Naujienos

Šakių Bendruomeniniai šeimos namai tapo vieta, kur pagalbą randa visa šeima

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai  Šakių rajone (toliau – VTAS) dalyvavo Šakių rajono savivaldybės Bendruomeninių šeimos namų 2018 metų veiklos ataskaitiniame susirinkime.

Įgyvendinant savivaldybių teikiamas paslaugas labai svarbus organizacijų, įstaigų vaidmuo – skatinti gyventojus kuo aktyviau pasinaudoti siūloma neatlygintina valstybės pagalba.

Susirinkime dalyvavo paslaugas koordinuojantys Šakių rajono savivaldybės vadovai, administracijos specialistai, Socialinių paslaugų centro atstovai ir paslaugas teikiantys darbuotojai, asmenys, kuriems svarbi socialinių paslaugų plėtra Šakių rajone.

Apie paslaugų paklausumą Šakiuose pasakojo VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centro atstovai, įgyvendinantys projektą „Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai plėtra Šakių rajone“.

2018 metais Bendruomeniniai šeimos namai tapo vieta, kur pagalbą rasti gali visa šeima:  ir tėvai, ir vaikai. Per metus Bendruomeniniuose šeimos namuose buvo aptarnauti 527 asmenys.  

Besikreipiantiems į Bendruomeninius šeimos namus siūlomos įvairios paslaugos, tačiau pačios paklausiausios: pozityvios tėvystės mokymai, paramos grupės nėščiosioms, psichosocialinė pagalba, taikant individualias bei grupines psichologo konsultacijas, bei neuroedukaciniai užsiėmimai.

Šešiose rajono seniūnijose pradėjo veikti šeimos klubai. Kol tėvai dalyvauja projekto užsiėmimuose, jiems teikiama vaikų priežiūros paslauga,  kuria pasinaudojo 26 Šakių šeimos.

Mediacijos paslaugą teikianti mediatorė Odeta Intė pastebėjo, kad startavus Vaiko teisių apsaugos reformai, teikiamomis nemokamomis paslaugomis naudojasi vis daugiau gyventojų. „ Išskirčiau Šakių rajono savivaldybę, kaip vieną sėkmingiausių savivaldybių, kai glaudus bendradarbiavimas tarp paslaugas teikiančių specialistų ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių darbuotojų padeda spręsti šeimoje iškilusias problemas. Pagalbos ieškoma iš karto, čia ir dabar“,  –  kalbėjo O. Intė.

 „Toks aktyvių paslaugų paketas savivaldybėje kuria didžiulę vertę rajono vaikams ir jų tėvams. Vaiko teisių darbuotojams Bendruomeninių šeimos namų paslaugos ypač svarbios, nes pagalba šeimoms ir vaikui organizuojama skubiai, sudarant sąlygas ją gauti netoli nuo jų gyvenamosios vietos. Kartu tai mažina galimų pakartotinių vaiko teisių pažeidimų galimybę“, –   sakė Rūta Lebedžinskienė, Marijampolės apskrities vaiko teisių specialistų darbo Šakių rajone koordinatorė.

Paslaugos pasiekiamos visoms Šakių rajono šeimoms, lanksčiai derinamas paslaugų laikas, užsiėmimai vyksta vakarais ir savaitgaliais. Svarbu ir tai, kad minėtas paslaugas gali gauti kiekvienas, kuriam jų prireikia, šeimos neskirstomos į „rizikos“ grupes, kaip anksčiau.

 

Namų šilumą bei prieglobstį vaikams dovanoja globėjai

Globa bei globėjai – pastaruoju metu viena dažniau eskaluojamų temų. Palikus emocijas nuošaly, norisi pakalbėti apie situaciją Šakių rajone, rašo rajono laikraštis „Draugas“.

Globėjų daugėja

Šakių socialinių paslaugų centro, kuriam pavestos ir Globos centro bei vaiko budinčio globotojo šeimoje veiklos organizavimo funkcijos, direktorė Vilma Bielskienė džiaugiasi rajono valdžios sprendimu visas socialines paslaugas teikti po vienu stogu. Direktorė sako, kad nors darbo krūvis didesnis, tačiau pats darbas daug efektyvesnis.

Kalbant apie globą, paslaugų centro socialinė darbuotoja Brigita Valatkaitytė pateikia ir realią situaciją atspindinčius skaičius. Pavyzdžiui, kai 2016 m. buvo organizuoti Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymai (GIMK), juos išklausė dvi šeimos, 2017 m. tokių buvo šešios, o štai pernai buvo suorganizuotos trys mokymų grupės ir parengta 16 šeimų.

„Tendencija tikrai didėjanti ir man atrodo, kad kyla žmonių sąmoningumas. Ypač pernai buvo stiprūs metai“, – sako B. Valatkaitytė, prabilusi ir apie tai, kad dabar šalyje daugeliu atveju dėl globos vyksta masinė psichozė, o kad vaikai būtų paimami iš šeimos, reikalinga atlikti daug procedūrų, išlaikyti tam tikrus terminus… O ką girdi žmonės iš televizijos ekranų? Bet ne apie tai.

Štai sausio 28 d. vėl startuos nauji mokymai, kuriuos išklausyti ir tapti globėjais pageidavimą pareiškusios trys šeimos. Nors skaičius, kaip svarsto socialinė darbuotoja, galbūt ir didėtų, bet nuspręsta mokymus organizuoti ir šiam skaičiui, nes pageidavimą tos šeimos pareiškusios jau prieš kelis mėnesius. Džiaugiamasi ir tuo, kad šiuo metu rajone yra du budintys globėjai, pas kuriuos be tėvų priežiūros likusius vaikus galima atvežti bet kuriuo metu. Taip pat paskutinius dokumentus bei formalumus tvarkosi ir įsisteigia nauja šeimyna, kuri iš karto priglaus šešis vienos šeimos vaikus. Tad specialistai informuoja, kad Šakių vaikų globos namuose liktų tik aštuoni rajono vaikai.

Apsisprendė per 15 minučių

Apie tai, kad jau tris mėnesius priglaudę du broliukus, kalbamasi su Julium ir Giedre Šedbarais, kurie daugeliui pažįstami kaip labdaros valgyklos įkūrėjai.

Pora pripažįsta, kad pirmiausiai pasibaigė GIMK kursus ir nurodė, kad pasitaikius progai norėtų tapti nuolatiniais globėjais.

„Nurodėme, kad norime būti tik nuolatiniai globėjai, jokių laikinų ir amžių pageidavome 4–10 metų. Dabar juokas ima, nes atsitiko taip, kad globojame laikinai dešimties ir šešiolikos metų broliukus. Kai pasiūlė, buvo gal 15 minučių apsisprendimas, nes tiesiog negalėjome atsisakyti“, – prisimena G. Šedbarienė.

Sutuoktiniai kaip tik augina tokio paties amžiaus mergaites, tad dabar šeima turi du ketvirtokus ir du devintokus.

Žinoma, kai sprendimą teko priimti taip greitai, gana operatyviai reikėjo spręsti ir namų pertvarkymo klausimą, įrengti kambarius.

„Neturėjome nei lovų, nieko, tai vyresnysis ir remontus padėjo daryti. Mes turėjome didelį miegamąjį, o merginos savo kambarį, tai dabar iš miegamojo gavos trys kambariai – berniukų, mergaičių ir bendras ruošai, o mes gyvename pirmame aukšte“, – atskleidžia moteris.

Sunki adaptacija

Šeima šiek tiek pažinojo ir vaikus, ir jų mamą – jie apsilankydavo valgykloje, tačiau pirmasis adaptacijos mėnuo buvo ypač sunkus.

„Jei būtume kalbėję anksčiau, tikrai nebūčiau tokia optimistiška“, – pripažįsta Giedrė.

Jai pritardamas Julius sako, kad bene sunkiausia buvo vaikams suprasti, jog šeimoje yra tam tikros taisyklės, kurios visiems galioja. Pavyzdžiui, vyresnysis sunkiai susitaikė, kad naktimis su draugais vaikščioti gatvėmis nebus galima. Teko paaiškinti, kad visgi kieme reikėtų kasti sniegą, nesvarbu, kad jis ištirps, susilankstyti rūbus, nors juos rengsiesi ryte, ir daugelis kitų dalykų. Žinoma, ypač daug teko padirbėti ir su elementariausiais higienos įgūdžiais, kurių jie tiesiog neturėjo.

„Atrodo, kodėl negali padaryti ir to, ir to, bet paskui supratome, kad jie tiesiog nežino, kad taip reikia, kad taip priimtina. Dabar viskas gerai, išties tiek nedaug vaikams reikia – taisyklių, tikėjimo ir pasitikėjimo“, – sako Giedrė, atskleisdama, kad dabar pasikeisdami ir šunimis rūpinasi, ir skalbinius džiausto, ir kitus būtiniausius darbus atlieka bei tarpusavy kuria savus susitarimus.

Štai ir automobiliu į mokyklą važiuodami draugiškai pasiskirto, kas paeiliui sėdės priekyje.

Susigyveno

Julius tikina, kad tokie vaikai dažniausiai būna nurašyti. Šis atvejis – ne išimtis. Jais niekas netiki, tad savimi pradeda netikėti ir jie patys, niekur nemato prasmės. Visgi, nors vaikai šeimoje gyvena tik tris mėnesius, ne vienas pastebi teigiamus pokyčius – juose pačiuose, jų elgesyje, mokymosi rezultatuose. Šeima atvira: padirbėti ir įdėti pastangų reikėjo ir reikia. Tačiau atsirado nemažai bendros veiklos, užsiėmimų. Štai Julius prisimena, kad ir parduotuvėje sulaukęs klausimo, tai ar jau ir sūnų jis turintis. Na taip, sako pašnekovas, turiu. Net du. Negi kiekvienam aiškinsi, kas ir kaip, kai ir šeimos artimieji apie jų sprendimą globoti sužinoję jau post factum.

„Dabar dažnai su berniukais susitariam net lengviau nei su mergaitėm. Tačiau visi lygūs, visiems tos pačios taisyklės. Tikrai labai susigyvenome ir juose matau didžiulį potencialią, kad tikrai gali užaugti gerais žmonėmis“, – pripažįsta globėja.

Visą Gintarės Martinaitienės straipsnį laikraštyje „Draugas“ kviečiame skaityti: http://www.drg.lt/rajone/17443-namu-siluma-bei-prieglobsti-vaikams-dovanoja-globejai

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Lazdijų rajone lankėsi pareigūnai iš Probacijos tarnybos

Trečiadienio rytą Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Lazdijų rajone (toliau – VTAS) specialistai sulaukė svečių. Susitikti ir aptarti rūpimų klausimų atvyko Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, veikiančio Lazdijų rajono savivaldybėje (toliau – Probacijos tarnyba), darbuotojai.

Nors bendradarbiavimas tarp VTAS ir Probacijos tarnybos lankant nepilnamečius vyksta daugelį metų, tačiau pasikeitus tam tikriems teisės aktams, reglamentuojantiems VTAS veiklą, buvo svarbu aptarti ir tolimesnių bendrų darbų kryptį.

Susitikimo metu VTAS ir Probacijos tarnybos atstovai diskutavo apie grėsmės lygių vaikams nustatymą, vertinimo anketas bei vaikų paėmimo iš šeimos atvejus.

Daiva Gorochovenkienė, VTAS Lazdijų rajone patarėja, supažindino Probacijos tarnybos darbuotojus su Tarnybos veiklos pokyčiais, pristatė struktūros pakeitimus bei detaliai pristatė skyriaus veiklą Lazdijų rajono savivaldybėje. „Teisės aktai numato, kad turime reaguoti į visus pranešimus. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tenka vadovautis tik protingumo ir žmogiškumo bei teisingumo principais, nes tiek atvejai, tiek pačios šeimos yra individualios, todėl pirmiausiai turime žmones nuraminti ir paaiškinti, kodėl yra kviečiami į skyrių. Su šeimomis turime elgtis taip, kaip norime, kad elgtųsi su mumis“, - kalbėjo D. Gorochovenkienė.

Viena iš aktualių bendradarbiavimo sričių su Probacijos tarnyba – mediacijos paslaugos šeimoms, kurios ginčus sprendžia ne teismo keliu. Pasak D. Gorochovenkienės, kelios šeimos gavo kvalifikuotas mediatorės – Jurgitos Vaišnienės, dirbančios Probacijos tarnyboje, paslaugas. Tai padėjo taikiai išspręsti ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Taip pat su Probacijos tarnyba produktyviai keičiamasi informacija, sprendžiant vaikų sugrąžinimo tėvams klausimus.

Probacijos tarnybos specialistė Jurgita Pociukonytė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Probacijos tarnybos priežiūroje yra 126 asmenys. Neretai pasitaiko, kad būtent šių asmenų šeimos patenka ir į VTAS akiratį.

„Akivaizdu, kad mūsų ir Probacijos tarnybos bendra profesionali veikla gali padėti pasiekti norimų rezultatų kur kas efektyviau ir greičiau“, - teigė D. Gorochovenkienė.

Kauno apskrities vaiko teisių specialistai atsakė į psichologų klausimus

Šiandien Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai susitiko su Kauno rajono mokyklų socialiniais pedagogais ir psichologais. Skyriaus vedėja Neringa Martišienė pristatė vaiko teisių apsaugos naujoves, vyresnioji patarėja Sigita Mockienė daug dėmesio skyrė aptarti konkrečius atvejus.

„Susitikimas planuotas prieš mėnesį, tačiau, kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai Žiežmarių gimnazijoje, labai reikalingas. Puiki proga su specialistais tiesiogiai padiskutuoti, kaip neleisti panašioms problemoms įsišaknyti, netoleruoti jų“, – kalbėjo skyriaus vedėja N. Martišienė.

N. Martišienė priminė, kad po reformos užtikrinama nepertraukiama, visą parą veikianti vaiko teisių apsauga, į visus pranešimus reaguojama nedelsiant. Vedėja apžvelgė dažniausiai pasitaikančius mitus apie vaiko apsaugą, juos paneigė remdamasi statistika.

Socialiniai pedagogai ir psichologai uždavė jiems rūpimus klausimus apie smurto atvejus ir kokią patikėtą informaciją gali atskleisti, nepažeidžiant vaiko asmens duomenų apsaugos. Domėjosi Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų vaidmeniu kilus muštynėms tarp mokinių, konfliktui tarp moksleivio ir tėvų, tarp moksleivio ir pedagogo. Ne vienerius metus praktikos turinti S. Mockienė paaiškino, kaip tokiais atvejais elgtis, kaip vyksta bendradarbiavimas. „Kiekvienu atveju turime priimti geriausiai vaiko interesus atliepiančius sprendimus“, – akcentavo patarėja.

Ypač aktuali susirinkusiems buvo elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių, psichikos ligomis sergančių vaikų padėtis: jie kenkia sau, dėl jų elgesio kenčia kiti vaikai. Specialistai klausė, kokių veiksmų turėtų imtis įtarus, kad tėvai sąmoningai arba dėl nežinojimo nepasirūpina savo vaikų medicinine priežiūra, vaistų vartojimu. Mokyklų atstovams paaiškinta veiksmų seka.

Susitikime dalyvavo per 30 Kauno rajono mokyklų psichologų ir socialinių pedagogų, sudėtingose situacijose esančių arčiausiai moksleivio.

Vilniaus apskrityje – glaudus mobiliosios komandos ir vaiko teisių apsaugos specialistų dialogas

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Silva Lukoševičienė kartu su mobiliosios komandos specialistais inicijavo pasitarimą su Ukmergės ir Širvintų rajonų vaiko teisių apsaugos specialistais. Susitikimas organizuotas siekiant efektyvesnio vaikų teisių, jų apsaugos klausimų sprendimo minėtuose regionuose.

Vilniaus apskrities mobiliosios komandos specialistai Eva Masevičienė ir Virgilijus Auga paaiškino, kad yra trys pagrindinės mobiliosios komandos funkcijos: išgryninti pagrindines konkrečios šeimos problemas, stabilizuoti būklę šeimoje vykstant krizei joje bei motyvuoti tėvus keisti savo įpročius, elgesį. Susipažinę su situacija, mobiliosios komandos specialistai teikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

„Pirmasis žingsnis padedant šeimai – priklausomybę nuo alkoholio turinčio tėvo ar/ir motinos gydymas. Supraskime, alkoholizmas – tai liga, o sergančiam žmogui juk pirmiausias turime padėti pasveikti, o ne, pavyzdžiui, siūlyti ieškotis darbo“, – teigė priklausomybių psichologas Virgilijus Auga.

Anot psichologo, šeima, kuri priima pagalbą, dažnai ryžtasi svariems pokyčiams, pradeda gydytis priklausomybes, ir žymiai sutrumpina laiką, per kurį į šeimą sugrįžta vaikai.

Pasitarimo metu Širvintų rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Ligita Žemaitienė pasidžiaugė, kad jų kuruojamoje teritorijoje nuo 2018 metų liepos 1 dienos iki šios dienos nebuvo  užfiksuota nė vieno atvejo, kuomet situacija šeimoje būtų tokia sudėtinga, kad reikėtų iš nesaugios aplinkos paimti vaikus.

„Vaikų teisės užtikrinamos bendru tarpinstituciniu komandos darbu: socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų, vaiko teisių apsaugos specialistų. Sutarimas, aiškus pareigų pasidalijimas leidžia greitai nustatyti ir išspręsti iškilusias problemas. Be to, labai svarbu dirbti prevencinį darbą su šeimomis, suaugusiems jų nariams nuoširdžiai paaiškinti, koks elgesys su vaikais yra priimtinas“, – sakė L. Žemaitienė.

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja S. Lukoševičienė apibendrino, kad svarbiausia laiku suteikti pagalbą šeimoms, institucijoms glaudžiai bendradarbiauti, o net mažiausias  šeimos pastangas keistis priimti kaip didžiules pergales.

Vaiko teisių apsaugos bei savivaldybės atstovai pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti su Vilniaus miesto globos centrais

Šiandien Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojais inicijavo susitikimą su Vilniaus mieste veiklą vykdančių Globos centrų atstovais.

Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs klausimai, kylantys globos centrams bendradarbiaujant su savivaldybe bei vaiko teisių apsaugos specialistais.

„Susitarėme, kad visi dokumentai, susiję su globos kokybės vertinimu, pagalba globėjams bei kitais klausimais, globos centrams turėtų būti teikiami per savivaldybės instituciją. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pažadėjo visus esamus globėjus Vilniaus mieste informuoti apie naują globos priežiūros ir paslaugų teikimo tvarką“, - sakė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Monika Gražulienė.

Ukmergės vaiko teisių specialistės Pasaulinę sniego dieną paminėjo žaisdamos judrius žaidimus su dienos centro vaikais

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone darbuotojos Rita Grigienė, Audronė Jasionienė ir Romualda Civilkienė kartu su Ukmergės nestacionarių socialių paslaugų  Vaiko dienos centro vaikučiais vakar šventė Pasaulinę sniego dieną.

„Svarbiausias tikslas – šią dieną išeiti į lauką – buvo vieningai įgyvendintas, – džiaugiasi R. Grigienė. – Popietę praleidome aktyviai, žiemiškai, šventiškai. Žaidimų aikštelėje visi drauge džiaugėmės sniegu, žaidėme judriuosius lauko žaidimus, kūrėme sniego atviruką. Grįžę į Centrą vaišinomės „sniego gniūžte“, t. y. gardžiu varškės sūriu. Juk kiekvienas vaikas turi teisę žaisti, kurti, dalyvauti renginiuose, atitinkančiuose jų amžių ir brandą“.  

Kauno maltiečių vaikų dienos centre su vaikais diskutuota apie jų teises ir pareigas

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Ieva Daukšienė lankėsi Kauno maltiečių vaikų dienos centre, kuriame vaikus supažindino su Tarnybos veikla, specialistų atsakomybėmis bei diskutavo apie vaikų turimas teises bei pareigas.

Smalsios ir komunikabilios vaikų dienos centro auklėtinės domėjosi vaiko teisių apsaugos specialistų atliekamo darbo pobūdžiu, dalijosi mintimis apie savo bei kitų vaikų patiriamas problemas šeimose ir mokyklose, ieškojo galimų problemų sprendimo būdų, išsakė nuomonę apie savo turimas teises ir pareigas.

„Vaikai akcentavo išsilavinimo, nuomonės reiškimo, bendravimo su tėvais, apsigynimo nuo smurto ir patyčių bei kitas teises. Diskusijoje buvo prisimintos ir vienos svarbiausių vaikų pareigos: mokytis, gerbti tėvus, globėjus ir kitus asmenis, saugoti savo sveikatą, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių“, - sako I. Daukšienė.

Mergaitės įdėmiai klausėsi pasakojimo apie vaiko teisių gynėjo darbą, o vėliau girdėtą informaciją, pasitelkdamos vaizduotę, perkėlė ant popieriaus lapo. Kiekvienai jų teko užduotis nupiešti personažą, kuris, jų nuomone, būtų labiausiai panašus į vaiko teisių gynėją.

Pasak Kauno Maltiečių vaikų dienos centro socialinės darbuotojos Gintarės, Centrą lankantys vaikai noriai susipažįsta su naujais žmonėmis, džiaugiasi svečių apsilankymais. „Mums išties malonu, kad į vaikų dienos centrą atvyksta ne tik verslo atstovai, bet ir įvairių organizacijų, institucijų darbuotojai. Kiekvienas susitikimas suteikia vaikams įvairiapusių žinių, nepamirštamų įspūdžių ir teigiamų emocijų“, – teigė socialinė darbuotoja.

Atsisveikinant vaikams buvo įteiktos Tarnybos atminimo dovanos: „Vaiko konstitucijos“ knygelės, kuprinės bei pieštukai.

X