Naujienos

Alytiškė Zita Kaluževičienė: globoti vaikus – mano pašaukimas

Alytiškė Zita Kaluževičienė – moteris užauginusi vienuolika svetimų vaikų, kurie ilgainiui tapo savais. Renginyje „Alytaus metų apdovanojimai 2019“ Z. Kaluževičienė buvo nominuota  apdovanojimui „Už nuopelnus vaiko gerovei“ ir jį laimėjo. 

„Prieš 25 metus man teko apsilankyti Alytaus vaikų globos namuose. Pabendravusi su vaikais supratau, kaip jiems reikia šeimos, kaip jiems trūksta mamos, širdies šilumos. 1995 metais, kartu su  vyru įkūrėme šeimyninius globos namus, o vėliau – šeimyną. Taip ir užauginome 11 svetimų vaikų. Šiandien mes džiaugiamės ne tik užaugintais vaikais, bet ir jų vaikais – mūsų anūkais. Kaip smagu, kai visi sugrįžta, suvažiuoja į mūsų bendrus jaukius namus per šventes ar tiesiog pabūti, pabendrauti, pasidžiaugti vieni kitais“, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo Z. Kaluževičienė.

Moteris dėkojo visiems, kurie pastebi ne tik sėkmingus verslininkus, medikus, mokytojus, bet ir paprastas šeimos mamas – tokias kaip ji. 

„Linkiu, kad Alytuje neliktų globos namų, o visi vaikai augtų šeimose“, – palinkėjo Z. Kaluževičienė.

Po renginio ponią Zitą pasveikino Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Abromaitienė ir Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Alytaus mieste patarėja Agnė Malakauskaitė. 

„Niekada nesigailėjau savo priimto sprendimo globoti svetimus vaikus. Labai aiškiai suprantu, kad tai buvo mano pašaukimas. Esu dėkinga savo sutuoktiniui Juozui Algirdui Kaluževičiui už palaikymą ir supratimą“, – kalbėjo globėja.

 

Ekspertė: atsiranda vis daugiau naujo tipo įstaigų, kur psichikos ir proto negalią turintys žmonės gyvena daug geriau jų poreikius atitinkančioje aplinkoje

Pastaruosius keletą metų netylant kalboms, kad būtina uždaryti dideles globos įstaigas, daug kam kyla klausimas, kur gyvens juose įsikūrę negalią turintys žmonės.

Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė Lina Gulbinė pasakoja, kad atsiranda vis daugiau naujo tipo įstaigų, kur psichikos ir proto negalią turintys žmonės gyvena daug geriau jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Didžiosios Britanijos pavyzdys

1970-aisiais Liverpulyje (Didžioji Britanija) pradėtas projektas, kurio metu žmonės į savo šeimas priėmė gyventi ilgą laiką institucijoje gyvenusius žmones (daugiausia tai buvo psichikos ir proto negalią turintys asmenys). Laikas parodė, kad jų gyvenimo kokybė smarkiai pagerėjo, dauguma tapo daug savarankiškesni ir pasirengę tolimesniam savarankiškam gyvenimui bendruomenėje.

„Galima sakyti, kad buvo pereita prie gyvenimo bendruomenėje. Istorija rodo, kad tai buvo sėkmingas sprendimas. Ilgalaikiai tyrimų rezultatai parodė, kad dauguma žmonių, net ir turinčių sudėtingiausių problemų, daugelį metų praleidę bendruomenėse išplėtė savo socialinius ryšius, įgijo savarankiško gyvenimo įgūdžių, pagerėjo jų gyvenimo kokybė, sumažėjo atkryčiai ir pakartotinės hospitalizacijos poreikis“, – Didžiosios Britanijos patirtimi dalijasi L. Gulbinė. Jos teigimu, jau 1990-aisiais Didžiojoje Britanijoje pradėtos teikti paslaugos atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus poreikius.

Pamažu steigiamos šiuolaikiškos įstaigos

Lietuvoje dar daugiau nei 5400 psichikos ir proto negalią turinčių žmonių gyvena didelėse įstaigose, kurios nė iš tolo neprimena jaukių namų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) užsibrėžė tikslą, kad tokių į ligonines panašių įstaigų nebeliktų, o žmonės pamažu įsikurtų į namus panašiose įstaigose, kurios geriausiai atitiktų jų poreikius ir sveikatos būklę. Nuo šių metų į SADM pavaldžias įstaigas siunčiami tik tie žmonės, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Planuojama, kad nuo 2024 m. seno tipo SADM pavaldžios įstaigos nebepriims proto negalią ar psichikos sutrikimų turinčių asmenų.

Sakote, utopija, dar labai daug metų užtruks, kol gyvensime kaip Didžiojoje Britanijoje ar Skandinavijos šalyse? L. Gulbinė sutinka, kad reforma neįvyks greitai, bet pamažu dideles įstaigas pakeisti bendruomeniniais namais, kur gyvena ne daugiau kaip 10 žmonių, tikrai įmanoma.

Gyvenimo vieta – pagal žmogų

Ekspertė įsitikinusi, kad gyvenimo vieta globos reikalingam psichikos ar proto negalią turinčiam žmogui turi būti parenkama atsižvelgiant į jo savarankiškumo lygį. Pirmiausia, asmuo turėtų būti apgyvendinamas bendruomenėje, jei tai įmanoma. Pavyzdžiui, suteikiamas būstas, kuriame jis gyvena su kitais žmonėmis (ne daugiau kaip 4). Toks būstas vadinamas apsaugotu, t. y. jo gyventojams, nors gyvena savarankiškai (t. y. patys rūpinasi maistu, būsto tvarkymu ir pan.) nuolat padeda atvejo vadybininkas. Tai nėra fizinė pagalba, o labiau elgesio, sveikatos ir saugumo, savipriežiūros ir kt. patarimai. Šiuo metu jau įsteigta 12 apsaugotų būstų Tauragės, Utenos, Šiaulių ir Vilniaus savivaldybėse, juose gyvena 20 žmonių. Labai džiugina, kad tarp apsaugotame būste gyvenančių yra ir nepilnametį vaiką auginanti šeima, ir vieniša motina su vaiku.

Jei asmuo nėra tiek savarankiškas, kad galėtų gyventi be pagalbos, jis gali būti apgyvendinamas nedidelėje namus primenančioje institucijoje – grupinio arba savarankiško gyvenimo namuose. Kuo jie skiriasi? L. Gulbinė sako, kad savarankiško gyvenimo namai žmogui tiktų tada, kai jam reikia ir priežiūros, ir paraginimo, kai kuriais atvejais – ir vienokios ar kitokios fizinės pagalbos. Grupinio gyvenimo namai siūlomi tada, kai žmogaus savarankiškumo lygis mažesnis ir tos pagalbos reikia daugiau, čia dirba daugiau socialinio darbuotojo padėjėjų, kurie prireikus padeda buityje.

Šiuo metu savivaldybės jau yra įsteigusios 21 savarankiško gyvenimo namus, kuriuose gyvena apie 450 neįgaliųjų. 2019 m. pradžioje veikė 25 SADM pavaldžių įstaigų įsteigti grupinio gyvenimo namai, 6 iš jų skirti negalią turintiems vaikams. Šiose įstaigose gyvena beveik 200 žmonių.

Tikslas – kad žmonės kuo ilgiau išliktų savarankiški

Pasak L. Gulbinės, iki šiol grupinio ir savarankiško gyvenimo namai būdavo atskiros institucijos, t. y. žmogus, gyvenęs grupinio gyvenimo namuose, būklei pasikeitus keliaudavo į savarankiško gyvenimo namus arba išsikraustydavo gyventi savarankiškai (su jam reikalinga pagalba). Šiuo metu kuriama metodika sudarytų galimybes jam visą laiką gyventi toje pačioje įstaigoje, keistųsi tik teikiamos pagalbos pobūdis ir jos intensyvumas, atsižvelgiant į žmogaus būklę ir jo poreikius. Tik būklei smarkiai pablogėjus, kai prireiktų nuolatinės slaugos ar priežiūros, būtų svarstoma apie apgyvendinimą specializuotoje socialinės globos įstaigoje.

Tiek savarankiško, tiek grupinio gyvenimo namuose psichikos ir proto negalią turintys žmonės skatinami patys tvarkytis asmeninį ir socialinį gyvenimą, jiems padedama tik ten, kur tikrai nesiseka. Ekspertė pabrėžia, jog labai svarbu tai, kad šios institucijos nebūtų uždaros, kad jų gyventojai daugelį paslaugų gautų bendruomenėje – lankytų dienos užimtumo centrus, socialines dirbtuves, o kai kurie netgi dirbtų, dalyvautų kitose bendruomenės veiklose.

Dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipė ekspertė – tai, kad šiuo metu įstaigose proto ir psichikos negalią turintys žmonės dažnai gyvena kartu. Taip neturėtų būti, nes jų poreikiai labai skiriasi. Reikėtų jiems teikiamas paslaugas atskirti.

Kuo daugiau paslaugų bendruomenėse

Pasak L. Gulbinės, siekiant, kad psichikos ir proto negalią turintys žmonės kuo ilgiau galėtų likti savo šeimose, jų nereikėtų apgyvendinti įstaigoje, būtina plėtoti ir kitas paslaugas bendruomenėje, kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos. Svarbu užtikrinti, kad ir namuose gyvenantys psichikos ar proto negalią turintys žmonės gautų jiems reikalingas paslaugas, kad jos būtų kokybiškos, atitinkančios jų poreikius.

Viena tokių – laikino atokvėpio paslauga. Ji skirta pagelbėti šeimoms, kurios laikinai negali pasirūpinti globojamu neįgaliu asmeniu – ar susirgus, ar besimokant, prireikus daugiau dirbti ar tiesiog pervargus. Šios paslaugos teikiamos arba asmens namuose, arba įstaigoje iki 24 val. per parą ne daugiau kaip 30 dienų, o išimtiniais atvejais, pvz., susirgus žmogų prižiūrinčiam asmeniui, susirgus ar mirus artimam žmogui – iki 90 parų. Nuo projekto pradžios atokvėpio paslaugą gavo 154 šeimos, per 2018 m. – 80 šeimų. Šiuo metu tokios pagalbos sulaukė 26 šeimos, planuojama, kad artimiausiu metu paslauga pasinaudos dar apie 70 šeimų.

L. Gulbinė įsitikinusi, kad būtinos ir kitos paslaugos, kurios padėtų asmeniui integruotis visuomenėje: dienos centrai, socialinės dirbtuvės, asmeniniai asistentai, darbo asistentai, įdarbinimas su pagalba, pagalba priimant sprendimus ir pan. „Tikėkimės, kad iki 2024 m. atsiradęs platus paslaugų spektras įgalins žmones gyventi orų, įdomų ir turiningą gyvenimą bendruomenėje, neišsiskiriant su šeima, artimaisiais ir savo pažįstamų ratu“, – optimistiškai nusiteikusi projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ ekspertė.

Aurelijos Babinskienės straipsnį „Dideles neįgaliųjų globos įstaigas uždarysime. O kur dėsis jų gyventojai?“ portalo TV3.lt rubrikoje „Aš galiu“ kviečiame skaityti: https://www.tv3.lt/m/naujiena/gyvenimas/987386/dideles-neigaliuju-globos-istaigas-uzdarysime-o-kur-desis-ju-gyventojai

Svarbiausia, kad tarnybos skubiai reaguotų į kiekvieną vaiko teisių pažeidimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) vedėja Sandra Vrublevskienė ir patarėja Rima Butkienė šiandien susitiko su Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Poskyrio pirmininku Rolandu Šepečiu bei VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiuoju specialistu Jevgenijumi Liepiu.

Susitikimo metu buvo aptarti abiem institucijoms aktualūs klausimai, siekiant efektyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo. VTAS specialistai su policijos atstovais diskutavo apie pokyčius, įvykusius po Vaiko teisių apsaugos reformos.

„Pagrindinis specialistų uždavinys – operatyvus reagavimas į kiekvieną vaiko teisių pažeidimą. O taip pat vaiko teisių apsaugos specialistų indėlis atstovaujant vaiko interesus baudžiamosiose bylose, nepilnamečių asmenų apklausose“, - susitikimo metu pabrėžė S. Vrublevskienė.

Pasak R. Butkienės, džiugina tai, kad policijos pareigūnai, bendradarbiaudami su vaiko teisių apsaugą užtikrinančiais specialistais ir budėtojais, dienomis, naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis gelbsti kraštutiniu atveju ieškodami vaikams saugios aplinkos.

Pasitarimo metu taip pat kalbėta ir apie Vilniaus m. savivaldybėje esamas ir teikiamas paslaugas vaikams bei paslaugų poreikį, prevencinių ir intervencinių priemonių taikymą. Taip pat susitarta dėl nuolatinių susitikimų organizavimo tarp VTAS ir VPK. 

Pirmą kartą per septyniolika metų lietuvių šeima iškart įvaikino 3 vaikus

Mūsų šalies piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, pirmą kartą nuo 2002 metų, iš karto įsivaikino 3 vienos šeimos vaikus: du broliukus ir jų sesutę. Vyriausiajam iš vaikų yra 7 metai. Įtėviai, į savo šeimą priėmę 3 svetimus vaikus, dar augina ir savo biologinį vaiką.

„Suprantame, kad biologinių tėvų globos netekusiems vaikams nepaprastai svarbu išlaikyti artimus, šiltus santykius su likusiais broliais ar seserimis. Todėl įtėvių ryžtas vienu metu į savo šeimą priimti net kelis giminystės ryšiais susijusius vaikučius – labai svarbus žingsnis. Galime tik pasidžiaugti, kad pernai net 10 lietuvių šeimų iškart įsivaikino po du vaikus“, - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Minėta įtėvių šeima pradinį prašymą savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai dėl įvaikinimo pateikė 2018 metų gegužės mėnesį. Tų pačių metų rugpjūtį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo šios šeimos, norinčios įsivaikinti vieną arba du vaikus, prašymą įtraukti ją į norinčių įvaikinti asmenų sąrašą. Spalį Tarnyba šeimai pateikė galimai įvaikinti vaikų pasiūlymą – įsivaikinti net 3 artimais giminystės ryšiais susijusius vaikus. Galimiems įtėviams sutikus, gruodį trys vaikučiai buvo įvaikinti ir Kalėdas sutiko jau įtėvių šeimoje.

Preliminariais duomenimis, 2018 metais 94 šeimos (sutuoktinių poros) ir 7 nesusituokę asmenys (moterys) įvaikino 102 tėvų globos netekusius vaikus.

Tuo tarpu 2017 m. buvo įvaikinti 92 tėvų globos netekę vaikai. Juos į savo namus priėmė 84 nuolat Lietuvoje gyvenančios šeimos (79 sutuoktinių poros ir 5 nesusituokę asmenys). Pažymėtina, kad 2017 m. iš 19 šeimų, auginančių įvaikintus vaikus, net 17 įvaikino antrą kartą, 2 šeimos – trečią kartą.

Pastaruosius keletą metų įvaikinimo procese ryškėja tendencija, jog ir jau turinčios vaikų šeimos ryžtasi įvaikinti. Pavyzdžiui, 2017 m. net pusė iš 84 įvaikinusių šeimų jau turėjo vaikų (biologinių, iš ankstesnių santuokų ar įvaikintų vaikų). 2016 m. iš 80 įvaikinusių šeimų, net 30 jau turėjo vaikų (biologinių, iš ankstesnių santuokų ar įvaikintų vaikų).

Budintiems globotojams - visokeriopa globos centrų pagalba

Priimti, kad ir laikinai, svetimą, dažniausiai gyvenimo jau traumuotą vaiką į savo namus – nemenkas iššūkis. Tam pasiryžtų tikrai ne kiekvienas, o ir pasiryžęs ne kiekvienas susidorotų su rūpesčiais ir klausimais, kurių kyla daugybė, ir juos spręsti reikia čia ir dabar. Kad palengvintų budinčių globotojų naštą, Tauragės, Šilalės ir Jurbarko savivaldybės bendrai dalyvauja įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2014 m. vykdoma institucinės globos pertvarka, kuria siekiama, kad vaikams, taip pat suaugusiesiems su proto ir (ar) psichikos negalia nereiktų gyventi globos namuose, kad vaikai augtų biologinėse šeimose, pas įtėvius ar globėjus arba šeimai artimoje aplinkose, o žmonės su negalia gautų reikiamas paslaugas, pagalbą bendruomenėje. Vienas pertvarkos tikslų – mažinti į vaikų namus patenkančių vaikų skaičių. Į pagalbą likusiam be tėvų globos ar iš vaikui nesaugios aplinkos paimtam vaikui iki jį grąžinant į šeimą arba randant nuolatinius globėjus ar įtėvius skuba budintys globotojai.

Globa šeimoje iš visų globos formų yra svarbiausia ir palankiausia forma vaiko asmenybės vystymuisi. Laikinoji globa globotojo šeimoje organizuojama siekiant užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko teisių ir įstatymų ginamų interesų įgyvendinimą ir apsaugą, suteikiant vaikui tokias artimiausias šeimos gyvenimui sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai, ir tokią šeimos aplinką, kokios reikia jo gerovei.

Projekte dalyvaujanti budinti globotoja Jūratė Latožienė pati pirmoji Tauragės rajone pasiryžo imtis  šių atsakingų pareigų. Šiuo metu jos namuose, kuriuose auga ir dvi savos dukros, gyvena 2, 8 ir 13 metų globotiniai. Moteris pasakoja išties kasdien susidurianti su įvairiomis problemomis.

– Spręsti jas dažniausiai tenka nedelsiant. Išsprendi, o paskui galvoji, ar teisingai padarei, ir labai gerai, kai turi su kuo aptarti susidariusias situacijas, pasidalinti mintimis. Globos centras ir jo įgyvendinamas projektas tam labai padeda: yra savitarpio pagalbos grupė, psichologo konsultacijos, seminarai, – pasakoja J. Latožienė.

Paprašyta papasakoti, su kokiomis situacijomis tenka susidurti, budinti globotoja pasakoja apie du broliukus. Globotoja prisimena, kaip patį pirmąjį kartą atsitūpusi šalia paaiškino, kad jiems teks čia pabūti, kol mama pasveiks. Vaikai greit priprato, nurimo, tapo tikri plepučiai. Net ir grįžę į savo namus jie po kurio laiko panoro aplankyti globotoją, nors gyveno už 5 km. Tokie išgyvenimai yra jautrūs ir ilgam lieka atmintyje.

Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ Globos centro koordinatorė Aušra Partsvania antrina, kad  sunkumų, su kuriais susiduria globotojai, išties begalė: vaikai atvyksta traumuoti, turintys elgesio sutrikimų, psichikos pažeidimų, gimę su vaisiaus alkoholiniu sindromu, patyrę įvairiapusišką nepriežiūrą. Dažnai atvežami būdami užsikrėtę pedikulioze, neturintys elementarių higienos, socialinių įgūdžių, nepasitikintys aplinka, patyrę smurtą artimoje aplinkoje.

– Kai nusprendžiau tapti globotoja, visi artimieji labai nerimavo – jie įsivaizdavo, kad būsiu viena su globojamais vaikais. Labai gerai, kad yra palaikymas ir pagalba, – teigė J. Latožienė.

Tauragės regiono institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Marijona Janavičienė, atsakinga ir už pertvarką Šilutės bei Šakių rajonuose, pasakoja, kad Tauragės, Šilalės ir Jurbarko savivaldybių bendrai įgyvendinamo projekto esmė – globos centrų budintiems globotojams teikiama pagalba. Anot ekspertės, pagalba labai reikalinga, kad jie neliktų vieni. Globos centrai tuo tikslu ir yra sukurti, kad visokeriopai padėtų globotojams. Pastarieji dalyvauja savitarpio pagalbos grupėse, jos labai naudingos.

– Stengiamės, kad globotojai neliktų su savo bėdomis vieni, juk jų darbas labai sudėtingas. Globotojai dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, ir negali, kaip įprasta, po darbo grįžti namo – darbas ir yra jų namuose. Jie nuolat jaučia atsakomybę ir įtampą.

A. Partsvania pritaria ekspertei:

– Puiku, kad dalyvaudami projekte galime globotojams suteikti dar daugiau paslaugų, samdyti gerus lektorius. Štai kaip tik neseniai informatyvų seminarą vedė lektorius Vaidas Arvasevičius. Savitarpio pagalbos grupėse globotojai dalijasi patirtimi, sprendžiame situacijas, kurių būna kiekvieną dieną, bendromis jėgomis randame išeitį. Vyksta ir supervizijos, kurių metu globotojai gilinasi į save, atranda savo skaudulių. Tai pagalba sau, stipri savianalizė, padedanti tapti stipresniu, geriau save pažinti. Juk žmonės gali ir perdegti, ir nusivilti, nes jų emocinė būsena nuolat įtempta. Budinčiam globotojui ir globojamam vaikui suteikiame nuolatinę pagalbą – individualias psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijas, suteikiame galimybę tobulinti profesines kompetencijas.

Be to, projekte dalyvaujantiems globotojams Globos centras padeda kone visais kitais gyvenimo atvejais: nuo informavimo, konsultavimo iki tarpininkavimo visose instancijose – bendraujant su medicinos ar teisėsaugos institucijomis, švietimo įstaigomis, jei vaikui reikia darželio ar mokyklos. Kadangi globotojai dirba ne pagal darbo sutartį, o pagal individualios veiklos pažymą, Globos centro koordinatorė kartu su Tauragės apskrities valstybine mokesčių inspekcijos atstovais organizuoja informavimą, konsultavimą, visapusišką pagalbą pajamų deklaravimo ir mokesčių klausimais.

Šiuo metu Tauragės regione (Tauragėje, Šilalėje ir Jurbarke) yra 6 budintys globotojai. Bandomajame projekte „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ dalyvauja 4.

Globos centrai yra kiekvienoje savivaldybėje, jie įkurti nuo liepos 1 d. ir veikia prie socialines paslaugas teikiančios įstaigos kaip jos padalinys. Jie atsakingi už asmenų, norinčių ir galinčių tapti vaiko globotojais, suradimą, atrinkimą, konsultavimą, mokymus, pagalbą organizuojant dalyvavimą tęstiniuose mokymuose, planuoja bei koordinuoja jų veiklą, organizuoja vaikų apgyvendinimą globotojo namuose, apmoka jų paslaugas, organizuoja laikino atokvėpio paslaugas ir kitą reikiamą pagalbą globotojui ir vaikui.

Laikraščio „Tauragės žinios“ publikacija.

Vilniaus vaiko teisių apsaugos specialistai stiprina bendradarbiavimą su medikais

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Sandra Vrublevskienė kartu su šio skyriaus patarėja Rima Butkiene šiandien susitiko su VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės Universitetinio vaikų ir paauglių skyriaus atstovais. Susitikimo metu skyriaus vedėja pristatė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklą, domėjosi ligoninės galimybėmis suteikti būtinąją medicinos pagalbą nepilnamečiams vaikams, kuriuos atveža vaiko teisių apsaugos specialistai.

„Džiugu, kad Ligoninės atstovai sutiko dalyvauti apskrito stalo diskusijoje, kurioje buvo aptariami visiems mums aktualūs ir rūpimi klausimai sprendžiant nepilnamečių, patekusių į krizines situacijas, klausimai. Tikimės, kad šios dienos diskusija buvo produktyvi ir padės ateityje efektyviau spręsti minėtas problemas”, - sakė S. Vrublevskienė.

 

Savipagalba – būdas padėti sau ir kitam

Vilkaviškyje tampa tradicija metų pabaigoje organizuoti kalėdinį savipagalbos grupės susitikimą. Gruodžio antroje pusėje įvyko penkioliktasis 2018 metais savipagalbos grupės susitikimas.

Susitikimo tema – „Gyvenimo prieskoniai“. Prieskonių metafora pasirinkta neatsitiktinai, ja norėta išryškinti vertybes, kurios yra mūsų veiklos pamatas, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę.

„Šiek tiek vanilės švelnumo, truputis cinamono jaukumo ir…? Sakinio tęsinį sukūrėme kartu su globėjais (rūpintojais) ir budinčiais globotojais: žiupsnelis atsakomybės bei meilės, truputis pagarbos ir įsiklausymo, šiek tiek rūpesčio, švelnumo, supratimo, paguodos ir viską pabarstome šypsena ir džiaugsmu. Susitikime aptarėme, kas per metus įvyko, ką naujo sužinojome ar išmokome, kas buvo sunkiausia, kas buvo gerai, ką buvo galima padaryti dar geriau, o gal kažką reikėtų pakeisti? “, - pasakojo Sandra Pautienytė, Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos mokymo specialistė.

Savipagalbos grupėse laukiami visi rajono globėjai (rūpintojai), įtėviai ir budintys globotojai. Susitikimuose grupės nariai keičiasi gyvenimiška patirtimi, analizuoja ją, stengiasi tapti atrama vienas kitam.

„Grupėje vyrauja empatijos jausmas, kuris padeda spręsti kiekvieną dieną iškylančias problemas ar sunkumus. Susitikimai pagrįsti bendrumo jausmu, savitarpio supratimu, pasitikėjimu ir pagarba. Svarbu, kad kiekvienas čia atėjęs žmogus turi galimybę pasidalinti patirtimi, mintimis, kurios bus išklausytos“, - sako S. Pautienytė.

Globėjai, girdėdami kitų patirtis, geriau suvokia savo problemas, atranda jų sprendimo būdus. Viena svarbiausių tiesų, kurią suvokia grupės nariai – tai, kad dauguma gyvenimiškų situacijų priklauso nuo jų pačių, kad būtent jie prisiima atsakomybę už savo ir vaikų gyvenimą.

Žmonės, dalyvaujantys savipagalbos grupės veikloje, yra ne tik pagalbos gavėjai, bet ir pagalbininkai. Padėti kitiems reiškia padėti ir pačiam sau.

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai stiprina bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai inicijavo susitikimą su Alytuje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Šis susitikimas ypatingai aktualus mobiliajai komandai. „Bendradarbiavimas su nevyriausybinės organizacijos mūsų darbe labai svarbus. Žinodami daugiau apie paslaugas, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos, galime šia informacija pasidalinti su šeimomis, atsidūrusiomis krizinėje situacijoje, patarti kur galima kreiptis konkrečiu atveju“, - apie susitikimą pasakojo Alytaus vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos vyriausiasis specialistas Virginijus Tamulionis.

Į susitikimą atvyko Alytaus miesto moterų krizių centro, Maltos ordino pagalbos tarnybos, Alytaus miesto bendruomenės centro, organizacijos „Gelbėkit vaikus“, „SOS vaikų kaimai Lietuva“ ir viešosios įstaigos „Devynios galybės“ atstovai.  Pristatę savo veiklas ir teikiamas paslaugas susitikimo dalyviai susipažino su mobiliosios komandos darbu, vykdomomis funkcijomis.

Abejonių nekyla, juk būtent mobiliosios komandos specialistams, dirbantiems intensyvų darbą su šeima, aktualu, kaip padėti šeimai, pasitelkiant ir kitas organizacijas, kad šeima jaustųsi saugi. „Šeimų įtraukimas į bendruomenę gali tapti pagalba žmogui, išgyvenančiam krizę. Žmonės, įtraukiami į tarpusavio pagalbą yra atsparesni patiriamam stresui“, - paaiškino psichologė, mobiliosios komandos vyriausioji specialistė Romalda Stasionienė.

Mobiliosios komandos darbuotojai įsitikinę, kad pagalba kitiems teikia abipusę naudą.  „Dirbdamas mylimą darbą, aš ne tik padedu šeimoms, aš realizuoju save“, - teigė V. Tamulionis.

„Susitikime gavome daug naujos informacijos. Norime paskatinti visuomenę naudotis jai siūlomomis nevyriausybinių organizacijų paslaugomis“, - kalbėjo socialinė darbuotoja, mobiliosios komandos vyriausioji specialistė Ilona Kislienė.

Mobiliosios komandos specialistai įsitikinę: susitikimas buvo produktyvus, o bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis taps dar intensyvesniu.

Ukmergės Tarnybų darbuotojai ištesėjo globos centro vaikams duotą pažadą

Tarpšventiniu laikotarpiu Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone (toliau – VTAS) darbuotojai kartu su Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (toliau – Vilniaus  APGV) kaip ir buvo žadėję, suorganizavo renginį globos centro vaikams. 
VTAS darbuotojos Rita Grigienė, Romualda Civilkienė ir Audronė Jasionienė kartu su Ukmergės globos centro laikinosios grupės ugdytiniais ir jų socialine darbuotoja Rita Dūdiene lankėsi Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Jos viršininkas Dainius Vyšniauskas susipažino vaikus su ugniagesio-gelbėtojo profesija, papasakojo apie gaisrų pavojus, mokė, kaip jų išvengti ir kaip elgtis kilus gaisrui. 
„Vaikai sužinojo, kad ugniagesys dirba 24 val., privalo būti puikios fizinės formos, daug sportuoti, o į gaisrą ar kitą nelaimę geba pasiruošti vos per 1 minutę. Taip pat vaikai savo rankomis galėjo paliesti ugniagesių aprangą, iš arti apžiūrėti automobilius, įrangą, kuri reikalinga gesinant gaisrą, gelbėjant žmones. Ukmergės globos centro ugdytiniai pabuvojo ir imitaciniame dūmų kambaryje. Čia vaikai buvo mokomi, kaip elgtis gaisro atveju, įgijo žinių apie saugų elgesį su ugnimi, gavo dovanų mokomuosius plakatus, sužinojo, kokia svarbi ir reikalinga ugniagesio-gelbėtojo profesija“, – sako VTAS darbuotoja R. Grigienė. 
VTAS darbuotojos rado progą susirinkusiems vaikams priminti, kad iškilus pavojui jie visuomet gali kreiptis ir į bet kurį vaiko teisių apsaugos specialistą.

 

Spalvingas vaikų piešinys neleis pamiršti jų svajonių

Marijampolės savivaldybės Sasnavos vaikų ir jaunimo gerovės centre „Židinys“ buvo suorganizuota šventinė popietė „Uždekime kartu Šv. Kalėdų židinį“. Šventė skirta globojamiems ir vaikų dienos centrą lankantiems vaikams. Juk labai svarbu, kad švenčių dvasia pasiektų ir tuos vaikus, kurie auga globos namuose.

Pasveikinti vaikus su artėjančiomis šventėmis ir įteikti jiems kalėdinių dovanų atvyko Marijampolės savivaldos atstovai, miesto tarybos nariai, Sasnavos seniūnė ir Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Burbaitė.  

Jauki  ir nuoširdi vaikų paruošta programa, Kalėdų senelio apsilankymas ir šiltas bendravimas  sukūrė nuostabią atmosferą, įžiebusią vaikams ir šventės dalyviams džiaugsmingą nuotaiką.

Savo ruožtu Vaiko teisių apsaugos skyrius surengė neįprastą siurprizą vaikams ir padovanojo piešimui parengtą drobę, kurioje mažieji įamžins savo svajones. 

„Galima tikėtis, kad vaikų piešinio pateikimas ir jų lūkesčių aptarimas, sudarys galimybę dar vienam maloniam susitikimui su globojamais vaikais, pasidalinant kartu patirtais švenčių įspūdžiais. Šis vaikų piešinys bus saugomas Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje“, - teigė D. Burbaitė.

 

Susitikimo metu Alytaus rajone mažieji domėjosi vaiko teisių apsaugos specialisto darbu, o suaugusieji – grėsmės lygio vaikui nustatymu

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Alytaus rajone specialistai inicijavo vietinės bendruomenės švietimą. Skyriaus darbuotojams ši mintis kilo po pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodančių faktų apie Vaiko teisių apsaugos sistemos veiklą, kai informacija pateikiama sutirštintomis spalvomis ir neretai be pagrindo sukelia visuomenės nerimą.  

Ryškiai juntamas visuomenės susirūpinimas vaikų gerove, žmonėms kyla vis daugiau klausimų. Būtent į bendruomenės klausimus ir nusprendė atsakyti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Alytaus rajone darbuotojos: patarėja Renata Kruk ir vyriausioji specialistė Snieguolė Sakalauskienė.

Jos tęsia lapkričio mėnesį pradėtus apsilankymus ir susitikimus Alytaus rajono vaikų ugdymo įstaigose. Pastarosiomis dienomis specialistės apsilankė Butrimonių ir Simno seniūnijose esančiuose ikimokyklinio ugdymo skyriuose bei Pivašiūnų vaikų dienos užimtumo centre.

R. Kruk ir S. Sakalauskienė pristatė Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklą ir Vaiko teisių apsaugos reformos aktualijas. Daug klausimų sulaukė apie grėsmės lygio vaikui nustatymo procedūrą, su kuria Vaiko teisių apsaugos skyriaus Alytaus rajone darbuotojos išsamiai supažindino besidominčius bendruomenės narius.  

„Nuoširdžiai kviečiame bendradarbiauti, išsakyti savo mintis, klausti ir eiti į dialogą“, - R. Kruk kreipėsi į susirinkusiuosius.  

Į susitikimus atvykę vaikai taip pat neslėpė susidomėjimo. Jie klausinėjo apie Vaiko teisių apsaugos specialisto darbą. Vyresnieji pasidalino įžvalgomis apie patyčių problemas mokykloje. „Netylėkite, jei susiduriate su smurtu ar kitais sunkumais. Mes pasiryžę jums padėti“, - vaikus paragino S. Sakalauskienė.  Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems bei Švietimo įstaigų darbuotojams Vaiko teisių apsaugos skyriaus Alytaus rajone darbuotojos išdalino kontaktus, kuriais jie gali kreiptis pagalbos.

„Manau, kad mes įnešėme aiškumo ir konkretumo, išsklaidėme abejones ir nuogąstavimus, pakvietėme tartis kilus klausimams, taip pat kartu apžvelgėme dabartinę situaciją ir galimas  problemas“, - susitikimą apibendrino R. Kruk.

Tarnyba sveikina Jus su artėjančiomis šventėmis

Sveikiname su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais.

Lai artėjančių Šv. Kalėdų dvasia Jūsų širdis pripildo artumu, ramybe, darna.

Tegul ateinantys 2019 metai būna prasmingų darbų, drąsių idėjų ir geranoriškumo metai.

Nuoširdžiai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

X