Naujienos

Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos skyrius stiprina bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis

Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste patarėja Žaneta Ginaitė bei skyriaus vyriausioji specialistė Laima Saulytytė-Statkevičienė dalyvavo metodiniame pasitarime Panevėžio švietimo centre su mokyklų socialiniais pedagogais.

„Pasitarime pristatėme vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklą, aptarėme aktualiausius klausimus, darbo organizavimo pasikeitimus po liepos 1 d. Pasitarime kalbėta apie efektyvesnį bendradarbiavimą, reagavimo į vaiko teisių pažeidimus ir pranešimo apie galimus vaiko teisių pažeidimus aspektus. Sutarta, kad socialiniai pedagogai kilus net menkiausiam įtarimui apie galimus vaiko teisių pažeidimus kreipsis į skyriaus specialistus,“ - sako Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste patarėja Ž.Ginaitė.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste atstovės taip pat susitiko su mokyklų psichologais, Panevėžio pedagoginės psichologinės tarnybos atstovais.

„Susitikimo metu pristatėme, kaip dirba vaiko teisių apsaugos skyrius, kokios yra reagavimo į galimus vaiko teisių pažeidimus naujovės, aptarėme aktualius klausimus. Su mokyklų psichologais bei pedagoginės psichologinės tarnybos atstovais sutarėme siekti kuo efektyvesnio bendravimo, taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo vaiko teisių ir interesų užtikrinimo srityje,“ - teigia patarėja Ž.Ginaitė.

 

Pasvalio rajono specialistai švietimo įstaigoms papasakos, kaip užtikrinti geriausius vaiko interesus

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pasvalio rajone specialistės dalyvavo Atvejo vadybininkų, socialinių darbuotojų, socialinės paramos ir sveikatos bei švietimo specialistų pasitarime, kuris vyko Pasvalio rajono Paslaugų ir užimtumo centre pagyvenusiems ir neįgaliesiems.

Pasitarime dalyvavo vaiko teisių apsaugos skyriaus Pasvalio rajone patarėja Laura Kavaliauskaitė bei vyriausioji specialistė Monika Balnytė-Skaringienė.

Susitikimo metu vaiko teisių apsaugos specialistės aptarė bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis, socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininkais teikiant paslaugas šeimoms.

„Posėdžio metu buvo nutarta pagal poreikį apsilankyti švietimo įstaigose, kuriose kyla daugiausiai problemų užtikrinant vaiko teises. Bus kalbamasi su ugdymo įstaigos specialistais, aptariamos problemos ir numatomi jų sprendimo būdai siekiant užtikrinti geriausiai vaikų interesus ir poreikius. Vizitai į švietimo įstaigas planuojami kartu su Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėju ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore“, - sako patarėja Laura Kavaliauskaitė.

 

Tarnybos atstovės interviu apie tai, kaip „Gyvybės langeliuose“ paliktiems vaikams suteikiami vardai ir koks būna kūdikių likimas

Lietuvoje „Gyvybės langeliai“ veikia nuo 2009 metų. Per šį laikotarpį jie padėjo išsaugoti 64 kūdikių gyvybes. LRT radijo laidai „10 - 12“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė papasakojo apie tai, kaip „Gyvybės langeliuose“ paliktiems vaikams suteikiami vardai ir koks būna kūdikių likimas.

„Iš viso Lietuvoje „Gyvybės langelių“ yra 10: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Alytuje, Tauragėje ir Jonavoje. Nuo 2009 metų iki šių metų iš viso yra rasti palikti 64 vaikai. Iš jų 2 vaikai šiais metais. Paprastai tai būna kūdikėliai nuo vienos dienos iki 15 dienų. Tiesa, per visą „Gyvybės langelių“ istoriją buvo rasta ir vyresnių vaikų. Vardas vaikui parenkamas pagal tai, kokie tą dieną būna švenčiami vardadieniai. Pavardė parenkama atsižvelgiant į mėnesį. Jeigu tai liepos mėnesis, tai gali būti Liepaitė. Jeigu balandis, Balandytė“, - pasakoja A.Marčiukaitienė.

Pasak Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos, iš tų 64 „Gyvybės langeliuose“ rastų vaikų 49 vaikai yra įvaikinti Lietuvos Respublikos šeimose, 2 vaikus sutiko laikinai globoti su galimybe įvaikinti, o 11 vaikų susigrąžino biologiniai tėvai.

Visą pokalbį apie „Gyvybės langelius“ galite išgirsti čia:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013702636/10-12-2018-09-19-10-05#wowzaplaystart=1583000&wowzaplayduration=622000

 

Vaikams duris atvėrė „Sonatos namai“

Šią savaitę Marijampolės miesto centre atidaryti bendruomeniniai vaikų globos namai, pavadinti „Sonatos namais“, kuriuose laikinajai ir nuolatinei globai bus priimami tėvų globos netekę vaikai.

Kaip sako bendruomeninių vaikų globos namų įkūrėja Sonata Daugirdienė, jos svajonės buvo žemiškos, todėl ir išsipildė. „Juk žmogus be tikslo yra niekas“, – pabrėžia socialinio pedagogo ir darbuotojo patirties turinti moteris, idėjos, kurią parėmė savivaldybė, realizavimui sudėjusi ir savo santaupas.

Anksčiau „Sonatos namų“ patalpose yra veikę bendruomeniniai vaikų globos namai kaip Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, kuriame trejus metus teko dirbti  ir S. Daugirdienei. Priėmus sprendimą naujų vaikų nebepriimti ir namams ištuštėjus, moteris tęsia darbą įkūrusi viešąją įstaigą ir atidariusi savo bendruomeninius vaikų globos namus.

„Tęsiu darbą, kuris yra ypatingai reikalingas. Kažkas turi suteikti pastogę, meilės ir globos tiems vaikams, o jų visada bus", - atidarymo renginyje sakė Sonata Daugirdienė.

Greitu metu turėtų atkeliauti pirmieji šeši gyventojai, juos prižiūrėti pradžioje padės penkios socialinio darbuotojo padėjėjos.

Kaip sako atidarymo šventėje dalyvavusi Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Dovilė Burbaitė, sukurti ir užtikrinti vaikams jų individualius poreikius atitinkančią saugią, sveiką bei jų raidai palankią aplinką galima būtent steigiant ir puoselėjant VšĮ „Sonatos namai“ pobūdžio vaikų bendruomeninius namus, atitinkančius galiojančius socialinių globos normų reikalavimus.

„Turima patirtis rodo, kad tik tokiose sąlygose, kurios yra artimos šeimos gyvenimui, globojami vaikai mažiau patiria stresą paėmimo iš pažeidžiamiausių šeimų atvejais, greičiau ir efektyviau adaptuojasi naujoje, jiems draugiškoje aplinkoje. Kartu šie nauji vaikų globos namai padės Marijampolės regione spręsti problemas, susijusias su globėjų paieška vaikams“, – sako D. Burbaitė.

VšĮ „Sonatos namai“ atidarymo šventėje dalyvavo Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunksienė, mero pavaduotojas Povilas Isoda, administracijos direktorius Karolis Podolskis, Tarybos nariai Alvydas Kirkliauskas ir Artūras Visockis, kitų savivaldybei pavaldžių socialinių paslaugų įstaigų vadovai. Visi atidarymo šventėje dalyvavę organizacijų atstovai vieningai palaikė šią bendruomeninių namų atidarymo iniciatyvą ir pažadėjo teikti globos namams visokeriopą paramą.

Sonata Daugirdienė nuoširdžiai padėkojo visiems prisidėjusiems prie šių vaikų globos namų steigimo ir atidarymo, išreikšdama lūkestį, kad bendradarbiavimas ir pagalba šiems vaikų namams bus teikiama ir ateityje, kartu vykdant pozityvų bendravimą tarp visų institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga ir įvaikinimu.

Iš gyventojų atviro laiško laikraštyje: nereikia bijoti vaiko teisių specialistų, jie atvyksta padėti

„Dar ir dabar negaliu patikėti, kad Vaiko teisių tarnyba, kaip mes visi žinojome ir kaip nuolat visi buvome gąsdinami, iš tikrųjų yra visai kitokia.

Iš Utenos atvykę moteris ir vyras praleido su mumis nemažai laiko ir mums labai padėjo. Pirmiausia nuramino, pajuokaudami gražiai bendravo, visai nesmerkė ir neužgauliojo. Vyras daugiausia pildė dokumentus ir šiaip kalbėjo, o moteris apžiūrėjo vaiko kambarėlį, kalbėjomės apie priežiūrą, maitinimą, mūsų savijautą ir visa kita. Atrodė, kad atvažiavo ilgus metus nematyti draugai.

Mes po šito apsilankymo pasijutome daug stipresni. Patariu ir kitoms šeimoms šios tarnybos nebijoti. Viskas pasikeitė. Tai nėra žmonės, kurie atvažiuoja tau parodyti savo galią ir valdžią, įbauginti ir pažeminti. Jie yra draugai!”

Ištrauka iš Valdo ir Aušros atviro laiško, išspausdinto laikraštyje „Mūsų Ignalina“, kuriame pora dalinasi savo sudėtinga situacija, kuomet besilaukiant vaiko jiems buvo reikalinga socialinė ir finansinė pagalba. Visą atvirą laišką galima skaityti: http://www.mignalina.lt/nuomones/5432-atviras-laiskas.

Pagėgiuose siekiama glaudesnio bendradarbiavimo su savivalda, socialinių paslaugų teikėjais

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagėgiuose iniciatyva suorganizuotas pasitarimas su Pagėgių savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriumi, Socialinių paslaugų centru ir atvejo vadybininkais, institucinės globos pertvarko ekspertais.

Susitikimo metu aptartos vaiko teisių apsaugos specialistų tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos su savivaldybe, Socialinių paslaugų centru. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Pagėgiuose Lina Augustinavičiūtė pristatė skyriaus vykdomą veiklą Pagėgių savivaldybės teritorijoje.

Socialinių paslaugų centro direktorė Nijolė Kovaliova supažindino apie paslaugas socialinę riziką patiriantiems asmenims bei šeimoms. Kaip akcentavo direktorė, nors Pagėgių savivaldybė nedidelė, bet paslaugų įvairove (psichologo konsultacijos, psichoterapija, paskaitos, menų terapija, sporto užsiėmimai, kitos veiklos) gali varžytis su daug didesnėmis savivaldybėmis.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė kalbėjo apie valstybės ir savivaldybės finansuojamus projektus, mažinančius socialinę atskirtį, padėsiančius vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų, taip pat atvejo vadybininkus, jų naują patirtį dirbant su šeimomis, patiriančiomis ar išgyvenančiomis krizę.

Taip pat diskutuota apie Vaiko teisių apsaugos skyriaus bendradarbiavimą su policijos pareigūnais, sveikatos įstaigomis. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Birutė Sragauskienė, kalbėdama apie bendradarbiavimą su kitomis vietos institucijomis, pastebėjo, jog mažos savivaldybės turi savo pliusų – vieni kitiems padeda, apsikeičia informacija, tačiau tai nėra joks iššūkis, o tik kasdienis darbas mažoje bendruomenėje.

Institucinės globos pertvarkos ekspertė Tauragės apskrityje Marijona Janavičienė pastebėjo, jog tokie susitikimai yra būtini abiem pusėms – ir Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir savivaldybės atstovams, atsakingiems už paslaugų teikimą. Pasak ekspertės, būtų reikalinga ir prasminga, kad kitame susitikime dalyvautų ir Globos centro atstovai – betarpiškai susiję su įgyvendinama vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka.

Šiauliuose tariamasi dėl pagalbos vaikams ir šeimoms stiprinimo

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovų, socialinių paslaugų teikėjų, globos koordinatorių susitikime Šiauliuose aptartas pagalbos vaikams ir šeimoms organizavimo mechanizmas ir bendradarbiavimo stiprinimo aspektai.

„Pasitarimo metu išdiskutavome klausimus, aktualius siekiant glaudesnio, efektyvesnio institucijų bendradarbiavimo pagalbos šeimai ir vaikui suteikimo, globėjo (rūpintojo), labiausiai atitinkančio vaiko interesus, paieškos ir parinkimo, vaiko globos (rūpybos) priežiūros, taip pat pagalbos globėjams (rūpintojams), globotiniams (rūpintiniams) bei kitose srityse“, – pasakoja Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris.

Susitikime su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičeliene, Socialinių paslaugų centro direktore Vida Šalniene, Globos centro direktoriumi Rimantu Žąsinu, Šiaulių mieste dirbančiais atvejo vadybininkais bei globos koordinatoriais taip pat dalyvavo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šiaulių mieste Jolanta Žukauskienė ir specialistai.

Nutarta tokio pobūdžio susitikimus rengti ne rečiau kaip kartą per mėnesį. 

Situacijos patikslinimas dėl smurto prieš kūdikį Kaune

Informuojame, kad viešumoje pasirodžiusi informacija, jog Kaune gyvenančioje šeimoje, kurioje rugsėjo 24 d. naktį smurtauta prieš kūdikį, buvo smurtauta ir anksčiau – prieš 3 metų berniuką ir apie tai buvo žinoma vaiko teisių apsaugos specialistams, nėra teisinga.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, patikrinusi visos Lietuvos savivaldybių teiktus duomenis iki 2018 m. liepos 1 dienos, kai įsigaliojo naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, apie šią šeimą nerado jokių duomenų: nebuvo gauta pranešimų apie smurto naudojimą prieš vaikus bei kitus galimus vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje.

Po 2018 m. liepos 1 dienos negauta jokių pranešimų taip pat.

Šeimoje, kurioje rugsėjo 24-ąją sužalotas kūdikis – tai pirmas užfiksuotas smurto prieš vaikus šioje šeimoje atvejis.

Patvirtiname, kad nei Kauno miesto, nei Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriai duomenų iki šio įvykio apie šią šeimą neturėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, tačiau valstybė taip pat garantuoja žmogaus, taip pat ir šeimos, privataus gyvenimo neliečiamybę. Tėvų teisės savo vaikų atžvilgiu yra autonominės, todėl valstybė negali kištis į šeimos privatų gyvenimą be tai pateisinančių priežasčių. Jei nėra gautų pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių apsaugos specialistai neturi pagrindo, tikrinti, ar asmuo (tėvas, motina) tinkamai užtikrina vaiko teises bei įgyvendina savo teises ir pareigas.

Jei kitiems asmenimis (bendruomenės nariams) buvo žinoma, kad šie (vaikų tėvas, motina) asmenys ne tik vykdo galimas nusikalstamas veikas, bet ir neužtikrina mažamečių teisių ir teisėtų interesų, svarbu buvo pranešti policijai arba vaiko teisių apsaugos specialistams, kad paslaugos būtų suteikiamos reikiamu laiku ar, nustačius pavojų vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikai būtų paimti iš atstovų pagal įstatymą.

Šiuo atveju, nei socialinės tarnybos, nei sveikatos priežiūros įstaigos nesikreipė į vaiko teisių apsaugos specialistus ar policiją dėl netinkamos ir/ar nepakankamos vaikų priežiūros.  

Kelmėje siekiama glaudesnio ir kokybiškesnio bendradarbiavimo tarp vaiko teisių specialistų ir medikų

Siekdami glaudesnio bei kokybiškesnio tarpusavio bendradarbiavimo su medikais informacijos gavimo bei vaikų apžiūrų klausimais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai Kelmės rajone inicijavo susitikimą su Kelmės rajono savivaldybės gydytoja Indre Skirmantaite.

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjo Kelmės rajone pareigas laikinai einanti Vaida Linikienė pristatė vaiko teisių apsaugos sistemos naujoves, tarp jų grėsmės vaikui vertinimo metodiką – per kiek laiko turi būti nustatytas grėsmės lygis, kokia informacija yra reikalinga.

„Ši informacija yra labai svarbi, nes nuo jos priklauso, kokia pagalba reikalinga vaikui bei pagalbos plano sudarymas vaikui ir šeimai. Paprašėme, kad medikai geranoriškai telefonu skyriaus specialistams teiktų informaciją apie vaiką, jo sveikatos būklę, kaip tėvai prižiūri vaikus, galimus nepriežiūros atvejus, kitus vaiko teisių pažeidimus“, – pasakoja Vaida Linikienė.

Susitikime taip pat bendrauta dėl skubios vaiko apžiūros gydymo įstaigoje, kai vaikas paimamas iš jam nesaugios aplinkos ir reikalingas jo sveikatos būklės įvertinimas.

Teisėja Sigita Taurienė: Kartais tėvams labiau rūpi išsaugoti pinigus, o ne savo vaikus

Nuo liepos mėnesio Lietuvoje pradėjo veikti naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, kuria siekiama užtikrinti pagalbą tiek į krizinę situaciją patekusiems vaikams, tiek jų tėvams. Tenka apgailestauti, kad atvejai, kai vaikai gyvena jiems nesaugioje aplinkoje, nėra retas reiškinys: visoje Lietuvoje dėl šios priežasties jau paimta daugiau nei 500 nepilnamečių, o teismai vis dažniau nagrinėja bylas dėl laikino arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, vaiko laikinosios globos klausimas sprendžiamas teisme, kai vaiko teisių apsaugos institucijos nustato antrąjį grėsmės vaikui lygį, t.y., kai kyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui. Tokiu atveju teismas išduoda leidimą paimti nepilnametį iš tėvų, įtėvių ar globėjų. Jeigu priežastys, dėl kurių buvo nustatyta laikinoji globa, neišnyko, atsiranda pagrindas kreiptis į teismą dėl laikinojo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Tiek laikino, tiek neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrindai: motina ar tėvas vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti – tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, išskyrus teisę matytis su vaiku, jei tai nekenkia vaiko interesams.

Kai teismas nors tikėtinai nustato galimybę, kad tėvų (arba vieno jų) elgesys ateityje gali pasikeisti, teisme taikoma švelnesnė tėvų asmenines teises vaikams ribojanti priemonė – laikinasis tėvų valdžios apribojimas. Esminis laikinojo ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumas – apribojus tėvų valdžią neterminuotai, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikinamas.

Verta pažymėti, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams išlieka pareiga teikti išlaikymą savo atžaloms. Vis dėlto, kartais didesnį susirūpinimą tėvams kelia ne jų, kaip tėvų, teisių apribojimas, o teismo nustatyta pareiga teikti išlaikymą.

Teismui ne vienoje byloje yra tekę sulaukti atsiliepimų į ieškinius, kuriuose sutinkama su reikalavimu apriboti tėvų valdžią, bet prieštaraujama dėl išlaikymo teikimo. Vadinasi, tėvai ne tik nėra pasirengę keisti įprastinio gyvenimo būdo, kuris neatitinka jų vaiko interesų, bet siekia perkelti visą vaiko priežiūros naštą valstybei. Toks elgesys sudaro teismui svarų pagrindą svarstyti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymo.

Dauguma tėvų, kuriems apribojama jų valdžia nepilnamečiams vaikams, yra priklausomi nuo alkoholio ir (ar) narkotinių medžiagų. Tai reiškia, kad esminė jų ne(su)gebėjimo rūpintis jų nepilnamečiais vaikais priežastis – priklausomybė, ir nuo jos gydymo turėtų būti pradedama, teikiant pagalbą šeimai. Įpareigojimas lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, individualias psichologo konsultacijas, susirasti darbą turėtų būti tolimesni žingsniai.

Belieka tik palinkėti rūpintis savo vaikais ir niekada nebijoti kreiptis pagalbos, jeigu šeimą užklupo sunkumai. Tegul teismas būna vieta, iš kurios Jūs sugrįšite su savo vaikais namo, o ne jų neteksite.

Visą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Sigitos Taurienės tekstą naujienų portale „15min“ kviečiame skaityti: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/sigita-tauriene-kartais-tevams-labiau-rupi-issaugoti-pinigus-o-ne-savo-vaikus-18-1034504.  

Kalvarijoje – apie saugios, vaiko interesus atitinkančios aplinkos kūrimą ir bendradarbiavimo su NVO stiprinimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų susitikime su Kalvarijos vaikų dienos centrų vadove aptarta naujai įsteigtų vaikų dienos centrų veikla ir jų veiksmingumas Kalvarijos savivaldybėje, siekiant prisidėti prie prasmingo vaikų laisvalaikio užimtumo organizavimo, saugios aplinkos vaikams neformalaus ugdymo įstaigose kūrimo, kartu vystant bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.  

Susitikimo iniciatorė, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbą Kalvarijos savivaldybėje organizuojanti ir koordinuojanti Erika Stankevičienė akcentavo, jog viena svarbiausių vaiko teisių apsaugos sistemos vertybių yra vaiko balsas, kurio pagrindu pirmiausiai turėtų būti užtikrinama saugi, vaiko interesus atitinkanti aplinka.

„Atviras dialogas su vaikų dienos centrais stiprina institucijų, vykdančių vaiko teisių apsaugą, bendradarbiavimą, tuo pačiu sudaro sąlygas įvertinti tokių užimtumo vaikams priemonių veiksmingumą ir jų kuriamos aplinkos vaikams patikimumą“, – sako Erika Stankevičienė.

Bendravimo su Renata Vensloviene, VšĮ „Galimybių laukas“, Sangrūdos vaikų dienos centro „Kartu – smagu“ ir Jungėnų vaikų dienos centro „Jungėnų žiburys“ vadove, metu, pristatyta šių ne pelno siekiančių organizacijų veikla, kuri pradėta vykdyti 2018 m. kovo mėn. Iki tol Kalvarijos savivaldybėje veikė tik vienas vaikų dienos centras „Žiniukas“.

Renata Venslovienė pasakojo, kad šiuose socialinių paslaugų centruose yra skiriamas ypatingas dėmesys vaikų integracijai į visuomenę, gebėjimų pasirūpinti savimi ugdymui. Minėtuose vaikų dienos centruose dirba tam specialiai paruošti kvalifikuoti darbuotojai. Vadovė džiaugėsi, jog į tokių dienos centrų darbą įsitraukia vis daugiau motyvuotų savanorių.

Susitikimas užbaigtas išsikėlus naujus bendrus tikslus, numatant vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų vizitus šių Kalvarijos savivaldybės vaikų dienos centruose, vaikams organizuojant informatyvias veiklas apie jų teises, kartu užmezgant tiesioginį kontaktą su vaikais.

Popiežiaus vizito Lietuvoje metu – dėmesys įtėviams ir globėjams

Popiežius Pranciškus Vilniuje ypatingą dėmesį skyrė Lietuvos įtėviams, globėjams ir norintiems jais tapti. Kartu su tokiomis šeimomis ir vaikų globai neabejingais geros valios žmonėmis Popiežius meldėsi Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje.

Popiežiaus Pranciškaus dėmesys įtėviams ir globėjams rodo jo norą priminti tikinčiųjų bendruomenei, kaip svarbu padėti mažiausiems mūsų visuomenės nariams.

Įvaikinus – valstybės išmokos

„Rodos, kiekvienas iš mūsų žinome, kaip svarbu turėti šeimą, kaip gera jaustis joje saugiam ir koks galingas yra šeimos narių ryšys. Deja, klystame – ne kiekvienas tai žino. Ir, kas apmaudžiausia, kad šių jausmų ir emocijų nėra patyrę patys mažiausi – Lietuvos vaikų globos institucijose esantys vaikai laukia galimybės turėti globėjus ar įtėvius,“ – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pasak ministro, Popiežiaus Pranciškaus malda su vaikus globojančiomis ar įsivaikinusiomis šeimomis, taip pat šeimomis, kurios jau yra pasirengusios priimti į savo širdį šeimos neturintį vaiką, yra vilties dalijimosi gestas. Viltį surasti mylinčius namus slepia kiekvienas vaikas, kuris neturi šeimos.

Padaugėjo besirengiančių įvaikinti arba globoti

Praėjusiais metais globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymuose dalyvavo du kartus daugiau asmenų negu ankstesniais metais: 781 šeima, ketinanti globoti (rūpinti) vaiką, ir 123 šeimos, ketinančios įvaikinti.

Toks įvaikinimui arba globai besirengiančių šeimų aktyvumas ir pastangos socialinę politiką orientuoti į šeimos stiprinimą leidžia tikėti, kad vaikų, gyvenančių Lietuvos vaikų globos institucijose, mažės.

Šių metų pirmo pusmečio pabaigoje į galimų įvaikinti vaikų apskaitą buvo įrašyti 1 344 vaikai, iš jų siūlomi įvaikinti 572 vaikai.

Per šių metų pirmą pusmetį 30 šeimų įvaikino 32 tėvų globos netekusius vaikus – 12 mergaičių ir 20 berniukų. 27 įvaikinti vaikai iki 3 metų, 4 vaikai – 4–6 metų ir 1 vaikas – nuo 10 iki 14 metų amžiaus.

***

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad šiuo metu Lietuvoje įvaikintiems ar globojamiems vaikams yra mokamos šios išmokos:

Išmoka įvaikinus vaiką

Įvaikinus vaiką vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skiriama 304 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Ji gali būti mokama nepriklausomai nuo įvaikinto vaiko amžiaus iki vaikui sukaks 18 metų, išskyrus atvejus, kai vienas iš įtėvių turi teisę gauti įprastą vaiko priežiūros išmoką, kuri mokama visiems vaikų susilaukusiems ir motinystės socialiniu draudimu draustiems tėvams. Jeigu vaiko priežiūros išmoka yra mažesnė už išmoką įvaikinus vaiką dydį, tuomet mokamas skirtumas.

Vienkartinė išmoka vaikui

Kiekvienam įvaikintam vaikui skiriama 418 Eur dydžio vienkartinė išmoka, neatsižvelgiant į tai,  ar jam gimus vienkartinė išmoka vaikui jau buvo išmokėta.

Vaiko pinigai

Kiekvienam vaikui, įskaitant ir įvaikintus ar globojamus vaikus, nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (bet ne ilgiau nei sukaks 21 metai), yra mokami 30 Eur dydžio vaiko pinigai.

Išmokos globojant vaiką

Kiekvienam šeimoje globojamam vaikui jo globos ar rūpybos laikotarpiu kas mėnesį mokama 152 Eur dydžio išmoka, o vaiko globėjui ar rūpintojui – 152 Eur globos, rūpybos tikslinis priedas. Kai globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ar periodinė išmoka jo išlaikymui, tuomet mokamas skirtumas tarp globos (rūpybos) išmokos ir paminėtų išmokų dydžio.

Globojant – pagalbos pinigai

Kai vaikus globoja šeimos, joms gali būti mokama piniginė išmoka, vadinamieji pagalbos pinigai. Vyriausybė rekomenduoja pagalbos pinigų dydį nustatyti atsižvelgiant į globojamų ar rūpinamų vaikų skaičių ir jų amžių.

Rekomenduojama pagalbos pinigų suma: už vieną vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (bet ne ilgiau nei sukaks 21 metai) − nuo 114 Eur per mėnesį, už 2 vaikus – nuo 190 Eur, už 3 ir daugiau vaikų – nuo 304 Eur.

Už kiekvieną prižiūrimą ar globojamą, rūpinamą vaiką iki 3 metų pagalbos pinigų sumą rekomenduojama didinti papildomai 38 Eur per mėnesį.

Be to, nepasiturinčioms šeimoms su vaikais ir šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų, papildomai mokami vaiko pinigai, kurių dydis priklauso nuo vaiko amžiaus: iki 2 metų – 28,5 Eur, nuo 2 metų 15,2 Eur.

X