų, kiek ir teisių, o už pareigų nevykdymą visi susiduria su kokiomis nors drausminančiomis priemonėmis. ,,Jeigu suaugęs vėluoja į darbą, blogai atlieka pareigas, nepagarbus su kolegomis, jis vienaip ar kitaip patirs nemalonumų. Reikia saugoti ir tausoti ir daiktus. Netekti daiktų - irgi bausmė, kurios niekas net netaikys, tiesiog sulaužytas daiktas nebeveiks. Tą reikia suprasti jau vaikystėje ir išmokti gerbti pareigas“, – vaikams atsakė Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Su vaikais kalbėta ir apie pareigą saugoti sveikatą. Pastebėta, kad vaikai kartais iki paryčių žaidžia žaidimus telefonais, susirašinėja žinutėmis, todėl nepakankamai pamiega, tai rytą sunku keltis, mokykloje sunku susikaupti, skauda galvą.

,,Po pokalbio apie sveikatą vaikai su socialiniais darbuotojais sutarė, kad 22 valandą kiekvieną vakarą telefonus jie atneš socialinei darbuotojai, kad ši pasaugotų, o rytą telefonus vaikai pasiims. Kiek ilgiau vakaroti sutarta tik šeštadieniais. Vaikai suprato, kad saugoti sveikatą yra labai svarbu“,  – sako Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Vaikams reikia daugiau dėmesio ir supratimo

,,Vaikai noriai bendravo, pastebėjome, kad vaikams reikia dėmesio, jiems labai svarbu, kad jie būtų išklausyti, kad  su vaikais būtų kalbama jiems rūpimais klausimais. Kaip žinia, blogų klausimų nebūna, reikia tik suprasti vaikus, kad tai, ką suaugę jau žino, vaikai dar tik atranda. Manau, kad daugeliui buvo atradimas ir pokalbis apie vaikų pareigas“, – sako Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Kad nuoširdus pokalbis vaikams buvo labai reikalingas parodė patys vaikai. Į VTAS darbuotojų nuoširdumą jie atsakė tuo pačiu. Vaikai pasakojo, kaip jiems sekasi mokykloje, apie savo laisvalaikį, užimtumą, tarpusavio santykius, klausė patarimų visais jiems rūpimais klausimais.  Socialiniai darbuotojai, prižiūrintys globotinius, diskutavo aktualiais klausimais apie vaikų priežiūrą, atsakomybę už netinkamą elgesį.

,,Nors paliestos ir ne pačios maloniausios temos – apie vaikų nusižengimus, atsakomybę, vaikai padėkojo susitikimo dalyviams. Vaikai paprašė, kad VTAS ir policijos pareigūnai dažniau juos aplankytų. Visi dalyvavę vieningai sutarėme, kad institucijų atstovų susitikimai, bendradarbiavimas padeda lengviau ir kokybiškiau išspręsti iškilusias problemas, rasti atsakymą į rūpimą klausimą“, – sako Joniškio rajone dirbanti VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Be vaiko teisių gynėjų susitikime su bendruomeniniuose vaikų globos namuose  gyvenančiais vaikais dalyvavo ir Joniškio rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai Daina Kaminskienė ir Sigitas Petraitis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Eglė Damalakaitė, Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorė Raimonda Doviltienė, socialinė darbuotoja Daiva Briedienė.

 

 

Socialinio darbo ypatumai su šeimomis: tėvystės įgūdžių stoka ir baimė keistis

Vaiko teisių apsaugos sistemai priklausančios mobiliosios komandos siekia, kad laikinai iš šeimos paimti vaikai turėtų galimybę kuo greičiau sugrįžti pas problemas įveikusius tėvus. Pasak socialinių darbuotojų, dirbančių komandose, problemų šeimose būna pačių įvairiausių. „Nuo kasdienių išgertuvių ir blaivybės pažadų iki sienomis lakstančių tarakonų bei nežinojimo, kad namuose reikia laikytis elementarios tvarkos“, vardija vaiko teisių apsaugos srityje dirbantys specialistai.

Mobiliųjų komandų socialiniai darbuotojai imasi visos komandos koordinavimo darbų: organizuoja susitikimus tiek su socialiniais partneriais, tiek su šeimomis, turinčiomis tam tikrų sunkumų. Specialistams svarbu, kad tėvai gebėtų efektyviai spręsti savo priklausomybių problemas, šeimoje vyrautų darna ir gera psichologinė, emocinė būsena, būtų pasirūpinta vaikų saugumu ir poreikiais. Itin didelis socialinių darbuotojų dėmesys yra skiriamas ir šeimos namų aplinkai. 

„Mums tenka pažinti ir suteikti pagalbą nei vienai šeimai. Iš pažiūros, jos visos skirtingos, bet dažnai tos pačios problemos atsikartoja vis kituose namuose. Netvarka ir nešvara buityje, nežinojimas, kaip spręsti asmenines ir tarpusavio šeimos narių įsisenėjusias bėdas bei baimė kreiptis reikalingos pagalbos dažniausiai socialinius darbuotojus pasitinkančios problemos",  savo darbo kasdienybę atskleidžia Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos vyr. specialistė Aurita Kaminskaitė.

Kaip vieną įsimintiniausių socialinių įgūdžių stokos pavyzdžių specialistė mini tarakonų „okupuotą“ butą, kuriame gyveno moteris su keliais vaikais. Anot jos, kiekviename kampe knibždantys tarakonai buvo tik pasekmė kitų problemų. Pagal sudarytą pagalbos šeimai planą buvo nutarta, jog per tris dienas situacija namuose turi keistis iš esmės – vaikų mama mokėsi naikinti tarakonus, skalbti rūbus, juos lyginti, gaminti maistą. Praėjus numatytam terminui specialistai džiaugėsi, kad namai buvo ne tik tvarkingi, bet moteris siekė palaikyti tvarką vis klausdama patarimų ir konsultuodamasi telefonu.

Kaip teigia A. Kaminskaitė, tokie pavyzdžiai darbo praktikoje nėra pavieniai. Jos teigimu, svarbu, kad žmonės, susidurdami su įvairiausiomis problemomis, dėl nežinojimo, ko griebtis, neleistų joms dar labiau plisti, o laiku kreiptųsi pagalbos. „Kartais tai gali būti paprastas, nuoširdus pokalbis. Arba taiklus patarimas. O gal pamokantis pavyzdys. Svarbu, kad žmonės norėtų keistis, stengtis dėl savęs ir savo šeimos narių“, sako specialistė.

Šeimos patirtys keliauja karta iš kartos

Pasak A. Kaminskaitės, mobiliosiose komandose dirbantiems socialiniams darbuotojams švaros ir tvarkos tenka mokyti ne tik suaugusiuosius, bet ir jų atžalas. Tėvų įgūdžių stoka buityje neigiamai atsiliepia vaikų kasdienybei.

„Dažnai vaikai nežino, kad namuose reikia laikytis elementarios tvarkos: nemėtyti daiktų, kur papuola, po valgio – išplauti indus, bent kartą  per savaitę valyti dulkes, plauti grindis ir t.t. Dažnas net užmiršta, kad grįžus namo ir prieš valgį reikalinga kruopščiai nusiplauti rankas. Jeigu šių dalykų vaikams neįskiepija jų tėvai, mums to tenka mokyti visą šeimą“, – pasakoja mobiliojoje komandoje dirbanti soc. darbuotoja.

Specialistės teigimu, kiekvienoje šeimoje turi galioti taisyklės ir atsakomybės – vaikus nuo mažumės reikia mokyti tvarkos ir švaros, o geriausias pavyzdys tas, kurį rodo tėvai. Po kasdien kartojamų veiksmų, pozityvių skatinimų, mokėjimo pasidžiaugti teigiamais pokyčiais, formuojasi kasdienė rutina ir ugdoma šeimos bendrystė.

Socialinių įgūdžių stoka priverčia patirti visuomenės atskirtį

Mobiliųjų komandų specialistai padeda šeimoms spręsti ne tik priklausomybių ar psichologines problemas, bet ir stengiasi kartu įveikti kasdienius iššūkius. Dažnai sunkiai su buities darbais susivarkanties asmenims dar sunkiau sekasi viešumoje.

„Jiems būna nedrąsu nuvykti į tam tikras įstaigas ir gauti reikalingas paslaugas, užpildyti dokumentus, užsiregistruoti, galiausiai, dėl finansinio raštingumo stygiaus, daliai žmonių būna keblu tinkamai pasiskirstyti savo pajamas – apsipirkti, sumokėti mokesčius. Dėl šių priežasčių žmonės, su kuriais mes dirbame, jaučiasi visuomenės atstumti ir nesuprasti. Užuot stengdamiesi pakeisti esamą padėtį, po pirmųjų nesėkmių daugelis yra linkę nuleisti rankas ir dar labiau užsisklęsti savyje, atsiriboti nuo išorinio pasaulio“, – sako A. Kaminskaitė.

Vaikai perima tėvų ydas ir kompleksus

Su problemų šeimose turinčiais asmenimis dirbantys specialistai pastebi, jog tam tikrų įgūdžių stokojantys tėvai sąmoningai vengia atlikti savo tėviškas pareigas. Dažnai tokio poelgio priežastys slypi baimėje suklysti, apsijuokti prieš kitus, nuvilti savo artimuosius. Pavyzdžiui, yra tėvų, kurie specialiai neina į tėvų susirinkimus, nerodo iniciatyvos dėl vaikų laisvalaikio užimtumo, neišreiškia savo nuomonės ir pozijos diskusijose ir pasitarimuose. Taip pat jie ima lyginti save su kitais tėvais, pernelyg sureikšmindami savo finansinę padėtį, asmeninę įtaką visuomenėje.

„Socialinę atskirtį patiriantiems tėvams siekiame išaiškinti, kad jų uždarumas ir užsisklendimas gali daryti neigiamą įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Vaikas, jausdamas tėvų pasyvumą jo socialiniame gyvenime, gali nejučia perimti tam tikrus bruožus – gailestį sau, gėdos jausmą, drovumą, savęs sumenkinimą“, – dėsto ji.

Specialistė teigia, jog mobiliosios komandos nariai siekdami teigiamų pokyčių šeimose inicijavimo, visų pirma, bando atrasti atvirą, nuoširdų dialogą, kuris būtų pagrįstas abipusiu pasitikėjimu ir noru bendradarbiauti. Jeigu pradžia būna sėkminga, daugeliu atveju visas bendro darbo laikotarpis atneša vertingų patirčių.

 

 

 

Vaiko teisių apsaugos specialistai: vaikai nebėgs, jeigu globėjai su jais užmegs artimesnius santykius

Elektrėnų savivaldybėje vaikų gerovės srityje dirbančių specialistų rūpestis – po pamokų į globos namus negrįžtantys auklėtiniai. Tokio paauglių elgesio priežasčių ieškota tarpinstitucinio pasitarimo metu, o tuo pačiu vaikų globos namų atstovai paraginti kurti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kad jiems būtų malonu vakarus leisti saugioje aplinkoje, o laisvas laikas būtų turiningas.

„Apie tai, kad vaikas negrįžo į gyvenamąją vietą iki 22 valandos, vaikų globos namų darbuotojai privalo laiku informuoti  policiją. (vaiko teisių apsaugos tarnybos informuoti atskirai nereikia, nes ji gauna informaciją iš policijos)Vaikų bėgimai iš globos namų ypač suaktyvėjo šių metų pradžioje, tad kyla natūralus klausimas – kodėl tai vyksta ir kartojasi? Ar paaugliai neturi įdomių pasiūlymų laisvalaikiui globos namuose, ar auklėtiniai pasišalina iš įstaigos, nes susiranda draugų gatvėje?“, – klausė Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Elektrėnuose patarėja Aldutė Jaseliūnė.

Pasitarime dalyvavę policijos pareigūnai informavo, kad nuo šių metų liepos 1 dienos jie yra gavę 20 pranešimų apie pabėgusius vaikus iš bendruomeninių vaikų globos namų ir Beižionių vaikų globos namų.

A. Jaseliūnė policijos pareigūnų pasiteiravo, ar globėjų vaidmuo ir pastangos ieškant nepilnamečių yra pakankamos: „Yra žinoma, kad vaikai nenori grįžti ten, kur yra nemylimi, nelaukiami. Tad ar jų ieškant vaikų globos namų darbuotojai tikrai prisideda, ar tik atlieka savo pareigą, t. y. informuoja policiją?“.  Anot policijos atstovų, pasigendama globėjo pastangų ieškant vaiko: „Globėjai neturėtų apsiriboti tik pranešimu policijai. Svarbu, kad tėvai ar globėjai domėtųsi, su kuo vaikas bendrauja, draugauja. Tai palengvintų paieškas“.

„Kiekvieną kartą, gavę pranešimą apie vaiko pabėgimą, o policijai parvežus auklėtinį į globos namus, vaiko teisių apsaugos specialistai atvyksta išklausyti vaiko nuomonę ir įvertinti konkretaus vaiko situaciją. Dažniausiai kreipiamės į savivaldybę dėl kompleksinių paslaugų vaikui teikimo. Deja, tų pačių vaikų bėgimai kartojasi. Manau, kad globėjai turėtų užmegzti artimesnius ryšius su kiekvienu vaiku. Vaikas globos įstaigoje turi jaustis saugus, jausti rūpestį juo, žinoti, kur kreiptis iškilus sunkumams, turėtų su kuo pasikalbėti. Tai turėtų daryti vaikų globos namuose dirbantys specialistai. Svarbu ryšys, pokalbis su vaiku, emocijų atpažinimas, gebėjimas rasti tinkamiausius bendravimo su vaiku būdus. Pokalbių, kodėl vaikas pasirenka pasišalinti iš globos įstaigos nereikėtų atidėti vėlesniam laikui, svarbu išsiaiškinti priežastis tuojau pat. Jei vaikas nenori kalbėti, ar jam sunku reikšti mintis, galbūt reikėtų patarti, kad savo jausmus ir tai, ką galvoja, parašytų ant popieriaus lapo. Būdų yra įvairių“, – sakė A. Jaseliūnė.

Kalbėdama, kaip vyksta darbas su globos namų vaikais, kurie bėga, Elektrėnų savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Vilma Komisarenkienė papasakojo, kad šiemet didelė dalis globos įstaigoje gyvenančių vaikų pakeitė gyvenamąją vietą, t. y. iš Beižonių persikėlė į Elektrėnus. Anot jos, gali būti, kad netinkamas vaikų elgesys yra būdingas pereinamajam laikotarpiui. „Visi vaikų globos įstaigų darbuotojai yra išklausę GIMK mokymus, tačiau kiekvieno vaiko situacija skirtinga, dalies jų gyvenimiškos patirtys – itin sudėtingos. Vyksta adaptacija ir naujoje mokykloje, randasi naujų draugų. Dažniausiai bėga paaugliai, atėję iš kitokios aplinkos, kuriems negalioja taisyklės. Jie nori laisvo gyvenimo, nepaiso globos namuose galiojančių taisyklių“, – sakė V. Komisarenkienė.

Patarėja A. Jaseliūnė priminė, kad iš vaikų globos namų bėgantiems vaikams turi būti teikiamos tokios paslaugos, kurios duoda rezultatų. Jai pritarė ir V. Komisarenkienė teigdama, kad paslaugų Elektrėnų savivaldybėje pakanka, tačiau reikėtų dirbti su kiekvienu vaiku atskirai: jį motyvuojant keisti savo netinkamus įpročius, pasirūpinti konkretų vaiką dominančiu užimtumu, teikti psichologo konsultacijas, pasinaudoti visuomenės sveikatos biuro siūlomomis paslaugomis.

Pasak vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės, nereikėtų pamiršti nustatyti vaikams taisykles ir ribas, Vaikų globos namai turi taisykles, tačiau ar jos veiksmingos, ar jos kuriamos kartu su vaikais, išklausoma jų nuomonė? Pasak A. Jaseliūnės, negalima pamiršti, kad kol vaikas buvo pabėgęs iš globos namų, galbūt atsirado naujų rizikos veiksnių, todėl būtina su vaiku peržiūrėti taisykles, jas pakeisti ar papildyti.

Kiekviena šeima, kuriai reikia pagalbos, yra savita ir jai reikia išskirtinio dėmesio

Yra šeimų, kur riba tarp vaiko gerovės ir minčių apie vaiko paėmimą iš šeimos – labai trapi. Tokioms šeimoms reikia išskirtinės pagalbos, kad vaikai šeimoje gyventų saugiai, kad tėvai būtų įgalinti pasirūpinti vaikais ir nebūtų prarastas šeimos ryšys. Apie tai išsamiai kalbėta Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) Radviliškio rajone pasitarime su socialines paslaugas šeimoms teikiančiais partneriais.

,,Kalbam apie tėvus, kurie negirtauja, nesmurtauja, bet dėl sveikatos būklės ar tėvystės įgūdžių stokos sunkiai gali pasirūpinti  vaikais. Tokioms šeimoms reikalinga pagalba. Turim tokių pavyzdžių, kai padedame šeimai ir jai pavyksta išmokti spręsti problemas, išsaugoti emocinį ryšį su vaikais ir vaikai auga kartu su tėvais. Tokių šeimų rajone gal 5-6. Šeima gauna pagalbą ir vaikų iš šeimos paimti nereikia, jie sėkmingai auga su tėvais“,  – sako Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė.

Tikslas – kad visi vaikai augtų savo biologinėse šeimose

VTAS patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė akcentavo, kad būtina užtikrinti tokį paslaugų teikimą, jog šeimose, kur vaikus augina tam tikrų sveikatos problemų turintys ar tėvystės įgūdžių stokojantys tėvai, vaikai augtų su tėvais, kad net nebūtų pasiekta ta riba, kai pradedama kalbėti, kad vaikus  reikėtų paimti iš šeimos. Šiaulių apskrities VTAS patarėjai Radviliškio rajone pritarė ir Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro vadovė Rita Pranė Vilimaitė.

,,Ilgalaikė socialinė pagalba turi būti teikiama tiems tėvams, kurie dėl sveikatos sutrikimų ne visada gali tinkamai atstovauti vaikų teisėtus interesus ugdymo bei kitose įstaigose, kuriems sunkiau sekasi auklėti bei prižiūrėti vaikus. Socialinis darbuotojas yra tas žmogus, kuris yra lyg kelrodė žvaigždė – konsultantas, patarėjas, atstovas, psichologas ir auklėtojas. Tokioms šeimoms labai reikia pagalbos, nes tarp tėvų ir vaikų yra gilus emocinis ryšys.  Socialiniai darbuotojai padeda orientuotis tam tikrose įstaigose, tvarkant  dokumentus, mokantis, vedant vaikus į ugdymo įstaigas. VTAS palietė labai svarbią temą“, – sako Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro vadovė Rita Pranė Vilimaitė.

Susitikime aptarti sėkmingi pagalbos atvejai šeimoms, kai pačios šeimos, auginančios vaikus, noriai priima pagalbą, savo iniciatyva kreipiasi į socialinį darbuotoją ar VTAS, pasitiki specialistais.

,,VTAS inicijavo pasitarimą, kad būtų aptarta ir išspręsta problema, kai šeimai reikia ilgalaikės pagalbos. Jeigu vaikui grėsmės lygis nenustatomas, bet matoma, kad šeimai reikalinga pagalba, tuomet kreipiamasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl koordinuotos pagalbos teikimo šeimai. Jeigu grėsmės lygiai nustatomi, atvejo vadyba taikoma visada. Atvejo vadyba gali  tęstis iki 18 mėnesių.  Bet kiekviena šeima yra unikali ir reikia atkreipti dėmesį, kada ir kaip šeimai pačiai galima padėti pasirūpinti vaikais, o ne paimti vaikus iš šeimos. Gi yra šeimų, kur reikia pagalbos iki vaiko pilnametystės, nors tėvai negirtauja, nesmurtauja, bet turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, neišgydomų ligų, dėl kurių  jiems sunkiau sekasi tinkamai pasirūpinti vaikais, bet teikiant socialines paslaugas šeima mokosi ir auga, gauna visuomenės paramą bei palaikymą“, – sako Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė.

 Pasak VTAS patarėjos, besirūpinant tokiomis šeimomis reikia mąstyti ne vien apie šiandieną, kai su  socialinių darbuotojų pagalba vaikai auga savo biologinėse šeimose. Jau dabar laikas galvoti, kaip tie vaikai gyvens tapę pilnamečiais.

Posėdyje aptartos ir situacijos, kai šeimos keičia gyvenamą vietą, išvyksta į kitą šalies rajoną ar miestą – kaip užtikrinti pagalbos teikimo tęstinumą. Pasak Šiaulių apskrities VTAS patarėjos, visi, kurie dirba su šeima, turi glaudžiai bendradarbiauti, teikti vieni kitiems informaciją ir visokeriopą pagalbą, kad būtų apginti visi vaiko interesai.

VTAS inicijuotame pasitarime Radviliškio rajone dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovės, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro vadovė bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje dirbantys atvejo vadybininkai.

Ankstesnis 1 2 3 ... 87 Sekantis
X