Naujienos

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai: tėvų nuogąstavimai kyla iš nežinios ir baimės

Pastaruoju metu stebint visuomenės nerimą ir susirūpinimą vaiko teisių apsaugos sistema, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai praėjusią savaitę inicijavo vietinės bendruomenės švietimą šias aktualiais klausimais, susitiko su bendruomene ir specialistais, dirbančiais vaiko gerovės srityje.

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai einanti vedėjos pareigas Žaneta Abromaitienė ir patarėja Alytaus mieste Agnė Malakauskaitė susitiko su Alytaus miesto Panemunės, Kalvos, Putinų seniūnaitijų seniūnaičiais Irina Juškauskiene, Aušra Kišoniene, Tadu Čaku ir minėtų seniūnaitijų gyventojais. Susitikimo metu, bendraujant su tėveliais, buvo stebima daug baimės ir nežinios, dažnas įsitikinęs, kad vaikus galima paimti be realaus pagrindo.

„Tėvų išsakomi nuogąstavimai kyla iš nežinios ir baimės, todėl būtina aiškinti visuomenei apie vaiko teisių apsaugos sistemos funkcionavimą, specialistų atliekamas procedūras, reaguojant į pranešimus, kviesti visuomenę bendradarbiavimui, tuomet baimių, nežinios ir mitų bus mažiau“, – susitikime sakė vedėja Ž. Abromaitienė.

Skyriaus specialistės susirinkusius supažindino su  naujovėmis vaiko teisių apsaugos sistemoje, informavo apie skyriaus specialistų reagavimą į gaunamus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, supažindino su grėsmės lygio vaikams nustatymo procedūromis, pristatė vaiko teisių apsaugos situaciją Alytaus mieste.

Skyriaus patarėja  Alytaus rajone Renata Kruk ir vyr. specialistė Snieguolė Sakalauskienė lankėsi Alytaus rajono Miroslavo seniūnijoje esančiame ikimokyklinio ugdymo skyriuje, Kumečių vaikų dienos užimtumo centre bei Daugų miesto ikimokyklinio ugdymo skyriuje ir kalbėjosi apie vaiko teisių apsaugą su šių įstaigų pedagogais. Anot patarėjos Renatos Kruk, ugdymo įstaigų specialistai pateikė nemažai klausimų apie procedūras, kurias vykdo vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai gavę pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką, tėvų neblaivumą, vaiko nepriežiūrą ir kitais atvejais.

Vaiko teisių apsaugos specialistai su prokurorais aptarė aktualius darbo veiklos klausimus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai susitiko su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorais. Susitikimo metu buvo aptarti esminiai klausimai, aktualūs abiem institucijoms, siekiant efektyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo.

Vaiko teisių apsaugos specialistai su prokurorais diskutavo apie pokyčius, įvykusius po naujosios vaiko teisių reformos. Buvo akcentuota, jog pagrindinis tarnybos specialistų uždavinys – operatyvus reagavimas į kiekvieną vaiko teisių pažeidimą. Prokurorams buvo detalizuotos ir kitos vaiko teisių apsaugos specialistų funkcijos, supažindinta su mobiliosios komandos bei budėtojų darbo specifika. Taip pat užsiminta apie atvejo vadybos posėdžių vykdymą bei šeimoms teikiamų socialinių paslaugų tvarką, kurios išlieka savivaldybių veiklos funkcijomis. 

Susitikime buvo aptartos ir vaiko teisių apsaugos specialistų funkcijos, atstovaujant vaiko interesus baudžiamosiose, civilinėse bylose bei nepilnamečių asmenų apklausose. Kalbėta ir apie ikiteisminio tyrimo organizavimo procesą, abipusės informacijos apsikeitimo formas.

Prokurorai ragino vaiko teisių apsaugos specialistus būti aktyviais, bendrauti, išsakyti pastabas dėl bendroje darbo veikloje kylančių problemų, abipusiškai siekti, kad darbo procesas vyktų sklandžiai ir kokybiškai.

 

Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriuje šeimoms teiktos individualios konsultacijos

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Marijampolės mieste lankėsi VšĮ „Šeimos santykių instituto“ psichologės, šeimos konsultantės - mediatorės. Apsilankymas vyko projekto „Kompleksinė pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimos nariams“ pagrindu. 
 
Minėtos įstaigos specialistai išvažiuojamosios sesijos metu Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose konsultavo Marijampoliečių šeimas, susiduriančias su šeimos narių tarpusavio santykių, smurto artimoje aplinkoje problemomis. Konsultacijų metu buvo atliekamas šeimos įvertinimas, sudaromas individualus pagalbos planas, teikiamos rekomendacijos dėl tolimesnių specialistų veiksmų. 
 
Pasak Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Dovilės Burbaitės, dar 2008 m. prasidėjęs bendradarbiavimas tarp Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir VšĮ „Šeimos santykių instituto“ sėkmingai tęsiamas Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus: „Tokio pobūdžio socialiniai bendradarbiavimo projektai sudaro galimybes Marijampolės savivaldybėje gyvenančioms šeimoms, atsidūrusioms krizinėse situacijose, gauti kvalifikuotą pagalbą, teikiant kompetentingiems specialistams rekomendacijas dėl tarpusavio santykių bei situacijų šeimose gerinimo.“

Tikimasi, kad minėtas projektas bus viena iš sėkmingų priemonių, ne tik padėsianti spręsti pagalbos vaikui, patyrusiam smurtą, suteikimo klausimus, bet ir sudaranti prielaidas smurto artimoje aplinkoje paplitimui mažinti.

Psichologė: netinkamus vaikų įpročius ir elgesį galime pakeisti ir be bausmių

Augindami vaikus mes galime susidurti su daugybe skirtingų situacijų. Natūralu, kad vaiko elgesys ne visur ir ne visada yra tinkamas. Kartais jis neatitinka nei mūsų lūkesčių nei visuotinų standartų. Tuomet tėvai gali imti nerimauti, „ieškoti kaltų“ - kas vaiką išmokė netinkamai elgtis, kaltinti save, vaiką ir tą elgesį bandyti keisti bausmėmis. Tačiau, vaikai juk negimė viską žinodami, mokėdami.

Tai mūsų, suaugusiųjų „darbas“ savo vaikus auklėti, supažindinti juos su aplinkos lūkesčiais elgesiui, mokyti mažuosius elgtis tinkamai. Deja, dar gana dažnai vaiko auklėjimas, jo drausminimas, siekiant netinkamų elgesio įpročių keitimo, yra siejamas su jo baudimu. Dažniausiai taip yra kai nežinome kaip, nebaudžiant vaiko, galima pasiekti gerų rezultatų. 

Vaiko auklėjimas – ilgas ir sudėtingas procesas. Vargu ar įmanoma pasakyti „stebuklingą receptą“, tinkantį visoms gyvenimo situacijoms. Tačiau, galima pasinaudoti keletu rekomendacijų, praktikoje padedančių siekiant, kad vaikas pats norėtų elgtis tinkamai.

Elgesio priežastis. Norint pakeisti netinkamą vaiko elgesį vertėtų pabandyti nustatyti tokio elgesio priežastis. Stebėkime, kaip kinta vaiko elgesys įvairiose situacijose – jam kalbantis, žaidžiant su kitu vaiku, su Jumis, su kitais suaugusiais žmonėmis. Tai padės suprasti kaip ir kada prasideda Jus neraminantis vaiko elgesys, su kokiu kitų (ar kito) žmonių elgesiu jis gali būti susijęs. Netinkamas elgesys ar įprotis gali pasireikšti tik tam tikroje situacijoje, tam tikroje vietoje, tam tikru laiku, su tam tikru žmogumi. Gal vaikui patiriant nerimą, sunkumus. Gal taip vaikas siekia dėmesio ar ieško draugystės, o gal kopijuoja kito, artimoje aplinkoje esančio asmens elgesį. Todėl, siekdami pakeisti vaiko elgesį, būkite pasiruošę atitinkamai koreguoti ir savo pačių elgesio įpročius.

Mūsų reakcija. Pavykus nustatyti netinkamo elgesio ar įpročio (pavyzdžiui, nagų kramtymo) „paleidimo mechanizmą“, reikėtų reaguoti pakankamai rimtai, bet supratingai, ramiai. Tai yra, nederėtų garsiai baimintis dėl baisių pasekmių, bartis ar juoktis iš vaikui svarbios jo problemos, jo nerimo – net ir tuomet, jeigu toks nerimavimas, manome, yra nepagrįstas, paties vaiko sugalvotas. Vaikui, jo patiriami „vaikiški“ sunkumai ar nesėkmės yra ne mažiau svarbios, kaip mums „suaugusiųjų rūpesčiai“. Svarbu vaiką išklausyti, padėti išspręsti jo rūpesčius, pabūti kartu. Kai vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, jis turi kur kas mažiau priežasčių elgtis netinkamai.

„Saugus“ pokalbis. Pasakydami „kalbi nesąmones, baik, atstok, negalima ir panašiai“, mes vaiko nenuraminame. Juo labiau, menkai padeda žodžiai „dabar tai gausi, pasakysiu tėtei (mamai), negausi planšetės, nepirksiu…“. Trumpam vaikas gali sureaguoti taip, kaip tikėjotės, tačiau tai nepadės jo elgesio pakeisti ilgam. Vietoj gąsdinimo verčiau reikėtų skirti laiko pokalbiui. Jo metu reikėtų paaiškinti savo prašymo priežastis ir netinkamo vaiko elgesio natūralias pasekmes, atsakyti į vaiko klausimus. Nuoširdus pokalbis, kai ramiai ir vaikui suprantamais žodžiais aptarsite patiriamo nerimo priežastis (esamas, o gal tik suvokiamas, ar įsivaizduojamas), vaiko jausmus, be kritikos, pašaipos, ar barimo, padės jam nurimti, pasijusti saugiau.

Klausymasis ir susitarimas. Vaikui svarbu suprasti kaip negalima elgtis (netinkamas elgesys) ir kodėl negalima (pasekmės – kas atsitiks). Atsitiks – natūrali pasekmė. Reikėtų atskirti natūralios pasekmės įvardijimą nuo gąsdinimo ar baudimo. Natūralias pasekmes reikia įvardinti, kad vaikas suprastų ryšį tarp savo elgesio ir to, kas atsitiks jam taip elgiantis. Pavyzdžiui, natūrali pasekmė – jei kramtysi nagus, jie neužaugs ir pirštukus tau skaudės. Tuo tarpu gąsdinimas ir baudimas nėra tinkami ir veiksmingi būdai vaiko elgesiui koreguoti. Pavyzdžiui, netinkamo gąsdinimo pavyzdys „jei kramtysi nagus – naktį ateis vilkas ir tavo pirštukus nusineš į tamsą“. Arba, vargu ar bus veiksminga bausmė „jei kramtysi nagus – nepirksiu planšetės“. Gal būt, vaikas susilaikys tol, kol nupirksite, jei tai bus gana greitai. Po to, labai tikėtina, netinkamas įprotis „sugrįš“. Taigi, pasakome vaikui koks jo elgesys mums nepatinka ir kokios bus natūralios pasekmės. Neretai auklėjimas šioje vietoje ir pasibaigia, manant, kad viskas padaryta. Tačiau, tai dar ne viskas.

Tinkamas elgesys. Neretai pamirštama padėti vaikui suprasti kokio jo elgesio mes tikimės. Tai yra, mes sakome vaikui kaip jam elgtis negalima. Tačiau, mes nepasakome kaip jam elgtis galima. Siekiant teigiamų elgesio pokyčių, vaikui reikėtų žinoti ne vien tik tai ko mes nenorime, draudžiame, bet ir tai ko mes iš jo norime, kokio elgesio tikimės. Jeigu vaikas nežinos ką ir kaip reikia daryti, tai, greičiausiai, jis ir toliau elgsis taip, kaip moka – netinkamai. Pasakykime kokiu tinkamu elgesiu reikia pakeisti šį netinkamą elgesį. Taip pat vertėtų papasakoti apie tokio (gerojo) elgesio privalumus, apie naudą kitiems žmonėms ir, tai svarbu, pačiam vaikui.

Visa tai įgyvendinti nebus labai sudėtinga, jei skirsime truputį laiko, būsime nuoseklūs ir vadovausimės žemiau aprašytais žingsneliais. Galime vaikui suprantama kalba, ramiai ir aiškiai:

*pasakyti, kad toks elgesys mums nepatinka

*paaiškinti priežastis, dėl kurių toks elgesys nepatinka

*pasiūlyti vaikui toje situacijoje tinkamą elgesį

*įsitikinti ar vaikas suprato, leisti jam paklausti

*papasakoti apie naujo, geresnio elgesio naudą pačiam vaikui

*aptarti su vaiku jo paskatinimo už tinkamą elgesį (savęs kontroliavimą) būdus

*susitarti kaip skatinsite už tinkamą elgesį – pasirinkite tinkamiausius būdus (vaiko norimus ir jums priimtinus)

*nuolat ir sistemingai (iš pradžių bent kas valandą, po to – bent kas dieną) pastebėti tinkamą vaiko elgesį (pavyzdžiui, jo susilaikymą nuo nagų kramtymo). Pagirti vaiką, didžiuotis jo savęs kontrolės pastangomis ir pasiekimais skatinti vaiko tinkamą elgesį maloniu prizu (bendra veikla, pasaka, gražiu lipduku, saldainiu ir taip toliau)

*paskatinimą vaikui už savęs kontroliavimą reikėtų pažadėti (ir suteikti) pakankamai greitu, jam suprantamu ir suvokiamu laiku (pavyzdžiui – kai sutems; kai ryte atsibusi; kai aš ateisiu į darželį po tavo miego ir panašiai). Juk mažiausieji valandų nepažįsta. Pabandykime įsivaizduoti – kaip yra sunku laukti ir stengtis, kai nežinai (nes nesupranti) kada būsi apdovanotas už pastangas!

*tikėdamiesi ir prašydami vaikų tinkamo elgesio taip pat nepamirškite įvykdyti savo pažadus!

Tėveliams reikėtų pasistengti „persiorientuoti“ nuo baudimo už netinkamą elgesį link skatinimo už tinkamą elgesį. To galima išmokti. Šioje vietoje kartais tėvai sako – nejau nebus galima drausminti? Galima, netgi reikia. Tinkamai drausminti padės aukščiau aprašytas natūralių pasekmių paaiškinimo pavyzdys. Natūralių pasekmių įvardijimas padeda vaikui suprasti kas atsitiks jam netinkamai elgiantis. O toliau – skatiname tinkamą elgesį, kad vaikas norėtų elgtis taip pat, kaip mes iš jo tikimės. Tokiu „prizu“ galėtų būti ir vaiko jau mėgstama ar nauja, jį sudominusi veikla (pavyzdžiui, apsilankymas jo mėgstamoje vietoje, susitikimas su jam patinkančiu žmogumi, žaidimas su draugu, išvyka su šeima ir taip toliau). Paprastai tai „veikia“ daug geriau, nei daikto parduotuvėje nupirkimas.

Taigi, yra dalykų kurie padeda siekiant tinkamo vaikų elgesio ir jį skatinant. Taip pat yra dalykų, kurie nepadeda šio tikslo siekti, ar trukdo.

Suaugusiųjų „užmaršumas“. Gana dažna klaida, kai vaikui pradėjus elgtis tinkamai, netrukus mes patys pradedame „pamiršti“ jį pagirti, paskatinti, pamirštame laikytis susitarimų. Pavyzdžiui, buvome susitarę eiti į parką jei vaikas nekramtys nagų šiandien ir rytoj. Vaikui tai pavyko, bet mes „nebeturime laiko eiti“, nes mes „turime daug reikalų“.

„Neskatinantis paskatinimas“. Kartais, siekdami vaiko elgesio pokyčių, mes numatome paskatinimą, kuris jo visai neskatina elgtis tinkamai. Pavyzdžiui, sakome – nupirksiu tau saldainių, žaislų, nors vaikas trokšta su mumis praleisti laiką, drauge pažaisti.

„Tolimas paskatinimas“. Pasiekti tikslo gali trukdyti vaikui nustatyti tolimi terminai paskatinimui gauti (po mėnesio eisime…). Elgesio pokyčiai reikalauja gana didelių pastangų. Prisiminkime save, bandančius keisti savo elgesį (pavyzdžiui, laikytis dietos, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių). Atlygio už savo pastangas mes norime tuoj pat (pavyzdžiui, nevartosiu cukraus šiandien – nusipirksiu suknelę rytoj). Juo labiau vaikams reikia atlygio „dabar“ – artimu metu. Kitaip jiems sunkiau suvokti ryšį tarp priežasties – tinkamo elgesio ir pasekmės – trokštamo atlygio.

Neaiškūs terminai. Suaugusieji neretai pamiršta, kad maži vaikai dar gali nesuvokti laiko sąvokų taip, kaip mes. Atrodytų savaime suprantama, kad pradinukui pasakius „eisime po kelių valandų“ ar „kitą savaitę“, jis supras. Tačiau, taip yra ne visuomet. Juo labiau, gali nesuprasti maži vaikai. Todėl, kalbėdami su vaiku, turėtume nurodyti numatomus terminus atsižvelgiant į jo amžių, raidą, įsitikinti ar supranta.

Sudėtingi reikalavimai. Siekiant vaikų elgesio ar įpročių pokyčių svarbu, kad keliami reikalavimai nebūtų per aukšti, atitiktų jo raidą. Taip pat vaikui būtų sunku įgyvendinti kelis naujus mūsų reikalavimus tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, pradėjus keisti vaiko elgesį, kartais galvojame panašiai taip: jei mes vargstame, kad tu nekramtytum nagų, tuo pačiu tu išmoksi pasikloti lovą, susitvarkyti savo žaislus, nesimušti su sese, valgyti daržoves… ir tik tuomet galėsim eiti visi į parką. Reikalavimai, tikriausiai, teisingi. Tačiau, jei to neprašėte iki šiol, lengviau tikslą pasieksite prašydami keisti vieną elgesį per tam tikrą laiką ir už jį skatindami. Kai tinkamas elgesys taps beveik įpročiu, Jūsų reikalavimai galėtų didėti. Tačiau, didesni pokyčiai „per naktį“ neįvyks.

Atminkite - praėjo tam tikras laikas kol susiformavo netinkamas vaiko įprotis, ar elgesys. Taip pat turi praeiti nemažai laiko, kad tas įprotis „pradingtų atgal“. Todėl būkite kantrūs ir sistemingi. Vis tik, jeigu situacija negerėja, o tik prastėja, Jums dėl to neramu – nebijokite pasitarti su specialistais.

Parengta pagal portalo www.delfi.lt informaciją

Švenčionių rajone – glaudus mobiliosios komandos ir atvejo vadybininkų dialogas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus l. e.p. vedėja Silva Lukoševičienė kartu su mobiliosios komandos specialistais dalyvavo pasitarime, kuris vyko Švenčionių rajono savivaldybėje. Jo metu kartu su patarėjais,  atvejo vadybininkais, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, globos įstaigų atstovais bei Švenčionėlių socialinių paslaugų centro direktoriumi Miroslavu Lazdiniu aptartos tiek mobiliosios komandos specialistų, tiek atvejo vadybininkų funkcijos, mobiliosios komandos tikslai, darbo organizavimo tvarka.

Vilniaus apskrities mobiliosios komandos specialistai Olga Leikina, Eva Masevičienė, Virgilijus Auga plačiau išdėstė, kad yra trys pagrindinės mobiliosios komandos funkcijos: išgryninti pagrindines konkrečios šeimos problemas, stabilizuoti būklę šeimoje vykstant krizei joje bei motyvuoti tėvus keisti savo įpročius, elgesį. Susipažinę su situacija, mobiliosios komandos specialistai teikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

„Pirmasis žingsnis padedant šeimai – priklausomybę nuo alkoholio turinčio tėvo ar/ir motinos gydymas. Supraskime, alkoholizmas – tai liga, o sergančiam žmogui juk pirmiausias turime padėti pasveikti, o ne, pavyzdžiui, siūlyti ieškotis darbo“, – susitikimo metu teigė priklausomybių psichologas Virgilijus Auga.

Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai susitikimą baigė sutardami, kad panašiai susiburs aptarti darbe iškylančius sunkumus bent vieną kartą per mėnesį.

Nuo š. m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities mobiliosios komandos specialistai intensyvią pagalbą teikė  69  šeimoms, gyvenančioms Vilniaus apskrityje (iš jų Švenčionių rajone – 3 šeimoms), 5 šeimos atsisakė mobiliosios komandos specialistų pagalbos. Šeima, kuri priima pagalbą, dažnai ryžtasi svariems pokyčiams, pradeda gydytis priklausomybes, ir žymiai sutrumpina laiką, per kurį į šeimas sugrįžta vaikai.

4 priežastys, kodėl neverta griauti vaiko teisių apsaugos sistemos – geriau taisyti

Nuo liepos mėnesio įtvirtinta vaiko teisių apsaugos sistema nuo ankstesnės skiriasi keletu svarbių elementų. Pirma, įstatymu buvo uždraustas smurtas ir fizinės bausmės prieš vaikus. Antra, visoje Lietuvoje pradėjo veikti vieninga sistema, kuri reiškia, kad vaiko teisių apsauga vienodai įgyvendinama kiekviename rajone ar mieste. Trečia, kai fiksuojamas vaiko teisių apsaugos pažeidimas – šeimai teikiama pagalba.

„Vaiko teisių apsaugos sistema išties turi būti taisoma taip, kad šeimos būtų apsaugotos nuo žmogiškosios vaiko teisių apsaugos specialistų klaidos. Tačiau naujoji tvarka yra geresnė nei buvusi, nes užtikrina vienodą vaikų apsaugą nuo smurto visoje Lietuvoje bei įtvirtina pagalbą šeimoms, kai jos susiduria su krize. Nė viena sistema iki šiol net nekėlė klausimo, kad valstybė privalo užtikrinti pagalbą šeimos, kuriose smurtaujama, nariams. Anksčiau tai būdavo pačių šeimų problema, dabar – valstybės pareiga“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kuris tobulins egzistuojančią vaiko teisių apsaugos sistemą. Tačiau pateikiame esminius elementus, kodėl visos sistemos neverta griauti, geriau taisyti. 

1 . SU KRIZE SUSIDŪRUSIOMS ŠEIMOMS – PAGALBA 

Remiantis nuo liepos mėnesio galiojančiu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kai fiksuojamas vaiko teisių pažeidimas, šeimai iškart pradedama teikti pagalba. 

Kai nustatomas 1 grėsmės lygis (vaikas lieka šeimoje): vaiko teisių specialistai kreipiasi į savivaldybę ir prašo inicijuoti atvejo vadybą – tai reiškia, kad paskiriamas konkretus atvejo vadybininkas, kuris kartu su šeimos nariais ir specialistais sudaro pagalbos šeimai planą bei užtikrina psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbos teikimą.

Kai nustatomas 2 grėsmės lygis (vaikas kritiniu atveju vaikas paimamas iš tėvų/globėjų): darbą pradeda mobilioji komanda, sudaryta iš 3 specialistų – psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, turinčio žinių apie priklausomybių ligas. Mobilioji komanda dirba 14 kalendorinių dienų, tuomet kreipiamasi į savivaldybę ir inicijuojama atvejo vadyba – atvejo vadybininkas sudaro pagalbos šeimai planą ir prižiūri pagalbos teikimą.

Socialinei apsaugos ir darbo ministerija rengia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis gali būti atsisakoma grėsmės lygių ir pereinama prie vaiko ir šeimos poreikio lygių, tačiau šiuo metu dėl to vyksta diskusijos. Bet kuriuo atveju pagalbos teikimas šeimoms, susiduriančioms su krize, yra esminis elementas, kurį reikia stiprinti. Tuo pačiu siūlysime ilginti mobiliosios komandos darbo terminą, kad pagalba šeimoms būtų nuoseklesnė. 

KAIP BUVO ANKSČIAU? Iki 2018 m. liepos 1 d. pagalbos teikimas šeimai egzistavo, tačiau jis nebuvo aiškiai reglamentuotas ir vyko chaotiškai: nebuvo nei atvejo vadybos proceso (arba pagalbos teikimo koordinavimo), nei mobiliosios komandos kritiniais atvejais. 

 2. REAGAVIMAS SAVAITGALIAIS, ŠVENČIŲ DIENOMIS IR PO DARBO

Nuo liepos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į įvykius reaguoja ne tik darbo metu, bet ir po darbo, naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Statistika rodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba po darbo ir savaitgaliais iš policijos gauna daugiausia pranešimų dėl konfliktų šeimose, kurie paliečia ir vaikus. 

Vaiko teisių specialistai į policijos pranešimą, kad reikia nedelsiant spręsti vaiko apgyvendinimą saugioje aplinkoje, reaguoja per 1-2 valandas. Į pranešimą, kuris susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, reaguojama kuo greičiau, bet ne ilgiau nei per 6 valandas. Dėl pranešimų apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus sprendimai priimami ne ilgiau nei per 3 darbo dienas. 

KAIP BUVO ANKSČIAU? Iki 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie buvo pavaldūs savivaldybėms, savaitgaliais, po darbo ir švenčių dienomis nedirbdavo arba jei dirbdavo, tai savo iniciatyva. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos darbuotojams nebuvo keliami ir reikalavimai, per kiek laiko jie turi sureaguoti į galimą smurtą prieš vaikus ar kitą įtariamą vaiko teisių pažeidimą. Į konfliktus savaitgaliais, švenčių dienomis ar nedarbo metu iškviesta policija iki tol savarankiškai spręsdavo, kur laikinai apgyvendinti vaikus, jei manydavo, kad vaikams likti namie nesaugu, arba tai priklausydavo nuo policijos bendradarbiavimo su savivaldybių specialistais. 

3. SPRENDIMUS DĖL VAIKŲ TURI PATVIRTINTI TEISMAS

Laikinas vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų taikomas kraštutiniais atvejais, kai nustatoma kilusi grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Nustatydami grėsmės vaikui lygį vaiko teisių apsaugos specialistai bendrauja su šeima ir vaiku ar vaikais, jei tai įmanoma dėl jų sveikatos ar amžiaus būklės. 

Kad vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų nebūtų tik dviejų specialistų sprendimas – per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą su prašymu išduoti leidimą vaiko apsaugojimui. Jei teismas leidimo neišduoda – tuomet vaikas perduodamas tėvams ar globėjams, o šeimai teikiama pagalba. 2018 m. liepos-spalio mėnesiais teismai 97 proc. atvejų išdavė leidimą apsaugoti vaiką, 3 proc. atvejų tokio leidimo neišdavė. 

Šiuo metu svarstoma, kaip sustiprinti tėvų dalyvavimą vaiko apsaugojimo procese. Vienas iš variantų – teismų įpareigojimas arba paskatinimas dažniau rengti žodinius procesus ir užtikrinti tėvų nuomonės išklausymą. 

KAIP BUVO ANKSČIAU? Iki 2018 m. liepos 1 d. sprendimą dėl vaiko paėmimo priimdavo savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, teismas šiame procese nedalyvaudavo. Po vaiko paėmimo savivaldybė nebuvo įpareigota teikti pagalbą šeimai, ji tai galėjo daryti savo iniciatyva. 

Paminėtina, kad dalis savivaldybių pačios spręsdamos dėl vaiko paėmimo ir pačios turėdamos pareigą pasirūpinti vaiko apgyvendinimu ar laikinos globos nustatymu, nepriimdavo reikalingų sprendimų apsaugoti vaikus, nes trūko globėjų.

4. VIENA SISTEMA, O NE 60

Vaiko teisių apsaugos sistema gali veikti koordinuotai ir gerai bendradarbiaujant įvairioms šalies institucijoms. Šiuo tikslu savo jėgas subūrė savivaldybės, policija, teismai, prokuratūros bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 

Kas ką daro?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba – sprendžia, ar padarytas vaiko teisių pažeidimas, kreipiasi į savivaldybę inicijuoti pagalbą šeimai, kreipiasi į teismą dėl vaiko apsaugojimo, užtikrina mobiliosios komandos pagalbą pirmomis 14 kalendorinių dienų po krizės, kai nustatoma grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei, organizuoja laikinąją vaiko globą. 

Savivaldybės – organizuoja pagalbą šeimai per atvejo vadybą, suteikia paslaugas šeimoms, rengia ir apmoko laikinuosius ir nuolatinius globėjus, yra atsakingos už globėjų ir budinčių globotojų paiešką, organizuoja nuolatinę vaiko globą. 

Policija – pirmieji reaguoja į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje, surenka pirminius duomenis, nustato galimos smurto aukos apsaugos priemones, jeigu to reikia, kviečiasi į pagalbą vaiko teisių apsaugos specialistus, sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. 

Teismai – suteikia arba atsisako suteikti leidimą paimti vaiką iš tėvų ar globėjų, sprendžia klausimus dėl tėvų valdžios ribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo atleidimo ar nušalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, nustato bendravimo su vaiku tvarką ir panašiai.

Prokuratūros – vykdo ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš vaikus, sprendžia dėl kardomųjų priemonių. 

KAIP BUVO ANKSČIAU? Iki 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš esmės nedalyvavo procese, sprendimai buvo priimami 60-yje skirtingų savivaldybių savarankiškai. Tuo metu net nebuvo renkami statistiniai duomenys apie tai, kiek vaikų paimama iš šeimų, nebuvo vieningo instrumento, kuo remiantis vaiko teisių apsaugos specialistai priima savo sprendimą. 

 

Ministras L. Kukuraitis: kviečiu gerbti vaiko teisių apsaugos specialistus ir socialinius darbuotojus, jei nesutinkate – ginčyti sprendimus civilizuotai

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ragina visuomenę nepasiduoti baimei ir nerimui dėl šiuo metu vykstančių diskusijų apie vaiko teisių apsaugos sistemos veikimą bei gerbti vaiko teisių apsaugos specialistų ar socialinių darbuotojų darbą. 

Ministro L. Kukuraičio kvietimas išsakytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai gaunant žinių apie vaiko teisių apsaugos specialistų ar socialinių darbuotojų patiriamą užgauliojimą, grasinimus, ar net fizinę agresiją, todėl kai kuriais atvejais priimamas sprendimas kreiptis į policijos pareigūnus. 

„Labai prašau visuomenės rimties ir pagarbos vienas kitam. Suprasdamas, kad Kauno situacija sukėlė visuomenės nepasitikėjimą, noriu labai aiškiai pabrėžti – dauguma vaiko teisių apsaugos specialistų ir socialinių darbuotojų, padedančių šeimoms, dirba neįtikėtinai sudėtingomis, nesaugiomis sąlygomis ir vis tiek užtikrina maksimalią pagarbą vaikui ir šeimai bei suteikia kvalifikuotą pagalbą. Daugeliu atvejų, kai mes visi jau nuleistume rankas, jie išlaiko pasitikėjimą šeima ir kantriai jai padeda“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras. 

„Pasitikiu Lietuvos vaiko teisių apsaugos specialistais ir socialiniais darbuotojais, nes jie dirba visų mūsų labui. Mums visiems reikia gerai veikiančių tarnybų bei kvalifikuotų ir kompetentingų žmonių jose. Jeigu tarnybas niekinsime, žeminsime ar šmeišime, sunku bus pritraukti geriausius žmones“, - priduria L. Kukuraitis. 

„Už grasinimus susidoroti ar pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, fizinės prievartos naudojimo gresia net baudžiamoji atsakomybė“- primena Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pasiekia vaiko teisių apsaugos specialistų ir socialinių darbuotojų pranešimai, kad kai kuriais atvejais sulaukiama grasinimų susidoroti, pasmaugti ar sugadinti turtą, vienu žinomu atveju nežinomi asmenys atvyko į vaiko teisių apsaugos specialistės anytos namus su kaltinimais apie neva pardavinėjamus vaikus. 

Raginame nepasiduoti melagingai informacijai, mąstyti kritiškai ir civilizuotai spręsti iškylančius nesutarimus. 

Jei nesutinkama su specialistų sprendimais, siūloma juos ginčyti. Pirminė teisinė pagalba Lietuvoje yra nemokama visiems gyventojams, antrinė nemokama nepasiturintiems gyventojams. Visa informacija apie tai kur, kam ir kaip teikiama valstybės garantuojama teisinės pagalba yra svetainėje www.teisinepagalba.lt

KONKRETUS NUASMENINTAS PAVYZDYS apie vaiko teisių apsaugos specialistų darbą:

2018 m. spalį dvi vaiko teisių apsaugos specialistės vyko į šeimą, nes išvakarėse šeimoje buvo girtaujama ir kilo konfliktas tarp sugyventinių, buvo iškviesta policija, kuri pasitelkė budinčius vaiko teisių apsaugos darbuotojus. Kadangi tėvai buvo apsvaigę ir tarp jų kilo smurto protrūkis, vaikams buvo nustatytas grėsmės lygis, jie nuvežti pas tame pačiame kaime gyvenusius giminaičius. 

Kitą dieną pas tėvus atvykusios dvi specialistės jų namuose nerado. Pavykus išsiaiškinti vaikų mamos telefono numerį buvo susiekta su mama, kuri atsiliepusi paaiškino esanti oro uoste ir po kelių valandų išskrendanti pas seserį į užsienį. Telefonu mama teigė, jog jai neįdomu, kur yra jos sugyventinis ir vaikai. 

Giminaičių, kuriems buvo patikėti vaikai, rasti taip pat nepavyko, nes jie buvo išvykę į darbą. Vienas vaikų buvo paliktas pas minėtųjų giminaičių kaimynus. Šių teigimu, tėvai nuo penktadienio iki pirmadienio nesirodė, vaikais nesidomėjo. Specialistės organizavo vaiko paėmimą, tuomet kaimynė ėmė skambinti - atsirado neblaivi vaiko mama, kuri pastūmė vieną specialistę nuo laiptų. Specialistei sutrenkti šonkauliai, ant kūno mėlynės, todėl kreiptasi į medikus ir policiją. Mama taip pat stumdė kitą specialistę, kuri kvietė policijos pareigūnus, kaimynės virtuvėje ieškojo peilio, bet nerado. 

Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją. 

 

Alytiškiai supažindinti su reagavimo į galimus vaiko teisių pažeidimus tvarka

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai dalyvavo diskusijoje tema „Pažink smurtą ir būdus, kaip jį įveikti“, kuri vyko Alytaus miesto savivaldybėje.

Diskusijos metu buvo kalbama apie sunkiausiai atpažįstamas smurto rūšis, pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Dalyvavusieji pasidalijo savo patirtimi, įžvalgomis.

Daug dėmesio diskusijoje buvo skirta jautriausiai visuomenės grupei - vaikams. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus l.e.p. vedėja Žaneta Abromaitienė susirinkusiems priminė apie vaiko teisių apsaugos specialistų reagavimą į gaunamus pranešimus apie galimą smurtą prieš vaikus, į pranešimus kuomet vaikas auga aplinkoje, kurioje smurtaujama, ar į kitus galimus vaiko teisių pažeidimus.

Vedėja taip pat atkreipė dėmesį, kad teisinę vaikų apsaugą privalo užtikrinti Tarnyba ir jos teritoriniai padalinai, o atsakomybė už socialinę vaiko teisių apsaugą tenka savivaldybėms ir jų įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms.

„Vaiko gerovei užtikrinti yra būtinas vaiko gerovės srityje veikiančių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimas,“ - pabrėžė vedėja Ž. Abromaitienė.

Nutarta atsižvelgiant į diskusijoje išsakytas specialistų nuomones, pastebėjimus organizuoti specialistų mokymus, paskaitas.

Diskusijoje dalyvavo Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos Renata Kruk, Aušra Bačinskienė, mobiliosios komandos specialistai Romualda Stasionienė, Ilona Kislienė, Virginijus Tamulionis, Alytaus apskrities socialinio darbo, švietimo, visuomenės sveikatos specialistai, policijos pareigūnai, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Alytaus miesto mero pavaduotoja Valė Gibienė, Alytaus miesto savivaldybės Tarybos narė Laima Vincė Kirkliauskienė.

X