Naujienos

Kupiškyje vaiko teisių apsaugos specialistai vykdė akciją „Saugios Šv. Kalėdos“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kupiškio rajone specialistės ir Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pirmos budinčios pamainos ugniagesiai gelbėtojai vykdė prevencinę akciją „Saugios šv. Kalėdos“.

Prevencinės akcijos metu buvo lankytasi VšĮ Kupiškio vaikų dienos centre. 

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kupiškio rajone vyriausiosios specialistės Ingos Ramanauskienės, vaikams pristatyta vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla: „Diskutuota apie vaikų teises ir pareigas, priminta, kur jiems reikėtų kreiptis pagalbos. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai vaikus informavo, kaip saugiai elgtis ant ledo, šventiniu laikotarpiu saugiai naudoti pirotechnikos gaminius. Supažindino su ugniagesių gelbėtojų veikla, jų kasdienybe.“

Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kupiškio rajone specialistai ir Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai sveikino visus artėjančių Šv. Kalėdų proga, linkėjo jas sutikti saugiai.

Visiems vaikams buvo įteiktos „Vaiko Konstitucijos“, atminimo dovanos.

Tarnybos atstovai pasveikino Nemenčinės Vaikų ir paauglių socialinio centro auklėtinius artėjančių švenčių proga

Prieš gražiausias žiemos šventes Nemenčinės mieste veikiantis VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ savo kalėdine nuotaika tradiciškai dalinosi su visais susirinkusiais.

Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras virto šventiška pasakų erdve, kurioje pakilią nuotaiką skleidė vaikų spektakliai, sukurti pagal populiarias pasaulio pasakas, muzikiniai pasirodymai, šokiai, įspūdingi kalėdiniai kostiumai, vaikų juokas bei žiūrovų plojimai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Įvaikinimo ir globos skyriaus patarėja Rūta Pabedinskienė, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus l. e. p. vedėja Silva Lukoševičienė, Vilniaus rajono vicemerė Teresa Demeško, Vilniaus rajono Socialinių paslaugų centro direktorė Beata Bartkienė renginio metu pasveikinti vaikus su artėjančiomis šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais.

„Įstaigos vadovams dėkoju už meilę vaikams, už nuolatinį tobulėjimą, veržlumą, neišsenkančią energiją ir kantrybę. O jums, vaikai, linkiu kalėdinę šilumą, jaukumą, viltį jausti kiekvieną dieną. Linkiu tikėti savo jėgomis ir esančiais šalia“, - sakė l.e.p. vedėja S. Lukoševičienė.

 

Vaiko teisių apsaugos ir švietimo specialistų susitikime Varėnoje skambėjo padėkos žodžiai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Varėnos rajone specialistai susitiko su Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus darbuotojais, ugdymo įstaigų  atstovais.

Aušra Bačinskienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Varėnos rajone patarėja, susirinkusiesiems pristatė vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos ypatumus ir esminius pakeitimus, įsigaliojusius liepos mėnesį, kartu su Vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimais.

Patarėja pristatė pagrindinius Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklos principus. „Susirinkę pedagogai domėjosi  Tarnybos darbu: kiek buvo gauta pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kokie pranešimų nagrinėjimo rezultatai, kiek buvo nustatyta grėsmės lygių, kiek vaikų buvo paimta iš nesaugios aplinkos, kiek vaikų nustatyta laikinoji globa,“ - sako A. Bačinskienė.

Pasitarime dalyvavę specialistai taip pat domėjosi, kiek vaikų iš įstatyminių atstovų buvo paimta Varėnos rajone, lyginant su kitomis Alytaus apskrities savivaldybėmis. Pedagogams, anot A. Bačinskienės, rūpėjo reikalavimai, taikomi vaikų globėjams: „Besidomintiems išsamiai atsakyta į visus klausimus.“

Patarėja padėkojo už geranoriškumą ir paskatino susitikime dalyvavusių  institucijų atstovus dar glaudžiau bendradarbiauti ir ateinančiais metais.

 

Kviečiame prisijungti prie mūsų komandos

Nuo 2019 m. sausio mėnesio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradeda vykdyti projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ Nr.08.4.1-ESFA-V-405-02-0001. Planuojamas projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019 m. sausio mėn. - 2022 m. pabaiga.

Numatoma projekto administravimo komanda:

* projekto vadovas (-ė)

* projekto administratorius (-ė)

* projekto finansininkas (-ė)

* projekto veiklų ekspertai (-ės)

Susidomėjusius galimybe administruoti ir vykdyti projekto veiklas kviečiame siųsti gyvenimo aprašymus su nurodyta kandidatūra el. paštu: regimante.kantauskaite@vaikoteises.lt iki sausio 7 d.  Dėl platesnės informacijos teiraukitės tel.: (8 5) 243 11 60.

Ministras Linas Kukuraitis. 5 klaidingi mitai apie vaiko teisių apsaugą

Nuo liepos startavusi vaiko teisių apsaugos sistema nuo smurto šeimoje apsaugojo ne vieną vaiką, tačiau sukėlė ir dalies tėvų baimę, esą už vieną klaidą galima prarasti teisę auklėti savo vaiką. Noriu iškart pasakyti, jog prarasti teisę auklėti vaiką, kai prieš jį nėra smurtaujama, kai juo rūpinamasi, tiesiog neįmanoma.

Puikiai žinau, kad didžioji dalis tėvų su savo vaikais elgiasi kantriai, geba be fizinių bausmių išlaikyti autoritetą vaikų akyse ir tinkamai nustatyti ribas. Taip pat žinau, kad kiekvienas iš tėvų labai nelengvame vaikų auklėjimo kelyje darome klaidų. Visi klystame kaip žmonės, klystame ir kaip tėvai. Dėl to suprantu, kad pasėta baimės sėkla neduoda ramybės. Vis tik baimė dažnu atveju kyla dėl melagingos informacijos gausos ir niekuo nepagrįstų mitų skleidimo. Norėčiau išskleisti šiuos mitus ir parodyti, kad pamąsčius logiškai – jie išnyksta kaip dūmas.

Mitams ir sąmokslo teorijoms nėra lengva atsispirti, jie sąmoningai kuriami tam, kad būtume lengvai manipuliuojami ir savo reakcijomis prisidėtume prie kažkieno asmeninių, karjeros ar politinių tikslų. Norint jiems atsispirti reikia įdėti pastangų ir mokėti užduoti kritiškus klausimus – dėl to prie kiekvieno mito pridėsiu po klausimą, kuris galbūt ateityje padės atsirinkti, ar tai mitas, ar ne.

1 mitas: vaiką paims už vyno taurę – tai netiesa

Tenka girdėti, kad tėvai baiminasi, esą vaikas gali būti paimamas dėl vienos išgertos vyno taurės. Iškart galiu pasakyti, kad tai netiesa, nes 0 promilių taisyklės nėra, o vaiko teisių apsaugos specialistai nesinešioja alkotesterių ir blaivumo netikrina. Tai atlieka policijos pareigūnai. 

Blaivumas gali būti tikrinamas tais atvejais, kai yra rimtų įtarimų apie kitus pažeidimus vaiko atžvilgiu: pavyzdžiui, prieš vaiką buvo panaudotas smurtas, vaikas nuolat neprižiūrimas, nemaitinamas ar panašiai. Tokiais atvejais asmens blaivumą patikrina policija. Jei įtariama, kad tėvai yra apsvaigę nuo kitų psichoaktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, narkotikų, tuomet jie nukreipiami atlikti atitinkamus tyrimus.

Vaiko teisių specialistai elgiasi kaip tik priešingai nei kad skleidžiama socialiniuose tinkluose: jeigu šiek tiek apsvaigę tėvai geba adekvačiai bendrauti, jeigu nėra įtarimų, kad jie smurtavo prieš vaiką, tuomet šeimos integralumas yra išsaugomas.

Atidžiau žiūrima į tuos atvejus, kai abu tėvai yra visiškai neblaivūs, su jais neįmanoma susikalbėti, jie nepastovi ant kojų, o jų namuose – mažas vaikas iki 3 metų. Taip yra dėl to, kad mažas vaikas gali užspringti, nukristi nuo laiptų, ar patekti į kitokią pavojingą situaciją. Maži vaikai reikalauja daugiau priežiūros, jei tai kūdikis – jį reikia dažnai maitinti. Deja, sutikite, ant kojų nepastovintys tėvai negali tinkamai prižiūrėti kūdikio.

Patikėkite, nė vienas vaiko teisių apsaugos specialistas nenori paimti vaiko iš šeimos, nes toks sprendimas yra itin sudėtingas emociškai ir psichologiškai. Kiekvienam specialistui plyšta širdis išgyvenant dramą kartu su vaiku, nors būna, kad didesnieji vaikai ir patys pasiprašo išvedami iš smurto aplinkos. 

Lygiai taip pat nė vienas specialistas neturės motyvacijos atskirti vaiko nuo šeimos, nes tai susiję su didesniu darbo krūviu: reikia rasti, kas vaiku laikinai pasirūpins, kreiptis į teismą ir panašiai.

Klausimas: kokioje konkrečioje šeimoje vaikai buvo paimami tik už tai, kad buvo išgerta viena ar dvi taurės vyno? Jeigu tokią šeimą pažįstate, kaip savo sprendimą grindžia konkrečios teritorijos vaiko teisų skyriaus specialistai? Ar gali būti, kad kaltas gali būti visai ne vynas, o elgesys jo paragavus.

 2 mitas: vaiką paims už pliaukštelėjimą – tai netiesa

Dar vienas plačiai eskaluojamas mitas, esą vaikas gali būti iš tėvų paimtas už pliaukštelėjimą. Vėlgi – sukuriamas vaizdas tarsi užtenka vieno klaidingo veiksmo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sprendimas apsaugoti vaiką nulemtas. Galiu užtikrinti, kad taip nėra.

Jeigu vaikas paimamas, tai reiškia, kad tikriausiai pradėtas ikiteisminis tyrimai dėl fizinio smurto prieš vaiką, apklaustas vaikas arba vaikai, kiti liudininkai, tėvai nebendradarbiavo, nepadėjo išsiaiškinti tiesos arba net trukdė nustatyti tiesą. Kartais tėvai patys pripažįsta naudojantys smurtą prieš vaiką ir aiškiai pasako, kad neketina keisti savo elgesio. Vaikas turi būti apsaugomas tais atvejais, kai aiškiai matoma, jog smurtas auklėjant vaiką taikomas nuolat arba labai dažnai ir greiti bei esminiai pokyčiai auklėjime nenusimato.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vaiko paėmimui reikia ne vieno veiksnio, o keleto jų. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau pavojingų veiksnių gali būti fiksuojama. Taip yra dėl to, kad kūdikiui patekti į ligoninę užtenka supurtymo, tuo metu vyresniam vaikui supurtymas tokių neigiamų pasekmių, tikėtina, nesukeltų, be to, vyresnis vaikas yra savarankiškesnis.

Jeigu teismas išduoda leidimą apsaugoti vaiką nuo smurto, o aukštesnės instancijos teismas pirminį sprendimą patvirtina, akivaizdu, kad egzistuoja aiškūs įrodymai, jog vaikui buvo kilusi reali grėsmė. Ne visuomet tai, kas rašoma socialiniuose tinkluose yra teisinga – kartais dėl blogos valios, o kartais dėl paprasčiausio nežinojimo, nes valstybės institucijos negali viešinti privačios informacijos apie šeimą bei vaiką. Svarbus aspektas ir tas, kad viešo palaikymo siekianti pusė arba jų advokatai dažnai pasakoja savo versiją, kartais nutylėdami labai svarbias detales.

Beje, priminsiu, kad anksčiau vaikai buvo paimami vien vaiko teisių apsaugos specialisto, dirbančio savivaldybėje, sprendimu. Dabar specialisto sprendimą turi patvirtinti ir teismas, o teismai 97 proc. atvejų išduoda leidimus vaiko apsaugojimui. Sunku tikėti, kad teismai nežino, ką daro.

Šiaip ar taip verta priminti, kad Statistikos departamento duomenimis 2017 metais dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 1365 vaikai, iš jų 6 mažyliai žuvo. Jie žuvo ten, kur turėjo būti saugiausia – namuose.

Klausimas: kokioje konkrečioje šeimoje vaikai buvo paimti tik už vieną tėvų klaidą? Kauno atvejis negali būti įvardijamas pavyzdžiu, nes toje situacijoje tėvai patys pripažino naudojantys fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę ir ilgai nesutiko keisti elgesio.

3 mitas: Lietuva nuėjo Norvegijos keliu - tai netiesa

Norvegija labai nepagrįstai demonizuojama, tarsi tai būtų šalis, kur galiotų griežčiausia vaiko teisių apsaugos sistema, o Lietuva kaltinama neva nuėjo ar netgi kažkieno buvo nuvesta Norvegijos keliu. Nieko panašaus. Jeigu Norvegijoje būtų taip prastai, lietuviai nevyktų ten darbuotis su savo šeimomis.

Lietuva ne tik kad nepasirinko Norvegijos modelio, tiesą sakant, mes paprasčiausiai neįkąstume to finansiškai. Be to, Lietuva nutolo nuo Norvegijos modelio pasirinkusi centralizuoti vaiko teisių apsaugą – Norvegijoje už vaiko teises yra atsakingos savivaldybės.

Jeigu budinčių globotojų atsiradimas yra laikomas panašumu į Norvegijos sistemą, tai priminčiau, kad tokių šventą misiją atliekančių žmonių ieško visa Europa. Neatsitiktinai ir popiežius Pranciškus vizito Lietuvoje metu vieną programos dalį dedikavo įtėviams ir globėjams kartu su jais melsdamasis Aušros vartuose.

Nors vaiko teisių apsaugos sistemų analizės Europiniu lygmeniu trūksta, tačiau 2015 m. Europos socialinės gerovės politikos ir tyrimų centro ekspertai Stefania Ilinca, Kai Leichsenring, Eszter Zolyomi ir Ricardo Rodroguez publikavo tyrimą ir palygino kai kurių Europos šalių vaiko teisių apsaugos sistemas – analizė atlikta su įžvalgomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais, skirtais Serbijai. Straipsnis vadinasi „European protection systems in the areas of childcare and long-term care: good practices and lessons learned“.

Kai lyginamas ne šeimoje augančių vaikų skaičius 1000-iui šalies gyventojų, tai daugiausia vaikų globojama Rumunijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Lenkijoje ir Norvegijoje.

Mažiausiai vaikų 1000-iui gyventojų globojama Italijoje, Ispanijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Kai lyginami absoliutūs skaičiai, tai Lenkijoje iš viso 2014 metais buvo globojama 77 tūkst. vaikų, Norvegijoje 2013 metais – 10 tūkst. Skaičius skiriasi 7,7 karto.

Lenkijoje yra apie 37,9 mln. gyventojų, Norvegijoje – 5,2 mln. Skaičius skiriasi 7,2 karto. Regis, statistiškai situacija abiejuose šalyse labai panaši, nors Lenkiją mums bandoma pateikti kaip pavyzdį, o Norvegiją – kaip baubą.

Tiesa, Ispanijoje, Lenkijoje, Italijoje neretai vaikus globoja giminaičiai, o Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Norvegijoje giminaičių globa yra retesnis reiškinys.

Lietuvoje iš viso yra globojami ar rūpinami 8288 vaikai. Didžioji jų dalis neturi tėvų, tėvai jų yra atsisakę arba tėvų teisės yra teismo sprendimu apribotos neterminuotai. Apie 75 proc. visų šeimoje globojamų ar rūpinamų vaikų yra globojami artimųjų giminaičių, šeimos draugų, kaimynų ir kitų su vaikais emociniais ryšiais susijusių asmenų. Iš visų globojamų vaikų 1935-iems vaikams nustatyta laikinoji globa – tai reiškia, kad ateityje šiems vaikams bus nustatyta arba nuolatinė globa, arba jie grįš pas tėvus.

Bėgant metams Lietuvoje laikinai globojamų vaikų skaičius išlieka panašus: 2013 metais laikina globa nustatyta 2143 vaikams, 2014 metais – 1916, 2015 metais – 1880, 2016 metais – 2241, 2017 metais – 2524, 2018 metais – 1935 (iki lapkričio 30 d.).

Naujoji vaiko teisių apsaugos sistema pradėjo veikti šių metų liepą. Nėra jokių požymių, kad laikinosios globos nustatymo skaičiai skirtųsi nuo ankstesnių metų praktikos.

Klausimas: kas konkrečiai Lietuvos vaikų teisių apsaugos sistemoje yra panašaus į Norvegijos? Kokiose šalyse dar egzistuoja šis panašumas? Pagrįskite įrodymais.

4 mitas: vaikų globa yra verslas – netiesa

Dar vienas platinamas mitas ypatingai žeidžia visus mąstančius ir vaikų kančiai neabejingus žmones – tai globėjų pastangų suniekinimas metant niekuo nepagrįstą frazę „čia juk verslas“. Jeigu tai toks nuostabus verslas, kodėl visoje Lietuvoje turime tik 177 laikinuosius globotojus ir tik 158 šeimas, pasirengusias globoti vaikus savo šeimose? Jeigu tai tokie nuostabūs pinigai, kodėl vaikai vis dar globojami vaikų namuose ir kitose institucijoje, kuriose jie nepajus, kas yra meilė ir šeimos gyvenimas?

Deja, jeigu kas pasidomėtų, tai sužinotų, kad budintys globotojai per mėnesį gauna ne mažesnę nei minimalią mėnesio algą ir turi būti pasirengę priimti vaiką dieną-naktį, ryte-vakare. Tai reiškia, jog toks žmogus negali dirbti kito darbo, nes visuomet turi būti pasirengęs, o gauna vos 400 eurų „ant popieriaus“, nors savivaldybės gali mokėti daugiau. Gali, bet ne visada moka.

Globėjų šeimoje (nemaišyti su budinčiais globotojais) augančiam vaikui yra mokama 152 eurų globos išmoka, taip pat vaiko pinigai, o pačiai šeimai – 152 eurų tikslinis priedas už kiekvieną vaiką. Iš šių pinigų jie gali susimokėti ir mokesčius. Savivaldybės gali mokėti papildomus pagalbos pinigus, bet iš 60-ies savivaldybių 2017 m. juos mokėjo vos 16.

Jeigu manote, kad tai dideli pinigai, tuomet labai rekomenduoju susisiekti su savo savivaldybe, praeiti specialią programą, skirtą globėjams, ir imtis globoti vaikus be tėvų. Globėjų ir budinčių globotojų Lietuvoje labai trūksta, todėl tik džiaugsimės, jeigu papildysite gretas.

Klausimas: kiek naujų šeimų per pastaruosius metus pradėjo verstis „šiuo verslu“? Kiek konkrečiai jūsų savivaldybėje mokama budinčiam globotojui? Jeigu tai toks „pelningas verslas“, kodėl jūs juo nesiverčiate?

5 mitas: nuo smurto apsaugomi vaikai dingsta neaišku kur – tai netiesa

Gyventojams kyla ir klausimų, kur atsiduria vaikai, kurie teismo sprendimu laikinai yra atskiriami nuo, įtariama, smurtavusių tėvų. Šis klausimas gali būti atsakomas labai lengvai.

Dažniausiai bandant apsaugoti vaiką jam yra ieškoma prieglobsčio giminaičių arba šeimai artimų draugų namuose.

Iš visų atvejų, kai vaikui buvo nustatytas 2 grėsmės lygis, 289 atvejais vaikai laikinai buvo apgyvendinti pas giminaičius, 54 – pas emociniais ryšiais susijusius asmenis, 16 – pas kitą iš vaiko tėvų, kai tėvai išsiskyrę, 8 – pas vaiko seserį/brolį globojančias šeimas, 133 – pas budinčius globėjus, 13 – šeimynoje, 25 – kitose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, 67 – ligoninėje. Deja, bet 287 vaikai apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes globėjų Lietuvoje labai trūksta.

Kiekvienas apsaugotas vaikas yra žinomas, kiekvieno gyvenamoji vieta aiški. Jeigu kas nors nutiktų bent vienam, visi žinotume.

Klausimas: kiek konkrečiai vaikų dingo per šiuos metus?  Iš kurių globėjų, institucijų?

Kitas šio mito aspektas – vaikai dingsta užsienyje. Tai taip pat netiesa.

Užsieniečiai vaikus gali įvaikinti tik tuo atveju, jeigu lietuvių šeimos jų neįsivaikina. Pirmiausia vaikai siūlomi įvaikinti pasirengusioms lietuvių šeimoms. Jei per šešis mėnesius neatsiranda šeima galinti vaiku pasirūpinti pradedama organizuoti ikiteisminė tarptautinio įvaikinimo procedūra. Iš 2017 m. 47 įvaikintų užsienyje vaikų, 20 buvo vaikai su negalia, 8 brolių/seserų grupės (po 2-3 vaikus) ir 7 vaikai, vyresni nei aštuonerių metų amžiaus. Tokių vaikų, deja, lietuviai beveik neįvaikina, tačiau ar jie nenusipelno gyventi šeimose?

Nei tarnyboms, nei vaiką įvaikinančiai užsieniečių šeimai jokie pinigai nemokami. Įvaikinusiai šeimai atstovaujanti įvaikinimo institucija arba užsienio šalies valstybės institucija privalo teikti Lietuvai grįžtamąją informaciją, kaip vaikas integruojasi į šeimą, kokios jo gyvenimo sąlygos, kaip vyksta vystymasis, kokia sveikata. Informacija siunčiama ne tik raštu, bet ir vaizdu: siunčiamos nuotraukos, vaizdo įrašai. Per pirmuosius dvejus metu po įvaikinimo informacija teikiama 2 kartus per metus, kitus dvejus metus – kartą metuose, po ketverių metų nuo įvaikinimo – kai to pareikalauja Lietuva.

Pabaigai

Puikiai suprantu, kad sąmokslų teorijų mėgėjų, o tuo labiau kūrėjų neįtikinsiu, bet labai viliuosi įtikinti mąstančius žmones ir reaguojančius į argumentus. Kartu noriu pabrėžti, kad tikrai matau dabartinės vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumus ir juos pripažįstu – šiuos trūkumus stengiamės ištaisyti Seime pateikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas.

Naujomis įstatymų pataisomis prioritetą teikiame pagalbai šeimos nariams bei apsunkiname galimybę paimti vaiką iš tėvų teismo sprendimu: prieš priimant tokį sunkų sprendimą bus privaloma taikyti laikinąją priežiūrą, kuri reiškia, jog vaiko saugumas turės būti užtikrinamas pasitelkus giminaičius, šeimos draugus arba laikinai iškeliant vaikui pavojaus nekeliantį vieną iš tėvų su vaiku į šeimos krizių centrą.

Tačiau turime sutarti visi dėl vieno dalyko: taip, kaip buvo, būti nebegali – visi turime dėti pastangas, kad smurto prieš vaikus ir, apskritai smurto šeimose, mažėtų.

 

Molėtuose padėkos vakare pagerbti budintys globotojai

Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų globos centre šiemet pirmą kartą vyko globotojams skirta padėkos šventė „Globa - geriausia vaikui dovana“. „Šis susibūrimas - puiki proga pasakyti ačiū globotojams, kurie, augindami savo vaikus po tėvišku sparnu glaudžia giminaičių, artimųjų vaikučius ar tuos, kurių tikrieji tėvai dėl tam tikrų priežasčių negali jais rūpintis,“ - susirinkusius sveikino globos centro direktorius Marius Baltuška.

Renginio moderatorė, direktoriaus pavaduotoja Žydrūnė Vaidachovičienė sakė nesitikėjusi, kad ateis bene visi kviesti globotojai ir kartu su direktoriumi M. Baltuška padėką ir rožės žiedą įteikė pirmajai budinčiai globotojai Molėtų rajone.

M. Baltuška trumpai prisiminė dabartinės veiklos priešistorę, džiaugėsi darbščiu Globos centro kolektyvu, kur pagalbą ir gerą žodį visuomet suranda ir išgirsta globotojai, įtėviai, vaikai.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovai apdovanojo globotojus. Globotojams taip pat įteiktos atminimo dovanos.

Renginyje buvo visko: jaudulio, džiaugsmo ašarų, o svarbiausia - šypsenų, palinkėjimų, dovanų. Vaikai gavo po saldžią dovaną, suaugusieji - po palinkėjimą ir rankų darbo dovanėlę. 

 

Vaiko teisių apsaugos specialistai susitikimo metu atsakė į Kauno rajono moterų krizių centro gyventojams rūpimus klausimus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji patarėja Sigita Mockienė atviro pokalbio pakvietė Kauno rajono moterų krizių centre gyvenančias mamas.

„Suprantu jūsų nerimą ir baimes. Tačiau jau vien tai, kad laikinuose namuose esate kartu su vaikais, rodo, kad norite pakeisti savo gyvenimą, kad dėl jų stengiatės. Palaikau jus,“ - kalbėjo S. Mockienė. 

Per ilgiau nei planuota užsitęsusį susitikimą patarėja sulaukė daugybės klausimų. Moterys klausė, ar vaiko nepriežiūra gali būti laikoma tai, jog sunegalavusiam vaikui nespėjama pakviesti gydytojo. Ar gali netekti vaiko, jeigu kas nors praneša, kad vaiko dantys netvarkingi.

S. Mockienė moteris nuramino paaiškindama, kad vaikų paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuomet, kai visos kitos jau nebepadeda, papasakojo apie vaiko teisių apsaugos sistemos naujoves, ragino iškilus sunkumams kreiptis pagalbos, ją priimti.

„Esu tikra, kad kai kuriuos mitus drauge pavyko sugriauti“, - pasibaigus susitikimui džiaugėsi patarėja.

Kauno apskrityje mažiau pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaiko teises

Lapkritį Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris apima Raseinių r., Kaišiadorių r., Kauno r., Kėdainių r., Jonavos r. ir Birštoną, pasiekė trečdaliu mažiau nei ankstesniais mėnesiais pranešimų apie galimai nesaugią aplinką vaikui. Ši tendencija stebima ir gruodžio pirmoje pusėje. 

Lapkritį skyrius gavo 111 pranešimų dėl galimai nesaugios aplinkos vaikui. Beveik pusei iš jų grėsmės vaikui lygis nenustatytas (įvertinus situaciją nebuvo nustatytas nei vienas aukštos rizikos veiksnys arba nenustatyti penki ir daugiau kitų rizikos veiksnių). Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė mano, kad statistika atspindi pamažu besikeičiančią padėtį. „Kinta požiūris į alkoholio vartojimą prie vaikų. Džiugina ir tai, kad suklupusios šeimos vis noriau priima pagalbą ir bendradarbiauja“, – kalbėjo N. Martišienė.

Didėjantis Kauno apskrityje nustatytų pirmojo grėsmės vaikui lygio atvejų skaičius rodo, kad platus spektras į pagalbą vaikui ir sunkumų patiriančiai šeimai orientuotų paslaugų veikia. Galima teigti, kad dėl to rečiau tenka taikyti kraštutines priemones – laikinai paimti vaiką iš šeimos.

82 atvejais praėjusį mėnesį specialistai įvertino pirmąjį grėsmės vaikui lygį, t. y. nustatyti galimi vaiko teisių pažeidimai ir įvertinta, kad šeimai reikalinga pagalba. Stebima ir analizuojama, ar teikiamos socialinės paslaugos konkrečioje situacijoje yra efektyvios: kaip keičiasi šeimos gyvenimo būdas, supratimas apie vaiko auklėjimą ir jo poreikius, vaiko interesų užtikrinimą. 

Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatytas 13-ai vaikų, tai reiškia, kad buvo iškilusi reali grėsmė jų saugumui, sveikatai ar gyvybei ir šeimoje vaikui likti buvo nesaugu. Kiekvienai šeimai, kuri sutiko, buvo arba yra teikiama intensyvi mobiliosios komandos specialistų, vėliau – atvejo vadybininko koordinuojama pagalba. Tikslas bendras –  sudaryti sąlygas vaikui kuo greičiau grįžti į savo namus.

N. Martišienės žodžiais, šeimos, kurių vaikams buvo reikalinga laikinai užtikrinti saugumą, šiuo metu turi galimybę atsitiesti su profesionalia psichologo,  kitomis pagal poreikį teikiamomis specialistų paslaugomis, tereikia jas priimti. 

Pranešimų skaičiumi lapkritį išsiskyrė Kėdainių r. Čia ir antrojo grėsmės vaikui lygio atvejų buvo nustatyta daugiausiai. Dėl šios priežasties Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai gruodį rengia tikslinius susitikimus su šiame rajone vaiko gerovės srityje dirbančiais specialistais. Bendruose susitikimuose ypatingas dėmesys skiriamas probleminių situacijų analizei.

Lapkričio mėnesį Kauno apskrityje grėsmės vaikui lygis vertintas iš viso 197 vaikams. Didžiąją dalį sudaro atvejai, kai dėl triukšmo dėl galimų konfliktų ar smurto artimoje aplinkoje ir girtavimo į šeimą atvykę policijos pareigūnai randa nepilnamečius, kuriais tuo metu tėvai pasirūpinti negali. 

Vaiko teisių apsaugos specialistų teigimu, ne paslaptis, kad beveik visos krizinės situacijos – besaikio girtavimo, smurtinių santykių pasekmės.  

Lapkričio 1-30 d. vertintų grėsmės lygių statistika

Bendruomenių veikla itin svarbi didinant vaiko teisių apsaugos veiklos efektyvumą

Vaiko teisių apsaugos kokybei reikšmingą įtaką daro prevencinė veikla, ypač tikslingai ją vykdant bendruomeniniu pagrindu. Tiesiogiai įtraukiant į vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą įvairius bendruomenių narius, tėvus, pačius vaikus, globos ir ugdymo įstaigas - garantuojamas ne tik  informacijos objektyvumas, bet ir reikiamos sąlygos pačios visuomenės apsisprendimui dalyvauti procese.

Žinoma, ne mažiau svarbus vaidmuo tenka ir politikams, vaiko teisių sistemos partneriams ir pačiai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Tai yra aktualu ir Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus veikloje. 

Aktyviai tęsiamas bendravimas su Marijampolės regiono tėvais. Kazlų Rūdos savivaldybės Bagotosios pagrindinės mokyklos visuotiniame tėvų susirinkime susirinkę supažindinti su Tarnybos veikla. Susirinkimo metu Kazlų Rūdos vaiko teisių specialistai tėvus detaliai supažindino su vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčiais, atsakė į tėvams rūpimus klausimus. Šiame susirinkime labai aktyviai dalyvavo ir patys tėvai. Jie noriai dalinosi savo gerąja patirtimi ir praktika, siekiant tinkamai drausminti vaikus ir prevenciškai daryti įtaką jų elgesiui nenaudojant jokių prievartos formų.

„Pokalbio metu buvo akcentuota tarpinstitucinė, mokyklų ir tėvų bendradarbiavimo svarba, siekiant sudaryti reikiamai saugias sąlygas vaikams ne tik mokykloje, bet ir šeimoje bei viešojoje aplinkoje. Aptarta tėvų aktyvaus dalyvavimo mokyklos gyvenime svarba vaiko sėkmingai raidai, jo individualiems pasiekimams ir mokymosi motyvacijai,“ – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Burbaitė.

Siekiant aktyviau į vaiko teisių apsaugos veiklą įtraukti bendruomenių atstovus Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos seniūnijoje buvo organizuotas tikslinis susitikimas su aktyviais vietinės bendruomenės nariais. Šiame susitikime dalyvavo Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kalvarijos savivaldybėje specialistai, Kalvarijos savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius.

Susitikimo metu Sangrūdos seniūnijos bendruomenės atstovams pristatyta esama vaiko teisių apsaugos situacija Kalvarijos savivaldybėje, akcentuota bendruomenės narių aktyvumo užkertant kelią galimiems vaiko teisių pažeidimams svarba ir naudingumas. Kartu aptartos pasireiškiančios problemos ir sunkumai vykdant vaiko teisių apsaugos veiklą šioje savivaldybėje, pristatant ir aptariant galimus bei būtinus prevencinius bendruomenės veiksmus, siekiant apsaugoti vaikus. Tuo tikslu, bendruomenės nariai buvo supažindinti su pagalbos vaikui ir šeimai organizavimu savivaldybėje, siekiant mažinti galimas grėsmes vaikams.

Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namuose vyko tikslinis įvairių institucijų atstovų, susijusių su vaiko teisių apsaugos veikla, susitikimas su globojamais vaikais. Šiame susitikime dalyvavo Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone specialistai, Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų vadovė ir socialiniai darbuotojai, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato atstovas.

Su globojamais vaikais kalbėta apie vaiko teisių pažeidimų atpažinimą, pagalbos formas, aptartos situacijos, kylančios ir dėl pačių vaikų galimai netinkamo elgesio, būdai joms išvengti. Vaikų dėmesį ypatingai patraukė policijos pareigūnės Vilijos Grybauskienės pasakojimas apie laisvalaikio užimtumą Vilkaviškyje, skatinant išmėginti save Šaulių būrelyje ir policijos mokyklėlėje vaikams.

Susitikimai su atskirų Marijampolės regiono bendruomenių atstovais formuoja vienodai atsakingą požiūrį į vaiko teises ir jo interesus. „Organizuojant prevencinį darbą su vaiku ir jo šeima, vaiko situacija dažnai išsispręstų nelaukiant krizinių situacijų stadijos. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir ateityje planuoja skirti reikiamą dėmesį bei aktyvumą, organizuojant tokio pobūdžio susitikimus su tėvais, ugdymo įstaigų, globos namų darbuotojais, seniūnijų bendruomenių nariais ir pačiais vaikais, sudarant galimybes mažinti ar net visiškai išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų,“ – teigia vedėja D. Burbaitė.

Vaikų dienos centro auklėtiniai supažindinti su Tarnybos veikla

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos specialistai lankėsi Petrašiūnų vaikų dienos centre. Vaikams buvo pristatyta Tarnybos veikla, akcentuota vaiko teisių gynėjo darbo specifika, diskutuota apie vaikų teises ir pareigas, kurios apibrėžtos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei priminta, kur jiems reikėtų kreiptis pagalbos, ištikus bėdai.

Susirinkusieji buvo itin smalsūs ir aktyvūs: jie dėmesingai klausėsi specialistų pasakojimo, uždavinėjo aktualius klausimus, energingai teikė atsakymus. Nors Petrašiūnų dienos centrą lanko tik pradinių klasių moksleiviai, vaiko teisių apsaugos specialistai žavėjosi mažųjų išmintimi, tiksliomis žiniomis apie savo teises ir pareigas bei supratimu, kuo visuomenei svarbus Tarnybos specialistų darbas.

Petrašiūnų vaikų dienos centro socialinė darbuotoja Giedrė Misevičiūtė džiaugėsi vaiko teisių apsaugos specialistų apsilankymu ir prasmingai praleista popiete, kurios metu vaikai praturtino savo turimas žinias bei turėjo išskirtinę progą pažinti specialistus, besirūpinančius jų teisių apsauga ir gerove.

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos specialistai vaikų dienos centro auklėtiniams buvo paruošę ir kūrybinę užduotį – vaikų buvo paprašyta sukurti po kalėdinį atviruką, skirtą Tarnybos darbuotojams artėjančių švenčių proga. Vaikai, pasitelkę savo fantaziją ir kūrybiškumą, skyrė specialistams pačius šilčiausius linkėjimus ir išradingus piešinius.

Susitikimo dalyviams buvo įteiktos atminimo dovanos - kuprinės su Vaiko teisių apsaugos tarnybos simbolika bei "Vaiko Konstitucijos" knygelės.

Pateikiame situacijos apie mergaitės įvaikinimą įtėviams iš Naujosios Zelandijos išaiškinimą

Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie dešimtmetę kaunietę, skubiai ruošiamą įvaikinimui į Naująją Zelandiją. Žiniasklaidoje skelbiama: „Nė žodžio angliškai nemokanti mergaitė savo naujuosius namus matė tik nuotraukose. Naujosios Zelandijos gyventojai būsimos įdukros gyvai nėra matę, tačiau yra visiškai tikri, kad Lietuvos teismas priims jiems palankų sprendimą. Dešimtmetę pusmetį globojo bendraamžę savo dukterį auginanti moteris. Pasak kaimynų, mažylę ji ketino įsivaikinti. Mergaitei viskas nupirkta, į baseiną Druskininkuose veždavo. Ji ją kaip savo antrą dukrą augina. Ji turi ir dukrą, ir sūnų, bet ir ją mylėjo kaip antrą savo dukrą, – pasakojo netoli šeimos gyvenanti moteris. – Ji norėjo ją įsivaikinti, bet jai neleidžia, jai tik globa buvo paskirta.“

Pateikiame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos situacijos išaiškinimą.

Mergaitė yra 2009 m. gimimo, ji nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja technologijų pagalba (susirašinėja, bendrauja IT programų pagalba, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija, mergaitė mokosi anglų kalbos).

Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą.

Naujoji Zelandija visiškai nėra susijusi su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka. Taip pat įvaikinimo organizavimo procedūros nuo š. m. liepos 1 d., kaip ir iki pertvarkos, vyksta pagal galiojantį ir iki tol galiojusi teisinį reglamentavimą (Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas bei kitus nacionalinės teisės aktus). Tarptautinis įvaikinimas vykdomas tik per Užsienio valstybės instituciją, įgaliotą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje (toliau – įgaliota užsienio valstybės institucija).

Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nepriimami užsienio valstybių institucijų nauji prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo. Šiuo metu akredituotos mūsų šalyje užsienio valstybių institucijos, pasibaigus jų akreditacijos laikotarpiui, gali pratęsti tarptautinio įvaikinimo veiklą. Šiandien Lietuvoje veikia 10 akredituotų užsienio valstybių institucijų, iš jų 4 Italijos, 2 JAV ir po vieną Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos įgaliotą instituciją.

Daugiau informacijos apie akredituotų užsienio valstybių institucijų įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje pratęsimą galima rasti čia: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-162 patvirtintame Įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo akredituotoms užsienio valstybių institucijoms tvarkos apraše (Žin. 2005-06-11, Nr. 73-2668, Žin. 2012-01-12, Nr. 7-218).

Vaikas gali būti siūlomas įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (mergaitė apskaitoje laukia galinčios įvaikinti Lietuvos šeimos nuo 2015 m. balandžio mėn., o nuo 2016 m. rugpjūčio siūloma tarptautiniam įvaikinimui) nebuvo rasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, gyvenanti Lietuvoje, galinti globoti ar įvaikinti šį vaiką. Taigi prioritetas visada suteikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne įvaikinimui užsienyje. Tarptautinis įvaikinimas organizuojamas tik gavus vaiko globėjo pritarimą  (kuris, be abejo, yra suderintas su vaiko nuomone ir noru) bei gavus Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.

Vaiko globėjas (šiuo atveju institucija) pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Mergaitės tėvas miręs, motinai 2015 m. neterminuotai apribota motinos valdžia.

Šiuo metu mergaitė turi dvi nepilnametes seseris, viena jų globojama Lietuvos Respublikos piliečių šeimoje, kita auga kartu su norima įvaikinti mergaite globos institucijoje. Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu Norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nei vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnį nei 6 metų vaiką.

Moterys, kurios komentuoja straipsnyje, viena iš jų savanoriauja globos institucijoje (bendruomeniniuose vaikų globos namuose), kita yra kaimynė ir draugė savanorės (pasak Globos namų socialinio darbuotojo). Mergaitė nėra nei globojama moters šeimoje, nei svečiuojasi nustatyta tvarka, tiesiog apsilanko pas savo bendraamžę (draugę).

Teismas, nagrinėdamas įvaikinimo bylą, patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir, ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis numatytas 2019 m. sausį. Šeima taip pat atvyksta į Lietuvą kitų metų pirmomis dienomis tikslu susipažinti, pabendrauti su vaiku ir, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, spręsti klausimą dėl tolimesnio gyvenimo kartu.

Vaikas anglų kalbos mokosi nuo antros klasės, be to, susitikimuose su įtėviais bendrauja vertėjai.

Tarnybų atstovų susitikimas Ukmergėje: kad bent vienas vaikas būtų laimingas

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono specialistai apsilankė Ukmergės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Su Tarnybos viršininku Dainiumi Vyšniausku vaiko teisių apsaugos specialistai aptarė gelbėtojų teikiamą pagalbą specialiosioms tarnyboms, akcentavo tarpusavio bendradarbiavimo svarbą ne tik vykstant į iškvietimus, bet ir vykdant įvairias prevencines akcijas.

„Stiprinant organizacijų produktyvų bendradarbiavimą – laimi kiekvienas visuomenės narys“, – susitikimo metu sakė Audrius Petuška, l. e. patarėjo pareigas Ukmergės rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje.  

Susitikimo metu išsakyta idėja susivienyti ir kalėdiniu laikotarpiu Ukmergės globos centro laikinosios globos grupėje gyvenantiems vaikams organizuoti bendrą renginį, kurio metu vaikai galėtų apsilankyti priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, susipažinti su ugniagesių gelbėtojų kasdienybe. „Džiugu, kad Tarnybos darbuotojai visuomet mielai palaiko ir prisideda įgyvendinant vaikų svajones“, – sakė D. Vyšniauskas.

Ukmergės rajono VTA skyriaus darbuotojai džiaugiasi nauja draugyste, kuri ateityje, tikėtina, atneš dar daugiau teigiamų rezultatų, kuriant saugią aplinką tiek vaikams, tiek ir visai visuomenei.   

X