Naujienos

Gegužės mėnesį prasidės Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų mokymai

Vykdant Vaiko teisių apsaugos pertvarką nuo gegužės 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje vyks mokymai skirti Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams. Mokymus ves Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai.

Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų mokymai rengiami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 redakciją, įsigaliosiančią nuo 2018 m. liepos 1 dienos, rengiamus šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus bei jų sąlygotus teisinio reglamentavimo ir vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčius.

Pirmiausia bus parengti Vaiko teisių apsaugos skyrių vidiniai mokytojai, kuriems bus pristatytas vaiko teisių apsaugos teisinis reglamentavimas, įsigaliosiantis nuo šių metų liepos 1 dienos, išdėstyti centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos veikimo, tarpžinybinio bendradarbiavimo principai. Parengti Vaiko teisių apsaugos skyrių vidiniai mokytojai užtikrins nepertraukiamą ir tęstinį mokymų metu gautos informacijos perdavimą esamiems ir būsimiems Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams. Iki šių metų liepos 1 d. planuojama apmokyti visus esamus Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistus, o iki kitų metų liepos 1 d. - visus naujus Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistus.

Po pertvarkos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje numatoma, kad iš viso dirbs 644 darbuotojai - 230-čia pareigybių daugiau nei dabar darbuojasi visuose Vaiko teisių apsaugos skyriuose savivaldybėse.

Nuo gegužės mėnesio bus skelbiami konkursai ir atrankos tiek į valstybės tarnautojų pareigas, tiek darbuotojams, dirbsiantiems pagal darbo sutartis visoje Lietuvoje.

„Pagalbos vaikams linija“ sulaukia vis daugiau skambučių

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) veikianti „Pagalbos vaikams linija“, kurios konsultantai konsultuoja vaikus ir suaugusiuosius, kurie kreipiasi dėl vaikų bei, kai reikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba (vaikas patiria smurtą mokykloje ar namuose, yra neprižiūrimas, žino, kad kitas vaikas yra skriaudžiamas ar kt.), skambinančiojo sutikimu, inicijuoja / organizuoja tolesnės pagalbos vaikui teikimą, kasmet sulaukia vis daugiau skambučių.

Vis daugiau besikreipiančiųjų

Praėjusiais metais „Pagalbos vaikams linija“ atsakė į 615 vaikų ir suaugusiųjų, besikreipusių dėl vaikų, skambučių. 2016 metais – į 571 skambutį. Daugiausia skambučių sulaukta iš 11–15 metų amžiaus paauglių (33 proc.), taip pat daugiausiai skambino – mergaitės (68 proc.). Vaikai anonimiškai kreipėsi ir pateikė daugiausiai pranešimų dėl patiriamo smurto šeimoje ir patyčių ugdymo įstaigoje. Tiek mergaitės, tiek berniukai, daugiausia kalbėjo apie patiriamą smurtą ir prievartą, sudėtingus santykius su šeimos nariais. Išskirtinai berniukai kalbėjo apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą.

Suaugusieji į „Pagalbos vaikams liniją“ dažniausiai kreipėsi dėl smurto prieš vaikus atvejų. Pastebėtina, jog daugėja suaugusiųjų, nerimaujančių dėl jų vaikų fizinės ir psichinės sveikatos, nes prieš jų vaiką darželio grupės ar klasės draugas smurtauja, skambučių.

Pasak „Pagalbos vaikams linijos“ koordinatorės Jurgitos Jankūnaitės, daugiausia skambučių „Pagalbos vaikams linija“ sulaukia rudenį ir žiemą (pirmą ir ketvirtą metų ketvirtį). Vasarą sulaukiama mažiausiai skambučių, nes galbūt vasaros atostogų metu vaikai mažiau susiduria su patyčių situacijomis ir kitais sunkumais.

Gina vaiko teises

„Pagalbos vaikams linija“ bendradarbiaudama su savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis įstaigomis gina vaikų teises. Su skambinančiojo sutikimu, neminint kas pranešė apie situaciją, raštu kreipiamasi į savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrius, mokyklų administracijas, savivaldybių administracijų Švietimo skyrius ir kt., prašant atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją bei imtis priemonių, rekomenduojant galimus problemų sprendimo būdus.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, gavę pranešimą, aiškinasi nurodytas aplinkybes, tarpininkauja ir padeda šeimai priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius vaiko interesus. Taip pat specialistai inicijuoja reikalingos pagalbos šeimai teikimą (pavyzdžiui, psichologinės, socialinės pagalbos ar kt.) ir (ar) imasi kitų, teisės aktuose numatytų priemonių vaiko teisėms ir geriausiems interesams užtikrinti.

Anot „Pagalbos vaikams linijos“ koordinatorės J. Jankūnaitės, džiugu, jog „Pagalbos vaikams linija“ suteikia galimybę vaikams ir jiems neabejingiems suaugusiesiems būti išklausytais ir išgirstais, operatyviai imasi veiksmų dėl problemų sprendimo  bei siekia užtikrinti geriausius vaikų interesus. Skambinantys iš „Pagalbos vaikams linijos“ konsultanto gauna ne tik informaciją, kas galėtų padėti, kur kreiptis, bet ir emocinį palaikymą, supratimą, ko kitą kartą reikia, jog asmuo išgirstų jam svarbią informaciją.

Faktai

Tiesiogiai paskambinti į „Pagalbos vaikams liniją“ galimybės nėra. Nemokamu telefono numeriu 116 111 į vaikų ir suaugusiųjų (skambinančiųjų pranešti apie vaiką, kuriam reikia pagalbos) skambučius visų pirma atsiliepia VšĮ „Vaikų linijos“ konsultantai, kurie, kai reikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba, skambinančiuosius, esant jų sutikimui, sujungia su „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantu tolesniam pagalbos organizavimui.

Į „Pagalbos vaikams liniją“ galima kreiptis ir elektroniniu paštu info@pagalbavaikams.lt, skyrybos@pagalbavaikams.lt.

Taip pat vaikams bei suaugusiesiems sudaryta galimybė bendrauti su „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantu ir tiesiogiai, prisijungus prie interneto. Toks elektroninis konsultavimas plėtojamas, įgyvendinant Europos Sąjungos projektą „Jaunimo ir vaikų konsultavimo bei informavimo paslaugų teikimas viešojoje e-erdvėje“. Jį vykdo Tarnyba, bendradarbiaudama su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Analizuojant gautus savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių, ugdymo ir kitų įstaigų atsakymus, pastebėta, kad vaikų ir suaugusiųjų pranešimai pasitvirtino ne visada (2017 m. nepasitvirtino 1,1 proc. vaikų pranešimų, 5,8 proc. – suaugusiųjų). Sudėtinga vertinti, dėl kokių priežasčių tam tikrais atvejais pranešama klaidinga informacija (galbūt vyrauja konfliktiški santykiai tarp suaugusiųjų, trūksta žinių dėl vaiko teisių užtikrinimo ir / ar pažeidimų ar kt.), tačiau, manytina, kad visgi geriau, kai informuojama apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o jiems pasitvirtinus – specialistai gali imtis visų priemonių, siekdami užtikrinti vaikų gerovę, inicijuodami reikalingos pagalbos visai šeimai teikimą. 

Daugiau naudingos informacijos galima rasti „Pagalbos vaikams linijos“ interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt.

 

 

 

 

 

 

Atvejo vadybos seminare savivaldybės supažindinamos su Vaikų globos organizavimu

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių Jan Maciejevski dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykstančiame savivaldybėms skirtame seminare ir supažindina savivaldybių atstovus su Vaikų globos (rūpybos) organizavimu savivaldybėje.

Balandžio 24, 25 ir 26 dienomis vykstančiame seminare aptariami su Atvejo vadybos organizavimu susiję klausimai, įgyvendinant vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

Renginyje dalyvauja Savivaldybių administracijų socialinės paramos skyrių atstovai ir socialinių paslaugų įstaigos, kurioms numatoma pavesti vykdyti atvejo vadybą, atstovai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių J.Maciejevski pristato Vaikų globos (rūpybos) organizavimo savivaldybėje algoritmą, kuris parodo, kaip bus paskirstytos Vaiko globą (rūpybą) savivaldybėje užtikrinančių grandžių atsakomybės, kaip praktiškai veiks sistema po būtinos vaiko teisių apsaugos reformos.

Rengiantis naujos vaiko teisių apsaugos sistemos pradžiai nuo liepos 1-osios savivaldybės supažindinamos su Atvejo vadybos tvarkos aprašu, Atvejo vadybos veiklos organizavimu, Vaikų globos (rūpybos) organizavimu savivaldybėje, Grėsmės lygių nustatymo projektu.

Pasak Tarnybos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių J.Maciejevskio, Vaiko globos organizavimo procese pagrindinis veikėjas yra Vaiko teisių apsaugos teritorinis skyrius: „Atsakomybės yra perduotos jam dėl tam tikrų aspektų, bet atsakomybės tenka ir savivaldybėms dėl sąlygų sudarymo, kad būtų galimybė apgyventi vaiką saugioje aplinkoje iki bus nustatyta laikinoji globa, dėl globėjų paieškos, globėjų parengimo, parinkimo, globos nustatymo, paslaugų teikimo ir jų efektyvumo.“

Vaiko globos peržiūros, pasak J.Maciejevskio, vyks atvejo vadybos procese: „Atvejo vadybos posėdžius organizuos atvejo vadybininkas. Yra nustatyti terminai, posėdžių periodiškumas. Tame posėdyje kartu bus aptarta ir globos peržiūra, nes ten bus sprendžiama, kaip tėvai vykdo savo pareigas, ar teikiamos paslaugos duoda teigiamus pokyčius, ar ne. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas taip pat galės kreiptis ir inicijuoti posėdžių dažnumą.“

Tarnybos atstovai dalyvauja gyvybės išsaugojimui skirtoje konferencijoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Jurgita Jankūnaitė ir Jurgita Juodytė  dalyvauja Seime vykstančioje Krizinio nėštumo centro organizuojamoje konferencijoje „Tardisciplininis požiūris į krizinį nėštumą ir pagalbos sistemą Lietuvoje“ bei foto parodos „Kaip gerai, kad tu gimei“ atidaryme.

Konferencijoje įžanginį žodį tarė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kuris savo kalboje akcentavo, kad analizuojama tema labai svarbi. Konferencijoje dalyvavo įvairių organizacijų atstovai, moterys, išgyvenusios krizes nėštumo metu ir kurioms padėjo Krizinio nėštumo centro specialistai - psichologai, gydytojai, socialiniai darbuotojai.  

Konferencijoje papasakojama daug asmeninių moterų istorijų, dalijamasi patirtimi.

Fotografijų parodoje „Kaip gerai, kad tu gimei“ įamžintos sudėtingos moterų patirtys.

Parodos tikslas - drąsa pasakyti „Taip!“ motinystei.

„Kaip neplanuotai pastoji, gali pasirodyti, kad griūva pasaulis... Apima jausmų sumaištis: baimė, panika, pyktis, gėda, kaltė... Atrodo, esi viena, vieniša, ir niekas negali tavęs suprasti ar tau padėti. Krizinio nėštumo centras teikia visokeriopą pagalbą neplanuotai pastojus. Išklauso ir padeda moterims ieškoti sprendimų, teikia psichologinę, socialinę bei materialinę pagalbą, taip pat palaiko po gimdymo. Tai daro nemokamai visoje Lietuvoje. Kaip liudija parodos fotografijose užfiksuotos gyvenimo istorijos, visos problemos yra išsprendžiamos, o neplanuotas nėštumas gali tapti gražios ir prasmingos motinystės pradžia,“ - rašoma parodos „Kaip gerai, kad tu gimei“ apibūdinime.

 

 

Vyriausybėje kalbėta apie Vaiko globos organizavimą

Šiandien Vyriausybėje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vyriausybės bei Savivaldybių administracijų atstovai praktiniu požiūriu diskutavo apie tai, kaip bus organizuojama Vaiko laikinoji globa (rūpyba) įvykus vaiko teisių apsaugos centralizacijai.

Detaliai aptarta, kaip vyks vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimas, kokias funkcijas ir atsakomybes nuo liepos 1 dienos įsigalėjus naujai vaiko teisių apsaugos sistemai turės centralizuota valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Savivaldybių administracijos, globos centrai.

Su savivaldybėse dirbančiais praktikais tartasi, kaip veiks vaiko laikinosios globos (rūpybos) sistema po liepos 1 dienos, kaip vyks būsimų globėjų (rūpintojų) paieška, parengimas, kaip pasikeis Globėjų ir įtėvių mokymų ir konsultavimo programa (GIMK), kaip pasikeis globėjų apskaitos sistema.

Kalbėta apie tai, kaip pagerinti prieigą prie dokumentų, susijusių su vaiko globos (rūpybos) organizavimu, kaip bus perduodama informacija tarp institucijų ir įstaigų, kokie yra geriausi ir efektyviausi būdai ja dalytis.

Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka (Tarnybos ir savivaldybių administracijų funkcijos)

Globos organizavimo žingsnių aprašymas

Pasirengimo globai organizavimo žingsnių aprašymas

Tarnybos ir Krizinio nėštumo centro atstovai aptarė bendradarbiavimo galimybes

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje šiandien vyko Tarnybos atstovų susitikimas su Vilniaus miesto krizinio nėštumo centro atstovais.

Aptartos bendradarbiavimo galimybės, siekiant kuo geriau užtikrinti vaiko teisių apsaugą šiandien ir po liepos 1 dienos įvyksiančios vaiko teisių apsaugos centralizacijos, kada įsigalės vienoda vaiko teisių apsaugos praktika visoje Lietuvoje.

Susitikimo metu kalbėta apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus, atvejus, kurių metu būtina kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrius ar į centrinę Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Diskutuota apie tai, kokia pagalba yra užtikrinama ir kaip galima patobulinti pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų vaikams.

Kalbėta apie tai, kokias paslaugas teikia nevyriausybinė organizacija Krizinio nėštumo centras, kokias kompetencijas turi pagalbą teikiantys organizacijos savanoriai, kokie reikalavimai jiems yra keliami, kokiomis veiklomis jie užsiima.

Tarnybos ir Krizinio nėštumo centro atstovai aptarė tolimesnes bendradarbiavimo galimybes, būdus, kaip kuo geriau užtikrinti vaiko teisių apsaugos teisės aktų laikymąsi.

Šiuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pagal kompetenciją užtikrina vaiko teisių apsaugą bei bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir užsienio valstybių centrinės valdžios arba jų akredituotomis institucijomis vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo klausimais.

Tarnyba, siekdama susipažinti su savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių ir Krizinio nėštumo centrų bendradarbiavimu, 2017 metų rugpjūčio mėnesį atliko apklausą. Apklausoje dalyvavo 47 savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. Iš apklausos rezultatų matyti, jog 45 savivaldybių Vaiko teisų apsaugos skyriai nurodė, jog su Krizinio nėštumo centrais nebendradarbiauja, į Krizinio nėštumo centrus nenukreipia besilaukiančių moterų (nepilnamečių/pilnamečių), kurios neigia nėštumą, ketina atsisakyti vaiko, ar moterų jau susilaukusių kūdikio, kurios galimai serga pogimdyvine depresija, turi kitų sunkumų.

Tik 2 savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai nurodė, jog Krizinio nėštumo centrai yra juos informavę apie nepilnametes ar pilnametes moteris, kurios kreipėsi į Krizinio nėštumo centrus, bei, jų manymu, kurioms reikalingi savivaldybės vaiko teisių apsaugos specialistų sprendimai ir (ar) veiksmai.

Alytuje mokymus pradėjo trečia būsimų globėjų ir įtėvių grupė

Mokymus pradėjo trečia būsimų globėjų ir įtėvių grupė

Vaiko globa ar įvaikinimas – ilgo kelio pradžia, kuriuo sėkmingai eiti  galima tik atsakingai pasirengus. Šeimoms, norinčioms dovanoti jaukius namus ir meilę bei rūpestį biologinių tėvų atstumtiems vaikams, padėti pasiruošę Alytaus vaikų globos namai.

 „Labai džiaugiamės visais žmonėmis, kurie nusprendę savo meile dalintis su likimo nuskriaustais vaikais atėjo į globėjų ir įtėvių mokymus“, - sakė Alytaus vaikų globos namų socialinių programų koordinatorė, globėjų ir įtėvių rengimo programos (GIMK) mokytoja Daiva Žemaitaitytė.  

Į trečią kartą Alytaus vaikų globos namų ir Alytaus miesto savivaldybės organizuojamus mokymu susirinko 12 alytiškių iš 7 šeimų..   

Mokymai parengti pagal GIMK programą. Juos sudaro 10 užsiėmimų, kuriuose vyksta praktiniai mokymai su minimalia teorijos dalimi. Mokymų dalyviai kartą per savaitę vykstančiuose užsiėmimuose mokosi ne tik suprasti, priimti ir gerbti biologinę vaiko prigimtį, bet ir geriau pažinti patys save. Sėkmingai baigusiems mokymus, įteikiamos teigiamos išvados, kad jie gali tapti globėjais arba įtėviais.

Anot D. Žemaitaitytės, svarbiausias mokymų tikslas, kiekvienam, ketinančiam priimti į savo šeimą vaiką, leisti pačiam pajusti ir suprasti, ką išgyvena vaikas, netekęs biologinių tėvų bei padėti jam augti visaverčiu visuomenės nariu.

Aplenkia institucinę globą

Baigusieji globėjų mokymus ir gavę teigiamą išvadą, turi galimybę įsidarbinti socialiniais globėjais Alytaus globos namuose. Jiems bus mokamas 450 eurų, (atskaičius mokesčius) atlyginimas ir 304 eurų globos pašalpa.

Socialiniais globėjais gali būti 21–65 metų asmenys, turintys vidurinį (ir aukštesnį) išsilavinimą bei galimybes vaikais rūpintis savo namuose. Jie turi nedirbti kito darbo ir bet kuriuo paros metu į savo namus privalo priimti policijos ar vaiko teisių apsaugos specialistų atvežamus vaikus. Socialiniai globėjai vaiku rūpinsis 6 mėnesius ir ilgiau, kol vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAS) nuspręs, kad jau galima vaiką grąžinti į biologinę šeimą, įvaikinti arba skirti nuolatinę globą.

„Socialinių globėjų dėka praėjusiais metais nė vienas mažylis iki 3 metų, gyvenantis Alytaus mieste, nepateko į institucinę globą“, - teigė Alytaus miesto VTAS vedėja Žaneta Abromaitienė.

Anot jos, atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti įtėviais ar globoti vaikus. Per 2016 metus buvo parengta 14 globėjų, o pernai jau 20.  Be to, nuo praėjusių metų pradėjo dirbti socialinės  globėjos, savo  namuose apgyvendinusios vaikus, kuriems buvo nesaugu gyventi tėvų namuose ir grėsė patekti į valdiškas globos institucijas.

Šiuo metu pas 5 socialines globėjas auga 8 mažieji alytiškiai, o 22 iš 56 Alytaus vaikų globos auklėtinių gyvena trijuose butuose įsteigtose šeimynose.

„Visiems vaikams reikia meilės, nesvarbu, kokioje šeimoje jie gimsta, nes tik patyrę gražius, šiltus jausmus, vėliau patys galės kurti sėkmingą gyvenimą ir mokės auginti savo vaikus“, - įsitikinusi  D. Žemaitaitytė.

Paskatino meilė vaikams

D. Žemaitaitytės nuomone, lankyti globėjų paruošimo kursus žmones paskatina įvairios priežastys ir skirtingos gyvenimo aplinkybės, tačiau visus vienija noras padėti likimo nuskriaustiems vaikams, suteikti jų vaikystei kuo daugiau džiaugsmo ir gėrio, leisti pajausti, kad jie mylimi ir svarbūs.

Socialinės globėjos Juditos namuose  krykštauja nė dvejų metukų neturinti mažylė. Visai neseniai dvi trejų ir ketverių metų sesutės, praleidę 9 mėnesius Juditos namuose, persikėlė gyventi į nuolatinių globėjų namus.

23 metus Alytaus specializuotuose kūdikių namuose išdirbusios ir  sūnų su dukra užauginusios moters teigimu, jos sprendimui tapti budinčia globėja, pritarė ir ją visokeriopai palaikė abu vaikai. „Priimti į savo šeimą daug sukrėtimų išgyvenusius vaikus didelė atsakomybė, reikalaujanti ir žinių, ir kantrybės, tačiau jų šypsenos, džiaugsmas ir teigiami elgesio pokyčiai, atperka įdėtas pastangas“, - sakė budinti globėja Judita.

Tris savus vaikus užauginusi Aldona, jau dešimt metų kaip nuolatinė globėja augina dvi paaugles sesutes ir kaip socialinė globėja rūpinasi pusantrų metukų mergyte ir trejų metukų berniuku. Anot moters, globėja ji tapo norėdama tikrųjų tėvų atstumtiems vaikams suteikti meilę, rūpestį, namų šilumą ir jaukumą. 

„Norintys į savus namus priimti vaikus iš globos įstaigų, turėtų sukaupti labai daug informacijos, ypač psichologinių žinių, konsultuotis su žmonėmis, užauginusiais ir auginančiais panašaus likimo vaikus. Dar labai svarbu, kad globėjai, atsiradus problemoms, nebijotų kreiptis pagalbos į specialistus, neužsisklęstų savyje ir savo namuose“, - patarė Aldona.  

Kasdien po kelis vaikus

Tik augant šeimoje – biologinėje, globėjo ar įtėvio – galima visavertė vaiko raida, tokia nuostata įrašyta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kurią 1995 metais ratifikavo ir Lietuva.

D. Žemaitaitytės teigimu, visame pasaulyje siekiama pertvarkyti vaikų globos sistemas, kad mažėtų vaikų augančių valstybinėse institucijose, o kuo daugiau liktų šeimose ir bendruomenėse.

Mūsų šalyje taip pat einama šia linkme. Numatyta, kad iki 2020 metų turi persitvarkyti 19 vaikų globos institucijų įvairiose savivaldybėse. Lietuvoje yra 93 vaikų globos įstaigos, kuriose auga apie 2896 vaikai. Kasdien į vaikų globos namus patenka 3-4 vaikai arba 1220 vaikų per metus.  

 

 

Naujas vaikų dienos centrų žemėlapis padės savivaldybėms ir tėvams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis parengtą vaikų dienos centrų žemėlapį, iš kurio galima sužinoti, kuriuose miestuose ir kaimuose jie veikia. Čia galima rasti tiek vaikų dienos centrus, įsteigtus savivaldybių, tiek nevyriausybinių organizacijų, parapijų ar bendruomenių, taip pat vaikų dienos centrus, kurie įsikūrę užimtumo dienos centruose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi, kad savivaldybėms šis žemėlapis padės geriau planuoti, kuriose teritorijose yra poreikis steigti naujus centrus, o tėvams – rasti artimiausią arba sužinoti, ar galės gauti paslaugas, persikraustę į kitą gyvenamąją vietą. Primename, kad nuo 2016 m. liepos vaikų dienos centrus gali lankyti visų šeimų vaikai, nebūtinai nepasiturinčių ar esančių socialinėje rizikoje, tačiau tradiciškai dažniau juos lanko šie vaikai, nes jie turi mažiau galimybių lankyti būrelius ar užsiimti kita popamokine veikla.

Tarnybos atstovai kartu su Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos inspektoriais aptarė centralizaciją

Šiandien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus inspektoriais aptarė nuo liepos 1 dienos įsigaliosiančius vaiko teisių apsaugos pasikeitimus, perėjimą į centralizuotą vaiko teisių apsaugos sistemą.

Tarnybos atstovai papasakojo, kaip bus organizuojamas darbas įvykus vaiko teisių apsaugos centralizacijai, kokiomis priemonėmis bus užtikrinama visą parą veiksianti vaiko teisių apsauga.

Aptarta, kaip po liepos 1 dienos dirbs naktiniai vaiko teisių apsaugos budėtojai, kokias funkcijas atliks mobilios vaiko teisių apsaugos komandos, kaip pasikeis skirtingų vaiko teisių apsaugos poskyrių funkcijos, kiek naujų žmogiškųjų išteklių prisijungs prie naujos vaiko teisių apsaugos sistemos.

Tarnybos atstovai atsakė į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos specialistų klausimus. Detaliai nupasakota, kas keisis po vaiko teisių apsaugos centralizacijos, kiek naujų darbuotojų, naktinių budėtojų ir koordinatorių dirbs naujoje, visą parą vaiko teises užtikrinsiančioje sistemoje.

Savivaldybėms pristatytos Tarnybos ir savivaldybių administracijų funkcijos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski savivaldybių merams, administracijų direktoriams, vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos specialistams detaliai pristatė vaiko teisių apsaugos pertvarkos eigą.

J. Maciejevski pristatė Tarnybos ir savivaldybių administracijų funkcijas, detaliai apžvelgė pasirengimą vaiko globai, aptarė, kaip vyksta vaiko laikinosios globos organizavimas, išanalizavo kompetencijų, organizuojant vaiko globą, paskirstymą.

Daugiau informacijos ieškokite čia:

Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka (Tarnybos ir savivaldybių administracijų funkcijos)

Vyriausybėje aptarta vaiko teisių apsaugos centralizacija

Šiandien Vyriausybėje su savivaldybių merais, administracijų direktoriais, vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos specialistais aptarta vaiko teisių apsaugos pertvarkos eiga. Savivaldybių atstovams atsakyta į kylančius su vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacija susijusius klausimus ir neaiškumus, aptarti praktiniai šios pertvarkos įgyvendinimo aspektai.

„Esminiai šios būtinos reformos tikslai yra teikti savalaikę ir šeimos poreikius atitinkančią prevencinę pagalbą vaikui ir šeimai, sukurti ir taikyti vienodą vaiko situacijos įvertinimo, atvejo vadybos ir vaiko paėmimo iš šeimos praktiką, o kad pokyčiai būtų sėkmingi – vaiko teisių apsaugą įgyvendinti centralizuotai per bendrą vaiko teisių apsaugos sistemą ir kvalifikuotus specialistus“, – susitikime akcentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, Jan Maciejevski pristatė algoritmą, detaliai nurodantį, kaip veiks vaiko teisių sistemos apsauga po būtinos vaiko teisių apsaugos reformos. Direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, J. Maciejevski detaliai pristatė, kaip bus paskirstytos visų vaiko teisių apsaugą užtikrinančių grandžių atsakomybės, kaip praktiškai veiks sistema.

J.Maciejevski prabrėžė, jog itin svarbus bendradarbiavimas: „Visai sistemos reformai būtinas bendradarbiavimas ir geranoriškas dalinimasis informacija, ne tik bendravimas per formalius įsakymus.“

Rengiantis naujos vaiko teisių apsaugos sistemos pradžiai nuo liepos 1-osios, parengti reikalingi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų pakeitimai, parengti ir su praktikais aptarti Globos centrų veiklos, Atvejo vadybos, Vaiko situacijos grėsmės lygio nustatymo ir vaiko paėmimo iš šeimos veiklos aprašai. Išgrynintos vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijos, suformuota nauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizacinė struktūra ir nuostatai, sudaryti planai ir biudžetai, telkiamos kompetencijos.

Naujojoje tarnyboje iš viso dirbs 644 darbuotojai – 230-ia pareigybių daugiau nei dabar darbuojasi visuose Vaiko teisių apsaugos skyriuose savivaldybėse. Vaiko teisių apsaugos specialistų ir atvejo vadybininkų mokymai numatyti gegužę ir birželį. 2018 m. atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, pareigybių išlaikymui savivaldybėms papildomai skirta per 3,5 mln. Eur. Rengiantis sklandžiam perėjimui prie centralizuotos sistemos, šiuo metu pasirašomos sutartys dėl patalpų su savivaldybėmis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžiomis įstaigomis, organizuojamas aprūpinimas transportu, įsigyjamos būtinos specialistų veiklai priemonės bei paslaugos ir t. t.

Kviečiame visus kuo plačiau dalintis!

Kas bendro tarp grupės „The Beatles“ nario, gitaristo, dainų kūrėjo, aktorius Džono Lenono, JAV verslo magnato ir išradėjo, vieno „Apple“ kompanijos įkūrėjų Styvo Džobso, vienos įžymiausių XX amžiaus kino žvaigždžių, aktorės Merilin Monro ir pirmojo demokratiškai išrinkto Pietų Afrikos Respublikos prezidento, apdovanoto Nobelio taikos premija Nelsono Mandelos?

Visi jie buvo įvaikinti.

Dėl jų pasaulis tapo gražesnis. Priimkime vaikus į savo šeimas. Vaikų namus palikime praeityje.

Kviečiame visus kuo plačiau dalintis žinia:

https://www.youtube.com/watch?v=x8Pb3_t_ZHc

X