Naujienos

Tėvelių žiniai: mamadieniai ir tėvadieniai priklauso abiems tėvams

Šeimos įsipareigojimų ir darbo derinimas yra vienas sunkiausių iššūkių, tačiau ne visi žino, kad pagal Darbo kodeksą tėvai, auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų ar vieną neįgalų vaiką iki 18 metų gali pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis.

 Šios apmokamos poilsio dienos vadinamos mamadieniais arba tėvadieniais. Jos priklauso abiems tėvams kiekvieną mėnesį.

 1 papildoma poilsio diena per mėnesį: kiekvienam iš tėvų, auginančių 2 vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų.

 

2 papildomos poilsio dienos per mėnesį: kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų.

 

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau.

 

Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

 

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis nei 8 valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

 

Laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną. Tėvams, kurie turi 1 ar daugiau vaikų iki 14 metų, besimokančių pagal priešmokyklinio, pradinio ar bendrojo ugdymo programą, ir kurie neturi teisės į papildomas poilsio dienas, priklauso pusė laisvos dienos pirmąją mokslo metų dieną. Šis laikas taip pat yra apmokamas mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. 

 

Daugiau kasmetinių atostogų vienišiems tėvams. Tėvams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų priklauso daugiau kasmetinių atostogų – 25 darbo dienos, jei dirbama penkias dienas per savaitę ir 30 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.

 

Įprastai darbuotojams numatyta minimali kasmetinių atostogų trukmė – 20 darbo dienų (arba 24 darbo dienos, jei dirbama šešias dienas per savaitę).

 

Ką daryti, jei darbdavys nesutinka suteikti papildomos laisvos dienos? Jeigu darbdavys neužtikrina Darbo kodekso nuostatų laikymosi, tuomet darbuotojui rekomenduojama į darbo ginčų komisijas, kurios veikia prie teritorinių Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skyrių.

 

 

Emocinė parama: dėl ko labiausiai skauda širdis vaikams ir paaugliams?

Emocinę paramą vaikams ir paaugliams telefonu bei internetu teikianti „Vaikų linija“ karšta ir vasarą. Kaip pastebi linijos konsultantai, deja, daugelis suaugusiųjų nesugeba adekvačiai suvokti vaikų problemų: arba jos atrodo nereikšmingos, arba neranda laiko įsigilinti, arba pradeda moralizuoti. 

„Sunkiausia patirti vaikų vienišumą, kai jie pasakoja apie skriaudas, patyčias, nelaimes, o tėvai per daug užsiėmę, nekreipia į tai dėmesio, draugų nėra. Tokiais atvejais stengiuosi drąsinti sakydama, kad dabar aš esu draugė ir noriu padėti", – pasakoja savanorė Julija.

Dažniausiai į „Vaikų liniją“ kreipiamasi dėl sunkumų bendraujant su bendraamžiais, išgyvenamų patyčių, nesutarimų su tėvais, vienišumo, nepasitikėjimo savimi. Dažnai pasakojama apie patiriamą fizinę ir emocinę prievartą, depresiją, netgi kylančias mintis pakelti prieš save ranką. Tačiau greta šių išgyvenimų paaugliams daug jausmų sukelia ir, suaugusiųjų vertinimu, nerimti sunkumai: atsiradę spuogai ar baimė užkalbinti patinkančią merginą.

„Pokalbis padeda vaikui tą akimirką išlieti viską, ką jis išgyvena, ir nebijoti būti pasmerktam. Tada konsultantas jam padeda pažvelgti į situaciją iš šono, ir vaikas gali susidaryti kitokį vaizdą. Mes neduodame patarimų, o kartu su vaiku galvojame, ką galima pakeisti. Pokalbio metu jis pats ieško išeičių ir nusprendžia, kaip norėtų elgtis", – aiškina savanorė.

Julija rekomenduotų kiekvienam norinčiajam išdrįsti ir pamėginti savanoriauti: įgyta patirtis yra neįkainojama: „Išmokau sustabdyti save, kai norisi moralizuoti ar teisti. Svarbu ne tik sužinoti faktus, situaciją, bet ir suprasti vaiko jausmus".

Visą Agnės Gudžiūnaitės straipsnį „Ten, kur verkia vaikai, laimė negyvena“ kviečiame skaityti dienraštyje „Kauno diena" arba portale: http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/ten-kur-verkia-vaikai-laime-negyvena-873518

L.Kukuraitis: pamatę kenčiantį vaiką - reaguokite

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomone, vaiko teisių apsaugos sistema yra gera, jei padeda apsaugoti vaikus, ugdo tėvų sąmoningumą ir nenukrypsta į kraštutinumus. Pasak ministro, sunkumų gali patirti bet kuri šeima, bet tikrai ne kiekvienas vaikas suplyšusiais drabužiais yra neprižiūrėtas.

„Svarbiausia yra sveikas protas ir mūsų visų atidumas aplinkai. Jeigu matau, kad parduotuvėje ar gatvėje vyksta kažkas, kas peržengia sąmoningo santykio su vaiku ribas, tiesiog prieinu ir paklausiu, ar nereikia kokios pagalbos. Paprastai žmonės išgirdę tokį nepriešiškai išsakytą klausimą labai nustemba, bet reaguoja teigiamai“, - sako L. Kukuraitis.

Nuo liepos įsigaliojusi vaiko teisių apsaugos sistema jau sulaukė daug komentarų. Naujosios sistemos šalininkai kalba apie visiškai kitą vaiko teisių apsaugos kokybę ir aiškumą. Priešininkai žeria kritiką, esą vaikai bus nepagrįstai atskiriami nuo savo šeimų. Jūsų požiūriu, kuo pertvarka pasitarnaus šeimoms?

Visi nori, kad vaikai augtų geriausioje aplinkoje – kad būtų mylimi ir ugdomi, jaustųsi saugūs ir būtų sveiki. Geriausiai šiuos poreikius atitinka šeima. Dėl to didžiausias dėmesys šioje pertvarkoje buvo skiriamas užtikrinti pagalbą šeimoms, kurios patiria sunkumus. Noriu pabrėžti, kad sunkumus gali patirti bet kuri šeima – nėra taip, kad vienos šeimos yra blogos, o kitos geros. Visos šeimos susideda iš žmonių, o mes, žmonės, nuolat susiduriame su įvairiausiais sunkumais, kuriems kartais reikalinga kitų pagalba.

Kas yra nauja, kad atsiranda trys svarbūs dalykai – grėsmės vaikui vertinimas, atvejo vadybininkas ir mobilioji komanda.

Atvejo vadybininkai – tai specialistai, kurie sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba iki nutiks krizė.

Mobilioji komanda yra sudaryta iš psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, turinčio žinių ar darbo patirties su priklausomybe sergančiais žmonėms. Tokia komanda pagal naują pertvarką darbo imasi, kai tik šeimą ištinka krizė - nustačius vaikui didelę grėsmę, jis iš šeimos paimamas. Mobilioji komanda pagalbą šeimai teikia 14 kalendorinių dienų nuo vaiko paėmimo iš tėvų, vėliau padėti šeimai imasi atvejo vadybininkas, kuris tęsia darbą pagal sudarytą pagalbos šeimai planą bei nustato, kokių paslaugų šeimai reikia. Į šį procesą gali būti įtraukiami ir kiti šeimos nariai, kurie gali padėti – seserys, broliai, seneliai. Šeimos būna labai skirtingos: vienoms reikia mokytis bendrauti nesimušant ir nerėkiant, kitoms reikia pagalbos suvaldyti vaiko ligą, trečioms aktualus vaiko užimtumo klausimas.

Didžiausias mūsų partneris pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą buvo ir yra savivaldybės, kurios užtikrina paslaugų teikimą šeimoms. Šiuo metu savivaldybėse teikiamos paslaugos skiriasi, bet rudenį bus parengtas paslaugų šeimai paketas, kuris iš esmės nustatys, ką gali gauti šeima, turėdama vienokius ar kitokius poreikius.

Daugeliu atveju krizė šeimoje gilėja, jeigu jos nariai neturi, į ką atsiremti. Remdamiesi kitų šalių patirtimi pabandėme sukurti tokią sistemą, kuri veiktų kaip tokia atrama šeimoms, nes kai krizė pasiekia dugną padėti jau gali būti per vėlu.

Specialistai dažnai kartoja, kad mobilioji komanda darbo imasi, kai vaikui buvo nustatomas antras grėsmės lygis. Kokia tai grėsmė? Kur atsiduria vaikas, jeigu nustatomas antras grėsmės lygis?

Antras grėsmės lygis reiškia iškilusią grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar net gyvybei. Kitaip tariant, toks grėsmės lygis gali būti nustatytas tais atvejais, kai prieš vaiką buvo smurtaujama arba kai vienas iš vaiko tėvų smurtauja, o kitas negali apsaugoti nepilnamečio.

Tokiais atvejais vaikas turi būti kuo skubiau paimamas iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinamas su giminaičiais ar kitais žmonėmis, su kuriais vaikas turi emocinį ryšį. Jei tokių žmonių nėra, tuomet kreipiamasi į budinčius globotojus. Kai nėra kitos išeities, vaikas gali būti apgyvendinamas vaikų globos įstaigoje. Tačiau, paėmus vaiką, iš karto įsijungia mobilioji komanda, kurios tikslas – padėti tėvams atkurti gebėjimus auginti savo vaikus. Ir jei tėvai priima pagalbą, nori keistis, apsisprendžia kitokiam gyvenimo būdui, deda pastangas, kad smurtinis elgesys keistųsi, vaikai gali būti grąžinti į savo biologines šeimas.

Tik noriu pabrėžti, kad daugumoje atvejų vaikai nėra paimami iš tėvų ilgam laikui. Pavyzdžiui, buvo pranešta, kad per pirmąją liepos dekadą buvo paimta apie 90 vaikų, bet iš jų apie 60 atvejų nebuvo nustatytas antras grėsmės lygis ir vaikai buvo perduoti tėvams ar globėjams.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vaikai buvo paimti tik trumpam iš jiems nesaugios aplinkos, bet ne iš tėvų. Iš esmės taip daroma, kai kyla pavojus vaiko ar specialisto gyvybei, sveikatai, taip pat kai vaikas būna paliktas be priežiūros arba jį prižiūri žmonės, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to kyla grėsmė. Taip pat vaikai gali būti trumpam paimami, nes tėvai labai stipriai apsvaigę nuo alkoholio arba jų neįmanoma rasti.

Visą interviu su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu skaitykite čia:

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/l-kukuraitis-pamate-kencianti-vaika-reaguokite-56-1003040

 

 

Visuomenė vis mažiau toleruoja vaiko teisių pažeidimus (interviu)

Dvi savaites Lietuva gyvena pagal naujas vaiko teisių apsaugos taisykles, o atsakomybė už vaiko teisių apsaugos specialistų darbą perėjusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Ar Lietuvos vaikai nuo šiol bus saugūs, kviečiame skaityti interviu naujienų portale „Delfi“ su tarnybos vadovu Jan Maciejevski.

Kaip pastebi tarnybos vadovas „visuomenė aktyviai įsijungusi ir vis mažiau toleruoja pastebėjusi galimus vaiko teisių pažeidimus ir nuolat mus informuoja. Į visus šalies piliečių pranešimus reaguojame. Nulinė tolerancija bet kokiam vaiko teisių pažeidimui – tokia yra tarnybos pozicija.“ Anot jo, kas ypač dabar aktualu, tai kad visi dalyvaujantys procese, tarnybos specialistai, savivalda, policija ir kiti, nepamestų bendro tikslo – padėti vaikams ir šeimoms, reaguoti ir bendradarbiauti.

Su kokiais iššūkiais susiduriama perėjus prie naujos tvarkos, nuo ko priklauso, ar vaikas bus paimtas iš šeimos – visą interviu rasite: https://www.delfi.lt/partnerio-turinys/naujienos/jan-maciejevski-visuomene-vis-maziau-toleruoja-vaiko-teisiu-pazeidimus.d?id=78588725

Padėkite vaikams sunkiu momentu – tapkite budinčiu globotoju (vaizdo klipas)

„Prisimenu, kaip mano tėvai pykdavosi ir aš negalėjau gyventi namuose, ir kaip jūs mane priėmėte. Aš nežinojau, ką daryti. Man patiko, kai visi kartu valgėme, man skaitėte pasakas, mes kalbėjomės. Džiaugiausi, kad gyvenau su jumis. Bet atsimenu, kaip pasiilgau namų.“

Kasmet keli šimtai vaikų patenka į krizines situacijas savo šeimose. Padėkite vaikui sunkiu metu – tapkite budinčiu globotoju.

Norintys tapti budinčiais globotojais, kviečiami kreiptis į savo gyvenamosios teritorijos savivaldybę.

Budintis globotojas – tai laikinasis vaiko globėjas, kuris vaiką globoja savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.

Šių žmonių veikla be galo svarbi ir prasminga – paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos šeimoje, geriausia, kad jis patektų į šeimą, galinčią suteikti jam rūpestį ir šilumą, taip patiriant kuo mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu į ją grįžti. Tai gali būti vaiko giminaičiai, jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai). Didelė paspirtis – budintys globotojai, kurie nors ir nėra susiję su vaiku emociniais ryšiais, yra paruošti, perėję specialius mokymus, ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. 

Kviečiame žiūrėti ir dalintis budinčiais globotojais tapti kviečiančiu vaizdo klipu:

Nėra didesnės vertybės už šeimą ir nieko nėra svarbiau už vaiko balsą (vaizdo klipas)

Nuo liepos 1 d. pradėjus veikti naujai, mažųjų Lietuvos piliečių interesus labiau apsaugančiai vaiko teisių apsaugos sistemai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. 

Vaiko teisių apsaugos specialistų komanda visoje Lietuvoje nuolat pildosi. Numatoma, kad iš viso vaiko teisių apsaugos sistemoje dirbs šeši šimtai šešiasdešimt penki darbuotojai. 

Visi vaiko teisių apsaugos skyriai nuo šiol dirba pagal vienodus standartus - vienijančias vertybes ir tikslus, taiko tokią pačią teisės praktiką, vykdo vieningus, aiškius ir konkrečius veiksmus atstovaujant ir ginant vaikų interesus visoje šalyje.

Kiekvieno vaiko teisių apsaugos specialisto pareiga - saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai atstovauti mažajam Lietuvos piliečiui.

Tarnyba dirba tam, kad pasaulis vaikui taptų saugesnis. Nėra didesnės vertybės už šeimą ir nieko nėra svarbiau už vaiko balsą. Vaiko teisių gynėjams visoje Lietuvoje svarbiausias yra vaiko balsas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos „YouTube“ paskyroje galite pamatyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos klipą:

 

 

Su teritorinių skyrių vadovais gyvai aptarti aktualūs klausimai

Ketvirtadienį Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje su jos vadovais ir specialistais susitiko visų vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjai ir atstovai. Bendrame pasitarime diskutuojama aktualiais klausimais, aptariami praktiniai darbo organizavimo aspektai.

Kaip susitikime sakė tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas, Jan Maciejevski, turimi visi įrankiai, nustatyti bendri veiklos metodai, dabar svarbu juos vieningai taikyti ir orientuotis į kokybę.

„Žinoma, labai svarbu, kad būtų laiku nuvažiuota į vietą, gavus pranešimą, bet ne mažiau svarbiu – tinkamai įvertinti situaciją“, - akcentavo jis, pridurdamas, kad ateityje numatomos atvejų analizės padės įvertinti, ar nesiskiria nustatytos vienodos praktikos taikymas skirtinguose padaliniuose.

Primename, kad po vaiko teisių apsaugos pertvarkos iš viso yra 12 teritorinių skyrių: 10 pagal apskritis (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus), veikiantys tai apskričiai priklausančių savivaldybių teritorijose, bei Vilniaus ir Kauno miesto su jiems priklausančiais poskyriais. Visų jų kontaktus nesunkiai galima rasti tarnybos interneto svetainėje www.vaikoteises.lt.

Vaiko teisių apsaugos specialistų komanda nuolat pildosi. Iš viso sistemoje dirba jau per 440 darbuotojų, iki pertvarkos etatų buvo tik apie 370. 

Lietuvoje aktyviai pradėta minėti Globėjų diena

Nuo praėjusių metų kiekvieną liepos pirmąjį sekmadienį Lietuvoje minima Globėjų diena. Šią datą Lietuvos Respublikos Seimas gruodžio 7 d. įrašė į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą. Ta proga, šiemet visą liepos mėnesį Globėjų diena aktyviai pažymima visoje Lietuvoje įvairiuose minėjimuose ir šventėse.

Šią dieną Šilalės rajono socialinių paslaugų namų bendruomenė surengė Globėjų dieną. Renginyje dalyvavo ir Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas, Tauragės regiono pertvarkos ekspertė Marijona Janavičienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė.

Globėjų dienos minėjimas prasidėjo nuo šv. Mišių aukojamų Šilalės Šv.Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Vėliau šventinė popietė tęsėsi parapijos namuose.

Jos metu šventėje dalyvavusius vaikus linksmino „Ūnės išdaigų skrynutės“ personažai. Vaikams buvo piešiama ant veidų, daromos laikinos tatuiruotės, vaikai buvo vaišinami cukraus vata.

Vyko muilo burbulų šou, vaikai maudėsi saldainių lietuje. Pramogų būta ne tik vaikams, bet ir svečiams - jie galėjo patirti ekstremalių pojūčių išbandydami 5D virtualios realybės žaidimo įrangą, dalyvauti viktorinoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dar kartą sveikina visus Lietuvos globėjus su Globėjų diena linkėdama neprarasti kantrybės, entuziazmo ir įkvėpimo. Tik Jūsų, brangūs globėjai, dėka pasaulis tampa gražesne vieta, jūs keičiate vaikų likimus ir kuriate šviesesnę vaikų ateitį.

X