Naujienos

Vaiko teisių gynėjai paskatino mažuosius išbandyti orientavimosi sporto trasą

Akcentuodama kiekvieno vaiko nevaržomas prigimtines teises, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) organizavo akciją “Mano teisė  judėjimo laisvė“. Kaune, Panemunės šilo parke, kone pusšimtis vaikų dienos centrų auklėtinių išmėgino savo vikrumą ir sumanumą šio sporto profesionalų parengtoje orientavimosi varžybų trasoje!

„Super!“, „žiauriai patiko!”, „ar dar bus tokių varžybų?“, vos gaudydami kvapą, bet susijaudinę ir laimingi dėl patirtų įspūdžių, orientavimosi sporto varžybų finišą kirto Kauno Maltiečių, Vilijampolės, Petrašiūnų ir „Tavo galimybė“ vaikų dienos centrus lankantys mažieji.

Vaikams reikėjo įveikti ne tik pusantro kilometro ilgio trasą, bet ir surasti joje pažymėtus kontrolinius punktus. Tai teko daryti vadovaujantis sporto žemėlapiais ir kompasais. Dauguma dalyvių šiuos prietaisus ir tokio pobūdžio varžybas išbandė pirmą kartą gyvenime.

„Anksčiau yra tekę matyti, kaip žmonės su žemėlapiais bėgioja miškuose, parkuose ar miesto gatvėse ir vis kažko ieško. Atrodydavo šiek tiek keistai, bet įdomiai. Dabar, kai sudalyvavau pats, jau žinosiu, kas čia per sportas“, mintimis dalijosi vienuolikmetis varžybų dalyvis.

Jam paantrino komandos draugė: „Buvo labai smaguDaug bėgiojom, ieškojom paslėptų punktų ir norėjom laimėti prieš kitas komandas. Buvom ir porą kartų susiginčyję, bet tuoj pat susitaikydavom, nes pykčiams neturėjom laiko.“

Vaikų sporto varžybos – energingas startas naujiems mokslo metams

Tai buvo tęstinio renginių ciklo, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas vis kitoms vaiko teisėms pažymėti, akcija. Pavasarį Tarnybos organizuotame masiniame vaikų šokyje “Mano teisė – šokio laisvė” išryškėjo mažųjų kūrybiškumas, asmeniniai gebėjimai ir meniniai talentai. Šįkart buvo siekiama įkvėpti vaikų sportinę dvasią, kurioje atsispindėtų jų ryžtas, atkaklumas, individualūs tikslai ir komandiniai pasiekimai.

Šios akcijos pagrindinis tikslas – pasitelkiant orientavimosi sporto šaką atskleisti kiekvieno vaiko prigimtines teises į laisvę, sveiką gyvenseną, prasmingą laisvalaikį ir asmeninių bei komandinių gebėjimų ugdymą. Šia akcija Tarnyba norėjo paskatinti ne tik vaikus, bet ir kitus visuomenės narius atkreipti dėmesį į sveiką gyvenimo būdą, sporto teikiamą naudą, komandinių žadimų daromą teigiamą įtaką vaikų lavinimui ir ugdymui. Norėta priminti ir apie artėjančius naujus mokslo metus, kuriuos vaikai turėtų pasitikti veržliai ir nuotaikingai.

„Tikimės, kad jūsų vasara buvo kupina įspūdžių ir gerų emocijų. Šios varžybos – smagus priminimas, kad artėjančiuose mokslo metuose laukiančius darbus ir užduotis galėsite įveikti tik ryžtingai nusiteikę ir atkakliai siekdami tikslo,“ varžybų dalyviams kalbėjo Kauno miesto VTAS vyr. patarėja Sigita Padrėzienė.

Akcija buvo vykdoma bendradarbiaujant su šio sporto entuziastais – Kauno orientavimosi sporto klubo „Takas” nariais, kurie specialiai šiam renginiui paruošė sporto trasą, papasakojo vaikams apie šio sporto šakos ypatybes, suteikė reikiamus atributus ir ragino vaikus ateityje papildyti orientavimosi sporto mėgėjų arba profesionalų gretas!

Vaiko teisių apsaugos specialistė: ,,Išsaugotas mamos ir vaiko ryšys – tai didžiausia pergalė ir darbo prasmė“

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) džiaugiasi didžiuliu pasiekimu. Kūdikėliui išsaugota mama, nenutrūko mamos ir vaiko ryšys. Jauna moteris atsisakė minčių palikti savo naujagimį. Gavusi pagalbą iš Šiaulių apskrities VTAS ir socialinių tarnybų jauna moteris sakė, suradusi gyvenimo prasmę – pati auginti savo vaiką.

,,Sužinoję, kad Kauno klinikose neišnešiotą vaikelį pagimdžiusi jauna mūsų apskrities gyventoja stokoja socialinių įgūdžių ir gal būt net ketina palikti vaikelį, suvienijom jėgas, kad to nenutiktų. Ir geranoriškas bendradarbiavimas davė rezultatus. Dabar, jau mėnuo, mama ir kūdikėlis yra kartu“ , – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Kad vaiko ir mamos ryšys stiprėtų vienyti jėgas reikėjo greitai

,,Ankstukas sparčiai stiprėjo, medikai, matydami, kaip jauna mama stokoja įgūdžių, nerimavo, apie tai pranešta Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Gavus šią žinią Šiaulių apskrities VTAS buvo daug susirūpinimo. Pažįstame šią jauną mamą. Ir jos šeimą žinome. Dar visai neseniai ji buvo probleminė paauglė iš nedarnios šeimos. Jų namuose tokių dalykų, kaip atjauta, meilė, šiluma, tvarka ir rūpestis niekada nebuvo. Prieš kelerius metus jauna mergina paslydo – vos sulaukusi pilnametystės pagimdė pirmą vaiką, bet jo neaugino. Pirmojo ir labai svarbaus gyvenimo egzamino ji neišlaikė. Jos pirmas vaikutis yra įvaikintas, nes pagalbos ji neprašė, o pasiūlytos nepriėmė. Tai šį kartą, kai gimė antras vaikelis, buvo labai neramu. Skubiai reikėjo mamai ištiesti pagalbos ranką, kad suprastų, jog ji ne viena, kad vaikelis dabar jai svarbiausia“, – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Jaunos mamos su kūdikiu nepriėmė jos šeima

Didelė bėda buvo, kad jauna moteris su vaikeliu neturi savo namų. Vaiko teisių apsaugos specialistės kalbino jaunos mamos mamą, kad ši pasirūpintų dukra ir anūku. Pokalbiai jokių teigiamų rezultatų nedavė ir mamos nuostatos nieko gero nežadėjo.

,,Kai kūdikio močiutė nepriėmė, tada su Kauno klinikų socialine darbuotoja vėl svarstėm, ką daryti, kad mama ir naujagimis liktų kartu. Kol jauna moteris su vaikeliu gulėjo ligoninėje ja labai rūpinosi Kauno klinikų socialinė darbuotoja Aušra Mazgienė. Yra pagalba tokiose situacijose. Yra galimybė mamai ir vaikui suteikti saugią aplinką. Rajone, iš kur kilusi jauna moteris, yra Krizių centras. Čia atskiri kambariai, darbuotojos, saugu, švaru, yra viskas, ko reikia mamai ir vaikeliui būti kartu. Nusprendėm išsaugoti motinos ir vaiko ryšį, su viltimi, kad pavyks. Viską paaiškinom jaunai mamai. Ji lyg lengviau atsiduso ir nutarė, kad vaiką augins, bet reikia pagalbos“ , – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Pastangos išsaugoti mamos ir vaiko ryšį, sustiprinti vaikelio ir mamos meilę nenuėjo veltui

Jauna moteris jau mėnesį gyvena Krizių centre ir dar nei karto darbuotojos jai neturėjo priekaištų, nepastebėta, kad vaikeliu ji nesirūpintų, jie visada kartu, mama meiliai glaudžia savo kūdikėlį.

,,Tai tokia didelė pergalė, kai matai ir girdi kaip mama sako, kad savo džiaugsmo niekada nepaliks. Taip, aš tai vadinu pergale ir geriausiu apdovanojimu už mūsų darbą. Mamos glėbyje miegančio kūdikio šypsena – pati geriausia dovana už mūsų darbą“ , – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Parodėme kelią į pergalę

Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė sako, kad kiekvienam žmogui reikia palaikymo, o čia jaunutė moteris, kuriai gyventi tikrai nebuvo lengva. Sunkioje situacijoje susidūrus su abejonėmis reikia stiprios atramos, atjautos. To reikėjo ir jaunai vienišai mamai.

,,Su medikais ir Kauno klinikų socialine darbuotoja labai stengėmės palaikyti jauną mamą, kad ji pajustų, kokia vertybė ir dovana yra auginti savo vaikutį. Mažyliui svarbiausia yra biologinė šeima. Aš ją mačiau, kai ji dar pirmąjį vaikelį paliko. Ji tada buvo visai kitokia. Dabar ji rami ir pasiryžusi auginti vaiką. Ji net turi minčių, kad kitoms mamoms turi ką pasakyti, kad nepaliktų savo vaikų bet kokioje situacijoje. Kad reikia ieškoti ir priimti pagalbą, kai susiduri su sunkumais. Ji tapo tvirtesnė, yra vilčių, kad ryšys su vaiku nenutrūks, o tai jau didelis laimėjimas, tai visų mūsų – mamos, vaikelio, socialinių darbuotojų, vaiko teisių gynėjų pergalė“, – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Jauna mama pakvietė į svečius ir pasidalino džiaugsmu

Krizių centre gyvenančios mamos dar prieš kelias dienas iki vizito pasiklausėme, ar galima į svečius. Moteris nė sekundės neabejojo ir sutiko pasidalinti savo gyvenimo istorija – kaip jai buvo sunku, kas ir kaip padėjo rasti ryšį su vaikeliu.

,,Buvo minčių, kad pati neauginsiu ir šio vaikelio. Gal tai medikai laiku ir pastebėjo. Jaučiausi vieniša ir sutrikusi. Bet viskas ėmė klostytis vis geriau ir štai aš Krizių centre. Čia viską darau pati, ir valgį gaminuosi, ir produktus perku, ir kambarį tvarkausi, skalbiu, viskas sekasi“, – sako kūdikėlio mama.

Jauna moteris apie buitį kalba nedaug, dagiausia apie vaikutį

,,Per mėnesį, kiek esu čia, tik kartą vaikelį buvau palikusi seseriai, nes labai reikėjo dokumentus susitvarkyti. Labai skubėjau visus reikalus atlikti, nes per valandą ar pusantros taip pasiilgau vaikiuko, kad tik ir galvojau, kaip jam sekasi. Aš pati noriu matyti, kaip jis miega, kaip valgo, kaip bando žvalgytis“, – sako kūdikėlio mama.

Su mažyliu Krizių centre ji gyvens pusmetį. Tada su socialine darbuotoja pasitars, kaip geriausia elgtis toliau. Jau yra minčių įsidarbinti ir dirbti mėgstamą darbą. Jauna mama mėgsta, o svarbiausia, moka siūti ir iš karoliukų veria įspūdingo grožio gaminius, tai tikisi, kad paaugusį mažylį išleis į darželį, o pati darbuosis. Verti gėles iš karoliukų moteris jau bando ir tada, kai kūdikis užmiega.

,,Žiūriu į jį miegantį, kuriu gėles ir mąstau, kad tai mano gyvenimo dalis, mano džiaugsmas. Kai prisiglaudžiu, artumas ir šiluma visą nuovargį nuima. Vardą jam retą sugalvojau, kad būtų išskirtinis, gal net negirdėtas“ , – sako kūdikėlio mama.

Mamos ir kūdikio ryšis stiprėja jaukiame Krizių centro kambaryje. Geradariai pasirūpino lovele, vaikišku vežimėliu, keliais būtinais daiktais. Kūdikėlį lanko pediatrė, čia dirbančios specialistės negaili patarimų.

,,Nenoriu grįžti į tą aplinką, kur alkoholis, barniai, nepagarba. Nepasitikiu giminaičiais, man daugiau padėjo VTAS ir socialinės darbuotojos, negu patys artimiausi šeimos žmonės. Noriu auginti savo vaikelį, dirbti, įsikurti. Čia Krizių centre daug ką supratau, išmokau, sužinojau. Pirmiausia aš esu mama ir esu su savo kūdikėliu. Tai didelė pergalė mano gyvenime“ , – sako kūdikėlio mama.

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai džiaugiasi, kad susiduriant su panašiomis situacijomis visuomenės požiūris keičiasi į gerąją pusę. ,,Visuomenėje vyravo nuomonė, kad mamų atstumiamus vaikus geriausia perkelti į vaikų namus. Dabar nuomonės keičiasi – abejojančiai mamai reikia padėti. Gi tikslas yra toks, kad vaikai augtų biologinėje šeimoje. Mamoms reikia padėti išmokti būti geromis mamomis“, – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė.

Pašnekovė pabrėžė, kad socialinių paslaugų plėtra padės šeimose neprarasti ryšio, kai šeimą ištinka krizė. Biologinė šeima yra pati tinkamiausiai augti vaikui.

 

Vaiko teisių gynėja: ,,Pedagogai turi pastebėti net mažiausias smurto prieš vaikus apraiškas“

Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė susitiko su Radviliškio rajono švietimo įstaigų vadovais  ir supažindino juos su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintomis smurto vaikų atžvilgiu formomis bei požymiais.

,,Kalbant apie smurtą prieš vaikus ypatingas dėmesys buvo skirtas veiksmams, kurių turėtų imtis ugdymo įstaigų vadovai bei darbuotojai, pastebėję smurto požymius ar pasikeitusį vaiko elgesį bei reakcijas“, – sako patarėja Larisa Paurienė.

Pranešime akcentuota, kad smurtas gali būti ne tik fizinis, kai jau akivaizdžiai ant vaiko kūno matosi mėlynės. Smurtas gali būti paslėptas – vaikas gali pradėti silpniau mokytis, nes namie ar kitoje artimoje aplinkoje patiria psichologinį smurtą, patyčias, pažeminimą, menkinimą. Patyręs psichologinį smurtą vaikas gali tapti uždaras, baikštus, arba priešingai – agresyvus prieš kitus. Vaiko išgyvenimai gali prasiveržti ir negalavimais – pilvo ar galvos skausmais.

Seksualinio smurto požymius atpažinti irgi reikia išmokti. Tuo tarpu nepriežiūros faktą lengviau pastebėti. Būtina atkreipti dėmesį, kai vaikas akivaizdžiai nuolat alkanas, drabužiai yra netinkami sezonui ar oro sąlygoms. Dažnas nepriežiūros ar smurto požymis – kai vaikas nuolat pavargęs, mieguistas, išsiblaškęs, apatiškas.

Patarėja Larisa Paurienė akcentavo, kad visi šie požymiai aiškiai nurodyti plakatuose, kuriuos gavo visi mokyklų vadovai. Plakatai turi būti pakabinti mokytojų kambariuose, kad juos pastebėtų visas mokyklos kolektyvas.

,,Dirbi su vaikais, sužinok, kaip atpažinti smurtą patyrusį vaiką, ką daryti atpažinus‘‘ – tokia informacija yra pateikta plakatuose ,,Atėjo laikas‘‘.

Patarėja Larisa Paurienė taip pat priminė, kad vaiko teisių specialistai yra visada atviri teikiant pagalbą bei konsultacijas, kai įvyksta nenumatytos situacijos ugdymo ir švietimo įstaigose. Visų švietimo įstaigų vadovų buvo paprašyta nelikti abejingiems mūsų vaikams, teikti įvairiapusę pagalbą tėvams bei kitiems vaikų įstatyminiams atstovams, su pateikta informacija supažindinti ugdymo įstaigų bendruomenes.

Susitikimų su pedagogų bendruomene, švietimo įstaigų vadovais, vaikų tėvais planuojama ir daugiau. Pasak patarėjos, būtina išmokti netoleruoti bet kokio smurto ir vaikus auginti remiantis supratimu ir empatija.

Vaiko teises ginantys specialistai mokyklų vadovus pakvietė bendram darbui

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Panevėžio apskrities skyrių specialistai šią savaitę susitiko su švietimo įstaigų vadovais ir pakvietė švietimo bendruomenę toliau bendradarbiauti užtikrinant saugią aplinką vaikui. „Mokykloms bei darželiams, kaip ir mūsų įstaigai, svarbiausia – vaikas. Prasidedant naujiems mokslo metams norėjome akcentuoti, kad švietimo įstaiga vaikui yra tarsi antrieji namai, kuriuose jis turi ne tik semtis žinių, bet ir jaustis saugiai“, - sakė VTAS vedėja Žaneta Ginaitė. 

Susitikimuose su švietimo įstaigų vadovais akcentuota, kad artimas ir atidus mokytojo ryšys su vaiku ne tik padeda kurti gerus tarpusavio santykius, bet ir pastebėti nerimą ar problemas vaiko gyvenime. „Mes, suaugusieji, negalime likti abejingi patyčioms, nelaimingam vaikui ar matomam nerimui jo veide, nekalbant apie smurtą ar jo požymius. Neretai kur kas didesnės problemos slepiasi už smurtauti ar tyčiotis linkusio vaiko nugaros, o norint jas išspręsti reikia specialistų pagalbos. Todėl visą švietimo bendruomenę raginame būti nepakančia vaiko aplinkoje matomoms negerovėms ir kviečiame kartu spręsti iškylančias problemas, jų nenutylint ar nuslepiant“, - sakė Ž. Ginaitė.

Panevėžio apskrities mokyklų ir darželių vadovams taip pat buvo priminta, kad tarnyba yra atvira ir pasiruošusi savo veiklą pristatyti bei atsakyti į rūpimus klausimus ir bendruose švietimo įstaigos tėvų susirinkimuose. „Esam pasiruošę atvykti, bendrauti ir bendradarbiauti siekdami apsaugoti vaikų teises ir jų teisėtus interesus bei atsakyti į tėvams iškylančius klausimus“, - sakė Panevėžio VTAS vedėja.

Pabėgėlių šeimose svarbus momentas – į mokyklą išleidžia vaikus

Kol Ruklos pabėgėlių pagalbos centre (Jonavos r.) gyvenančių suaugusiųjų gyvenimas sukasi savo ritmu, vaikai nekantriai skaičiuoja dienas iki Rugsėjo 1-osios šventės. Vaiko teisių gynėjai sako, kad šeimoms šis etapas susijęs su dideliais iššūkiais, o prevencinis pokalbis, suteikta informacija leis išvengti galimų nesusipratimų.

Šiandien Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) atstovai susitikime su šeimomis iš Irano, Irako ir Tadžikistano papasakojo apie vaiką ginančius įstatymus mūsų šalyje.

 „Į mūsų kvietimą atsiliepusios šeimos buvo aktyvios, uždavė daug klausimų. Informaciją apie Lietuvoje galiojančią vaiko teisių apsaugos sistemą jie išklausė pagarbiai. Domėjosi, ką tiksliai vadiname smurtu prieš vaiką ir kaip elgtis susidūrus su bendraamžių nepageidaujamu elgesiu mokykloje “,   kalbėjo VTAS patarėja Regina Klevinskienė.

Iš Irako atvykusios šeimos tėvas prisipažino, kad rūpestis vaiku jo šalyje suprantamas kiek kitaip, bet tame, jo įsitikinimu, meilės nė kiek ne mažiau. Į mokyklą mažuosius išleidžiančios šeimos raminasi tuo, kad neblogos daugumos vaikų lietuvių kalbos žinios paspartins jų integraciją.

Šiuo metu centre gyvenantys vaikai geriausiai supranta rusų kalbą, o dalis jų susikalba ir lietuviškai. 12-metė Fatima mūsų šalyje dar tik du mėnesius, o jau geba puikiai lietuviškai kalbėti ir skaityti. Be centre vedamų kalbos kursų mergaitė pati eina į biblioteką ir skaito lietuviškas knygas. 

Vaikams šiandien surengta smagi viktorina parodė, kad net mažiausieji puikiai pažįsta šalį, kurioje dabar gyvena: kas Lietuvos sostinė, kiek spalvų vėliavoje, kokios šalys ją supa ir net koks gyvūnas mūsų šalyje miega visą žiemą. Apie savo teises ir pareigas vaikai žinojo mažiau. Tačiau aktyviai įsijungė į specialiai jiems parengtų skaidrių komentavimą. Labiausiai juos nustebino, kad mokslas yra viena iš jų teisių.

„Su šeima keliaudami iš vienos vietos į kitą, vaikai neišvengia emocinių išgyvenimų. Saugumo ir stabilumo trūkumas palieka pėdsakus. Todėl kalbėti apie šių jaunų žmonių prigimtines teises itin aktualu“,  pastebėjo R. Klevinskienė.

Pabėgėlių pagalbos centre daugiausiai gyvena jaunos šeimos su vaikais. Šiuo metu Rukloje per keturiasdešimt vaikų. 16 vaikų jaunesnio mokyklinio amžiaus: nuo 7 iki 10 metų. 11vyresni moksleiviai. Kiti dar ikimokyklinukai.

Prieš 30 metų patirta vienybė šiandien kvietė jungtis į simbolinį Baltijos kelią

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai susirinkę Baltijos kelio 30-mečiui skirtame šventiniame minėjime drauge su kitais miestelėnais klausėsi 30 metų prisiminimų apie mūsų tautos vienybę ir dalinosi savaisiais.

„Tai buvo ypatinga diena. Mano mažajai dukrelei tuomet buvo vos keli mėnesiai, paprašiau anytos ją pasaugoti, o pati su tėvais ir brolio šeima išvažiavau prisijungti prie Baltijos kelio. Tikėjimas buvo didesnis už baimę. Stovėdami kažkur Ukmergės rajone, šalikelėje, susikibę už rankų jautėme neapsakomą džiaugsmą ir vienybę su kitomis Baltijos šalimis. Supratau, jog tai kelio pradžia būsimam mūsų valstybės pripažinimui. Šiandien aš didžiuojuosi, kad ten buvau“, - jaudinančiais prisiminimais dalijosi Romalda Stasionienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) mobiliosios komandos psichologė.

Prieš 30 metų tyliai, tačiau labai aiškiai savo siekius išreiškę Baltijos valstybės šiandien puoselėja iškovotą laisvę.

Alytiškius sukvietęs minėjimas stebino savo autentiška stilistika, išgirsti žodžiai ir dainų tekstai suvirpino net pačias tvirčiausias širdis, vaikų veiduose neblėso šypsenos. Susijungę į simbolinį Baltijos kelią šiandien alytiškiai spaudė vieni kitų rankas ir neslėpė džiaugsmo.

„Džiaugiuosi, kad aš buvau viena grandimi tos gyvos grandinės, kuri juosė tris laisvės siekiančias valstybes. Stovėjome nugara į rytus, veidais į vakarus, tuo viskas pasakyta. Buvo šiek tiek neramu, tačiau stojus į vieningą gretą su bendraminčiais bendraamžiais, senoliais ir vaikais supratau, kad tai istorinis momentas, kurio nelemta pamiršti“, - kalbėjo Rima Kundrotienė, Alytaus apskrities VTAS vyriausioji specialistė.

Po 30 metų mes džiaugiamės Baltijos kelio dalyvių vienybe ir tikime, kad šiandienos vaikai užaugę gerbs ir puoselės amžininkų prisiminimus apie patriotizmo ir tikėjimo kupinus 1989 – uosius.

 

Ypatingai Baltijos kelio sukaktis paminėta Pagynėje – į gyvą grandinę viltingai susikibo vaikiškos rankos

Prieš 30 metų du milijonus žmonių Baltijos kelyje sujungė laisvės ir vienybės idėja. Šiandien Vaikų gerovės centro „Gynia“ (Kauno r.) jaunuomenė susikibo į gyvą grandinę išreikšdami savo teisę ir troškimą augti šeimoje.

„Norėjome kartu su šaunia šio centro bendruomene nutiesti paraleles tarp istorinių įvykių ir šiandienos. Parodyti, kad tikėjimas ir viltis padaro stebuklus“, kalbėjo akcijos iniciatorė, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Sigita Mockienė.

Į simbolinį Baltijos kelią Pagynės liepų alėjoje vaikus palydėjo jaunas charizmatiškas būsimas politologas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Gytis Bagdonavičius paprastai, bet įtaigiai pravedė vaikus istoriniais 1989 rugpjūčio 23-iosios keliais. Perteikė to meto dvasią pasiremdamas archyvinėmis fotografijomis bei gyvais paties iš artimųjų perimtais prisiminimais.

Šiuo metu „Gynios“ vaikų gerovės centre laikinai gyvena 17 be tėvų globos likusių mergaičių ir berniukų. Net ir vasarą pasisvečiuoti jie nebuvo paimti. Kiekvienas iš šių vaikų viltingai laukia kol pasikeis tėvų gyvenimo būdas arba kol atsiras savo namų duris atverti pasiruošusi šeima.

Mainais į turiningą laisvalaikį - vaikų pažadai naujiems mokslo metams

Pasidžiaugti besibaigiančia vasara ir pasikalbėti apie naujų mokslo metų iššūkius, kiekvieno moksleivio ir vaiko pareigas bei teises Pasvalio rajono vaikus pakvietė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities (VTAS) specialistai. „Vaiko teises ginantys specialistai kartu su partneriais vaikus  pakvietėme į išvyką į Anykščius. Kai  kuriems tai buvo vienintelė išvyka šią vasarą, tad vaikams ne tik dovanojome šventę, bet ir įgyvendinome teisę į turiningą poilsį, o mainais sulaukėme pažadų stengtis mokytis, būti drausmingais ir padėti vieni kitiems“, - apie išvyką su vaikais pasakojo jos sumanytoja, Panevėžio VTAS vedėja Žaneta Ginaitė. 

Daugiausia emocijų ir diskusijų vaikams sukėlė dalyvavimas edukacinėje programoje „Duonelė kasdieninė“. Tiek edukatorės, tiek ir vaikus lydėję VTAS darbuotojos pabrėžė sunkų ir ilgą, darbui imlų kelią nuo grūdo iki duonos kepalo bei pateikė gyvenimiškus pavyzdžius: nuo pirmosios raidės iki profesijos, nuo pagarbos kitam iki draugystės. Vaikams buvo primintos senosios patarlės apie duoną, darbą ir pagarbą, šiomis temomis vyko ir diskusija su mažaisiais.

Vaikų teisių gynėjoms teko atsakyti į klausimus kokias teises ir kokias pareigas tuo  metu turėjo vaikai, kokius darbus jie dirbo ir kas prižiūrėdavo mažiausius kai tėvams tekdavo dirbti laukuose. „Vaikams svarbu geras pavyzdys, naujos patirtys, turiningas laisvalaikis, tada ir kalbos apie mokslo svarbą, žinias ir galimybes, vaikus lengviau pasiekia. Mūsų tikslas ne tik ekskursija, bet ir vaikų motyvacija mokytis, siekti, kurti, būti tolerantiškais ir draugiškais“, - sakė Ž. Ginaitė.

Turiningas laisvalaikis net 35 vaikams buvo garantuotas.

X