Naujienos

Tarnybos direktorė: "Socialiniai partneriai - tai papildomos galimybės ir idėjos"

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė susitikusi su Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacijos atstovais aptarė bendradarbiavimo galimybes ir pasiektus rezultatus. 

Tarnybos vadovai pristatė artimiausius planus - aplankyti kiekvieną globėjų šeimą ir išklausyti tiek vaikus, tiek globėjus, ieškoti bendrų išeičių, kad savivaldybės užtikrintų būtinų paslaugų globėjams ir globotiniams prieinamumo klausimus.

Asociacijos atstovai pabrėžė, kad jų įgyvendintų, vienas svarbiausių, darbų buvo neseniai įsigaliojusios įstatymo pataisos, kuriomis ir vyresnius vaikus įvaikinusios šeimos gaus tas pačias socialines garantijas, kaip ir naujagimių susilaukusios šeimos.

Susitikime taip pat aptarta artimiausiu metu vykstančios Įtėvių šventės detalės, galimybės bendrai įgyvendinti komunikacijos projektus skatinančius globą, įvaikinimą, gerinančius visuomenės požiūrį į globos įstaigose gyvenančius vaikus.

Kelmės rajono Globos centro vadovė: ,,Kiekvienas vaikas turi augti šeimoje“

Kelmės rajone itin sklandžiai vyksta globėjų paieška ir mokymai. Tapti globėjais skatina ir motyvacija. Per maždaug metus pavyko daugiau nei pusę vaikų, augusių institucinėje globos įstaigoje, įkurdinti globėjų šeimose. Tai vienas sėkmingiausiai vykdomų pertvarkos projektų Lietuvoje.

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS), Globos centro, Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro specialistai, Kelmės rajono savivaldybės atstovai, projekto ,,Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ projekto vadovė Rugilė Ladauskienė, bei atsakinga už pertvarką Šiaulių regione, Pasvalio, Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone Egle Jurkutė susitiko, kad aptartų sklandų perėjimą nuo institucinės vaikų globos prie globos šeimose Kelmės rajone.

Pertvarkos ekspertė Eglė Jurkutė sako, kad Kelmės rajone šis procesas – vienas sklandžiausių Lietuvoje, nes per pusantrų metų daugiau nei per pusę sumažėjo vaikų, augančių institucinėje globos įstaigoje ir dauguma jų – pas globėjus šeimose.

,,Kelmės rajono Globos centras, dirbantis Vaiko ir šeimos gerovės centre, ko gero, pirmas centras, kuris jau ilgą laiką turi stiprią strategiją, skaičiavimus. Taip pat stiprus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir rezultatas toks, kad jie paruošė daug globėjų, motyvuoja juos dirbti ir jau yra globėjai, šeimose globojantys paauglius, ima globoti daugiavaikių šeimų vaikus visus iš karto, kas yra reta Lietuvoje. Tai yra pavyzdys ir kitoms savivaldybėms“, – sako projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.

Daugiau nei pusė institucijos globoje buvusių vaikų jau auga šeimose

 Globos centro atstovė ir  Vaiko ir šeimos gerovės centro vadovė Daiva Ignotaitė sako, kad institucinėje įstaigoje dar maždaug prieš pusantrų metų buvo globojami 47 įvairaus amžiaus vaikai, o pritraukus daugiau globėjų įstaigoje liko tik 11, dar dalis vaikų gyvena savivaldybės lėšomis įrengtuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Šiuose namuose  pagal šeimai artimos aplinkos modelį gyvena 8 tėvų globos netekę vaikai. Visi kiti yra globojami globėjų šeimose arba grįžo pas tėvus.

 ,,Didžiulę reikšmę šiems pokyčiams turėjo rajono savivaldybės vadovų ir tarybos narių požiūris. Jie ne tik palaikė Institucinės pertvarkos iniciatyvas, tačiau susitikimuose su rajono gyventojais patys aktyviai dalyvavo vaiko globos šeimoje viešinime, planavo ir finansavo šio proceso priemonių įgyvendinimą.  Didžiulę įtaką  turėjo administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjos patirtis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pagalba ir kitų tarpinstitucinio bendradarbiavimo narių komandinis darbas, kuris didino pertvarkos priemonių efektyvumą, lėmė geresnius darbo rezultatus ir tarpusavio supratimo ir bendravimo santykius. Dėl teisinės bazės pokyčių ir bendravimo su VTAS mažiau vaikų pateko į institucinę globą. Geru žodžiu turėčiau paminėti ir mūsų Globos centro specialistų pastangas. Pokyčiai yra į gerą. Siekiamybė – vaikai turi augti šeimos aplinkoje. Jeigu vaikui kurį laiką nėra gerai tėvų šeimoje, namais turi tapti aplinka, artima šeimai. Tai kertinis mūsų darbo akmuo“, –  sako Daiva Ignotaitė, Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorė.

 Globėjai Kelmės rajone yra paėmę net 5 vienos šeimos vaikus, dar keliose šeimose auga po 3 vienos šeimos vaikus.

,,Tai, kas vyksta Kelmės rajone, kalbant apie globėjų ruošimą ir rezultatus, yra Lietuvos geroji patirtis. Darbo stiprybė yra ta, kad kelios institucijos labai glaudžiai bendrauja. Turim vaikus, augančius šeimose ir situaciją, kurią galim pavyzdžiu pateikti kitoms savivaldybėms. Tai aiškus teigiamas rezultatas, kaip reikia susitelkti vaiko labui tarpinstituciniame lygmenyje‘‘,–  sako Eglė Jurkutė.  Pašnekovė paminėjo, kad kalbant apie Kelmės rajono gerąją patirtį svarbu paminėti Kelmės rajono merą Vaclovą Andrulį.  ,,Jo iniciatyva, nuolatinis domėjimasis, sutelkimas komandiniam darbui, palaikymas bei pagalba sprendžiant su vaikų ar neįgaliųjų institucinės globos pertvarka susijusius klausimus ir yra šio rajono stiprybė. Tai pavyzdys, koks turi būti rajono vadovas”, –  sako Eglė Jurkutė.

,,Be savivaldybės rūpesčio irgi reikalai nebūtų taip sparčiai pajudėję. Dabar puikiai kuruojamas Globos centras, kuris ir dirba svarbų darbą su globėjais, nuolat teikia pagalbą, paramą, palaikymą globėjams, surinkta komanda motyvuota, iniciatyvi, žingeidi ir tikinti, jog vaiko prigimtinis poreikis yra šeima, stabilūs santykiai ir ryšiai, tikras ir nesurežisuotas šeimos gyvenimas. Tai strateginio darbo rezultatas, kai numatoma, kiek reikia globėjų, budinčių globotojų, kiek ir kaip greitai juos įmanoma parengti, kokios reikalingos lėšos. Šis Kelmės rajono pavyzdys turi būti viešinamas ir dalijamas kaip geroji patirtis kitoms savivaldybėms, globos centrams ir visiems Lietuvos žmonėms‘‘,  – sako Rugilė Ladauskienė.

Šiuo metu Kelmės rajone yra paruošti 48 globėjai, kuriems dabar teikiamos paslaugos

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Laivienė sako, kad tapti globėjais motyvuoja savivaldybės skiriama parama globėjams. Paėmus į šeimą globoti tris vaikus, globėjams mokama socialinė išmoka 3 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio. Ji gali būti naudojama globėjo savanoriškojo socialinio draudimo įmokoms mokėti bei asmeninėms reikmėms.

Šeimai, globojančiai tris vaikus, išmokama vienkartinė 4 bazinių socialinių išmokų dydžio įsikūrimo pašalpa už kiekvieną globojamą vaiką. Iš šių lėšų vaikui pritaikomos gyvenimo sąlygos, įsigyjama jam reikalingų daiktų. Kiekvieną mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio parama kiekvienam vaikui, kuri naudojama vaiko poreikiams tenkinti.

Pritraukti globėjų pavyko ir darant kitus svarbius darbus. Susitikimo dalyviai akcentavo, kad reikėjo pastangų, kad būtų pasiektas aktyvus visuomenės pritarimas, daug kartų susitikta su bendruomenėmis, skleista informacija, kaip galima tapti globėjais, pasakota ir gerosios tendencijos, kas bus, kai vaikai užaugs šeimose, įgaus reikiamos socialinės patirties, išmoks svarbių šeimai kurti dalykų.

,,Tai yra investicijos į ateitį. Tie vaikai užaugs mūsų visuomenės nariais ir turėdami  stiprų gyvenimo įgūdžių pagrindą savo pozityviu gyvenimu grąžins visuomenei tą investiciją“, – sako projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.

Projekto ,,Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra‘‘ vadovė paminėjo, kad yra labai reti atvejai Lietuvoje, kurie yra Kelmės rajone, kad net keletas globėjų šeimų, kurie su globotiniais yra nesusiję giminystės ryšiais, imtų globoti po tris ar net penkis vaikus. Tai ir rajono savivaldybės vadovų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir kitų institucijų bendro gero darbo rezultatas. Jai pritarė ir visi susitikimo dalyviai.

Šiuo metu Kelmės rajone yra paruošti 48 globėjai, kuriems globos centro specialistai teikia paslaugas, įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai, yra planai įkurti dar vienus. Bendruomeniniai VGN taip pat garsėja savo puikiai organizuojamomis paslaugomis ir pritraukia daug besidominčių šių paslaugų kokybišku teikimu bei gerosios patirties sklaida.

Šiemet tėvai atostogų metu pajūryje elgiasi atsakingiau

Vasara – atostogų metas. Neretas Lietuvos gyventojas renkasi poilsį Lietuvos pajūryje. Tiems, kam patinka siautulinga aplinka atostogauja Palangoje, labiau mėgstantys ramybę – Šventojoje. Nors šiemet pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus Palangos miesto savivaldybės teritorijoje negaunama daugiau nei praėjusiais metais, bet vis dar išlieka tendencija, kad atvykę į kurortą, tėvai pamiršta atsakomybę ir pareigą tinkamai rūpintis atžalomis. Vaiko teisių specialistai pataria, kaip elgtis, kad atostogų metu būtų išvengta vaiko teisių pažeidimų.

„Džiugina tai, kad šiais metais pranešimų skaičius apie galimus vaiko teisių pažeidimus nedidėjo. Manome, kad tam įtakos turėjo įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimas bei žiniasklaidos priemonėse skelbiama informacija apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmus, užtikrinant vaiko teisių ir laisvių gynimą bei apsaugą. Net per vienas didžiausių kurorto švenčių, tokių kaip vasaros sezono atidarymas ir Joninės, nebuvo užfiksuota vaiko teisių pažeidimų ar nepriežiūros atvejų šeimose, atvykusiose pailsėti iš kitų savivaldybių ar gyvenančių Palangos mieste“, – sako Ilona Lingytė, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Palangos mieste.

Pasak I. Lingytės, iki vaiko teisių apsaugos sistemos reformos buvo gaunama ženkliai daugiau pranešimų iš policijos bei kitų asmenų apie paliktus, pasiklydusius, paimtus iš neblaivių tėvų, valkataujančius bei elgetaujančius vaikus, atvykusius iš visos Lietuvos, kuriais vaiko teisių apsaugos specialistai turėjo skubiai pasirūpinti, suteikiant jiems saugią aplinką.

Patarėjos teigimu, dažniausiai susiduriama su netinkama vaikų priežiūra, tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu ir smurto artimoje aplinkoje atvejais. Be to, pastaruoju metu didėja pranešimų skaičius  apie pažeidžiamas vaiko teises  bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina atvejais. Pastebima, kad daugėja sudėtingų situacijų, kai tėvai negeba geranoriškai susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos susitikimų su vaiku. Dažnai pamirštama, kad prioritetas yra vaiko gerovė ir pirmiausiai turi būti užtikrinami vaiko interesai, jo teisė maksimaliai bendrauti su abiem tėvais (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams).

 „Atvykusiems į kurortą tėveliams, patariame net trumpam nepalikti vaikų be priežiūros, ypač mažamečių, paisyti maudymosi jūroje taisyklių, laikytis įstatymų, griežtai draudžiančių viešoje vietoje vartoti alkoholį“, – pataria I. Lingytė.

Palangos miesto savivaldybėje nuo 2019 m. birželio 1 d. iki liepos 23 d. gauta 10 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš jų 5 atvejais vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, 5 atvejais nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis. Tuo tarpu nuo 2018 m. nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. iš viso gauta 17 pranešimų. Iš jų buvo 4 atvejai, kai vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, 12 atvejų nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 1 – nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Per praėjusią vasarą nustatyti 8 pirmojo grėsmės lygio vaikui atvejai, 1 – antrojo grėsmės lygio, 8 – grėsmės vaikui lygis nenustatytas.

Iššaukiantis vaiko elgesys dažnai byloja apie pagalbos poreikį

Marijampolėje susirinkę įvairių dirbančių su vaikais institucijų specialistai aptarė konkrečias pagalbos priemones Vaiko tėviškės namuose globojamiems vaikams. Kartu su vaiko teisių specialistais tartasi, kaip pagelbėti nuolat iš globos įstaigos pasišalinantiems, įvairius teisės pažeidimus darantiems paaugliams.

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės Sondra Šeršen ir Laura Stražnickė atkreipė pasitarime dalyvavusiųjų dėmesį į tai, kad globos įstaigoje gyvenantys vaikai galimai yra patyrę skaudžių ir neigiamų išgyvenimų, psichologinių traumų. „Ignoruodami visuomenėje nusistovėjusias taisykles, nepilnamečiai galimai siekia atkreipti suaugusiųjų dėmesį į savo problemas, kalba apie pagalbos poreikį“, - kalbėjo Marijampolės VTAS vyriausioji specialistė L. Stražnickė.

Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Vilija Danilevičė pastebėjo, kad į delinkventinį elgesį linkę nepilnamečiai yra nusiteikę prieš visuotinai priimtinas elgesio normas, jų elgesio požiūrio nekeičia ir galima administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Prokurorė Eglė Privenienė atkreipė dėmesį, kad dažnu atveju globos namų auklėtinius nusikalsti skatina buvę globos namų gyventojai, kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai, kadangi įstatymai numato švelnesnę atsakomybę nepilnamečių atžvilgiu.

Marijampolės VTAS skyriaus atstovės pažymėjo, kad būtina atrasti netinkamo vaikų elgesio priežastis, apsvarstyti aktyvesnį nepilnamečių užimtumo programų vykdymą, užtikrinti vaikų globos namų darbuotojų ir socialinių pedagogų kvalifikacijos kėlimą.

 „Vieningai sutarėme, kad globos namų auklėtinių elgesio problemos, minėtų vaikų užimtumas ir prevencinė veikla turi tapti pagrindiniu uždaviniu, o suinteresuotų institucijų veikla šioje srityje turi būti vienijama ir pagrįsta bendradarbiavimu“, - kalbėjo S. Šeršen.

 

 

Pasvalio globos centre – pasitarimas dėl efektyvesnio paslaugų teikimo vaikui ir globotojams

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės Pasvalyje susitikusios su Globos centro darbuotojomis kaip užtikrinti efektyvesnį paslaugų teikimą vaikams ir globėjams sutarė, kad pirmą kartą globoti vaikus priėmusiems globotojams iškarto bus teikiamos intensyvios paslaugos, o globos centre dirbantis psichologas, esant poreikiui, rajone teiks ir mobilias paslaugas.

„VTAS specialistai lankydami be tėvų globos likusius vaikus ar vykdami į įvykius, pastebi kai kurias teikiamų paslaugų spragas, tad siekdami užbėgti galimiems nesusipratimams už akių ir atstovaudami vaikų interesus, inicijavome susitikimą su socialines paslaugas teikiančio Globos centro, Pasvalio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojais“, - sakė VTAS vyriausioji specialistė Pasvalyje Laura Kavaliauskaitė.

Vaikų teisių gynėjai išreiškė nerimą dėl budinčių globėjų ir globotojų trūkumo rajone, dėl galimai per mažo įstaigos dėmesio budintiems globotojams kai pas juos apgyvendinami vaikai. „Patirtis rodo, kad kai kuriems mokymus baigusiems globotojams, reikalinga intensyvi pagalba kai į šeimą globoti atvežami vaikai. Globos centro specialistai turėtų tai matyti ir įvertinti, ir budintiems globotojams pradėti teikti papildomas paslaugas. Natūralu, kad gyvenimas gerokai pasikeičia kai namuose atsiranda globojamų vaikų“, - teigė L. Kavaliauskaitė.

Dar vienas pasitarime svarstytas klausimas – Globos centre dirbančio psichologo paslaugų prieinamumas. „Pasiūlėme pasinaudoti gerąja patirtimi ir pasirūpinti, kad psichologas, esant poreikiui, būtų mobilus. Tai būtina siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, nes pasitaiko atvejų kai vaikai atsisako važiuoti pas psichologą, o tokio specialisto pagalba jiems būtina. Mobilumas leistų užtikrinti jo galimybes nuvykti pas vaiką ar pas globotoją į šeimą ir paslaugas teikti ten“, - sakė VTAS specialistė.

Įstaigų atstovai sutarė, kad budintiems globotojams bus teikiamos intensyvios paslaugos, o šeimoje apsigyvenus daugiau vaikų, globos centro darbuotojai skirs šeimai ypatingą dėmesį. Be to, siekiant užtikrinti geriausius, be tėvų globos likusių vaikų, interesus ir poreikius, bus stengiamasi užtikrinti ir lankstesnį psichologo darbą.

Susirinkime dalyvavusios pusės pabrėžė visų institucijų bendradarbiavimo svarbą užtikrinant vaikų teises ir pagalbą globotojams bei globėjams.

Su policijos pareigūnais sutarta dėl apklausos anketų ir operatyvių informacijos mainų

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities skyrių (VTAS) patarėjai susitiko su apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais ir aptarė institucijų bendradarbiavimą reaguojant į nusikaltimus, kuriuose nukentėjusiais pripažįstami arba nusikaltimo padarymu įtariami nepilnamečiai asmenys. Tarnybų atstovai sutarė, kad su nepilnamečiais bendraus tik vaiko teisių apsaugos specialistai, o informacijos mainai tarp institucijų vyks betarpiškai ir  operatyviai. 

 „Vaiko teisių apsaugos specialistai visais atvejais - nepilnametis yra nukentėjusysis ar įtariamasis – turi dalyvauti procese ir užtikrinti jo teises bei interesus. Tad informacija apie skiriamas kardomąsias priemones, ikiteisminius tyrimus ir jų eigą, teismui perduodamas bylas ir panašiai, Tarnybai labai svarbi, kad galėtume tinkamai ir laiku reaguoti“, –  sakė Panevėžio VTAS vedėja Žaneta Ginaitė. 

Su sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais aptarta kaip ir kokia informacija turi pasiekti VTAS specialistus, kokia – policijos pareigūnus, kad būtų ne tik operatyviai reaguojama, bet ir vaikas patirtų kaip galima mažiau streso, o apklausa vyktų vieną, o ne kelis kartus. Su pareigūnais sutarta, kad VTAS specialistai, užpildę grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą ir išklausę vaiko nuomonės apie įvykį, esant poreikiui, surinktą informaciją perduos policijos pareigūnams, kurie spręs dėl tolimesnio proceso eigos. Pareigūnams priminta ir apie tai, kad vaiko teises ginantys specialistai visais atvejais privalo dalyvauti apklausose ir įvykiuose, kuriuose yra nepilnamečių asmenų.  

„Su policijos pareigūnais bendraujame ir bendradarbiaujame nuolat, todėl natūraliai iškyla kai kurių klausimų ir situacijų, kurias būtina aptarti ir sutarti kaip veiksime. Tad sutarėme dėl nepilnamečių asmenų apklausos anketų pasikeitimo, aptarėme nepilnamečių asmenų lydėjimo į globos namus „Užuovėja“ klausimą. Į minėtus globos namus lydimi vaikai po ypatingai sunkių atvejų, tad greitas reagavimas ir darnus tarnybų darbas, užtikrinant vaiko interesus, labai svarbus“, - sakė Panevėžio VTAS vedėja Žaneta Ginaitė.

Tarpinstituciniame susitikime sutarta, kad kiekvienu atveju tarnybos bendradarbiaus ir padės viena kitai, kad nepilnamečiams būtų užtikrintos maksimaliai greitos ir saugios paslaugos bet kuriuo paros metu. 

Abiejų institucijų tikslas – užtikrinti saugią aplinką vaikui ir tinkamai ginti bei atstovauti jo interesus.

 

Mobiliųjų komandų darbas pasitvirtino - didelė dalis šeimų didžiausias problemas išsprendžia jau po 14 kalendorinių dienų

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įvykus vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijai, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnybos) teritoriniuose skyriuose pradėjo veikti Tarnybos mobiliosios komandos. Praėjus metams nuo Tarnybos mobiliųjų komandų darbo su šeimomis pradžios, matomi teigiami rezultatai. Per  paskutinius 12 mėnesių Tarnybos mobiliosios komandos teikė intensyvią psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, dirbančio su priklausomybes turinčiais asmenimis, pagalbą 891 šeimai, beveik 3200 kartų lankėsi šeimose, parengė beveik 800 rekomendacijų atvejo vadybininkams dėl tolesnio darbo su šeimomis, dalyvavo virš 650 atvejo vadybos posėdžių.

„Teikdamos pagalbą šeimai mobiliosios komandos pirmiausia siekia geranoriško santykio su šeimos nariais, bendradarbiavimo. Tarnybos mobiliųjų komandų specialistai motyvuoja šeimos narius priimti siūlomą pagalbą, kartu įvertina ir identifikuoja šeimoje kylančias problemas bei skatina šeimos narius jas spręsti, keisti savo elgesį, kad vaikas galėtų grįžti ir saugiai augti šeimoje“, – akcentuoja Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.  

Per pirmąjį šių metų pusmetį jau po pirmųjų 14 šeimos ir mobilios komandos bendradarbiavimo dienų 44 šeimoms perduoti vaikai, kurie laikinai buvo perkelti iš nesaugios aplinkos. Mobiliajai komandai padedant Vilniaus apskrityje vaikai grįžo į 3 šeimas, Utenos apskrityje – į 6 šeimas, Alytaus apskrityje – į 3 šeimas, Marijampolės apskrityje – į 3, Klaipėdos apskrityje – į 3, Panevėžio apskrityje – į 7, Kauno mieste – į 6, Telšių apskrityje – į 1, Kauno apskrityje – į 4, Vilniaus mieste – į 8 šeimas.

Primename, jog Tarnybos teritorinių skyrių specialistams nustačius pagalbos poreikį šeimai ir paėmus vaiką iš atstovų pagal įstatymą (tėvų), per vieną darbo dieną kreipiamasi dėl Tarnybos mobiliosios komandos, kuri per vieną darbo dieną (gavus tėvų ar globėjų (rūpintojų) sutikimą) pradeda intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje ar kitoje sutartoje vietoje.

Apie 90 % šeimų, su kuriomis paskiriamos dirbti Tarnybos mobiliosios komandos, sutinka bendradarbiauti su mobiliosios komandos specialistais, kurių dėka (pasitelkiant motyvavimo, informavimo, edukacijos, bendradarbiaujančio santykio priemones) keičiasi šeimos narių požiūris į šeimoje kilusią situaciją, pastebėta, jog mažėja pasipriešinimas ir gynybiškumas, nebeatsisakoma priimti pagalbą ir toliau bendradarbiaujama tiek su Tarnybos teritorinių skyrių specialistais, tiek su paslaugas teikiančiais specialistais.

Tarnybos mobilioji komanda (dešimtyje apskričių bei Vilniaus ir Kauno miestų teritoriniuose skyriuose dirbantys socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, turintis žinių ir (ar) patirties dirbant su priklausomybę turinčiais asmenimis) 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) (nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) atlieka su šeima jos gyvenamojoje ar kitoje sutartoje vietoje intensyvų darbą: teikia kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai, šeimos narių elgesio pokyčių įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, siekiant padėti šeimos nariams koreguoti elgesį ir sudaryti saugią gyvenamąją aplinką vaikui.

Po 14 dienų, kai mobilioji komanda baigia intensyvų darbą su šeima, šeima ir toliau gauna pagalbą, kuri organizuojama savivaldybėse dirbančių atvejo vadybininkų (savivaldybės socialinių paslaugų ar kitos įstaigos darbuotojo), pasitelkiant įvairių sričių specialistus. Atvejo vadybos tikslas – padėti šeimai gebėti tinkamai rūpintis vaiku, kad jam būtų saugu grįžti į šeimą. Atvejo vadybos posėdyje, dalyvaujant įvairių sričių specialistams, sprendžiamas ir vaiko grąžinimo į šeimą klausimas.

Įvertinus praktinę Tarnybos mobiliųjų komandų naudą ir veiklos efektyvumą, 2020 m. planuojama papildomai įsteigti dar 12 mobiliųjų komandų, dirbsiančių su vaiku ir jo šeima.

Lietuvoje per metus, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. 1517 atvejų, kai vaikams buvo nustatyta laikinoji (globa) rūpyba, iš minėtų atvejų laikinoji globa (rūpyba) pasibaigė 647 vaikams. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, vaiko laikinoji globa pasibaigia, kai: vaikas grąžinimas tėvams; sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas; įvaikinamas; arba sudaro santuoką. Laikinoji globa (rūpyba) taip pat baigiasi nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą). 

Metų patirtis atvėrė naujas temas dialogui su socialiniais partneriais

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobilioji komanda pradėjo susitikimų ciklą su artimiausiais partneriais: socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininkais, globos centro koordinatoriais ir vaiko teisių specialistais. Susitikimuose bus aptariami aktualūs įsitraukimo į pagalbos teikimo procesą klausimai.

Pirmasis susitikimas surengtas Kėdainių rajone. Šis rajonas išsiskiria didesniu vaiko teisių pažeidimų skaičiumi, todėl startuota jame. „Intensyviai diskutavome apie poreikį ir galimybes socialiniams darbuotojams įsitraukti į pagalbos teikimo procesą, kartu bandėme apibrėžti jų vaidmenį mobiliajai komandai pradėjus darbą su šeima“, – kalbėjo Mobilios komandos priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė.

Mobilioji komanda žiūri į šeimos problemas plačiai, per tris skirtingas disciplinas. Komandoje už socialinio darbo sritį atsakingos Gitanos Salickienės žodžiais, dirbant orientuojamasi ne į konsultacijų skaičių, bet į gylį: kuo daugiau žmogus atsiveria, kuo gilesnė informacija pasiekiama, tuo rekomendacijos būna taiklesnės. Tam, kad į krizę patekusi šeima visų pirma sutiktų bendradarbiauti, sujungiamos visų specialistų patirtys.

B. Jogaitė pabrėžė, kad svarbiausias mobiliosios komandos tikslas – padėti krizę išgyvenančiai šeimai ir motyvuoti tėvus spręsti esamas šeimos problemas. Komanda pradeda darbą su šeima kai yra nustatytas didžiausias grėsmės vaikui lygis ir vaikas jam nesaugioje aplinkoje laikinai gyventi negali.

Vykusios diskusijos metu aptarti probleminiai klausimai, įvardinti prieš tai specialistams siųstame anoniminiame klausimyne. Pristatyta pirmųjų veiklos metų patirtis.

Per metus Kauno apskrities mobiliosios komandos specialistės dirbo su 105 šeimomis. Kėdainių rajone intensyvus darbas vyko su 31 šeima. Per visą tą laiką tik viena šeima atsisakė bendradarbiauti. Kėdainių rajone 7 šeimos dar tęsia gydymą ilgalaikėse reabilitacijos bendruomenėse dėl priklausomybės nuo alkoholio.

Kauno apskrities VTAS mobiliojoje komandoje dirba psichologė Giedrė Starkevičiūtė, priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė ir socialinė darbuotoja Gitana Salickienė. Susitikimai vyks visuose Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuose (Kauno, Kėdainių, Raseinių, Kaišiadorių, Prienų, Jonavos rajonuose ir Birštono mieste). Artimiausias susitikimas vyks Kauno rajone.

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos.

X