Naujienos

Vaiko teisių apsaugos specialistams perduotas 21-as naujas automobilis

Trečiadienį Utenoje, Alytuje, Marijampolėje ir Tauragėje visų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių atstovams perduoti papildomi nauji automobiliai.

Vaiko teisių apsaugos specialistams šiandien perduotas iš viso 21-as automobilis.

Aprūpinimas transporto priemonėmis padės efektyviau ir operatyviau užtikrinti vaiko teisių apsaugą visoje Lietuvos teritorijoje.

Iš viso tarnybos specialistai naudojasi per 100-u automobilių.

Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui vadovaus Andrej Pavlovskij

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nuo šiandien vadovauti pradeda Andrej Pavlovskij.

„Džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie vaiko teisių apsaugos sistemos tvirtėjimo. Tikiuosi įnešti savo indėlį. Stengsiuosi, kad vaiko teisių apsaugos sistema veiktų 100 procentų efektyviai,“ - sako Andrej Pavlovskij.

Prieš tai Andrej Pavlovskij dirbo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus vedėju.

Rietavo savivaldybės administracijoje dirbo Teisės ir finansų skyriaus vedėju.

Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriuje dirbo vyriausiuoju specialistu.

Taip pat dirbo Žemaitijos kolegijoje lektoriumi.

Mykolo Romerio universitete Andrej Pavlovskij yra įgijęs teisės magistro laipsnį.

Kalba rusų ir anglų kalbomis.

Primename, kad:

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą privalo apie tai nedelsdami pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

    Atkreipiame dėmesį, kad:

    * darbo dienomis ir darbo valandomis asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali pranešti Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiam patarėjui ar specialistams. Telefonai yra nurodyti interneto svetainėje www.vaikoteises.lt (http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).

    * Asmenys, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 (policija, esant poreikiui, susisieks su tuo metu Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiu specialistu).

    * Pažymime, kad visą parą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuomet nėra reikalinga skubi pagalba dėl pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, galima pranešti elektroniniu paštu kreipiantis į Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyrių, kontaktai taip pat nurodyti interneto svetainėje http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/.

    * Taip pat, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali susisiekti su atitinkamu specialistu ir konsultuotis dėl iškilusių klausimų, susijusių su reagavimu į galimą vaiko teisių pažeidimą.

 

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui vadovauti pradeda Rasa Bekėžienė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriui nuo šiandien vadovauti pradeda Rasa Bekėžienė.

„Priimdama sprendimą keisti savo veiklos kryptį, supratau, kad noriu tobulėti vaiko teisių apsaugos srityje ir man svarbu pamatyti įgyvendintą projektą, prie kurio realizavimo prisidėsiu. Prieš pradėdama naują veiklos etapą, užduodu sau klausimą - kaip aš šioje institucijoje augsiu, kokių įgūdžių ir žinių įgysiu? Tikiuosi, kad mano patirtis, kurią esu įgijusi policijoje bus naudinga užtikrinant vaikų teisių apsaugą. Dirbant policijoje teko betarpiškai bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais, todėl ši sritis man nėra nauja, o nauji iššūkiai tai didelis žingsnis į priekį mano asmenybės tobulėjimui,“ - sako R.Bekėžienė.

R.Bekėžienė dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininke.

Lietuvos policijos mokykloje ėjo Bendrųjų ir teisės dalykų skyriaus viršininkės pareigas.

Socialinių mokslų kolegijoje, Klaipėdos aukštojoje verslo mokykloje bei K.Simonavičiaus universitete dirbo lektore.

Yra įgijusi teisės magistro laipsnį. Taip pat yra baigusi pedagoginio pasirengimo kursus, suteikiančius teisę dirbti pedagoginį darbą suaugusiųjų profesinio mokymo įstaigose.

Kalba rusų ir vokiečių kalbomis.

Primename, kad:

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą privalo apie tai nedelsdami pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

    Atkreipiame dėmesį, kad:

    * darbo dienomis ir darbo valandomis asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali pranešti Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiam patarėjui ar specialistams. Telefonai yra nurodyti interneto svetainėje www.vaikoteises.lt (http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).

    * Asmenys, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 (policija, esant poreikiui, susisieks su tuo metu Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiu specialistu).

    * Pažymime, kad visą parą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuomet nėra reikalinga skubi pagalba dėl pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, galima pranešti elektroniniu paštu kreipiantis į Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyrių, kontaktai taip pat nurodyti interneto svetainėje http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/.

    * Taip pat, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali susisiekti su atitinkamu specialistu ir konsultuotis dėl iškilusių klausimų, susijusių su reagavimu į galimą vaiko teisių pažeidimą.

Nuo šiandien Utenos apskričiai vadovaus Irena Gaigalienė

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui liepos 30 dieną vadovauti pradėjo dešimtiems metų patirtį vaiko teisių apsaugos srityje turinti Irena Gaigalienė.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities skyriaus vedėja džiaugiasi galėdama prisidėti prie naujos, kitos kokybės vaiko teisių apsaugos sistemos kūrimo. „Aš sieksiu užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos sistema funkcionuotų kuo geriau, kad ji būtų dar aukštesnio lygio. Atėjau į šias pareigas dėl to, kad tikiu sistema. Tikiu, jog vaiko teisės gali būti saugomos dar efektyviau,“ - sako Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I.Gaigalienė.

I.Gaigalienė vaiko teisių apsaugos srityje dirbo ir anksčiau. Prieš tai ji buvo Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja.

I.Gaigalienė yra įgijusi psichologijos magistro ir socialinio darbo bakalauro kvalifikacinius laipsnius.

2017 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės bakalauro laipsnį, šiuo metu studijuoja administracinės teisės magistrantūrą.

Kalba rusų, lenkų, vokiečių kalbomis.

I.Gaigalienė dirbdama vaiko teisių apsaugos sistemoje taip pat vadovavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamam projektui „Bendruomeniniai šeimos namai „Saugi šeima“.

Daugiau nei 10 metų koordinavo Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtos šventės organizavimą Zarasų mieste.

 

Budinti globėja: reikia laiko, kad vaikai vėl pradėtų šypsotis

„Vaikai neatvažiuoja besišypsantys, dažniausiai būna labai išsigandę ir neprižiūrėti, tačiau praleidę šiek tiek laiko šeimoje vėl pavirsta į laimingus vaikus“, – LRT RADIJUI pasakoja budinti globėja Kristina Svitojienė, su savo vyru visada pasiruošusi į savo šeimą priglausti bent laikinai saugios aplinkos ieškantį dėl smurto, nepriežiūros ar kitų priežasčių iš biologinės šeimos paimtą vaiką.

„Priimti globotinius, nors ir laikinai, yra didelė atsakomybė, taip pat, kaip ir auginti savo biologinius vaikus. Tam turi būti pasiryžusi ir pasiruošusi visa šeima. Matydamas gerą šeimos modelį, vaikas išeidamas į naują šeimą arba grįždamas į savo biologinę šeimą, su savimi išsineša gerą, pozityvią patirtį“, – tikina Larisa Valaitienė, socialinė darbuotoja, kuruojanti budinčius globotojus vaikų ir paauglių socializacijos centre.

Pasak L.Valaitienės, dabartinius budinčius globotojus Lietuvoje galima suskirstyti į dvi dideles grupes: „Tai jauni žmonės, auginantys savo vaikus ir šiuo metu esantys motinystės atostogose, arba žmonės, kurie jau užaugino savo vaikus ir jaučiasi dar pilni jėgų“.

Tačiau jais gali tapti bet kuris reikalavimus atitinkantis ir mokymus išklausęs 21–64 metų amžiaus žmogus. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie nebeįtelpa į šią ribą, tačiau vis tiek nori prisidėti prie vaikų gerovės, pasak jos, gali dalyvauti kitoje veikloje – susitvarkę dokumentus gali priimti vaikus iš globos įstaigų pasisvečiuoti pas save į namus ir tokiu būdu suteikti jam meilės bei šilumos. Specialistė pabrėžia, kad globėjais gali tapti ne tik šeimos, bet ir vieniši asmenys.

Plačiau kviečiame skaityti naujienų portalo „15min“ publikacijoje:

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/seima/budinti-globeja-reikia-laiko-kad-vaikai-is-rizikos-seimu-vel-pradetu-sypsotis-1026-1007302

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadove dirba Sandra Vrublevskienė

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja dirba Sandra Vrublevskienė. Ji prieš tai šiame skyriuje ėjo vyriausiosios specialistės pareigas.

Iki vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos Sandra Vrublevskienė dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio inspektore. Anksčiau ji dirbo teisininke Informatikos ir ryšių departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ėjo klientų aptarnavimo vadybininkės pareigas banke „Swedbank“.

„Mane geriausiai apibūdina Vinstono Čerčilio žodžiai, teigiantys, kad mes gyvename iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame“, – teigia Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Pasak S. Vrublevskienės, pasirinkti naujas pareigas ją paskatino noras tobulėti, įgyti naujų žinių ir kompetencijų.

Mykolo Romerio universitete Sandra Vrublevskienė yra įgijusi Teisės ir valdymo programos bakalauro bei magistro laipsnius.

Kviečiame prisijungti prie mūsų komandos visoje Lietuvoje!

Ieškome vaiko teisių apsaugos specialistų visoje Lietuvoje darbui dienomis ar naktimis. Daugiau informacijos apie laisvas darbo vietas ieškokite čia: http://www.vaikoteises.lt/veikla/karjera/
Kviečiame dalintis šia informacija.

Tris vaikus globojanti mama: kuo mažiau niekieno vaikų

Diana ir Vaidotas visada norėjo šeimos, kurioje krykštautų vaikai, būtų pilna šurmulio. Savo vaikų pora nesusilaukė, todėl į šeimą iš pradžių planavo priimti du tėvų globos netekusius vaikus, tačiau sužinoję, jog vaikams, kuriuos jie pasiryžo globoti, gimė sesuo, į šeimą priėmė ir trečią vaiką.

Šeima pagausėjo trimis nariais

Diana pasakoja, jog vaikų globai teko atsakingai ruoštis: „Baigėme globėjų ir įtėvių mokymų ir konsultavimo programą GIMK ir nusprendėme, kad globosime du vaikus. Baigę kursus, gavome pasiūlymą įsivaikinti brolį ir sesę, bet nuvažiavę kūdikių namuose radome ne tik juos, bet ir dar vieną jų seserį, dviejų savaičių kūdikį. Ilgai galvojome, ar priimti globoti ir trečią vaikutį, nes reikėjo iš naujo gauti šeimos vertinimą. Visgi ryžomės priimti ir dar vieną vaiką, gavome teigiamą išvadą ir į savo šeimą priėmėme tris vaikus.“

Šeima šiuo metu laikinai globoja kūdikį ir laukia teismo sprendimo dėl nuolatinės globos paskyrimo. Vyresnėliai brolis ir sesuo jau yra nuolatinėje šeimos globoje. „Pirmiausia parsivežėme kūdikį (seserį), o paskui seserį su broliu. Dabar turime dvi seseris ir brolį. Vaikai yra trejų, dvejų metų, o mažiausiam - metukai,“ - sako Diana.

Trijų vaikų mama tapusi Diana prisipažįsta, jog auginti tris vaikus yra nelengva: „Darbo labai daug. Mūsų šeima daugiavaikė, vaikai skirtingo amžiaus. Tikrai sudėtinga, bet su giminaičių, močiučių, brolių, seserų pagalba tvarkomės. Džiaugiuosi, kad vaikai adaptavosi, jau pradeda bendrauti, vyresnėliai daug kalba.“

Apsispręsti padėjo kursai

Šeima nuėjo ilgą kelią prieš apsispręsdama priimti į šeimą tris vaikus: „Patys savo vaikų nesusilaukėme, todėl galiausiai nusprendėme eiti į tėvystės kursus ir į šeimą priimti tėvų globos netekusius vaikus. Visiems rekomenduočiau Globėjų ir įtėvių mokymų ir konsultavimo programą GIMK. Ji labai patiko. Ten tikrai išsamiai pasakojama apie tai, kaip reikia bendrauti su vaiku, kaip jį prižiūrėti, kaip elgtis, koks turi būti požiūris į vaiką. Kursai gana trumpi, bet juose yra sudėlioti visi pagrindiniai akcentai,“. Globėjų ir įtėvių kursai padėjo apsispręsti. „Po kursų neišsigandome. Pagalvojome, kad geriau ne vieną, o du vaikus į šeimą priimti, kad jiems būtų smagiau augti, kad jie turėtų giminystės ryšį. Atrodė, du vaikai šeimoje būtų optimalu, bet kadangi nuvažiavus radome dar ir trečią kūdikį, tai pagalvojome, kad gaila būtų jį palikti ir atskirti nuo brolio ir sesers. Aišku ilgai svarstėme, ar tikrai ryžtis šiam žingsniui, bet kai pamatėme kūdikį, negalėjome jo palikti,“ - istorija dalijasi moteris. 

Palaiko ryšį su giminaičiais

Šeima palaiko ryšį ir su globojamų vaikų močiute, kitais broliais ir seserimis. „Patys vaikai dar per maži, kad bendrautų „Facebook“ ar kitų socialinių tinklų pagalba. Mes bendraujame su jų močiute, kitais broliais, seserimis. Dalijamės fotografijomis. Kalbamės telefonu, pasakojame, ką veikiame, ką valgome, ką nuveikėme per savaitę. Technologijų pagalba keičiamės informacija,“ - atvirauja tris vaikus globojanti Diana.

Šeimai svarbus aplinkos palaikymas. „Visi tikrai palaikė. Siūlė pagalbą buityje. Žinoma, labiausiai padeda močiutė, senelis,“ - teigia moteris.

Kaimynai ir draugai poros žingsnį į šeimą priimti tris vaikus laiko drąsiu ir kilniaširdišku. Pasak Dianos, aplinkiniai ir patys domisi galimybėmis globoti vaikus: „Aplinkiniai domėjosi, klausinėjo. Ir mano draugai prisipažino, jog norėtų globoti vaikus. Aš juos tikrai skatinu tai padaryti, nes Lietuvoje dar yra daug paliktų vaikų, daug vaikų namų. Tačiau kuo daugiau bus globėjų, tuo geriau, nes tada bus mažiau vaikų, kurie yra niekieno.“

Kur ir kaip pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą?

Informuojame, kad:

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą privalo apie tai nedelsdami pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

    Atkreipiame dėmesį, kad:

    * darbo dienomis ir darbo valandomis asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali pranešti Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiam patarėjui ar specialistams. Telefonai yra nurodyti interneto svetainėje www.vaikoteises.lt (http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).

    * Asmenys, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 (policija, esant poreikiui, susisieks su tuo metu Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyriaus savivaldybėje dirbančiu specialistu).

    * Pažymime, kad visą parą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuomet nėra reikalinga skubi pagalba dėl pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, galima pranešti elektroniniu paštu kreipiantis į Tarnybos miesto / apskrities teritorinio skyrių, kontaktai taip pat nurodyti interneto svetainėje http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/.

    * Taip pat, asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali susisiekti su atitinkamu specialistu ir konsultuotis dėl iškilusių klausimų, susijusių su reagavimu į galimą vaiko teisių pažeidimą.

Tėvelių žiniai: mamadieniai ir tėvadieniai priklauso abiems tėvams

Šeimos įsipareigojimų ir darbo derinimas yra vienas sunkiausių iššūkių, tačiau ne visi žino, kad pagal Darbo kodeksą tėvai, auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų ar vieną neįgalų vaiką iki 18 metų gali pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis.

 Šios apmokamos poilsio dienos vadinamos mamadieniais arba tėvadieniais. Jos priklauso abiems tėvams kiekvieną mėnesį.

 1 papildoma poilsio diena per mėnesį: kiekvienam iš tėvų, auginančių 2 vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų.

 

2 papildomos poilsio dienos per mėnesį: kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų.

 

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau.

 

Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

 

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis nei 8 valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

 

Laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną. Tėvams, kurie turi 1 ar daugiau vaikų iki 14 metų, besimokančių pagal priešmokyklinio, pradinio ar bendrojo ugdymo programą, ir kurie neturi teisės į papildomas poilsio dienas, priklauso pusė laisvos dienos pirmąją mokslo metų dieną. Šis laikas taip pat yra apmokamas mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. 

 

Daugiau kasmetinių atostogų vienišiems tėvams. Tėvams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų priklauso daugiau kasmetinių atostogų – 25 darbo dienos, jei dirbama penkias dienas per savaitę ir 30 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.

 

Įprastai darbuotojams numatyta minimali kasmetinių atostogų trukmė – 20 darbo dienų (arba 24 darbo dienos, jei dirbama šešias dienas per savaitę).

 

Ką daryti, jei darbdavys nesutinka suteikti papildomos laisvos dienos? Jeigu darbdavys neužtikrina Darbo kodekso nuostatų laikymosi, tuomet darbuotojui rekomenduojama į darbo ginčų komisijas, kurios veikia prie teritorinių Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skyrių.

 

 

Emocinė parama: dėl ko labiausiai skauda širdis vaikams ir paaugliams?

Emocinę paramą vaikams ir paaugliams telefonu bei internetu teikianti „Vaikų linija“ karšta ir vasarą. Kaip pastebi linijos konsultantai, deja, daugelis suaugusiųjų nesugeba adekvačiai suvokti vaikų problemų: arba jos atrodo nereikšmingos, arba neranda laiko įsigilinti, arba pradeda moralizuoti. 

„Sunkiausia patirti vaikų vienišumą, kai jie pasakoja apie skriaudas, patyčias, nelaimes, o tėvai per daug užsiėmę, nekreipia į tai dėmesio, draugų nėra. Tokiais atvejais stengiuosi drąsinti sakydama, kad dabar aš esu draugė ir noriu padėti", – pasakoja savanorė Julija.

Dažniausiai į „Vaikų liniją“ kreipiamasi dėl sunkumų bendraujant su bendraamžiais, išgyvenamų patyčių, nesutarimų su tėvais, vienišumo, nepasitikėjimo savimi. Dažnai pasakojama apie patiriamą fizinę ir emocinę prievartą, depresiją, netgi kylančias mintis pakelti prieš save ranką. Tačiau greta šių išgyvenimų paaugliams daug jausmų sukelia ir, suaugusiųjų vertinimu, nerimti sunkumai: atsiradę spuogai ar baimė užkalbinti patinkančią merginą.

„Pokalbis padeda vaikui tą akimirką išlieti viską, ką jis išgyvena, ir nebijoti būti pasmerktam. Tada konsultantas jam padeda pažvelgti į situaciją iš šono, ir vaikas gali susidaryti kitokį vaizdą. Mes neduodame patarimų, o kartu su vaiku galvojame, ką galima pakeisti. Pokalbio metu jis pats ieško išeičių ir nusprendžia, kaip norėtų elgtis", – aiškina savanorė.

Julija rekomenduotų kiekvienam norinčiajam išdrįsti ir pamėginti savanoriauti: įgyta patirtis yra neįkainojama: „Išmokau sustabdyti save, kai norisi moralizuoti ar teisti. Svarbu ne tik sužinoti faktus, situaciją, bet ir suprasti vaiko jausmus".

Visą Agnės Gudžiūnaitės straipsnį „Ten, kur verkia vaikai, laimė negyvena“ kviečiame skaityti dienraštyje „Kauno diena" arba portale: http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/ten-kur-verkia-vaikai-laime-negyvena-873518

L.Kukuraitis: pamatę kenčiantį vaiką - reaguokite

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomone, vaiko teisių apsaugos sistema yra gera, jei padeda apsaugoti vaikus, ugdo tėvų sąmoningumą ir nenukrypsta į kraštutinumus. Pasak ministro, sunkumų gali patirti bet kuri šeima, bet tikrai ne kiekvienas vaikas suplyšusiais drabužiais yra neprižiūrėtas.

„Svarbiausia yra sveikas protas ir mūsų visų atidumas aplinkai. Jeigu matau, kad parduotuvėje ar gatvėje vyksta kažkas, kas peržengia sąmoningo santykio su vaiku ribas, tiesiog prieinu ir paklausiu, ar nereikia kokios pagalbos. Paprastai žmonės išgirdę tokį nepriešiškai išsakytą klausimą labai nustemba, bet reaguoja teigiamai“, - sako L. Kukuraitis.

Nuo liepos įsigaliojusi vaiko teisių apsaugos sistema jau sulaukė daug komentarų. Naujosios sistemos šalininkai kalba apie visiškai kitą vaiko teisių apsaugos kokybę ir aiškumą. Priešininkai žeria kritiką, esą vaikai bus nepagrįstai atskiriami nuo savo šeimų. Jūsų požiūriu, kuo pertvarka pasitarnaus šeimoms?

Visi nori, kad vaikai augtų geriausioje aplinkoje – kad būtų mylimi ir ugdomi, jaustųsi saugūs ir būtų sveiki. Geriausiai šiuos poreikius atitinka šeima. Dėl to didžiausias dėmesys šioje pertvarkoje buvo skiriamas užtikrinti pagalbą šeimoms, kurios patiria sunkumus. Noriu pabrėžti, kad sunkumus gali patirti bet kuri šeima – nėra taip, kad vienos šeimos yra blogos, o kitos geros. Visos šeimos susideda iš žmonių, o mes, žmonės, nuolat susiduriame su įvairiausiais sunkumais, kuriems kartais reikalinga kitų pagalba.

Kas yra nauja, kad atsiranda trys svarbūs dalykai – grėsmės vaikui vertinimas, atvejo vadybininkas ir mobilioji komanda.

Atvejo vadybininkai – tai specialistai, kurie sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba iki nutiks krizė.

Mobilioji komanda yra sudaryta iš psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, turinčio žinių ar darbo patirties su priklausomybe sergančiais žmonėms. Tokia komanda pagal naują pertvarką darbo imasi, kai tik šeimą ištinka krizė - nustačius vaikui didelę grėsmę, jis iš šeimos paimamas. Mobilioji komanda pagalbą šeimai teikia 14 kalendorinių dienų nuo vaiko paėmimo iš tėvų, vėliau padėti šeimai imasi atvejo vadybininkas, kuris tęsia darbą pagal sudarytą pagalbos šeimai planą bei nustato, kokių paslaugų šeimai reikia. Į šį procesą gali būti įtraukiami ir kiti šeimos nariai, kurie gali padėti – seserys, broliai, seneliai. Šeimos būna labai skirtingos: vienoms reikia mokytis bendrauti nesimušant ir nerėkiant, kitoms reikia pagalbos suvaldyti vaiko ligą, trečioms aktualus vaiko užimtumo klausimas.

Didžiausias mūsų partneris pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą buvo ir yra savivaldybės, kurios užtikrina paslaugų teikimą šeimoms. Šiuo metu savivaldybėse teikiamos paslaugos skiriasi, bet rudenį bus parengtas paslaugų šeimai paketas, kuris iš esmės nustatys, ką gali gauti šeima, turėdama vienokius ar kitokius poreikius.

Daugeliu atveju krizė šeimoje gilėja, jeigu jos nariai neturi, į ką atsiremti. Remdamiesi kitų šalių patirtimi pabandėme sukurti tokią sistemą, kuri veiktų kaip tokia atrama šeimoms, nes kai krizė pasiekia dugną padėti jau gali būti per vėlu.

Specialistai dažnai kartoja, kad mobilioji komanda darbo imasi, kai vaikui buvo nustatomas antras grėsmės lygis. Kokia tai grėsmė? Kur atsiduria vaikas, jeigu nustatomas antras grėsmės lygis?

Antras grėsmės lygis reiškia iškilusią grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar net gyvybei. Kitaip tariant, toks grėsmės lygis gali būti nustatytas tais atvejais, kai prieš vaiką buvo smurtaujama arba kai vienas iš vaiko tėvų smurtauja, o kitas negali apsaugoti nepilnamečio.

Tokiais atvejais vaikas turi būti kuo skubiau paimamas iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinamas su giminaičiais ar kitais žmonėmis, su kuriais vaikas turi emocinį ryšį. Jei tokių žmonių nėra, tuomet kreipiamasi į budinčius globotojus. Kai nėra kitos išeities, vaikas gali būti apgyvendinamas vaikų globos įstaigoje. Tačiau, paėmus vaiką, iš karto įsijungia mobilioji komanda, kurios tikslas – padėti tėvams atkurti gebėjimus auginti savo vaikus. Ir jei tėvai priima pagalbą, nori keistis, apsisprendžia kitokiam gyvenimo būdui, deda pastangas, kad smurtinis elgesys keistųsi, vaikai gali būti grąžinti į savo biologines šeimas.

Tik noriu pabrėžti, kad daugumoje atvejų vaikai nėra paimami iš tėvų ilgam laikui. Pavyzdžiui, buvo pranešta, kad per pirmąją liepos dekadą buvo paimta apie 90 vaikų, bet iš jų apie 60 atvejų nebuvo nustatytas antras grėsmės lygis ir vaikai buvo perduoti tėvams ar globėjams.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vaikai buvo paimti tik trumpam iš jiems nesaugios aplinkos, bet ne iš tėvų. Iš esmės taip daroma, kai kyla pavojus vaiko ar specialisto gyvybei, sveikatai, taip pat kai vaikas būna paliktas be priežiūros arba jį prižiūri žmonės, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to kyla grėsmė. Taip pat vaikai gali būti trumpam paimami, nes tėvai labai stipriai apsvaigę nuo alkoholio arba jų neįmanoma rasti.

Visą interviu su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu skaitykite čia:

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/l-kukuraitis-pamate-kencianti-vaika-reaguokite-56-1003040

 

 

Ankstesnis 1 ... 9 10 11 12 13 ... 24 Sekantis
X