Naujienos

A. Grigienė: smurtauti prieš vaiką negalima

Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Visagino mieste Aleksandra Grigienė dalyvavo Visagino Gerosios vilties progimnazijos tėvų susirinkime, kuriame skaitė pranešimą tema „Smurtas ar pagarba vaikui - auklėjimo pasirinkimas“.

Susirinkimo metu su tėvais buvo diskutuojama apie vaikų auklėjimą. „Atsakyta į klausimus, kas yra smurtas prieš vaiką, kam buvo reikalingas naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Kalbėta apie rezonansinius vaiko teisių apsaugos įvykius kituose Lietuvos miestuose. Susirinkimo metu paaiškėjo, kad miesto gyventojai labai domisi aktualijomis vaiko teisių apsaugos srityje, tačiau ne visada juos pasiekia tiksli informacija, todėl būtina skleisti tikslią, išaiškinančią informaciją apie vaikų paėmimus iš šeimų,“ - sako Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Visagino mieste patarėja A. Grigienė.

Pasak patarėjos, apmaudu, bet vis dar reikia įrodinėti, kad smurtauti prieš vaiką negalima.

Atviras ministro L. Kukuraičio laiškas: vaikams reikia mūsų susitelkimo, o ne susipriešinimo

Lietuvos šeimų susirūpinimas savo vaikų gerove yra suprantamas ir pateisinamas: normalu jausti nerimą ar supykti, jei valstybės pareigūnai klysta arba elgiasi nepakankamai jautriai. Šeimos gyvenimas yra jautrus mikropasaulis, nuo kurio priklauso mūsų visų laimė, todėl bet koks kišimasis natūraliai atrodo nepriimtinas.

Bet baimė, nerimas, pyktis yra patys blogiausi patarėjai diskusijoje apie vaikų gerovę. O kaip tik racionalios diskusijos dėl vaikų mums šiuo metu labiausiai ir reikia Lietuvoje.

Norėdamas aiškiau atskleisti savo požiūrį, išdėstysiu keletą esminių minčių apie vaiko teisių apsaugą, kas joje gerai, kas blogai ir kas turi būti keičiama.

APIE SMURTO APIBRĖŽIMĄ. Iškart pasakau, kad nepritariu kai kurių savo kolegų bandymams keisti smurto prieš vaiką sąvoką. Siaurinant smurto apibrėžimą kyla didelė rizika tam tikrus smurtinius veiksmus traktuoti ne kaip smurtą, bet kaip leistiną auklėjamąją priemonę. Turbūt nė vienas iš mūsų nenorėtume, kad tokie veiksmai būtų leidžiami prieš mūsų vaikus viešoje erdvėje – mokykloje, viešajame transporte ar kitur. Mano požiūriu, bėdų kelia ne smurto apibrėžimas ir ne smurto prieš vaiką draudimas. Nerimas kyla dėl abejonės, ar valstybė naudoja proporcingas priemones aiškindamasi įtarimą apie smurtą arba nustačiusi, kad prieš vaiką tikrai panaudotas smurtas. Juk ne visada reikia bausti, daugeliu atvejų pirmiau galima padėti, kad smurtiniai veiksmai nebesikartotų.

Bėdų sukėlė ir nepakankamai griežtas bei gana skirtingai suvokiamas reglamentavimas dėl būtinybės nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį, kai vaikas teismo sprendimu gali būti paimamas iš tėvų ar globėjų. Būtent antrojo grėsmės lygio nustatymo kriterijus ir reikia keisti, o ne smurto apibrėžimą.

PRIPAŽINTI KLAIDAS IR TAISYTI NETOBULUMUS. Visi sutariame, kad įgyvendinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą buvo padaryta klaidų. Puikiai suprantu, kad atsakomybė tenka man, todėl norėčiau aiškiai pasakyti – aš girdžiu visą kritiką, atsakomybę prisiimu, jau siūlome bei toliau siūlysime racionalius sprendimus. Tačiau turime visi aiškiai suvokti: klaidų auklėdami savo vaikus neišvengė nė vieni tėvai, klaidų neišvengė nė viena sistema. Bet ankstesnė sistema buvo mažiau palanki šeimai, nes net nekėlė klausimo apie pagalbą. Tai įrodo ir daugelis šiuo metu viešinamų atvejų, kurie įvyko prieš reformą.

Svarbiausia klaidas suvokti ir taisyti. Gerai yra tai, kad po reformos turime vieną, o ne 60 skirtingų vaikų teisių apsaugos sistemų, kad visuomenė vis labiau gilinasi į vaikų teisių apsaugos klausimus ir kad jau šiuo metu vyksta intensyvus ministerijos ir šeimų, tėvų bei vaikų gerove besirūpinančių organizacijų darbas dėl būtinų pokyčių. Tai užtikrins, kad visų bendros pastangos mus priartintų prie geresnės šeimų ir vaikų situacijos Lietuvoje. Visais pakeitimais turime siekti, kad prioritetas būtų suteikiamas pagalbai šeimai, o ne baudimui.

NETEISINTI SMURTO. Drauge noriu pakviesti visus neteisinti smurto prieš vaiką ir neskirstyti jo į menkesnį ar stipresnį. Smurtas yra smurtas, o bet koks menkesnis smurtas, kuriam neužkertamas kelias, turi tendenciją augti. Neįsivaizduoju, kad galėtume diskutuoti, jog pliaukštelėjimas ar trinktelėjimas su liniuote mūsų vaikui mokykloje yra nieko baisaus, nes taip mokytojas neva auklėjo neklaužadą! Nors kadaise tokių atvejų pasitaikydavo ir manydavome, kad taip ir turi būti. Jeigu vieną kartą susitarėme, kad turime keisti savo smurto kultūrą, tai laikykimės šio susitarimo, nes iš to išloš ne tik mūsų vaikai, bet ir mes visi, kaip visuomenė.

GINČYTI SPRENDIMUS. Vienas svarbiausių dalykų, kurie išskiria moderniąsias demokratines valstybes iš kitų, yra galiojantis teisės viršenybės principas. Bet kuris valstybės pilietis turi teisę ginčyti tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tiek policijos ar prokurorų sprendimus. Tai yra civilizuotas kelias spręsti konfliktus, o jų visuomet pasitaikys.

NEDEMONIZUOTI TARNYBŲ. Pastaruoju metu tiek viešoje erdvėje, tiek socialiniuose tinkluose Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei vaiko teisių apsaugos specialistai visais įmanomais būdais yra demonizuojami. Suprasdamas, kad Kauno situacija sukėlė teisėtą visuomenės nepasitikėjimą, noriu labai aiškiai pabrėžti – dauguma vaiko teisių apsaugos specialistų ir socialinių darbuotojų, padedančių šeimoms, dirba neįtikėtinai sudėtingomis, nesaugiomis sąlygomis ir vis tiek užtikrina maksimalią pagarbą vaikui ir šeimai bei suteikia kvalifikuotą pagalbą. Daugeliu atvejų, kai mes visi jau nuleistume rankas, jie išlaiko pasitikėjimą šeima ir kantriai jai padeda.

Mums visiems reikia gerai veikiančių tarnybų bei kvalifikuotų ir kompetentingų žmonių jose. Jeigu tarnybas niekinsime, žeminsime, ar šmeišime, sunku bus pritraukti geriausius žmones. Kviečiu susitelkti, nes destrukcija ir aklas pyktis nepadės mūsų vaikams.

Tarnybos atstovai Aukščiausiajame Teisme aptarė vaiko teisių apsaugos reformos įgyvendinimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai dalyvavo darbiniame pasitarime Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Jo metu teismų pirmininkai, šeimos bylas nagrinėjantys teisėjai, vaiko teisių gynimo institucijų ir atsakingų ministerijų atstovai diskutavo apie pirmąją vaiko teisių apsaugos reformos patirtį ir kylančius sunkumus. Buvo aptartos praktinės ir teisinės problemos, susijusios su vaiko paėmimu iš šeimos bei dar glaudesnio bendradarbiavimo galimybės jas sprendžiant.

Pradėdamas pasitarimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus pabrėžė, kad, vykstant vaiko teisių apsaugos reformai, visa sistema, taip pat ir teismai, susidūrė su naujais iššūkiais taikydami Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, naujus poįstatyminius teisės aktus. „Įgijus kad ir nedidelės praktinės patirties, jau matome šio etapo prioritetus. Svarbu tinkamai balansuoti įvairias vaiko teisių apsaugos formas, taikyti jas atsižvelgiant į situacijos rimtumą. Tai pasakytina ir apie vieną griežčiausių priemonių - vaiko paėmimą iš šeimos.

Taikant ją, ypač svarbi įvairių institucijų priimamų sprendimų sparta. Štai teismai turi klausimą išspręsti per 5 darbo dienas, todėl jie iš esmės pasikliauja pirmine informacija, kurią pateikė atsakingos institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, prokuratūra. Nors visada siekiama vaiko paėmimo iš šeimos klausimą išspręsti greičiau, dėl to negalima aukoti vaiko interesų ir darbo kokybės. Čia ir kyla dilema - kaip suderinti greitą procesą ir neformalų faktinių aplinkybių įvertinimą. Juo labiau kad ir teismų, ir vaiko teisių gynimo institucijų pajėgumai, deja, kol kas riboti. Kol kas išeitis viena - besąlygiškas visų institucijų, nuo kurių darbo priklauso ir teismo sprendimas, bendradarbiavimas. Jei darbas nebus atliktas rūpestingai, jei teismui nebus pateikta kiek įmanoma išsami ir aktuali informacija, sprendimas gali neatitikti geriausių vaiko interesų“, - kalbėjo R. Norkus.

Susitikimo metu patirtimi ir gerąja praktika dalijosi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Teisingumo ministerijos atstovai, apylinkių, apygardų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai.

Pasitarimo metu teismams buvo priminta būtinybė atidžiai vertinti vaiko paėmimo procedūras. Taip pat buvo susitarta atkreipti įstatymų leidėjo ir vykdomosios valdžios dėmesį į poreikį rengti vaiko paėmimo procedūroms užtikrinti būtinus pakeitimus.

Parengta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešimą spaudai  

Padėkos renginyje - ypatingas dėmesys šeimoms, globojančioms vaikus

Jau tradicija tapusi šventė „Globa - dovana“ šiais metais sukvietė Marijampolės savivaldybės šeimas, globojančias vaikus, padėkos renginiui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, šios savivaldybės vadovai, suburti šventės organizatorių - Socialinės pagalbos centro, vykdančio Globos centro funkcijas, sveikino šeimas, priimančias tėvų globos netekusius vaikus.

Už tai, kad savo pavyzdžiu globėjai formuoja atsakingą ir kartu brandesnę visuomenę, suteikdami namų šilumą be tėvų likusiems vaikams, dėkojo Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai einanti vedėjo pareigas Dovilė Burbaitė: „Kadangi globėjai palieka didžiulį indėlį vaiko gyvenime, besąlygiškai atverdami širdį vaikams, tai yra viena didžiausių dovanų visuomenei.“

Susirinkusiems pristatyti naujausi statistiniai duomenys: 70 Marijampolės savivaldybės vaikų globojami 58 globėjų šeimose, tuo tarpu vaikų globos institucijose globojama tik 21 Marijampolės savivaldybės vaikas. Kartu pasidžiaugta, kad iki šios dienos, įsigaliojus vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai, laikinai, be tėvų globos likę 7 Marijampolės vaikai, apgyvendinti giminaičių ir globėjų šeimose ir tai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintą vaiko globos formą - nepilnamečio globą šeimoje. Tuo pačiu, galimybė apgyvendinti vaiką fizinio asmens šeimoje, dera ir su šalyje įtvirtintu vienu iš socialinės politikos prioritetų - vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija.

Renginyje sulaukta ypatingo svečio - Šv. Vincento Pauliečio parapijos klebono Dariaus Vasiliausko, kuris kreipėsi į globėjus išreikšdamas globos svarbą vaikui ir pačiam globėjui.

Šventės šiluma ir nuoširdūs žodžiai globėjams už jų rūpestį, meilę ir prieraišumą vaikams, jaudino kiekvieną atėjusį. Nuotaiką linksmomis dainomis praskaidrino Marijampolės lopšelio-darželio „Rūta“ ugdytiniai, be vargo įtraukdami į dainų sūkurį ir globojamus vaikus. Pristatytas trumpametražis filmas apie globėjus ir jų istorijas kelyje į globą. Dalintasi globėjų patirtimi, išgyvenimais, džiaugsmais. Šventės dalyviai liko sujaudinti budinčiosios globėjos Rimos ištartais žodžiais „būkime gailestingi kitų trūkumams“.

 

Kaišiadoryse stiprinamas vaiko gerovės specialistų bendradarbiavimas

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Kaišiadorių rajone Irena Kiselienė Kaišiadorių švietimo ir sporto paslaugų centre vykusiame seminare „Koordinuotai teikiama pagalba vaikui ir jo šeimai“ pristatė vaiko teisių apsaugos sistemos naujoves, atsakė į aktualius klausimus.

„Vaiko gerovės komisijų, ugdymo įstaigų socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams pristatyti esminiai vaiko teisių apsaugos sistemos pasikeitimai, pažeidimų specifika, įsivardytos skirtingų institucijų atsakomybės šioje srityje, aptarti kylantys neaiškumai. Sulaukta daug konstruktyvių klausimų, o išanalizavus konkrečias situacijas, išsklaidytas nepagrįstas nerimas,“ - kalbėjo I. Kiselienė.

Susitikime taip pat aptartos vaikui ir šeimai teikiamos viešosios paslaugas, kompleksinė pagalba šeimai, kalbėta apie bendruomenių namų veiklą. 

Visus vaiko gerovės srityje dirbančius specialistus sukviesti ketinama mažiausiai du kartus per metus. Kitame susitikime viena iš svarbesnių aptariamų temų bus asmens duomenų apsauga.  

 

 

Marijampolės regione – intensyvios šviečiamosios, prevencinės priemonės visuomenei

Įsigaliojus centralizuotai vaiko teisių apsaugai, visuomenėje kyla daug klausimų dėl naujosios Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijos įgyvendinimo. Siekiant specialistų, ginančių vaiko teises, veiksmų derinimo ir kokybiško darbo vykdant jiems priskirtas funkcijas, taip pat vaikų tėvų supažindinimo su teisės aktų nuostatų pasikeitimais vaikų teises ir interesus ginančioje valstybės vaiko teisių politikoje, Marijampolės regione nuolat susitinkama su suinteresuotomis šalimis, vykdant šviečiamąsias prevencines veiklas.

Pastarieji susitikimai su moksleiviais vyko Kalvarijoje, kur Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai skaitė pranešimus gimnazijos mokiniams temomis „Teisinė nepilnamečių atsakomybė“ ir „Vaikų teisės ir pareigos“. Atskirų amžiaus grupių vaikai buvo supažindinti su jų teises garantuojančia teisės aktų baze, vaikų interesus užtikrinančiomis priemonėmis. Vyresniesiems ugdytiniams paaiškintas amžius, lemiantis nepilnamečių atsakomybę baudžiamųjų, administracinių įstatymų pagrindu, aptarta teisinės atsakomybės paskirtis, auklėjamojo poveikio priemonės. Vaikams, kilus įvairių klausimų, atsakyta iliustruojant praktiniais pavyzdžiais.

Išskirtina tai, jog pagrindinis visuomenės institutas, užtikrinantis vaiko apsaugą ir jo vystymąsi, yra vaiko biologinė šeima, todėl intensyviai vykdomi susitikimai su Marijampolės apskrityje gyvenančiais moksleivių tėvais. Kadangi tokio pobūdžio susirinkimai vyksta mokyklose, kartu diskusijoje dalyvauja ir vaikus ugdantys pedagogai.

Vaiko teisių specialistai Šakių rajono savivaldybėje pasakoja, kad tėvai smalsiai domisi vaiko teisių reformos instrumentais, drąsiai klausdami juos dominančios informacijos, dėl to galima vystyti atvirą pokalbį apie jų ir vaikų poreikius, kilus probleminiams atvejams, ir garantuojamą valstybės pagalbą vaikui ir šeimai. Šakių rajono vaiko teisių specialistai akcentuoja, kad policija ir savivaldybės išlieka svarbiausiais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos partneriais, atsižvelgiant į informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą pirminį surinkimą komisariatuose, o tuo tarpu savivaldybėms intensyviai teikiant reikiamą pagalbą šeimoms, susiduriančioms su krizinėmis situacijomis.

„Vykdant atvejo vadybos procesą, kuriuo teikiama kompleksinė pagalba šeimai, įtraukiami skirtingi, su vaiko, šeimos aplinka susiję specialistai. Pradėjus dirbti pagal naują tvarką ir į pagalbos planą šeimai įtraukiant psichologo paslaugas, atsirado tam tikrų neaiškumų dėl šių paslaugų teikimo specifikos“, – sako Šakių psichologų metodinio ratelio pirmininkė Aušra Jakavičienė, sukvietusi rajono psichologus atvejo vadybos metodui aptarti.

Pirmininkė pabrėžė, kad „visi mes dirbame su tais pačiais asmenimis, tik prieiname prie jų kitu kampu, todėl visiems specialistams būtina žinoti kitų specialistų darbo specifiką, jų galimybes, tikėtiną paslaugos rezultatą“. Pasidalinta ir gerąja Šakių rajono patirtimi – vis daugiau įstaigų rajone teikia psichologo paslaugas, tuo tarpu klientas jau gali pasirinkti jam priimtiną paslaugos teikėją. Be to, dauguma Šakių rajono ugdymo įstaigų, įskaitant lopšelius-darželius, turi dirbantį psichologą.

Marijampolės mieste periodiškai vykdomi pasitarimai su paslaugas vaikui ir šeimai koordinuojančiais, organizuojančiais savivaldos institucijų atstovais. Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjas Marijampolės mieste Vaidas Zabilevičius akcentavo tai, kad be galo svarbus yra bendravimo ir įsiklausymo į žmogų momentas – ar tai būtų vaiko atstovas, ar specialistas, siekiantis geriausių sprendimų nepilnamečiui ir jo šeimai. Tai, kas specialistams dažnai yra savaime suprantama, visuomenei gali kelti nežinomybę, todėl teisinis visuomenės švietimas yra būtinas ir kartu neatsiejama vaiko teisių specialistų darbo dalis.

„Tokios informacinės priemonės yra be galo svarbios ne tik visuomenei, bet ir patiems vaiko teisių specialistams, nes tik šių susitikimų metu yra galimybė išgirsti realią tėvų nuomonę apie vaikų teigiamą raidą įtakojančius jų pačių veiksmus ir specialistų teikiamos pagalbos naudą, jos poreikį. Taip pat tai sudaro sąlygas tobulėti visai vaiko teisių apsaugos sistemai, jos dalyviams“, – akcentuoja Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Dovilė Burbaitė.

Kaune įvairių tarnybų atstovai išreiškė budintiems globotojams palaikymą ir padėką už jų sudėtingą darbą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai dalyvavo  Kauno miesto Vaikų gerovės centro „Pastogė“ organizuojamoje diskusijoje, į kurią atvyko ir policijos, prokuratūros atstovai, socialiniai darbuotojai bei medikai. Renginyje dalyvavo ir gausus būrys budinčių globotojų. Šios diskusijos siekis buvo suburti įvairių tarnybų specialistus, dirbančius dėl vaikų gerovės, atviram pokalbiui – savo darbinės veiklos patirties pasidalijimui, problemų sprendimo būdų ieškojimui bei bendradarbiavimo galimybių aptarimui. Susitikimo metu buvo akcentuota ir smurto prieš vaikus problema, vieningai ieškota jos sprendimo būdų, išklausytos budinčių globotojų įžvalgos ir klausimai.

Diskusijoje ypatingo dėmesio susilaukė medikų pranešimas, kuriame buvo paaiškinta susirinkusiems, kokiais būdais vadovaujantis jie gali įtarti ir atpažinti prieš vaiką naudojamo smurto atvejus. Buvo išvardyti ir vizualiai pademonstruoti smurto sukeltų lūžių pavyzdžiai, nusakyti sukrėsto vaiko sindromo požymiai, pateikti smurto, sukelto mechaninėmis priemonėmis, atvejai bei išvardintos tipinės su galimu smurtu ir nepriežiūra susijusios  kūno vietos. Medikai džiaugėsi, jog priėmus vaiko teisių apsaugos reformą, jie sulaukia operatyvesnės atsakingų tarnybų reakcijos, leidžiančios suteikti efektyvesnę pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.

Prokuratūros ir policijos atstovai, savo ruožtu, paaiškino, kaip budintys globotojai turėtų reaguoti į pareigūnų kvietimą atvykti į apklausą ar suteikti informaciją dėl globojamų vaikų priežiūros. Teisėsaugos atstovai ragino globėjus bendradarbiauti, kreiptis į juos iškilus bet kokiems neaiškumams, taip pat išreiškė palaikymą ir pasitikėjimą dėl globėjų atliekamo sunkaus ir sudėtingo darbo.

Pasak Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus laikinai einančios vedėjos pareigas Andželikos Vežbavičiūtės, dabartinė situacija vaiko teisių apsaugos srityje verčia tarnybas susivienyti, siekti glaudesnio bendradarbiavimo, dar atsakingiau ir kruopščiau dirbti atsakingą darbą, siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko gerovę ir jo teisių apsaugą.

Mobiliųjų komandų pagalba padeda šeimoms įveikti krizines situacijas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius tęsė mobiliosios komandos specialistų, patarėjų ir Alytaus apskrities savivaldybių atvejo vadybininkų pasitarimus. Pasitarimai vyko Alytaus miesto, Varėnos, Druskininkų, Lazdijų socialinių paslaugų centruose (Alytaus rajone pasitarimas jau organizuotas anksčiau). 

Pasitarimuose dalyvavo ne tik atvejo vadybininkai, bet socialinių paslaugų centrų vadovai, savivaldybių administracijų atstovai. Susitikimuose aptartos tiek mobiliosios komandos specialistų, tiek atvejo vadybininkų funkcijos, mobiliosios komandos tikslai, darbo organizavimo tvarka.

Mobiliosios komandos specialistai Ilona Kislienė, Romalda Stasionienė ir Virginijus Tamulionis domėjosi,  kokios paslaugos prieinamos šeimoms jų gyvenamoje vietoje, pasidalino pastebėjimais teikiant pagalbą minėtų savivaldybių šeimoms.

Vienoje savivaldybėje mobiliosios komandos specialistams teko atsakyti į atvejo vadybininkei  šeimos užduotą klausimą: „Ar gali pas mus dar atvažiuoti mobiliosios komandos specialistai?“  „Taip pat išgirdome atvejo vadybininkės pastebėjimą, kad „šeima, esanti labai sunkioje krizinėje situacijoje ir vengianti priimti specialistų pagalbą, įsiklausė į mobiliosios komandos rekomendacijas ir šiuo metu jau stebimi teigiami pokyčiai“. Tai svarbūs ir specialistus motyvuojantys pastebėjimai“, – sako Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Žaneta Abromaitienė.

Nuo š. m. liepos 1 d. Alytaus apskrities mobiliosios komandos specialistai intensyvią pagalbą teikė  32  šeimoms, gyvenančioms Alytaus apskrityje, viena šeima atsisakė mobiliosios komandos specialistų pagalbos. Šeima, kuri priima pagalbą, dažnai ryžtasi svariems pokyčiams, pradeda gydytis priklausomybes. Po suteiktos intensyvios pagalbos  ir atvejo vadybos proceso taikymo į 5 šeimas sugrįžo  6 vaikai, su kitomis šeimoms dar tęsiama atvejo vadyba.

Anot pasitarimuose dalyvavusios Žanetos Abromaitienės, juose buvo stebimas šiltas kolegų bendravimas, noras konstruktyviai spręsti kylančius klausimus ir padėti šeimoms, kad kuo greičiau galėtų į šeimas sugrįžti vaikai.

X