Naujienos

Šilalėje didelis dėmesys skiriamas globojamų vaikų psichologinei būklei

Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąją specialistę Šilalės rajone su kitų institucijų darbuotojais į pasitarimą sukvietė bendradarbiavimo klausimai, skirti užtikrinti kuo kokybiškesnes paslaugas teikiant laikinąją globą (rūpybą) rajone. Vienas pagrindinių diskusinių klausimų – psichologo vaidmens svarba, ruošiantis vaiko laikinosios globos procesui.

Dažnam vaikui, kuriam dėl tam tikrų priežasčių su biologiniais tėvais gyventi tapo nebesaugu ir dėl to jam reikėjo laikinai pakeisti aplinką, adaptaciniu laikotarpiu ir po jo psichologinė parama yra tikrai naudinga. Psichologas, turėdamas įrankį - reikalingas kompetencijas, gali būti puikus padėjėjas vaikui išgyvenant besikeičiančio gyvenimo laikotarpį.

„Esame turėję atvejį, kuomet prieš patekdamas pas laikinus globėjus, vaikas pirmiausiai buvo išklausytas psichologo, jam suteikta psichologinė pagalba. Rezultatas buvo stebėtinai puikus, nes psichologas, pasitelkdamas savo gebėjimus ir žinias, vaiką tam tikra prasme „nugesino“ ir paruošė. Į laikinųjų globėjų namus vaikas atvyko daug ramesnis nei buvo paimtas iš savo tėvų namų, todėl manau, kad psichologo įtraukimą į vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos procesą reiktų taikyti ir kitais atvejais“, - siūlė Šilalės rajono socialinių paslaugų namų Globos centro darbuotoja Birutė Gudauskaitė-Girčė. 

Taip pat pabrėžti ir psichologų kaitos vaikui trūkumai. „Labai svarbu pasirūpinti, jog vaikas lankytųsi to paties psichologo konsultacijose, mat iki dabar yra pasitaikę ir kitokių atvejų. Pavyzdžiui, apsilankęs keturiose vieno psichologo konsultacijose ir užmezgęs su psichologu ryšį, leidžiantį atvirai kalbėti apie esamas problemas, vaikas sunkiai prisileidžia kitą psichologą, pas kurį jam paskirta penktoji konsultacija. Sudėtinga ne tik todėl, kad tai naujas žmogus, kurį vaikas turi iš naujo prisijaukinti, tačiau ir todėl, kad besiblaškant tarp specialistų, sustoja vaiko terapija ir pokytis. Visgi reikia nepamiršti, kad vaikai, su kuriais mes dirbame, yra jautresni aplinkai ir atsiverti naujam žmogui jiems ne visada yra paprasta. Turime orientuotis į vaiko gerovę, o ne į „pliuso pasidėjimą“ savo atžvilgiu“, - argumentavo B. Gudauskaitė-Girčė.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Šilalės rajone Jolanta Kvietkauskienė akcentavo ir globojamiems vaikams pasitaikančių patyčių problematiką, dėl kurios jau po mėnesio prasidėsiantys mokslo metai kai kam kelia didelę įtampą ir baimę. „Mums žinomu konkrečiu atveju yra reikalinga ne tik psichologo, tačiau ir savivaldybės administracijos švietimo skyriaus, pačių ugdymo įstaigų pagalba. Stengsimės, kad patyčios netemdytų vaikų noro eiti į mokyklą ir siekti joje gerų rezultatų“, - kalbėjo vyriausioji specialistė Šilalės rajone.

Susitikime kalbėta ir techniniais klausimais - aptartas dalyvavimas globos peržiūros posėdžiuose. „Prieš susirenkant į globos peržiūros posėdžius, siūlyčiau specialistams susitikti arba susiskambinti ir tarpusavyje aptarti konkrečius atvejus, dėl kurių bus rengiami posėdžiai. Norėtųsi iš anksto išsakyti bei išgirsti pozicijas, tam, kad priimtume vieningus sprendimus dėl globos ir neliktų nesusikalbėjimo girdint klientams. Dabar neretai pasitaiko situacijų, kada posėdžių metu specialistų nuomonės išsiskiria, o tai, sutikite, iš šalies neatrodo labai profesionaliai“, - J. Kvietkauskienė siūlė gerinti globos peržiūros posėdžių kokybę.

Anot Jolantos Kvietkauskienės, tokie susitikimai yra naudingi, todėl juos planuojama organizuoti reguliariai. Specialistė padėkojo susitikimo dalyviams, t. y. Šilalės rajono socialinių paslaugų namų direktoriui ir Globos centro darbuotojoms už geranorišką bendradarbiavimą, operatyvią pagalbą bei palinkėjo susirinkusiems sėkmingo darbo ateityje, užtikrinant pagalbą globojamiems vaikams ir globojančioms šeimoms.

 

Vaiko atstumti tėvai. Kur ieškoti priežasčių?

Vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai teigia, kad išsiskyrusių šeimų vaikai neretai atsisako bendrauti su vienu iš tėvų. Kokios priežastys lemia tokį vaiko sprendimą?

„Mano darbo praktikoje yra toks atvejis, kai mažametis vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su vienu iš tėvų. Įvardyti tokio elgesio priežastį sunku. Problema ta, kad abu tėvai, ilgą laiką, priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, jų konfliktas užsitęsė, susiformavo neigiamos nuostatos vienas kito atžvilgiu, o tai daro poveikį vaikui. Mes – vaikų gynėjai stengiamės, kad vaikas kuo mažiau patirtų streso, įtampos ir bendrautų su abiem tėvais, tačiau mūsų vienų indelio nepakanka, reikia, jog tai suprastų ir tėvai“, - teigė Rima Kundrotienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vyriausioji specialistė.

Neretai nesusipratimai kyla dėl vaiką auginančio vieno iš tėvų netinkamos įtakos, dėl kurios vaikas nustoja bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu arba motina, jaučia jam priešiškumą. Šis procesas gali tęstis metų metais, sukelti psichologinį sutrikimą, vadinamą Tėvų atstūmimo sindromu. Šis sindromas būdingas vaikams, kurių tėvai išsiskyrę ir nesutaria dėl vaiko globos, tačiau sindromas gali paveikti net ir su abiem tėvais gyvenančius vaikus. 

„Tenka pripažinti, kad dažniausiai aptariamas problemas lemia kelios priežastys: tėvų nesusikalbėjimas, ambicijos, vaikų nuteikinėjimas, siekiant pakenkti buvusiam sutuoktiniui. Labai svarbu patirtas vieno iš tėvų netinkamas elgesys šeimos narių atžvilgiu, gal net smurtas. Taip pat vieno iš tėvų  nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymas ilgą laiko tarpą, nes tai sąlygoja tarpusavio ryšio su vaiku susilpnėjimą arba jo išnykimą. Tačiau nepaisant tėvų tarpusavio santykių, vaikas turi jaustis svarbiu abiem tėvams vienodai, žinoti, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami, kad abu juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Svarbiausia yra vaiko interesai ir savijauta“, - mintimis dalinosi Renata Kruk, Alytaus apskrities VTAS Alytaus rajone patarėja.

Civiliniame kodekse numatyta, jog vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas.

Anot vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų, tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina tvarkos ir nenorą bendrauti, būtina įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis, ar vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus.

„Vaiko nuomonė, sprendžiant bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu arba motina tvarką, yra viena iš svarbiausių aplinkybių, tačiau tenka pripažinti, jog ne visa lemianti. Dėl jauno amžiaus ar patirties stokos vaiko sprendimas gali būti nepagrįstas arba pagrįstas brandos stokojančiomis emocijomis“, - teigė patarėja.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakęs, kad jei vien tik vaiko norai būtų pagrindas nustatyti tėvų ir vaikų bendravimo sąlygas, tai reikštų, kad nepilnametis gali pats priimti sprendimus dėl savo auklėjimo ir tėvų teisės į bendravimą liktų visiškai apribotos vaiko norų (2014-04-11 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-202/2014).

Tačiau, koks vis dėlto, VTAS vaidmuo susidarius tokiai situacijai, kai vaikas atsisako bendravimo su biologiniu tėvu arba motina, kaip rasti aukso vidurį, kad nebūtų pažeisti nei vienos pusės interesai?

Vaiko teisių apsaugos specialistai įsigilina į situaciją, bendrauja su vaikais, tėvais ar globėjais, įvertina aplinkybes. Taip pat inicijuoja atvejo vadybos proceso organizavimą, kurio tikslas rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus.

 

Budinčių globotojų šeimoje gyvenantis vaikas išlaiko artimus ryšius su savo biologiniais tėvais

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda susitikimo su LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centro globos koordinatoriais išgrynino bendro darbo tikslą – tuo metu, kai krizę išgyvenančios šeimos vaikas yra apgyvendintas jam saugioje aplinkoje pas budinčius globotojus, o su tėvais dirba mobiliosios komandos specialistai, turi būti užtikrinta, kad vaikas nenutrauktų ryšių, reguliariai matytųsi su savo biologiniais tėvais.

„Kai vaikas yra paimtas iš nesaugios aplinkos, mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų atlieka intensyvų darbą su suaugusiais šeimos nariais jos gyvenamojoje ar bet kurioje kitoje vietoje, kuri priimtina šeimai. Specialistų grupė teikia ir organizuoja į krizę patekusiai šeimai individualią ar grupinę psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą. Dirbant su šeima, vieno apsilankymo konsultacija gali trukti iki 2 val. ar net ilgiau, atsižvelgiant į šeimos poreikius. Bendradarbiaujame su atvejo vadybininkais, gydymo ir švietimo įstaigomis, socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais, kurie gali padėti būtent tai konkrečiai šeimai“, – mobiliosios komandos darbą pristatė mobiliosios komandos vyriausioji specialistė (psichologė) Eglė Belanoškienė.

Tęsdama susitikimą priklausomybės ligų specialistė Vesta Mintaučkienė teigė, kad dažniausiai žmonės noriai priima specialistų teikiamą pagalbą, tik retais atvejais jos atsisako. „Mama, tėtis supranta, kad bendradarbiavimas su specialistais – tai pirmas žingsnis siekiant panaikinti priežastis, dėl kurių jų vaikas laikinai apgyvendintas kitur. Norint tikslingai įvertinti esančias rizikas ir padėti šeimai, labai svarbu įsigilinti į visos giminės situaciją, tam tikrų elgesio priežasčių ieškoti iš kartos į kartą perduodamuose elgesio modeliuose“, – sakė specialistė.

Mobiliosios komandos specialistės vieningai sako, kad susitikimo su šeimos nariais metu stengiasi ne moralizuoti, o žmogų motyvuoti, atskleisti jo stipriąsias savybes, palaikyti žengiant kad ir mažiausią žingsnelį vaikų susigrąžinimo link.

Mobiliosios komandos socialinė darbuotoja Olga Rodzevičienė Globos centro atstovus supažindino su savo darbo veiklos tikslais, funkcijomis, specifika ir darbo su šeima eiga bei trukme, pasidalijo sėkmės pavyzdžiais. „Ne pirmomis dienomis, bet vėliau, jau artimiau susipažinę su šeimomis išgirstame nedrąsų jų pasidžiaugimą, kad vaikas iš šeimos buvo laikinai paimtas. Kodėl? Nes mama, tėtis jaučia, kad klimpsta į alkoholio liūną, tačiau patiems kreiptis pagalbos neužtenka ryžto, drąsos, gėda ar tiesiog nežino, nuo ko pradėti. Po intensyvaus darbo su šeima žmonės dėkoja už pagalbą, kuri buvo paskata pakeisti savo gyvenimo būdą. Būna, kad ir praėjus keturiolikai dienų (tai mūsų darbo su šeima terminas), bendraujame su toms šeimoms, susirašome, pasiskambiname paklausti, kaip sekasi. Pats maloniausias mūsų darbo momentas – kai vaikas greitai sugrįžta į teigiama linkme pasikeitusią savo biologinę šeimą “.

Iš nesaugios aplinkos paimtą vaiką, visų pirma, stengiamasi apgyvendinti pas artimus jo giminaičius, asmenis, susijusius emociniais ryšiais (kaimynus, šeimos draugus, krikštatėvius ir pan.), ir tik tokių neradus – budinčių globotojų šeimose. 

Anot LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centro globos koordinatorės Jolantos Puišienės, būtent jų globos centro patalpose vyksta budinčių globotojų šeimose augančių vaikų susitikimai su biologiniais tėvais. „Numatyta, kad vaiko susitikimas su biologiniais tėvais turi vykti ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę ir bent vieną valandą. Globos koordinatoriai keičiasi informacija su šeimos atvejo vadybininkais, o ir patys stebi, fiksuoja, kuriems tėvams sekasi šalinti priežastis, dėl kurių iš jų buvo paimtas vaikas (pavyzdžiui, gydosi priklausomybę, lanko pozityvios tėvystės kursus, ieško darbo). Tokiais atvejais tėvams siūloma pradėti dažniau susitikinėti su savo vaiku, – taip  stiprinant emocinį ryšį, tėvų asmeninį pasirengimą, tuo pačiu vaiko suvokimą, kad netrukus vėl galės gyventi kartu su savo mama, tėčiu. Tėvai, sparčiai keičiantys žalingą gyvenimo būdą į normalų, turi galimybę pasinaudoti ir svečiavimosi paslauga, t. y. kai biologiniai tėvai gali dienai ar pusdieniui vaiką parsivežti į savo  namus“, – sakė J. Puišienė.

„Viena svarbiausių užduočių mums – nesupriešinti trijų pusių: tėvų, vaikų ir budinčių globotojų. Nuo pat pirmų susitikimo valandų vaikams aiškiname, kad mes esame čia tam, kad padėtume jūsų tėvams ir jūs galėtumėt kuo greičiau sugrįžti į savo šeimą. Primename, kad ir budintys globotojai čia yra tam, kad jumis pasirūpintų tą ribotą laiką, kol tėvai įveiks šeimoje kilusius sunkumus. Sutinkame, kad ir vaikams, ir tėvams ši esama situacija yra labai sudėtinga, skausminga, tačiau paaiškiname, kas laukia ateityje, kokius žingsnelius įveikus vėl galės gyventi visi kartu ir gyventi geriau nei iki šiol. Tai išgirdus, vaikams tampa ramiau“, – aiškino globos koordinatorė Evelina Kaidanovič.

 

Labai svarbu, kad tėvai su vaikais susitiktų reguliariai, atvyktų pozityviai nusiteikę, blaivūs. Mažiausiai penki tėvų ir vaikų susitikimai vyksta globos centre, stebint darbuotojui. Jeigu abi pusės susitikimo metu gerai jaučiasi, pasimatymai gali būti ir dažnesni, tačiau per dažni susitikimai vaikus išvargina emociškai, tad nėra rekomenduojami. Globos koordinatoriai pastebi, kad pas budinčius globotojus augantys vaikai neprašo dažnesnių susitikimų su tėvais nei kartą per savaitę.

„Globos koordinatoriai, budintieji globotojai stengiasi kokybiškai ir kūrybiškai organizuoti vaikų užimtumą, aktyvų laisvalaikį: pasirūpina vasaros stovyklomis, o jeigu yra mokslo metų laikas – bendradarbiauja su mokyklomis, domisi, kokius būrelius, papildomą užimtumą gali pasiūlyti vaikams. Kai nusistovi aiški dienotvarkė, vaikai pasijunta saugiau“, – pasakojo globos koordinatorius Andrius Zinkus.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad skirtingų institucijų bendradarbiavimas padeda formuoti vieningą praktiką, o tuo pačiu – suteikti kokybišką kompleksinę pagalbą visiems šeimos nariams: ir suaugusiems, ir vaikams.

Kiekvienas vaikas turi teisę į supratimą ir meilę šeimoje

Ne paslaptis, kad neretai paaugliai maištauja. Kartais jie tai daro įsivaizduodami, kad suaugusieji nieko nesupranta ir bando pasaulį pertvarkyti savaip – ne visada klauso tėvų, vėluoja grįžti namo, susiranda juos palaikančių draugų, kartais pasiekia ribą, kuri tarp maišto ir nelaimės yra labai slidi. Tačiau paauglių maištas gali būti ne vien amžiaus ir mąstymo pokyčių sąlygotas elgesys.

Apie tai Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyr. specialistė Inga Baranauskė kalbėjo su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos atvejo vadybininke Lina Arkušauskaite. Pastebėta, kad vis dažniau maištauja ir vadinami geri vaikai – tokie, kurie niekada nekėlė problemų, kurių elgesiu patenkinta mokykla. Svarstyta, kaip galima padėti šeimai, kai paauglio elgesys tėvams kelia daug nerimo.

,,Tokiu atveju kyla klausimas – kas negerai šeimoje, jeigu paauglys laksto iš namų, nenoriai kalba su mama telefonu, atsikalbinėja‘‘,  – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Inga Baranauskė.

Po atvejo vadybos posėdžio apie tai kalbėta su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos atvejo vadybininke. Lina Arkušauskaitė sako, kad tikrai turi pavyzdžių, kai paauglys tampa probleminiu dėl tėvų kaltės. ,,Kai mama, viena auginanti paauglį, yra nuolat pikta,  grubi, priešiška vaikui, net šaiposi iš jo, nepalaiko jo gerųjų iniciatyvų, tokių, kaip noro vasarą įsidarbinti, tai kelia didelį nerimą ir matau poreikį padėti šeimai – tiek vaikui, tiek mamai‘‘,– sako Lina Arkušauskaitė, atvejo vadybininkė.

Tokiais atvejais skiriama atvejo vadyba ir aiškinamasi, kas negerai šeimoje. Sudaromas pagalbos planas, pasiūloma psichologo konsultacija. Būtina išklausyti tiek suaugusius šeimos narius, tiek vaiką, kodėl jis priešinasi, prieš ką maištauja.

,,Vaikas turi būti išgirstas, suprastas, palaikomos jo gerosios idėjos, aptariami jo norai ir sprendimai. Tėvai turi išgirsti vaiką, kai jis imasi kokių iniciatyvų, nori dirbti, sportuoti, leisti laisvalaikį su draugais. Kiekvieną vaiko norą reikia aptarti šeimoje. Tai daryti reikia tinkamai, jautriai, kad vaikas norėtų to dialogo‘‘, – sako Lina Arkušauskaitė, atvejo vadybininkė.

 Kartasi būna sunku į šeimą sugrąžinti santarvę. Atvejo vadybininkė pateikė pavyzdį, kai mama skundžias vaiku, kad šis maištauja, per ilgai vakaroja su, jos manymu, netinkama kompanija, tačiau pati yra priešiška vaikui, beveik nesikalba, o jeigu ką sako, tai būna ne pokalbis, o grubūs priekaištai, gal net patyčios. Ir nenuostabu, kad vaikas irgi tapo grubus, nepagarbus, vengia būti namuose. Tuo tarpu mokykloje jo elgesius niekas nesiskundžia.

,,Akivaizdu, kai vyras paliko šeimą, mama supyko ant vyro. Jos pyktis auga, ko gero, ir dėl to, kad vaikas bendrauja su tėvu, gauna pinigų, palaiko su juo ryšį. Tačiau šis pyktis, ardantis bendravimą ir vaiko svajones, neturi būti nukreiptas į vaiką. Šeimai reikia pagalbos‘‘, – sako Lina Arkušauskaitė, atvejo vadybininkė.

Šeimai siūloma psichologo konsultacija

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistė Inga Baranauskė sako, kad kalbant su šeimomis, kur paauglių maištas kelia nerimą, patarimas kartu paprastas, kartu sudėtingas.

,,Tik geru žodžiu, nuoširdžiais pokalbiais galima atkurti ryšį su vaiku. Tai nenutiks nei per valandą, nei per savaitę. Tačiau suaugusieji turi suprasti, kad jie atsakingi už vaiko gerą savijautą šeimoje. Visi vaikai unikalūs, jiems reikia padėti pagal jų poreikius, netgi tada, kai tai yra maištaujantis paauglys. Pirmiausia vaiką mylėti ir suprasti turi jo tėvai ‘‘, – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Inga Baranauskė.

,,Kelią į vaiko ir mamos širdį rasti sunku, ypač, kai karas šeimoje įsisiautėja, bet vaikas neturi kentėti. Jis turi būti mylimas ir suprastas‘‘, – sako Lina Arkušauskaitė, atvejo vadybininkė.

Pagalbos šeimai tarnyba ir Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai stengiasi tokioms šeimoms padėti. Išplėstas paslaugų spektras, paslaugas gauna daugiau tėvų, kai šeimoje nesutariama su vaikais, kai vyksta skyrybos.

,,Kai šeimai padeda specialistai, situacija, nors po truputį, bet gerėja. Kartais tai būna sunku, bet žinau ne vieną atvejį, kai visa šeima stengiasi, kalba atvejo vadybos posėdžiuose, lankosi pas psichologą, stengiasi sutarti šeimoje, o tai daro gerą įtaką vaikams‘‘, – sako Lina Arkušauskaitė, atvejo vadybininkė.

 

Tarnybos direktorė: "Socialiniai partneriai - tai papildomos galimybės ir idėjos"

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė susitikusi su Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijos atstovais aptarė bendradarbiavimo galimybes ir pasiektus rezultatus. 

Tarnybos vadovai pristatė artimiausius planus - aplankyti kiekvieną globėjų šeimą ir išklausyti tiek vaikus, tiek globėjus, ieškoti bendrų išeičių, kad savivaldybės užtikrintų būtinų paslaugų globėjams ir globotiniams prieinamumo klausimus.

Asociacijos atstovai pabrėžė, kad jų įgyvendintų, vienas svarbiausių, darbų buvo neseniai įsigaliojusios įstatymo pataisos, kuriomis ir vyresnius vaikus įvaikinusios šeimos gaus tas pačias socialines garantijas, kaip ir naujagimių susilaukusios šeimos.

Susitikime taip pat aptarta artimiausiu metu vykstančios Įtėvių šventės detalės, galimybės bendrai įgyvendinti komunikacijos projektus skatinančius globą, įvaikinimą, gerinančius visuomenės požiūrį į globos įstaigose gyvenančius vaikus.

Kelmės rajono Globos centro vadovė: ,,Kiekvienas vaikas turi augti šeimoje“

Kelmės rajone itin sklandžiai vyksta globėjų paieška ir mokymai. Tapti globėjais skatina ir motyvacija. Per maždaug metus pavyko daugiau nei pusę vaikų, augusių institucinėje globos įstaigoje, įkurdinti globėjų šeimose. Tai vienas sėkmingiausiai vykdomų pertvarkos projektų Lietuvoje.

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS), Globos centro, Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro specialistai, Kelmės rajono savivaldybės atstovai, projekto ,,Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ projekto vadovė Rugilė Ladauskienė, bei atsakinga už pertvarką Šiaulių regione, Pasvalio, Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone Egle Jurkutė susitiko, kad aptartų sklandų perėjimą nuo institucinės vaikų globos prie globos šeimose Kelmės rajone.

Pertvarkos ekspertė Eglė Jurkutė sako, kad Kelmės rajone šis procesas – vienas sklandžiausių Lietuvoje, nes per pusantrų metų daugiau nei per pusę sumažėjo vaikų, augančių institucinėje globos įstaigoje ir dauguma jų – pas globėjus šeimose.

,,Kelmės rajono Globos centras, dirbantis Vaiko ir šeimos gerovės centre, ko gero, pirmas centras, kuris jau ilgą laiką turi stiprią strategiją, skaičiavimus. Taip pat stiprus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir rezultatas toks, kad jie paruošė daug globėjų, motyvuoja juos dirbti ir jau yra globėjai, šeimose globojantys paauglius, ima globoti daugiavaikių šeimų vaikus visus iš karto, kas yra reta Lietuvoje. Tai yra pavyzdys ir kitoms savivaldybėms“, – sako projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.

Daugiau nei pusė institucijos globoje buvusių vaikų jau auga šeimose

 Globos centro atstovė ir  Vaiko ir šeimos gerovės centro vadovė Daiva Ignotaitė sako, kad institucinėje įstaigoje dar maždaug prieš pusantrų metų buvo globojami 47 įvairaus amžiaus vaikai, o pritraukus daugiau globėjų įstaigoje liko tik 11, dar dalis vaikų gyvena savivaldybės lėšomis įrengtuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Šiuose namuose  pagal šeimai artimos aplinkos modelį gyvena 8 tėvų globos netekę vaikai. Visi kiti yra globojami globėjų šeimose arba grįžo pas tėvus.

 ,,Didžiulę reikšmę šiems pokyčiams turėjo rajono savivaldybės vadovų ir tarybos narių požiūris. Jie ne tik palaikė Institucinės pertvarkos iniciatyvas, tačiau susitikimuose su rajono gyventojais patys aktyviai dalyvavo vaiko globos šeimoje viešinime, planavo ir finansavo šio proceso priemonių įgyvendinimą.  Didžiulę įtaką  turėjo administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjos patirtis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pagalba ir kitų tarpinstitucinio bendradarbiavimo narių komandinis darbas, kuris didino pertvarkos priemonių efektyvumą, lėmė geresnius darbo rezultatus ir tarpusavio supratimo ir bendravimo santykius. Dėl teisinės bazės pokyčių ir bendravimo su VTAS mažiau vaikų pateko į institucinę globą. Geru žodžiu turėčiau paminėti ir mūsų Globos centro specialistų pastangas. Pokyčiai yra į gerą. Siekiamybė – vaikai turi augti šeimos aplinkoje. Jeigu vaikui kurį laiką nėra gerai tėvų šeimoje, namais turi tapti aplinka, artima šeimai. Tai kertinis mūsų darbo akmuo“, –  sako Daiva Ignotaitė, Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorė.

 Globėjai Kelmės rajone yra paėmę net 5 vienos šeimos vaikus, dar keliose šeimose auga po 3 vienos šeimos vaikus.

,,Tai, kas vyksta Kelmės rajone, kalbant apie globėjų ruošimą ir rezultatus, yra Lietuvos geroji patirtis. Darbo stiprybė yra ta, kad kelios institucijos labai glaudžiai bendrauja. Turim vaikus, augančius šeimose ir situaciją, kurią galim pavyzdžiu pateikti kitoms savivaldybėms. Tai aiškus teigiamas rezultatas, kaip reikia susitelkti vaiko labui tarpinstituciniame lygmenyje‘‘,–  sako Eglė Jurkutė.  Pašnekovė paminėjo, kad kalbant apie Kelmės rajono gerąją patirtį svarbu paminėti Kelmės rajono merą Vaclovą Andrulį.  ,,Jo iniciatyva, nuolatinis domėjimasis, sutelkimas komandiniam darbui, palaikymas bei pagalba sprendžiant su vaikų ar neįgaliųjų institucinės globos pertvarka susijusius klausimus ir yra šio rajono stiprybė. Tai pavyzdys, koks turi būti rajono vadovas”, –  sako Eglė Jurkutė.

,,Be savivaldybės rūpesčio irgi reikalai nebūtų taip sparčiai pajudėję. Dabar puikiai kuruojamas Globos centras, kuris ir dirba svarbų darbą su globėjais, nuolat teikia pagalbą, paramą, palaikymą globėjams, surinkta komanda motyvuota, iniciatyvi, žingeidi ir tikinti, jog vaiko prigimtinis poreikis yra šeima, stabilūs santykiai ir ryšiai, tikras ir nesurežisuotas šeimos gyvenimas. Tai strateginio darbo rezultatas, kai numatoma, kiek reikia globėjų, budinčių globotojų, kiek ir kaip greitai juos įmanoma parengti, kokios reikalingos lėšos. Šis Kelmės rajono pavyzdys turi būti viešinamas ir dalijamas kaip geroji patirtis kitoms savivaldybėms, globos centrams ir visiems Lietuvos žmonėms‘‘,  – sako Rugilė Ladauskienė.

Šiuo metu Kelmės rajone yra paruošti 48 globėjai, kuriems dabar teikiamos paslaugos

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Laivienė sako, kad tapti globėjais motyvuoja savivaldybės skiriama parama globėjams. Paėmus į šeimą globoti tris vaikus, globėjams mokama socialinė išmoka 3 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio. Ji gali būti naudojama globėjo savanoriškojo socialinio draudimo įmokoms mokėti bei asmeninėms reikmėms.

Šeimai, globojančiai tris vaikus, išmokama vienkartinė 4 bazinių socialinių išmokų dydžio įsikūrimo pašalpa už kiekvieną globojamą vaiką. Iš šių lėšų vaikui pritaikomos gyvenimo sąlygos, įsigyjama jam reikalingų daiktų. Kiekvieną mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio parama kiekvienam vaikui, kuri naudojama vaiko poreikiams tenkinti.

Pritraukti globėjų pavyko ir darant kitus svarbius darbus. Susitikimo dalyviai akcentavo, kad reikėjo pastangų, kad būtų pasiektas aktyvus visuomenės pritarimas, daug kartų susitikta su bendruomenėmis, skleista informacija, kaip galima tapti globėjais, pasakota ir gerosios tendencijos, kas bus, kai vaikai užaugs šeimose, įgaus reikiamos socialinės patirties, išmoks svarbių šeimai kurti dalykų.

,,Tai yra investicijos į ateitį. Tie vaikai užaugs mūsų visuomenės nariais ir turėdami  stiprų gyvenimo įgūdžių pagrindą savo pozityviu gyvenimu grąžins visuomenei tą investiciją“, – sako projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.

Projekto ,,Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra‘‘ vadovė paminėjo, kad yra labai reti atvejai Lietuvoje, kurie yra Kelmės rajone, kad net keletas globėjų šeimų, kurie su globotiniais yra nesusiję giminystės ryšiais, imtų globoti po tris ar net penkis vaikus. Tai ir rajono savivaldybės vadovų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir kitų institucijų bendro gero darbo rezultatas. Jai pritarė ir visi susitikimo dalyviai.

Šiuo metu Kelmės rajone yra paruošti 48 globėjai, kuriems globos centro specialistai teikia paslaugas, įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai, yra planai įkurti dar vienus. Bendruomeniniai VGN taip pat garsėja savo puikiai organizuojamomis paslaugomis ir pritraukia daug besidominčių šių paslaugų kokybišku teikimu bei gerosios patirties sklaida.

Šiemet tėvai atostogų metu pajūryje elgiasi atsakingiau

Vasara – atostogų metas. Neretas Lietuvos gyventojas renkasi poilsį Lietuvos pajūryje. Tiems, kam patinka siautulinga aplinka atostogauja Palangoje, labiau mėgstantys ramybę – Šventojoje. Nors šiemet pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus Palangos miesto savivaldybės teritorijoje negaunama daugiau nei praėjusiais metais, bet vis dar išlieka tendencija, kad atvykę į kurortą, tėvai pamiršta atsakomybę ir pareigą tinkamai rūpintis atžalomis. Vaiko teisių specialistai pataria, kaip elgtis, kad atostogų metu būtų išvengta vaiko teisių pažeidimų.

„Džiugina tai, kad šiais metais pranešimų skaičius apie galimus vaiko teisių pažeidimus nedidėjo. Manome, kad tam įtakos turėjo įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimas bei žiniasklaidos priemonėse skelbiama informacija apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmus, užtikrinant vaiko teisių ir laisvių gynimą bei apsaugą. Net per vienas didžiausių kurorto švenčių, tokių kaip vasaros sezono atidarymas ir Joninės, nebuvo užfiksuota vaiko teisių pažeidimų ar nepriežiūros atvejų šeimose, atvykusiose pailsėti iš kitų savivaldybių ar gyvenančių Palangos mieste“, – sako Ilona Lingytė, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Palangos mieste.

Pasak I. Lingytės, iki vaiko teisių apsaugos sistemos reformos buvo gaunama ženkliai daugiau pranešimų iš policijos bei kitų asmenų apie paliktus, pasiklydusius, paimtus iš neblaivių tėvų, valkataujančius bei elgetaujančius vaikus, atvykusius iš visos Lietuvos, kuriais vaiko teisių apsaugos specialistai turėjo skubiai pasirūpinti, suteikiant jiems saugią aplinką.

Patarėjos teigimu, dažniausiai susiduriama su netinkama vaikų priežiūra, tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu ir smurto artimoje aplinkoje atvejais. Be to, pastaruoju metu didėja pranešimų skaičius  apie pažeidžiamas vaiko teises  bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina atvejais. Pastebima, kad daugėja sudėtingų situacijų, kai tėvai negeba geranoriškai susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos susitikimų su vaiku. Dažnai pamirštama, kad prioritetas yra vaiko gerovė ir pirmiausiai turi būti užtikrinami vaiko interesai, jo teisė maksimaliai bendrauti su abiem tėvais (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams).

 „Atvykusiems į kurortą tėveliams, patariame net trumpam nepalikti vaikų be priežiūros, ypač mažamečių, paisyti maudymosi jūroje taisyklių, laikytis įstatymų, griežtai draudžiančių viešoje vietoje vartoti alkoholį“, – pataria I. Lingytė.

Palangos miesto savivaldybėje nuo 2019 m. birželio 1 d. iki liepos 23 d. gauta 10 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš jų 5 atvejais vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, 5 atvejais nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis. Tuo tarpu nuo 2018 m. nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. iš viso gauta 17 pranešimų. Iš jų buvo 4 atvejai, kai vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, 12 atvejų nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 1 – nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Per praėjusią vasarą nustatyti 8 pirmojo grėsmės lygio vaikui atvejai, 1 – antrojo grėsmės lygio, 8 – grėsmės vaikui lygis nenustatytas.

Iššaukiantis vaiko elgesys dažnai byloja apie pagalbos poreikį

Marijampolėje susirinkę įvairių dirbančių su vaikais institucijų specialistai aptarė konkrečias pagalbos priemones Vaiko tėviškės namuose globojamiems vaikams. Kartu su vaiko teisių specialistais tartasi, kaip pagelbėti nuolat iš globos įstaigos pasišalinantiems, įvairius teisės pažeidimus darantiems paaugliams.

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės Sondra Šeršen ir Laura Stražnickė atkreipė pasitarime dalyvavusiųjų dėmesį į tai, kad globos įstaigoje gyvenantys vaikai galimai yra patyrę skaudžių ir neigiamų išgyvenimų, psichologinių traumų. „Ignoruodami visuomenėje nusistovėjusias taisykles, nepilnamečiai galimai siekia atkreipti suaugusiųjų dėmesį į savo problemas, kalba apie pagalbos poreikį“, - kalbėjo Marijampolės VTAS vyriausioji specialistė L. Stražnickė.

Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Vilija Danilevičė pastebėjo, kad į delinkventinį elgesį linkę nepilnamečiai yra nusiteikę prieš visuotinai priimtinas elgesio normas, jų elgesio požiūrio nekeičia ir galima administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Prokurorė Eglė Privenienė atkreipė dėmesį, kad dažnu atveju globos namų auklėtinius nusikalsti skatina buvę globos namų gyventojai, kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai, kadangi įstatymai numato švelnesnę atsakomybę nepilnamečių atžvilgiu.

Marijampolės VTAS skyriaus atstovės pažymėjo, kad būtina atrasti netinkamo vaikų elgesio priežastis, apsvarstyti aktyvesnį nepilnamečių užimtumo programų vykdymą, užtikrinti vaikų globos namų darbuotojų ir socialinių pedagogų kvalifikacijos kėlimą.

 „Vieningai sutarėme, kad globos namų auklėtinių elgesio problemos, minėtų vaikų užimtumas ir prevencinė veikla turi tapti pagrindiniu uždaviniu, o suinteresuotų institucijų veikla šioje srityje turi būti vienijama ir pagrįsta bendradarbiavimu“, - kalbėjo S. Šeršen.

 

 

X