Naujienos

Tarnyboje vyko seminaras tema „Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir vaikinimo tarnyboje vyko seminaras „Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka“ skirtas Tarnybos atestuotiems asmenims.

Iš visos Lietuvos susirinkę Tarnybos atestuoti asmenys seminaro metu supažindinti su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, taip pat su nauju teisiniu reglamentavimu, susijusiu su Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos GIMK funkcijomis. Taip pat su vaiko globos (rūpybos) organizavimu, įvaikinimo apskaita, globos centrų veikla ir jų veiklos kokybės vertinimu.

Susitikimo metu kalbėta apie vaiko globos organizavimą. Seminaro dalyviai supažindinti su asmenų, norinčių įvaikinti vaikus ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašu.

Tarnybos atestuotiems asmenims seminaro metu papasakota apie globos centrų veiklą ir globos centrų veiklos kokybės vertinimą, globos centrų vykdomų paslaugų finansavimą bei tvarkos pasikeitimus po vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos.

GIMK programa - tai globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, kurią sudaro pagrindinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, specializuota asmenų, siekiančių teikti socialinės priežiūros paslaugas, ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai programa, tęstinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, klausimynas, papildoma priemonė apie vaikus su negalia.

Programą įgyvendinti turi teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuoti asmenys.

Kur vaikas atsiduria, kai yra paliekamas „Gyvybės langelyje“ ir ką daryti tėvams, norintiems susigrąžinti „Gyvybės langelyje“ paliktą vaiką?

Kai vaikas paliekamas „Gyvybės langelyje“ įstaiga, kurioje įsteigtas „Gyvybės langelis“, rastą vaiką nuveža į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų patikrinta rasto vaiko sveikatos būklė.  Kol vaikas bus apgyvendintas šeimoje, vaiko laikinoji globa nustatoma globos centre ar globos institucijoje išskyrus tuos atvejus, kai vaikui yra būtinos sveikatos priežiūros paslaugos.

Jeigu randamas vaikas, prie kurio nebuvo palikta dokumentų iš sveikatos priežiūros įstaigos arba vaiko gimimo pažymėjimo, kurie leistų nustatyti vaiko motinos tapatybę, kviečiami teritorinės policijos įstaigos pareigūnai. 

Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius organizuoja vaiko gimimo registravimą ir per tris paras nuo vaiko radimo dienos pateikia pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo - vaikui suteikiamas vardas, pavardė, įrašoma medicininiais tyrimais nustatyta galima gimimo data. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gavusi informaciją apie „Gyvybės langelyje“ rastą vaiką, atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančią galimų įvaikintojų šeimą. Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, informuodamas šiuos asmenis apie galimybę globoti rastą vaiką, įspėja, kad vaiką bus galima įvaikinti tik, kai vaikui sueis 3 mėnesiai. 

Vaiko tėvai turi teisę susigrąžinti vaiką iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo dienos. 

Procedūra siekiant susigrąžinti vaiką paliktą „Gyvybės langelyje“: 

1 žingsnis: Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių; 

2 žingsnis: Teisminis procesas. Pagrindinis įrodymas teisme DNR tyrimai. Motinystės (tėvystės) nustatymo tyrimas vidutiniškai trunka 10 darbo dienų. Nustačius motinystę arba tėvystę, vaiko gimimo įrašas yra ištaisomas. Svarbu žinoti, kad motinystės (tėvystės) nustatymas ir pripažinimas, tai dar ne pagrindas vaiką grąžinti biologiniams tėvams. 

3. žingsnis: Jei, nustačius motinystę ir arba tėvystę, vaiko motina arba tėvas pareiškia norą susigrąžinti vaiką, inicijuojamas atvejo vadybos procesas, vertinamos motinos ir (arba) tėvo galimybės auginti vaiką ir (ar) sprendžiamas vaiko grąžinimo motinai ar tėvui  klausimas. Tokiais atvejais yra vertinama asmens (asmenų) gyvenimo būdas, gyvenimo sąlygos, psichologinė būsena, sveikata, galimybės pasirūpinti vaiku. 

Nors tokioms byloms yra teikiamas prioritetas, visgi visa procedūra gali užtrukti iki 3 mėnesių laikotarpio ar dar ilgiau - tai reiškia, jog tuo laikotarpiu galimiems biologiniams tėvams gali būti nesuteikiamos jokios teisės - lankyti, matytis su vaiku ir panašiai.

Patarimai tėvams ir globėjams, kad adaptacija darželyje būtų lengvesnė

Daugelis tėvų norėtų, jog ne tik pirmą, bet ir visas dienas darželyje vaikas būtų patenkintas, ramus ir laimingas. Tai įmanoma, o prie to nemaža dalimi gali prisidėti būtent tėvai. Patarimais lengvesnei adaptacijai darželyje dalinasi „Šeimų darželis“ vadovė Agata Jurolaitė–Mažeikienė.

Pirmiausia, svarbu tvirtas ir sąmoningas tėvų apsisprendimas leisti savo vaiką į darželį. Tėvai turi būti tikri, jog šiam žingsniui jau atėjo laikas, yra tinkamos sąlygos ir jų vaikas yra pasiruošęs pradėti lankyti darželį. Jeigu tėvai yra netvirti savo apsisprendime (abejoja, ar nori leisti, ar tikrai vaikui jau laikas lankyti darželį, ar leidžia vaiką iš darželį tik iš būtinybės), tokios dvejonės neabejotinai veiks vaiko adaptacijos procesą, tėvų nuotaikos persiduos ir vaikui, kuris taip pat nesijaus tvirtai, ramiai ar užtikrintai. 

Tėvai, kurie yra susipažinę su ugdymo įstaiga, su pedagogais, kurie dirbs su jų vaikais, darželio aplinka ar ugdymo programa, paprastai jaučiasi ramiau ir užtikrinčiau. Tėvų pasitikėjimas ugdymo įstaiga ir pedagogais turi teigiamos įtakos vaiko adaptacijos metu, neretai tėvų nuotaikos ir laikysena persiduoda ir vaikams. 

Svarbu suvokti adaptacijos proceso esmę. Vaikas, dar nelankęs darželio, yra prisirišęs prie tėvų (mamos ir/ar tėčio) ar kito suaugusio, su kuriuo jis daugiausiai leidžia laiką, o toks prisirišimas duoda vaikui saugumo jausmą. Pradėjus lankyti darželį, šio suaugusio (mamos, tėčio) nebeliks šalia, todėl dažnai vaikai pasijunta neramūs ir nesaugūs, nenori pasilikti. Ramybės ir saugumo vaikams teikia, kai prieraišumas mamai/tėčiui yra pakeičiamas prieraišumu kitam asmeniui darželyje – pvz. vaikų darželio auklėtojai. Santykiui ir prieraišumui su kitu žmogumi susikurti reikia laiko ir kiekvienam vaikui tai užtrunka skirtingai. Vaikai skirtingai reaguoja į naują aplinką ir žmones. Gerai pažinodami savo vaiką ir suvokdami adaptacijos proceso esmę, galėsime geriau suprasti savo vaiko elgesį ar reakcijas, atitinkamai galėsime jam padėti, ar tiesiog būti šalia.

Taip pat verta bendradarbiauti su ugdymo įstaigos pedagogais, įsiklausyti į jų patarimus, kad adaptacija darželyje praeitų sklandžiai. 

Visą portalo „Mamyčių klubas“ publikaciją kviečiame skaityti: http://www.mamyciuklubas.lt/ikimokyklinukas/lengva-adaptacija-darzelyje-misija-imonoma-4-patarimai-54065/

Kauno apskrities vaiko teisių specialistams – Kauno rajono socialinių paslaugų centro darbuotojų padėka

Viena iš vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos naujovių – tai suformuotos mobiliosios komandos, skubančios į pagalbą šeimoms vaiko paėmimo atveju, kad kuo operatyviau galima būtų išsiaiškinti priežastis ir pradėti teikti intensyvią pagalbą šeimai, kad vaikui būtų saugu grįžti.

Pasak Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Neringos Martišienės, rugpjūtis skyriaus mobiliajai komandai buvo itin intensyvus – vienu metu dirbta net su 11-12 šeimų – ir kartu labai produktyvus. Mobiliosios komandos narių Gitanos Salickienės, Giedrės Starkevičiūtės ir Birutės Jogaitės pastangos neliko nepastebėtos ir Kauno rajono socialinių paslaugų centro darbuotojų, kurie išreiškė padėką specialistėms už jų darbą.

„Labai džiaugiuosi mūsų bendradarbiavimu ir nuoširdžiai dėkoju visai jūsų komandai už darbą su šeimomis. Perduodu ir padėką nuo atvejo vadybininkų, su kuriais susitikote peržiūrų metu ir kuriems teikėte išsamias bei tikrai vertingas rekomendacijas dėl darbo su šeimomis. Matome jūsų komandos įdirbį, profesionalumą ir, svarbiausia, jaučiame, kad atiduodate visas jėgas padėdamos šeimoms įveikti sunkiausią etapą. Sėkmės jūsų komandai“, - sakė Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Kristina Banuškevičienė.

Kartais visuomenėje pasitaiko manančių, kad mobiliosios komandos reaguoja į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vyksta į šeimą ir, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Iš tiesų antrąjį grėsmės lygį nustato ir vaiką iš atstovų pagal įstatymą ar nesaugios aplinkos paima Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai. Po skyrių darbo valandų, savaitgaliais, nedarbo ir švenčių dienomis – budintys vaiko teisių apsaugos specialistai. Taip užtikrinamas reagavimas į galimus vaiko teisių pažeidimų pranešimus visą parą.

Paėmus vaiką iš atstovų pagal įstatymą (tėvų), per vieną darbo dieną kreipiamasi dėl mobiliosios komandos sudarymo, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje vietoje. Mobilioji komanda – tai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apskričių bei Vilniaus ir Kauno miestų teritoriniuose skyriuose dirbantys socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais žmonėmis.

Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo organizuoja ir teikia intensyvią pagalbą šeimai, siekiant koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui, taip pat teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui (savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui). Atvejo vadybininkas vertina vaiko ir jo tėvų poreikį pagalbai, telkia pagalbą šeimai teikiančius specialistus ir t.t. Taip siekiama padėti šeimai gebėti tinkamai rūpintis vaiku, kad jam būtų saugu grįžti į šeimą.

 

Kada galima palikti vaiką be priežiūros?

Prasidėję mokslo metai kelia klausimų vaikų tėvams ir globėjams, kada galima vaiką palikti vieną namuose, ar galima leisti vienam grįžti iš mokyklos.

Civilinis kodeksas įtvirtina, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, taip pat privalo rūpintis atžalų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą. Būtent jie turėtų įvertinti, ar vaikas vienas gali pareiti iš mokyklos, ar negali.

Sprendžiant, ar vaikas gali savarankiškai vykti į mokyklą, grįžti iš jos ir vienas likti namuose, būtina įvertinti vaiko psichologinį pasiruošimą būti be suaugusio asmens priežiūros ir jo įgūdžius. Atsižvelgiant į aplinkybes, tokias kaip saugumas vietovėje, kurioje vaikas keliauja vienas namo, eismo intensyvumas, vaiko negalia, specialieji poreikiai bei kitas, ir 7 metų amžiaus ar dar vyresniam vaikui gali reikėti vyresniųjų priežiūros.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai primena, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Kalbant apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas, įprastai ikimokyklinio ugdymo įstaigai vaiko atstovai pagal įstatymą raštu nurodo, kas gali paimti ir darželio vaiką, jei to negali padaryti atstovai pagal įstatymą.

Primename, kad įtarus, jog namuose paliekamas vaikas, kuris, jūsų nuomone, negali savimi pasirūpinti, ar vaikas paliekamas ilgam laikui, be maisto ir pan., kviečiame kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių. Specialistai apsilankytų vaiko gyvenamojoje vietoje, išsiaiškintų situaciją ir, esant būtinybei, imtųsi priemonių, kad būtų apgintos vaiko teisės bei geriausi interesai.

Kartu primename, kad visų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių darbuotojų kontaktus nesunkiai galima rasti tarnybos tinklapyje www.vaikoteises.lt. Vaiko teisių apsaugos specialistų komanda nuolat pildosi, kontaktinė informacija reguliariai atnaujinama.

 

Organizacijų ir įstaigų bendradarbiavimui stiprinti skirtoje šventėje jėgas išbandė Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos specialistų komanda

Sekmadienį, rugsėjo 2 d., Marijampolėje laisvalaikio ir sporto šventėje „Išvien“ savo veiklą visuomenei pristatė bei sporto rungtyse jėgas išbandė Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus komanda.

Marijampolės sporto asociacijos „Išvien“ organizuotoje šventėje, skirtoje suvienyti Marijampolės apskrities organizacijas ir įstaigas glaudesnio bei kokybiškesnio tarpusavio bendradarbiavimo kūrimui skatinant  aktyvų laisvalaikį, iš viso varžėsi 10 komandų ir įveikė 11 sportiškų bei nuotaikingų rungčių.

Pasak Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einančios Dovilės Burbaitės, renginys paliko neišdildomą įspūdį. „Dalyvaudami nevyriausybinės organizacijos laisvalaikio užimtumo projekte darbuotojai turėjo galimybę pirmą kartą, įsigaliojus vaiko teisių apsaugos teisiniams ir struktūriniams pokyčiams, pristatyti Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kaip Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį padalinį“,  – sakė D. Burbaitė.

Pasak skyriaus vadovės, renginio metu buvo sudarytos sąlygos artimiau susipažinti su kitomis Marijampolės savivaldybės organizacijomis, įstaigomis, šeimomis. Dovilė akcentavo, kad ši sporto iniciatyva buvo labai naudinga, nes sudarė galimybes skatinti žmonių ir ypatingai vaikų fizinį aktyvumą, bendravimą šeimoje ir bendruomenėje.

„Kartu tokį susibūrimą galima laikyti efektyvia vaiko teisių apsaugos prevencijos priemone. Gera nuotaika, puiki sportinė aplinka, lydėjusi visos šventės metu, taip pat padėjo stiprinti ir skyriaus darbuotojų komandinio darbo įgūdžius. Ateityje planuojame dalyvauti ir kituose tokio pobūdžio renginiuose“, – pasakojo D. Burbaitė.

Šventės akimirkas rasite čia.

Su Mokslo ir žinių diena!

Rugsėjo 1-osios šventė - tai tarsi pirmas knygos puslapis, o kiekvieni mokslo metai kaip nauja knyga, kuri mums suteikia vis daugiau išminties ir patirties.

Tegul ši diena būna džiaugsminga ir šviesi, o mokslo metai - kupini gyvybės ir veržlaus kūrybiškumo.  

Naujaisiais mokslo metais linkime smalsumo, kantrybės, susitelkimo ir užsispyrimo siekiant tikslų bei drąsos ir įkvėpimo ryžtis naujoms viršūnėms.

Tegul šie mokslo metai visiems būna prasmingo bendradarbiavimo ir augimo laikas.

Atraskite, kurkite, svajokite!

Kraupu, ką patiria kai kurie vaikai

Nuo liepos mėnesio, kai pradėjo veikti reformuota vaiko teisių apsaugos sistema, iš nesaugios aplinkos paimta daugiau nei tūkstantis nepilnamečių. Anot Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VTAĮT) laikinai vadovaujančio Jano Maciejevskio, tai, su kuo susiduria probleminių šeimų atžalos, yra baisu.
Dauguma paimtų vaikų - iš šeimų, kurios jau buvo žinomos kaip probleminės, pavyzdžiui, įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Vaikus atgauti norintys tėvai privalės įrodyti, kad turi ryžto keistis.
„Tikrai nebus taip, kad šeimai kiek pasitaisius iškart grąžinsime vaiką. Sieksime ilgalaikių pokyčių. Jeigu tėvai išsiblaivė ar pradėjo gydytis, tai dar nėra ilgalaikis pokytis. Jeigu jie baigė ar tęsia gydymą ir pusę metų nevartoja alkoholio, įsidarbino, lanko tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus, jau galima konstatuoti ilgalaikį pokytį“, - interviu „Lietuvos žinioms“ sakė VTAĮT laikinasis vadovas Janas Maciejevskis.

Vienodas standartas

- Nauja vaiko teisių apsaugos sistema veikia nuo liepos 1-osios. Kaip šiandien atrodo situacija šioje srityje? Kokius apibendrinimus jau galima daryti?

- Dabar labiau matome, kas neveikia. Kai kuriose savivaldybėse sistema funkcionavo ne taip, kaip turėtų. Pavyzdžiui, prioritetai buvo sudėlioti taip, kad vaikai nebūtų imami iš šeimų. Ten, kur paėmimų daugėja, kaip pažymi patys specialistai, tos šeimos buvo žinomos anksčiau, bet nebuvo imtasi kokių nors veiksmų.
Vienodo standarto visoje šalyje įvedimo teigiamas aspektas tas, kad dabar vaikų situacija vertinama maksimaliai vienodai. Iki liepos būta labai skirtingos praktikos. Šiuo metu atžalos iš šeimų dažniau paimamos ten, kur vaikų situacija buvo vertinama labiau konkrečios vietovės, o ne visos valstybės ar žmogiškumo kontekste.


- Kurios savivaldybės čia išsiskiria?

- Nelabai noriu kalbėti apie konkrečias savivaldybes, nes kitaip atrodys, kad ką nors kaltiname. Siekiame viską spręsti bendradarbiaudami, megzdami dalykiškus santykius su savivaldybėmis, kad jos imtųsi daugiau atsakomybės dirbdamos prevenciškai arba teikdamos paslaugas intervenciškai. Tačiau viena problemiškiausių savivaldybių yra Kelmės rajono. Ten buvo tikrai blogai, tai pažymi ir patys specialistai.

- Įsigaliojus naujajai tvarkai vien pirmąjį mėnesi iš nesaugios aplinkos buvo paimta daugiau kaip 500 vaikų. Kokie naujausi duomenys? Jūsų prognozėmis, paėmimo atvejų daugės?

- Nuo liepos mėnesio iki rugpjūčio 28 dienos iš nesaugios aplinkos ir / arba nustačius antrąjį grėsmės lygį buvo paimti 1044 vaikai.
Šeimos, iš kurių dabar imami vaikai, buvo žinomos kaip įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą arba anksčiau jose buvo nustatyta pažeidimų. Yra viena kita probleminė šeima, kuri anksčiau nebuvo žinoma.
Mano nuomone, jeigu viską sutvarkysime iki galo, paėmimo atvejų turėtų mažėti. Šeimų, iš kurių paimti vaikus yra pagrindo, neatsiranda šimtais. Ankstesniais metais buvo nemažai atvejų, kai iš vienos šeimos vaikas būdavo paimamas dukart. Pavyzdžiui, kai tėvai užgerdavo, nepilnametis būdavo paimamas, o kai išsiblaivydavo - grąžinamas. O dabar, jeigu paimame vaiką, turime išspręsti visas problemas, padėti tėvams susitvarkyti, išsigydyti, kad būtų stabilumas ir gerai vaikui.

- Teigiama, kad vaikų paėmimo skaičiai nerodo, jog šalyje padaugėjo vaiko teisių pažeidimų.

- Nemanau, kad vaiko teisių pažeidimų padaugėjo. Prisiminkime, kad kadaise niekas nenorėjo matyti smurto artimoje aplinkoje. Tačiau kai buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, policija pradėjo atlikti ikiteisminius tyrimus. Paaiškėjo, kad per metus fiksuojama 15 tūkst. ar daugiau tokio smurto atvejų.
Vaiko teisių pažeidimų buvo ir anksčiau. Dabar žmonės tapo aktyvesni, padaugėjo pranešimų apie galimus pažeidimus. Problema ta, kad dabartinio masto neturime su kuo palyginti, nes anksčiau tokia informacija nebuvo kaupiama. Sistemos buvo pavienės, kiekviena savivaldybė tvarkėsi savaip. Neturime duomenų bazės, kiek pranešimų būdavo anksčiau. Tegalime pasikliauti specialistų vertinimu. Kai kuriuose regionuose matyti, kad padaugėjo pranešimų iš fizinių asmenų. Žinoma, nemažai jų nepasitvirtina, esama ir piktnaudžiavimo. Tačiau piktnaudžiavimas šiuo atveju yra mažesnė blogybė: pranešė, nuvažiavome, įvertinome, kad nėra jokio grėsmės lygio, vaikas - saugus, mes ramūs. Vėliau reikės spręsti klausimą, kaip kovoti su sisteminiais piktnaudžiautojais. Tačiau manome, kad mažesnė blogybė sureaguoti į nepagrįstą pranešimą nei nesureaguoti į pagrįstą.

- Iš kur dažniausiai sulaukiama signalų apie vaikams kylantį pavojų?
- Dauguma pranešimų - iš policijos. Toliau - giminaičių, kaimynų, sutuoktinių ir kitų fizinių asmenų pranešimai, o institucijų pranešimai sudaro nedidelę dalį.

Smurtas nepaiso geografijos

- Kaip atrodo realios situacijos, su kuriomis kasdien susiduria pagalbos reikalingi Lietuvos vaikai?

-Į Šį klausimą geriausiai atsakyti galėtų specialistai. Tačiau pagal jų pateiktą informaciją, pasakojimus galiu pasakyti, kad vaizdai būna kraupūs. Nekalbu apie smurtą, kai vaikas yra nusėtas mėlynėmis ir panašiai. Pavyzdžiui, mažas verkiantis kūdikis, o abu tėvai - neblaivūs, agresyvūs, mušasi. Arba vaikai yra neprižiūrėti, nenuprausti, neaprengti, nepamaitinti, net nesupranta, kas yra žmogiškos sąlygos. Tokių kraupių vaizdų labai daug.
Taip pat esama šeimų, kurių tėvai dėl socialinių įgūdžių trūkumo negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Tarkime, jis karščiuoja, o tėvai nepasirūpina, kad jis gautų sveikatos priežiūros paslaugas. Būna, kai vaikai neleidžiami į mokyklą - aiškinama, kad vaikas nenori. Panašių pavyzdžių yra daug.
Vieną pozityvesnių istorijų papasakojo mobilios komandos atstovai. Iš šeimos, kuri anksčiau nebuvo žinoma kaip probleminė, buvo paimtas ir saugioje aplinkoje apgyvendintas vaikas. Tėvai dėkojo su šeima dirbusiai mobiliai komandai ir vaiko teisių specialistams, nes daug metų gyveno kamuojami problemų, kurių niekaip negalėjo išspręsti. Dabar jie gauna paslaugas, mąsto apie sprendimus. Jie dėkingi, kad galų gale gali pradėti kilti iš dugno. Žmonės suprato, kodėl iš jų paimtas vaikas.

- Ar galima spręsti, kur - miestuose ar kaimuose - daugiau vaiko teisių pažeidimų?

- Kaimuose dažniau randasi problemų dėl gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, namai kūrenami krosnimis, neužtikrinamas vaiko saugumas, nes jam gali būti sudaryta lengva prieiga prie ugnies. Gali būti išdaužtas langas, bet šukės tebekybo. Gali būti, kad nėra grindų.
Žinoma, skurdas nėra pagrindas paimti vaiką iš šeimos. Tačiau skurdas yra viena, o neatsakingumas kita. Kad ir kaip skurdžiai gyventų, tėvai turi stengtis sudaryti vaikui maksimaliai saugias sąlygas. Tam jie gali pasitelkti savivaldybes, seniūnijas, bendruomenę, prašyti pagalbos. Vaikas paimamas iš šeimos, kai iš tiesų kyla reali grėsmė. O jei kalbame apie smurtą, turime pabrėžti, kad jis apskritai nepaiso geografijos.

- Užfiksavus vaiko teisių pažeidimus, šeimoms organizuojama pagalba ir įvairių paslaugų - pradedant atvejo vadybininko, baigiant psichologo, su priklausomybę turinčiais asmenimis dirbančio specialisto - teikimas. Ar tokia pagalba efektyvi ir sėkminga?

- Po dviejų mėnesių įvertinti sistemos efektyvumą yra sudėtinga. Matome tam tikras tendencijas. Atvejo vadyba yra labai svarbi. Nebėra taip, kaip anksčiau, kad vaiko teisių specialistas, kuris paėmė vaiką, padeda šeimai. Jis nebėra ir baudėjas, ir draugas, teikiantis, organizuojantis paslaugas. Atvejo vadybininkas dabar yra socialinis darbuotojas, jo pareiga- įvertinti rizikos lygį šeimoje, pagalbos poreikį, sutelkti atitinkamus specialistus, sudaryti pagalbos planą ir jį koordinuoti. Taip pat svarbu tai, kad teisės aktuose įvardyta, jog savivaldybės privalo užtikrinti paslaugų prieinamumą ir tokį jų spektrą, koks reikalingas tam regionui.
Tikrai nebus taip, kad šeimai truputį pasitaisius iškart grąžinsime vaiką. Sieksime ilgalaikių pokyčių. Jeigu tėvai išsiblaivė ar pradėjo gydytis, tai dar nėra ilgalaikis pokytis. Jeigu jie baigė ar tęsia gydymą ir pusę metų nevartoja alkoholio, įsidarbino, lanko tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus, jau galima konstatuoti tokį pokytį.
Ar pagalba yra priimama, labai priklauso nuo motyvacijos. Kai vaikas paimamas, viena pirmųjų mobilios komandos užduočių - motyvuoti tėvus priimti pagalbą. Jie bando paaiškinti tėvams, ką šie darė ne taip, kodėl iš jų buvo paimtas vaikas ir ką jie turi daryti, kad jis grįžtų. Be abejo, yra šeimų, kur tėvams galbūt ir nerūpi, kad iš jų paimtas vaikas. Kiti siekia susigrąžinti savo atžalas, kad gautų išmokas ir panašiai, nes jiems tai pragyvenimo šaltinis. Tačiau ir tokias šeimas bandome motyvuoti keistis. Ne tik dėl jų pačių, bet ir dėl vaikų, galimybės gyventi visavertį gyvenimą.

Įpareigojimas savivaldybėms


- Matyt, sutiksite, kad vien vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos neužtenka, nes problemas dažnai lemia kompleksinės priežastys - socialinė atskirtis, nedarbas ir t.t. Ar matote pastangų keisti situaciją?

- Bet kokia problema turi priežastį. Jeigu tėvai nesaikingai vartoja alkoholį, to priežastis paprastai būna orumo jausmo praradimas. Dėl nedarbo, mažo atlyginimo, nepasitenkinimo, psichologinio smurto, praradimų gyvenime, svajonių neišpildymo. Kartais žmonės pradeda vartoti alkoholį, nes daugiau nėra ką veikti. Kaimuose nėra pramogų.
Valstybė gali prisidėti prie užimtumo, atlyginimų didinimo, infrastruktūros kūrimo. Tačiau tai yra ilgalaikis procesas. Suprantame, kad valstybė per vieną dieną nesukurs visiems darbo vietų.
Paslaugų prieinamumas savivaldybėse labai skiriasi. Viena priemonių situacijai keisti yra praėjusiais metais priimtas Šeimų stiprinimo įstatymas, kuriame reglamentuota, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi patvirtinti bazinį paslaugų paketą, jį kiekviena savivaldybė turės užtikrinti. Kiek žinau, ministerija dabar dirba su tuo paketu, kad kuo greičiau jį suformuluotų ir pateiktų savivaldybėms. Galėsime vertinti, ar savivaldybės užtikrina paslaugų prieinamumą. Tačiau tai labai priklauso nuo finansinių kiekvienos savivaldybės galimybių. Jeigu ji neturi pakankamai pinigų, negalės sukurti paslaugų.
Savivaldybės nusistato prioritetus. Kai kurios siekia susigrąžinti emigrantus ir tai daro gražindamos aplinką, kurdamos infrastruktūrą, renovuodamos mokyklas bei panašiai, bet visiškai nekreipia dėmesio į šeimas, atsidūrusias užribyje. Kai kas gyvena vien rinkimais, tiesia kelius, bet nekreipia dėmesio į ekonominę, socialinę gerovę.

- Dar prieš įsigaliojant pakeitimams, būta daug būgštavimų dėl naujų VTAJT teritorinių skyrių regionuose. Konkrečiai - dėl specialistų trūkumo. Ar pavyko išspręsti šią problemą?

- Būta daug nuogąstavimų, ar rasime motyvuotų ir profesionalių žmonių. Kai kvietėme prisidėti prie mūsų komandos, įsitikinome, kad nemažai žmonių nori dirbti šioje sistemoje. Nuo liepos priėmėme dirbti apie 100 naujų žmonių, dar daugiau nei 300 vaiko teisių specialistų perėjo dirbti į mūsų sistemą.
Specialistų krūvis priklauso ir nuo darbo organizavimo. Neturėtų būti, kad vienas turi mažiau darbo, o kitas dirba už du. Tai - užduotis mums. Apskričių ir miestų skyrių vedėjai teikia pasiūlymus, kaip optimizuoti veiklą, sureguliuoti krūvius.

Informacija parengta pagal leidinio „Lietuvos žinios“ informaciją.

Aktuali informacija artėjant mokslo metų pradžiai: kas priklauso tėvams ir vaikams

Pirmąją mokslo metų dieną tėvai, auginantys vaikus iki 14 metų, turi galimybę prašyti ne mažiau nei pusės laisvos darbo dienos ir kartu dalyvauti mokyklose rengiamose šventėse. Tokią teisę Darbo kodeksas garantuoja visiems tėvams, kurių vaikai mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas ir kurie neturi teisės į mamadienius ir tėvadienius.

Laisvas laikas pirmąją mokslo metų dieną yra apmokamas darbuotojui mokant vidutinį jo darbo užmokestį. Vaikui sulaukus 14 metų, ši lengvata tėvams nebegalioja.

Jeigu vaiko tėvai turi teisę į mamadienius ir tėvadienius, tuomet pirmąją mokslo metų dieną reiktų išnaudoti šias papildomas poilsio dienas, kurių metu darbuotojui taip pat mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

Kam priklauso mamadieniai ir tėvadieniai

1 mamadienis ir 1 tėvadienis per mėnesį priklauso tėvams, auginantiems 2 vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų.

2 mamadieniai ir 2 tėvadieniai per mėnesį priklauso tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau.

Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis nei 8 valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

Kai vaikai sulaukia 12 metų, teisė į papildomą poilsio laiką per mėnesį nebegalioja.

Socialinė parama mokiniams

Mokiniams iš nepasiturinčių šeimų skiriama dvejopa parama – 57 eurai vienkartinė išmoka mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas visus mokslo metus.

Šią paramą gali gauti mokiniai, kurių šeimose vidutinės pajamos vienam nariui per mėnesį neviršija 183 eurų. Bet labai svarbu žinoti, kad kai vertinama teisė gauti paramą mokiniams į šeimos pajamas įskaičiuojamos ne visos gaunamos lėšos: pavyzdžiui, neįskaičiuojami vaiko pinigai ir dalis darbo užmokesčio.

Šeimoje, kurioje yra 1-2 vaikai, į pajamas neįskaičiuojama 20 proc. į rankas gaunamo darbo užmokesčio, šeimoje 3 ir daugiau vaikų – 25 proc. darbo užmokesčio. Kai viena mama ar vienas tėvas augina 1-2 vaikus, tuomet į šeimos pajamas neįskaičiuojama 30 proc. darbo užmokesčio, o jei vienas iš tėvų augina 3 ir daugiau vaikų – į šeimos pajamas neįskaitoma 35 proc. atlyginimo gaunamo į rankas.

Norėdami gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti, tėvai iki spalio 5 d. turi kreiptis į savivaldybę, o dėl nemokamo maitinimo prašymus savivaldybei galima teikti visus mokslo metus.

Planuojama, kad naujais mokslo metais socialinę paramą mokiniams gaus apie 65 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais socialinę paramą mokiniams gavo apie 52,6 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.

Išmoka mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas skiriami priešmokyklinukams ir mokyklinukams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Sauliaus Žiūros nuotrauka

Susitarta dėl vaiko teisių apsaugos specialistų, Vilniaus miesto savivaldybės ir medikų bendradarbiavimo

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybėje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus klinikinės ligoninės bei Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties. Bendradarbiavimo susitarimu siekiama sklandžiai suteikti pagalbą vaikui, kuris buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos bet kuriuos paros metu.

„Vaiko teisių apsaugos sistemai tapus centralizuota, savivaldybės išlieka svarbiausiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos partneriu, taip pat mums labai svarbus bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros įstaigomis. Džiaugiamės, kad įtvirtindami bendradarbiavimo principus kartu įtvirtiname ir bendrą siekį – padėti vaikams“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos  direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Jan Maciejevski.

Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos atveju pirmiausia ieškoma galimybės vaiką apgyvendinti pas jo giminaičius ar kitus emociniais ryšiais su vaiku susijusius asmenis (pavyzdžiui, krikštatėvius), jei jie geba ir gali tinkamai juo pasirūpinti, arba budinčius globotojus – specialiai tam paruošus asmenis, galinčius bet kuriuo metu priimti vaiką ir suteikti jam reikiamą dėmesį ir rūpestį. Nesant tokiai galimybei – globos centre, šeimynoje, krizių centre ar vaikų globos institucijoje. Esant poreikiui, vaikui suteikiama medicinos pagalba, ištiriama ir stebima jo sveikatos būklė.

Pasirašydami bendradarbiavimo sutartį įstaigų vadovai įtvirtino principus ir procesus, kaip šios procedūros atliekamos, kaip vyks bendradarbiavimas, kas ir už ką atsakingi. Tai padės užtikrinti operatyvumą, įneš į procedūras papildomo aiškumo.

Sutartyje apibrėžta, kad esant poreikiui ir vaiką atvežus į ligoninę, budintis gydytojas apžiūri ir įvertina vaiko sveikatos būklę, jeigu reikia, nukreipia jį į stacionaro skyrių stebėti, ištirti ir gydyti. Priėmus sprendimą jo nehospitalizuoti, Tarnybos atstovui pateikia išrašą su nurodyta diagnoze ir rekomendacijomis gydymui, kurį Tarnybos atstovas perduoda socialinių paslaugų įstaigai. Papildomai pateikia informaciją esant galimo smurto požymiams, pastebėtiems apžiūrint vaiką,  vaiko apsinuodijimui alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, vaiko savęs žalojimo atvejui. Tai padės laiku suteikti vaikui pagalbą.

„Nepriklausomai nuo to, kad vaikų teisių reforma įgyvendinama visoje Lietuvoje, Vilnius buvo pirmasis miestas, ėmęsis pertvarkos, ir yra lyderis, kuriam vaikai, jų saugumas, švietimas, edukacija, jų teisės buvo ir išlieka prioritetine sritimi. Dabar Vilnius pirmasis susitaręs dėl bendradarbiavimo –  telkiame organizacijas ir įstaigas, ieškome galimybių, kaip užtikrinti, kad Vilniaus miesto vaikų teisės, būtų įgyvendinamos 100 procentų“, – sako savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą be kitų naujovių teisinė vaiko teisių apsauga atskirta nuo savivaldos funkcijų – socialinės vaiko apsaugos. Tai reiškia, kad teisinė vaiko teisių apsauga centralizuota ir priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga – švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais ir negali vienos susidoroti su iššūkiais – išlieka savivaldybių funkcija.

Budinčioji globėja: „Grįžtamasis ryšys iš vaikų – nepakartojamas“

Tauragės rajone yra dvi moterys, kurios prireikus, o tai gali būti bet kuriuo paros metu, į savo namus turėtų priimti iš nesaugios jiems aplinkos vaiko teisių apsaugos specialistų paimtus vaikus. Viena jų – Jūratė Latožienė, adakaviškė, buvusi Adakavo pagrindinės mokyklos logopedė. Šiuo metu budinčiosios globėjos namuose – dvimetis. Moteris dalinasi patirtimi, kurią sukaupė priimdama į savo šeimą iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus.

„Tapti budinčiąja globėja man pasiūlė seniūnijos socialinė darbuotoja. Tuo metu ji buvo atsakinga surasti tuo galinčius apsiimti žmones. Ji man sako: „tu – labai tinki šiam darbui. Jei jau esi dirbusi su negalią turinčiais vaikais, tikrai turėsi kantrybės ir su šiais“, – socialinės darbuotojos padrąsinimą mena Jūratė.

Labiausiai Jūratę jaudina pas ją vos mėnesį gyvenusios paauglės likimas. Mergina – maištingos sielos. Kartais susierzindavo, jei kas nors vykdavo ne taip, kaip nori ji. „Pamenu, kaip ji nustebdavo tomis akimirkomis, kai jai ką nors atlikus, pagirdavau. Kartą ji niekieno neraginama susitvarkė kambarį. Kitą kartą mano dukrai supynė plaukus. Pamenu jos žodžius: „paprastai visi tik sako, kokia aš bloga, nepaklusni, o jūs mane giriate“, – pasakodama Jūratė surimtėja.

Kodėl taip pasikeitė iki šiol šypsena švietęs jos veidas. „Labai noriu, kad jai (paauglei) viskas gerai susiklostytų gyvenime. Jai – sunku. Mama serga depresija. Noriu, kad, jei skaitys šį straipsnį, suprastų, kad ji man svarbi. Ji – ypatinga ir jai viskas bus gerai“, – sako laikinoji globėja.

Anot Jūratės, budinčio globėjo pareigos jai teikia prasmę. Moteris džiaugiasi, jog jos dukros (vienai šešeri, kitai – septyniolika) turi galimybę pamatyti ir kitokią jų amžiaus vaikų gyvenimo pusę.

„Jos mato, jog mūsų globojami vaikai kur kas labiau džiaugiasi dalykais, kurie joms – įprasti. Grįžtamasis ryšys iš vaikų – nepakartojamas. Taip pat gera jausti, jog kažkuo prisidedi prie tų vaikų gerovės. Stengiuosi, kad būdami pas mane jie kuo daugiau visko išmoktų, taptų dar labiau savarankiški, pamatytų, kokia turi būti šeima. Vaikai, atėję iš sudėtingų šeimų yra mieli. Mano globoti vaikai mėgdavo dalintis emocijomis, kalbėdavo, kas juos džiugina, kas liūdina. Minėtoji paauglė – labai miela, švelni mergina. Neseniai sulaukiau jos žinutės, kurioje ji teigė manęs neįvertinusi. Tai labai jautru“, – dėstė Jūratė.

Visą Margaritos Rimkutės straipsnį „Tauragės žiniose“ kviečiame skaityti: http://www.taurageszinios.lt/naujienos/aktualijos/2018/08/budincioji-globeja-jurate-griztamasis-rysys-is-vaiku–nepakartojamas

Primename, kad budintis globotojas – tai laikinasis vaiko globėjas, kuris vaiką globoja savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.

Šių žmonių veikla be galo svarbi ir prasminga – paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos šeimoje, geriausia, kad jis patektų į šeimą, galinčią suteikti jam rūpestį ir šilumą, taip patiriant kuo mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu į ją grįžti. Tai gali būti vaiko giminaičiai, jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai). Didelė paspirtis – budintys globotojai, kurie nors ir nėra susiję su vaiku emociniais ryšiais, yra paruošti, perėję specialius mokymus, ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą.

Norintys tapti budinčiais globotojais, kviečiami kreiptis į savo gyvenamosios teritorijos savivaldybę.

Vaikų saugumas kelyje

Visiems eismo dalyviams primenama, kad besibaigiant kalendorinei vasarai į miestus suplaukia daugiau jaunimo – būsimų studentų, moksleivių, kitų ugdymo įstaigų auklėtinių, ir atkreipiamas dėmesys, kad į važiuojamąją kelio dalį bet kuriuo metu gali įbėgti, įriedėti ar įvažiuoti vaikas.

Vaikų, dalyvaujančių eisme, saugumas daugiausia priklauso nuo suaugusiųjų atsakingo požiūrio į eismo kultūrą ir vaikų saugumo priemonių užtikrinimą. Suaugusieji, leisdami nepilnamečiams dalyvauti eisme važiuojant paspirtukais, dviračiais, mopedais ir pan., privalo užtikrinti, kad vaikai naudotų tinkamas saugos priemones: užsisegtų saugos šalmą, vilkėtų ryškių spalvų drabužius, segėtų šviesą atspindinčius elementus.

Prieš leidžiant nepilnamečiui išriedėti į kelią, prašoma įsitikinti, kad transporto priemonė yra tvarkinga, saugi ir atitinka nustatytus reikalavimus. Primenama, kad variklį ir du ratus turintys paspirtukai (taip pat riedžiai) priskiriami motorinio dviračio kategorijai, tokių transporto priemonių vairuotojai turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų, t. y. reikalavimų dviračių vairuotojams. Atkreipiamas dėmesys, kad važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu privalomi abu reikalavimai. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.

Vairuotojų prašoma laikytis saugaus važiavimo greičio, artėjant prie pėsčiųjų perėjų, taip pat gyvenamosiose zonose, daugiabučių namų kiemuose, sumažinti važiavimo greitį. Mopedus (taip pat vadinamuosius elektrinius paspirtukus, t. y. transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 25 km/val., o didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW), gali vairuoti tik vairuotojo pažymėjimą turintys asmenys, šios transporto priemonės turi būti įregistruotos, nustatyta tvarka apdraustos ir techniškai tvarkingos.

Tėvai, seneliai, kiti artimieji turėtų įsitikinti, kad vaikai saugiai elgiasi kelyje. Dėl to raginama kartu su savo atžalomis aptarti (pasikartoti) saugaus elgesio kelyje pagrindus, priminti jiems svarbiausius Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neleisti nepilnamečiams, neturintiems atitinkamo amžiaus, vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų, ar net automobilių).

Siekiant apsaugoti jaunuosius eismo dalyvius nuo nelaimių, kviečiama rodyti tik gerą pavyzdį (ėjimas per važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui; stebėti eismo aplinką ir klausytis; einant neužsiimti pašaline veikla, pavyzdžiui, kalbėti mobiliuoju telefonu ar net rašyti žinutes), skatinti nepilnamečius elgtis apgalvotai ir atsakingai.

Savo atsakingu ir drausmingu elgesiu prisidėti prie saugumo keliuose puoselėjimo galime kiekvienas.

Visą „Jonavos žinių“ straipsnį kviečiame skaityti: https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiku-saugumas-keliuose---kiekvieno-eismo-dalyvio-rupestis/

X