Naujienos

Alkoholio vartojimas prie vaikų

Alkoholio vartojimas prie vaikų nėra draudžiamas įstatymu ar poįstatyminiais aktais. Nulio promilių taisyklės nėra. Tačiau vertinant aplinkos saugumą vaikui atsižvelgiama, jei abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

Reikia pažymėti, kad vertinant, ar vaikui yra kilusi reali grėsmė, pildoma grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, kurioje akivaizdus abiejų tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų apsvaigimas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų priskiriamas prie aukštos rizikos veiksnių.

Tačiau vieno aukštos rizikos veiksnio paprastai nepakanka, kad vaikui būtų nustatytas 2 grėsmės lygis (kai vaikas laikinai teismo sprendimu paimamas iš tėvų ir globėjų), išskyrus atvejus, kai kalbama apie kūdikius nuo gimimo iki trejų metų amžiaus.

Jeigu abu kūdikio tėvai ar vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigęs, manoma, kad mažyliui aplinka nėra saugi. Akivaizdžiu apsvaigimu laikoma, kai asmenys negali rišliai kalbėti, negali pastovėti, koordinuotai judėti. 

Paprastai laikomasi nuostatos, kad jeigu prie vaikų vartojamas alkoholis, turėtų būti bent vienas suaugęs asmuo, kuris jo nevartoja. Tai būtina tam, kad kas nors iš suaugusių asmenų galėtų pasirūpinti vaiku nelaimės atveju arba pastebėtų sveikatos sutrikimus, gebėtų iškviesti greitąją pagalbą.

Kaip atrodo praktika?

Labai dažnai vaiko teisių apsaugos specialistai pranešimą apie galimą smurtą gauna iš policijos, kuri ir suteikia informaciją apie mažylio abiejų tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų blaivumą.  

Patys vaiko teisių apsaugos specialistai alkotesterių neturi ir blaivumo netikrina. Jeigu į pranešimą apie galimą smurtą pirmiau sureaguoja vaiko teisių specialistai, tai kilus įtarimų dėl galimo neblaivumo, taip pat dėl galimos smurtinės veiklos ar viešosios tvarkos pažeidimų pagal dabartinę bendradarbiavimo su Policijos departamentu sutartį jie kviečia policijos pareigūnus. 

Informacija parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą spaudai.

Ministras L.Kukuraitis: kokius pakeitimus numatėme vaiko teisių apsaugos sistemai

Per keturis centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos gyvavimo mėnesius vaiko teisių apsaugos specialistai sulaukė daugiau nei 6 tūkst. pranešimų apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus. Kadangi vienas pranešimas gali liesti ne vieną vaiką, vaiko teisių apsaugos specialistai išanalizavo 9496-ių vaikų padėtį ir jokios grėsmės nenustatė 4212-ai vaikų. Tai reiškia, kad pranešimas šiais atvejais nepasitvirtino ir nebuvo nustatytos kitos aplinkybės, keliančios grėsmę vaikui.

Tačiau per šį laikotarpį 4362-iems vaikams buvo nustatytas I grėsmės lygis – tokiu atveju šeimai teikiama pagalba, bet šeimos integralumas yra išsaugomas. Dar 922-iems vaikams nustatytas II grėsmės lygis. Tai reiškia, kad vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei fiksuota reali grėsmė, todėl vaikas teismo sprendimu laikinai yra paimamas iš tėvų ar globėjų, o šeimai teikiamos intensyvios paslaugos.

PAPRASTAS PAAIŠKINIMAS, KAIP NUSTATOMA GRĖSMĖ VAIKUI

Kadangi vaiko teisių apsaugos sistema yra itin svarbi visuomenei sritis, piliečiai, visuomeninės organizacijos, savivaldos atstovai jau pateikė pagrindinius siūlymus, kaip būtų galima tobulinti vaiko teisių apsaugos sritį. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato, kokių pakeitimų ketina imtis savo iniciatyva ir kokie pokyčiai laukia artimiausiu metu.

„Mes puikiai suprantame visuomenės susirūpinimą, nes vaiko teisių apsaugos sistema paliečia kiekvieną iš mūsų labai jautriai – per vaikus. Nuo liepos pradėjusi veikti centralizuota vaikų teisių apsaugos sistema ne tik įvedė bendras metodikas, užtikrino budėjimą nakties ir savaitgalių metu bei mobilios komandos pagalbą šeimai krizės laikotarpiu, bet ir atvėrė senas sistemos bėdas. Nemažai dabar išlendančių situacijų ir problemų susiformavo iki reformos, kai už vaiko teisių apsaugą buvo atsakingos 60 skirtingų savivaldybių. Dabar kartu su vaikų teisių, socialinio darbo specialistais, praktikais, šeimų ir tėvų organizacijų atstovais išsiaiškinsime jau ne vienerius metus veikiančios sistemos trūkumus, juos patobulinsime ir kartu pasieksime, kad sistema būtų palanki vaikui ir šeimai. Visi kartu turime susitelkti, kad ir šeimos stiprėtų ir smurto mažėtų“ - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Ką ketinama keisti:

  1. Jokių konfidencialumo pasižadėjimų šeimos nariams. Tikslinamas Atvejo vadybos tvarkos aprašas, kad iš šeimų nebūtų reikalaujama pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimų.

Atvejo vadybos tvarkos apraše buvo nurodymas, kad atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą bei pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą. Šio straipsnio tikslas buvo užtikrinti, kad specialistai neteiktų informacijos į išorę apie šeimą, tačiau nesiekta apriboti šeimos veiksmų. Vis tik kai kuriais atvejais aprašo interpretacija buvo klaidinga, tad aprašas bus patikslintas.

  1. Kompaktiškos mobiliosios kameros vaiko teisių specialistams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba specialistus, kurie atvyksta į vietą siekdami išsiaiškinti pranešimo apie įtariamą smurtą prieš vaiką aplinkybes, aprūpins kompaktiškomis mobiliosiomis vaizdo kameromis ir patvirtins aiškią įrašų saugojimo bei naudojimo tvarką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašas sudaro sąlygas daryti vaizdo įrašus ir šiuo metu. Specialistų aprūpinimas specialiomis vaizdo kameromis sudarys sąlygas objektyviai ištirti situacijas, kai šeimos atstovų ir vaiko teisių apsaugos specialistų teiginiai vieni kitiems prieštarauja. Tokie įrašai galėtų būti naudojami ir teismuose.

  1. Skyrius skundams nagrinėti ir Etikos kodeksas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ketinama kurti atskirą skyrių, kuris nagrinės šeimų ir atskirų piliečių skundus dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ir dėl vaiko teisių apsaugos specialistų darbo etikos. Šiam tikslui ketinama patvirtinti tarnybos Etikos kodeksą.

Šiuo metu šeimos ir piliečiai taip pat gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorių dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo arba skųstis dėl vaiko teisių apsaugos specialistų darbo etikos. Tačiau siekiant tinkamai reaguoti į šeimų ir gyventojų skundus, numatoma pagreitinti šį procesą ir užtikrinti didesnį grįžtamąjį ryšį. Skundai dėl grėsmės lygių pagrįstumo ir dėl darbuotojų etikos galės būti teikiami elektroniniu paštu bei telefonu, tačiau atsakymai bus siunčiami tik tiems asmenims, kurie nurodys savo kontaktus.

Paaiškinimas: šiuo metu skųstis tarnybos direktoriui galima dėl I ir II grėsmės lygio nustatymo pagrįstumo. Tačiau svarbu pažymėti, kad nustačius II grėsmės lygį per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą. Kai įsiteisėja teismo nutartis, sprendimas dėl II grėsmės lygio nustatymo turi būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, bet ne Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriui.

Visi sprendimai, taip pat vaiko teisių apsaugos specialistų elgesys gali būti skundžiami Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Tai nepriklausoma institucija, kurios paskirtis – prižiūrėti, kaip šalyje įgyvendinama vaiko teisių apsauga, kontroliuoti valstybės, savivaldos, nevalstybinių institucijų bei organizacijų ir privačių asmenų veiklą, dėl kurios gali būti pažeidžiamos vaiko teisės ir jo teisėti interesai.

  1. Visuomenės atstovų įtraukimas į diskusiją apie teisės aktų keitimą. Tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje, kuriai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministras, bus surinkti ir apibendrinti visi siūlymai apie poreikį keisti įstatymus arba poįstatyminius teisės aktus. Į šią grupę ketinama įtraukti pilietinės visuomenės atstovus.

Pagrindinis tikslas – susitarti dėl teisės aktų formuluočių, kurios kelia abejonių vaikus auginančių tėvų atstovams, bei numatyti aiškius terminus, per kiek laiko turi įvykti atvejo vadybos posėdžiai, suteikiama pagalba šeimai ir panašiai.

  1. Darbo krūvių reguliavimas. Ketinama sureguliuoti vaiko teisių apsaugos specialistų darbo krūvius, numatyti darbo su atitinkamu vaikų skaičiumi normatyvus.

Šiuo metu vienas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje dirba 527 darbuotojai. Vienam vaiko teisių apsaugos specialistui tenka apie 200 atvejų, kai nagrinėjami klausimai, susiję su vaiko teisių pažeidimais, atstovavimu vaikui teismuose, globos klausimais ir panašiai.

  1. Visuomenės atstovų įtraukimas į karjeros tarnautojų atranką. Visuomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovus stebėtojo teisėmis ketinama aktyviau įtraukti į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos karjeros valstybės tarnautojų konkursus, kurie vyksta pagal Valstybės tarnybos įstatymą (įstatymas tai leidžia).

Nuo kitų metų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budėtojai, kurie dirba ne darbo metu ir savaitgaliais, taps valstybės tarnautojais, todėl konkursai vyks pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Šiuo metu budėtojai dirba pagal darbo sutartis. Dauguma kitų vaiko teisių apsaugos specialistų jau šiuo metu yra karjeros valstybės tarnautojai, išskyrus kai kurias išimtis.

  1. Nuolatinis darbuotojų mokymas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba užtikrins nuolatinį darbuotojų mokymą, kuris susijęs su vaiko teisių pažeidimo nustatymu, bendravimu su šeima, žiniasklaidos atstovais, bendradarbiavimu su kitomis institucijomis, asmens duomenų apsauga.

Informacija parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą spaudai.

Paprašė prisidėti prie globos idėjos skatinimo Kauno rajone

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus vadovė Neringa Martišienė susitikime su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu iškėlė budinčių globotojų, socialinių globėjų trūkumo klausimą, aptarė kitas aktualijas.

„Norėtųsi, kad iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas iš karto patektų į jo poreikius gebančią atliepti aplinką, patirtų mažiau streso“, - kalbėjo vedėja.

N. Martišienė domėjosi, ar savivaldybė kitais metais bendradarbiaus su VšĮ „Darnūs namai“. Ši įstaiga rengia globėjus ir įtėvius, kuruoja globos vertinimo sritį, teikia konsultacijas. Anot vedėjos, stiprioji „Darnių namų“ pusė - nuolatinė globos priežiūra, ryšio su globojamais vaikais palaikymas ir įgytas jų pasitikėjimas, ypač praverčiantis krizinėse situacijose.

Vedėja padėkojo, kad sprendžiant jautrius vaiko teisų apsaugos klausimus, visada sulaukiama geranoriškos Socialinių paslaugų centro, Viešosios tvarkos skyriaus, seniūnų pagalbos. Ypač profesionaliai dirba atvejo vadybininkai, padedantys organizuoti pagalbą sunkumų patiriančiai šeimai.

Meras pastebėjo, kad rajone yra glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o tai neabejotinai lemia tai, kad probleminių situacijų mažėja.

Susitikime taip pat dalyvavo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuruojanti socialinę sritį Angelė Ščiukauskienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.

Kaip auklėti vaikus be fizinių bausmių?

Psichologė, Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė LRT laidoje „10-12“ papasakojo apie tai, kaip drausminti vaikus netaikant fizinių bausmių, apie vaikų auklėjimą su meile, be emocinio smurto.

„Fizinės bausmės ir smurtas prieš vaikus yra visiškai nepriimtini, bet seni smurtiniai įgūdžiai vis dar naudojami. Tokie metodai plačiai naudoti visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Visas pasaulis perėjo per labai panašius procesus, kol pripažino, kad vaikas yra toks pat žmogus kaip ir mes.

Mes jau nebediskutuojame, kiek smūgių galime suduoti savo bendradarbiams, savo žmonai, vyrui arba mamai, kad ji klausytų arba neklausytų. Nediskutuojame ir apie tai, kiek galima mušti gyvūną, kad jis klausytų, bet mes vis dar diskutuojame apie smurtą prieš vaikus.

Vaikas turi būti auginamas oriai, pagarbiai, su meile. Kiekviena mama ir tėtis turi suprasti, ar vaikas klauso, bendradarbiauja, vykdo nurodymus iš baimės ar iš meilės.

Nuspręsti, ar nori auginti vaikus per baimę, kaltę ir gėdą, kas buvo daroma daug metų, jau dvimečiai vaikai buvo gėdinami, ar mes nori, kad vaikas labai anksti suprastų, kad geri santykiai, paskatinimai, meilė yra tas motyvas, kodėl žmogus kažką daro ar kažko nedaro,“ - sako A. Kurienė.

Viso pokalbio su psichologe A. Kuriene klausykite čia nuo 53:00 min.:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013705880/10-12-2018-11-07-10-05#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=6200000

Aktualūs vaiko teisių apsaugos sistemos statistiniai duomenys

Teikiame oficialius naujausius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistinius duomenis.

Grafiškai pavaizduotoje informacijoje pateikiami pirmų keturių mėnesių, kai veikia naujoji vaiko teisių apsaugos sistema, duomenys, tarp kurių gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičiai, vaikų, dėl kurių gautas pranešimas ir kurių grėsmės vaikui lygis buvo vertintas, skaičiai, vaikų, kurių grėsmės vaikui lygis nenustatytas (pranešimas nepasitvirtino) skaičius, nustatytų I ir II grėsmės vaikui lygių skaičiai, grąžintų vaikų skaičiai ir šių rodiklių dinamika.

Iki 2018 m. liepos 1 d. įstatymuose nebuvo numatytas grėsmės vaikui lygio vertinimas bei paėmimas iš vaikui nesaugios aplinkos kaip laikina apsaugos priemonė iki bus įvertintas grėsmės vaikui lygis, dėl to negalima lygiaverčiai palyginti situacijos prieš ir po. Taigi už laikotarpius iki naujos vaiko teisių apsaugos sistemos įsigaliojimo pateikiami kelerių metų nustatytų laikinųjų globų duomenys.

Kas mėnesį atnaujinama statistinė informaciją bus galima rasti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos interneto svetainėje skilties „Veikla“ rubrikoje „Statistika“.

Atvejų, kada vaikams nustatoma laikinoji globa, mažėja

Kai kyla pavojus vaiko gerovei, sveikatai ar gyvybei, jis paimamas iš šeimos, tačiau tikrai nebūtinai atsiduria globos namuose ir tikrai nebūna atiduodamas įvaikinti. Pirmiausia vaikai apgyvendinami giminaičių ar asmenų, susijusių artimais ryšiais šeimose, jeigu tokių asmenų neatsiranda, tada vaikas apgyvendinamas budinčių globotojų šeimoje.

Šiuo metu šalyje yra 177 budintys globotojai, kurie savo šeimose prižiūri 346 vaikus. Budinčių globotojų poreikis savivaldybėse yra tikrai didelis, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad Tarnybos duomenimis šiai dienai yra 160 šeimos, pasirengusios globoti vaikus savo šeimose, laukiančios kada bus pasiūlytas vaikas.

Per laikotarpį nuo 2013 metų iki 2018 skaičius, kada vaikams nustatoma laikinoji globa, svyruoja ir turi tendenciją mažėti. 2013 m. - 2143 vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, 2014 m. - 1916 vaikų nustatyta laikinoji globa, 2015 m. - 1880 vaikų nustatyta laikinoji globa, 2016 m. - 2241 vaikui nustatyta laikinoji globa, 2017 m. - laikinoji globa nustatyta 2524 vaikams, o 2018 m. laikinoji globa nustatyta 1801 vaikui. Tai rodo, jog per beveik šešerių metų laikotarpį iš šeimų paimamų ir pas globėjus apgyvendinamų vaikų skaičius svyruoja ir turi tendenciją mažėti.

Norinčių tapti budinčiais globotojais vis daugiau

Per penkerių metų laikotarpį padaugėjo norinčių tapti vaikų globėjais. Asmenų, siekiančių tapti vaiko globėju (rūpintoju) ar įtėviu per 2013 - 2017 m. laikotarpį iš viso parengta 3853 asmenys/2605 šeimos.  2013 m. globėjais (rūpintojais) ir įtėviais siekė tapti 511 asmenų/321 šeimų, o jau 2017 m. minėtų asmenų buvo 1261/904 šeimos, per tris ketvirčius 2018 m. globėjais (rūpintojais) ir įtėviais siekė tapti  868 asmenys/ 603 šeimos. Tai rodo pozityvų pokytį visuomenės požiūryje į tėvų globos netekusius vaikus ir jų globą ar įvaikinimą šeimoje. 

Asmenys, norintys tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globėjais, šeimynų dalyviais ir/ar steigėjais ar įvaikinti vaiką vadovaujantis Vaiko globos organizavimo nuostatais, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės,  turi privalomai dalyvauti mokymuose pagal GIMK (Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo) programą, išskyrus vaiko artimuosius giminaičius. Vaiko artimiesiems giminaičiams rekomenduojama mokytis pagal GIMK programos Artimųjų giminaičių dalį.

Vis daugiau įstaigų rengia budinčius globotojus

Daugėja ir įstaigų, rengiančių globėjus. 2013–2015 m. įgyvendinant bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo GIMK programą, Lietuvoje paslaugas globėjams (rūpintojams), įtėviams, šeimynų dalyviams ir besirengiantiems jais tapti asmenims teikė 21 įstaiga, 2016 m. - 58 įstaigos, 2017 m.  - 68 GIMK programą įgyvendinančios įstaigos, nuo 2018 m. - 67 globos centrai. 

Nuo 2016 m. sausio 1 d. vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat teikiama atestuotų socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinamas jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusis vystymasis ir ugdymas. Šiuo metu šalyje GIMK paslaugas teikia 155 Tarnybos atestuoti asmenys.

Kiekvienoje savivaldybėje užtikrintas GIMK paslaugų prieinamumas bei teikiamos kokybiškos paslaugos ir kvalifikuota pagalba.

Pagal GIMK programą savivaldybėje šias paslaugas turi teikti ne mažiau kaip du atestuoti socialiniai darbuotojai, turintys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išduotą atestacijos pažymėjimą.

Kokia aplinka vaikui yra nesaugi?

Kokioje aplinkoje vaikui yra nesaugu? Kas konkrečiai kelia grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei ir kokie rizikos veiksniai lemia tai, jog kartais tenka vaiką paimti iš jam nesaugios aplinkos?

Nesaugi vaikui aplinka yra nustatoma vertinant grėsmės lygius vaikui.

Grėsmės vaikui lygiai yra du. Lygius skiriantis požymis - grėsmė vaiko saugumui sveikatai ir gyvybei. Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei.

Grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatytas (pavyzdžiui, pranešimas nepasitvirtino ir pranešimo nagrinėjimas baigtas). 

Vaikas iš atstovų gali būti paimtas, kai yra nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas tarnybos teritoriniam skyriui įvertinus socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei veiksnius, susijusius su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku bei nustačius, kad:

* jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei;

* arba nustačius, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei.

Vertinant grėsmės vaikui lygį, specialistai atsižvelgia į rizikos veiksnius, susijusius su:

* Vaiko funkcionavimu ir su tuo susijusius aukštos rizikos veiksnius, tokius kaip: patirtas galimas smurtas iš abiejų atstovų pagal įstatymą, vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš atstovų pagal įstatymą, vaikas serga / yra sužalotas ir nėra gydomas.

* Vaiko atstovais pagal įstatymą ir su tuo susijusius aukštos rizikos veiksnius, tokius kaip: abu (arba turimas vienintelis) atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo psichoaktyvių medžiagų (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba), abu (arba turimas vienintelis) atstovai pagal įstatymą negali apsaugoti vaiką nuo jį žalojančio elgesio (pavyzdžiui, grasina vaikui, kad atskleidė smurto prieš jį faktus, kaltina patį vaiką dėl patirtos prievartos, gina prieš vaiką galimai smurtavusį asmenį), abu (arba vienintelis turimas) atstovai pagal įstatymą nevykdo atstovų pareigų (pavyzdžiui, neturi motyvacijos rūpintis vaiku, nuolat palieka vaiką kitų asmenų priežiūrai, netenkina gyvybiškai svarbių vaiko poreikių, neleidžia į švietimo įstaigą, vaikas yra nepageidautinas, varo vaiką iš namų), agresyvus elgesys su vaiku (pavyzdžiui, grasina sumušti, nuskriausti vaiką, nekontroliuoja savo elgesio su vaiku, tampo vaiką už drabužių, vaiką palieka be priežiūros).

* Tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku ir su tuo susijusius aukštos rizikos veiksnius, tokius kaip: neigiamas santykis su vaiku (pavyzdžiui, nekenčia vaiko, šlykštisi juo, ignoruoja, užtikrina tik fizinių vaiko poreikių patenkinimą, kaltina vaiką dėl šeimoje kylančių problemų), vaiko priežiūros žinios ir įgūdžiai neatitinka vaiko raidos ir brandos (pavyzdžiui, vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau tėvai nesikreipia / nepriima pagalbos arba nesuvokia, kad tokia pagalba reikalinga (dėl galimų psichikos sveikatos sutrikimų), vaikas pagal amžių ir brandą neturi higienos įgūdžių, konfliktiška šeimos aplinka, vaikas izoliuojamas nuo socialinės aplinkos.

* Socialine aplinka ir su tuo susijusius aukštos rizikos veiksnius, tokius kaip: gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai (pavyzdžiui, būstas neatitinka net bazinių higienos normų, ypatinga nešvara, veisiasi kenkėjai, atviri elektros laidai).

Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus bei tais atvejais, kai kartu nustatomi ir aukštos rizikos veiksniai pagal vaiko amžių, kaip keliantys grėsmę jo sveikatai, saugumui ar gyvybei.

Vaikui nesaugu aplinkoje, kurioje smurtaujama.

Smurtu pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą laikomas:

* fizinis smurtas (tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas).

* Psichologinis smurtas (tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.

* Seksualinis smurtas (tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos LR baudžiamajame kodekse, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija ir kt.)

* Nepriežiūra - atstovų pagal įstatymą ar už vaiką atsakingo asmenis nuolatinis vaiko būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.

Tai, kad smurto žymių nesimato, nereiškia, kad nėra vaiko teisių pažeidimų ir nekyla grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei, nes psichologinis smurtas, seksualinio pobūdžio tvirkinamieji veiksmai ar nepriežiūra žymių ant kūno gali ir nepalikti, todėl ir vertinama aplinkybių visuma.

Vaikui iki 6 metų nesaugu likti vienam be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Tėvai, globėjai yra atsakingi už vaiko auginimą ir auklėjimą, už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą ir jie, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, turi įvertinti vaiko savarankiškumą ir gebėjimą, pavyzdžiui, grįžti savarankiškai vienam iš mokyklos.

Vaikui nesaugu aplinkoje, kurioje vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagas.

Jei šventėje ar kur kitur, kur yra vaikų, vartojamas alkoholis, bent vienas iš tėvų arba bent vienas asmuo (gebantis ir galintis pasirūpinti vaiku) turėtų jo nevartoti, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą.

Tačiau primintina, kad vaiko atstovai pagal įstatymą - tėvai, globėjai. Jei kas nutiktų vaikui, reiktų vykti į gydymo įstaigą, atstovauti vaiką, priimti svarbius su vaiko sveikata ar gyvybe susijusius sprendimus, galų gale objektyviai įvertinti situaciją, tai padaryti išgėrusiam asmeniui gali būti sudėtinga (kiek yra sėdančių neblaivių prie vairo, nors savo jėgas vairuoti vertinta labai gerai ir mano, kad alkoholis neturi tam įtakos).

SVARBU: Vaiko paėmimas iš šeimos - kraštutinė priemonė siekiant apsaugoti vaiką.

Ne visos šeimos tinkamai užtikrina savo vaikų geriausius interesus, tačiau vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą taikomas kaip kraštutinė priemonė, siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus.

Tik išnaudojus priemones padėti šeimai ir nesant teigiamų socialinio darbo su šeima rezultatų arba tėvams atsisakant priimti pagalbą, vaikas paimamas iš atstovų pagal įstatymą.

Netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais ir turi būti imamasi veiksmų, siekiant tai sustabdyti. Vaiko paėmimas iš šeimos padeda apsaugoti vaiką nuo pakartotinio prieš jį smurtavimo.

Tuo tarpu vaiko palikimas nesaugioje aplinkoje, kurioje jis patiria psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą, nepriežiūrą, gali sukelti jam ilgalaikių tiek fizinių, tiek psichologinių neigiamų padarinių.

Paprastas paaiškinimas, kaip nustatoma grėsmė vaikui

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką: Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. vaikų patyrė smurtą iš tėvų arba įtėvių.

Į šią statistiką nepatenka vaikai, kurie tapo smurto šeimoje stebėtojais ir liudininkais, patyrė psichologinį smurtą, turėjo gelbėti savo mamą ar kitą šeimos narį. Remiantis socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, įtraukus šiuos vaikus, galimai nukentėjusiųjų skaičius 2017 m. siekė 4995 vaikus.

Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką – tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Kaip žinoma, norint suvaldyti smurtą prieš vaikus nuo liepos buvo centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema, kurios priekyje veikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, turinti įgaliojimus apsaugoti vaiką, jeigu įtariama grėsmė mažamečio, saugumui, sveikatai ar net gyvybei.

Kaip veikia vaiko teisių apsaugos sistema?

Pranešti apie įtariamą smurtą prieš vaiką galima tiek policijai, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam skyriui. Visais atvejais šios institucijos atlieka pirminį aplinkybių patikrinimą. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, apklausia liudytojus, renka įrodymus, tuo metu prokurorai sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, skiria kardomąsias priemones, jeigu mano, kad jų reikia.

Šiame procese vaiko teisių specialistų užduotis yra įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei: jie bendrauja su tėvais, vaikais ir kitais žmonėmis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką, jo elgesį, elgesio kaitą, jei ji buvo pastebėta. Dėl šios priežasties vaiko teisių apsaugos specialistai vertina grėsmė lygį – vaikui grėsmės lygis gali būti nenustatytas, nustatytas I lygis arba II lygis.

Kai grėsmės lygis vaikui nenustatomas, tai reiškia, kad pranešimas nepasitvirtino.

Jeigu nustatomas I grėsmės vaikui lygis, šeimai teikiama savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko koordinuojama pagalba, bet vaikas iš tėvų ar globėjų nėra paimamas.

Kai nustatomas II grėsmės lygis, tai reiškia, kad manoma, jog vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo gavimo. Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.

Spalio 29 dienos duomenimis, nuo liepos grėsmės lygis buvo vertintas 9235-iems vaikams. 4088-iems vaikams grėsmės lygis nenustatytas, 4237-iems vaikams nustatytas I lygis, o 910 vaikų nustatytas II grėsmės lygis.

Grėsmės lygis nustatomas užpildžius „Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą“: visuomet yra vertinama aplinkybių visuma ir atsižvelgiama į vaiko amžių, nes tai, kas gali kelti didelę grėsmę kūdikiui, bus menkai pavojinga paaugliui.

Vaiko teisių apsaugos specialistas turi įvertinti ir pažymėti rizikos veiksnius, kurių dalis priskiriami prie aukštos rizikos veiksnių. Aukštos rizikos veiksniai anketoje pažymėti raudonu šauktuku. Anketą galite peržiūrėti www.socmin.lrv.lt.

II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui – turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai. Kai vaikas yra sulaukęs 7-15 arba 16-17 metų, II grėsmės lygis gali būti nustatytas esant ne mažiau nei 5 aukštos rizikos veiksniams.

Kas yra aukštos rizikos veiksniai, kurie susiję su saugumu, sveikata, gyvybe?

Remiantis anketa ir joje pateiktais pavyzdžiais, prie aukštos rizikos veiksnių priskiriamas tiesioginis abiejų tėvų arba vienintelio iš turimų tėvų fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas vaiko atžvilgiu ar nepriežiūra – turima omenyje tokios situacijos, kai būna sutrikdoma vaiko sveikata ir mažametis atsiduria gydymo įstaigoje.

Didele rizika, kad šeimoje ne viskas gerai, laikomi ir tie atvejai, kai vaikas pats prašosi būti paimamas iš šeimos, taip pat, jei vaikas serga, jam reikia pagalbos, bet jis nėra gydomas ir juo nesirūpinama.

Kalbant apie tėvų ar globėjų elgesį, prie aukštos rizikos veiksnių priskiriamas abiejų tėvų arba vienintelio turimo tėvo apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba), taip pat anksčiau sudaryto pagalbos plano žlugimas, jeigu tėvų elgesys visai nesikeičia ir dėl to kyla grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

Kad vaikui yra kilusi didelė grėsmė, signalizuoja tai, kai vienas iš tėvų nėra pajėgus ir atsisako apginti vaiką nuo kito iš tėvų: pavyzdžiui, vienas iš tėvų grasina vaikui, kad nebūtų atskleisti smurto ar kiti faktai, teisina galimai smurtavusį asmenį, kaltina vaiką melavimu ir panašiai.

Aukšta rizika laikomos situacijos, kai tėvai nevykdo savo pareigų: neturi motyvacijos rūpintis vaiku, nuolat palieka kitų asmenų priežiūrai, netenkina gyvybiškai svarbių vaiko poreikių, neleidžia į švietimo įstaigą, kai ugdymas yra privalomas pagal įstatymą, vaikas yra varomas iš namų arba nepageidaujamas namuose.

Dar vienas svarbus didelės rizikos veiksnys – agresyvus abiejų tėvų arba vienintelio iš turimų tėvų elgesys su vaiku: pavyzdžiui, vaikui grasinama jį sumušti, nuskriausti, vaikas tampomas ir tąsomas.

Raudonu šauktuku anketoje pažymėtas ir vaiko palikimas be priežiūros arba jei vaikas paliekamas prižiūrėti žmonėms, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to kyla grėsmė vaiko saugumui, gyvybei bei sveikatai. Pavyzdžiu čia gali būti vaiko palikimas prižiūrėti neblaiviems asmenims.

Ne mažiau svarbūs rizikos veiksniai, jei vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų yra dingęs arba negali pasirūpinti vaiku dėl objektyvių priežasčių – ligos, kai abu tėvai arba vienintelis iš turimų tėvų privalo gydytis stacionare, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Esama ir rizikos veiksnių, kurie susiję su tėvystės įgūdžiais. Pavyzdžiui, prie svarbių rizikos veiksnių priskirta, jei tėvų santykis su vaiku yra išskirtinai neigiamas, tarkime, tėvai šlykštisi vaiku, užgaulioja, atsiliepia tik neigiamai, kaltina vaiką dėl visų šeimos problemų.

Be kita ko, vaikui augti savoje aplinkoje tampa rizikinga, jei tėvai visapusiškai ignoruoja vaiko poreikius ir neigia juos: taip kartais nutinka dėl galimų tėvų psichikos sutrikimų ar įgūdžių stokos. Pavyzdžiui, abu tėvai arba vienintelis iš turimų tėvų nesirūpina kūdikiu – nekeičia sauskelnių, nemaitina, neprausia, nekreipia dėmesio į prastą būklę.  

Prie aukštos rizikos veiksnių priskiriami ir tie atvejai, kai gyvenamoji aplinka kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, gyvybei ir tėvai atsisako imtis net minimalių pastangų. Tarkime, namuose nuolat rizikuojama, kad vaiką nutrenks elektra dėl nesutvarkytos elektros instaliacijos, visur mėtosi vaistai, išmatos, o tėvai nenori net minimaliai keisti savo aplinkos, kad apsaugotų vaiką.

Kada nustatomas I grėsmės lygis?

* 1 aukštos rizikos veiksnys arba 5 kiti rizikos veiksniai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą. Kitais rizikos veiksniais vadinami veiksniai, ties kuriais nepažymėtas šauktukas. Juos galima pamatyti anketoje, kuri prieinama www.socmin.lrv.lt.

Kada nustatomas II grėsmės lygis?

* Vaiko sveikata sutrikdyta, vaikas paguldytas į gydymo įstaigą dėl įtariamo abiejų tėvų ar vienintelio iš turimų tėvų smurto.

* 0-3 metų (arba pagal brandą) vaikas galimai patyrė smurtą iš abiejų ar vienintelio iš tėvų.

* 0-3 metų (arba pagal brandą) vaikas galimai patyrė smurtą iš vieno iš tėvų, o kitas atsisako apsaugoti vaiką.

* Abu vaiko tėvai arba vienintelis iš turimų tėvų akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba).

* Vienas iš vaiko tėvų akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų (nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba) ir kelia pavojų, o kitas atsisako apsaugoti vaiką.

* Abiejų vaiko tėvų (arba turimo vienintelio iš tėvų) agresyvus elgesys su vaiku kelia grėsmę jo sveikatai ar gyvybei.

* Vienas iš vaiko tėvų agresyviai elgiasi su vaiku, keldamas grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, o kitas atsisako apsaugoti vaiką.

* Abu vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų atsisako apsaugoti vaiką nuo jį žalojančio elgesio.

* Gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei, o tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų atsisako net minimalių pokyčių (kalbama apie tiesioginį pavojų, ne numanomą).

* Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingęs.

* Tėvai arba turimas vienintelis iš turimų tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

* Vykdant atvejo vadybą šeimoje, nustatyta, kad šeimai nepadėjo pagalbos plane planuota ir teikta pagalba, dėl to kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

SVARBU: grėsmės lygio nustatymas labai susijęs su vaiko amžiumi, nes kūdikiai kur kas labiau pažeidžiami nei didesni mažamečiai. II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui – turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai. Kai vaikas yra sulaukęs 7-15 arba 16-17 metų, II grėsmės lygis gali būti nustatytas esant ne mažiau nei 5 aukštos rizikos veiksniams.

Kuo skiriasi II grėsmės lygis ir laikinas vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos?

II grėsmės lygis vaikui nustatomas atsižvelgiant į anketoje pildomus klausimus. Dažniausiai tai daroma bendraujant su šeima ir vaiku šeimos gyvenamoje vietoje. Tačiau būna atvejų, kai atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai negali netrukdomi įvertinti grėsmės lygio, nes suaugusieji elgiasi agresyviai ir specialistų akivaizdoje kelia grėsmę vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei.

Tokiais atvejais vaiko teisių apsaugos specialistai laikinai vaiką paima iš nesaugios jam aplinkos (ne iš tėvų ar globėjų), o grėsmės lygis vertinamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, įvertinus ne tik faktines aplinkybes, nustatytas vaiko laikino apsaugojimo metu, bet ir kitus reikšmingus duomenis (informaciją apie vaiko tėvus, globėjus, vaiką).

Paėmimas iš nesaugios aplinkos (ne iš tėvų ar globėjų) taip pat taikomas, kai vaikas randamas be priežiūros, ieškomi tėvai ar vienas iš tėvų arba jei mažametį prižiūri juo pasirūpinti negalintys asmenys, kurie yra apsvaigę, agresyvūs ar panašiai.

Laikinas vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos gali baigtis trimis būdais. Pirma, nenustačius grėsmės vaikui lygio – tuomet vaikas perduodamas tėvams ar globėjams (o šeimai gali būti teikiama pagalba). Antra, nustačius I grėsmės vaikui lygį – tuomet vaikas perduodamas tėvams, globėjams ir šeimai teikiama atvejo vadybininko koordinuojama pagalba. Trečia, nustačius II grėsmės vaikui lygį – vaikas paimamas iš tėvų, globėjų, vaikui ieškoma laikinų globėjų, o šeimai (jei ji sutinka ir bendradarbiauja) teikiama intensyvi pagalba.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą spaudai:

https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/paprastas-paaiskinimas-kaip-nustatoma-gresme-vaikui

 

Šakiuose džiugina šeimynas sukūrusių žmonių atsidavimas krizines situacijas patiriantiems ir išgyvenantiems vaikams

Centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą ir pasikeitus globos organizavimo modeliui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai Šakių rajone inicijavo pasitarimą su Šakių rajono savivaldybės socialinių paslaugų atstovais, Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos (GIMK) specialistais, Tauragės regiono institucinės globos pertvarkos procesų eksperte Marijona Janavičiene.

Šakių socialinių paslaugų centre, kuris vykdo Globos centro Šakių rajono savivaldybėje funkciją, vykusio pasitarimo metu aptarta vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka teisiniu ir socialiniu aspektais, funkcijų perskirstymas tarp Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių ir savivaldybių administracijų bei jos struktūrinių padalinių.

Pokalbyje diskutuota paramos šeimoms, laikinai priėmusioms vaiką į šeimą iki jam bus nustatyta laikinoji globa, poreikis, aptartas jos skyrimo principas. Taip pat numatyta būtinybė steigti Socialinių paslaugų centrui atokvėpio paslaugą, sudarant sąlygas globėjų trumpalaikiam poilsiui, galimybes atgauti energiją ir jėgas, sėkmingam jų dalyvavimui socialiniame ir kultūriniame gyvenime.

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjo Šakių rajone pareigas laikinai einanti Rūta Lebedžinskienė sako, kad Šakių rajono savivaldybė šiuo metu turi 3 šeimynas, kuriose globojamas 21 vaikas. Dar viena šeima mokosi ir yra ruošiama tapti globėjais, rengiasi steigti šeimyną.

„Džiugina šeimynas sukūrusių asmenų atsidavimas krizines situacijas patiriantiems ir išgyvenantiems vaikams. Tai, kad Šakių rajonas gausus šeimynomis, sukuria sąlygas mums, vaiko teisių specialistams, užtikrinti geriausius vaiko poreikius jo perkėlimo į saugią aplinką atvejais“, – sako R. Lebedžinskienė.

Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, GIMK specialistė Brigita Valatkaitytė papasakojo apie Globos centro vykdomas veiklas, paslaugų globėjams pasiekiamumą, jų plėtrą rajone. Specialistė pasidžiaugė aktyvia globėjų savitarpio pagalbos grupės veikla, jos organizuojamais renginiais, susitikimais.

Susitikimo metu pristatyta naujai Globos centre įdarbinta psichologė, kurios paslaugos bus teikiamos ne tik globėjams ir globojamiems vaikams, bet ir kitiems Socialinių paslaugų centro klientams.

Informacijos apsikeitimas produktyvios diskusijos metu išgrynino kitų priemonių  numatymą, reikalingų rezultatyviems Šakių rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiksmams užtikrinti.

 

Pagėgiuose aptartos bendradarbiavimo tarp institucijų perspektyvos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės – vedėjo pareigas laikinai einanti Birutė Sragauskienė, skyriaus patarėja Pagėgiuose Lina Augustinavičiūtė – ir Pagėgių savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Laima Lukošienė, Tauragės vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas laikinai einanti Rima Buinauskienė bei Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos  regiono skyriaus specialistė Vida Valauskienė tarėsi aktualiais tarpusavio bendradarbiavimo klausimais.

Pasitarime aptartas vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų dalyvavimas nepilnamečių apklausose,  nepilnamečių, kurie yra teisės pažeidėjai, atvejai bei aiškintosi pagalbos šeimai ir vaikams galimybės.

Pasitarimo metu kalbėtasi apie nepilnamečių padarytus administracinius nusižengimus, informacijos perdavimą savivaldybės administracijos direktoriui ir Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos  skyriui. Pasidžiaugta, kad sumažėjo nepilnamečių, padariusių nusižengimo požymių turinčią veiką, kuriems iki šios veikos padarymo nebuvo sukakę 16 metų.

Probacijos specialistė informavo, kad šiuo metu Probacijos tarnybos priežiūroje nepilnamečių Pagėgių savivaldybės vaikų nėra.

Pasitarimo metu taip pat kalbėta ir apie savivaldybėje esamas ir teikiamas paslaugas vaikams bei paslaugų poreikį, nepilnamečių užimtumą, prevencinių ir intervencinių priemonių taikymą, bendradarbiavimą tarp Vaiko gerovės komisijos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų.

Su Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovais tartasi dėl pagalbos vaikams ir šeimai

Siekiant maksimaliai sutelkti jėgas sėkmingam bendram darbui ir atsakomybei kuriant teigiamą socialinę aplinką vaikams Vilkaviškio rajono savivaldybėje, antradienį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai trečią kartą po vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimo susitiko pokalbiui su Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovais, dalyvaujant merui Algirdui Neiberkai, Administracijos direktoriui Vitui Gavėnui bei Socialinių paslaugų įstaigos atstovams, policijos pareigūnams.

Pasitarimo metu susirinkusiems pristatyti vaiko teisių apsaugos reformos ypatumai, apibendrinti Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos rezultatai. Diskusijoje analizuoti vaiko teisių specialistų ir Vilkaviškio policijos pareigūnų reagavimo į galimus vaiko teisių pažeidimus veiksmai, svarstytos tobulinimo galimybės. Vaiko teisių specialistai, vykdantys mobiliosios komandos darbą, pasidalino atvejo vadybos proceso reikšminga informacija, diskusijos dalyviams abipusiai išgryninant kiekvienos šio proceso šalies indėlį užtikrinant individualios pagalbos metodų taikymą šeimai.

„Itin vertiname Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovų aktyvumą sprendžiant vaiko teisių apsaugos sistemos klausimus ir Vilkaviškio gyventojų aktualijas. Tokia bendradarbiavimu grįsta veikla derindami tarpusavio veiksmus, dalindamiesi jau įgyta patirtimi, įgūdžiais, analizuodami kylančias problemas ir galimus jų sprendimų būdus, kartu realizuojame žymiai efektyvesnius veiksmus suteikiant šeimoms ir jų vaikams visokeriopą pagalbą“, – sako Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Dovilė Burbaitė.

Vilkaviškio socialinės pagalbos centro direktorė Rita Mickuvienė skyrė didelį dėmesį socialinių darbuotojų veiklos apžvalgai, jų darbo santykiui su atvejo vadybininkais bei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Centro direktorė R. Mickuvienė išreiškė tikėjimą centralizuota vaiko teisių sistema, pripažindama, jog dabar centro darbuotojai jaučiasi „ne vieni“ priimant svarbius sprendimus šeimų atžvilgiu.

Pasitarimą vedė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pavaduotoja Valda Riklienė, kuruojanti socialinių paslaugų sritį. Pavaduotoja akcentavo, kad komunikavimas yra kertinis santykis, kurį būtina vystyti tarp institucijų, siekiant priskirtų vaiko teisių funkcijų kokybiško atlikimo. Visi pasitarimo dalyviai pritarė pavaduotojos Valdos Riklienės siūlymui tokius susitikimus planuoti reguliariai – kartą per tris mėnesius.

Alytuje – apie mobiliosios komandos ir atvejo vadybininkų bendrą darbą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus antradienį organizuotame mobiliosios komandos specialistų ir Alytaus rajono savivaldybės atvejo vadybininkų pasitarime Alytaus rajono savivaldybėje aptartas mobiliosios komandos ir atvejo vadybininkų bendradarbiavimas, paslaugų šeimoms ir vaikams teikimas.

Anot pasitarime dalyvavusios Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus  vedėjo pareigas laikinai einančios Žanetos Abromaitienės, nors minėtų specialistų bendradarbiavimas apibrėžtas teisės aktuose, tačiau siekiant, kad  krizinėje situacijoje atsidūrusiai šeimai būtų kuo efektyviau suteikiama reikalinga pagalba, labai svarbus nuolatinis specialistų bendradarbiavimas, mobiliosios komandos specialistams būtina žinoti kokios paslaugos prieinamos šeimoms jų gyvenamoje vietoje, svarbu kartu spręsti vis dar pasitaikančius neaiškumus, siekiant išvengti galimų sunkumų ateityje.

Pasitarimo metu buvo aptartos tiek mobiliosios komandos specialistų, tiek atvejo vadybininkų funkcijos, mobiliosios komandos tikslai, darbo organizavimo tvarka. Mobiliosios komandos specialistai Ilona Kislienė, Romalda Stasionienė ir Virginijus Tamulionis, atvejo vadybininkė Lijana Balkienė pasidalino pastebėjimais teikiant pagalbą Alytaus rajono savivaldybės šeimoms.

Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Kitavičienė, Globos centro direktorė Inga Daugirdienė bei Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Alytaus rajone Renata Kruk informavo apie paslaugų teikimą šeimoms ir vaikams savivaldybėje.  

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus organizuojami mobiliosios komandos specialistų pasitarimai su atvejo vadybininkais artimiausiu metu vyks visose Alytaus apskrities savivaldybėse.

X