Naujienos

Mobiliosios komandos susitikimuose su savivaldybių socialinių reikalų skyrių vadovais – apie efektyvesnę pagalbą šeimoms

Siekiant užtikrinti šeimos poreikius labiausiai atitinkančių paslaugų teikimą, šią savaitę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistai organizavo susitikimus Marijampolės, Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.

Su šių savivaldybių socialinės paramos ir socialinių paslaugų skyrių vadovėmis Svajone Rainiene, Simona Bikaite, Nijole Silickiene, Judita Simonavičiene aptartas ne tik mobiliosios komandos veiklos spektras, bet ir paslaugų plėtros galimybės savivaldybėse.

„Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos teritorijoje nuo 2018 m. liepos 1 d. intensyviai planuojama, organizuojama ir teikiama mobiliosios komandos specialistų pagalba į krizę patekusioms šeimoms, bendradarbiaujant su savivalda ir jai pavaldžiomis institucijoms. Tokia skubi pagalba šiuo metu yra suteikta 39 šeimoms“, - sako Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Dovilė Burbaitė.

Savivaldybių socialinės paramos ir socialinių paslaugų skyrių vadovės pristatė naujai teikiamas paslaugas vaikams ir šeimoms. Marijampolėje, Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centre, ruošiami asmenys, kurie mokys krizes patyrusias šeimas, kaip išspręsti susidariusias situacijas. Kalvarijoje rugsėjo 1-ąją pradėta teikti socialinę, psichologinę ir vieno mėnesio apgyvendinimo paslaugą krizę patiriančioms šeimoms.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje, teikiant kompleksinę pagalbą šeimoms, siūloma daugiau naujų ir naudingų mokymų tėvams, tokių kaip STEP tėvų mokymas, tėvystės įgūdžių mokymas, kursai apie namų tvarkymą, programa besilaukiantiems kūdikio. Kazlų Rūdos savivaldybėje spalį planuojama organizuoti apskritojo stalo susitikimą su šios savivaldybės administracijos vadovais, socialines paslaugas teikiančių įstaigų specialistais paslaugų gyventojams detaliam poreikiui ir jų vystymui aptarti.

Apibendrindami įvykusių susitikimų rezultatus, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistai pasakojo tikintys tolesnio bendradarbiavimo su savivaldybėmis sėkme, įgyvendinant pasiekiamas ir veiksmingas pagalbos priemones vaikams ir šeimoms.

Pagalbos vaikams linija švenčia devynerių metų sukaktį

Šiandien 9-erių veiklos metų sukaktį mini Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie SADM veikianti „Pagalbos vaikams linija“. Jos konsultantai konsultuoja vaikus bei dėl vaikų besikreipiančius suaugusiuosius, kai situacijai išspręsti reikalinga kitų įstaigų ar organizacijų pagalba.

„Pagalbos vaikams linijos tikslas – sustiprinti vaiko teisių apsaugą Lietuvoje bei padidinti informacijos apie socialines paslaugas sklaidą ir prieinamumą.

„Pagalbos vaikams linija“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje nemokamu telefono numeriu 116 111 pagalbą vaikams telefonu teikti pradėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. Nuo 2011 m. vasario 14 d. pradėta bendradarbiauti su nevyriausybine organizacija „Vaikų linija“. Taip pat perduoti atitinkamus skambučius linijai turi galimybę ir Jaunimo (8 800 28888), Pagalbos moterims (8 800 66366) bei Vilties (116 123) linijos.

„Vaikų linijos“ konsultantai pirmieji priima skambučius telefono numeriu 116 111 ir, prireikus kitų institucijų ar organizacijų specialistų pagalbos, skambinančiuosius, jiems sutikus, sujungia su „Pagalbos vaikams linija“ tolimesniam pagalbos organizavimui. Į „Pagalbos vaikams liniją“ galima kreiptis ir elektroniniu paštu info@pagalbavaikams.lt bei skyrybos@pagalbavaikams.lt. Taip pat vaikams bei suaugusiesiems sudaryta galimybė bendrauti su „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantu tiesiogiai internetu per linijos interneto svetainę www.pagalbavaikams.lt.

Taip pat interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt pateikiami fizinio ir seksualinio smurto, patyčių, alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo narkotikų, nėštumo bei sudėtingų šeimos santykių aprašymai, pagrindiniai požymiai bei būdai, kurie padėtų pačiam  vaikui ir (ar) jo tėvams spręsti iškilusias problemas, ieškoti, kas ir kaip galėtų padėti.

„Pagalbos vaikams linija“ suteikia galimybę vaikams ir jiems neabejingiems suaugusiesiems būti išklausytais ir išgirstais, operatyviai imasi veiksmų dėl problemų sprendimo  bei siekia užtikrinti geriausius vaikų interesus. Skambinantys iš „Pagalbos vaikams linijos“ konsultanto gauna ne tik informaciją, kas galėtų padėti, kur kreiptis, bet ir emocinį palaikymą, supratimą, ko kitą kartą reikia, jog asmuo išgirstų jam svarbią informaciją.

„Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai su skambinančiojo sutikimu, neminint kas pranešė apie situaciją, kreipiasi į vaiko teisių apsaugos specialistus, mokyklų administracijas, savivaldybių administracijų Švietimo skyrius ir kt., prašant atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją bei imtis priemonių, rekomenduojant galimus problemų sprendimo būdus.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, gavę pranešimą, aiškinasi nurodytas aplinkybes, tarpininkauja ir padeda šeimai priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius vaiko interesus. Taip pat specialistai inicijuoja reikalingos pagalbos šeimai teikimą (pavyzdžiui, psichologinės, socialinės ar kt.) ir (ar) imasi kitų, teisės aktuose numatytų priemonių vaiko teisėms ir geriausiems interesams užtikrinti.

Praėjusiais metais „Pagalbos vaikams linija“ atsakė į 615 vaikų ir suaugusiųjų, besikreipusių dėl vaikų, skambučių. Kaip pastebi „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai, vaikai daugiausia praneša apie patiriamą smurtą šeimoje ir patyčias ugdymo įstaigoje, sudėtingus santykius su šeimos nariais. Tuo tarpu suaugusieji dažniausiai kreipiasi dėl smurto prieš vaikus atvejų.

Iš viso nuo veiklos pradžios „Pagalbos vaikams linija“ atsakė į 76 400 vaikų ir suaugusiųjų skambučių, taip pat beveik į 1000 vaikų ir suaugusiųjų laiškų.

 

Tauragės vaiko teisių apsaugos skyrius įgyvendina savižudybių prevencijos projektą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure prisideda įgyvendinant Šilalės rajono savižudybių prevencinį projektą Šilalės rajone. 

Šia proga Šilalės rajono Visuomenės sveikatos biuro salėje vyko konferencija „Savižudybių prevencijos aktualijos Šilalės rajono savivaldybėje“, kurios metu buvo pristatytas pagalbos teikimo savižudybės atveju modulis (algoritmas), apžvelgti nuveikti darbai savižudybių prevencijos srityje ir aptarta tolimesnė savižudybės rizikos mažinimo veikla.

Pranešimus skaitė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai vedėjos pareigas einanti Birutė Sragauskienė, Telšių krizių centro direktorė, psichologė Vanda Benaitienė bei projekto koordinatorė, visuomenės sveikatos specialistė Vilma Navardauskienė. Konferencijoje dalyvavo įvairių sričių specialistų.

„Dar vasaros pradžioje parengiau reagavimo į savižudybių riziką Šilalės rajone algoritmą, supažindinau su juo susirinkusius konferencijos dalyvius. Rajone bandome dirbti pagal sukurtą algoritmą, siekiame, kad savižudybių būtų mažiau“, - sako B.Sragauskienė.

Projekto pagrindinis tikslas - teisingų žinių ir nuostatų formavimas bei pagalbos suteikimas padidėjusios suicidinės rizikos grupėms ir asmenims. Projekto tikslinė grupė - sveikatos priežiūros specialistai, socialiniai darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, socialiniai pedagogai, mokytojai, specialiųjų tarnybų pareigūnai, psichologai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys savo darbinėje veikloje turintys didesnį kontaktą su savižudybės riziką patiriančiais asmenimis ir padidėjusios suicidinės rizikos asmenys.

Projekto įgyvendinimo metu tikslinės specialistų grupės, naudojant standartizuotą ir pasaulyje pripažintą „ASIST“ ir „safeTALK“ mokymų metodiką, buvo mokomos atpažinti savižudybės ženklus ir suteikti pagalbą riziką patiriantiems asmenims.

Tikimasi, kad projekto įgyvendinimo metu sukurta vieninga pagalbos koordinavimo sistema, apimanti įvairių grandžių funkcijas, atsakomybę, informacijos perdavimo ir grįžtamojo ryšio užtikrinimo mechanizmus savižudybių prevencijos srityje, padės sumažinti savižudybių grėsmę Šilalės rajone.

Panevėžio vaiko teisių apsaugos specialistai numato pagalbos kryptis vaikams

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankėsi bendruomeniniuose Vaikų globos namuose „Svajonė“, kur aplankė ten laikinai ir nuolat globojamus nepilnamečius vaikus, bendravo su nepilnamečiais vaikais apie problemas šiuo metu kylančias Bendruomeniniuose globos namuose.

Pasak Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste patarėjos Žanetos Ginaitės vaiko teisių specialistai stengiasi išgirsti vaikus, jų problemas: „Du bendruomeninių globos namų vaikai pakeitė ugdymo įstaigas, todėl šiek tiek nerimavo, kaip jiems seksis mokytis naujose mokymosi įstaigose. Taip pat lankėmės Panevėžio Jaunimo ir Suaugusiųjų mokymosi centre, bendravome su direktoriaus pavaduotoju ugdymui bei klasės auklėtoja apie vaikų, kuriems paskirtos minimalios priežiūros priemonės lankomumą, motyvaciją mokytis. Bendravome su vaikais, kuriems paskirtos minimalios priežiūros priemonės. Sutarėme, kad kilus problemoms dėl pamokų lankymo, vaikų elgesio mokykloje, pavaduotojas ar klasės auklėtoja apie tai informuos tarnybos specialistus.“

Vaiko teisių apsaugos specialistai taip pat dalyvavo Panevėžio Socialinių paslaugų centre vykusiuose atvejo vadybos posėdžiuose. „Aptarėme šeimų problemas, numatėme pagalbos kryptis. Dalyvausime pakartotiniame atvejo posėdyje ir nagrinėsime problemas, tarsimės kaip galima dar padėti šeimoms, kokių paslaugų reikėtų“, - sako patarėja Ž.Ginaitė.

Šilutėje tartasi, kaip geriau apsaugoti vaikų asmens duomenis

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone specialistai dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės organizuotame tarpinstituciniame pasitarime su Šilutės rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro, Bendruomeninių šeimos namų, Šilutės socialinio paslaugų centro atstovais.

„Susitikimo metu daug diskutuota, kaip nepažeidžiant Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų dalintis informacija apie vaiko ir jo šeimos sveikatos priežiūrą su įstaigomis ir institucijomis, dirbančiomis vaiko gerovės srityje“, - sako Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šilutės rajono savivaldybėje Indra Pranaitienė.

Susitikimo metu patarėja paprašė sveikatos priežiūros įstaigų nedelsiant savo iniciatyva teikti informaciją Vaiko teisių apsaugos skyriui, kai yra pažeidžiamos vaiko teisės.

Pasak patarėjos I.Pranaitienės, taip pat susitarta, kad vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos sveikatos patikrinimas būtų atliktas skubos tvarka.

Tarpinstitucinio pasitarimo metu kalbėta apie būtinybę dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose. „Prieita vieningos nuomonės dėl sveikatos pažymėjimų, išduodamų būsimiems globėjams/įtėviams turinio formuluotės“, - teigia patarėja Indra Pranaitienė.

Patvirtinta Šeimos politikos komisija, į kurią įeis ir Tarnybos ekspertai

Vyriausybė patvirtino Šeimos politikos komisiją, į kurios sudėtį įeis ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ekspertai, bei jos nuostatus.

Komisijos tikslas – užtikrinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos koordinavimą. Šeimos politikos komisija svarstys su šeimos politikos formavimu ir įgyvendinimu susijusius teisės aktų projektus, teiks rekomendacijas institucijoms. Taip pat komisija rengs ir kasmet teiks Vyriausybei šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalgą.

Institucinę komisijos sudėtį sudarys šešių ministerijų (Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Kultūros, Teisingumo, Vidaus reikalų) ir Vyriausybės kanceliarijos atstovai, taip pat Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ekspertai ir du Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Komisija sudaroma 2 metams. Komisijos pirmininkas – socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris ir tvirtina personalinę komisijos sudėtį.

Tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos komanda ieško pastiprinimo darbui regionuose


 

Kviečiame prisijungti prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos viešųjų ryšių ir komunikacijos komandos!

 

Ieškome iniciatyvių, motyvuotų, atsakingų komunikacijos specialistų darbui Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Telšiuose, Panevėžyje bei Alytuje.

 

 

 

  • Gerai suprantate komunikacijos procesą ir galite užtikrinti kokybišką komunikacijos veikimą
  • generuojate idėjas
  • jums svarbus rezultatas
  • gebate greitai ir kokybiškai dirbti
  • mokate sklandžiai ir įtaigiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu
  • gebate planuoti ir organizuoti savo darbą
  • jums įdomios vaiko teisių apsaugos temos
  • turite darbo patirties viešųjų ryšių, komunikacijos, žiniasklaidos srityse
  • turite aukštąjį išsilavinimą komunikacijos, viešųjų ryšių, žurnalistikos srityse.  

Laukiame jūsų gyvenimo aprašymo iki rugsėjo 24 d. el. paštu: vaiva.arnase@vaikoteises.lt.

 

 

 

Psichologų konsultacijos padeda nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms

Antradienį Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, vykdančių projektą „Kompleksinė pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ir jų šeimos nariams“, bendradarbiaujant su Kazlų Rūdos socialinės paramos centro Paramos šeimai tarnyba organizuotose Šeimos santykių instituto psichologų konsultacijose dalyvavo Kazlų Rūdos savivaldybės nukentėję nuo smurto vaikai ir šeimos.

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, vykdanti patarėjo Kazlų Rūdos savivaldybėje funkcijas, Ugnė Aukštakalnienė džiaugiasi tarpinstituciniu bendradarbiavimu, kurio dėka, įgyvendinant projektą „Kompleksinė pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ir jų šeimos nariams“, plečiamas paslaugų prieinamumas vaikams ir šeimai, pastebimi geri tokios pagalbos teikimo rezultatai. 

Šeimos santykių instituto atstovams atikus vaiko ir šeimos įvertinimą yra sudaromas individualus pagalbos vaikui planas, teikiamos rekomendacijos tolesniems specialistų, koordinuojančių atvejus, susijusius su galimais vaiko teisių pažeidimais, veiksmams. 

„Psichologų konsultacijos teikiamos ne tik vaikams ir jo šeimos nariams, kurie patyrė tiesioginį smurtą. Ypatingas dėmesys skiriamas atvejams, kai vaikai tampa netiesioginio smurto aukomis, liudininkais. Specialistai, teikdami kompleksines paslaugas vaikui ir šeimai, patyrusiems netiesioginį smurtą, akcentuoja ir palaiko stipriąsias šeimos savybes, kartu nurodydami žalą, daromą vaikui netiesioginiais veiksmais“, – paaiškina U. Aukštakalnienė.

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, vystydamas bendradarbiavimą su paslaugas vaikui ir šeimai teikiančiomis organizacijomis, planuoja dar šių metų rugsėjo mėnesį organizuoti Šeimos santykių instituto psichologų vizitą Marijampolės savivaldybėje, kurio metu bus konsultuojami gyventojai, patyrę smurtą.  

Alytuje tartasi dėl vaiko teisių specialistų ir Globos centro bendradarbiavimo stiprinimo

Alytaus miesto savivaldybėje vykusiame pasitarime, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus komandos narėms, tartasi globos organizavimo ir bendradarbiavimo stiprinimo klausimais.

Susitikime su Globos centro funkciją vykdančių Alytaus vaikų globos namų direktoriumi Romučiu  Žebuoliu, socialinių programų koordinatore Daiva Žemaitaityte, globos koordinatore Rita Jankauskiene, socialine darbuotoja Aušra Patinskiene laikinai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovės pareigas einanti Žaneta Abromaitienė bei vyriausioji specialistė Alytaus mieste Rima Kundrotienė pristatė vaiko teisių apsaugos sistemos naujoves, aptarė vaiko teisių apsaugos situaciją Alytaus mieste.

„Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos, pirmiausia ieškome galimybės vaiką apgyvendinti pas jo giminaičius ar kitus emociniais ryšiais su vaiku susijusius asmenis (pavyzdžiui, krikštatėvius), jei jie geba ir gali tinkamai juo pasirūpinti, jei tokios galimybės nėra – pas profesionalius, tam specialiai paruoštus globėjus. Džiaugiamės, kad Alytuje turime galimybę laikinai tėvų globos netekusius vaikus patikėti socialinių globėjų globai“, – sakė Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Žaneta Abromaitienė. Vaiko teisių apsaugos specialistės susitikime taip pat ypač akcentavo nepertraukiamo bendradarbiavimo svarbą vaikų gerovei užtikrinti.

Pasitarime aptarta Globos centro veikla. Socialinių programų koordinatorė Daiva Žemaitaitytė akcentavo, kad Alytaus mieste didelis dėmesys skiriamas globėjų, įtėvių paieškai. Šiuo metu renkama nauja grupė asmenų, norinčių tapti globėjais, įtėviais, mokymai prasidės rugsėjo pabaigoje.

Globos centras bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, teikiančiais socialines paslaugas šeimoms, organizuoja tėvų ir vaikų, kuriems nustatyta laikinoji globa, susitikimus, centre teikiama psichologo pagalba globėjams, globojamiems (rūpinamiems) vaikams.

Tarnybos žiniomis, Alytaus Globos centre dirba 6 socialiniai globėjai.

Kodėl vaikai pakliūva į eismo įvykius: aplinką jie suvokia kitaip

Dažnai manoma, kad vaikai į eismo įvykius pakliūna todėl, kad yra pernelyg judrūs ir išdykę. Ir iš tiesų - ne vienu atveju vaikas partrenkiamas tuomet, kai jis išlekia į gatvę tiesiai vairuotojui prieš nosį, o ką jau kalbėti apie traukinį, kurį sustabdyti dar sunkiau. Tačiau kalbinti psichologai tikina, kad tai neturi nieko bendra su vaiko charakteriu. Tiesiog vaikai kitaip suvokia objektus ir atstumus bei kitaip reaguoja į savo vidines baimes.

Vaikai nesuvokia atstumo ir greičio. Pasak Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Specialiosios pedagogikos katedros profesoriaus Vytauto Gudonio, vaikai, neturėdami tos patirties, kurią turi suaugusieji, aplinką suvokia kitaip. Mums, suaugusiesiems, užtenka periferiniu matymu pamatyti automobilį ar kitą judantį objektą ir centrinė nervų sistema iš karto apskaičiuoja atstumą iki jo bei laiką, kada jis priartės. Tuomet mes gauname signalą - eiti arba palaukti. Vaikams šis sugebėjimas dar neišsivystęs - jie nesuvokia nei atstumo iki objekto, nei objekto judėjimo greičio, todėl negali taip tiksliai apskaičiuoti, kada jis priartės. Būtent dėl to reikia išmokyti vaikus, kad jie, pamatę mašiną ar traukinį, sustotų ir palauktų, kol judantis objektas sustos juos praleisti arba pravažiuos.

„Deja, tenka matyti paauglius, kurie išlekia į gatvę prieš pat automobilį, kad spėtų į autobusą kitoje gatvės pusėje, tad ką kalbėti apie mažesnius vaikus“, - teigė pašnekovas. Dar vienas svarbus niuansas, dėl kurio mažesniems vaikams sunkiau orientuotis aplinkoje ir nustatyti judančio objekto greitį bei atstumą, yra tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų rega dar nėra brandi. Klausos aparatas susiformuoja dar motinos įsčiose ir naujagimis turi pilnavertę klausą, o rega formuojasi daug ilgiau - apie septynerius metus. Taigi tik septynerių metų vaikas turi visiškai susiformavusią regą.

Tėvai dažnai patys daro meškos paslaugą „Norint ugdyti saugų vaikų elgesį aplinkoje, svarbu, kaip elgiasi jų tėvai. Man pačiam teko matyti, kaip eina per gatvę suaugęs žmogus su ikimokyklinuku, kuris rytoj gal jau eis į mokyklą: mašinų aplinkui nėra, bet dega raudonas šviesoforo signalas. Vaikas tikrai prisimins, kad tokioje situacijoje galima eiti per gatvę. Esu asmeniškai padaręs pastabą tokiems tėvams, tačiau jie taip atsikirto, kad kitą kartą jau nebesinori komentuoti.

Taip pat laimi tie vaikai, kurie lanko darželius. Tai rodo ir brandos tyrimai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos daro netgi didesnę įtaką vaikams negu patys tėvai. Net jei tėvelis profesorius, vaikas pasakys jam: „Bet auklėtoja sakė...“ Taigi auklėtojos tampa didesniu autoritetu ir daro pozityvią įtaką vaikams. Būtent jos praktiškai moko juos saugiai elgtis kelyje: smagu matyti, kad vis dažniau darželinukai gatvėje pasirodo su šviečiančiomis liemenėmis, taigi vairuotojai juos gali matyti iš toli. Tuo tarpu tėvai dažnai nebesusitvarko su savo mažyliais. Mat kai vaikas atsistoja ant kojų, jis turi išmokti tris sąvokas: galima, negalima ir reikia. Jeigu nėra išugdytas suvokimas „negalima“ ir vaikas nelankė darželio, jis daug sunkiau orientuojasi aplinkoje“, - tikino V.Gudonis.

Pasak jo, dar vienas svarbus dalykas, kad su vaikais tėvai turi kalbėtis kaip su suaugusiais žmonėmis, o ne kaip su „lėliukais“. Esą dažnai tėvai pasilieka bendravimo su ketverių-penkerių metukų vaiku lygmenyje, nors jam jau šešeri ar septyneri. „Su vaikais reikia kalbėti kaip su pilnaverčiais žmonėmis apie tai, kaip sunku sustabdyti automobilį ir dar sunkiau sustabdyti traukinį, nes jis yra ilgas ir sunkus. Verta papasakoti įvairių istorijų apie nelaimingus atsitikimus. Nereikia gąsdinti, bet būtina su jais kalbėtis racionaliai. Jei nepavyksta prisiminti istorijos, galiausiai ją galima sukurti. Reikia paaiškinti ar parodyti, kokios būna traumos, kaip žmonės atsiduria ligoninėje sugipsuotomis rankomis ar kojomis, kaip sunku po tokių traumų išgyti. Vaikai turi žinoti realias pasekmes“, - įsitikinęs pašnekovas.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/seima/psichologai-paaiskino-kodel-vaikai-pakliuva-i-eismo-ivykius-aplinka-jie-suvokia-kitaip-1026-1024428?copied

 

 

Psichologo patarimai, ką tėvai gali padaryti, kad vaikai norėtų eiti į mokyklą

Jei tėvai būsimam mokiniui sako, kad mokykloje sunku – vaikas pradės nerimauti ir adaptacija bus sunkesnė, sako šeimos psichologas Aleksandras Segalas.

Atkreipti dėmesį į tai, kad vaikas mokykloje jaučia įtampą – būtina. Nuolatinė įtampa gali lemti prastesnius mokymosi rezultatus: „Žmonių, patiriančių pastovią įtampą, kognityviniai įgūdžiai silpnėja. Tai mąstymo greitis, atmintis, dėmesys, išmokimo procesai. Jei vaikas nesugeba susitvarkyti su kylančia įtampa, atsiranda tikimybė, kad blogiau seksis mokytis, rezultatai gali būti prastesni“, – sako specialistas.

Prasidėjus naujiems mokslo metams pirmokų tėvams gali iškilti daugybė klausimų. Pasak psichologo A.Segalo, vienas iš jų – kaip motyvuoti vaiką mokytis ir neprarasti susidomėjimo mokykla. A.Segalas sako, kad mokinio norui eiti į mokyklą įtakos turi ir tėvų požiūris. „Viskas priklauso nuo to, kaip tėvai nuteikia vaiką, kaip pristato, kas ta mokykla, ką joje galima patirti, ką ji duoda. Jei tėvai sako, kad mokykloje bus sunku, bus didelis krūvis – vaikas pradės nerimauti ir jo adaptacija bus sunkesnė. Bet jei tėvai nuteikia vaiką teigiamai ir parodo gerąsias mokyklos puses, labiau tikėtina, kad vaikas norės eiti į mokyklą. Jei tėvai nerimauja labiau nei pats vaikas, jiems reikėtų suprasti, dėl ko taip yra. Kai supras, iš kur nerimas, atras paprastus ir lengvus būdus, kaip jo atsikratyti“, – sako A. Segalas.

Taip pat, tikina psichologas, svarbus vaiko ryšys su tėvais: „Svarbu, koks vaiko santykis su tėvais ir ar jis jaučia palaikymą. Jei kažko nežino, jam rūpi, kas suteiks informaciją ir padės. Eidamas į mokyklą vaikas turi jausti palaikymą ir užnugarį.“ Pasak A.Segalo, jei vaikas nenori eiti į mokyklą, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti nenoro priežastis: „Priežasčių gali būti įvairiausių – pradedant nuo to, kad nepatinka mokykla, klasė, mokytoja, jam nesiseka, negeba susikaupti, patiria patyčias. Jeigu vaikas pradeda kalbėti, kad nebenori eiti į mokyklą, be abejo, reikia į tai kreipti dėmesį, kalbėtis su mokytoja ir klausti, kaip vaikui sekasi, gilintis į kylančias problemas.“

Visą „LRT.lt“ straipsnį kviečiame skaityti: https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/42/225964/vaiku-noras-eiti-i-mokykla-priklauso-ir-nuo-tevu.

Tėvai ir globėjai kilus klausimams gali konsultuotis su „Tėvų linijos“ specialistais

Primename, kad Lietuvoje veikia „Tėvų linija“ – konsultacinė pagalba telefonu pozityvios tėvystės klausimais, kylančiais tėvams, įtėviams, globėjams.

Tėvai gali paskambinti nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti jiems rūpimais vaikų auklėjimo klausimais. Skambučių laukiama darbo dienomis nuo 17 iki 21 val. 

„Tėvų linijoje“ dirba „Paramos vaikams centro“ specialistai, kurie pasirengę padėti tėvams suprasti vaikų elgesį, patarti dėl įvairiais amžiaus tarpsniais kylančių bendravimo su vaiku problemų ir rasti geriausią sprendimą. Taip pat padėti nusiraminti, o jeigu reikia, ir suvaldyti pyktį, kai situacija yra įtempta.

„Tėvų linija“ yra Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ dalis, įgyvendinama kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Daugiau informacijos: https://www.tevulinija.lt/

X