Naujienos

Kelmės globėjams Globėjų dienos proga padovanota ekskursija į Pakruojo dvarą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) patarėja Kelmėje Vaida Linikienė vyko į nuotaikingą šventę Globėjų dienos proga skirtą padėkoti Kelmės rajono globėjams ir kartu pasidžiaugti mielomis akimirkomis. Kelmės rajono savivaldybėje vaikus globojančioms šeimoms padovanota ekskursija į Pakruojo dvarą.

,,Noriu padėkoti globėjams, kad padedate vaikams, kad kartais atstojate jiems mamas ir tėvelius. Taip pat dėkoju Tarnybos atestuotoms GIMK (Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa) darbuotojoms, Vaiko ir šeimos gerovės centrui, kad rūpinasi globėjais. Malonu, kad globėjai pailsės, pamatys vieną gražiausių Lietuvos vietų“, – sako Vaida Linikienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities VTAS patarėja Kelmės rajono savivaldybėje.

Dešimtį globėjų į ekskursiją palydėjusi GIMK darbuotoja Daiva Zelionkienė patikino, kad kelionė skirta ne problemoms spręsti ar reikalams aptarti, o atsidėkoti ir patirti gerų emocijų.

,,Jeigu globėjai nebus apdovanojami gera nuotaika, tai jie mažiau turės kuo dalintis su globotiniais. Todėl ir nutarėme padovanoti globėjams nuotaikingą kelionę į Pakruojo dvarą. Pabendrausime šaunioje kompanijoje, pasidalinsime gerąja patirtimi. Stengsimės nespręsti jokių problemų, tiesiog mėgausimės emociniu ryšiu, nes bendras tikslas – vaikų gerovė“, – sako Daiva Zelionkienė, Tarnybos atestuota GIMK darbuotoja.

Kelmės rajone yra apie 40 globėjų. Primename, jog šiandien visoje Lietuvoje yra 3812 globėjų šeimų (t.y. 4128 asmenys), kurios globoja 5030 vaikų. Šių metų sausio - birželio mėnesiais vaikus globoti pasirengė dar 59 asmenys, tai yra asmenys gavo teigiamą Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programos mokytojų išvadą.

Primename, jog asmuo, norintis globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Pirmiausia bus vykdomas asmens pradinis įvertinimas.

Tarnybos teritoriniam skyriui atlikus asmens pradinį vertinimą ir priėmus teigiamą sprendimą, asmuo nukreipiamas į savivaldybės teritorijoje veikiantį Globos centrą dėl mokymų ir jo pasirengimo vaiko globai (rūpybai) vertinimo pagal GIMK programą ir išvados parengimo. Mokymus organizuoja savivaldybės teritorijoje veikiantys globos centrai, kuriuose paslaugas teikia pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys.

Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), dėl kurio teigiamo pradinio įvertinimo priimtas Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam (neįregistravus santuokos) asmeniui. Pastebėtina, kad vaiko artimiesiems giminaičiams (seneliams, broliams, seserims) mokymai yra rekomenduojami, tačiau neprivalomi. 

Pabaigus mokymus pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys įvertina, ar asmuo yra pasirengęs globoti (rūpintis) tėvų globos netekusį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, jog tik gavus teigiamą išvadą apie pasirengimą globoti (rūpinti) vaiką, asmuo gali būti skiriamas globėju (rūpintoju). Globėjų (rūpintojų) mokymai trunka 3 mėnesius, o visa pasirengimo jais tapti procedūra – apie 4,5 mėnesius nuo dokumentų pateikimo.

Reaguojant į vaiko teisių pažeidimus kiekviena minutė yra labai svarbi

Šiandien Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) ir Kauno rajono bei Kėdainių rajono policijos komisariato vadovų susitikime kalbėta apie skubaus reagavimo į vaiko teisių pažeidimus klausimus. Išgryninti atvejai, apie kuriuos policijos pareigūnai vaiko teisių specialistams praneša nedelsiant.

„Kai abu tėvai neblaivūs, neblaivus vienas vaiką auginantis asmuo arba kiti įstatyminiai atstovai, arba prieš nepilnametį galimai panaudotas smurtas – visais šiais atvejais svarbu, kad policijos patruliai iš įvykio vietos nedelsiant informuotų vaiko teisių apsaugos specialistus“, – kalbėjo Kauno apskrities VTAS vyresnioji patarėja Sigita Mockienė.

Kartu išanalizuotos konkrečios situacijos ir sutarta dėl bendrų veiksmų, kad reagavimas būtų sklandus ir savalaikis.

„Šeimai patekus į krizinę situaciją, joje esant vaikui, labai svarbi kiekviena minutė, – pabrėžė S. Mockienė. – Kadangi pirmieji į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, stengiamės maksimaliai suderinti savo veiksmus ir nuolat prie šios temos grįžti, kad pašalintume net menkiausius nesklandumus bendradarbiaujant“.

Aptarti ir kiti klausimai: dalyvavimas nepilnamečių apklausose, VTAS specialistų reagavimas nedarbo metu. Nepilnamečių apklausose policijoje vaiko teisių specialistai dalyvauja visada. Naktį budintys vaiko teisių specialistai, gavę policijos informaciją, į įvykio vietą turi atvykti ne ilgiau kaip per valandą.

Susitikime dalyvavo Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Aleksejus Chraminas ir Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas Alvydas Vaina, Kauno apskrities VTAS vedėja Neringa Martišienė ir vyresnioji patarėja Sigita Mockienė, patarėja Kauno rajone Zita Surdokaitė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir  įvaikinimo tarnyba per metus gavo beveik 30 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Daugiausia pranešimų gauta dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, o dažniausias šios informacijos šaltinis yra policija.

 

Virš 500 vaikų Utenos apskrityje yra likę be tėvų globos

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, šiuo metu daugiau nei pusė tūkstančio vaikų Utenos apskrityje yra likę be tėvų globos ir jiems yra nustatyta globa (rūpyba). Utenos apskrityje pirmąjį 2019 m. pusmetį globa (rūpyba) buvo nustatyta 31 vaikui, tuo tarpu 2018 m. II pusmetį – 59 vaikams, o 2018 m. I pusmetį – 58 vaikams. Nors vaikų, kuriems nustatoma globa (rūpyba) žymiai mažėja, vis tik išlieka tendencija, kad net trečdalis iš jų globojami institucijose.

„Skaičiai rodo, kad piliečiai, deja, vis dar vangiai ryžtasi tapti likusių be tėvų globos vaikų globėjais (rūpintojais). To priežasčių yra net keletas: trūksta informacijos, viešinimo bei pasidalijimo sėkmingais globos pavyzdžiais, savivaldybėse trūksta pagalbos bei paslaugų globėjams ir jų šeimose globojamiems vaikams, savivaldybės skiria nepakankamą finansinę paramą globoti pasiryžusiems asmenims. Tikėtina, kad šios išvardintos aplinkybės stabdo netgi tuos, kurie norėtų tapti globėjais, jie nedrįsta kreiptis ir dalyvauti pasirengime būti vaiko globėju“, – sako Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė.

Pasak vedėjos I. Gaigalienės, neabejotinai didžiausia paskata priimti globoti į savo šeimą likusį be tėvų globos vaiką – palaikymas, padėka, dėmesys ir žinojimas, kad esant sunkiai krizinei situacijai globėjas (rūpintojas) neatidėliotinai sulauks kompetentingos ir nuoširdžios specialistų pagalbos.

„Neramina tai, kad vaikų globa šeimose ar kitoje šeimai artimoje aplinkoje savivaldybėse vis dar nepriskiriama prie prioritetinių sričių, kuriai būtų skiriamas didesnis visapusiškas dėmesys bei didesnis finansavimas. „Utenos apskrityje galime pasidžiaugti Visagino miestu, nes jame iš 60 likusių be tėvų globos vaikų net 55 yra globojami šeimose. Daugiau nei pusė likusių be tėvų globos vaikų šeimose globojami Molėtuose (55 vaikai iš 93), Ignalinoje (37 vaikai iš 67) ir Anykščiuose (56 vaikai iš 106). Utenoje pas globėjus šeimose auga 65 vaikai iš 123, o štai Zarasuose vos trečdalis – 21 vaikas iš 64. Likę vaikai auga šeimynose, institucijose, globos centruose, nors suprantama, kad vaikas geriuasiai jaučiasi augdamas šeimoje“, – mano vedėja I. Gaigalienė.

Paprastai vaikui globa (rūpyba) nustatoma tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių  priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia – negali patys auginti vaiko. Iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas dažniausiai apgyvendinamas vaiko giminaičio ar asmens, su vaiku susijusio emociniais ryšiais, šeimoje (pavyzdžiui, šeimos draugai, kaimynai ar kt.). Visuomet dedamos didelės pastangos rasti tokius asmenis, ir tik jų neradus tėvų globos netekęs vaikas apgyvendinamas šeimynoje arba paslaugas teikiančio budinčio globotojo šeimoje. Vaikų globos institucijoje vaikas gali būti apgyvendintas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai nėra galimybės jo globoti (rūpinti) šeimoje, šeimynoje ar globos centre pas budintį globotoją. Vaiko iki 3 metų globa vaikų globos institucijoje gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Deja, šiuo metu vis dar labai trūksta budinčių globotojų, ypač galinčių priimti tėvų globos netekusius vaikus bet kuriuo paros metu, todėl kartais laikinosios globos (rūpybos) nustatymas institucijoje yra neišvengiamas.

Primename, kad norint globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.  

Pirma, Tarnybos teritorinis remdamasis gautais dokumentais, patikrina, ar asmuo nėra  teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje, ar asmeniui nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia, ar asmuo nebuvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, ar asmuo neserga ligomis, kurioms esant negali globoti (rūpinti) vaiko, patikrina, ar asmuo nėra teistas už tam tikras nustatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Antra, asmuo privalo dalyvauti Globėjų (rūpintopjų) ir įtėvių mokymuose, kuriuos organizuoja savivaldybės teritorijoje veikiantys globos centrai. Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), išskyrus vaiko artimuosius giminaičius (senelius, brolius, seseris), kuriems mokymai rekomenduojami, tačiau neprivalomi. 

Trečia, pabaigus mokymus, pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys įvertina, ar asmuo yra pasirengęs globoti (rūpintis) tėvų globos netekusį vaiką. Tik gavus teigiamą išvadą apie pasirengimą globoti (rūpinti) vaiką, asmuo gali būti skiriamas globėju (rūpintoju).

Globėjų (rūpintojų) mokymai trunka 3 mėnesius, o visa pasirengimo jais tapti procedūra – apie 4,5 mėnesius nuo dokumentų pateikimo.

Antrus metus pirmas liepos sekmadienis pažymimas kaip Globėjų diena

Šiandien Lietuvoje yra 3812 globėjų šeimų (t.y. 4128 asmenys), kurios globoja 5030 vaikų. Šių metų sausio - birželio mėnesiais vaikus globoti pasirengė dar 59 asmenys, tai yra asmenys gavo teigiamą Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programos mokytojų išvadą. Globėjų dienos minėjimo proga kviečiame sužinoti daugiau apie globą Lietuvoje.

1. Norint tapti globėju (rūpintoju) reikia baigti Globėjų (rūpintojų) mokymus

Asmuo, norintis globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Pirmiausia bus vykdomas asmens pradinis įvertinimas. Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs Vaiko globos organizavimo nuostatuose nurodytus dokumentus, patikrina, ar asmuo nėra  teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje, ar asmeniui nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia, ar asmuo nebuvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, ar asmuo neserga ligomis, kurioms esant negali globoti (rūpinti) vaiko, patikrina, ar asmuo nėra teistas už tam tikras nustatytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Tarnybos teritoriniam skyriui atlikus asmens pradinį vertinimą ir priėmus teigiamą sprendimą, asmuo nukreipiamas į savivaldybės teritorijoje veikiantį Globos centrą dėl mokymų ir jo pasirengimo vaiko globai (rūpybai) vertinimo pagal GIMK programą ir išvados parengimo. Mokymus organizuoja savivaldybės teritorijoje veikiantys globos centrai, kuriuose paslaugas teikia pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys.

Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), dėl kurio teigiamo pradinio įvertinimo priimtas Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam (neįregistravus santuokos) asmeniui. Pastebėtina, kad vaiko artimiesiems giminaičiams (seneliams, broliams, seserims) mokymai yra rekomenduojami, tačiau neprivalomi. 

Pabaigus mokymus pagal GIMK programą Tarnybos atestuoti asmenys įvertina, ar asmuo yra pasirengęs globoti (rūpintis) tėvų globos netekusį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, jog tik gavus teigiamą išvadą apie pasirengimą globoti (rūpinti) vaiką, asmuo gali būti skiriamas globėju (rūpintoju). Globėjų (rūpintojų) mokymai trunka 3 mėnesius, o visa pasirengimo jais tapti procedūra – apie 4,5 mėnesius nuo dokumentų pateikimo.

2. Vaiko globėjais (rūpintojais) dažniausiai tampa artimieji

Iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas dažniausiai (apie 70 proc.) apgyvendinamas vaiko giminaičio ar asmens, su vaiku susijusio emociniais ryšiais, šeimoje (pavyzdžiui, šeimos draugai, kaimynai ar kt.). Visuomet dedamos didelės pastangos rasti tokius asmenis, ir tik jų neradus tėvų globos netekęs vaikas apgyvendinamas šeimynoje arba paslaugas teikiančio budinčio globotojo šeimoje.

Vaikų globos institucijoje vaikas gali būti apgyvendintas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai nėra galimybės jo globoti (rūpinti) šeimoje, šeimynoje ar globos centre pas budintį globotoją. Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Deja, šiuo metu vis dar labai trūksta budinčių globotojų, ypač galinčių priimti tėvų globos netekusius vaikus bet kuriuo paros metu, todėl kartais laikinosios globos (rūpybos) nustatymas institucijoje yra neišvengiamas.

3. Globa (rūpyba) dažniausiai nustatoma 10-14 metų amžiaus vaikams

Ne šeima renkasi vaiką, o vaikui ieškoma globėjo (rūpintojo), kuris galėtų geriausiai tenkinti konkretaus vaiko poreikius ir interesus. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, nustatant vaiko globą (rūpybą), pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile: giminaičiams, asmenims, su vaiku susijusiems emociniais ryšiais, vaiko brolį ir (arba) seserį globojančioms (rūpinančioms), įvaikinusioms šeimoms, globėjų (rūpintojų) šeimoms, globos centrui, šeimynoms, vaikų globos institucijoms.

2019 m. sausio – birželio mėnesiais laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta 144 vaikams, kurių amžius 0-3 metai, 68 vaikams, kurių amžius 4-6 metai, 75 vaikams, kurių amžius 7-9 metai, 171 vaikui, kurių amžius 10-14 metų ir 103 vaikams, kurių amžius 15-17 metų. Taigi, statistiko rodo, kad iš jiems nesaugios aplinkos daugiausiai paimta 10-14 metų amžiaus vaikų. Pažymėtina, jog nustatytų laikinosios globos (rūpybos) atvejų per tą patį ataskaitinį laikotarpį taip pat daugiausiai yra būtent 10-14 metų amžiaus vaikams. Iš nesaugios aplinkos paimti vaikai beveik 50 proc. atvejų apgyvendinami pas giminaičius, 20 proc. – pas asmenis, su kuriais vaikai susiję emociniais ryšiais, likusi dalis vaikų – šeimose, kurios jau yra įvaikinusios ar globoja vaiko brolius/seseris, šeimynose, globos centruose, vaikų globos institucijose.

4.  Globėjams (rūpintojams) mokamos išmokos

Kiekvienam vaikui, globojamam (rūpinamam) šeimoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmoka. Kai globojamam (rūpinamam) vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio.

Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Jeigu globojamas (rūpinamas) vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, jam skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (76 Eur) išmoka per mėnesį.

Kiekviena savivaldybė turi teisę mokėti „pagalbos pinigus“ iš savivaldybės biudžeto lėšų, kurių dydis nustatomas kiekvienoje savivaldybėje individualiai. Deja, ne visos savivaldybės skiria lėšų pagalbos pinigų globėjams (rūpintojams) mokėjimui.

Globėjas (rūpintojas) – tai asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka patikėta likusio be tėvų globos vaiko globa (rūpyba), priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), įgyja ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas – vaiko atstovui pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Taigi, turint pagrįstų prielaidų dėl to, kad vaiko globėjas (rūpintojas) netinkamai vykdo globėjo (rūpintojo) pareigas, elgiasi savanaudiškai, įskaitant gaunamos išmokos naudojimą ne vaiko interesams, apie tai būtina informuoti teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių.

5. Globėjai (rūpintojai) vaikus į šeimas priima atsakingai

GIMK mokymų programa, kurioje dalyvauja asmenys, siekiantys tapti vaiko globėjais (rūpintojais) ar įtėviais, sudaro galimybes būsimiems globėjams (rūpintojams) ar įtėviams atskleisti savo gebėjimus, požiūrius, nuostatas, galimybes bei lūkesčius priimant sprendimą tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens pasirengimas vaiko globai (rūpybai) ar įvaikinimui vertinamas pagal penkis GIMK programos nustatytus gebėjimus vertinant asmens ir  šeimos motyvus ir gebėjimus  tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu ir tuo pagrindu yra rengiama minėta išvada.

Vaiko globą (rūpybą) prižiūri valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, t. y. Tarnyba. Tarnyba, vykdydama vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, bendradarbiauja su savivaldybės administracija, globos centru, kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje.

Globėjas (rūpintojas) gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Globėjas (rūpintojas), kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globojamo vaiko teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų.

Pažymėtina, kad nuo 2018 m. kiekvienoje savivaldybėje veikia Globos centrai, kurie organizuoja ir teikia pagalbą ir paslaugas globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir jų globėjams (rūpintojams) bei įtėviams. Pareiga užtikrinti šių paslaugų kokybišką ir nepertraukiamą teikimą tenka savivaldybės administracijai. Kiekvienas vaiko globėjas (rūpintojas) ar įtėvis, šeimynos dalyvis turi galimybę kreiptis į globos centrą pagal gyvenamąją vietą ir gauti reikiamas paslaugas. Tikėtina, kad kuo ankščiau bus organizuota reikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad globėjui (rūpintojui) kilę sunkumai arba globojamo (rūpinamo) vaiko sunkumai bus išspręsti greičiau ir efektyviau.

Per metus Tarnyba sureagavo į beveik 30 000 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus

Liepos 1 d. sukako vieneri metai, kai pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – iki tol savivaldybių administracijų struktūrine dalimi buvę vaiko teisių apsaugos skyriai tapo vieningos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dalimi.

„Per šiuos metus pradėjome ir toliau tęsime esminius šios pertvarkos iškeltus tikslus: laikydamiesi vienodų darbo kokybės standartų užtikriname vaiko teises, taikome vienodą vaiko saugumo vertinimą, mobiliosios komandos ir visą parą dirbančių vaiko teisių apsaugos specialistų darbo praktiką. O kad pagalba vaikui ir jo šeimai būtų sėkminga, glaudžiai bendradarbiaujame su plačiu ratu asmenų, dirbančių vaiko gerovės srityje: savivaldybių, švietimo ir sveikatos įstaigų darbuotojais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, teisėsaugos ir policijos pareigūnais. Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis užtikrinant geriausius vaiko interesus yra vienas iš pagrindinių šių metų mūsų tikslų“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Tarnyba gavo 28 593 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o tai yra apie 2383 pranešimų per mėnesį arba net 80 galimų vaiko teisių pažeidimų per dieną, į kuriuos Tarnyba reagavo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Ataskaitiniu laikotarpiu 13 429 atvejais vertintas grėsmės vaikui lygis nebuvo nustatytas, 12 249 atvejais vaikui buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o 1780 atvejais –  nustatyta aukščiausia grėsmė vaiko saugumui. Tarnybos specialistų teikimu, savivaldybės administracijos 1517 atvejais nustatė laikinąją globą (rūpybą) vaikams, netekusiems tėvų globos.

Daugiausia pranešimų gauta dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, dažniausias informacijos šaltinis – policija. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistas, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda jį nagrinėti. Jeigu pranešimas gautas dėl galimo smurto prieš vaiką naudojimo, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, visus veiksmus atlieka pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 val. nuo pranešimo gavimo.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistemoje pradėjo veikti mobilioji komanda, kurią sudaro trys specialistai: psichologas, specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais žmonėmis, bei socialinis darbuotojas. Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų teikia intensyvią pagalbą toms šeimoms, kurių vaikams buvo nustatytas aukščiausias grėsmės lygis. Minėtieji Tarnybos darbuotojai siekia koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui, taip pat teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui (savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui). Esminis šio darbo tikslas – padėti šeimai gebėti tinkamai pasirūpinti savo vaiku, kad jam būtų saugu grįžti į šeimą.

Per pastaruosius metus mobiliosioji komanda teikė intensyvią psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, dirbančio su priklausomybių turinčiais asmenimis, pagalbą 891 šeimai: beveik 3200 kartus lankėsi šeimose, parengė beveik 800 rekomendacijų atvejo vadybininkams dėl tolesnio darbo su šeimomis, dalyvavo virš 650 atvejo vadybos posėdžių.

Įvertinus praktinę mobiliųjų komandų naudą ir veiklos svarbą, planuojama papildomai įsteigti dar 12 mobiliųjų komandų, dirbsiančių su vaiku ir jo šeima.

 

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Alytaus rajone: „Mano giliu įsitikinimu, nėra nenorimų vaikų, yra tik neatrastos šeimos“

Renata Kruk, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) patarėja Alytaus rajone susitikusi su Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja, administracijos direktore, Socialinės paramos skyriaus vedėja ir VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro direktore aptarė aktualiausias rajono problemas, susijusias su vaikų gerove.

Vienas didžiausių specialistų rūpesčių yra globėjai, kurie būtų pasiryžę globoti ne tik mažamečius vaikus, bet ir vyresnius. 

„Dažniausiai norima globoti mažesnius vaikus, o vyresni vaikai nėra tokie pageidaujami. Problema egzistuoja ne tik pas mus, bet visoje Lietuvoje. Žmonės nesiryžta globoti paauglių. Vis dar vyrauja išankstinės neigiamos nuostatos, kad paaugliai gali turėti nepataisomų elgesio sutrikimų“, - teigė R. Kruk.

Šiuo metu Alytaus rajono savivaldybėje yra trys šeimos galinčios bet kuriuo paros metu priimti iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus. Tačiau didžiausia problema ta, kad nė viena iš šių šeimų nesutinka priima vaikų vyresnių nei 12 metų.

Alytaus rajone nėra globėjų norinčių priimti globoti paauglius, taip pat neatsiranda norinčiųjų priimti vaikus nuolatinei globai. Savivaldybė taip pat nėra nurodžiusi socialinės globos įstaigos, galinčios priimti bet kuriuo paros metu vaikus paimtus iš nesaugios aplinkos tais kraštutiniais atvejais kai neatsiranda globėjų šeimos.

„Mano giliu įsitikinimu, nėra nenorimų vaikų, yra tik neatrastos šeimos. Viskas priklauso nuo globėjų pasiryžimo, noro padėti ir gebėjimo rasti kelią į paauglio širdį, užmegzti su juo stiprų, pasitikėjimu pagrįstą ryšį“, - įsitikinusi patarėja.

Vaikų gynėjų nuomone, nuotaikos tampa optimistiškesnės, savivaldos atstovams patikinus, kad svarstomas klausimas dėl bendradarbiavimo su Alytaus miesto šeimos centru dėl vaikų priėmimo bet kuriuo paros metu ir jų laikino apgyvendinimo šioje įstaigoje, tačiau sprendimas reikalingas kiek galima greičiau, juk vaikams reikia namų.

Nesvarbu, koks vaiko amžius – jam reikalinga šeima. Susirinkusiųjų nuomone, būtina dar intensyviau vykdyti globėjų paiešką ir dirbti su  jau esančiais globėjais, viešinti informaciją apie globą, svarstyti klausimą dėl pagalbos ir paramos globėjams, sutiksiantiems priimti globoti paauglius bei globoti vaikus nuolat.

„Kad atsikratytume nepagrįstų prietarų, turime šviesti visuomenę, tiek specialistai – savo žiniomis, tiek globėjai – gerąja patirtimi. Ypač svarbu nuolat plėsti ir tobulinti pagalbą ir paramą globėjų šeimoms, kad kiekviena globėjų šeima žinotų, jog nėra palikta viena su savo problemomis“, – kalbėjo R. Kruk.

 

Net laikinai ligoninėje gyventi vaikams nebereikės

Kėdainių rajone laikinai be tėvų globos likusiems vaikams gyventi ligoninėje nebereikės. Savivaldybės atstovai pažadėjo, kad iki metų galo įsisenėjusi problema bus išspręsta. Šis terminas įvardytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir už šią paslaugą atsakingos Kėdainių rajono savivaldybės atstovų susitikime.

Kėdainių rajono savivaldybė yra numačiusi dvi vietas, kur bet kuriuo paros metu gali būti apgyvendintas iš krizinės situacijos šeimoje paimtas vaikas: tai Pagalbos šeimai centras ir Kėdainių ligoninė. Centras teikti paslaugos negalėjo dėl vietų trūkumo.

Su panašiais rūpesčiais susiduria savivaldybės, kuriose trūksta budinčių globotojų, o medicinos įstaigos numatytos, kaip galinčios priimti be tėvų globos likusį vaiką bet kuriuo paros metu. Sveikas vaikas ligoninėje praleidžia kelias dienas ar net savaites.

„Kalbame apie vienetinius atvejus, bet ir vieno vaiko viena naktis ligoninėje, kai to galima išvengti, jau yra problema. Vaiko raidai įtakos turi kiekviena diena ir visos patirtys yra svarbios“, – pabrėžė Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Regina Klevinskienė.

Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blistrubaitė informavo, kokia išeitis rasta: planuojama iki metų galo nupirkti tris ar keturis butus ir iš Centro iškelti į juos šeimynas.  Į vieną butą šeimyna sėkmingai išsikraustė jau šį pavasarį.  

„Šeimynoms persikrausčius, atsilaisvinusias patalpas bus galima naudoti pagal paskirtį, tai yra esant poreikiui apgyvendinti be tėvų globos laikinai likusį vaiką, čia bus užtikrinta reikalinga priežiūra, pasirūpinta ugdymu“, – kalbėjo Centro vadovė Sandra Sagatienė.

Tarnyba vienareikšmiškai laikosi praktikos laikinosios globos atveju vaiką apgyvendinti pas artimus, emociniais ryšiais susijusius asmenis arba budintį globotoją. Tik kraštutiniu atveju pasirenkama alternatyva – savivaldybės nurodyta įstaiga. 

Kazlų Rūdoje grėsmių vaikams mažėja

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Dovilė Burbaitė susitikusi su Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos, VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro, Globos centro atstovais, atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais, socialiniais pedagogais bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore pristatė pranešimą „Vaiko teisių apsauga Kazlų Rūdos savivaldybėje Marijampolės regiono kontekste“, taip pat aptarė sklandaus bendradarbiavimo galimybes bei galimas prevencines priemones.

Šiais metais Kazlų Rūdoje dvigubai išaugo atvejų, kai grėsmės lygis vaikams nenustatytas (2018 m. grėsmės lygis nenustatytas 48 vaikams, o 2019 m. – 99).

„Manau, kad šio skaičiaus žymus pokytis parodo itin suaktyvėjusį visuomenės neabejingumą galimoms skriaudoms vaikų atžvilgiu, o taip pat ir kelia pagrįstą prielaidą dėl prevenciškai teikiamos pagalbos vaikams ir jų šeimoms veiksmingumo, siekiant sėkmingo šeimos politikos formavimo ir jos stiprinimo“, - pranešime teigė D. Burbaitė.

D. Burbaitė supažindino susirinkusiuosius su statistiniais duomenimis. Vedėja savo pranešime teigė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį gauta 90 pranešimų (dėl 147 vaikų) apie galimus vaiko teisių pažeidimus Kazlų Rūdos savivaldybėje, tai sudaro – 13,3 proc. dalį nuo pranešimų gautų visoje Marijampolės apskrityje. Palyginimui pateikė kitose Marijampolės apskrities savivaldybėse gautų pranešimų skaičių: visoje Marijampolės savivaldybėje jų buvo 311, Vilkaviškio rajone – 122, Šakių rajone – 99, Kalvarijos savivaldybėje – 54.

Susitikime aptarta apie vaikų apgyvendinimo namų aplinkoje svarbą. Diskutuota apie galimas prevencines priemones Kazlų Rūdos gyventojams, apie būtinybę skatinti ugdymo įstaigas aktyviau veikti vaiko gerovės užtikrinimo srityje.

VTAS atstovų nuomone didelį vaidmenį savivaldybių teritorijose atlieka seniūnijos. Seniūnijos gali imtis veiksmingos prevencijos formuojant sėkmingą vaikų teisių apsaugą ir darbą su šeimomis, gyvenančiomis jų teritorijose. Juk, būtent seniūnijų darbuotojai, tiesiogiai bendraudami su gyventojais, yra vieni pirmųjų, kurie gali pastebėti šeimoje bręstančias problemas. Todėl būtina skatinti prevencines ir edukacines priemones seniūnijose. Pasak D. Burbaitės, tokiu būdu seniūnijų gyventojus efektyviau pasiektų informacija apie vaiko teisių apsaugą ir teikiamas paslaugas, tai būtų viena iš veiksmingiausių priemonių užtikrinančių gyventojų, o ypač vaikų poreikius

 

X