Naujienos

Tiksli statistika apie Lietuvos vaikus padėtų geriau patenkinti jų poreikius

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė šiandien dalyvavo Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos posėdyje, kuriame Tarybos nariai pristatė, kokius statistinius duomenis apie Lietuvos vaikus renka atsakingos institucijos.

„Statistinė informacija apie vaikus nėra tik sausi skaičiai. Ji labai svarbi priimant sprendimus, susijusius su vaiko gerove ir tinkamu vaiko teisių įgyvendinimu. Jeigu atsakingos institucijos turėtų tikslius duomenis apie vaikų amžiaus grupes, lytį, etninę kilmę, socialinę ir ekonominę padėtį, kaimo ar miesto vietoves, tuomet būtų lengviau identifikuoti ir vaikų grupes, kurioms labiausiai reikalinga pagalba, apsauga“, – sako direktorė A. Jakavonienė.

Tokią statistiką būtina rinkti ir įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijas Lietuvai.

Tarnybos statistiniai duomenys apie galimus vaiko (-ų) teisių pažeidimus, galimą smurtą prieš vaiką (-us), atstovavimą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, vaiko (-ų) globą (rūpybą) ir pan. yra viešai skelbiami Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).

Taip pat yra renkami statistiniai duomenys, kurie reikalingi siekiant įgyvendinti Tarnybos vykdomas funkcijas, t. y. apie ypatingus atvejus, mobiliosios komandos darbą, įvaikinimą Lietuvos Respublikos piliečiams, tarptautinį įvaikinimą, tarptautinė vaiko teisių apsaugą.

Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos posėdyje, kuris vyksta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, taip pat aptariama specializuotos pagalbos centrų praktika, susijusi su pagalbos teikimu šeimoms, susidūrusiems su smurto artimoje aplinkoje problema ir praktikoje kylančiais iššūkiais (dėl atvejo vadybos, kt.); vaikams skiriamų lėšų modelis; statistinių duomenų apie Lietuvos vaikus rinkimas, susiję rodikliai ir jų atnaujinimo poreikis.

Vaiko teisių specialistai: teisme vaiko nuomonė labai svarbi

Vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka. Taip Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas apibrėžia vaiko teisę į nuomonę.

„Teisminių procesų, liečiančių vaikų gerovės klausimus, metu labai svarbu atsakingai atliktos Vaiko teisių apsaugos specialistų pareigos. Juk vaiko nuomonė turi būti ne tik išklausyta, bet ir išgirsta, įsiklausyta į vaiko norus“, - savo nuomone pasidalino  Žaneta Abromaitienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Aptarti, kaip organizuoti bendrą teismo ir Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS)  darbą, kad vaiko nuomonė būtų išgirsti, o jo interesai apginti tinkamai, susitiko Alytaus ir Kauno apskričių VTAS darbuotojai bei Alytaus apylinkės teismo vadovybė.

Šiais metais vien Alytaus apskrities vaiko teisių specialistai, gindami vaikų interesus, 452 kartus atstovavo nagrinėjant bylas teisme. Skaičiai dideli, kaip ir VTAS specialistų atsakomybė šiame darbe.

Vaikų gynėjams tenka dalyvauti ir baudžiamųjų bylų procesuose, tačiau dažniausiai susiduriama su šeimos bylų nagrinėjimu teismuose. Teisme sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, nustatoma bendravimo su vaiku tvarka arba tėvų valdžios ribojimas ir pan. Tokiais atvejais būtina išklausyti vaiko pageidavimus. Žinoma, į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams (LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Pabandykime įsivaizduoti tokį atvejį: nustatyta, jog vieno iš tėvų namuose dažnai piktnaudžiaujama alkoholiu, naktimis triukšmaujama, dažnai renkasi neblaivūs asmenys ir pan. Savo ruožtu  VTAS specialistai pripažįsta, kad toks tėvas ar motina negali užtikrinti geriausių vaiko interesų, todėl net esant išreikštam vaiko norui gyventi su tokiu tėvu ar motina, teismui siūloma vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su kitu iš tėvų (jei jo sukuriamos sąlygos yra geresnės).  

Natūralu, kad dėl charakterio nebrandumo, amžiaus, vaikiško naivumo vaiko norai ir geriausi interesai ne visada sutampa. „Nepateikus arba pateikus nepakankamai išsamias žinias ir situacijos vertinimą teismui, dėl informacijos stokos sprendimas gali, tiesiog, neatitikti geriausių vaiko interesų“, - teigė Ž. Abromaitienė.

Vaiko nuomonė labai svarbi ir teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo procese. Būtent vaiko teisių apsaugos specialisto surinkta informacija besiremdamas teismas priima sprendimą, palikti vaiką šeimoje ar laikinai jį paimti. 

 „Žinant, kokia didelė tai atsakomybė, labai svarbu institucijų atstovams aptarti bendrą darbą ir analizuoti iškylančias problemas. Būtent bendradarbiavimas užtikrina sklandesnį bendrą darbą dėl bendro tikslo – geriausių vaiko interesų“, – apie vaiko interesų atstovavimą teismuose kalbėjo Neringa Martišienė, Kauno apskrities VTAS vedėja.

 

Tarptautinę šokio dieną – masinis vaikų flashmob‘as Kauno širdyje

Minint Tarptautinę šokio dieną, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba šiandien organizavo nacionalinę akciją „Mano teisė – šokio laisvė“. Kaune, pačioje miesto širdyje, jungtiniam šokiui – flashmob‘ui vaiko teisių tema susivienijo kone 100 vaikų!

Šios akcijos tikslas – pasitelkiant šokio formą atskleisti kiekvieno vaiko prigimtines teises į laisvę, kūrybiškumą, turiningą laisvalaikio praleidimą, asmeninių gebėjimų ir talentų ugdymą. Šokis – tai meno forma, galinti išlaisvinti kiekvieno vaiko fantaziją, įkvėpti jį naujiems ieškojimams ir atradimams.

Šia akcija Tarnyba kvietė visuomenę pažvelgti į tam tikrus gyvenimiškus dalykus vaiko akimis – nebijoti suklysti, improvizuoti, pasielgti spontaniškai. Būtent šokio metu vaikai turėjo galimybę šokti taip, kaip jie moka ir kaip jiems patinka. Šio jungtinio šokio esmė buvo ne tikslus judesių ir žingsnelių atkartojimas, o nevaržoma teisė linksmintis šokant!

Renginyje dalyvavo moksleiviai iš penkių Kauno miesto ugdymo įstaigų: Kauno Žaliakalnio progimnazijos, Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos, Kauno Senamiesčio progimnazijos, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos bei Kauno Panemunės pradinės mokyklos.

„Buvo labai smagu šokti! Ką tik pasibaigė atostogos, tai šiandien tokia judri valanda buvo lyg jų pratęsimas”, - po šokio kalbėjo viena iš moksleivių.

Šokio namų „Špagatas“ vadovė Silverija Gusaitė specialiai šiai akcijai parengė šokio kompociziją, kuri buvo tinkama įvairaus amžiaus šokėjams.

„Labai smagu, jog turėjau galimybę prisidėti prie šios akcijos, nes man svarbu, kad žodžiai „laisvė“ ir „teisė“ būtų ne tik skambios frazės, bet jas gebėtumėme įprasminti realiai, kaip šiandien vykusiame renginyje. Džiaugiasi širdis matant tokį būrį šokančių vaikų. Man, kaip šokių mokytojai, norisi, jog kuo toliau, tuo labiau vaikai nebijotų savęs išreikšti šokiu. Labiausiai džiugina, jog vaikus ginanti institucija nepamiršta pagalvoti ne tik apie jų interesus šeimoje, bet ir visuomenėje – ši iniciatyva tai įrodė, - sakė S. Gusaitė.

Jungtinio šokio buvo mokomasi renginio metu, be išankstinio pasiruošimo ir repeticijų. Visi šokėjai buvo pasipuošę ryškiaspalvėmis skarelėmis su „Pagalbos vaikams linija“ logotipu.

 

Vaiko teisių apsaugos gynėja: „Įduoti vaikui planšetę į rankas ir galvoti, kad problemos savaime išsispręs – didelė tėvų klaida“

Į uostamiesčio lopšelio-darželio „Pagrandukas“ vykusį dviejų ikimokyklinio amžiaus grupių tėvų susirinkimą buvo pakviesti Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pristatyti savo veiklos aspektus ir atsakyti į tėvams rūpimus klausimus. Susirinkimo metu vyriausioji specialistė Viktorija Jurkuvienė akcentavo ribų vaikui nubrėžimo ir kokybiško bendravimo su vaiku svarbą.

„Gauname daug pranešimų apie tai, kad mokykloje ar darželyje vaikai susimušė. Patariame į tai reaguoti, neatidėti problemos sprendimo vėlesniam laikui. Vaikui reikėtų apibrėžti ribas kalbant su juo ir konsultuojantis su psichologais. Reikia nebijoti pripažinti, kad šeimai reikalinga psichologo pagalba, tai neturi būti gėda, dažnu atveju tai yra būtinybė, nes psichologas padeda, jis žino, kaip elgtis tam tikrose situacijose ir gali patarti. Bendravimas su vaiku turi būti kokybiškas, namuose  įduoti vaikui planšetę į rankas ir galvoti, kad problemos savaime išsispręs – didelė tėvų klaida. Su vaiku reikia užsiimti, bendrauti, skirti jam savo laiką bei dėmesį“, –  teigė V. Jurkuvienė.

Susirinkimo metu vyriausioji specialistė supažindino tėvus su grėsmės vaikui lygiais, kuriuos, įtarus vaiko teisių pažeidimą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai dar turės vertinti iki 2020 m. sausio mėn.

„Gavus pranešimą ar skundą, vaiko teisių apsaugos specialistai turi vertinti grėsmės vaikui lygį. Lygis yra vertinamas atsižvelgiant į keturis kriterijus. Įvertinami vaiko funkcionavimo sutrikimai, t. y. įvertinama vaiko sveikatos būklė, ar nėra smurtinių sužalojimų, antra, vertinami tėvų funkcionavimo sutrikimai, pavyzdžiui, ar nėra vartoję alkoholio, tada vertinami tėvų įgūdžiai ir gebėjimas rūpintis vaiku, ir, ketvirta, vertinama vaiko socialinė aplinka, ar tinkamos gyvenimo sąlygos, ar joje nesilanko pašaliniai asmenys“, – grėsmės lygių kriterijus tėvams pristatė V. Jurkuvienė.

Vaiko teisių apsaugos specialistė taip pat paaiškino, kokiais atvejais ir kokiais būdais vaikas paimamas iš šeimos bei pridūrė, kad, kai vaikui yra nustatomas antrasis grėsmės lygis, šeimai inicijuojama mobili komanda, vėliau – atvejo vadyba.

 „Visuomenėje vyrauja labai klaidinga nuomonė, esą vaiko teisių apsaugos specialistai yra suinteresuoti paimti vaikus iš šeimos, tačiau taip nėra. Jeigu tenka paimti vaiką iš šeimos, visada yra ieškoma vaiko artimųjų, giminaičių, emociniais ryšiais su vaiku susijusių žmonių. Paprastas pavyzdys: tėtis grįžta naktį namo išgėręs, smurtauja prieš mamą, kuri iškviečia policijos pareigūnus. Jai pačiai reikalinga medicininė pagalba, todėl išvežama į ligoninę. Tėtis yra išvežamas dviem paroms į areštinę, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Du mažamečiai vaikai lieka namuose. Policija iškviečia vaiko teisių apsaugos specialistus, kurie ieško artimiausių šeimai žmonių, gyvenančių netoliese, ir jiems perduoda vaikus. Jei tokių artimųjų neatsiranda, vaikai vežami į įstaigą. Kitą dieną ieškoma kontakto su mama, vertinamas grėsmės lygis vaikams, perduodama informacijai atvejo vadybininkui“, – paaiškino vyriausioji specialistė.

Tėvai, išklausę vyriausiosios specialistės pasisakymą, teiravosi apie fizinių bausmių vaikui taikymą, ar tikrai negalima pliaukštelėti vaikui, kai išveda iš kantrybės.

„Fizinis skausmas yra netoleruojamas, tai negali būti auklėjimo priemonė. Vaikas neturi galimybės apsiginti. Fizinio veiksmo panaudojimas prieš vaiką padaro didelę žalą jo psichologinei būsenai ir ateičiai, nes vėliau, vaikas atėjęs į darželį ar mokyklą, taip pat gali smurtauti prieš kitus vaikus. Net ir minimaliai smurtaujantiems tėvams ar nujaučiantiems, kad nesusivaldę taip galėtų pasielgti, yra rekomenduojama lankyti tėvystės įgūdžių kursus“, – pabrėžė Viktorija Jurkuvienė.

Susirinkime dalyvavo apie 25 tėvai, grupės auklėtoja bei direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Veisiejuose atidarytas renginių ciklas, skirtas supažindinti visuomenę su GIMK programa

Balandžio pabaigoje Veisiejų miesto parke vykusiame renginyje „Veisiejai - mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ Tarnybos atestuoti asmenys  pristatė Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos (toliau - GIMK programa) veiklą visuomenei taip atidarydami renginių, skirtų supažindinti visuomenę su GIMK programa, ciklą.

Pasak Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro „Židinys“ Tarnybos atestuotos  darbuotojos Ramintos Mitrikevičienės, renginio metu susidomėjusiems Lazdijų rajono gyventojams buvo teikiama informacija, kur galima kreiptis globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimais. „Šventės metu visi besidomintys buvo supažindinti su GIMK programa, buvo viešinamas stendas „Vaiko globa - neįkainojama dovana“, dalijamos skrajutės, magnetukai, balionai,“ - sako specialistė R. Mitrikevičienė.

GIMK programa -  tai globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa.

Programą įgyvendinti turi teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuoti asmenys.

Svarbiausias GIMK programos tikslas - tinkamai pasirengti be tėvų globos likusio vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui ar budinčio globotojo veiklai. Programa remiasi principu - viską pradėti nuo savęs. Asmenys, siekiantys tapti vaiko globėjais (rūpintojais), įtėviais ar budinčiais globotojais mokymų metu gali atvirai kalbėti apie tai, ką jie jaučia vienų ar kitų praktinių užduočių metu, atsakyti sau į daugelį klausimų,  įvertinti, ar jie gali tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais ar įvaikintojais ir ar turi tam reikalingų žinių bei gebėjimų.

GIMK programos mokymai skirti asmenims, ketinantiems globoti (rūpintis), įvaikinti vaiką, tapti budinčiu globotoju, šeimynos steigėju/dalyviu ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams.

GIMK programos tikslai:

1.Ugdyti ir stiprinti asmenų, ketinančių globoti (rūpintis), įvaikinti vaiką, prižiūrėti Globos centro globojamą (rūpinamą) vaiką ar dirbti bendruomeniniuose vaikų globos namuose, būtinus penkis gebėjimus:

* Saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas.

* Vaiko poreikių tenkinimas ir raidos sunkumų kompensavimas.

* Vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas.

* Pagalba vaikui, užmezgant saugius ir patvarius ryšius.

* Bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas.

2.Parengti asmenis vaiko priežiūrai, laikinajai ir nuolatinei globai (rūpybai), įvaikinimui, darbui su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

3.Teikti tęstines paslaugas budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir asmenims, dirbantiems su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

Programa padeda atskleisti asmens gebėjimus globoti ar įvaikinti vaiką, įsivertinti juos ir kartu pamatyti, kokiomis savybėmis asmuo gali didžiuotis ir kokios jo stipriosios pusės. Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą. Mokytis iš savo patirties visada įdomu ir naudinga.

Reikia daug laiko ir energijos, kad būtų priimtas galutinis teisingiausias sprendimas. Sąmoningas ir apgalvotas sprendimas gali apsaugoti vaikus nuo naujo išsiskyrimo su šeima, o globėjus (rūpintojus) ir įtėvius - nuo nesėkmių ir blogų patirčių.

GIMK programa įgyvendinama globos centruose. Globos centrai, veikiantys visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje, privalo užtikrinti tęstines paslaugas globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams, taip pat intensyvią pagalbą krizių atvejais. Globos centrai teikia informavimo ir konsultavimo paslaugas visiems, besidomintiems be tėvų globos likusių vaikų globa (rūpyba), įvaikinimu ir budinčių globotojų veikla.

Tikimasi, kad GIMK programa leis pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius ir patirtį, taip pat visuomenės požiūris į mažuosius mūsų piliečius, į įvaikinimą ir globą (rūpybą) šeimoje taps brandesnis bei atsakingesnis.

Vaikas turi teisę į normalią raidą pagal savo amžių

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės inicijavo susitikimą su vieno lopšelio - darželio pedagogėmis. Vyr. specialistės Sonata Sidikevičienė ir Danguolė Repšienė pokalbį su lopšelio- darželio vadove ir auklėtojomis pradėjo nuo temos, ar aktualus klausimas, kai vaikas, augęs namuose, neturi būtinų įgūdžių lankyti vyresnes darželio grupes ar priešmokyklinę klasę?

,,Teko matyti vaikų, kurie iki priešmokyklinio amžiaus auga vienkiemiuose. Sunku patikėti, kad 5-6 metų vaikas beveik nekalba. Net kai kurių garsų nėra girdėjęs, žodynas skurdus. Mama, paklausta, ar skaito vaikui pasakas, nustemba ir tik linkteli galvą, suprask, skaito, nors, kokią pasaką paskutinį kartą skaitė, negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti, kokių knygelių yra namie ir kada vaikas apskritai vartė knygelę. Dėl tokių vaikų neramu, nes mokykloje jie, ko gero, patirs patyčias, ką jau kalbėti apie sklandų žinių įsisavinimą“, – sako VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Specialistei pritarė ir darželio auklėtojos. VTAS specialistės nuogąstavimai dėl neišmokytų kalbėti penkiamečių - šešiamečių yra ne iš piršto laužti. Čia pat darželio pedagogė pateikė pavyzdį, kad priešmokyklinėje grupėje yra toks vaikas. Atvejis tiesiog tiksliai toks, kokį apibūdino VTAS specialistė.

,,Vaikas augo namuose, nelankė lopšelio, nelankė darželio. Į priešmokyklinę grupę atvestas tik todėl, kad tai privaloma. Tėvai pasiteisino, kad neturėjo sąlygų vaiko vežioti į darželį, o ir nebuvo poreikio, nes mama ūkininkavo namie, tai ir vaikas būdavo su ja.  Deja, nevyko reikalingas vaikui lavinimo procesas. Rezultatas – priešmokyklinukas netaria kai kurių raidžių, iškraipo žodžius, nemoka įvardinti kai kurių nematytų daiktų. Dabar vargiai pavyks vaiką tinkamai paruošti mokyklai. Vytis bendraamžius jam, ko gero, teks mokantis pagal adaptuotą programą“, – sakė darželio auklėtoja.

,,Turėjom darželinuką, kuris pirmomis darželio lankymo dienomis  per piešimo pamokėlę nežinojo, ką veikti su flomasteriais, nes, akivaizdu, niekada jų nebuvo matęs. Jis atėjo prie auklėtojos stalo ir pasiėmė tušinuką. Ko gero, tai vienintelė piešimo priemonė, kurią jam duodavo namie“, – vaiko apleistumo atvejį komentavo kita darželio auklėtoja.

Auklėtojoms teko išgirsti ir mamų pasiteisinimų, esą, visi kada nors pradeda kalbėti, tai ko čia rūpintis dėl vaiko šveplavimo ar skurdaus žodyno. Būna, kad mamos atsako, jog vaikui neperka lavinimo priemonių, nes vis tiek išmėtys. Tokie pasiteisinimai dėl nelavinamo vaiko auklėtojas ir VTAS specialistes labai neramina.

,,Tokiu atveju mes jau įžvelgiam grėsmę vaiko sveikatai ir raidai, nes tėvai neužtikrina lavinimo pagal amžių ir vaiko galimybes. Ką galima ir reikia daryti? Skubiai teikti pagalbą vaikui ir visai šeimai. Kaip tai galima padaryti? Tą turi pastebėti bendruomenė, seniūnijos, medikai. Gi vaiką bent jau retkarčiais mato gydytoja, slaugytoja, seniūnija, pagaliau – giminės. Kai akivaizdžiai pagal amžių sulėtėjęs vaiko pasaulio pažinimas ir bendravimas kelia nerimą, reikia pranešti vaiko teisių apsaugos specialistams. O tada jau bus pokalbiai su tėvais ir kuo skubiausia pagalba vaikui. Pirmiausia, kad jis lankytų lopšelį-darželį‘‘, – sakė VTAS specialistės.

,,Darželyje yra logopedas, kvalifikuotos pedagogės, vaikas matomas, stebima raida, šeimai galima rekomenduoti reikalingus specialistus. Daugelyje savivaldybių yra ir Vaiko ir šeimos gerovės centras. Specialistai  valandų ir po darbo neskaičiuoja. Galime net specialistų adresus ir telefonus surašyti. Arba pačios tartis dėl vizitų, jeigu vaiko tėvai nelabai supranta, kaip greitai galima padėti vaikui ir kur rasti specialistus‘‘, – sakė lopšelio darželio direktorė.

VTAS specialistės atkreipė dėmesį, kad skubiai reikia spręsti klausimą dėl darželinukų pavežėjimo iki ugdymo įstaigos. Mat, jeigu vaikas auga atokiame vienkiemyje, pavežėjimas iki darželio jam nepriklauso. Išskyrus atvejus, kai mažyliui nustatyta negalia. O sveikų vaikų tėvai neretai nurodo, kad vaiko iš kaimo į darželį nevežioja, nes toli, nėra laiko ir lėšų vaiką vežioti, šeima neturi automobilio. Taip vaikai lieka izoliuoti nuo jiems reikiamų paslaugų, švietimo, bendravimo.

,,Vaiko teisių apsaugos specialistai visada pasiruošę aplankyti šeimas, patarti, sustiprinti šeimos stiprias puses. O tada suvienyti šeimos ir specialistų komandos jėgas, kad vaikui būtų suteikta visokeriopa pagalba‘‘,- pokalbį su lopšelio darželio auklėtojomis reziumavo VTAS specialistės.

VTAS susitikimai su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis bus tęsiami ir kartojami, nes pačios pedagogės jų  pageidauja. Susitikimuose išsakomos ir išgirstamos problemos. Ir čia pat ieškoma jų sprendimo būdų.

Mobilioji komanda suteikia šeimoms aiškumo ir vilties

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda Šilutės socialinių paslaugų centre susitikimo su savivaldybės specialistais ir socialiniais darbuotojais metu pabrėžė, kad mobiliosios komandos specialistų grupės svarbiausias tikslas darbas su krizę išgyvenančia šeima, kai yra nustatytas aukščiausias grėsmės vaikui lygis ir vaikas jau negyvena jam nesaugioje aplinkoje.

„Kai vaikas yra paimtas iš nesaugios aplinkos, mobilioji komanda keturiolika kalendorinių dienų atlieka intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje ar kitoje vietoje, jei gyvenamojoje vietoje sąlygos tam nėra tinkamos. Specialistų grupė teikia ir organizuoja į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą. Dirbant su šeima, vieno apsilankymo konsultacija gali trukti iki 2 val. ar net ilgiau, atsižvelgiant į šeimos poreikius. Bendradarbiaujame su atvejo vadybininkais, gydymo įstaigomis, socialiniais darbuotojais, pagal situaciją, ko būtent tuo metu šeimai labiausiai reikia“, – mobiliosios komandos darbą pristatė mobiliosios komandos vyriausioji specialistė Aušra Petkutė.

Tęsdama susitikimą priklausomybės ligų specialistė Renata Bružienė teigė, kad dažniausiai žmonės sutinka priimti specialistų teikiamą pagalbą, retai būna, kad atsisakytų. Taip pat paminėjo, kad norint tikslingai įvertinti esančias rizikas ir padėti šeimai, labai svarbu įsigilinti į visos giminės situaciją, tam tikrų elgesio priežasčių ieškoti iš kartos į kartą perduodamuose elgesio modeliuose.

„Pirmo susitikimo metu turime gauti asmenų sutikimą, kad priima mobiliosios komandos pagalbą šeimai. Susitikimų metu yra renkama informacija apie šeimą, kartu su šeimos nariais pildomas klausimynas, vertinama reali šeimos situacija. Stengiamės ne moralizuoti, o žmogų motyvuoti, atskleisti jo stipriąsias savybes. Baigiantis intensyvaus mobiliosios komandos darbo su šeima terminui, atliekame šeimos situacijos ir šeimos narių elgesio pokyčių vertinimą bei pateikiame rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo, pagal kurias vėliau sudaromas pagalbos šeimai planas. Parengtas rekomendacijas aptariame su šeima, tikslinamės, ar visos pasiūlytos pagalbos priemonės tinka“, – paaiškino R. Bružienė.

Pasibaigus keturiolikos dienų darbo laikotarpiui, atvejo vadybos posėdžio metu šeimai sudaromas pagalbos planas pagal pateiktas mobiliosios komandos bei kitų specialistų, kurie dalyvauja posėdyje, rekomendacijas.

„Intensyvus darbas su šeima dažniausiai vyksta šeimos namuose, kad šeima, patekusi į krizinį laikotarpį, patirtų kuo mažiau streso. Būna atvejų, kai nuvykus į šeimą matome sutrikusią, viltį praradusią šeimą, tada ją motyvuojame, atsakome į šeimos nariams kylančius klausimus. Įvertinus kylančias grėsmes šeimoje, nuvežame asmenis į gydymo įstaigas“, – pasakojo mobiliosios komandos psichologė Kristina Lekavičiūtė.

Pasitarimo metu psichologė pasidalino sėkmės atveju. „Vieniša mama, turinti tris vaikus, pagimdė ketvirtą, tačiau dėl prastos finansinės padėties bijojo, kad nesugebės jo užauginti. Teikdamos intensyvią pagalbą šeimai, motyvavome, kad moteris lankytų vaiką, stiprintų emocinį ryšį su juo. Teikėme moteriai tikslią informaciją dėl socialinių išmokų gavimo ir kitų lengvatų, taip suteikdamos moteriai viltį ir galimybę pačiai auginti atžalą“, – apie žmogaus teisių ir galimybių žinojimo svarbą kalbėjo K. Lekavičiūtė.

Tarpinstitucinio susitikimo pabaigoje Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šilutėje Indra Pranaitienė ragino bendradarbiauti institucijų atstovus, nebrėžiant griežtų linijų tarp darbuotojų funkcijų. „Turime kartu spręsti problemas, kurios susijusios su žmonėmis, nepaisant to, kad yra dideli darbo krūviai ir trūksta darbuotojų. Ne visada įmanoma pasiekti geriausių rezultatų, bet reikėtų gebėti pasidžiaugti ir kasdieniais dalykais, žmonių, su kuriais dirbame, pasiekimais, kurie vieniems gali atrodyti maži, o išties yra labai dideli. Reikia pasiekti tokią kokybę, kokią šiai dienai galime turėti pagal išteklius. Kritika mus visus žeidžia, darbe kartais vyrauja emocijos, tačiau labai svarbu norėti dirbti ir gerbti vienas kitą“, – sakė I. Pranaitienė.

Susitikime dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Socialinių paslaugų centro darbuotojai, Šilutės rajono vaiko teisių apsaugos specialistai, Kintų bei Saugų seniūnijos socialinės darbuotojos bei Šilutės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė.

Ankstyvoji intervencija – pagalba tik pradėjusiems pražūtingų priklausomybių kelią

 

Prienų rajono savivaldybėje pristatyta Ankstyvosios intervencijos programa, kurios tikslas – paskatinti psichoaktyviąsias medžiagas tik pradėjusį vartoti jauną žmogų kalbėti apie problemas ir motyvuoti keisti savo elgesį.  

Programos pradžios su viltimi laukia įvairios su jaunuomene dirbančios institucijos, policijos pareigūnai. Tad į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus specialistės Simonos Bieliūnės surengtą pristatymą susirinko Prienų rajono visuomenės biuro, Prienų švietimo pagalbos tarnybos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai.

Susitikime dalyvavusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Prienų rajone Rasa Olisevičienė pabrėžė, kad dažnai tenka susidurti su sudėtingo likimo jaunais žmonėmis, todėl žinios apie galimą pagalbą, tikslines grupes bei konkrečias veikas naudingos ir taikytinos kasdieniniame darbe. „Dalyvaujame atvejo vadybos, vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, sudarant pagalbos planą šeimai, ir čia programos naudą matome dvejopą: atpažįstant problemą ir siūlant pagalbą šeimai", kalbėjo R. Olisevičienė.

Vaiko teisių apsaugos specialistė paaiškino, kad ankstyvoji intervencija yra labai trumpas įsikišimas į vaiko, paauglio gyvenimą, siekiant išsiaiškinti esamą situaciją ir parodant, kad jis mums rūpi. Labai svarbu gebėti atpažinti pradžią, pirmus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kartus ir leisti vaikui suprasti, kad tai nėra norma.

R. Olisevičienės teigimu, gebėjimas jau pačioje pradžioje apčiuopti šią problemą, svarbus vertinant pagalbos poreikį. O sudarant pagalbos šeimai planą, programa gali būti siūloma, kaip viena iš galimybių.

Užsiėmimas pradedamas, kai surenkama ne mažesnė kaip 6 asmenų grupė. Susitikimai, kurių metu jaunuoliai gali atsiverti, ieškoti atsakymų ir keisti nuostatas, vyksta moderuojant specialiai parengtam asmeniui. Programą sudaro keturi susitikimai po dvi valandas. Motyvuojant ateiti į užsiėmimus, aktyviai dalyvauti turi visos institucijos, kurios bent kiek prisiliečia prie paauglių, jaunų žmonių gyvenimo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas informuoja, kad Ankstyvosios intervencijos programa skirta eksperimentuojantiems ar nereguliariai psichoaktyviąsias medžiagas (išskyrus tabaką) vartojantiems jaunuoliams nuo 1421 metų.

Ankstyvoji intervencija apibrėžiama kaip socialinių pedagoginių bei psichologinių  pagalbos priemonių taikymas. Ankstyvoji intervencija galima kai netinka bendrosios prevencijos metodai, nėra ilgo psichoaktyviųjų medžiagų sukeltų pasekmių, o gydyti nuo priklausomybės dar anksti.

X