Naujienos

A. Jakavonienė: kiekvienas Lietuvos vaikas turi būti apsaugotas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuotame seminare „Vaiko nepriežiūra: grėsmės vaikui lygių supratimas ir vertinimas“ teismų, policijos atstovai, vaiko teisių apsaugos specialistai gilino žinias, reikalingas kokybiškiau ir efektyviau užtikrinti vaiko teisių apsaugą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių salėje vykusiame seminare Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė, psichologė, psichoterapeutė Aušra Kurienė papasakojo apie nepriežiūrą ir jos rūšis, būdus, kaip atpažinti ir kokių priemonių imtis pastebėjus nuo nepriežiūros kenčiantį vaiką.

Seminaro metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė pabrėžė, jog itin svarbu pastebėti pavojaus vaikui signalus kuo anksčiau, reaguoti bet kuriuo paros metu, atpažinti grėsmes ir apsaugoti vaikus, kartu inicijuojant pagalbą jų šeimoms.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje visoje Lietuvoje dirba 571-as žmogus, ir šis skaičius nuolat kinta, komanda pildosi naujais darbuotojais. Pasak A.Jakavonienės, vienas iš svarbiausių vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos siekių buvo ir išlieka, kad tiek specialistas Vilniuje, Kupiškyje ar bet kur kitur dirbantis būtų vedinas vieningų vertybių, taikytų vienodas metodikas, vadovautųsi tais pačiais darbo principais tam, kad bet kuris vaikas Lietuvoje - nesvarbu, kokiame rajone begyvenantis - būtų maksimaliai apsaugomas nuo jo teisių pažeidimų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė džiaugėsi sklandžiu, geranorišku bendradarbiavimu, dėkojo visos šalies policijos pareigūnams už pagalbą, kolegiškumą ir greitą reagavimą, teisėjams - už pasitikėjimą, kurį byloja tik 3 proc. nepatenkintų Tarnybos leidimų dėl vaikų paėmimo iš šeimos, tarė ačiū visoje Lietuvoje besidarbuojantiems vaiko teisių apsaugos specialistams. „Mūsų visų pastangos vertos bendro tikslo - išgirsti ir apsaugoti mažuosius Lietuvos piliečius“, - sakė A.Jakavonienė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas Marijus Kursevičius, sveikindamas į sausakimšą salę susirinkusius renginio dalyvius, pasidžiaugė dalyvavusių seminare specialistų susidomėjimu, suvokiant savo pareigų svarbą saugant ir ginant vaikų teises ir jų gerovę: „Stiprinant mūsų valstybėje vaiko teisių apsaugą, tiesiogiai su vaikais dirbantys vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai, policijos pareigūnai, teisėjai, psichologai susiduria su naujais iššūkiais, naujų žinių poreikiu. Bet kokie teisinio reglamentavimo pokyčiai reikalauja laiko ir pastangų suprasti, įsisąmoninti bei tinkamai vykdyti. Tikiuosi, jog tai, kad šis seminaras vyksta teisingumo rūmuose, taps simboliu to, ko mes galiausiai ir siekiame“.

Seminare teismų, policijos, vaiko teisių apsaugos specialistai gilinosi į grėsmės vaikui lygius,  rizikas, kylančias dėl grėsmės vaikui vertinimo šeimos ir socialinės rizikos, tėvų funkcionavimo, tėvystės gebėjimų ir tėvų vaikų interakcijos, vaiko funkcionavimo. Didino kompetencijas apie rizikas vaikui, būdus, kaip padėti neprižiūrėtam vaikui, blogos vaiko sveikatos požymius, blogo maitinimo požymius, kūdikių ir mažų vaikų nepriežiūrą, tėvų rizikingą elgesį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Vilniaus miesto apylinkės teismo inf.

Tariamasi dėl Vilniaus vaiko teisių apsaugos specialistų ir Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos bendradarbiavimo

Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnyboje apsilankę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai aptarė bendradarbiavimo galimybes ir atsakė į iškylančius klausimus.

„Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos atstovams pristatėme esminius, su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka susijusius pokyčius, paaiškinome, kokie nauji instrumentai atsirado kartu su naujuoju Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Kartu priminėme, kokia yra pranešimų apie pastebėtus galimus vaiko teisių pažeidimus teikimo tvarka bei kitus aktualius aspektus“, – pasakoja Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Ramunė Žuklijaitė.

Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos darbuotojai uždavė nemažai su konkrečiomis situacijomis susijusių klausimų, tikslinosi, kokius atvejus jie turėtų traktuoti kaip galimus vaiko teisų pažeidimus, kokiais atvejais turėtų įspėti tėvus, kad ketina informuoti vaiko teisių apsaugos specialistus, bei uždavė kitus klausimus, pasidalijo savo patirtimi bendraujant su vaikų tėvais.

I. Gaigalienė: pagalba vaikams organizuojama vis operatyviau

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės stiprina bendradarbiavimą su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono Policijos komisariatu, aptaria vaiko teisių apsaugos sistemos veiklą.

Pasak Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Gaigalienės, pasitarimo metu buvo pristatyta teisinė bei socialinė vaiko teisių apsauga, ją vykdančios institucijos ir jų tarpusavio bendradarbiavimas: „Pasitarimo metu daug dėmesio buvo skirta aptarti 2018 m. birželio 28 d. pasirašytą Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bendradarbiavimo susitarimą, kurio tikslas gerinti vaiko teisių apsaugą baudžiamajame procese. Taip pat aptarta Tarnybos ir Policijos bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo eiga.“

I.Gaigalienės teigimu, bendradarbiavimas vyksta sklandžiai: „Susitikimo dalyviai pastebėjo bei pasidžiaugė, jog po liepos 1 d., kada įsigaliojo kitos kokybės vaiko teisių apsaugos sistema, daug greičiau reaguojama į vaiko teisių pažeidimus, operatyviau vyksta pagalbos organizavimas vaikams.“

Pasitarime dalyvavo Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Gaigalienė, patarėja Laima Zukienė, Anykščių policijos komisariato komisaras Rimantas Čepulis, tyrėja Sandra Paunksnytė, veiklos skyriaus tyrėja Akvilė Gabrilavičienė, Anykščių rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Vida Dičiūnaitė, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Miečius, Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro, vykdančio Specializuotos pagalbos centro funkcijas, vadovė Elvyra Lasskaja.

 

E-mokymai tėvams ir specialistams, kaip atpažinti seksualinę prievartą bei kaip apie ją ir lytiškumą kalbėtis su vaikais

Siekiant specialistams ir tėvams suteikti žinių, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas tiek internete, tiek realiame gyvenime, sukurta elektroninių mokymų sistema „Švietimas apie vaikų apsaugą nuo seksualinės prievartos realiame ir virtualiame pasauliuose”. Ja nemokamai kviečiama naudotis internete adresu www.pvcmokymai.lt.

Kaip pastebi mokymų sistemą kartu su partneriais iš Lenkijos ir Latvijos sukūrusios VšĮ „Paramos vaikams centras“ atstovai, tėvai, kaip pirmieji ir svarbiausi ugdytojai, turėtų anksčiausiai pradėti kalbėtis su vaikais, kaip išvengti pavojaus nukentėti nuo seksualinės prievartos, taip pat apie saugumą internete ir, apskritai, apie lytiškumą.

Deja, tyrimai rodo, kad daugelis tėvų nemoko vaikų apsisaugoti nuo seksualinės prievartos, nes neįvertina šio pavojaus grėsmės. Jiems stinga informacijos ir išmanymo, ypač susijusio su saugumu internete, be to, nežino, kaip kalbėtis su vaikais apie lytiškumą ir seksualinę prievartą.

Elektroninių mokymų platformoje suprantamai ir patogiai pateikta informacija, kaip tėvams ir specialistams kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą, pavojingas situacijas, kad jie netaptų seksualinės prievartos aukomis. Tėvai ir specialistai supažindinami su svarbiausiais vaikų seksualinio išnaudojimo faktais, nerimą keliančiais vaikų elgesio pavyzdžiais.

Mokymų medžiagoje taip pat paaiškinama, ką vaikams svarbu žinoti apie saugumą internete.

Aptariami tinkami ir efektyvūs kalbėjimo su vaikais apie seksualinę prievartą metodai. Pateikiamos rekomendacijos, kaip reaguoti, jeigu vaikas papasakoja apie patirtą seksualinę prievartą, kaip elgtis (įskaitant teisinę intervenciją), kai vaikas atsiduria pavojingoje situacijoje internete arba realiame pasaulyje. 

Daugiau informacijos galima rasti: http://www.pvc.lt/lt/naujienos/431-e-mokymai-kaip-kalbetis-su-vaikais-apie-lytiskuma-ir-seksualine-prievarta.

Mediacija padeda sutuoktiniams spręsti konfliktus ir rasti sutarimą dėl vaikų

Šeimos ginčai dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo dydžio priteisimo neretai tampa konfliktinėmis situacijomis, į kurias yra įtraukiami vaikai.

Skatinant ginčus išspręsti taikiai, išvengti galimos žalos vaikui, viena iš efektyviausių kompleksinės pagalbos priemonių šeimai yra mediacijos taikymas.

„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai šiuo metu atstovauja ir gina vaiko interesus 222 teisminėse bylose, didžioji dalis jų yra civilinės teisenos bylos, – sako skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti  Dovilė Burbaitė. – Neteisminė ginčų sprendimo priemonė dalyvaujant tarpininkui, neutraliai trečiajai šaliai, turinčiai tikslą padėti tėvams rasti priimtinus sprendimus be valstybės įsikišimo, teikiama Marijampolės, Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybių Bendruomeniniuose šeimos namuose. Taip pat Marijampolės apylinkės teismo Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės rūmai taiko teisminę mediacijos formą, kai ginčo šalių sutikimu sustabdžius bylos procesą, siekiama sudaryti taikų šalių susitarimą.“

Taikant teisminę mediaciją ne tik sumažinamos teisminės išlaidos, tačiau tai ypatingai aktualu poroms, kurias sieja vaikai. Tokiu atveju išlieka daug didesnė tikimybė palaikyti gerus santykius, užtikrinant tolesnį tėvų bendravimą, susijusį su vaikais, teigia D. Burbaitė.

Kaip pasakoja mediatorė Odeta Intė, taikant mediaciją siekiama, kad ginčo šalys viena į kitą žiūrėtų nebe kaip į partnerius, o kaip į mamą ir tėtį, turinčius užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tai yra būdas tėvams ne tik išsikalbėti, įsiklausyti ir išgirsti vienas kitą, tačiau ir suprasti priežastis, sukėlusias konfliktą.

Kadangi šalys savanoriškai priima sprendimą išnaudoti galimybę ginčą išspręsti taikiai, dažnai tokie susitarimai vykdomi žymiai efektyviau, nei nustatyti teismo.

„Mediacijos proceso metu užtikrinamas sužinotos informacijos konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai išaiškėja smurto prieš vaiką atvejai“, – pažymi O. Intė. Kaip rodo mediatorės patirtis, tokio pobūdžio paslauga yra efektyvi ir ją taikant per minimalios priežiūros priemones vaikui, tarp senelių–tėvų vykstantiems ginčams. Be to, turėta teigiamų pavyzdžių, kai ginčai išspręsti naudojant taikinamąją tarpininkavimo priemonę ir grupei atskirų bendruomenių, tokių kaip, vaikams ir mokytojams.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė taip pat pritaria tokios tarpininkavimo priemonės inicijavimui. Anot jos, teismai skatina ginčo šalis priimti mediacijos procesą kaip priemonę, kuri gali suderinti abiejų šalių interesus.

Apie mediacijos proceso taikymo šeimai aspektus Marijampolės regione pirmadienį diskutuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus kartu su Šakių rajono savivaldybės Bendruomeniniais šeimos namais organizuotame susitikime, taip pat dalyvaujant ir Šakių rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, socialinių paslaugų centro atstovams.

Anot susitikimo dalyvių, pastebima, kad visuomenė vis labiau pripažįsta nemokamas kompleksines paslaugas kaip veiksmingą pagalbos priemonę vaikui ir šeimai. Tačiau vis dar tikslinga skatinti efektyvesnę pastarųjų paslaugų teikimo informacijos sklaidą, siekiant, kad žmonės priimtų pagalbą laiku.

Vaiko teisių apsaugos specialistai stiprina bendradarbiavimą su kriminaline policija

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pasvalio rajone specialistai dalyvavo pasitarime su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-uoju skyriumi.

Anot Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pasvalio rajone l.e.p. patarėjos Lauros Kavaliauskaitės, susitikimo metu aptartos kylančios problemos reaguojant į sunkius nusikaltimus, susijusius su nepilnamečiais, galimi problemų sprendimo būdai: „Pasitarimo metu kalbėta apie tai, kaip Tarnybos specialistai turėtų tinkamai reaguoti į nusikaltimus, padarytus vaikui. Kaip organizuoti darbą, kad kuo greičiau būtų užkirstas kelias nusikalstamai veikai ir būtų suteikta reikiama pagalba galimai nukentėjusiam.“

Pasak L. Kavaliauskaitės, susitarta toliau bendradarbiauti su apskrities policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba inicijuojant pagalbos teikimą vaikui, vežant vaiką į galimai nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centrą Vilniuje „Užuovėja“, atliekant numatytus procesinius veiksmus, kad būtų užtikrinami geriausi vaiko interesai.

Pasitarime dalyvavo vaiko teisių apsaugos teritorinio skyriaus vyriausios specialistės Monika Balnytė-Skaringienė, Agnė Naktinienė ir l. e. p. patarėja L. Kavaliauskaitė bei Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausias tyrėjas Giedrius Grabauskas. Pasitarimas vyko Pasvalio rajono savivaldybėje.

 

Kodėl svarbu nedelsti pranešti apie skriaudžiamą vaiką?

Suprantama, jog vaiko teisių apsaugos institucijai pranešant apie galimus vaiko teisių pažeidimus gali būti neramu neteisingai apkaltinti vaiko tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą, tačiau svarbu pastebėti, jog informuodami atitinkamas institucijas ne kaltinate ar skundžiate, bet visų pirma, informuojate dėl galimos grėsmės vaikui šeimoje.

Nereikėtų baimintis pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nes nuo jūsų pranešimo gali priklausyti vaiko sveikata ar net gyvybė. Netinkamas elgesys su vaiku trikdo vaiko sėkmingą vystymąsi, turi neigiamos įtakos vaiko socialiniams įgūdžiams ir gebėjimams. Pranešdami jūs galite padėti užkirsti kelią nederamam elgesiui su vaiku, padėti išvengti tragedijų. Turint įtarimų apie galimą vaiko teisių apsaugos pažeidimą ir pranešant atsakingoms institucijoms parodote, jog esate neabejingas, pilietiškas ir netoleruojate smurto.

Svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos, imtis realių veiksmų, nes tik tuomet su specialistų pagalba galės keistis situacija šeimoje, o nieko nedarant, tikėtina, problemos tik didės.

Informuojame, kad turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą (psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą prieš vaiką, nepriežiūrą patiriantį vaiką ar kt.), reikėtų apie tai pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM miesto / apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodant kuo daugiau duomenų (šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos šeimai ir vaikui teikimą ir kt. Pažymėtina, jog pranešant apie galimą vaiko teisių pažeidimą prisistatyti – nėra būtina.  

Reaguodami ir nagrinėdami pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vaiko teisių apsaugos specialistai vertina grėsmės vaikui lygį, lankosi vaiko gyvenamojoje vietoje, bendrauja su vaiku, jo tėvais (globėjais / rūpintojais) bei vertina kitą, su vaiku ir jo socialine aplinka susijusią informaciją. Grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatytas. Pavyzdžiui, galimo vaiko teisių pažeidimo pranešimas nepasitvirtino, tada pranešimo nagrinėjimas baigiamas. 

Pažeidus vaiko teises, pats vaikas ir (ar) kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis teisės aktuose numatytų priemonių.

Į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojama visomis dienomis, visą parą. Darbo dienomis po 17 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 (policija susisiekia su tuo metu vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbančiu budinčiu specialistu). Darbo dienomis iki 17 val. reikėtų skambinti į Tarnybos teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių (kontaktus rasite nuorodoje: www.vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/).

Nelikite abejingi.

Požymiai, perspėjantys apie galimą autizmo spektro sutrikimą. Kada reikėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su specialistais?

Autizmo paliesti vaikai tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma. Natūralu, kad ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų bruožai skiriasi: vieni gali kalbėti ir mėgdžioti suaugusius, kiti to niekada nedaro, vieni bando komunikuoti, kiti visiškai užsidarę savame pasaulyje. Tačiau per ilgus metus tyrinėjimų specialistai vis dėlto išskyrė keletą dalykų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai, o pastebėję nerimą keliančių požymių – pasikonsultuoti su specialistais.

Mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Vaiko tėvai ar globėjai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus, rodančius galimus vaiko raidos sutrikimus:

- vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą;

- vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai;

- vaikas neklauso nurodymų;

- kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi;

- vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja ranka atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“);

- vaikas neseka tėvų žvilgsnio (nežiūri į daiktus, į kuriuos žiūri tėvai);

- vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius (linguoja, sukasi, vėduoja ranka, keistai įtempia rankas ar liemenį, mėgsta „žvairuoti“);

- vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti);

- vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus;

- kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo;

- vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai;

- vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį;

- vaikas negali paaiškinti, ko jis nori;

- vaikas neatsako šypsena į šypseną ;

- vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis;

- vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus;

- vaikas, atrodo, labiau mėgsta žaisti arba būti vienas;

- vaikas ima daiktus tik sau;

- pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs);

- vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje;

- vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita);

- vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.

„Raudonos vėliavėlės“ ankstyvame amžiuje:

- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos

- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška

- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba

- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)

- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio

- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus savarankiškai neištaria 1–2 žodžių frazės (savarankiška kalba nelaikomas išgirstos frazės atkartojimas, pamėgdžiojimas, pokalbį turi inicijuoti pats vaikas);

- Praranda bet kokius turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius, bendravimą bet kokiame amžiuje (regresija).

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.

Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų – kūno kalbos, veido išraiškos, – kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos – vadinamojo šeštojo pojūčio, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.

Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas. Dažniausiai autistiški vaikai būna panirę į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą: tai vis tie patys, be fantazijos žaidžiami žaidimai; domėjimasis viena siaura sritimi, pavyzdžiui, lipdukais ir nesidomėjimais kitais žaislais; stiprus pasipriešinimas pokyčiams bei naujovėms; to paties maisto valgymas, to paties vaizdo klipo žiūrėjimas daugybę kartų.

Plačiau kviečiame skaityti: http://lietausvaikai.lt/simptomatika-ir-diagnostika/

X