Naujienos

Kodėl svarbu nedelsti pranešti apie skriaudžiamą vaiką?

Suprantama, jog vaiko teisių apsaugos institucijai pranešant apie galimus vaiko teisių pažeidimus gali būti neramu neteisingai apkaltinti vaiko tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą, tačiau svarbu pastebėti, jog informuodami atitinkamas institucijas ne kaltinate ar skundžiate, bet visų pirma, informuojate dėl galimos grėsmės vaikui šeimoje.

Nereikėtų baimintis pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nes nuo jūsų pranešimo gali priklausyti vaiko sveikata ar net gyvybė. Netinkamas elgesys su vaiku trikdo vaiko sėkmingą vystymąsi, turi neigiamos įtakos vaiko socialiniams įgūdžiams ir gebėjimams. Pranešdami jūs galite padėti užkirsti kelią nederamam elgesiui su vaiku, padėti išvengti tragedijų. Turint įtarimų apie galimą vaiko teisių apsaugos pažeidimą ir pranešant atsakingoms institucijoms parodote, jog esate neabejingas, pilietiškas ir netoleruojate smurto.

Svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos, imtis realių veiksmų, nes tik tuomet su specialistų pagalba galės keistis situacija šeimoje, o nieko nedarant, tikėtina, problemos tik didės.

Informuojame, kad turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą (psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą prieš vaiką, nepriežiūrą patiriantį vaiką ar kt.), reikėtų apie tai pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM miesto / apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodant kuo daugiau duomenų (šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos šeimai ir vaikui teikimą ir kt. Pažymėtina, jog pranešant apie galimą vaiko teisių pažeidimą prisistatyti – nėra būtina.  

Reaguodami ir nagrinėdami pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vaiko teisių apsaugos specialistai vertina grėsmės vaikui lygį, lankosi vaiko gyvenamojoje vietoje, bendrauja su vaiku, jo tėvais (globėjais / rūpintojais) bei vertina kitą, su vaiku ir jo socialine aplinka susijusią informaciją. Grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatytas. Pavyzdžiui, galimo vaiko teisių pažeidimo pranešimas nepasitvirtino, tada pranešimo nagrinėjimas baigiamas. 

Pažeidus vaiko teises, pats vaikas ir (ar) kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis teisės aktuose numatytų priemonių.

Į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojama visomis dienomis, visą parą. Darbo dienomis po 17 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 (policija susisiekia su tuo metu vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbančiu budinčiu specialistu). Darbo dienomis iki 17 val. reikėtų skambinti į Tarnybos teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių (kontaktus rasite nuorodoje: www.vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).

Nelikite abejingi.

Požymiai, perspėjantys apie galimą autizmo spektro sutrikimą. Kada reikėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su specialistais?

Autizmo paliesti vaikai tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma. Natūralu, kad ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožai skiriasi: vieni gali kalbėti ir mėgdžioti suaugusius, kiti to niekada nedaro, vieni bando komunikuoti, kiti visiškai užsidarę savame pasaulyje. Tačiau per ilgus metus tyrinėjimų specialistai vis dėlto išskyrė keletą dalykų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai, o pastebėję nerimą keliančių požymių – pasikonsultuoti su specialistais.

Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Vaiko tėvai ar globėjai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus, rodančius galimus vaiko raidos sutrikimus:

- vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą;

- vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai;

- vaikas neklauso nurodymų;

- kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi;

- vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja ranka atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“);

- vaikas neseka tėvų žvilgsnio (nežiūri į daiktus, į kuriuos žiūri tėvai);

- vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi, vėduoja ranka, keistai įtempia rankas ar liemenį, mėgsta „žvairuoti“);

- vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti);

- vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus;

- kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo;

- vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai;

- vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį;

- vaikas negali paaiškinti, ko jis nori;

- vaikas neatsako šypsena į šypseną ;

- vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis;

- vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus;

- vaikas, atrodo, labiau mėgsta žaisti arba būti vienas;

- vaikas ima daiktus tik sau;

- pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs);

- vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje;

- vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita);

- vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.

„Raudonos vėliavėlės“ ankstyvame amžiuje:

- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos

- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška

- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba

- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)

- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio

- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus savarankiškai neištaria 1–2 žodžių frazės (savarankiška kalba nelaikomas išgirstos frazės atkartojimas, pamėgdžiojimas, pokalbį turi inicijuoti pats vaikas);

- Praranda bet kokius turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius, bendravimą bet kokiame amžiuje (regresija).

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.

Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų – kūno kalbos, veido išraiškos, – kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos – vadinamojo šeštojo pojūčio, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.

Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas. Dažniausiai autistiški vaikai būna panirę į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą: tai vis tie patys, be fantazijos žaidžiami žaidimai; domėjimasis viena siaura sritimi, pavyzdžiui, lipdukais ir nesidomėjimais kitais žaislais; stiprus pasipriešinimas pokyčiams bei naujovėms; to paties maisto valgymas, to paties vaizdo klipo žiūrėjimas daugybę kartų.

Plačiau kviečiame skaityti: http://lietausvaikai.lt/simptomatika-ir-diagnostika/

Švenčionių rajono Vaiko gerovės komisijos posėdyje aptartos vaiko teisių apsaugos sistemos aktualijos

Švenčionių rajono savivaldybėje vykusiame Vaiko gerovės komisijos posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Švenčionių rajone patarėja, Vaiko gerovės komisijos narė Ana Aidietienė supažindino su pasikeitusia vaiko teisių apsaugos sistema, pertvarkos tikslais, pateikė Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Švenčionių rajone statistinius duomenis nuo 2018 m. liepos 1 d.  apie globojamus ir galimai smurtą patiriančius vaikus.

Posėdyje didelis dėmesys skirtas socialinių paslaugų teikimui rajone, bendradarbiavimo perspektyvoms su švietimo įstaigomis, gilintasi į atvejo vadybos darbo organizavimą, aptartos efektyvesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybės.

Susitikimo metu nutarta glaudžiau bendradarbiauti su švietimo įstaigų darbuotojais, kad vaiko teisių apsaugos sistema veiktų dar sklandžiau ir būtų galima dar greičiau suteikti reikiamą pagalbą vaikui.

Praėjusią savaitę Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Švenčionių rajone specialistai taip pat gilino žinias mokymuose, skirtuose asmenims, dirbantiems su socialinės rizikos asmenimis psichoaktyvių medžiagų prevencijos srityje.

Mokymų metu dėmesys buvo skirtas praktinei ir pavyzdinei veiklai ugdyti – tokiai, kokia taikoma padedant atpažinti priklausomybę, motyvuojant priklausomus asmenis keistis, konsultuojant juos ir jų šeimos narius, rengiant profesionalias krizines intervencijas bei kitais konsultavimo dėl priklausomybių atvejais, taip pat priklausomybių konsultantai pasidalijo savo patirtimi.

Kauno apskrityje – susitikimai tarpinstituciniam bendradarbiavimui stiprinti

„Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, siekdami užtikrinti geriausius vaiko interesus augti šeimoje, ypatingai daug dėmesio skiria tarpinstituciniam bendradarbiavimui. Tą skatina tikslas suteikti kuo efektyvesnę ir tinkamesnę pagalbą šeimai ir joje augantiems vaikams kiekvienu šeimos krizės atveju“, - sako skyriaus vedėja Neringa Martišienė.

Siekiant stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai organizavo eilę susitikimų su socialinių paslaugų teikėjais, atvejo vadybininkais, savivaldos atstovais.

Raudondvario seniūnijoje vaiko teisių apsaugos specialistai Kauno rajone susitiko su seniūnijos socialine darbuotoja, atvejo vadybininke ir aptarė teikiamos pagalbos šeimai efektyvumą ir tinkamumą.

Susitikime Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Kauno rajone su Kauno rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Edita Ablačinskiene ir Vaiko gerovės centro „Gynia“ socialinio darbo organizatore globai Dalia Narbutiene vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Andželika Vežbavičiūtė aptarė klausimus, susijusius su administracinius nusižengimus darančiais nepilnamečiais ir pagalbos jiems teikimu.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Prienų rajone organizuotas susitikimas su Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, jo pavaduotoja, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore, Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovais, Švietimo skyriaus vedėju, Prienų socialinių paslaugų centro direktore, pavaduotoja bei socialinio darbo organizatore ir Jiezno paramos šeimai centro direktore.

Pasitarime su Prienų atstovais analizuotas klausimas dėl funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų (vaiko pervežimo, kai jis yra paimtas iš šeimos ir laikinai apgyvendintas, vaiko pervežimo, kai jam savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa, vaiko ugdymo, kol jam nenustatyta laikinoji globa, ir kitais atvejais).  

Kaip akcentuoja skyriaus vedėja N. Martišienė, ir ateityje, ypač kilus funkcijų pasidalijimo neaiškumams, planuojama šaukti tarpinstitucinius pasitarimus siekiant darnaus bendradarbiavimo. 

 

L. Kavaliauskaitė: vaikai yra visus lygūs ir nediferencijuojami

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pasvalio rajone specialistai dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime Pasvalio rajono Joniškėlio Gabrielės-Petkevičaitės Bitės gimnazijoje.

Pasak Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pasvalio rajone l.e.p. patarėjos Lauros Kavaliauskaitės, pasitarimo metu aptarti bendradarbiavimo klausimai: „Kalbėta apie mokyklos darbuotojų atsakomybę reaguoti ir informuoti apie galimus vaiko teisių pažeidimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, policiją, tėvus. Taip pat aptarti vaiko teisių apsaugos sistemos pasikeitimai. Mokyklos administracija supažindinta su tuo, jog socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, sąrašų nebėra ir socialines paslaugas gali gauti bet kuri šeima susidurianti su sunkumais. Vaikai yra visi lygus ir nediferencijuojami.“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai mokyklos administracijai akcentavo, jog mokyklos administracija turi būtinai reaguoti pastebėjusi galimas smurto formas prieš vaikus. „Gavusios pranešimus atitinkamos įstaigos galėtų imtis reikiamų veiksmų užkirsti kelią vaiko teisių pažeidimams ir išvengti galimų padarinių. Prašyta bendradarbiauti, konsultuotis, visada įtraukti į mokyklos veiklą ir tėvus, kurti saugią aplinką vaikams, užtikrinti jų gerovę,“ - teigia L. Kavaliauskaitė.

Pasitarime dalyvavo mokyklos administracija, Pasvalio rajono tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, Joniškėlio miestelio socialiniais darbuotojais, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, Švietimo ir sporto skyrius, policijos atstovas.

Marijampolėje stiprinamas vaiko teisių apsaugos specialistų, prokuratūros ir policijos bendradarbiavimas

Apskrito stalo pasitarime tarp Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros Vilkaviškio, Šakių ir Marijampolės skyrių bei šių regioninių skyrių policijos, taip pat VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai atstovų diskutuota, kaip stiprinti šių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą.

Susitikime pranešimą tema „Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka tarpinstitucinio bendradarbiavimo kontekste“ pristatė Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Dovilė Burbaitė, akcentuodama vaiko teisių apsaugos sistemos teisinius ir organizacinius pokyčius Lietuvoje, įsigaliojusius liepos 1 d., bei apžvelgdama skyriaus veiklos rezultatus.

„Kartu aptarėme galimus bei būtinus tarpinstitucinio  bendradarbiavimo ir koordinavimo veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo funkciją vykdančiomis institucijomis. Detalizuotos perspektyvinės Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos priemonės, siekiant tobulinti reagavimo laiku veiksmus į galimus vaiko teisių pažeidimus Marijampolės regione“, – sako D. Burbaitė.

Susitikimą inicijavusios Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas išreiškė pritarimą pokyčiams vaiko teisių apsaugos srityje, džiaugėsi pareigūnų ir vaiko teisių specialistų bendros veiklos sklandumu ir jos kokybe. Vyriausiasis prokuroras pažymėjo, kad bendradarbiavimas, vykdomas teisės aktų ir bendradarbiavimo susitarimų pagrindu, yra vedlys ir formali priemonė konkretiems institucijų veiksmams atlikti. Tačiau pabrėžė, kad tiek pat svarbus yra neformalus įstaigų bendravimas ir bendradarbiavimas siekiant bendro tikslo – apginti vaikus.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Eugenijus Biskys išskyrė, jog policija dažnai yra pirmoji institucija, gaunanti signalus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tai, jog įsigaliojus vaiko teisių sistemos pertvarkai, reagavimo veiksmuose kartu dalyvauja ir vaiko teisių darbuotojai, užtikrina žymiai efektyvesnę pagalbą ir apsaugą vaiko atžvilgiu.

Diskusija apėmė ir nepilnamečių autodestruktyvaus elgesio tematiką, tokių atvejų pasikartojimą tarp vaikų, likusių be tėvų globos. VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namai atstovai pristatė teikiamos pagalbos pobūdį tiesiogine ir netiesiogine forma save žalojantiems vaikams. Pabrėžė, kad sprendžiant šiuos probleminius vaikų elgesio atvejus, labai svarbu įsitraukti į pagalbos teikimą visoms vaiko gerove suinteresuotoms šalims.

Apibendrinus pasitarimo naudą, jo konstruktyvumą, planuojama plėsti diskusijos dalyvių ratą, 2018 m. lapkričio 6 d. organizuojant konferenciją, kurioje dalyvautų Marijampolės regiono savivaldos, jai pavaldžių institucijų, prokuratūros, policijos, teismų atstovais.

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos specialistės dalyvavo pirmosios pagalbos mokymuose

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, reaguojantys į galimus vaiko teisių pažeidimus, dalyvavo pirmosios pagalbos mokymuose. Mokymų „Pagalbos teikimas staigios mirties ištiktam žmogui“ tikslas parengti kuo daugiau žmonių gebančių suteikti skubią medicinos pagalbą.

Kaip pastebėjo mokymuose dalyvavusios vaiko teisių apsaugos specialistės, įgūdžių stabdyti kraujavimą, pagelbėti užspringusiajam, gaivinti nukentėjusįjį ar naudoti elektrošoką įsisavinimas ir jų tobulinimas yra būtina kompetencija kiekvienam specialistui, skubančiam į pagalbą vaikui ar šeimai. Greita orientacija atpažįstant pavojų žmogaus gyvybei bei gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą gali padėti išsaugoti gyvybę ir netgi prisidėti prie gyvybės grąžinimo.

„Kritinės situacijos reikalauja susikaupimo ir skubaus veikimo, todėl pirmos pagalbos mokymai neabejotinai reikalingi. Negalime būti tikros, kad vaiko teisių apsaugos specialistui, reaguojančiam į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, neteks gaivinti vaiko ar jo šeimos nario iki atvyks medikai,“ - sako Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja, laikinai vykdanti vedėjo funkcijas Dovilė Burbaitė.

Vaiko teisių apsaugos specialistės džiaugėsi, kad mokymai pateisino lūkesčius ir jos, vykimo į šeimas metu, žinos, jog esant kritinei situacijai, gebės taikyti ir praktinius įgūdžius, greitai identifikuoti pavojų gyvybei ir tinkamai suteikti skubią pirmąją pagalbą.

Mokymų dalyviams įsiminė dažnai kartota lektorių frazė „Visi turi rankas, bet Jūsų rankos gali išgelbėti gyvybę“. Šių kursų organizatoriai atkreipė dėmesį, kad ne tik medikams, pareigūnams ar gelbėtojams būtina kompetencija pirmosios pagalbos teikimo srityje, bet itin svarbu ugdyti kiekvieno visuomenės nario, ypatingai vaiko gebėjimus atpažinti pavojų gyvybei ir apmokyti kokiais būdais yra suteikiama pirmoji pagalba.

Šiuo projektu, kaip sveikatos išsaugojimo priemone, mokymų organizatoriai: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, „Krizių tyrimo centras“, Šakių rajono savivaldybės administracija, Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, ateityje siekia sudaryti savanorių tinklą, kuris iškilus staigiam žmogaus gyvybės pavojui, nedelsiant reaguotų.

Šakių rajono savivaldybėje 4 dienų mokymuose planuojama apmokyti 200 dalyvių.

Vilniaus rajone vaiko teisių apsaugos specialistai tariasi, kaip pagerinti vaikų ir šeimų psichinę sveikatą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone specialistai  dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime, kuriame paminėta Pasaulinė psichikos sveikatos diena bei Vietos savivaldos diena, aptarti bendradarbiavimo klausimai siekiant pagerinti vaikų ir šeimų psichinę sveikatą.

Pasak Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone l. e. p. patarėjo Edvardo Zakševskio, pasitarime buvo svarstomi duomenų apsaugos, informacijos gavimo, savižudybių prevencijos organizavimo ir kiti bendradarbiavimo klausimai: „Psichikos sveikatos centro atstovai pasiūlė savivaldybei organizuoti intervencijos įgūdžių mokymus „ASIST“. Vaiko teisių specialistai palaiko šį siūlymą ir mano, jog panašūs mokymai turėtų būti organizuojami visiems specialistams, dirbantiems su šeimomis.“

Susitikime dalyvavo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone specialistai, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro atstovai, Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei savivaldybei pavaldžių socialinių įstaigų direktoriai.

Ministras L. Kukuraitis: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kampanija pamina globėjų įvaizdį

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos viešoji kampanija, kuria siekiama atskleisti neigiamas smurtą patiriančių ir pagalbos ieškančių moterų patirtis, atveria labai aktualią problemą Lietuvos visuomenėje, tačiau turi neigiamą šalutinį poveikį, mano socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Ministras ketvirtadienį susitiko su lygių galimybių kontroliere Agneta Skardžuviene, su kuria aptarė galimą viešosios kampanijos poveikį nuo liepos startavusiai vaiko teisių apsaugos reformai ir globėjų institutui. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vaizdo klipe vaiko teisių apsaugos specialistė skirtis su smurtaujančiu vyru ketinančią moterį gąsdina, kad neužtikrinus vaikų saugumo mažuosius teks perkelti pas globėjus.

„Mes sutinkame, kad smurtą patiriančios moterys dažnai neturi aplinkos palaikymo – tą liudija pačios smurto aukos. Palaikymo aukos gali nesulaukti ir iš kai kurių valstybės institucijų darbuotojų ir tai yra visiškai netoleruotina. Tačiau iš smurtaujančių šeimų paimtus vaikus į savo globą priėmę žmonės (dažnai tai būna giminaičiai) neturėtų tapti smurtą patiriančių moterų gąsdinimo įrankiu“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Šiuo metu Lietuvoje yra 172 budintys globotojai ir 149 šeimos, pasirengusios globoti vaikus. Taip pat yra 4058 globėjų šeimos, kurios jau globoja vaikus. 

Pagrindinės problemos:

  1. Paminamas globėjų įvaizdis, nors globėjai paprastai nedalyvauja procese, kai šeimoje vyksta smurtas ar kai siekiama jam užkirsti kelią. Budinčių globotojų uždavinys – priimti giminystės ryšiais nesusijusį vaiką, kuris buvo paimtas iš nesaugios aplinkos, užtikrinti fizinį ir emocinį jo saugumą, kol vaikui nustatoma nuolatinė globa, vaikas grąžinamas į šeimą arba yra įvaikinamas. Laikini globėjai yra vaiko atstovai pagal įstatymą, jie rūpinasi vaiku, kol šeimai, iš kurios paimtas vaikas, teikiama pagalba, arba kol paskiriami nuolatiniai globėjai. Nuolatiniais globėjais tampama, kai teismas paskiria šeimai globoti be tėvų globos likusį vaiką.
  2. Platinama klaidinga žinutė, kad skyrybos su smurtautoju gali lemti vaikų perkėlimą pas globėjus, nors yra kaip tik priešingai – smurto šaltinio pašalinimas (atsiskyrimas nuo smurtautojo) laikomas teigiamu veiksniu vaiko teisių apsaugos požiūriu. Taigi moteris, kuri pasiryžta ieškoti pagalbos, laikoma atliepiančia vaiko poreikius.
  3. Smurtas gali pasitraukti į šešėlį, nes įtvirtinus neigiamus stereotipus apie įvairių profesijų atstovus smurto aukos gali vengti ieškoti pagalbos, pavyzdžiui, kreiptis į policiją, vaiko teisių apsaugos specialistus.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro, smurtas šeimose vienodai paliečia tiek moteris, tiek vaikus, todėl norėdamos užtikrinti prevenciją, šviesti visuomenę ir suteikti tinkamą pagalbą smurto aukoms valstybės institucijos turėtų bendradarbiauti ir matyti bendrą paveikslą.

„Pats blogiausias sprendimas būtų, jei mes pasidalintume grupes, kurias giname, ir nematytume viso vaizdo. O vaizdas yra sudėtingas. Pradėkime nuo to, kad turime stiprinti pagalbą smurto aukoms. Taigi, viena vertus, turime tinkamai apmokyti su šeimomis dirbančius darbuotojus, kad jie gebėtų supratingai ir profesionaliai padėti aukoms. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuoja mokymus specialistams ir juose darbuotojai noriai dalyvauja. Antra vertus, turime padaryti viską, kad smurto aukos – dažniausiai moterys ir vaikai – nebijotų kreiptis pagalbos. Galiausiai, kai kuriais atvejais turime užtikrinti pagalbą ir patiems smurtautojams, jeigu jie nori ir dar turi galimybių keistis. Taigi paveikslas labai sudėtingas ir valstybės institucijos negali susipriešinti tarpusavyje“, - teigia L. Kukuraitis.

 

 

 

 

Marijampolės apskrityje vaiko teisių apsaugos specialistai kartu su policijos pareigūnais mini Saugaus eismo savaitę

Spalio 13-tą dieną minimos Europos saugaus eismo dienos proga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai kartu su Marijampolės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu organizavo vaikams skirtą renginį „Saugus kelias į darželį“.

Pasak Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos, laikinai vykdančios vedėjos funkcijas Dovilės Burbaitės, minint saugaus eismo savaitę Vilkaviškio savivaldybės Paežerių mokyklos - darželio „Ežerėlis“ priešmokyklinio ugdymo auklėtiniai buvo supažindinti su vaikų teisėmis: „Įgyvendinta informacinė, ugdomoji priemonė vaikams „Tu - ne vienas!”. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės papasakojo vaikams apie teisę į saugią aplinką ne tik artimoje aplinkoje, bet ir ugdymo įstaigoje. Supažindino priešmokyklinukus su galimo piktnaudžiavimo vaiko teisėmis formomis, jų sąvokomis bei galimybėmis gauti pagalbą. Taip pat vaikams įteikti vaizdingi informaciniai lankstinukai, kuriuose vaikai informuoti apie galimą pagalbą susidūrus su vaiko teisių pažeidimais.“

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai supažindino vaikus su saugaus eismo kelyje taisyklėmis. „Iniciatyvos metu, policininkai, imitavę sankryžą, personažo šuniuko Amsiaus pagalba pademonstravo vaikams, kaip teisingai elgtis gatvėje ir kelyje, patikrino vaikų žinias apie saugų eismą,“ - sako D. Burbaitė.

Renginio dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti policijos tarnybinį automobilį, jame esamą įrangą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės vaikams įteikė dovanų.

„Gausus būrys renginiu sužavėtų vaikų, puikūs ugdymo įstaigos pedagogų atsiliepimai skatina ir toliau planuoti vaiko teisių apsaugos specialistų ir policijos pareigūnų bendradarbiavimą Marijampolės regione,“ - teigia D. Burbaitė.

Biržų rajone visuomenei pristatyti vaiko teisių apsaugos sistemos pasikeitimai

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Biržų rajone atstovė dalyvavo susitikime - diskusijoje vaiko teisių apsaugos bei pagalbos šeimai ir vaikui teikimo klausimais.

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Biržų rajone laikinai patarėjos pareigas einančios Giedros Gedvilienės teigimu, susitikimo dalyviams suteikta informacija apie vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką, atvejo vadybą, globos centro veiklą, paslaugų vaikui ir šeimai plėtrą rajone, aptarti tarpinstitucinio bendradarbiavimo  bei vaikų globos organizavimo klausimai; „Pasidžiaugta, jog rajone jau yra 3 budinčių globotojų šeimos, taip pat yra nemažai besidominčių šia veikla. Papilio miestelyje gyvenančios globėjos pasidalijo savo patirtimi. Tokius susitikimus ketinama organizuoti ir kitose seniūnijose, kad informacijos gautų kuo daugiau gyventojų.“

Susitikimas vyko Biržų rajono savivaldybės administracijos Papilio seniūnijoje.

Pasitarime dalyvavo Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus l.e.p. patarėja Biržų rajone G. Gedvilienė, Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius, Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorius Eividas Šernas, Socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Jūratė Petrauskienė, GIMK mokytoja Jolanta Jasinskytė, kompleksinių paslaugų projekto Biržų rajone koordinatorė Martyna Šlyžienė. Taip pat dalyvavo Papilio seniūnijos seniūnas, senūnijos socialinės darbuotojos, Papilio pagrindinės mokyklos direktorius, bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai ir aktyvūs gyventojai, besidomintys vaiko teisių apsaugos naujovėmis bei vaikų globa.

 

Alytaus mieste aptarti psichologinės ir pedagoginės pagalbos šeimai aspektai

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Alytaus mieste atstovė dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime tema ,,Dėl efektyvios pagalbos teikimo vaikui ir jo šeimai, kai jiems turi būti teikiama kompleksinė pagalba“.

Pasak Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Alytaus mieste vyriausiosios specialistės, laikinai einančios patarėjos pareigas A. Malakauskaitės, pasitarimo metu buvo aptarti pokyčiai po liepos 1 dienos, kada pradėjo veikti nauja vaiko teisių apsaugos sistema: „Susirinkusieji buvo supažindinti su Alytaus apskrities ir Alytaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos pokyčiais. Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro atstovai papasakojo apie atvejo vadybininkų veiklos funkcijas. Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė pristatė Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos funkcijas ir jų sąsajas su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis.“

Vyko diskusija, kurios metu svarstyta, kaip efektyviau užtikrinti psichologinės pagalbos teikimą vaikui ir šeimai. Psichologės pristatė psichologinių paslaugų paketą šeimai ir vaikui, kalbėjo apie tai, kaip padėti vaikui įveikti krizes, papasakojo apie emocijų išreiškimą ir tinkamą reagavimą į jas, analizavo vyresniųjų vaikų draugų grupes.

Susitikimas vyko Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Pasitarime dalyvavo Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Alytaus mieste vyriausioji specialistė, laikinai einanti patarėjos pareigas Agnė Malakauskaitė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Rima Mockevičienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė, Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro direktorė Eglė Teresevičienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Rimvyda Ališauskienė, Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro paramos šeimai padalinio vedėja Jurgita Gurskienė, atvejo vadybininkė Asta Vyšniauskienė, Alytaus apskrities mobilios komandos psichologė Romualda Stasionienė, psichologės: Danutė Putkienė, Jolanta Dimšienė, Vaiva Remeikienė, Alma Golcienė, Kristina Baranauskienė, Aistė Glinskienė, Aušra Stankevičienė, Zita Pupkienė, Vilija Šiugždinytė.

X