DĖMESIO! Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) administracija Vilniuje kraustosi į naujas patalpas - iš A. Vivulskio g. 13 į Labdarių g. 8.

Dėl kraustymosi galimi ryšio, tiek interneto, tiek stacionarių telefonų, sutrikimai, todėl prašome kantrybės ir supratingumo šiomis dienomis, jeigu nepavyktų operatyviai susisiekti su Tarnybos administracijos darbuotojais.

Naujienos

Šalies vadovė kritikavo kai kurias šalies savivaldybes dėl globos pertvarkos stabdymo

Avižienių kaime gyvenantys Kristina ir Nerijus Svitojai yra tarp 116-os Lietuvos šeimų, tapusių budinčiais globotojais – taip vadinami žmonės, pasirengę bet kada priimti vaikus į laikinąją globą. 

Svitojų namuose Vilniaus rajone penktadienį apsilankė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pastaraisiais metais politikų dėmesys vaikų globai gerokai išaugęs, siekiama Lietuvoje likviduoti visus vaikų namus.

Budinčiuosius globėjus reglamentuojantys įstatymai įsigaliojo šiemet. Politikai tikisi, kad jie suvienys valstybės pastangas užtikrinti ir iki šiol egzistavusią laikinąją vaikų globą šeimose. „Pats svarbiausias dalykas yra apeiti vaikų namus, nes vaiką paėmus iš biologinės šeimos, kad ir kokia ji bebūtų, jis patiria didžiulį stresą ir traumą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Laikinieji globėjai kol kas užsiregistravę mažiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių. Prieš priimdami vaikus jie turi praeiti tris mėnesius trunkančius mokymus. Laikinai globoti vaiką galima iki metų.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/laikinieji-globejai-kol-kas-nedidelis-zingsnis-atsisakant-vaiku-namu.d?id=76949813

Pertvarkos geroji patirtis Kelmėje ir Tauragėje

Šiandien,  sausio 19 dieną, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Socialinės aprėpties departamento vadovė Violeta Toleikienė, Pertvarkos projekto vadovas Gedas Batulevičius, Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė Asta Kandaravičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Didvyžių socialinės globos namų, Vilkaviškio rajono savivaldybės bei bendruomenės atstovai lankosi Aukštelkės savarankiškų grupinio gyvenimo namuose, Kelmėje ir Adakavo socialinės globos namų Neįgaliųjų reabilitacijos padalinyje, Tauragėje. Susitikimo tikslas – susipažinti su Kelmės grupinio gyvenimo namų bei Adakavo socialinės globos namų Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos padalinio, kuriame teikiamos įvairios socialinės bei medicininės reabilitacijos paslaugos bendruomenės nariams,

20180119_122841veikla, pabendrauti su šių įstaigų vadovais, darbuotojais ir paslaugų gavėjais. Susitikimuose suteikiama visa įmanoma informacija pertvarkos bei bendruomeninių paslaugų organizavimo klausimais.

Abiejų Kelmės savarankiškų grupinių gyvenimo namų darbuotojai pasakojo apie gyventojų kasdienybę, akivaizdžiai teigiamus jų bendravimo pokyčius, persikėlus gyventi iš globos namų. Pasidžiaugė, kad buvę globos namų gyventojai naujuose namuose atsiskleidė, rodo iniciatyvą kasdieniniuose darbuose, atrado naujų pomėgių, tapo savarankiškesni, atviresni ir draugiškesni vieni kitiems. Grupiniuose gyvenimo namuose gyvena po 10 žmonių su proto ir (ar) psichikos negalia.

Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centro direktorė Kristina Anulienė nuodugniai pristatė centre vykdomas paslaugas, aprodė centro patalpas, pasidalijo patirtimi ir gerąja praktika, pasidžiaugė, kad centre lankosi daug aplinkinių savivaldybių gyventojų.

Informacija ypatingai aktuali Didvyžių socialinės globos namų ir Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovams: prisidėdami prie institucinės globos pertvarkos tikslų įgyvendinimo Didvyžių socialinės globos namai 2017 m. pabaigoje Vilkaviškyje įsigijo patalpas, grupinio gyvenimo namams steigti – juose, atsižvelgus į atliktą globos namų gyventojų individualių poreikių vertinimą, 2018 m. numatoma apgyvendinti iki 10 savarankiškiausių įstaigos gyventojų, kuriems bus užtikrinama nuolatinė, visą parą teikiama specialistų priežiūra.

20180119_105424

Vilkaviškio rajono atstovai džiaugėsi galimybe pamatyti iš arti tiek savarankiškus grupinius gyvenimo namus, tiek reabilitacijos centrą Tauragėje. Geroji praktika labai svarbi, kaip ir žmogiškasis faktorius: įstaigose sužavėjo socialinių darbuotojų atsidavimas darbui.

Iki 2017 m. pab. buvo įsteigta 11 grupinio gyvenimo namų (Kelmės, Telšių, Kėdainių, Švenčionių, Akmenės r., Kauno m. savivaldybėse) 62 suaugusiems asmenims su negalia ir 10 vaikų su negalia, taip sudarant jiems galimybę lankyti dienos užimtumo centrus bendruomenėje (steigėjai – socialinės globos įstaigos, kurių savininkas SADM:  Aukštelkės, Dūseikių, Kėdainių, Pabradės, Ventos, Vilijampolės socialinės globos namai).

2018 m. pirmoje pusėje veiklą pradės dar 13 grupinio gyvenimo namų (96 suaugusiems asmenims su negalia ir 18 vaikų su negalia) Kelmės, Kėdainių, Pasvalio, Šilutės, Marijampolės, Akmenės, Tauragės, Vilkaviškio r., Kauno m., Šiaulių m. savivaldybėse. Steigėjai – soc. globos įstaigos, kurių savininkas SADM: Adakavo, Aukštelkės, Didvyžių, Kėdainių, Lavėnų, Macikų, Marijampolės specialieji, Ventos, Vilijampolės, socialinės globos namai, Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“.

Vykdyti bendruomeninių paslaugų plėtrą (steigti grupinio gyvenimo namus ir kt.) yra skatinamos ir į Pertvarkomų įstaigų sąrašą neįtrauktos socialinės globos įstaigos, taip pat savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir kt.

 

Pertvarkos ekspertų susitikime - struktūros pokyčiai

Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje vyko visų Pertvarkos projekte dirbančių ekspertų susitikimas. Naujajam vadovui Gedui Batulevičiui ekspertai išsamiai pristatė savo veiklas, projekto eigą, vykstančius procesus, atgarsius apie vykdomus mokymus bei artimiausius planus.

Nuodugniai apkalbėtos visos 26 Pertvarkos projektui atrinktos įstaigos, jų pertvarkų planai, esamos situacijos, jų problemiškumas. Ekspertai dalijosi savo patirtimi, gerąja praktika bei kėlė klausimus dėl sudėtingų situacijų ir tolimesnių žingsnių, ieškant geriausių sprendimų.

Dėl gilesnio regiono aptarimo Pertvarkos vadovas G. Batulevičius sutarė susitikti su kiekvienu regiono ekspertu atskirai.

Pertvarkos ekspertai taip pat susitiko su Socialinės darbo ir apsaugos ministerijos viceministre Vilma Augiene, kuri pabrėžė ekspertų darbo svarbą bei visų projekte dirbančių ekspertų platesnį projekto matymą. Susitikime dalyvavo ministerijos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.

Ekspertams pristatyti projekto struktūros pokyčiai, aptarti su jais susiję klausimai. Taip pat analizuotos individualios regionų problematikos, globos namų pertvarkos, jas ekspertams pristatant ministerijos bei tarnybos atstovams.

Tarnybos vizitai į savivaldybes

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba toliau intensyviai ruošiasi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai nuo 2018 metų liepos 1 dienos, Seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

Tarnybos direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė kartu su kolegomis su darbo vizitu lankosi Šiaulių, Šiaulių rajono, Panevėžio, Panevėžio rajono, Pakruojo bei Radviliškio rajono savivaldybėse. Jų metu susitinka su savivaldybių administracijų vadovais bei Vaikų teisių skyrių specialistais, su kuriais aptaria vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijos etapus bei procesus.

„Mums svarbu išgirsti būsimus kolegas ir jiems pristatyti vykstančias permainas bei jų darbo pasikeitimus. Pradės veikti kitos kokybės vaiko teisių apsauga. Sukursime nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą šalyje, kuri užtikrins vienodą praktiką, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus jo interesus. Mūsų siekis - visoje Lietuvoje turėti tuos pačius vertybinius pamatus,savalaikį reagavimą į vaiko teisių pažeidimus bei opertyvų sprendimų priėmimą, - pabrėžia Valstybės vaiko teisių pasaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė, pažymėdama, kad įsigaliojus įstatymui, šiuo metu savivaldybėse dirbantys Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai taps centrinės institucijos darbuotojais, tad Tarnyboje dirbs per 640 darbuotojų. Šalies vaiko teisių apsaugos tarnybos bus pavaldžios centrinei institucijai ir dirbs pagal vieningus standartus.

Tokių vizitų į savivaldybes numatyta 60 – Tarnybos atstovai vyks į kiekvieną šalies savivaldybę. Šiuo metu jau aplankyta per 30 savivaldybių.

 

Nuo 2018 m. sausio 1 dienos įsigaliojusios vaiko teisių apsaugos naujovės

1. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (LR CK) nustatyti konkretūs terminai, kuomet tėvams nesiimant aktyvių veiksmų ir nekeičiant savo elgesio po vaiko paėmimo, jiems gali būti ribojama tėvų valdžia. Kai šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.“

Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

2. Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), ir globėjų (rūpintojų) centralizuotą apskaitą tvarko Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka (LR CK). VTAS turi aktyviai bendradarbiauti tarpusavyje, siekdami nustatyti vaikui globą šeimoje ir domėtis, ar kitose savivaldybėse yra parengtų asmenų, kurie galėtų globoti vaiką (-us).

3. Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimu apibrėžtos budinčio globotojo, globos centro sąvokos. Budintis globotojas – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Budintis globotojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą). Nustatytos konkrečios jų pareigos.

4. Praplečiamos galinčių įvaikinti asmenų amžiaus ribos, siejant jas ne su konkrečia 50 metų amžiaus riba, o su  darbo santykių faktu (darbingo amžiaus asmuo – asmuo iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus). Nuo 2018-01-01 įvaikinti turės teisę darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas galės leisti ir vyresnio amžiaus asmenims.

5. Praplėsti šie apibojimai, dėl kurių asmenys negalės tapti įvaikintojais: įvaikintojais negalės būti asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl asmens, nuteisto už kitas nusikalstamas veikas, teisės įvaikinti sprendžia teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos (nusikalstamų) veikos (veikų) pobūdį ir pavojingumą bei atsižvelgdamas į vaiko interesus.

6. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso pakeitimais įvaikinusiai šeimai suteikiamos tokios pačios atostogos, kokiomis naudojasi visi tėvai gimus vaikui. Siekiant paskatinti įvaikinimą, palengvinti adaptacinį periodą ir užtikrinti finansinę paramą vaikus įvaikinusioms šeimoms.

Tėvystės atostogos (DK 133 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi) – per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Įvaikinus du ir daugiau vaikų – šios atostogos suteikiamos per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per šešis mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Šioje dalyje nurodytos atostogos nesuteikiamos tuo atveju, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti. Už nustatytų atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka.

Įvaikinto vaiko priežiūros atostogos (DK 134 straipsnio 2 dalies pakeitimas)   –  per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal šio straipsnio 1 dalį, suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Jeigu darbuotojas tuo pačiu metu tam pačiam vaikui prižiūrėti turi teisę tiek į atostogas pagal šio straipsnio 1 dalį, tiek pagal šią dalį, darbuotojui suteikiamos atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Įvaikinto vaiko priežiūros atostogos bus apmokamos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba intensyviai ruošiasi vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai nuo 2018 metų liepos 1 dienos, Seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. „Sukursime nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrins vienodą praktiką, apsaugant ir ginant vaiko teises. Pradės veikti kitos kokybės vaiko teisių apsauga. Mūsų siekis – visoje Lietuvoje turėti tuos pačius vertybinius pamatus, aiškų reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir operatyvų sprendimų priėmimą, – pabrėžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė, pažymėdama, kad įsigaliojus įstatymui, savivaldybėse dirbantys Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai taps centrinės institucijos darbuotojais, tad Tarnyboje dirbs per 640 žmonių. Vaiko teisių apsaugos tarnybos bus pavaldžios centrinei institucijai ir dirbs pagal vieningus standartus.

Toliau yra vykdomas projektas „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“: www.pertvarka.lt 

Istorija: augindama tris vaikus, Alina įsivaikino mergaitę ir tuo pačiu susilaukė penktojo vaiko

Apie įvaikinimą ji yra nusprendusi kalbėti atvirai dėl to, kad nori, jog lietuviams ši procedūra atrodytų įprasta ir natūrali. Dabar dažnai į įvaikinimą žiūrima kaip į labai ypatingą, kartais ir sudėtingą žingsnį, kartais įtėviai laikomi kone didvyriais. Moteris sakė: „Į įsivaikinančiuosius siūlyčiau žiūrėti natūraliai, taip pat kaip į biologinius vaikus auginančius tėvus. Jei kiekvienas visuomenėje gyvenantis vaikas yra vienodai svarbus, tuomet vienintelis kelias į visuomenę be vaikų namų yra šeimų atvirumas. Mes kaip visuomenė turime įveikti susikurtus mitus, nuostatas apie vaikus, kurie neteko tėvų, ir jiems atsiverti.“

Skaitykite daugiau: Lrytas.lt  „Ketvirtą vaiką įsivaikinti nusprendusiai šeimai likimas iškrėtė pokštą“

 

X