Naujienos

Pasvalio globos centre – pasitarimas dėl efektyvesnio paslaugų teikimo vaikui ir globotojams

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės Pasvalyje susitikusios su Globos centro darbuotojomis kaip užtikrinti efektyvesnį paslaugų teikimą vaikams ir globėjams sutarė, kad pirmą kartą globoti vaikus priėmusiems globotojams iškarto bus teikiamos intensyvios paslaugos, o globos centre dirbantis psichologas, esant poreikiui, rajone teiks ir mobilias paslaugas.

„VTAS specialistai lankydami be tėvų globos likusius vaikus ar vykdami į įvykius, pastebi kai kurias teikiamų paslaugų spragas, tad siekdami užbėgti galimiems nesusipratimams už akių ir atstovaudami vaikų interesus, inicijavome susitikimą su socialines paslaugas teikiančio Globos centro, Pasvalio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojais“, - sakė VTAS vyriausioji specialistė Pasvalyje Laura Kavaliauskaitė.

Vaikų teisių gynėjai išreiškė nerimą dėl budinčių globėjų ir globotojų trūkumo rajone, dėl galimai per mažo įstaigos dėmesio budintiems globotojams kai pas juos apgyvendinami vaikai. „Patirtis rodo, kad kai kuriems mokymus baigusiems globotojams, reikalinga intensyvi pagalba kai į šeimą globoti atvežami vaikai. Globos centro specialistai turėtų tai matyti ir įvertinti, ir budintiems globotojams pradėti teikti papildomas paslaugas. Natūralu, kad gyvenimas gerokai pasikeičia kai namuose atsiranda globojamų vaikų“, - teigė L. Kavaliauskaitė.

Dar vienas pasitarime svarstytas klausimas – Globos centre dirbančio psichologo paslaugų prieinamumas. „Pasiūlėme pasinaudoti gerąja patirtimi ir pasirūpinti, kad psichologas, esant poreikiui, būtų mobilus. Tai būtina siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, nes pasitaiko atvejų kai vaikai atsisako važiuoti pas psichologą, o tokio specialisto pagalba jiems būtina. Mobilumas leistų užtikrinti jo galimybes nuvykti pas vaiką ar pas globotoją į šeimą ir paslaugas teikti ten“, - sakė VTAS specialistė.

Įstaigų atstovai sutarė, kad budintiems globotojams bus teikiamos intensyvios paslaugos, o šeimoje apsigyvenus daugiau vaikų, globos centro darbuotojai skirs šeimai ypatingą dėmesį. Be to, siekiant užtikrinti geriausius, be tėvų globos likusių vaikų, interesus ir poreikius, bus stengiamasi užtikrinti ir lankstesnį psichologo darbą.

Susirinkime dalyvavusios pusės pabrėžė visų institucijų bendradarbiavimo svarbą užtikrinant vaikų teises ir pagalbą globotojams bei globėjams.

Su policijos pareigūnais sutarta dėl apklausos anketų ir operatyvių informacijos mainų

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities skyrių (VTAS) patarėjai susitiko su apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais ir aptarė institucijų bendradarbiavimą reaguojant į nusikaltimus, kuriuose nukentėjusiais pripažįstami arba nusikaltimo padarymu įtariami nepilnamečiai asmenys. Tarnybų atstovai sutarė, kad su nepilnamečiais bendraus tik vaiko teisių apsaugos specialistai, o informacijos mainai tarp institucijų vyks betarpiškai ir  operatyviai. 

 „Vaiko teisių apsaugos specialistai visais atvejais - nepilnametis yra nukentėjusysis ar įtariamasis – turi dalyvauti procese ir užtikrinti jo teises bei interesus. Tad informacija apie skiriamas kardomąsias priemones, ikiteisminius tyrimus ir jų eigą, teismui perduodamas bylas ir panašiai, Tarnybai labai svarbi, kad galėtume tinkamai ir laiku reaguoti“, –  sakė Panevėžio VTAS vedėja Žaneta Ginaitė. 

Su sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais aptarta kaip ir kokia informacija turi pasiekti VTAS specialistus, kokia – policijos pareigūnus, kad būtų ne tik operatyviai reaguojama, bet ir vaikas patirtų kaip galima mažiau streso, o apklausa vyktų vieną, o ne kelis kartus. Su pareigūnais sutarta, kad VTAS specialistai, užpildę grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą ir išklausę vaiko nuomonės apie įvykį, esant poreikiui, surinktą informaciją perduos policijos pareigūnams, kurie spręs dėl tolimesnio proceso eigos. Pareigūnams priminta ir apie tai, kad vaiko teises ginantys specialistai visais atvejais privalo dalyvauti apklausose ir įvykiuose, kuriuose yra nepilnamečių asmenų.  

„Su policijos pareigūnais bendraujame ir bendradarbiaujame nuolat, todėl natūraliai iškyla kai kurių klausimų ir situacijų, kurias būtina aptarti ir sutarti kaip veiksime. Tad sutarėme dėl nepilnamečių asmenų apklausos anketų pasikeitimo, aptarėme nepilnamečių asmenų lydėjimo į globos namus „Užuovėja“ klausimą. Į minėtus globos namus lydimi vaikai po ypatingai sunkių atvejų, tad greitas reagavimas ir darnus tarnybų darbas, užtikrinant vaiko interesus, labai svarbus“, - sakė Panevėžio VTAS vedėja Žaneta Ginaitė.

Tarpinstituciniame susitikime sutarta, kad kiekvienu atveju tarnybos bendradarbiaus ir padės viena kitai, kad nepilnamečiams būtų užtikrintos maksimaliai greitos ir saugios paslaugos bet kuriuo paros metu. 

Abiejų institucijų tikslas – užtikrinti saugią aplinką vaikui ir tinkamai ginti bei atstovauti jo interesus.

 

Mobiliųjų komandų darbas pasitvirtino - didelė dalis šeimų didžiausias problemas išsprendžia jau po 14 kalendorinių dienų

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įvykus vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijai, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnybos) teritoriniuose skyriuose pradėjo veikti Tarnybos mobiliosios komandos. Praėjus metams nuo Tarnybos mobiliųjų komandų darbo su šeimomis pradžios, matomi teigiami rezultatai. Per  paskutinius 12 mėnesių Tarnybos mobiliosios komandos teikė intensyvią psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, dirbančio su priklausomybes turinčiais asmenimis, pagalbą 891 šeimai, beveik 3200 kartų lankėsi šeimose, parengė beveik 800 rekomendacijų atvejo vadybininkams dėl tolesnio darbo su šeimomis, dalyvavo virš 650 atvejo vadybos posėdžių.

„Teikdamos pagalbą šeimai mobiliosios komandos pirmiausia siekia geranoriško santykio su šeimos nariais, bendradarbiavimo. Tarnybos mobiliųjų komandų specialistai motyvuoja šeimos narius priimti siūlomą pagalbą, kartu įvertina ir identifikuoja šeimoje kylančias problemas bei skatina šeimos narius jas spręsti, keisti savo elgesį, kad vaikas galėtų grįžti ir saugiai augti šeimoje“, – akcentuoja Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.  

Per pirmąjį šių metų pusmetį jau po pirmųjų 14 šeimos ir mobilios komandos bendradarbiavimo dienų 44 šeimoms perduoti vaikai, kurie laikinai buvo perkelti iš nesaugios aplinkos. Mobiliajai komandai padedant Vilniaus apskrityje vaikai grįžo į 3 šeimas, Utenos apskrityje – į 6 šeimas, Alytaus apskrityje – į 3 šeimas, Marijampolės apskrityje – į 3, Klaipėdos apskrityje – į 3, Panevėžio apskrityje – į 7, Kauno mieste – į 6, Telšių apskrityje – į 1, Kauno apskrityje – į 4, Vilniaus mieste – į 8 šeimas.

Primename, jog Tarnybos teritorinių skyrių specialistams nustačius pagalbos poreikį šeimai ir paėmus vaiką iš atstovų pagal įstatymą (tėvų), per vieną darbo dieną kreipiamasi dėl Tarnybos mobiliosios komandos, kuri per vieną darbo dieną (gavus tėvų ar globėjų (rūpintojų) sutikimą) pradeda intensyvų darbą su šeima jos gyvenamojoje ar kitoje sutartoje vietoje.

Apie 90 % šeimų, su kuriomis paskiriamos dirbti Tarnybos mobiliosios komandos, sutinka bendradarbiauti su mobiliosios komandos specialistais, kurių dėka (pasitelkiant motyvavimo, informavimo, edukacijos, bendradarbiaujančio santykio priemones) keičiasi šeimos narių požiūris į šeimoje kilusią situaciją, pastebėta, jog mažėja pasipriešinimas ir gynybiškumas, nebeatsisakoma priimti pagalbą ir toliau bendradarbiaujama tiek su Tarnybos teritorinių skyrių specialistais, tiek su paslaugas teikiančiais specialistais.

Tarnybos mobilioji komanda (dešimtyje apskričių bei Vilniaus ir Kauno miestų teritoriniuose skyriuose dirbantys socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, turintis žinių ir (ar) patirties dirbant su priklausomybę turinčiais asmenimis) 14 kalendorinių dienų po vaiko paėmimo iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) (nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) atlieka su šeima jos gyvenamojoje ar kitoje sutartoje vietoje intensyvų darbą: teikia kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai, šeimos narių elgesio pokyčių įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, siekiant padėti šeimos nariams koreguoti elgesį ir sudaryti saugią gyvenamąją aplinką vaikui.

Po 14 dienų, kai mobilioji komanda baigia intensyvų darbą su šeima, šeima ir toliau gauna pagalbą, kuri organizuojama savivaldybėse dirbančių atvejo vadybininkų (savivaldybės socialinių paslaugų ar kitos įstaigos darbuotojo), pasitelkiant įvairių sričių specialistus. Atvejo vadybos tikslas – padėti šeimai gebėti tinkamai rūpintis vaiku, kad jam būtų saugu grįžti į šeimą. Atvejo vadybos posėdyje, dalyvaujant įvairių sričių specialistams, sprendžiamas ir vaiko grąžinimo į šeimą klausimas.

Įvertinus praktinę Tarnybos mobiliųjų komandų naudą ir veiklos efektyvumą, 2020 m. planuojama papildomai įsteigti dar 12 mobiliųjų komandų, dirbsiančių su vaiku ir jo šeima.

Lietuvoje per metus, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. 1517 atvejų, kai vaikams buvo nustatyta laikinoji (globa) rūpyba, iš minėtų atvejų laikinoji globa (rūpyba) pasibaigė 647 vaikams. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, vaiko laikinoji globa pasibaigia, kai: vaikas grąžinimas tėvams; sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas; įvaikinamas; arba sudaro santuoką. Laikinoji globa (rūpyba) taip pat baigiasi nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą). 

Metų patirtis atvėrė naujas temas dialogui su socialiniais partneriais

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobilioji komanda pradėjo susitikimų ciklą su artimiausiais partneriais: socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininkais, globos centro koordinatoriais ir vaiko teisių specialistais. Susitikimuose bus aptariami aktualūs įsitraukimo į pagalbos teikimo procesą klausimai.

Pirmasis susitikimas surengtas Kėdainių rajone. Šis rajonas išsiskiria didesniu vaiko teisių pažeidimų skaičiumi, todėl startuota jame. „Intensyviai diskutavome apie poreikį ir galimybes socialiniams darbuotojams įsitraukti į pagalbos teikimo procesą, kartu bandėme apibrėžti jų vaidmenį mobiliajai komandai pradėjus darbą su šeima“, – kalbėjo Mobilios komandos priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė.

Mobilioji komanda žiūri į šeimos problemas plačiai, per tris skirtingas disciplinas. Komandoje už socialinio darbo sritį atsakingos Gitanos Salickienės žodžiais, dirbant orientuojamasi ne į konsultacijų skaičių, bet į gylį: kuo daugiau žmogus atsiveria, kuo gilesnė informacija pasiekiama, tuo rekomendacijos būna taiklesnės. Tam, kad į krizę patekusi šeima visų pirma sutiktų bendradarbiauti, sujungiamos visų specialistų patirtys.

B. Jogaitė pabrėžė, kad svarbiausias mobiliosios komandos tikslas – padėti krizę išgyvenančiai šeimai ir motyvuoti tėvus spręsti esamas šeimos problemas. Komanda pradeda darbą su šeima kai yra nustatytas didžiausias grėsmės vaikui lygis ir vaikas jam nesaugioje aplinkoje laikinai gyventi negali.

Vykusios diskusijos metu aptarti probleminiai klausimai, įvardinti prieš tai specialistams siųstame anoniminiame klausimyne. Pristatyta pirmųjų veiklos metų patirtis.

Per metus Kauno apskrities mobiliosios komandos specialistės dirbo su 105 šeimomis. Kėdainių rajone intensyvus darbas vyko su 31 šeima. Per visą tą laiką tik viena šeima atsisakė bendradarbiauti. Kėdainių rajone 7 šeimos dar tęsia gydymą ilgalaikėse reabilitacijos bendruomenėse dėl priklausomybės nuo alkoholio.

Kauno apskrities VTAS mobiliojoje komandoje dirba psichologė Giedrė Starkevičiūtė, priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė ir socialinė darbuotoja Gitana Salickienė. Susitikimai vyks visuose Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuose (Kauno, Kėdainių, Raseinių, Kaišiadorių, Prienų, Jonavos rajonuose ir Birštono mieste). Artimiausias susitikimas vyks Kauno rajone.

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos.

Stovyklaujantiems vaikams – apie jų teises ir pareigas – iš pirmų lūpų

Bendravimas su vaikais neformalioje aplinkoje padeda ne tik užmegzti glaudesnius ryšius, bet ir pakviečia atviresniam pokalbiui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Rokiškio skyriaus (VTAS) darbuotojos, apsilankiusios vaikų vasaros stovykloje „Pažinimo vasara“ sulaukė didelio vaikų dėmesio. Vaikus domino Tarnybos darbas, vykstantys procesai, sprendimų priėmimo subtilybės, atvira ir itin daug klausimų kėlusi diskusijos tema buvo: nesaugi vaikui aplinka. Ją iniciavo patys vaikai.

„Į Žiobiškio turistinėje bazėje vykstančią stovyklą vykome nusiteikę vaikams papasakoti apie jų teises ir pareigas, pasikalbėti apie laisvalaikį, tačiau sulaukėme visos lavinos klausimų apie Tarnybos veiklą. Vyko ilga ir rimta diskusija“, - apie susitikimą su 7-16 metų stovyklautojais pasakojo Rokiškio VTAS patarėja Gitana Černiauskienė.

Po pokalbio stovyklautojai džiaugėsi, kad dabar žino daug daugiau ne tik apie savo teises, bet ir kur kas geriau supranta vaiko teisų apsaugos specialistų darbą. Po diskusijos jaunieji rokiškėnai sakė: „Dabar mes žinome, kad jūs dirbate tam, kad vaikai augtų saugioje aplinkoje“. Kai kurie vaikai, su specialistėmis panoro pasikalbėti asmeniškai ir turėjo nemažai klausimų.

Kad žinios būtų įtvirtintos, o vaikams liktų susitikimo prisiminimas, visiems  stovyklautojams įteiktos Vaiko teisių konstitucijos, o aktyviausi diskusijos dalyviai apdovanoti ir pieštukų rinkiniais.

Stovyklos „Pažinimo vasara“ pagrindinis tikslas - ugdyti vaikų kūrybinį mąstymą ir kūrybiškumą, konstruktyvų problemų sprendimą, mokymąsi bendradarbiauti bei stiprinti vaikų pagarbos jausmą, toleranciją, bendruomeniškumą ir pilietinį sąmoningumą formuojant jauno žmogaus asmenybę.

Stovykloje „Pažinimo vasara“ su VTAS specialistėmis bendravo beveik pusė šimto vaikų iš Rokiškio miesto ir rajono.

Ką daryti tėvams, susiduriantiems su brolių/seserų peštynėmis ir konkurencija?

Kuo mažesnis amžiaus skirtumas tarp brolių ar seserų, tuo aršesnė konkurencija ir tarpusavio kovos. Tėvai dažnai nerimauja, kad tai nemeilės ir įtemptų santykių tarp brolių ar seserų ženklas. Tačiau, ginčai, konkurencija yra normali augimo dalis. Taip vaikai išmoksta apsiginti, išreikšti  savo nuomonę ar jausmus. Švelnus pasierzinimas gali būti ir meilės bei draugiškumo išraiška. Todėl tėvai turėtų nesikišti ir leisti vaikams patiems spręsti iškilusius tarpusavio sunkumus. Žinoma tiki iki tol, kol tai nepereina į fizinę kovą. Namie turėtų galioti griežtas bet kokios fizinės agresijos draudimas. 

Perdėta brolių/seserų konkurencija - rimta problema ir reikalauja dėmesio. Kokios gi perdėtos brolių/seserų konkurencijos priežastys? Kartais vienas iš vaikų jaučia, kad jo brolis/sesuo yra labiau mėgstamas tėvų ir tai sukelia priešiškumą. Vyresni vaikai pyksta dėl tėvų dėmesio skiriamo jaunesniesiems. Konkurencija stipriausia tarp tos pačios lyties vaikų ir pasireiškia ryškiausiai, jei tų vaikų gabumai ir pasiekimai labai skirtingi. Kai kuriose šeimose vaikai atkartoja tėvų tarpusavio konfliktus ar netgi „tikisi“, kad jų peštynės nukreips tėvų dėmesį nuo santuokinių problemų ir sustabdys šeimos byrėjimą. 

Ką daryti:

* Ignoruokite nežymius susipykimus ar apsižodžiavimus, leiskite vaikams išsiaiškinti patiems. Tuo būdu jie mokosi, kaip taikių derybų būdu išspręsti tarpusavio nesutarimus ir pasitikėti savo jėgomis.

* Mokykite problemų sprendimo įgūdžių:

Jūs galite mokyti vaikus problemų sprendimo tada, kai jie nesipeša. Sugalvokite konfliktines situacijas ir pakvieskite vaikus kartu pagalvoti, kokie sprendimai būtų priimtini visiems konflikto dalyviams. Jaunesniems vaikams galite naudoti inscenizacijas su lėlėmis. Skatinkite pagalvoti ir pamatyti, kaip tam tikras elgesys verčia jaustis aplinkinius. Kai konfliktinė situacija iškyla tikrovėje, paskatinkite vaikus prisiminti, ko išmoko ir pasinaudoti naujais įgūdžiais.

* Nustatykite paskatinimų sistemą:

Įveskite taisyklę, kad už tam tikrą laikotarpį be peštynių ar buvimą draugišku ir bendradarbiaujančiu vaikai gauna paskatinimą, pvz. lipduką. Tam tikras skaičius lipdukų tampa konkrečiu paskatinimu (daiktu, veikla).

* Naudokite pertraukėlę ir natūralias bei logines pasekmes:

Vaikai turi išmokti, kad kiekvienas elgesys turi pasekmes. Neleiskite įsibėgėti peštynėms ir iš karto nutraukite fizinę agresiją, išskirdami vaikus ir skirdami pertraukėles. Nesiaiškinkite, kas pradėjo peštynes ir skirkite pertraukėlę nusiraminimui abiems vaikams, nes jie turi išmokti, kad yra abu vienodai atsakingi už peštynes. Kai kuriose šeimose kuris nors  iš vaikų moka subtiliai išprovokuoti kitą, žinodamas, kad šis turės atsakyti už peštynes. Pertraukėlės turėtų būtų taikomos ir jūsų vaikų svečiams; tik informuokite jų tėvus iš anksto. Jei svečiai nesilaiko jūsų namų taisyklių, jie turėtų būti išsiunčiami namo.

* Netoleruodami peštynių ir reikalaudami atsakomybės iš visų dalyvių, padėsite vaikams išmokti derybų, problemų sprendimų ir savikontrolės įgūdžių, kad išvengtų fizinės agresijos.

* Natūralios bei loginės pasekmės - dar vienas efektyvus būdas kontroliuoti brolių/seserų peštynes. Jei vaikai susipešė dėl žaislo, loginė pasekmė būtų atimti žaislą, kol jie nesusitars, kas žaidžia pirmas. Jei išgirdote virtuvėje dūžtančios lėkštės garsą ir randate du pyplius šaukiančius darniu duetu: ”Čia ne aš, čia ji/jis”, natūrali pasekmė būtų - abu vaikai sutvarko priterštą virtuvę ir atsako už išdykavimą.

* Renkite šeimos susirinkimus:

Šeimose su mokyklinio amžiaus ir net su mažesniais vaikais gali būti rengiami kassavaitiniai susirinkimai, kur aptariami praėjusios savaitės įvykiai, ateities planai. Kiekvienas narys turi erdvės pasisakyti ir pasidalinti savo jausmais.

* Mylėkite kiekvieną vaiką savaip:

Kai kurie tėvai stengiasi mylėti ir apdovanoti savo vaikus vienodai. Jie perka jiems tokius pačius žaislus, drabužius, skiria kiekvienam vienodai laiko, užrašo į tuos pačius būrelius. Deja, toks požiūris tik dar labiau skatina konkurenciją ir pavydą. Verčiau vertinkite kiekvieno vaiko individualias savybes ir gabumus. Venkite palyginimų ir tokių posakių, kaip: ”O Birutė tavo amžiaus jau mokėjo pati užsirišti batus ir susipinti kasą”. Tokie palyginimai verčia vaiką jaustis nuvertintu ir sukelia priešiškumą ne tik sesers, bet ir tėvų atžvilgiu. Įvertindami vaikų unikalias savybes ir talentus, padėsite jiems pasijusti ypatingais ir mylimais už tai, kokie jie yra.

* Kitas būdas parodyti savo meilę ir kiekvieno vaiko unikalų vertinimą yra amžių atitinkantys paskatinimai. Vyresnis vaikas gali ilgiau užtrukti kieme, tuo metu, kai jaunesnis apsidžiaugs, jei mama šį vakarą paskaitys ne vieną, bet dvi pasakas. Kai perkate drabužius ar kasdieninius daiktus, stenkitės laikytis būtinybės, o ne teisingumo principo. Jei jūsų devintokui reikia futbolo batelių fizinio lavinimo pamokoms, tai nereiškia, kad tą patį turite įgyti ir jūsų  trimetei dukrai.

* Paruoškite vaikus prieš gimstant naujiems šeimos nariams, leiskite jiems dalyvauti pasiruošime priimti kūdikį. Neišsigąskite pirminio vyresnėlio priešiškumo kūdikio atžvilgiu.

* Skirkite kiekvienam vaikui savo individualaus laiko:

Tai nebūtinai turi būti vienodas laiko kiekis kiekvieną dieną. Skirkite savo laiko vaikui pagal jo reikmes. Sergančiam ar švenčiančiam gimtadienį vaikui, aišku, prireiks daugiau laiko, bet svarbu, kad visi šeimos vaikai žinotų, kad tėvai žino ir atsižvelgia į kiekvieno individualius poreikius.

* Mokykite gerbti nuosavybę ir asmeninę erdvę:
Dažnai jaunesni vaikai linkę sekioti vyresnįjį ir tai sukelia stiprų vyresnėlio nepasitenkinimą. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi trylikametis, pas kurį ateina mergina, o jo penkiametis brolis tupi jo kambaryje ir prašo padėti jam konstruoti lego traukinį.

* Vaikams naudinga užsiimti individualia veikla ir leisti laiką atskirai nuo brolių /seserų. Tai padeda formuotis individualiai asmenybei  ir sumažina trintį tarp vaikų. Vertimas per prievartą leisti laiką su jaunesniu broliu/seserimi ir taikytis prie jų poreikių tik padidins priešiškumą ir konkurenciją.

* Maži vaikai natūraliai yra egoistiški ir nelinkę dalintis savo žaislais ar daiktais. Tai išmokstama su amžiumi, bet nepamirškite, kad kiekvienas nori turėti asmeninių daiktų. Skatinkite vaikus gerbti kito nuosavybę ir atsiklausti, jei nori pasinaudoti kito daiktu.

* Venkite perdėtos jaunesniojo vaiko apsaugos:

Nepulkite automatiškai ginti jaunylio vaiko konfliktuose. Tyrimai rodo, kad kaip tik jaunyliai dažniau išprovokuoja peštynes, o bausmė tenka vyresniajam. Fizinio konflikto atveju, abu vaikai turėtų išmokti prisiimti atsakomybę už savo indėlį į peštynes.

* Neužkraukite per daug atsakomybės  vyresnėliui:

Neretai tėvai net patys to nepastebėdami užkrauna daugybę pareigų vyresniam vaikui, kas ilgainiui gali sukelti jo priešiškumą jaunylio atžvilgiu. Kita vertus, jaunėlis gali pradėti pavydėti vyresnėliui tėvų suteiktų galių. O tai vėl gi skatina konfliktus ir peštynes. Stenkitės pasiskirstyti pareigas pagal amžių. Štai pvz. vyresnis vaikas gali padengti stalą, o jaunėlis nurinkti indus po vakarienės.

* Nepamirškite, kad brolių seserų ginčai yra natūrali raidos dalis. Būkite realistiški ir nesitikėkite namų be ginčų ar laikinų nesutarimų. Nesiskųskite vaikų akivaizdoje, kad jie nuolatos pešasi, nes jie gali pradėti elgtis taip, kad  įgyvendintų jūsų lūkesčius.

Į klausimus atsakė vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Skirmantė Povilėnaitė

Paramos vaikams centro inf.

Padedant specialistams, per metus beveik 700 vaikų tapo saugu

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau – Tarnyba) duomenimis,  675 vaikai, kuriems nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, šiuo metu jau yra užbaigtas atvejo vadybos procesas, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

„Pagalba vaikui ir jo šeimai sėkminga tik tuomet, kai padedama šeimai tiek, jog jai jau nereikia socialinių darbuotojų ar kitų specialistų pagalbos. Tikiu, kad mūsų visų darbas turi vieningą kryptį – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir užtikrinti geriausius interesus“, – sako Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Gavę pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, vaiko teisių apsaugos specialistai visoje Lietuvoje bet kuriuo paros metu, savaitgaliais, švenčių dienomis reaguoja į gautą informaciją: vyksta į šeimą, gydymo ar švietimo įstaigą ar kitą vietą, kurioje tuo metu yra vaikas, ir vertina realią situaciją. Nuvykę į vietą, vaiko teisių apsaugos specialistai (toliau – VTAS) bendrauja su tėvais, pačiu vaiku, kitais asmenimis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką ir įvykusią situaciją. Pagrindinė VTAS užduotis – įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, todėl yra vertinamas grėsmės vaikui lygis.

Jeigu nustatomas I grėsmės vaikui lygis, VTAS inicijuoja pagalbą šeimai: visa medžiaga apie vaiką perduodama savivaldybės paskirtam atvejo vadybininkui, kuris telkia įvairių sričių specialistus ir stengiasi padėti šeimai spręsti kilusius sunkumus. Vaikas lieka gyventi su tėvais.

Kai nustatomas aukščiausias grėsmės vaikui lygis, tai reiškia, kad vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi reali grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą gavimo. Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. Tarnyba gavo 12 795 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o tai yra virš 2000 pranešimų per mėnesį arba net 70 galimų vaiko teisių pažeidimų per dieną, į kuriuos Tarnybos budėtojai ar gynėjai reagavo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

„Pastebime, kad visuomenė tapo aktyvesnė – pamačiusi skriaudžiamą vaiką ne tyli, o elgiasi pilietiškai – praneša mums, vaiko teisių apsaugos specialistams, arba policijos pareigūnams. Ilgalaikė nepriežiūra, fizinės bausmės, žeminimas, patyčios, gąsdinimas sutrikdo normalią vaiko raidą, sveikatą. Ar galima užauginti savimi pasitikintį asmenį jam kasdien kartojant, kad jis yra nevykėlis ar kaltas dėl problemų šeimoje? Ar įmanoma tikėtis, kad vaikas bus sumanus, jeigu visos jo iniciatyvos buvo sumenkintos? Tikriausiai ne. Tai, ką patiriame vaikystėje, vėliau turi tiesioginės įtakos, kaip mums sekasi megzti santykius, draugauti, dirbti, mokytis, mylėti, auginti savo vaikus“, – sako direktorė A. Jakavonienė.

2019 m. liepos 1 d. sukako vieneri metai, kai pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – iki tol savivaldybių administracijų struktūrine dalimi buvę vaiko teisių apsaugos skyriai tapo vieningos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dalimi.

Aptartas vaiko teisių apsaugos tarnybos ir medikų bendradarbiavimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vadovai su Respublikinės Panevėžio ligoninės medikais tarėsi dėl glaudesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo išduodant medicinines vaikų sveikatos pažymas.

Panevėžio ligoninės diagnostikos ir gydymo klinikos vedėja Ramunė Paliokaitė sakė, kad gydytojai-pediatrai yra informuoti ir laikosi susitarimo išduoti vaiko sveikatos pažymas, o jeigu kokie nesklandumai ir kyla, tai apie tai bus dar kartą informuotas Skubios pagalbos-priimamojo personalas, dar kartą apie tai bus kalbamasi ir su gydytojais-pediatrais.

 „Medicininės vaiko sveikatos pažymos VTAS specialistams būtinos, o kartais jų ligoninės priėmimo skyriuje tenka laukti ir po kelias valandas. Tad su medikais kalbėta apie tai, kaip užtikrinti greitesnę vaiko medicininę apžiūrą, kokiomis aplinkybėmis medicininė pagalba teikiama ligoninėje, kokiomis – pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Taip pat aptarėme abiem įstaigoms priimtinus bendravimo ir bendradarbiavimo aspektus“, - susitikimą apibendrino VTAS Panevėžio apskrities vedėja Žaneta Ginaitė.

Paėmus vaikus iš nesaugios jiems aplinkos, VTAS budėtojai pirmiausia ieško vaikus galinčių priimti artimųjų. Deja, ne visada giminaičiai sutinka vaikus net ir laikinai pagloboti, todėl juos tenka apgyvendinti arba pas globėjus, arba bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Nuvežę vaikus ten, VTAS budėtojai privalo  pateikti ir medicininę vaiko sveikatos pažymą. Todėl naktį ar savaitgalį vaikų teises ginantys specialistai dažniausiai kreipiasi į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių ir ten dirbančius medikus, šioms pažymoms gauti. Tad abiejų įstaigų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas vaikui, būtinas.

Susitikime dalyvavo VTAS Panevėžio apskrities vedėja Žaneta Ginaitė, Panevėžio miesto patarėjas Dovaras Nevardauskis, specialistė Laima Saulytytė – Statkevičienė, diagnostikos ir gydymo klinikos vedėja Ramunė Paliokaitė bei priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė.

Ankstesnis 1 ... 5 6 7 8 9 ... 80 Sekantis
X