Naujienos

Vaikas neina į mokyklą: maži įgeidžiai valdo ar didelis skausmas slegia?

Jeigu vaikas kategoriškai atsitiko lankyti mokyklą, bėga iš pamokų, greičiausiai vienos priežasties tam nėra. Specialistai pataria į tokią problemą žiūrėti kaip ir į bet kurį kitą vaiko patiriamą sunkumą ir perspėja, kad pasikeitęs elgesys gali slėpti gilesnes emocines, elgesio ar asmenybines problemas.

Kiekviena situacija yra unikali

Psichologai pastebi, kad jaunesnio amžiaus vaikų nenoras eiti į mokyklą dažniau susijęs su problemomis šeimoje, o vyresnio – su vidiniais elgesio ar emocijų sunkumais.

Mažesnieji iš pamokų bėga dėl nuo jų nepriklausančių išorinių priežasčių: tai gali būti įvairios problemos šeimoje, nepakankama tėvų priežiūra, visa tai lydinčios patyčios, ar kiti sunkumais su bendraamžiais“, – kalba Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologė Giedrė Starkevičiūtė.

Anot psichologės, jeigu vaikas nesijaučia saugus šeimoje, nepatenkinami jo baziniai poreikiai, grįžęs namo išgyvena baimę ar ilgą laiką būna nevalgęs, nieko keista, kad mokymasis jam nėra toks svarbus.

Tuo tarpu paauglystę išgyvenančiųjų elementarių pareigų nesilaikymas paprastai sąlygotas žemos motyvacijos mokytis, neigiamos bendraamžių įtakos, svaigalų, narkotinių medžiagų vartojimo arba psichikos sveikatos problemų, kitaip tariant vidinių sunkumų. Paaugliai mažiau priklausomi nuo tėvų, didesnę įtaką jiems daro bendraamžiai, jų pačių vertybės ar požiūris į ateitį.

Tokios yra bendros tendencijos, tačiau bendrų sprendimų nėra. Specialistė pabrėžia, jog kiekviena situacija skirtinga, reikalaujanti individualaus požiūrio. „Jauno žmogaus gyvenimas patiria išbandymą ir santykio tuo metu laukia labai subtilaus, jautraus, net asmeninio“, – teigia pašnekovė.

Sutrikdo maži įgeidžiai ir didelis skausmas

Kasdienybėje jautrus vaikas gali patirti tokių sukrėtimų, kurie sukels emocinę sumaištį, sutriks miegas, neatpažįstamai pasikeis elgesys.  Ir nors suaugusiajam priežastis atrodys menka, vaikui tai gali prilygti katastrofai.

Kauno rajono vaiko teisių specialistai prisimena neseną, šeimą rimtai išgąsdinusį, bet ir į sūnaus būseną dėmesį atkreipti privertusį nutikimą. Į mokyklą palydėtas trečiokas, pamokų metu paslaptingai dingdavęs, o namo grįždavo tik vakarop. Berniukas sukėlė nemenką galvos skausmą savo tėvams ir mokytojams, kategoriškai atsisakydamas pasipasakoti kur dingstąs. Tėvams nebeliko nieko kita, kaip tik tapti sekliais. Priežastis tąkart paaiškėjo greitai: vaikas traukė pas netoli mokyklos gyvenančią močiutę, kuri augino mielą šunytį, leido su juo žaisti. Berniuko didžiausia svajonė buvo šuo ir jis jautėsi vienišas.

Vienoje iš Kauno regiono gimnazijų nutikusi istorija primena apie jautrumą ypatingoms situacijoms. Kai galimai siekdama bent trumpam sumažinti dėl avarijoje žuvusių tėvų išgyvenamą skausmą, moksleivė pradėjo žalotis, savo ruožtu įsikišo ir mokykla. Pedagogams bandant organizuoti klasiokų palaikymą ir atidų dėmesį šiai merginai, neišsaugota skaudi paslaptis, tad iki tol stropiai besimokiusi mergina, gimnazijos durų nebepravėrė kelis mėnesius. Krizė pareikalavo medikų įsikišimo.

 Girdėkime, ne ką sako – ką pasakyti nori

Koks turėtų būti tėvų, artimųjų vaidmuo susidūrus su vengimu eiti į mokyklą?

„Pirmasis žingsnis – atviras pokalbis, – tokį receptą siūlo išmėginti socialinė darbuotoja Gitana Salickienė. – Atsitraukimas arba problemų ignoravimas, sunkumus tik pagilins. Krizę spręsti netinkamas ir kategoriškas elgesys“.

Specialistė sako, kad vaikas turi jaustis saugus kai su tėvais kalba apie išgyvenimus ir pataria, kaip to pasiekti. „Parodykite meilę ir dėmesį, besąlyginį palaikymą. Išgirskite savo vaiką. Ne ką sako, bet ką pasakyti nori. Ką signalizuoja jo žodžiai, laikysena. Tokia jūsų, kaip tėvų pareiga, net jeigu ir labiausiai įskaudinti esate. Kaltės ar pykčio sukėlimas greičiausiai teigiamų rezultatų neduos. Priešingai – iššauks gynybinę reakciją, pasipriešinimą,“ – vertingais patarimais dalijasi G. Salickienė.

Kai vaikas išgyveną krizę, už nusižengimus neišleidę jo į kiną, pas draugus ar taikydami griežtesnes bausmes, nepaskatinsime jo grįžti į įprastą ritmą. „Tai nėra tinkamas sprendimo būdas“, – patikina specialistė.

Liūdesys, bejėgiškumas, beprasmybė – tokiu metu vaiką lydintys jausmai. Net jeigu negeba artimiesiems atsiverti, ar net atsiriboja, vaikas vis viena tikisi pagalbos, užtikrina šios srities žinovai. Gal būt negalima išspręsti konkrečios vaiko problemos, gal kai kurios net nėra išsprendžiamos (sunki liga, netektis), tačiau dėmesys, supratimas ir palaikymas padės išgyventi sunkų laikotarpį, išvengti emocinių sunkumų ateityje bei sustiprėti kaip asmenybei.

Nebijokime prašyti pagalbos

Vaiko teisių gynėjai vis dar susiduria su skaudžiais atvejais, kaip dėl pakitusio vaiko elgesio sunerimstama per vėlai, sunkumams tęsiantis jau ilgą laiką. Ragina nebijoti kreiptis pagalbos į mokyklos bendruomenę, psichologą, mokytoją ar bet kokį kitą vaikui autoritetu esantį asmenį – kiekvieno vaiko širdį galima rasti kelią.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje pasakoja, kad į ilgą laiką mokyklos nelankančių, nusikalti linkusių paauglių širdis vienuose iš vidurio Lietuvos globos namų pabandė prisibelsti per ypatingą asmenybę. Pasitelkė žmogų, kurio gyvenimo būdas įkvepia, o ne kasdien girdimi žodžiai skatina susimąstyti. Su jaunimu pabendrauti maloniai sutiko salezietė sesuo Liucija. Susitikimas, pripažino „sunkiais“ vadinami paaugliai, „kažkaip paveikė“.

„Labai svarbu imtis savalaikių pagalbos priemonių, delsiant padėti bus vis sunkiau. Ir tam išnaudoti visas galimybes, be jau žinomų, net ir labai nestandartines. Tyrimai atskleidžia, jog ankstyvas mokyklos nelankymas susijęs su prastesne vaiko adaptacija, galimu psichoaktyvių medžiagų vartojimu, asocialiu elgesiu ateityje,“ atidžiais būti tiek tėvus, tiek kasdien moksleivį matančius pedagogus ragina psichologė G. Starkevičiūtė.

Jausdamas dideles mokymosi spragas, tėvų ar mokytojų priešiškumą, vaikas gali dar daugiau „nutolti“ nuo mokyklos bendruomenės, ieškoti savirealizacijos ir pripažinimo netinkamose bendraamžių grupėse, įsitraukti į pavojingą sau ir kitiems elgesį.

„Beje, neužmirškime, kad nuo pat ankstyvosios vaikystės ugdomas ir skatinamas vaiko prigimtinis smalsumas, žingeidumas, ugdomi gebėjimai – padės išvengti daugelio mūsų aptartų rūpesčių“, – primena psichologė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovai pradėjo susitikimus su teisėjais

Šiaulių apygardos teisme įvyko pirmasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) vadovų susitikimas – diskusija su teisėjais. Šiuo susitikimu pradėtas susitikimų su visais apygardų teismais ciklas.

,,Esame partneriai, kurie susiduriame kasdieniuose darbuose. Svarbu kalbėti apie šiandienos darbus ir apie nuo kitų metų besikeičiantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.“, – sako Vita Šulskytė, Tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas (toliau – direktorė).

Susitikime su teisėjais aptarti svarbiausi klausimai, aktualūs  Tarnybai ir teismams: vaiko nuomonės išklausymas, vaiko apklausos bylose procesas, prašymai dėl teismo leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą.

Pasak Vitos Šulskytės, nuo sausio laukia abiem partneriams svarbūs pokyčiai – nuo ateinančių metų pradžios nebeliks grėsmės vaikui lygių vertinimo, daugiau atsakomybės už krizę išgyvenančias šeimas teks savivaldybių institucijoms. Bet būtina dalintis gerąja patirtimi iš vykstančio sklandaus bendradarbiavimo, kad užtikrintume ir apgintume visus vaiko interesus.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Egidijus Mockevičius pabrėžė, kad diskusija labai tikslinga, nes tik aptariant problemas ir iškylančius klausimus dirbti tampa lengviau, greičiau sprendžiamos problemos.

Diskusijoje dalyvavo Tarnybos teritorinio padalinio Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, vaiko teisių apsaugos specialistai iš Telšių apskrities, Šiaulių apygardos, Šiaulių ir Telšių apylinkių teismų teisėjai, teisėjų padėjėjai. 

,,Svarbiausia yra bendradarbiavimas, bendrų darbų aptarimas ir pasiruošimas pokyčiams“, – susitikimą reziumavo Tarnybos direktorė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susitikimai su teisėjais šį mėnesį įvyks ir kituose Lietuvos regionuose.

Vaiko teisių apsaugos specialistai: tinkamos gyvenimo sąlygos, gydymas, ugdymas turi būti užtikrinami visiems vaikams

Užsieniečių registracijos centre Pabradėje gyvenančius tėvus vaiko teisių apsaugos specialistai patikino, kad jiems rūpi, jog kiekvieno vaiko poreikiai būtų kasdien patenkinami. „Sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą – tai esminiai dalykai, kurių svarbu laikytis ne tik kalbant apie Lietuvos piliečių vaikus, bet ir apie visus vaikus, esančius mūsų šalyje“, – sakė Ana Aidietienė, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Švenčionių rajone patarėja.

Patarėja A. Aidietienė priminė, kad vaikų atstovai pagal įstatymą yra tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius globą ar rūpybą, – globėjai ar rūpintojai. Tačiau, jeigu tėvai dėl tam tikrų priežasčių negali pasirūpinti savo vaikais: jų gydymu, mokymu ir pan., tuomet tėvams į pagalbą ateina vaiko teisių apsaugos specialistai.

„Taigi, už savo vaikų saugumą esate atsakingi būtent jūs, mamos ir tėčiai. Pagal mūsų šalies įstatymus vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės negali likti vienas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros nei namuose, nei lauke. Trumpam laikui, t. y. iki 15 minučių, vaikas iki 6 metų gali likti tik su vyresniu nei 14 metų asmeniu. Nakties metu, nuo 22 iki 6 val. ryto, negalima vienų namie palikti arba vienų į lauką išleisti vaikų iki 14 metų amžiaus. Su suaugusiais žmonėmis vaikai tuo metu lauke būti gali“, – sakė patarėja A. Aidietienė. Ji akcentavo, kad tik tėvai gali tinkamai įvertinti, ar jų vaikas yra pakankamai savarankiškas, pavyzdžiui, pats nueiti į ugdymo įstaigą. 

Patarėja A. Aidietienė priminė, kad net ir gyvenant Užsieniečių registracijos centre, vaikai privalo būti ugdomi, lankyti švietimo įstaigas priklausomai nuo jų amžiaus, t. y. darželį ar mokyklą. Ji apgailestavo, kad šiuo metu diskusijoje nedalyvauja mokyklos atstovai, nes pasitaiko atvejų, kad vaikai laiku neatvyksta į ugdymo įstaigą: „Deja, pasitaiko atvejų, kai vaikai vakarais ilgai neina miegoti, o rytais nenori anksti keltis ir eiti į mokyklą. Suprantu, kad jūsų šeimoms šis gyvenimo laikotarpis yra nelengvas, tačiau reikia stengtis priimti vieniems kitus, ir suprasti tuos, kurie nori padėti jums ir jūsų vaikams. Būtent tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai laiku atvyktų į ugdymo įstaigą.“.

Užsieniečių registracijos centro vyresnioji specialistė Irena Petrovskienė priminė atvejus, kai minėto centro gyventojai išvažiuoja su vaikais nepranešę, kur išvyksta ir kada grįš. I. Petrovskienė paaiškino,  kad tokių situacijų reikėtų vengti, mat šiuo metu šalta, vaikai ne visuomet aprengti tinkamai pagal sezoną, tad tokios išvykos gali neigiamai paveikti vaiko sveikatą, o tuo pačiu – ir tolesnį šeimos statusą.

Diskusijos metu vaikų tėvai papasakojo, kad yra patenkinti medicinos paslaugomis, nes jos  teikiamos čia pat Centre, jų gyvenamojoje vietoje. „Pagal įstatymus jūsų vaikams priklauso tokios pat gydymo paslaugos, kaip ir Lietuvos piliečiams, t. y. tos paslaugos, kurios nemokamos lietuviams, nemokamos ir jums, gyvenantiems Užsieniečių registracijos centre. Jeigu reikalingos antrinės paslaugos, vaikai vežami į Švenčionis ar Vilnių“, – informavo patarėja A. Aidietienė.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Užsieniečių registracijos centre gyvenančių asmenų yra musulmonai, pasiteirauta, ar gaminant maistą jų vaikams atsižvelgiama į jų išpažįstamo tikėjimo nuostatas, liečiančias valgį. Susirinkusieji patvirtino, kad jų vaikai ir jie patys visuomet turi pasirinkimą, tad į jų mitybos įpročius atsižvelgiama.

Vaikų tėvai išsakė pastebėjimą, kad jų gyvenamosios patalpos atitinka higienos normas, bet norėtųsi erdvių, tinkamų vaikų žaidimams. „Iki pietų, kol vaikai lanko darželius, mokyklas, viskas lyg ir gerai, tačiau jiems sugrįžus į kambarius tampa akivaizdu, kad nėra vietos, kur mažieji galėtų žaisti. Juk vaikams norisi ir pabėgioti. Kol kas vaikai išdykauja bendruose koridoriuose, tačiau kiti suaugusieji tuo piktinasi, mat yra ir pagyvenusių žmonių, ar tokių, kurie serga, – jiems norisi ramybės“, – sakė tėvai.

Susitikimo metu tėvų teirautasi, ar juos domina pozityvios tėvystės mokymai, kuriuose gautų patarimus, kaip elgtis su vaikais, paaugliais, kaip juos auklėti, kaip nustatyti elgesio taisykles ir pan. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė priminė, kad Lietuvoje galioja nulinė tolerancija ne tik smurtui prieš vaiką, bet ir nulinė tolerancija patyčioms.

Vaikai viešajame transporte: pažeidimai, lengvatos ir kontrolierių elgsena

Keliaujantys viešuoju transportu kartais, sąmoningai ar per neatidumą, nusižengia taisyklėms. Ne išimtis ir vaikai, kurie važiuodami „zuikiu“, ar be specialių pažymėjimų, įkliūva keleivių priežiūrą vykdantiems viešojo transporto kontrolieriams. „Kaip kontrolieriai elgiasi su jaunaisiais taisyklių pažeidėjais?“, klausė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, inicijavę susitikimą su darbuotojais, atsakingais už viešojo transporto keleivių kontrolės priežiūrą.

„Transporto kontrolierių prašymas pateikti vienkartinį ar elektronį bilietą dažnai net ir suaugusiam sukelia šiokį tokį nerimą, galvojant: „ar bilietas dar tebegalioja?“, „ar nepalikau namie pažymėjimo?“ ir t.t. Viešuoju transportu keliaujančiam vaikui šis nerimas gali būti dvigubai stipresnis, ypač, jeigu bilietėlio jis išties neturi. Kas jo laukia tokiais atvejais?“, – svarstė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Bendrovės „Kauno autobusai“ keleivių kontrolės organizavimo vyresnioji vadybininkė Jolita Tarandienė nuramino vaiko teisių apsaugos specialistus patikindama, jog transporto kontrolieriai ne tik su vaikais, bet ir suaugusiaisiais, įvairių pažeidimų metu stengiasi bendrauti mandagiai ir pagarbiai. Jos teigimu, atsižvelgiant į keleivių amžių, pažeidimai yra fiksuojami dvejopai.

 „Vaikai iki 16 metų nėra laipinami iš autobuso ar troleibuso, jie gauna tik žodinį įspėjimą dėl taisyklių pažeidimo. Vyresniesiems yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Policija kviečiama tik išimtiniais atvejais – atsisakius pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą“, – paaiškino J. Tarandienė.

Už kelionę be bilieto – mažųjų ašaros ir vyresniųjų pyktis

Pasak J. Tarandienės, pasitaiko nepilnamečių, kurie gauna įspėjimus ar baudas dėl piktybiškai pažeidinėjamų viešojo transporto taisyklių, bet dauguma jų nusižengia per neapdairumą. J. Tarandienės teigimu, siekiant išvengti stresinių situacijų, dažnai vaikams, neturintiems kelionės bilieto, kontrolieriai pasiūlo jį įsigyti tiesiog patikros metu iš vairuotojo.

Susitikime dalyvavęs bendrovės „Kauno autobusai“ administracijos ir personalo departamento vadovas Mindaugas Klimašauskas teigė, jog jautriausiai į nusižengimus viešajame transporte reaguoja pradinių klasių moksleiviai, kurie, sužinoję apie savo „zuikio“ kelionę, neretai net pravirksta. M. Klimašauskas prasitarė, kad transporto kontrolieriai itin supratingai vertina tokias mažųjų keliones, tad dažnai apie jų važiavimą „zuikiu“ net ir nutylima.

Tiesa, M. Klimašausko teigimu, ne visi viešojo transporto keleiviai į vaikų klaidas linkę pažvelgti geranoriškai. Anot jo, pasitaiko besiskundžiančių vyresnių žmonių, kurie piktinasi, jog vaikai yra nebaudžiami.

Apie vaikų pažeidimus bus siekiama nedelsiant informuoti tėvus

Nors keleivių priežiūrą vykdantys atstovai patikino, jog administracinio nusižengimo protokolai yra taikomi tik vyresnių vaikų drausminimui, vaiko teisių apsaugos specialistams buvo svarbu sužinoti, ar apie nemalonias situacijas, kuriose atsiduria nepilnamečiai, yra pranešama jų tėvamas.

„Tėvų pareiga yra rūpintis vaikų gerove ir saugumu, tad mums svarbu, kad vaikai, nutikus nelaimei, ar patyrę stresą dėl viešojo transporto taisyklių pažeidimų, turėtų galimybę kreiptis pagalbos į savo artimiausius žmones. Tėvai turi žinoti reikšmingą informaciją, susijusią su jų vaikais“, – kalbėjo A. Vežbavičiūtė.

Išsiaiškinus, jog vaikai ne visuomet minėtais atvejais skuba susisiekti su savo tėvais ar globėjais, abipusiai pritarta sūlymui administracinio nusižengimo protokolą papildyti sąlyga – galimybe patiems nepilnamečiams įvykio vietoje paskambinti savo tėvams, arba leisti visą situaciją telefonu apie įvykį nepilnamečio tėvams pranešti viešojo transporto kontrolieriams. Toks pokytis, tikimasi, jog ne tik apsaugotų vaikus nuo galimo streso ir neigiamų emocijų, bet ir leistų jaustis ramiau patiems kontrolieriams, dėl kurių veiksmų neretai susilaukiama dviprasmiškų visuomenės reakcijų.

Kaune viešojo transporto keleivių kontrolės priežiūrą užtikrinančios saugos tarnybos „Dorsimus“ Kauno padalinio vadovas Algis Navickas priminė, jog viešojo transporto kontrolierius pagarbiai ir taikiai su keleiviais įpareigoja elgtis ne tik darbo etika, bet ir jų aprangose įmontuotos vaizdo kameros, kurių įrašai, įvykus konfliktinėms situacijoms, yra peržiūrimi.

 

 

Tarpinstitucinis pasitarimas Ignalinoje: paslaugos turi būti teikiamos arčiau šeimos gyvenamosios vietos

Ignalinos rajone vaikų gerovės srityje dirbančių įstaigų tarpinstituciniame pasitarime Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai išsakė pastebėjimus, kad nors savivaldybės teikiamų paslaugų šeimoms ir jų vaikams sąrašas gan ilgas, ne visos jos šeimoms realiai pasiekiamos.

„Deja, paslaugos yra nutolusios nuo šeimų gyvenamosios vietos, o pavežėjimo paslauga – neužtikrinama. Pavyzdžiui, šeimos krizių centras nuo Ignalinos rajono centro nutolęs daugiau nei dvidešimt kilometrų, todėl nuo 2020 m., nustačius vaiko apsaugos poreikį bei siūlant šeimai su vaiku apsigyventi krizių centre, tikėtina, kad dalis šeimų gali atsisakyti tai padaryti. Taigi, net paslaugų buvimas neužtikrina galimybės šeimai realiai pasinaudoti paslauga“, – akcentavo Irena Gaigalienė, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Utenos apskrities VTAS vedėja pridūrė, kad galima pasidžiaugti, jog Ignalinoje nenutrūkstamai teikiama vaikų psichiatro paslauga, ko nėra didžiojoje dalyje kitų Utenos apskrities savivaldybių.

Deja, Utenos apskrities mastu vienintelėje Ignalinoje kol kas nėra teikiama mediacijos paslauga asmenims. „Suaugusiųjų nesusikalbėjimas, bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, tėvų barniai neigiamai paveikia ir šeimoje augančius vaikus. Toks žalingas tėvų ir kitų vaikų įstatyminių atstovų elgesys gali sukelti net ir vaiko teisių pažeidimus. O neteisminė mediacija tėvams gali padėti susitarti ir rasti geriausią sprendimą vaiko atžvilgiu, o jeigu jos procesas sėkmingas – šeimos nariams nebereikia eiti į teismą“, – informavo I. Gaigalienė ir priminė, kad mediacijos paslauga gali būti teikiama ir nemokamai.

Pasitarimo metu savivaldybės atstovai pažadėjo, kad mediacijos paslauga artimiausiu metu savivaldybėje bus teikiama.

Pasitarime dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorė, policijos, globos centro atstovai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, kompleksines paslaugas šeimai teikiančios įstaigos atstovai ir kiti vaikų gerovę užtikrinantys specialistai.

Dirbantieji vaiko gerovės srityje: „Labai svarbu, kad tėvai bendradarbiautų su mokykla, o mokykla su kitomis institucijomis“

„Siekiant užtikrinti efektyvią pagalbą sprendžiant vaikui kylančias problemas, labai svarbu, kad tėvai bendradarbiautų su mokykla, o mokykla su kitomis institucijomis“, tokią išvadą diskusijų metu priėjo į Klaipėdos miesto švietimo skyriaus administraciją susirinkęs gausus būrys įvairių institucijų atstovų, dirbančių vaiko gerovės srityje. Aptarti klausimų, kylančių bendradarbiaujant tiek su vaikais, tiek su jų tėvais socialinių pedagogų iniciatyva buvo pakviesti ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.

„Gavę pranešimą apie vaiko mokyklos nelankymą, vaiko teisių apsaugos teritorinio skyriaus specialistai visais atvejais reaguoja ir kreipiasi į tėvus bei švietimo įstaigą siekdami išsiaiškinti situaciją. Specialistai vaiko situaciją vertina visapusiškai ir nustato, ar nebuvo pažeidžiamos vaiko teisės. Šiuo metu Lietuvoje mokslas privalomas iki 16 metų. Jei vyresnis nei 16 m. vaikas nelanko mokyklos, reikėtų atsižvelgti į vaiko poreikius, jo brandą, galbūt jį derėtų ruošti kitam gyvenimo etapui ir leisti mokytis, pavyzdžiui, profesinėje mokykloje arba registruotis Užimtumo tarnyboje“, – teigė Rima Butkienė, atliekanti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos funkcijas.

Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, ugdymo įstaiga pirmoji ir įvertina, ar pamokų nelankymas yra sietinas su galimai pažeidžiamomis vaiko teisėmis, o priėmusi teigiamą sprendimą, įstaiga privalo pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui. 

Susitikimo metu socialiniai pedagogai domėjosi, ar vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai gali be tėvų žinios „apklausti“ nepilnametį. R. Butkienė nurodė, kad darbuotojai apklausų nevykdo, tačiau išklauso vaiko nuomonę. Vadovaujantis anksčiau minėto įstatymo 36 str., valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą. Esant poreikiu, specialistai taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą.

„Kuo anksčiau įžvelgti ir užkirsti kelią galimiems vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams įmanoma tik institucijoms susitelkus, nuosekliai bendradarbiaujant“ , – susitikimo pabaigoje sakė R. Butkienė.

 

Vaiko teisių gynėja: ,,Patyčios socialinėse medijose turi daug kaukių ir veidų“

Socialiniai tinklai seniai yra tapę vaikų kasdienybės dalimi. Nors socialinės medijos suteikia beribes bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo galimybes ir pramogas, jos vaikams gali būti ir pavojingos.

Didžioji dalis vaikų ir paauglių be socialinių medijų neįsivaizduoja savo ir draugų kasdienybės. Kuo ilgiau vartotojas naudojasi socialiniu tinklu, tuo giliau jis yra įtraukiamas į jo erdvę. Kaip įspėja Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) Joniškio rajone vyr. specialistė Genovaitė Eidukienė, vaikai ir paaugliai gali tapti socialinėse medijose tykančių pavojų taikiniu.

,,Vaikai gali būti užgauliojami, jie gali sulaukti grasinimų, reikalavimų. Gali grėsti ir netiesioginės patyčios – panaudojus vaiko atvaizdą viešojoje erdvėje gali būti sukuriami įžeidžiantys vaizdai“, – sako vyr. specialistė G. Eidukienė.

Apie tai išsamiai kalbėti Joniškio ,,Aušros“ gimnazijoje VTAS teisininkė pakvietė ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorę Jurgą Klimčukienę.

 ,,Būtent paaugliai tampa pažeidžiama grupe, į kurią nusitaikė socialinėse medijose įvairiais vardais ir veidais prisidengę nieko gero nelinkintys asmenys. Užslėpta reklama, propaganda, netikros ir realybės suvokimą iškreipiančios naujienos – visa tai brukama vaikams. Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, o faktų tikrinimas nėra atliekamas“, - apie galimybę vaikams pasiklysti socialinėse medijose įspėja prokurorė Jurga Klimčukienė.

Apie pavojus, slypinčius socialinėse medijose, su paaugliais Joniškio ,,Aušros“ gimnazijoje kalbėdama prokurorė J. Klimčukienė akcentavo, kad dėl patirties stokos jaunimui atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis informacijos srauto neretai yra apgaulinga.

Piktadariai linkę naudotis vaikišku naivumu

,,Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o jūs, nepilnamečiai, ne visada mokate kritiškai atsirinkti, kas yra tikra ir naudinga. Buvo tirta socialinių medijų įtaka jaunimo nuomonės formavimui. Apklausus beveik 700 jauno amžiaus vieno socialinio tinklo vartotojų išaiškėjo kelios įdomios tendencijos. Visų pirma –  didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Išaiškėjo tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jūs nesate linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, – į gimnazistus kreipėsi prokurorė.

Kita problema, kurią akcentavo VTAS vyr. specialistė ir prokurorė – lengvas pasidavimas nuomonės formuotojams. Nustatyta, kad net nuomonių lyderių informacija gali daryti žalą jaunam žmogui. Akcentuota, kad tyrimų metu aiškėja, jog tie vaikai, kurie nedrįsta viešai reikšti savo nuomonės ir ją nutyli, yra linkę pradėti manyti, kad nuomonės lyderio išreikšta pozicija yra teisingesnė. Tai reiškia, kad nepilnamečiai socialinių tinklų vartotojai yra linkę atsisakyti savos ir priimti svetimą poziciją apie tam tikrus dalykus, tad nuomonių lyderiai neabejotinai prisideda prie bręstančio žmogaus sąmonės formavimosi.

Siekiant išmokyti vaikus suprasti, kokia informacija internete yra žalinga, svarbus medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymas. ,,Svarbus yra ir kritinis mąstymas. Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos. Kritinio mąstymo įgūdžiai nėra įgimti, juos reikia tobulinti, tai ypatingai liečia jaunimą, kuris jau mokykloje turi būti ugdomas ir mokomas atskirti, kaip atsirinkti žalos nedarančią informaciją“, – akcentavo prokurorė J. Klimčukienė.

G. Eidukienė akcentavo, kad tas, kuris tyčiojasi, puikiai žino, ką jis daro, ko siekia, o siekia būtent pažeminti kitą, iškreipti jo suvokimą apie savivertę ir taip pat pasijusti geriau, aukščiau už žeminamą asmenį.

,,Reikia išmokyti vaikus atsiriboti nuo besityčiojančio, ieškoti pagalbos iš patikimų šaltinių, tokių, kaip mokyklos darbuotojai, psichologai, specializuotos anoniminės pagalbos linijos, tokios, kaip „Vaikų linija“, ,,Jaunimo linija“, – sako VTAS vyr. specialistė G. Eidukienė.

Vaikai apeina draudimą dėl jauno amžiaus naudotis socialiniais tinklais

Daugelis socialinių tinklų savo vartotojams taiko tam tikrus amžiaus apribojimus, tačiau tai nesutrukdo prie elektroninių platformų prisijungti ir jaunesniems, nei numatyta reikalavimuose, asmenims. Vaikai ir paaugliai įvairiais socialiniais tinklais neretai naudojasi ir su tėvų sutikimu.

,,Kai kurios populiarios platformos orientuotos būtent į jaunesnes paauglių auditorijas. Tarp nepilnamečių taip pat populiarūs ir „Instagram“ ar „Snapchat“. Visi jie leidžia dalintis foto ir video turiniu, bendrauti su draugais, tačiau potencialiai taip pat ir nepažįstamais žmonėmis“, – apie galimybę vaikams pasiklysti socialinėse medijose įspėja prokurorė J. Klimčukienė.

Kibernetinėje erdvėje tyko nemažai grėsmių, susijusių su asmens duomenų atskleidimu, internetinėmis patyčiomis ar vaikams netinkamo turinio sklaida. Prokurorė ir VTAS teisininkė pabrėžė, kad suaugę turėtų žinoti, kokiose svetainėse lankosi jų vaikai ir paaiškinti jiems galimas grėsmes. Tai reiškia, kad socialinių tinklų programėlių nustatymuose  reikėtų rinktis tokius nustatymus, kurie leidžia dalintis asmeniniu turiniu tik su „draugais“, t.y. realiame gyvenime pažįstamais žmonėmis.

Prokurorė akcentavo, kad yra platformų, kai visas publikuojamas turinys standartiškai yra viešas ir prieinamas kiekvienam platformos naudotojui. Dėl to jaunimas prieš dalindamasis turiniu šioje platformoje turėtų gerai pagalvoti.

Vis tik neretai paaugliai ir vaikai elgiasi priešingai ir siekia, kad jų socialinių tinklų paskyras „sektų“ kuo daugiau vartotojų, o vartotojai, kaip žinia, ne visada geranoriški.

,,Dar viena su socialiniais tinklais susijusi grėsmė – galimybė vaikams ar paaugliams bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Dėl to, naudodamiesi socialinės medijos platformomis nepilnamečiai, o kartu ir jų tėvai, turėtų būti budrūs – įsitikinti, kad į socialinių tinklų „draugus“ nebūtų priimami nepažįstami asmenys. Naudojantis bet kuriuo socialiniu tinklu taip pat labai svarbu saugoti savo asmeninius duomenis. Internete niekuomet nereikėtų dalintis informacija apie tikslią savo ar savo šeimos gyvenamąją vietą, taip pat tokiais duomenimis, kaip asmens kodai ar banko kortelių numeriai ir kita jautria informacija“, –  įspėja prokurorė J. Klimčukienė.

Vaikai bei paaugliai socialiniuose tinkluose taip pat susiduria ir su patyčių rizika. Nors daugelis socialinių tinklų savo bendruomenių taisyklėse deklaruoja patyčių netoleruojantys, tačiau platformos neretai vis tiek tampa terpe įžeidinėjimui ir užgauliojimams.

Patyčios ir vaikams netinkama informacija neturi būti toleruojama

,,Svarbiausia neprisidėti prie patyčių skleidimo. Socialiniuose tinkluose susidūrus su patyčiomis ar pastebėjus į kitus nukreiptas jų apraiškas reikėtų įspėti socialinio tinklo platformos valdytojus. Paprastai tą galima padaryti labai paprastai – tiesiog pažymint ar „raportuojant“ apie netinkamą turinį. Galiausiai, įkyrius ir patyčias skleidžiančius socialinių tinklų vartotojus daugeliu atveju galima užblokuoti, taip užkertant galimybę bendrauti. Patyčioms plintant, geriausia pasitarti su mokytojais ir tėvais, gali prireikti ir policijos pareigūnų pagalbos“, – sako VTAS vyr. specialistė G. Eidukienė.

Reziumuojant VTAS vyr. specialistė ir prokurorė pabrėžė, kad naudojantis socialiniais tinklais reikėtų vadovautis jų taisyklėmis ir bendruomenių nuostatomis: būti atsargiems, pasirinkti tinkamus privatumo nustatymus, nepamiršti svarbiausių elgesio socialiniuose tinkluose taisyklių.

Šantažas, įžeidžiantys įrašai, asmeninių nuotraukų viešinimas, patyčios – tai tik dalis kibernetinių grėsmių, su kuriomis susiduria vaikai. Prokurorė akcentavo, kad Lietuvoje veikia ryšių reguliavimo tarnyba interneto karštoji linija „Švarus internetas“, kuri per 2019 m. III ketvirčius gavo 356 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą.

 

Tarpinstitucinis pasitarimas Širvintose: spręstinų problemų centre – vaiko gerovė

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų susitikimas su Širvintų rajono savivaldybės administracijos bei įstaigų atstovais, tikėtina, kad bus pirmas žingsnis sprendžiant problemas, dėl kurių ne visuomet pavyksta tinkamai įgyvendinti geriausius vaiko interesus.

„Šio pasitarimo tikslas – apžvelgti bendrus darbus vaiko gerovės srityje, rasti sąlyčio taškus, sutarti, kaip reaguoti į vaikams kylančias grėsmes, ir draugiškai bendradarbiauti ateityje“, – pasitarimą pradėjo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Silva Lukoševičienė.

„Bene svarbiausia – ankstyvas atpažinimas šeimų, auginančių vaikus ir patiriančių socialinę ar kitokią riziką, t. y. nepakantumo vaiko teisių pažeidimams visuomenėje ugdymas ir visuomenės įtraukimo į šeimų, patiriančių riziką, atpažinimo didinimas. Kalbu ne tik apie bendruomenę – vaikui artimus žmones, kaimynus, pažįstamus, bet ir apie juridinius asmenis: mokyklos bendruomenę, gydymo įstaigų personalą. Visų mūsų pareiga yra informuoti apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Deja, neretai pasitaiko, kad nedidelės mokyklos tikslingai slepia matomus vaiko teisių pažeidimus, norėdamos išlaikyti vaiką mokinių sąraše ir tokiu būdu neprarasti mokinio krepšelio. Argi pinigai tikrai yra svarbiau nei vaiko sveikata, o kartais – ir gyvybė?“ – skaudulius atidengė VTAS vedėja S. Lukoševičienė.

Jai paantrino ir VTAS Širvintų rajone patarėja Viktorija Judickaitė-Abucevičienė primindama, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai „slepiamos“ šeimos, kuriose vaikams kyla grėsmė: jiems susirgus – laiku nesikreipiama į gydytojus, vaikai gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, neretai net kenčia alkį.

„Džiugu, kad Širvintų savivaldybėje globa (rūpyba) šeimoje pirmauja, t. y. nors neturite budinčiųjų globotojų, šeimynų, bendruomeninių vaikų globos namų, vaikai nėra apgyvendinami institucijose. Galiu pasidžiaugti, kad vaikų globa iš institucijos sparčiai pereina į globą ne institucijoje. Noriu informuoti, kad nuo naujų metų globos institucijoje negalės būti apgyvendintas nei vienas vaikas, kuriam reikalinga globa. Šie vaikai turės būti apgyvendinti šeimoje, šeimynoje, bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Taigi, kreipiuosi į savivaldybės atstovus – pats laikas galvoti, kur vos už poros mėnesių bus apgyvendinami vaikai, kurie galimai bus paimti iš jiems nesaugios aplinkos“, – vieną rimčiausių problemų įvardijo VTAS vedėja S. Lukoševičienė.

VTAS Širvintų rajone patarėja V. Judickaitė-Abucevičienė informavo, kad šiuo metu Širvintose pas budinčius globotojus gyvena 6 vaikai, laisvų globotojų šiame mieste šiuo metu nėra. „Labai svarbu, kad, susiklosčius sudėtingai situacijai namuose, o vaiką apgyvendinus pas budintį globotoją, vaikas būtų apgyvendintas kuo arčiau savo tėvų, jam artimoje aplinkoje. Vaikui turi būti suteikta galimybė išlaikyti ryšį su savo biologine šeima: matytis su mama, tėčiu, artimais giminaičiais, draugais. Tėvai, sparčiai keičiantys žalingą gyvenimo būdą į normalų, turi galimybę pasinaudoti ir svečiavimosi paslauga, t. y. kai biologiniai tėvai gali dienai ar pusdieniui vaiką parsivežti į savo namus“, – akcentavo V. Judickaitė-Abucevičienė.

Sprendžiant klausimą dėl patalpų bendruomeniniams vaikų globos namams pirkimo, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės Ingrida Baltušytė-Četrauskienė išsakė savo nuomonę, kad savivaldybei netikslinga tai daryti finansiškai: „Mums geriau šią paslaugą, t. y. vaikų laikiną apgyvendinimą, nupirkti kitoje savivaldybėje. Ketiname tai daryti ir toliau“.

Pasak Vilniaus apskrities VTAS vedėjos Silvos Lukoševičienės, privaloma galvoti apie geriausias paslaugas vaikui: „Vaikui paslaugos turi būti suteiktos artimoje aplinkoje, kaip minėjo ir VTAS Širvintų rajone patarėja. Tačiau vaikas, jei yra sveikas, neturėtų būti apgyvendintas ligoninėje, nors ir laikinai, kaip pasitaikydavo iki šiol. Ligoninė yra ta vieta, kurioje įvertinama vaiko sveikatos būklė, tačiau ligoninė – ne apgyvendinimo įstaiga“, – sakė VTAS vedėja S. Lukoševičienė.

Vilniaus apskrities VTAS vedėja S. Lukoševičienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais mėnesiais Širvintose sumažėjo gaunamų pranešimų iš policijos skaičius. Iškeltas klausimas, ar iš tiesų policijos pareigūnai vaiko teisių apsaugos specialistus laiku ir tinkamai informuoja apie visus gautus vaiko teisių pažeidimus, ar informuoja apie iškvietimus į šeimas, kuriose auga vaikai? Atkreiptas dėmesys, jog ir toliau turi būti skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su policija, siekiant bendro tikslo – kad vaikas būtų saugus.

Pasitarimo dalyviams buvo pristatyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2020 metų pradžios, išskiriant reikšmingus teisinio reglamentavimo pokyčius vaiko teisių apsaugos sistemoje. Pagrindinė naujiena – įstatyme atsisakoma grėsmės vaikui lygių ir pereinama prie šeimos ir vaiko poreikių (situacijos) vertinimo – po 2020 m. sausio 1 d. atsiras pagalbos šeimai poreikis ir vaiko apsaugos poreikis. Pirmuoju atveju šeimai bus teikiama pagalba, antruoju bus stengiamasi laipsniškai užtikrinti vaiko saugumą pirmiausia išnaudojant giminaičių pagalbą.

„Nuo kitų metų teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui kreipiantis į teismą su prašymu dėl leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo išdavimo, nepriklausomai nuo pajamų, valstybė garantuos tėvams, iš kurių buvo paimtas vaikas, nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme. Kita naujovė – pirmą kartą apklausus nepilnametį įtariamąjį, ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas turės kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir forma“, – šiuos ir kitus svarbius pokyčius, kurie nuo 2020 metų pradžios bus taikomi baudžiamajame procese, pristatė VTAS Širvintų rajone patarėja V. Judickaitė-Abucevičienė.

Vilniaus apskrities VTAS vedėja S. Lukoševičienė apibendrindama susitikimą pažymėjo, kad atsakingos institucijos visuose veiksmuose, įgyvendindamos civilinę, administracinę ir baudžiamąją teisę, turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, siekiant garantuoti veiksmingą vaiko teisių apsaugą.

 

Pasitarime, kurį Širvintose inicijavo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dalyvavo savivaldybės administracijos direktorė, policijos, globos centro, ugdymo įstaigų atstovai, atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė ir kiti vaikų gerovę užtikrinantys specialistai.

 

X