Naujienos

Visas paketas naujovių vaiko teisių apsaugos srityje, dar daugiau jų laukia šiemet

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, „Matukas – ne vienintelis vaikas, kuris žūva tragiškomis smurtinėmis aplinkybėmis, bet jis – šios baisios tragedijų virtinės simbolis. Visi kaip vienas – nuo paprasto kaimyno iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo aukščiausiu net keturių ministerijų lygiu – turime būti sąmoningi ir įsipareigoti, kad daugiau nė vienas vaikas nuo smurto artimoje aplinkoje nekentėtų ir nemirtų. O vienas svarbiausių žingsnių to link – tai įstatymu uždraustas visų formų smurtas prieš vaikus ir fizinių bausmių taikymas.“

„Tai vienas svarbiausių žingsnių, kai pasakėme aiškų „Ne“ smurtui prieš vaiką, dabar siekiame, kad mažiausių visuomenės narių skausmui niekas neliktų abejingi. Susitelkusi ir ypač sąmoninga bendruomenė, pagalba vieno kitam, mokymas, ugdymas, paslaugos šeimoms – tai, ką šiandien darome, kad į krizinę situaciją pakliuvęs žmogus būtų laiku pastebėtas ir turėtų į ką atsiremti“, – sako ministras Linas Kukuraitis.

Per 2017 metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva padėti rimti pamatai geresnei vaiko teisių apsaugai įtvirtinti ir ne mažiau veiklų laukia šiemet. Šį šeštadienį yra minimos tragiškai nuo smurto artimoje aplinkoje žuvusio mažamečio Mato metinės.

Šiais metais laukia daug svarbių darbų. Naujai sistemai kruopščiai ruošiamasi: jau parengti ir derinami su praktikais, dirbančiais vaiko teisių apsaugos skyriuose (VTAS), Pirminio grėsmių vertinimo instrumentas ir Smurto atpažinimo lentelė, skirta visiems specialistams, suaugusiems, dirbantiems su vaikais. Taip pat parengta Globėjų centrų veiklos ir vaiko priežiūros budinčio globėjo šeimoje organizavimo tvarka, rengiama atvejo vadybos tvarka, planuojama parengti ir apmokyti mobilių grupių specialistus pagal Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos koordinavimas“. 

Daug naudos atneša bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pvz., jau dabar dalis savivaldybių taiko SMART tėvystės modelį  paslaugų šeimai poreikio nustatymui, o šiuo Lietuvos savivaldybių asociacijos projekto rezultatu www.smarttevyste.lt gali pasinaudoti bet kuri šeima. Planuojama įdiegti Multidimensional Family Therapy (MDFT) – pagalbos šeimai metodą, skirtą toms šeimoms, kuriose auga elgesio, emocijų sutrikimų turintys, į delinkventinį elgesį linkę paaugliai.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigalios bendras prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo modelis. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ištisą parą veikianti vaiko teisių apsaugos sistema užtikrins vienodą praktiką, apsaugant ir ginant vaiko teises, o visoje šalyje bus vadovaujamasi tomis pačiomis vertybinėmis nuostatomis ir taikomi vienodi teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad nuo liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistema taps centralizuota: iki šiol buvusi deleguota (perduota savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcija keičiama į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taps centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, o savivaldybėse dirbantys VTAS darbuotojai – šios institucijos darbuotojais ir dirbs pagal vieningus standartus. Darbuotojai bus perkelti į naujas pareigas, o į regionų vadovų pareigas vyks konkursai. 

„Svarbiausios naujovės, kurios atsiras įgyvendint šio įstatymo nuostatas, – tai  maksimali prevencija, institucijų darbo koordinacija, aukštesni reikalavimai specialistų kvalifikacijai, veiksmingesnė jų darbo kontrolė, didesnio specialistų skaičiaus įtraukimas į pagalbos šeimai teikimą, pagalbos vaikui organizavimas stiprinant darbą su tėvais, – yra esminiai sprendiniai, padėsiantys ne pakeisti esamą vaiko teisų apsaugos sistemą, o sukurti iš esmės naują sistemą. Artimiausią dešimtmetį turėsime šį – pagrindinį – vaiko teisių apsaugą užtikrinantį įstatymą“, – sako ministras Linas Kukuraitis.

Pasak ministro, svarbu dirbti tiesiogiai su savivalda, kad neliktų neatsakytų klausimų ir neišspręstų problemų, einant link naujo vaiko teisių apsaugos modelio ir rengiantis vaikų globos įstaigų pertvarkai. 2017-aisiais ministro Lino Kukuraičio vadovaujama ministerijos politinė komanda aplankė net 32 savivaldybes, 2018 m. – dar keturias. Taip pat įvyko 10 regioninių Globos sistemos pertvarkos tema susitikimų kartu su Prezidentūra. 

Labai svarbus žingsnis padedant atpažinti smurtą prieš vaiką – aiški, struktūruota ir viešai prieinama informacija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva išleisti ir išplatinti plakatai apie įvairių smurto rūšių atpažinimą ir veiksmus, kurių tuo atveju turi imtis ugdymo įstaigų darbuotojai. Galbūt tai bei žiniasklaidos dėmesys paskatino didesnį visuomenės nepakantumą tokiems atvejams, nes 2017 m. pranešimų apie smurtą prieš vaikus per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą registruota beveik tūkstančiu daugiau nei užpernai, dar daugiau kaip pusė tūkstančio – nepriežiūros atvejų. 

Taip pat pernai startavo ministerijos finansuojamas projektas „Tėvų linija“ – tai nemokamos konsultacijos telefonu visos šalies tėvams, susiduriantiems su vaikų auginimo ir auklėjimo iššūkiais. Nemokamu numeriu 8 800 900 12 tėvai sulaukia profesionalaus psichologo patarimų.

Labai svarbu, kad per 2017  metus pagalbos telefonu linijų veiklos plėtrai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė papildomai per 200 tūkst. eurų. Iš viso pernai tam skirta 547 tūkst. eurų. 11 tarnybų dirba susijungusios į 5 linijas: Jaunimo, Vaikų, „Vilties“, Pagalbos moterims bei „Linija doverija“. Šios linijos – labai svarbi grandis, padedanti suaugusiems ir vaikams susidoroti su emocinėmis problemomis, rasti pagalbą dėl įvairių negandų ar tiesiog išsipasakoti. Šių linijų savanoriai ir psichologai dirba labai svarbų ir nelengvą darbą, padėdami visuomenei atrasti viltį ir jėgų padėti sau, šeimai, artimiesiems.

Pastebima, kad šeimoms trūksta pagalbos dar iki susidarant rimtai krizinei situacijai, deja, ilgus metus dėmesys daugiausiai buvo skirtas jau patiriančioms socialinę riziką šeimoms. Dabar galima pasidžiaugti, kad 46 šalies savivaldybėse jau vyksta projektai, skirti teikti kompleksines paslaugas šeimai, finansuojami per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojamas ES struktūrines priemones.

Šeimoms nemokamai teikiamos įvairios paslaugos: pozityviosios tėvystės mokymai, psichosocialinė pagalba išgyvenantiems krizę, šeimos įgūdžių ugdymo, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai, mediacijos paslaugos, vaikų priežiūros paslaugos ir kt. Per šiuos metus paslaugos bus pradėtos teikti visoje Lietuvoje, liko tik 7 savivaldybės, su kuriomis derinami jų projektiniai pasiūlymai, kitos jau pateikusios paraiškas arba pasirašiusios sutartis.

„Šiuo projektu savivaldybės įgalinamos veikti kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis, kurios geriausiai žino apie jų teritorijoje gyvenančių šeimų poreikius“, – pastebi Linas Kukuraitis.  

Be to, didinamas ir vaikų dienos centrų (VDC) finansavimas, kad kuo daugiau šeimų galėtų pasinaudoti jų paslaugomis. Į VDC vaikus gali atvesti visos šeimos, nebūtinai patiriančios socialinę riziką. 2017 metais buvo skirtas 3,6 mln. eurų finansavimas 285 vaikų dienos centrams, tai 11 procentų daugiau lėšų nei 2016 metais, iš jų 36 visiškai naujai įsikūrusiems, o perskirsčius lėšas – dar 7 naujai įsteigtiems VDC. Šiais metais VDC veiklai bus skirta dar 12 proc. daugiau lėšų nei pernai. Juos lanko daugiau kaip 8 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad krizines situacijas šeimoje neretai lydi alkoholis ar kitos priklausomybės, todėl nemažai nuveikta ir sveikatos apsaugos srityje: greitoji medicinos pagalba operatyviai reaguoja į iškvietimus, atvykus teikia būtinąją medicinos pagalbą, o prireikus – transportuoja į artimiausią gydymo įstaigos priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuose tokiais atvejais gydytojai suteikia kiek galima skubiau reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, prireikus praneša atsakingoms tarnyboms; paslaugų prieinamumas nuolat yra gerinamas,  ir už jas apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, nes būtinoji pagalba visada turi būti teikiama nemokamai. Be to, nuolat yra stiprinami sveikatos priežiūros specialistų gebėjimai atpažinti įvairias smurto formas. 

2017 metais ne tik buvo priimtos ir šiais metais pradėtos įgyvendinti alkoholio prieinamumo mažinimo priemonės (amžiaus padidinimas iki 20 m., prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimas, reklamos draudimas), bet ir parengta teisinė bazė ankstyvam alkoholio vartojimo nustatymui ir pagalbos teikimui, jauniems žmonėms pradėtos teikti ankstyvosios intervencijos paslaugos, plėtojamos pozityvios tėvystės programos, padidintas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, finansuojami bendruomenių projektai iš Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

„Išaugęs pranešimų skaičius apie smurtą prieš vaikus rodo, kad žmonės nėra abejingi, geriau atpažįsta problemą, apie tai praneša. Pareigūnams smurtas artimoje aplinkoje toliau išlieka vienu iš prioritetų. Bendradarbiavimas tarp policijos ir vaiko teisių apsaugos specialistų gerėja, tačiau vis dar lieka nemažai spręstinų problemų“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. 

Policija, savo ruožtu, šiemet yra numačiusi įrengti 60 vaikų apklausos kambarių. Visa projekto vertė  – 680 tūkst. eurų.

 

Papildoma informacija:

Nuo liepos 1-osios įsigaliosiančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo svarbiausios žinios, užtikrinant saugesnį vaikų gyvenimą, numatomos šios:

 1.      Numatyta sustiprinti pagalbą vaikui ir jo tėvams, susidūrusiems su krizine situacija, užtikrinant jiems reikiamas paslaugas ir kitą būtiną pagalbą Taip pat ši pagalba bus kompleksinė, aiškiai apibrėžta, su konkrečiomis atsakomybėmis ir terminais. Su vaikais ir šeimomis dirbs tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

 2.      Reglamentuojama, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpintų, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

 3.      Išplečiama arba naujai nustatoma pagalba tėvams (informacinė, prevencinė, konsultacinė, švietimo, paslaugų teikimo).

 4.      Vaiko teisių apsaugos tarnybos bus pavaldžios centrinei institucijai, kuri užtikrins šių teritorinių tarnybų darbą pagal vieningus standartus.

 5.      Bus teikiama išankstinė pagalba vaiką auginančiai šeimai: informacinė, prevencinė, konsultacinė, paslaugos pagal  poreikį konkrečiam vaikui ir jo šeimai, kurioje pastebima, kad vaikas turi atitinkamų problemų. Informaciją apie tokius vaikus turės pateikti visos, kurių darbas susijęs su vaikais,  institucijos, įskaitant pediatrus, kitus medikus. Šią pagalbą organizuos socialinės paramos centrų socialiniai darbuotojai. Į šiuos centrus tiesiogiai galės kreiptis tėvai ir savo iniciatyva, kai jiems reikės tokios pagalbos.

 6.      Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą,  privalės ne ilgiau kaip per 3 dienas inicijuoti vaiko atvejo tyrimą, savivaldybė turės paskirti atvejo vadybininką kiekvienam smurto prieš vaiką atvejui. Atvejo vadybininkas  turės teisę pasitelkti ir kitus specialistus, o su šeima dirbs pagal konkretų Pagalbos vaikui ir šeimai planą.

 7.      Numatyta privaloma pagalbos plano kontrolė – kartą į ketvirtį, jei vaikas auga itin probleminėje šeimoje, kitais atvejais – ne rečiau kaip kartą į pusmetį.

 8.      Jei su krize susidūrusiai šeimai, kurios vaikui nustatyta laikinoji globa, teikta pagalba per metus bus nerezultatyvi, visais atvejais turės būti organizuojamas vaiko atvejo posėdis su visais specialistais, kurie dirbo su šeima, ir nusprendus, kad nėra galimybės vaiką grąžinti į šeimą, galės būti sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo teismine tvarka paimant vaiką iš šeimos bei nustatant jam nuolatinę globą arba leidžiant jį įvaikinti.

 9.      Įstatyme numatoma įtvirtinti du grėsmės vaikui lygius:

 a.       Pirmasis grėsmės vaikui lygis būtų nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustatytų vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrintų vaiko teisių ir teisėtų interesų, tačiau nebūtų nustatytas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

b.      Antrasis grėsmės vaikui lygis būtų nustatomas, kai teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius nustatytų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris būtų susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.

10.  Numatyta, kad už vaiko teisių centralizuotos politikos įgyvendinimą atsakys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tarnybos padaliniai – teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai – tiesiogiai gins ir užtikrins vaiko teises bei atstovaus vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jiems priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.

11.  Bus įkurta 11 mobiliųjų komandų – minėtos tarnybos profesionalių specialistų grupių, skubiai suteikiančių ir organizuojančių vaikui ir į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą.

12.  Taip pat siūloma reglamentuoti ir atvejo vadybininkų veiklą – tai būtų socialiniai darbuotojai, koordinuojantys atvejo vadybos procesą, paskirti savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms toje savivaldybėje.

13.  Nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje neutralioje aplinkoje, kuri kelia pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikas būtų skubiai paimamas iš jam nesaugios neutralios aplinkos.

14.  Kiekvienu konkrečiu atveju būtų sudaromas atvejo vadybos planas, kurio metu būtų analizuojama situacija šeimoje, tėvų pastangos spręsti krizę ir būtų priimamas sprendimas dėl tolimesnės vaiko ateities.

Vyriausybėje patvirtintas Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos veiksmų planas

Šiandien, sausio 22 d., Vyriausybėje posėdžiavusi Strateginių projektų portfelio komisija patvirtino „Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka“ projekto veiksmų planą.

Nuo 2018 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, Vaiko teisių apsaugos sistema taps centralizuota: deleguota (perduota savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcija keičiama į valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taps centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, o savivaldybėse dirbantys vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai – šios institucijos darbuotojais ir dirbs pagal vieningus standartus.

Pertvarkos nauda: nepertraukiamos ir vienodas vaiko teisių apsaugos užtikrinimas ir pagalbos suteikimas kiekvienam vaikui taikant atvejo vadybos metodiką; aiškus ir pagrįstas vaiko paėmimas iš šeimos, paremtas grėsmės vaikui lygio vertinimo kriterijais, patvirtintas teismo; operatyvus reagavimas nustačius vaiko teisių pažeidimus modernizuojant sistemos valdymą.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. Įsigalios bendras prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo modelis, kad vaikui ir šeimai būtų užtikrinama nuosekli, individuali ir planinga prevencinė ir kompleksinė pagalba, kuri bus organizuojama ir teikiama vadovaujantis bendru Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintomis Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijomis, o bendro darbo koordinavimą savivaldybėje užtikrins tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius.

 

Prezidentė: budinčiu globotoju galime tapti kiekvienas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus rajone susitiko su budinčiais globėjais, kurie bet kuriuo paros metu iš probleminių tėvų gali priimti į savo namus. Nors globėjų skaičius auga, kol kas jų yra nepakankamai.

Nors vaikų globos namuose mažėja, šiuo metu institucijose vis dar auga beveik 3000 vaikų. Tam, kad šalyje neliktų globos namų, būtina, jog kiekvienoje savivaldybėje atsirastų budintys globėjai. Šiuo metu Lietuvoje yra 116 globotojų, nors reikėtų ne mažiau 400.

Pasak prezidentės patarėjos Ramunės Guobaitės-Kirslienės, norintieji tapti globėjais pirmiausia turi praeiti specialius mokymus.

Šiemet įsigaliojo pataisos, pagal kurias savivaldybės gali pačios perorientuoti socialines paslaugas taip, kad globos įstaigų neliktų.

Pasak prezidentės, kiekvienas vaikas privalo augti šeimoje. Budintys globotojai – geriausias įrodymas, kad žmonės neabejingi kito nelaimei, yra pasirengę atverti namų duris ir savo šiluma bei meile dalintis su nelaimės ištiktais vaikais, rašoma prezidentūros pranešime.

Nuo šių metų įsigaliojo prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, reglamentuojančios budinčių globotojų ir globos centrų veiklą. Pataisomis užtikrinamas globotojų atlygis, visapusė pagalba iškilus problemoms, galimybė derinti darbą ir globotojo veiklą ir kt.

Budintys globotojai, galintys pasirūpinti vaikais, kol jie bus grąžinti tėvams arba perkelti į nuolatinių globėjų ar įtėvių šeimą, – dar viena globos forma, galinti tapti realia alternatyva globos įstaigoms. Taigi nuo šiol savivaldybėms sudarytos visos galimybės imtis iniciatyvos ir perorientuoti socialines paslaugas taip, kad vaikai į globos namus nebebūtų atiduodami ir tokių įstaigų pagaliau būtų atsisakyta.

Dalis savivaldybių iniciatyvos rengti budinčius globotojus ėmėsi nelaukdamos įstatymo įsigaliojimo. Šiuo metu 26 savivaldybėse veikia 116 budinčių globotojų, o reikėtų bent 5 kartus daugiau. Nors vaikų globos įstaigose mažėja, tačiau vien per praėjusius metus ten atsidūrė dar daugiau nei 1000 vaikų.

Pasak prezidentės, sukurti visi įrankiai, kad globos pertvarka galėtų vykti sparčiai. Kai kurios savivaldybės jau tapo puikiais pavyzdžiais, kad pradėti veikti galima nelaukiant specialių įstatymų, užtenka iniciatyvos ir nevaldiško požiūrio į vaikus.

Šiuo metu jau pertvarkomos 23 vaikų globos įstaigos, beveik 400 vaikų iš didelių įstaigų perkelti į bendruomeninius globos namus.

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/200400/prezidente-budinciu-globotoju-galime-tapti-kiekvienas

Šalies vadovė kritikavo kai kurias šalies savivaldybes dėl globos pertvarkos stabdymo

Avižienių kaime gyvenantys Kristina ir Nerijus Svitojai yra tarp 116-os Lietuvos šeimų, tapusių budinčiais globotojais – taip vadinami žmonės, pasirengę bet kada priimti vaikus į laikinąją globą. 

Svitojų namuose Vilniaus rajone penktadienį apsilankė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pastaraisiais metais politikų dėmesys vaikų globai gerokai išaugęs, siekiama Lietuvoje likviduoti visus vaikų namus.

Budinčiuosius globėjus reglamentuojantys įstatymai įsigaliojo šiemet. Politikai tikisi, kad jie suvienys valstybės pastangas užtikrinti ir iki šiol egzistavusią laikinąją vaikų globą šeimose. „Pats svarbiausias dalykas yra apeiti vaikų namus, nes vaiką paėmus iš biologinės šeimos, kad ir kokia ji bebūtų, jis patiria didžiulį stresą ir traumą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Laikinieji globėjai kol kas užsiregistravę mažiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių. Prieš priimdami vaikus jie turi praeiti tris mėnesius trunkančius mokymus. Laikinai globoti vaiką galima iki metų.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/laikinieji-globejai-kol-kas-nedidelis-zingsnis-atsisakant-vaiku-namu.d?id=76949813

Pertvarkos geroji patirtis Kelmėje ir Tauragėje

Šiandien,  sausio 19 dieną, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Socialinės aprėpties departamento vadovė Violeta Toleikienė, Pertvarkos projekto vadovas Gedas Batulevičius, Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė Asta Kandaravičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Didvyžių socialinės globos namų, Vilkaviškio rajono savivaldybės bei bendruomenės atstovai lankosi Aukštelkės savarankiškų grupinio gyvenimo namuose, Kelmėje ir Adakavo socialinės globos namų Neįgaliųjų reabilitacijos padalinyje, Tauragėje. Susitikimo tikslas – susipažinti su Kelmės grupinio gyvenimo namų bei Adakavo socialinės globos namų Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos padalinio, kuriame teikiamos įvairios socialinės bei medicininės reabilitacijos paslaugos bendruomenės nariams,

20180119_122841veikla, pabendrauti su šių įstaigų vadovais, darbuotojais ir paslaugų gavėjais. Susitikimuose suteikiama visa įmanoma informacija pertvarkos bei bendruomeninių paslaugų organizavimo klausimais.

Abiejų Kelmės savarankiškų grupinių gyvenimo namų darbuotojai pasakojo apie gyventojų kasdienybę, akivaizdžiai teigiamus jų bendravimo pokyčius, persikėlus gyventi iš globos namų. Pasidžiaugė, kad buvę globos namų gyventojai naujuose namuose atsiskleidė, rodo iniciatyvą kasdieniniuose darbuose, atrado naujų pomėgių, tapo savarankiškesni, atviresni ir draugiškesni vieni kitiems. Grupiniuose gyvenimo namuose gyvena po 10 žmonių su proto ir (ar) psichikos negalia.

Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centro direktorė Kristina Anulienė nuodugniai pristatė centre vykdomas paslaugas, aprodė centro patalpas, pasidalijo patirtimi ir gerąja praktika, pasidžiaugė, kad centre lankosi daug aplinkinių savivaldybių gyventojų.

Informacija ypatingai aktuali Didvyžių socialinės globos namų ir Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovams: prisidėdami prie institucinės globos pertvarkos tikslų įgyvendinimo Didvyžių socialinės globos namai 2017 m. pabaigoje Vilkaviškyje įsigijo patalpas, grupinio gyvenimo namams steigti – juose, atsižvelgus į atliktą globos namų gyventojų individualių poreikių vertinimą, 2018 m. numatoma apgyvendinti iki 10 savarankiškiausių įstaigos gyventojų, kuriems bus užtikrinama nuolatinė, visą parą teikiama specialistų priežiūra.

20180119_105424

Vilkaviškio rajono atstovai džiaugėsi galimybe pamatyti iš arti tiek savarankiškus grupinius gyvenimo namus, tiek reabilitacijos centrą Tauragėje. Geroji praktika labai svarbi, kaip ir žmogiškasis faktorius: įstaigose sužavėjo socialinių darbuotojų atsidavimas darbui.

Iki 2017 m. pab. buvo įsteigta 11 grupinio gyvenimo namų (Kelmės, Telšių, Kėdainių, Švenčionių, Akmenės r., Kauno m. savivaldybėse) 62 suaugusiems asmenims su negalia ir 10 vaikų su negalia, taip sudarant jiems galimybę lankyti dienos užimtumo centrus bendruomenėje (steigėjai – socialinės globos įstaigos, kurių savininkas SADM:  Aukštelkės, Dūseikių, Kėdainių, Pabradės, Ventos, Vilijampolės socialinės globos namai).

2018 m. pirmoje pusėje veiklą pradės dar 13 grupinio gyvenimo namų (96 suaugusiems asmenims su negalia ir 18 vaikų su negalia) Kelmės, Kėdainių, Pasvalio, Šilutės, Marijampolės, Akmenės, Tauragės, Vilkaviškio r., Kauno m., Šiaulių m. savivaldybėse. Steigėjai – soc. globos įstaigos, kurių savininkas SADM: Adakavo, Aukštelkės, Didvyžių, Kėdainių, Lavėnų, Macikų, Marijampolės specialieji, Ventos, Vilijampolės, socialinės globos namai, Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“.

Vykdyti bendruomeninių paslaugų plėtrą (steigti grupinio gyvenimo namus ir kt.) yra skatinamos ir į Pertvarkomų įstaigų sąrašą neįtrauktos socialinės globos įstaigos, taip pat savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir kt.

 

Pertvarkos ekspertų susitikime - struktūros pokyčiai

Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje vyko visų Pertvarkos projekte dirbančių ekspertų susitikimas. Naujajam vadovui Gedui Batulevičiui ekspertai išsamiai pristatė savo veiklas, projekto eigą, vykstančius procesus, atgarsius apie vykdomus mokymus bei artimiausius planus.

Nuodugniai apkalbėtos visos 26 Pertvarkos projektui atrinktos įstaigos, jų pertvarkų planai, esamos situacijos, jų problemiškumas. Ekspertai dalijosi savo patirtimi, gerąja praktika bei kėlė klausimus dėl sudėtingų situacijų ir tolimesnių žingsnių, ieškant geriausių sprendimų.

Dėl gilesnio regiono aptarimo Pertvarkos vadovas G. Batulevičius sutarė susitikti su kiekvienu regiono ekspertu atskirai.

Pertvarkos ekspertai taip pat susitiko su Socialinės darbo ir apsaugos ministerijos viceministre Vilma Augiene, kuri pabrėžė ekspertų darbo svarbą bei visų projekte dirbančių ekspertų platesnį projekto matymą. Susitikime dalyvavo ministerijos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.

Ekspertams pristatyti projekto struktūros pokyčiai, aptarti su jais susiję klausimai. Taip pat analizuotos individualios regionų problematikos, globos namų pertvarkos, jas ekspertams pristatant ministerijos bei tarnybos atstovams.

Tarnybos vizitai į savivaldybes

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba toliau intensyviai ruošiasi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai nuo 2018 metų liepos 1 dienos, Seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

Tarnybos direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė kartu su kolegomis su darbo vizitu lankosi Šiaulių, Šiaulių rajono, Panevėžio, Panevėžio rajono, Pakruojo bei Radviliškio rajono savivaldybėse. Jų metu susitinka su savivaldybių administracijų vadovais bei Vaikų teisių skyrių specialistais, su kuriais aptaria vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijos etapus bei procesus.

„Mums svarbu išgirsti būsimus kolegas ir jiems pristatyti vykstančias permainas bei jų darbo pasikeitimus. Pradės veikti kitos kokybės vaiko teisių apsauga. Sukursime nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą šalyje, kuri užtikrins vienodą praktiką, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus jo interesus. Mūsų siekis - visoje Lietuvoje turėti tuos pačius vertybinius pamatus,savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus bei opertyvų sprendimų priėmimą, - pabrėžia Valstybės vaiko teisių pasaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė, pažymėdama, kad įsigaliojus įstatymui, šiuo metu savivaldybėse dirbantys Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai taps centrinės institucijos darbuotojais, tad Tarnyboje dirbs per 640 darbuotojų. Šalies vaiko teisių apsaugos tarnybos bus pavaldžios centrinei institucijai ir dirbs pagal vieningus standartus.

Tokių vizitų į savivaldybes numatyta 60 – Tarnybos atstovai vyks į kiekvieną šalies savivaldybę. Šiuo metu jau aplankyta per 30 savivaldybių.

 

Nuo 2018 m. sausio 1 dienos įsigaliojusios vaiko teisių apsaugos naujovės

1. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (LR CK) nustatyti konkretūs terminai, kuomet tėvams nesiimant aktyvių veiksmų ir nekeičiant savo elgesio po vaiko paėmimo, jiems gali būti ribojama tėvų valdžia. Kai šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.“

Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

2. Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), ir globėjų (rūpintojų) centralizuotą apskaitą tvarko Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka (LR CK). VTAS turi aktyviai bendradarbiauti tarpusavyje, siekdami nustatyti vaikui globą šeimoje ir domėtis, ar kitose savivaldybėse yra parengtų asmenų, kurie galėtų globoti vaiką (-us).

3. Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimu apibrėžtos budinčio globotojo, globos centro sąvokos. Budintis globotojas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą). Nustatytos konkrečios jų pareigos.

4. Praplečiamos galinčių įvaikinti asmenų amžiaus ribos, siejant jas ne su konkrečia 50 metų amžiaus riba, o su  darbo santykių faktu (darbingo amžiaus asmuo – asmuo iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus). Nuo 2018-01-01 įvaikinti turės teisę darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas galės leisti ir vyresnio amžiaus asmenims.

5. Praplėsti šie apibojimai, dėl kurių asmenys negalės tapti įvaikintojais: įvaikintojais negalės būti asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės įvaikinti sprendžia teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą bei atsižvelgdamas į vaiko interesus.

6. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso pakeitimais įvaikinusiai šeimai suteikiamos tokios pačios atostogos, kokiomis naudojasi visi tėvai gimus vaikui. Siekiant paskatinti įvaikinimą, palengvinti adaptacinį periodą ir užtikrinti finansinę paramą vaikus įvaikinusioms šeimoms.

Tėvystės atostogos (DK 133 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi) – per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Įvaikinus du ir daugiau vaikų – šios atostogos suteikiamos per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per šešis mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Šioje dalyje nurodytos atostogos nesuteikiamos tuo atveju, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti. Už nustatytų atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka.

Įvaikinto vaiko priežiūros atostogos (DK 134 straipsnio 2 dalies pakeitimas)   –  per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal šio straipsnio 1 dalį, suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Jeigu darbuotojas tuo pačiu metu tam pačiam vaikui prižiūrėti turi teisę tiek į atostogas pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek pagal šią dalį, darbuotojui suteikiamos atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Įvaikinto vaiko priežiūros atostogos bus apmokamos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba intensyviai ruošiasi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai nuo 2018 metų liepos 1 dienos, Seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. „Sukursime nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrins vienodą praktiką, apsaugant ir ginant vaiko teises. Pradės veikti kitos kokybės vaiko teisių apsauga. Mūsų siekis – visoje Lietuvoje turėti tuos pačius vertybinius pamatus, aiškų reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, – pabrėžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė, pažymėdama, kad įsigaliojus įstatymui, savivaldybėse dirbantys Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai taps centrinės institucijos darbuotojais, tad Tarnyboje dirbs per 640 žmonių. Vaiko teisių apsaugos tarnybos bus pavaldžios centrinei institucijai ir dirbs pagal vieningus standartus.

Toliau yra vykdomas projektas „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“: www.pertvarka.lt 

Istorija: augindama tris vaikus, Alina įsivaikino mergaitę ir tuo pačiu susilaukė penktojo vaiko

Apie įvaikinimą ji yra nusprendusi kalbėti atvirai dėl to, kad nori, jog lietuviams ši procedūra atrodytų įprasta ir natūrali. Dabar dažnai į įvaikinimą žiūrima kaip į labai ypatingą, kartais ir sudėtingą žingsnį, kartais įtėviai laikomi kone didvyriais. Moteris sakė: „Į įsivaikinančiuosius siūlyčiau žiūrėti natūraliai, taip pat kaip į biologinius vaikus auginančius tėvus. Jei kiekvienas visuomenėje gyvenantis vaikas yra vienodai svarbus, tuomet vienintelis kelias į visuomenę be vaikų namų yra šeimų atvirumas. Mes kaip visuomenė turime įveikti susikurtus mitus, nuostatas apie vaikus, kurie neteko tėvų, ir jiems atsiverti.“

Skaitykite daugiau: Lrytas.lt  „Ketvirtą vaiką įsivaikinti nusprendusiai šeimai likimas iškrėtė pokštą“

 

Kūdikį įsivaikinusi moteris: tuo metu Lietuvoje tik dvi šeimos būtų priėmusios tokį vaiką

Nuo 2018 m. įsigalios tėvystės atostogos įvaikintojams, t. y., įvaikinus vaiką, kaip ir šeimoje gimus kūdikiui, tėvams skiriamos mėnesio atostogos. Kita ne mažiau svarbi dalis – įvaikinto vaiko priežiūros atostogos: iki šiol buvo suteikiami tik trys mėnesiai, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, o nuo kitų metų bus suteikiamos 2 metų vaiko priežiūros atostogos ir jos bus apmokamos.

Daugiau apie įvaikinimo procedūras iš pirmų lūpų:

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/197575/kudiki-isivaikinusi-moteris-tuo-metu-lietuvoje-tik-dvi-seimos-butu-priemusios-toki-vaika

X