Naujienos

Tarnybos direktorė A. Jakavonienė: negalime toleruoti vaikų skausmo

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės, vaikui geriausia augti savo šeimoje, deja, kartais šeimos neturi stiprybės tarpusavio konfliktus spręsti be smurto, todėl dažniausiai nukenčia silpniausieji – vaikai. Direktorės teigimu, Tarnybos tikslas yra  apsaugoti vaikus nuo visų rūšių smurto prieš juos.

Vaikai iš tėvų paimami tik išskirtiniais atvejais. Jeigu šeima turi sunkumų, vaiko teisių specialistai pirmiausia išsiaiškina situaciją ir siūlo pagalbą šeimai, šią įgyvendina savivaldybėje dirbantys atvejo vadybininkai. Antrojo grėsmės vaikui lygio nustatymas ir jo paėmimas iš tėvų ar atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė apsaugos priemonė, kai kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

Tarnybos tikslas – ne atimti vaikus, o juos apsaugoti nuo sudėtingų situacijų, visų rūšių smurto prieš juos. Mes pritariame, kad vaikui geriausia augti savo šeimoje, deja, kartais šeimos neturi stiprybės tarpusavio konfliktus spręsti be smurto, todėl dažniausiai nukenčia silpniausieji – vaikai. Aišku, pastaruoju metu kilęs šeimų nerimas mums yra svarbus signalas, kad tam tikrus aspektus reikia tobulinti. Pasaulis nėra tik juodas arba tik baltas, jis yra įvairus. Nevyriausybinės organizacijos, piliečiai išsakė savo nuomonę ir pasiūlymus, mes juos įvertinome ir pripažįstame, kad dalis jų yra racionalūs, tad įstatymas dar bus tobulinamas.

Didesnis dėmesys globos namuose gyvenančio vaiko psichologinei būsenai ir poreikiams

Kaune įvyko tarpinstitucinis specialistų pasitarimas dėl institucinės globos veiklos tobulinimo Kauno mieste.  Viena aktualiausių paskutinio laikotarpio problemų – vaikų nesuderintas išvykimas iš globos institucijų. Specialistai tarėsi, kaip efektyviau apsaugoti globos namuose gyvenančio vaiko interesus, atidžiau įvertinti jo poreikius ir psichologines problemas, kad būtų išvengta krizių, pasibaigiančių pabėgimu.

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Diana Raimonda Barauskienė pastebėjo, jog itin opi problema, dėl kurios sprendimo veiksmų imasi ir vaiko teisių apsaugos specialistai, yra nepilnamečių bėgimas iš vaikų globos namų.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, jog mūsų Tarnybos specialistams nuolat tenka rūpintis vaikų, bėgančių iš vaikų globos namų, saugumu ir siekti, kad bet kuriuo atveju jų interesai būtų užtikrinti.“, - pažymėjo vyresnioji patarėja D. Barauskienė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, medikai, policijos pareigūnai ir savivaldybės atstovai aptarė galimybes pagelbėti nusikalsti linkusiems nepilnamečiams

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone atstovai, siekdami realių pokyčių sprendžiant kasdien vaikams iškylančiuis sunkumus, dalyvavo pasitarime su Ukmergės rajono savivaldybės vadovais, minėto rajono policijos komisariato bei rajono gydymo įstaigų atstovais.

„Pasitarime didelį dėmesį skyrėme bendro sutarimo, kaip pagelbėti nusikalsti linkusiems nepilnamečiams, ieškojimui. Buvo svarbu aptarti ir kaip greitai informuoti ugdymo įstaigas, jeigu jų mokinių tarpe atsiranda vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos ir (ar) pasikeičia vaikų įstatyminiai atstovai, – sakė Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone patarėjas Audrius Petuška. – Be to, naudodamiesi proga, kad vienome pasitarime susibūrė ir policininkai, ir medikai, ir vaiko teisių apsaugos specialistai, aptarėme institucijų bendradarbiavimą atvejo vadybos procese. Ieškojome algoritmo, kaip suderinti tarnybų ir institucijų veiksmus, kad iškilusios problemos būtų sprendžiamos sklandžiai ir efektyviai“.

Primename, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. teisinė vaiko teisių apsauga centralizuota ir priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga - švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, išlieka savivaldybių funkcija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos misija - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę – Vaiko teisių konvencija, priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d. Vaikų teises taip pat užtikrina LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

Kartais vaikai kenčia ir nuo per didelės tėvų globos

Vaiko teisių apsaugos specialistai paprastai susiduria su skaudžiais vaiko nepriežiūros atvejais. Bet pasitaiko ir atvirkštinio elgesio apraiškų, kurios pilnaverčiam vaiko vystymuisi trukdo - hipergloba. Šį ir kitus sudėtingus klausimus susitikime su Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais kėlė Kauno rajono specialieji pedagogai.

Susitikime dalyvavo visų Kauno rajono mokyklų specialieji pedagogai, prisijungė – jautrią sritį kuruojantys darbuotojai. Vaiko teisių apsaugos naujoves pristatė Kauno apskrities VTAS vedėja Neringa Martišienė. Vyresnioji patarėja Sigita Mockienė padėjo specialistams iškelti aktualius klausimus ir kartu rasti atsakymus, pasitarti dėl sudėtingų situacijų sprendimo būdų.

„Pasitaiko, kad tėveliai taip spaudžia mažiau pajėgų vaiką, kad padėtis balansuoja ant psichologinio smurto ribos“, – dalijosi rūpesčiui ir klausė patarimo viena iš specialiųjų pedagogių. Ją palaikė kolegės, su panašiomis situacijomis susiduriančios neretai.

„Hipergloba ne visuomet atitinka konkretaus vaiko interesus, pripažinkime, kad kai vaikas nuolatine prievarta verčiamas daryti tai, kam nėra pajėgus, tai yra nepaisymas jo interesų“, – kalbėjo S. Mockienė.

Vaiko teisių specialistės akcentavo, kad daugėja paslaugų šeimoms. Esant poreikiui visada galima rasti nemokamą profesionalią pagalbą, ją tėveliams galima drąsiai rekomenduoti. Anot S. Mockienės, veikia puiki tėvystės įgūdžių mokymo programa, keičiasi požiūris į šiuos mokymus, dalyvavusieji įvertina jų naudą ir dalijasi su kitais.

Aptarti klausimai dėl vaikų suicidinio elgesio atpažinimo, kaip nepažeidžiant vaiko interesų elgtis kritiniais atvejais, kaip informuoti tėvus, kada kviestis į pagalbą medikus ir kiti.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai tęsia ciklą susitikimus su specialistais, dirbančiais su vaikais. Tikslas paprastas: kuo daugiau bus atsakytų klausimų, tuo mažiau baimių ir nepasitikėjimo, o pagalba vaikui – profesionali ir savalaikė.

Naujame užimtumo centre Druskininkų vaikai mokysis socialinių įgūdžių

Druskininkų savivaldybėje atidaromi net trys vaikų užimtumo centrai, kuriuose vaikai ne tik turės galimybę pramogauti, bet ir edukacinius, mokymosi užsiėmimus, taip pat turės gausią socialinių įgūdžių ugdymo programą.

Naujuose centruose vaikai bus mokomi spręsti konfliktus, bendradarbiavimo, kitų svarbių įgūdžių.  Jaunieji centro lankytojai gaus individualias bei grupines socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo ir psichologo konsultacijas.

Naujai atidarytų centrų patalpos, pritaikytos vaikų poreikiams, erdvios, suskirstytos zonomis: žaidimų, edukacijų, mokymosi bei poilsio. Čia vaikai įgaus socialinių įgūdžių, kai kurie įgūdžiai bus ugdomi per kūrybiškumą, menines veiklas, tokias, kaip dainavimas, piešimas, šokiai, rankdarbiai ir kita.

Apsupti vaikų klegesio simbolinę atidarymo juostą Druskininkų vaikų užimtumo centre perkirpo  Druskininkų savivaldybės meras ir mero pavaduotojas. Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas palinkėjo mažiesiems augti, lavėti, mokytis ir džiaugtis kiekviena diena. 

Mažuosius centro lankytojus ir darbuotojus taip pat sveikino Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. „Linkiu, kad Vaikų dienos centras pasipuoštų vaikų džiugesiu, juoku, įdomiomis veiklomis, o socialiniams darbuotojams linkiu kūrybiškumo ir kantrybės, iššūkių nestokojančiame darbe“, - susirinkusiesiems palinkėjo Vaiva Kirkauskienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Druskininkų mieste patarėja.

Pirmasis vaikų užimtumo centras duris atvėrė sausio 21 d. Druskininkuose, Švietimo centro patalpose, sausio 28-ąją jaunuosius lankytojus pakvietė Leipalingio Bendruomenės vaikų užimtumo centras, įsikūręs Leipalingio progimnazijos patalpose, o vasario 4-ąją lankytojus pakvies ir Viečiūnų miestelio Vaikų užimtumo centras, esantis Bendruomenės centro pastate.

Atidaryme dalyvavo socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai, medikai, pedagogai, savivaldos atstovai, be kurių Vaikų dienos užimtumo centų veikla būtų sunkiai įsivaizduojama.

„Tai, kokiais užaugs vaikai didele dalimi priklauso nuo visų mūsų pastangų. Tik kartu, suvieniję jėgas mes padėsime mažiesiems pasiekti jų trapių svajonių išsipildymo“, - kalbėjo V. Kirkauskienė.

Kai tampama suaugusiais anksčiau – broliai ir sesės ryžtasi tapti globėjais mažiesiems

Viename Kauno apskrities rajone šią savaitę teismas priėmė sprendimą dėl nuolatinės globos – būsimai globėjai aštuoniolika, globojamai mergaitei 10! Jos sesutės, pernai palaidojusios mamą. Ir panaši istorija ne viena. Vaikai nepasiduoda, kai po dramatiškų įvykių liko be tėvų, bando išsaugoti šeimą.

(Visų šiame straipsnyje minimų asmenų vardai pakeisti siekiant apsaugoti privatumą ir vengiant, kad situacijos būtų atpažintos).

Jaunoji globėja mokosi ir dirba

Prieš metus netikėtai mirus jaunai moteriai, našlaitėmis liko 17-metė Gabija ir devynerių Saulė. Tėčiui tėvystės teisės seniai apribotos neterminuotai. Mergaites globoti ėmėsi kitame to paties namo aukšte gyvenanti teta.

Sulaukusi pilnametystės, praėjusių metų lapkritį, Gabija sėkmingai baigė globėjų ir įtėvių rengimo programą, nors ji nėra privaloma tokiais atvejais. Mergina mokosi kolegijoje ir dirba, kad gyvendamos su sese nepatirtų nepriteklių. Mergaitėmis besirūpinanti giminaitė nekritikuoja šio sprendimo. Anot moters, sesės tokios artimos, tiesiog suaugusios viena su kita, neabejoja, kad viskas klosis gerai, o jei kas nutiktų – ji šalia.

Smulkutė būsima globėja atrodo labiau panaši į globojamą vaiką. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Mergina brandžiai kalba apie savo sprendimą ir prisiimamą atsakomybę, atrodo savimi pasitikinti. Daug atvirauti nėra linkusi ir paklausta, ar nesibaimina dėl permainų, atsako trumpai: „Ji mano sesė, apsaugosiu ją“.

„Saulė tik pradeda savo gyvenimo kelią, o jau imasi tokios atsakomybės. Daro tai tikrai sąmoningai ir iš pačių geriausių paskatų. Mums belieka tokius vaikus palydėti per nelengvus laikotarpius ir būti šalia, kai labiausia to reikia“, – kalbėjo šiame rajone antrą dešimtmetį dirbanti vaiko teisių apsaugos specialistė Marija.

Vaikinas neturėjo laiko pramogoms

Trisdešimtmetį perkopęs Algis gyvenime jau nuveikė labai didelį darbą – užaugino tris sesutes. Algiui buvo dvidešimt ketveri, kai į alkoholio liūną įklimpusiai mamai ir patėviui apribotos tėvystės teisės. Šeimoje augo trys pametinukės mergaitės.

Vaikinas neplanuotai turėjo priimti sprendimą, ar toliau leisti laiką su jauna drauge, džiaugtis nė mėnesio neturinčiu pirmagimiu, ar imtis atsakomybės. Pasirinko pastarąjį kelią. Pirmiausiai vedė savo vaiko mamą, tada tapo nuolatiniu trijų sesių, tuo metu pradinukių, globėju. 

Vaiko teisių apsaugos specialistė Marija pasakojo, kad besibaigiant 2018-iesiems, gavo ypatingą dovaną. Algis, jau senokai su sesėm palikęs gimtąjį miestą, vaiko teisių apsaugos specialistes pradžiugino tuo, jog  savo trečiąją aštuoniolikmetę sesutę išleido į studijas.

Anot vaiko teisių apsaugos specialistės, ją visada stebina jaunų globėjų begalinė motyvacija. Per pastaruosius penkerius metus rajone, kuriame dirba, prisimena net keturias tokias globas. Trijų šeimų likimus pakoregavo mirtis, vienu atveju tėvystės teisės buvo ribotos.

Reikia nuolatinės pagalbos

 „Kai pagalvoju apie tuos jaunus žmones, atrodo, kad jiems niekas nėra sunku, o sunku tikrai yra. Atrodo, kad jiems savaime viskas gaunasi, o pastangų reikia nemenkų. Juk būna visko: buities rūpesčių, mažesniųjų auklėjimo sunkumų ir tų slegiančių reikalų su skolomis“, –  kalbėjo vaiko teisių apsaugos specialistė.  

„Šeimoms reikia pagalbos patarimu, padrąsinimo. Gauna pinigėlius, ir jau skambinam, ir jau stovi prie durų socialinė darbuotoja. Klausiam, primenam: ar mokesčius susimokėjai, nieko netrūksta vaikams, maistui pinigėlių pasilikai? Ir tikrai, su tokiu ramiu palydėjimu, puikiai tvarkosi. Nei vieno jauno rūpintojo globos naikinti neteko, – tikino ilgametė darbuotoja. – Jaunatvišką nerūpestingumą ir išlaidumą labai greitai pakeičia atsakomybė, ji tampa natūralia būsena“.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos (apimančios Raseinių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Kėdainių rajonus ir Birštono miestą) duomenimis, šiuo metu apskrityje yra 21 šeima, kurioje suaugęs brolis arba sesuo yra nuolatiniai savo mažesniųjų globėjai. Didžioji jų dalis neturi tėvų arba tėvų teisės teismo sprendimu yra apribotos neterminuotai.  

Apskritojo stalo diskusijos apie institucinės globos pertvarką dalyviai iš susitikimo gavo daugiau negu tikėjosi

Alytaus globos centre įvyko neeilinis susitikimas. Daiva Jermalienė, institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Alytaus regione, taip pat Vilkaviškio rajone, Marijampolės mieste ir Kalvarijoje pakvietė kolegas iš įvairių globos įstaigų į susitikimą pavadintą „Pietų Lietuvos globos centrų darbuotojų apskritojo stalo diskusija“.

Pasak ekspertės D. Jermalienės, diskusija būtina: „Mes turime pasidalinti globos centrų gerąja patirtimi ir privalome atrasti būdus kylančioms problemoms spręsti.“

Diskusijos virė, buvo dalinamasi patirtimi, aptariama, kaip būtų galima dar rezultatyviau dirbti. Rūpimi klausimai dėl efektyvesnio darbo gvildenti kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VVTATĮT) atstovėmis. Į diskusiją įsijungė ne tik globos įstaigų, socialinių paslaugų centrų, Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namų, globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo specialistai, bet ir SADM bei VVTATĮT darbuotojai.

 „Visų pirma, aš manau, kad svarbiausia – bendradarbiavimas. Esu labai dėkinga regiono koordinatorei Daivai už iniciatyvą susitikti. Tik bendradarbiavimas leidžia mums kartu spręsti problemas, kartu dirbti ir kartu padėti vaikui ir šeimai“, – kalbėjo VVTATĮT Įvaikinimo ir globos skyriaus patarėja Rūta Pabedinskienė.

Susitikimo metu aptarti ne tik rūpimi klausimai, bet ir pasidžiaugta savo darbo pasiekimais.

„Užtikrindama budinčių globotojų paslaugų plėtrą, pagalbą jiems bei vaikams, kurie auga jų šeimose, mūsų įstaiga kartu su partneriais – Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba, Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namais, VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centru – dalyvavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM organizuotame konkurse „Bandomosios budinčių globotojų veiklos užtikrinimo paslaugų pirkimas“ ir šiuo metu 4 budintiems globotojams bei jų prižiūrimiems vaikams teikiamos bandomosios budinčių globotojų paslaugos“, – patirtimi dalijosi Asta Klimienė, Marijampolės socialinės pagalbos centro direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui. Pasak jos, tai puikus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos projektas, kurio dėka atsiranda galimybė budintiems globotojams suteikti nemažai mokamų, būtinų paslaugų.

„Iš susitikimo gavau daugiau negu tikėjausi. Tikslas buvo išgirsti klausimus, problemas. Man labai svarbūs susitikimai su praktikais dėl to, kad tada galima suprasti kuo iš tikrųjų žmonės gyvena. Mano tikslas buvo išgirsti juos ir aš jį pasiekiau“, –  apie susitikimą kalbėjo Gintarė Urbonienė, SADM Socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė.

Šilalės rajone vaiko teisių apsaugos specialistai siekia geriausių vaiko interesų užtikrinimo

Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone siekdamas geriausių vaiko interesų užtikrinimo, efektyvesnio vaikų teisių apsaugos klausimų sprendimo dalyvavo tarpinstituciniame vaiko gerovės komisijos posėdyje Šilalės rajono Pajūrio vaikų globos namuose.

Susitikimo metu Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone patarėja Jolanta Kvietkauskienė prabrėžė: „Vaikai yra mažiausi visuomenės atstovai, jiems sunku patiems apsiginti, todėl mes ir siekiame užtikrinti geriausius vaikų interesus ir apginti prigimtines vaikų teises. Kiekvienas vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę ir būti išgirstu, teisę būti apsaugotu nuo įvairiausių smurto rūšių, džiaugtis saugia vaikyste“.

Posėdžio metu aptarti vaikų elgesio bei ugdymo klausimai, pristatyta globotinių (rūpintinių) pozityvaus elgesio skatinimo programa „Skėtis“. Programos „Skėtis“ tikslas yra sukurti struktūruotą gyvenimo ir ugdymo (si) aplinką, orientuotą į individualius emocijų ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų poreikius ugdytis, išreikšti save ir keisti elgesį, siekiant suteikti kuo daugiau galimybių patirti sėkmę ir gyvenimo džiaugsmą bei motyvuojant juos savikritiškai vertinti ir kontroliuoti savo elgesį bei prisiimti atsakomybę už jį.

Susitikime dalyvavo Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone patarėja J. Kvietkauskienė, skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Kiupelienė, Pajūrio vaikų globos namų direktorė Raimundė Raudonienė, vyriausioji socialinė darbuotoja Roberta Pocienė, šeimynų auklėtojos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Silva Paulikienė, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos socialinė pedagogė Jurgita Rumšienė, klasės auklėtojas Vytautas Kazlauskas, Globos centro globos koordinatorė Ingrida Kurmienė.

Primename, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. teisinė vaiko teisių apsauga centralizuota ir priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga - švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, išlieka savivaldybių funkcija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos misija - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę - Vaiko teisių konvencija, priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 m. lapkričio 20 d. Vaikų teises taip pat užtikrina LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

 

X