Naujienos

Susitikime su regionų atstovais - apie globos centrų aktualijas

Šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, institucinės globos pertvarkos projekto inicijuotoje apskrito stalo diskusijoje su skirtingų regionų atstovais aptarti aktualūs globos klausimai ir ateities perspektyvos.

Globos centrų atstovams pristatyti globos centrų reglamentavimo niuansai, globos koordinatoriaus funkcijos, nemažai dėmesio skirta globos centrų ir vaiko teisių apsaugos skyrių bendradarbiavimo, atvejo vadybos aspektams, globėjų ir įtėvių mokymui, krizių centrų veiklai.

Susitikime kartu pristatytos projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ aktualijos. Projektu siekiama įveiklinti globos centrus savivaldybėse, padidinti jų teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę bei užtikrinti efektyvų mobiliosios komandos darbą visose savivaldybėse. Projektą įgyvendina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, partneriai – miestų (rajonų) savivaldybių administracijos ir globos centrai.

Pasak šio projekto vadovės Rugilės Ladauskienės, tokie susitikimai ypač svarbūs tuo, kad leidžia globos centrų atstovams prie bendro stalo, iš pirmų lupų ir atsakingų institucijų išgirsti rūpimus atsakymus.

Apskrito stalo diskusijoje globos centrų atstovai ypač domėjosi tokiomis veiklos sritimis kaip laikinas vaiko apgyvendinimas ir su tuo susiję iššūkiai, budinčių globotojų vaidmuo, vaikų, gyvenančių institucijose, suporavimas, taip pat paslaugų poreikis globojamiems vaikams ir kitomis.

 

Ieškantiems geriausio sprendimo vaikui – mediacijos paslauga tėvams

Kaip užtikrinti vaikų gerovę, kai tėvai ar vienas iš jų nenusiteikę vykdyti teismo sprendimų vaikų atžvilgiu? Diskusijoje geriausios išeities šeimoje augantiems vaikams, kurių tėvai skiriasi, ieškojo Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovės, dalyvaudamos renginyje-diskusijoje „Mediacija Lietuvoje – aktualijos ir perspektyvos“.

Suaugusiųjų nesusikalbėjimas, bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, tėvų barniai neigiamai paveikia ir šeimoje augančius vaikus. Toks žalingas tėvų ir kitų vaikų įstatyminių atstovų elgesys gali sukelti net ir vaiko teisių pažeidimus.

Utenbos apskrities VTAS vedėja Irena Gaigalienė pastebi, kad Skyriuje daugėja atvejų, kai antstolis kreipiasi su prašymu parekomenduoti geriausiai vaiko interesus atitinkančias teismo sprendimo vykdymo priemones bei jų vykdymo tvarką.

„Būtent neteisminė mediacija tėvams gali padėti susitarti ir rasti geriausią sprendimą vaiko atžvilgiu. Svarbu akcentuoti, kad mediacijos paslauga teikiama nemokamai! Mediacijos paslaugas šeimai galime suteikti per kompleksines socialines paslaugas, t. y. savivaldybės į kompleksines socialines paslaugas jau yra įtraukusios mediacijos procesą. Ikiteisminė mediacija labai svarbi tuo, kad jeigu jos procesas sėkmingas – šeimos nariams nebereikia eiti į teismą“, – pristatydama neteisminę šeimos mediaciją, kurią gali gauti šeimos Utenos apskrities savivaldybėse, sakė skyriaus vedėja I. Gaigalienė.

Anot I. Gaigalienės, vaiko teisių apsaugos specialistai visuomet stengiasi išnaudoti bendradarbiavimo galimybes su socialines paslaugas teikiančiomis ar jas koordinuojančiomis institucijomis, tuo siekiant krizines situacijas išgyvenantiems asmenims suteikti tinkamą pagalbą.

Susitikimo metu mediatorius Egidijus Langis, akcentavo, kad mediatoriui svarbiausiai yra gerai išmanyti mediacijos procesą, ir visai nesvarbu, ar mediatorius yra teisininkas, ar gydytojas ar inžinierius. Pranešėjas stebėjosi, kad, pavyzdžiui, 2018 metais iš 160 000 šeimos bylų tik 100 buvo perduota mediacijos procesui.

Jo kolega mediatorius Rokas Uscila pridūrė, kad „nors minimalios priežiūros priemonių įstatyme yra įtvirtintas mediacijos institutas, liūdina tai, kad pvz. 2018 metais iš 500 vaikų, kuriems buvo inicijuotas minimalių priežiūros priemonių procesas, tik 16-ai buvo taikoma mediacija. Norisi, kad savivaldybės specialistai aktyviau teiktų šitą paslaugą, visų pirma pradedant nuo įstaigos darbuotojų švietimo, nes pasitaiko atvejų, kai socialinis darbuotojas mediaciją lygina su meditacija“.

Renginyje dalyvavę specialistai priėjo prie vieningos nuomonės, kad, sprendžiant probleminius atvejus dėl teismo sprendimų nevykdymo, svarbiausia atsižvelgti į geriausių vaiko interesų prioriteto principą. Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiga užtikrinti nepilnamečių teises ir geriausius jų interesus teismo sprendimo vykdymo metu, o psichologas padeda antstoliui efektyviai nešališkai spręsti vykdymo proceso metu iškilusias krizines situacijas, kurių metu gali nukentėti vaikai.

Diskusija, kurioje dalyvavo Utenos apylinkės teismo teisėjai, apskrities prokurorai ir advokatai, apibendrinta teigiant, kad mediacijos plėtojimo perspektyvos Lietuvoje – optimistinės, nes nuo 2020 metų sausio 1 d. šeimos bylose mediacija bus privaloma.

Mediacija – tai procesas, kurio metu neutrali trečioji šalis siekia padėti šalims – tėvams – patiems rasti jiems geriausią sprendimą. Mediacija – tai paslauga, galinti padėti tėvams pradėti kalbėtis ir tartis, ieškant geriausiai vaiko interesus atitinkančių sprendimų. Mediacijos tikslas ir esminis principas – įpareigoti šalis priimti abiems priimtiną sprendimą be valstybės įsikišimo.

Šeimos mediacija naudinga tuo, kad tai bene tinkamiausias būdas spręsti šeimos ginčus šalims, kurios ateityje turėtų bendrauti dėl esančių bendrų vaikų.

Šeimos mediacijos privalumai, lyginant ją su teisminiu procesu, yra šie:

1. Šalys, o ne teisėjas ar kas nors kitas, nusprendžia, ko jos nori.
2. Sutuoktiniai turi galimybę, padedant mediatoriui, susėsti, išsikalbėti, įsiklausyti ir išgirsti kitos šalies argumentus, priežastis, sukėlusias konfliktą. Taip išvengiama streso, tolimesnės žalos vaikui, neradus tėvams bendro sutarimo, atsiradimo.
3. Išlieka galimybė palaikyti gerus santykius ateityje. Tai ypač svarbu poroms, turinčioms vaikų. Net ir ne sutuoktiniai visą gyvenimą ir toliau bus susieti, nes vaikui jie išliks tėvai.
4. Jų pačių priimtas sprendimas bus priimtinas abiem šalims.
5. Tai pigesnis ir greitesnis būdas išspręsti nesutarimus, lyginant su atvejais, kada kreipiamasi į teismą.
6. Mediacijos metu pasiektas susitarimas yra lankstesnis. Pasikeitus aplinkybėms, tokį susitarimą paprasčiau nei teismo sprendimą pakeisti.

Vaikų dienos centrai – pagalba vaikams ir šeimoms

Turėti su kuo pasitarti, kam pasiguosti vaikui labai svarbu. Svarbu ir patarimai, kai tenka ruošti pamokas. O kartais paprasčiausiai praleisti linksmai laiką. Tokią pagalbą vaikai randa dienos centruose.  Dienos centrai – padeda vaikams paruošti pamokas, moko buities darbų, siūlo sportinę ir meninę veiklą. Tai ir parama vaiko teisių apsaugos specialistų darbe, nes užtikrina vaikui saugią aplinką, suteikia galimybę turėti įdomų laisvalaikį, įgyti socialinių įgūdžių.

,,Tai didelė parama šeimai ir patiems vaikams, kurie ieško dėmesio ir turiningo užimtumo. Vaikų dienos centrai – pagalbininkai ir mūsų darbe, nes vaikai čia laiką leidžia saugioje aplinkoje, yra mokomi ir prižiūrimi‘‘,- apie vaikų dienos centrus sako Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) teisininkas Aurimas Bagavičius.

Šiaulių apskrities VTAS specialistams apsilankius viename  Šiaulių miesto dienos centrų žaidimų ir užimtumo kambaryje popietę  sutinkame du vaikus. Vienas ruošia pamokas, kitas užsiėmęs galvosūkiais. Darbuotojos laukia daugiau ateinančių vaikų.  ,,Vieną dienos centrą darbo dienomis ir per mokinių atostogas nuo 12-tos iki 17-tos valandos lanko apie 15-20 vaikų. Tai vaikai, kurie auga įvairiose šeimose, kur ne visada tėvai gali skirti pakankamai dėmesio vaikams, tai ir tie vaikučiai turi bendravimo, mokymosi problemų.  Jiems reikia pagalbos ruošiant pamokas. Tai pagrindinė pagalba‘‘, - apie dienos centro veiklą pokalbį pradeda Šiaulių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Svetlana Baltrušaitienė.

Pasak pašnekovės, dažniausiai vaikas laiko dienos centre praleisti ateina iš labai probleminių šeimų. ,,Mūsų auklėtiniai – tai vaikai, kuriems reikia daugiau dėmesio, paramos, patarimų. Tai mes labai matome, kai vaikai ateina pas mus‘‘,- sako pašnekovė.

Vaiko teisių apsaugos specialistai sako, kad kai šeimoje yra sunkumų, vaikui laiką leisti po pamokų dienos centre yra kur kas geriau, nei namie. Čia jis saugus, gauna visą reikiamą pagalbą, kai reikia pasitarti ruošiant pamokas ir kitais klausimais. Be abejo, ir laisvalaikio užsiėmimai duoda rezultatų.  Šiaulių apskrities VTAS specialistai pakviesti į vaikų dienos centrų šventinį renginį džiaugėsi, kad dienos centrus lankantys vaikai daug ko išmoko – piešti, mandagiai elgtis, žino tradicijas, o be to ir tėvai atėjo į šventę, atsivedė kitus vaikus. Taip bendromis jėgomis padedama šeimai ir vaikams būti kartu, mokytis darnos.

Kokia veikla siūloma dienos centre

Vaikai čia ateina po pamokų. Vieni – apie 12-tą valandą, kiti vėliau.  ,,Pirmiausia leidžiam vaikui pailsėti. Vieni pažaidžia kompiuteriu, kiti tiesiog pasėdi ramiai. Tada pasiūlome pavakarius – arbatos ir lengvų užkandžių. Tada – pamokų ruoša. Sudėtingas darbas, nes daugeliui vaikų mokslai sunkiai sekasi. Bet tai mūsų pagrindinė užduotis – vaiką išmokyti mokytis, kad jis to norėtų motyvuotai, kad įsigilintų į mokomus dalykus. O laisvalaikį stengiamės leisti turiningai. Viename dienos centre yra trys ar daugiau būrelių, kur yra įvairios veiklos – lipdymas, piešimas, sportas, teatro būrelis, kuris ruošia pasirodymus šventėms‘‘,- sako Vaikų dienos centro projekto vadovė Svetlana Baltrušaitienė.

 Dienos centrų darbuotojos – mamos, psichologės ir siuvėjos

,,Mūsų darbuotojos  vaikų dienos centre atlieka visokius darbus. Tenka pabūti ir „antra“ mama – vaiką išklausyti, paguosti. Ir siuvėja – vaikai, būna, ateina suplyšusiu rūbeliu, rūbai be sagų. Kai jau visai blogai, matosi, kad rūbai neskalbiami ar suplėšyti, tai einame į parduotuvę, kur mums nemokamai duoda vieną ar kitą drabužėlį. Paprastai tai būna kojinės, kelnės ar batai. Darbuotojai parenka ir duoda vaikui. O tėvai? Tėvai tik džiaugiasi, kad nuo jų nukrito rūpestis‘‘,- sako Svetlana Baltrušaitienė. 

,,Dienos centrai tai neretai pagrindinė galimybė vaikui iš sunkumus patiriančios šeimos saugiai praleisti laiką po pamokų. Tai vieta, kur vaikai jaučiasi saugūs, priimti, gali pabendrauti su bendraamžiais, bei jiems padėti pasirengusiais darbuotojais. O kur dar įvairios išvykos, veiklos, kurių, augdami tik šeimose, vaikai neturėtų galimybės išbandyti. Kaip kartą pasakė viena paauglė „čia kaip šeima, tik ramiau“. Norėtųsi, kad plėstųsi dienos centrų tinklas, prieinamumas vaikui, kad kuo daugiau vaikų turėtų galimybę juos lankyti‘‘,- sako Šiaulių apskrities VTAS mobiliosios komandos vyr. specialistė Laura Kasputienė.

Vaikus dienos centre tenka ir migdyti

Nors dienos centrai nėra nei nakvynės, nei poilsio vieta, dažname jų yra minkštasuoliai ar sofa lova. ,,Kartais matom, kad vaikas aiškiai neišmiegojęs. Tai ką daryti? Yra atskiras kambarėlis su sofa ir vaikas ten gali pasnausti, būna kad išmiega iki pavakarių‘‘,- sako Svetlana Baltrušaitienė.

Vien Šiaulių mieste yra 7 vaikų dienos centrai. Juos lanko apie pusantro šimto vaikų. Šiaulių apskrities rajonuose irgi veikia dienos centrai. Pavyzdžiui Kelmės mieste ir rajone  iš viso yra šeši vaikų dienos centrai – po tris mieste ir rajone.

Radviliškio rajone priskaičiuojama 10.  Vien mieste dirba 2 vaikų dienos centrai. Kiti 8 yra seniūnijose. Akmenės rajone - 5. Pakruojo rajone – 3 vaikų dienos centrai. Šiaulių rajone yra 8 vaikų dienos centrai.

 

Bendras tėvų ir institucijų siekis - vaiko saugumo bei gerovės užtikrinimas

Gegužės viduryje Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame forume „Teisė būti sveikam ir laimingam“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Rasa Bekėžienė pristatė temą „Vaiko teisė – gyventi ir sveikai vystytis“ ir akcentavo bendrą tikslą užtikrinti vaikų gerovę ir saugumą.

 „Visų mūsų bendras siekis, kad, kiek įmanoma daugiau, vaikų augtų saugūs ir laimingi artimiausioje savo aplinkoje, pirmiausia – šeimoje.  Kai šeima nebepajėgi užtikrinti vaiko saugumo, pareiga ginti ir apsaugoti vaikus atsiranda Valstybei. Vaiko teisės – tai tam tikros sąlygos ir priemonės, kurias turi užtikrinti kiekviena valstybė, kad vaikai augtų laimingi ir sveiki“, – forumo pradžioje sakė R. Bekėžienė.

Teisė gyventi ir sveikai augti

Viena iš svarbiausių tėvų pareigų turi būti vaiko teisės sveikai augti užtikrinimas. „Geriausia vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo prielaida yra gera vaiko sveikata ir geri jo santykiai su tėvais. Pastebima, kad vaikai, kaip geriausių jų interesų įgyvendinimo prielaidą, įvardija pilną šeimą. Taigi jie labai kenčia ir išgyvena tėvų skyrybų metu. Vaikams labai svarbu pilna šeima, kad turėtų tėtį ir mamą, nesvarbu, kad jie kartu negyvena. Reikėtų neskaudinti vaikų, nemenkinti vieno ar kito tėvo jų akivaizdoje“, – tęsė R. Bekėžienė. 

Anot vedėjos, stebima, jog vaiko teisės gyventi ir sveikai vystytis įgyvendinimas ribojamas vis dar pasitaikančiomis bausmėmis: barimu, fizinėmis bausmėmis, vaiko ignoravimu. Šeimoje vaikams svarbu yra emocinis komfortas. Vaikus reikia paguosti, įžeidus vaiką atsiprašyti, netoleruoti melo. 

Sisteminiai vaiko teisių apsaugos pokyčiai

Forumo metu R. Bekėžienė pristatė sisteminius vaiko teisių apsaugos pokyčius. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš viso turi 12 teritorinių padalinių, kurių pagrindinis tikslas – ginti ir užtikrinti vaiko teises, ir atstovauti vaiko teisėms bei teisėtiems interesams savivaldybėse visą parą.

„Siekiant užtikrinti vaiko teises, teisėtus interesus bei vaiko saugumą, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reaguojama dviem būdais: greituoju, kai yra pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui, t. y. tą pačią dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas (į policijos pranešimus – per vieną valandą), kai pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pranešime neužfiksuota, nagrinėjimas pradedamas kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas“, – informaciją pateikė R. Bekėžienė. 

Visais atvejais nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnybos specialistai turi teisę su vaiku bendrauti be apribojimų, nedalyvaujant jo įstatyminiams atstovams. Specialistai išklauso jo nuomonę, kad atlieptų geriausius vaiko interesus. Jeigu specialistui nepavyksta prakalbinti vaiko, su juo gali pakalbėti psichologas ir pateikti savo išvadas. Taip pat vaikas turi būti išklausytas psichologo tais atvejais, kai yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą.

Prireikus paimti vaiką iš nesaugios aplinkos, visų pirma, yra ieškoma vaiko artimųjų. R. Bekėžienės žodžiais tariant, vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos – tai nėra vaiko paėmimas teismo leidimu, specialistai tik perduoda vaiką giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims iki to momento, kada išnyks nesaugumo faktorius jam artimoje aplinkoje.

Bendradarbiavimo svarba

Siekiant anksčiau minėto tikslo, labai svarbus yra bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų.  „Teisės aktai numato, ką mes, kaip specialistai, turime daryti, bet reikalingas itin glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Svarbu susitikus kalbėtis ir bendrai spręsti problemas. Taip pat labai svarbu ir pozityvaus visuomenės požiūrio į vaiko teises formavimas“, – sakė Klaipėdos VTAS vedėja. 

Paminėtina tai, kad vaiko teisių apsaugos skyrius neteikia paslaugų, išskyrus tai, ką daro mobilioji komanda. Visų kitų paslaugų teikimo užtikrinimas yra patikėtas savivaldybei. Todėl vykdant prevencinę ir intervencinę veiklą, postvenciją, ieškant ir rengiant globėjus, paskiriant laikinus globėjus ar globos priežiūrą, būtina bendradarbiauti su savivaldybėmis ir jų struktūriniais padaliniais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore, savivaldybės įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

Paslaugos vaikams ir tėvams uostamiestyje

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Edita Kučinskienė temoje „Kas margesnis: genys ar pasaulis?“ išsamiai pristatė teikiamas paslaugas vaikams ir tėvams Klaipėdos mieste. 

„Mieste veikia 6 dienos centrai ir 6 vaikų atviros erdvės. Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centre yra įkurtos atviros erdvės, dirba gatvės jaunimo darbuotojai. Yra teikiama atokvėpio paslauga. Vaikų globos namų vaikams teikiama palydimoji globa. Įsteigti mokytojų padėjėjų etatai – didelė pagalba mokytojams. Klaipėdoje jų yra daugiausiai iš visos Lietuvos. Klaipėdos Litorinos mokykloje įsteigtos klasės vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų. Mokyklų švietimo pagalbos specialistai organizuoja mokymus tėvams, pedagoginė-psichologinė tarnyba taip pat rengia kursus“, – pagalbos priemones aptarė E. Kučinskienė. 

Kaip pasakojo koordinatorė, nuolat yra vykdomi susitikimai su įvairiomis institucijomis – vaikų globos namų darbuotojomis, socialiniais pedagogais, bendrojo ugdymo mokyklų vadovais, sveikatos įstaigų vadovais, kuriuose svarstomos pagalbos galimybės vaikams, gyvenantiems globos namuose, jų darbuotojams, ankstukams bei vaikams su negalia. Susitikimuose aptariama vaikų dienos centrų plėtra, galimybės šeimas įtraukti į bendras veiklas.

 „Dvasinės pagalbos jaunimui centre yra veikianti programa „Vyresnysis draugas“, kuri skirta paaugliams, bandžiusiems žudytis, neturintiems draugų, paliktiems tėvų ir pan. Jei pagalbos reikia berniukui – tai vadinamasis draugas turi būti vaikinas, jei mergaitei – tai mergina. Vaikui tokia programa skiriama metams, o jei neužtenka, gali būti pratęsiama. Šiai programai yra gautas finansavimas dar trims metams“, – pridūrė E. Kučinskienė. 

Daugiau nusižengimų daro vaikai, augantys „gerose šeimose“

Visuomenėje įprasta manyti, kad daugiausia nusižengimų daro vaikai, gyvenantys globos namuose. Tačiau statistika rodo, kad daugumą pažeidimų atlieka vaikai, kurie gyvena šeimose, ne globos namuose ar socialinės rizikos šeimose. Pasak E. Kučinskienės, taip yra todėl, kad tokiems vaikams trūksta tėvų dėmesio, jie jiems neturi laiko, skiria tik pinigų, o ne savo laiką ir kokybišką bendravimą.

Turintys daugiau laisvo laiko ir nusižengimus darantys vaikai, dažniau yra linkę vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. „Vaikų, vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas, amžius jaunėja. Jau pasitaiko atvejų net nuo 11 metų. Yra atsiradę priklausomybių ligų konsultantai, tačiau programos nėra pritaikytos tokiam jaunam amžiui. Iš esmės sunkiai sekasi dirbti su paaugliais ir rasti bendrą kalbą“, – su nusivylimu sakė koordinatorė.

Toliau forume patirtimi dalijosi E. (Suomija), R. Bosienė, G. Tamošiūnienė (Jungtinė Karalystė), N. Strazdienė (KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros dr., profesorė), B. Strukčinskienė (KU Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros dr., profesorė), I. Nausėdienė (Norvegija), J. Buivydienė (Belgija), I. Kuginytė-Arlauskienė (Norvegija).

Susitikimo pabaigoje buvo paskelbti vaikų piešinių konkurso „Teisė būti sveikam ir laimingam“ nugalėtojai.

Šeimynos ,,Saulutė“ steigėja: ,,Ar į vieną pirštą įsipjausi, ar į kitą – skaudės vienodai. Taip pat ir su vaikais – visi rūpi vienodai.“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba inicijavo straipsnių ciklą ,,Šeimų istorijos“, skirtą paminėti Tarptautinę šeimos dieną. Tauragės rajone esančios vienintelės šeimynos ,,Saulutė“ steigėja ir globotinių ,,babyte“ vadinama Virginija Milišauskienė šia proga sutiko pasidalinti savo patirtimis ir papasakoti, kaip be keturių savo biologinių atžalų pavyko užauginti dar daugiau nei dešimtį globojamų vaikų.

Šeimyna – teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. 

Tauragės rajone, Visbarų kaime, gyvenančių Virginijos ir Zenono Milišauskų namai dar žinomi kaip likimo nuskriaustų vaikų prieglobstis, kuriame augusiems vaikams atiduota visa Virginijos ir Zenono meilė, rūpestis, atjauta. Nors dabar šeimynos gretos jau gerokai išretėjusios, o pats Zenonas kovoja už gyvybę, šilti prisiminimai apie nuolatos bruzdančius namus išliks ne tik šeimynos steigėjų, bet ir jau užaugusių vaikų atmintyje.

Kaip kilo noras pradėti rūpintis svetimais vaikais?

Pradėsiu nuo to, jog pirmieji 9 vaikai, kuriuos su vyru priėmėme pas save, mums nebuvo svetimi. Jie buvo mano brolio sūnūs ir dukterys. Prisimenu, atbėga naktį pas mus viena išsigandusi mergaitė, klausiam, kas atsitiko. Papasakojo, kad tėvas sumušė. Nuo to laiko ji taip ir liko mūsų šeimoje. Pati ji turėjo dar 8 broliukus ir sesutes, kuriuos norėjo, kad irgi pasiimtume, nes visi tada gyveno vaikų globos namuose. Globos namų vadovė pasiūlė mums vasarai vaikus pasiimti, kad paatostogautų kaime, pailsėtų nuo miesto šurmulio ir pabūtų su artimaisiais. Vasara ėjo į pabaigą, vaikai turėjo sugrįžti i globos namus. Vieną dieną, pamatę, kad atvažiuoja globos namų autobusiukas jų pasiimti,  išsilakstė į skirtingas puses – nebesugaudėm. Vienas penkerių metukų vaikas net į obelį įsilipęs pasislėpė. Kurioziška situacija gavosi. Kadangi ilgokai slėpėsi – užmigo apsikabinęs medelį ir tik jau sutemus parsirado namo. Autobusiukas, žinoma, į Tauragę grįžo tuščias, nes vaikai patys pasirinko likti pas mus.

Kokia buvo šeimynos įsteigimo procedūra?

Šeimyną įsteigti man rekomendavo vaiko teisių apsaugos specialistės. Kadangi vaikai jau ir taip pas mus gyveno, tai globos namų skiriamų dienpinigių kartais pritrūkdavo. Įsteigus šeimyną, atsirado galimybė gauti didesnes pajamas vaikų išlaikymui. Taip pat ir darbo stažas man tęsėsi. Džiaugiuosi, kad nereikėjo apsikrauti dokumentų tvarkymu, nes tuo visapusiškai rūpinosi specialistės. Glaudžiai bendradarbiavome su jomis visą laiką. Brolio vaikai augo, vienas po kito, sulaukę pilnametystės, pradėjo kurti savarankiškus gyvenimus, beliko tik dvi nepilnametės. Kadangi šeimynos egzistavimui reikalinga sąlyga – mažiausiai 4 vaikai, Vaiko teisių apsaugos skyrius apgyvendino dvi sesutes. Vėliau pas mus apsigyveno dar daugiau vaikų. Šiuo metu šeimynoje belikusios dvi mergaitės, kurioms iki pilnametystės liko dveji metai. Kai išleisiu paskutinę mergaitę, šeimynos veiklą likviduosiu.

Kokios taisyklės globotiniams galiojo Jūsų namuose?

Pagrindinės taisyklės – laiku eiti miegoti, laiku atsikelti, būti kultūringiems ir pagarbiems. Vaikai visada žinojo, kad labai svarbu gerbti kitą žmogų, nepertraukinėti, kai kalba kitas, neimti kito daiktų. Vaikai žinojo ir mano rūstų žvilgsnį – iš jo suprasdavo, kad kažką daro netinkamai. Pamatę jį, tuoj pat liaudavosi. Taip pat visada stengiausi diegti, kad susitvarkyti savo daiktus – jų pareiga. Ir maistą gaminti visus vaikus mokiau tam, kad išėję iš mano namų nepatirtų šoko, kad niekas kitas už juos nepagamins. Manau, jei neugdysime tokių elementarių įgūdžių dar vaikystėje, ateityje galime susidurti su įvairiausiomis problemomis.

Kokį įsimintiniausią vaiko pasikeitimą galite išskirti nuo priėmimo gyventi pas save iki išleidimo iš šeimynos?

Kadangi brolio vaikai buvo stipriai įbauginti mušimo, jų miegas iš pradžių buvo labai jautrus. Naktimis pabusdavo ir šokdavo iš lovos nuo menkiausio krepštelėjimo. Vėliau, pripratę prie ramesnio gyvenimo, pradėjo miegoti normaliai. O ryškesnį vaiko pasikeitimą galėčiau įvardinti, kai mergaitė, iš pradžių gyvenusi su tėvais Tauragėje, praleidinėdavo pamokas, savaitėmis nesilankydavo mokykloje. Dėl to jos pažymiai buvo prasti. Kai pradėjo gyventi pas mane ir lankyti mokyklą Žygaičiuose, baigėsi jos pamokų nelankymas. Autobusas ryte nuveždavo į mokyklą, o po pamokų parveždavo atgal į kaimą, todėl mergaitė nebeklaidžiojo, kur nori. Pažymiai pakilo ir pasiekė išskirtinai aukštą lygmenį. Už tokį šuolį pernai ji buvo apdovanota prizu, kurio vertė – 1000 eurų. Dabar jos svajonė – baigti 12 klasių ir studijuoti veterinariją.

Kuo skyrėsi biologinių vaikų auginimas nuo globojamų?

Visiškai niekuo. Tikriausiai, nuo mūsų požiūrio priklauso tokio dalykai. Kaip sakoma, ar į vieną pirštą įsipjausi, ar į kitą – skaudės vienodai. Taip pat ir su vaikais – visi rūpi vienodai ir dėl visų skauda vienodai. Kiekvienam stengėmės skirti tiek pat dėmesio ir meilės, nepriklausomai, ar vaiką mes patys gimdėm, ar kiti žmonės. 

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, norintis įsteigti šeimyną?

Begaline kantrybe, gailestingumu. Būtina suprasti vaiką, jo poreikius, mokėti su juo bendrauti, prisitaikyti, o susidarius tam tikrai situacijai – nusileisti.  Labai svarbu turėti ir gerą fizinę sveikatą, kad būtų galima pasirūpinti tokiu būriu vaikų.

Prisiminus namus, kuriuose netyla vaikų klegesys, Virginiją apima nostalgija. Moteris teigia, jog išleidus jauniausias ir jau paskutines šeimynos gyventojas, jai reikės mokytis gyventi iš naujo. Kaip pati juokauja, ji nemoka gaminti maisto mažais kiekiais. 4 padėklai cepelinų – jai įprasta maisto gaminimo norma. Sunkiai sergantį vyrą paskutiniu metu dažnai atvykstantys aplankyti vaikai primena moteriai vienybę, stiprybę ir ryšį, kurį jie brandino visi kartu, kurdami savo svajonių istoriją ,,Saulutės“ šeimynoje.

Tarnybos darkart derino veiksmus, kaip užtikrinti vaikų saugumą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje nuolatinis bendradarbiavimas su policija – neišvengiamas. Siekiant Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ir Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) sklandesnio bendradarbiavimo, susitikimo su komisariato viršininku metu buvo aptarta keleto auklėtinių bėgimo iš vaikų globos namų problema.

Pastaruoju metu pranešimai apie bėgančius iš vaikų globos namų auklėtinius vienas po kito pasiekia Tauragės apskrities VTAS. Tauragės apskrities VTAS vedėja Birutė Sragauskienė klausė Tauragės AVPK viršininko Mariaus Draudvilos, kodėl dėl šių atvejų nėra pradedami ikiteisminiai tyrimai. ,,Ikiteisminiai tyrimai dėl dingusių be žinios asmenų pradedami praėjus 48 valandoms nuo pranešimo užregistravimo. Kadangi Jūsų minimi asmenys atsiranda iki 12 valandų, ikiteisminiai tyrimai nepradedami. Beje, asmenys dažniausiai būna tie patys, todėl, bent kol kas, jų grįžimo tendencija per panašų laikotarpį išlieka,“ – teigė Tauragės AVPK viršininkas.

Pareigūnas informavo, kad vieta, kurioje lankosi iš globos namų pabėgę asmenys, institucijoms jau žinoma. Kalbėta, ar vieta dėl nepriežiūros gali būti traktuojama kaip lindynė, nuspręsta, kad reikia aiškintis, kam pastaroji priklauso. ,,Remiantis administracinių nusižengimų kodeksu, lindynių laikymas užtraukia atsakomybę jų savininkams, kuri gali būti nuo 30 iki 60 eurų. Padarius šį administracinį nusižengimą pakartotinai, bauda pakyla nuo 60 iki 140 eurų. Galbūt, išsiaiškinus, kas yra minėtos vietos savininkas, pavyktų bent dalinai spręsti šią problemą,“ – teigė Tauragės apskrities VTAS vyr. specialistė Lina Armonaitė.

Pasitarta ir kitais klausimais, tokiais kaip keitimasis tarpinstitucine informacija, bendradarbiavimas su Probacijos tarnyba, apklausų vykdymas. Pasidžiaugta, jog iki šiol bendradarbiauti institucijoms sekėsi gerai.

,,VTAS specialistės, nuvykusios į galimų vaiko teisių pažeidimų atvejus, iškilus pavojingoms situacijoms ar tiesiog atsiradus policijos intervencijos poreikiui, sulaukia operatyvios pagalbos iš policijos pareigūnų. Tikimės, kad taip bendradarbiauti mums seksis ir toliau, tam, kad būtų užtikrintas vaiko teisių įgyvendinimas apskrityje,“ – susitikimą užbaigė Tauragės apskrities VTAS patarėja Tauragės rajone Elena Jurgilienė.

 

Priklausomybės konsultantai – pagalbininkai regionuose

Arčiau savęs rasti su kuo pasitarti itin jautriu klausimu apie priklausomybės ligas ir jų gydymą itin aktuali problema regionuose. Profesionalaus priklausomybės konsultanto pagalba čia dažnai nepasiekiama. Bet ledai po truputį juda. Tikėtina, kad Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šias paslaugas  pradės teikti spalio mėnesį.

„Jeigu atvejo vadybos posėdyje, be vaiko teisių specialisto, socialinio darbuotojo ir kitų asmenų dar dalyvautų priklausomybių konsultantas, neabejoju, kad pagalba į krizę patekusiam asmeniui būtų efektyvesnė. Deja, kol kas Savivaldybės teikiamų paslaugų sąraše tokios paslaugos nebuvo“, – kalbėjo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Raseinių rajone Valerija Jankauskienė.

Profesionalus priklausomybės ligų specialistas dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos mobiliojoje komandoje. Jis atvyksta į šeima tik tuo atveju, kai iš jos, dėl kilusios realios grėsmės sveikatai ar gyvybei, laikinai paimtas vaikas. Tuomet teikiama skubi mobiliosios komandos pagalba: priklausomybės ligų specialisto, psichologo ir socialinio darbuotojo.

Su skaudžiomis istorijomis kasdien susidurianti V. Jankauskienė neslėpė, kad ko ne visų krizinių situacijų kaltininkas yra alkoholis. „O atsispyręs alkoholiui žmogus nebežaloja savo ir savo artimųjų gyvenimo“.

Kauno apskrities mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė pabrėžė, kad priklausomiems žmonėms pagalbą riboja problemos neigimas, gynybiškumas ir priklausomybės, kaip ligos ir rimto psichikos sveikatos sutrikimo, nesuvokimas.

„Galima drąsiai teigti, kad dažnu atveju į priklausomybę eita daugelį metų. Susidūrus su ilgą laiką uždelsta ir negydyta priklausomybe, būtina imtis skubių priemonių, kurios šeimai padėtų stiprinti sąmoningumą, mažinti gynybiškumą ir realiai įsivertinti savo alkoholio vartojimo įpročius“, – įžvalgomis dalijosi B. Jogaitė.

Tarnybos 2018 m. ataskaita: per 6 mėn. – 14 488 pranešimai dėl galimai pažeistų / pažeidžiamų vaiko teisių

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pristatydama 2018 m. veiklos ataskaitą pažymėjo, kad tarnybos specialistai 2018-07-01 iki 2018-12-31 gavo 14 488 pranešimus dėl galimai pažeistų / pažeidžiamų vaiko teisių.

„Beveik 80 pranešimų kasdien. Be išeiginių, be savaitgalių, visą parą yra gaunami pranešimai apie pažeidžiamas ar pažeistas vaikų teises“, - pabrėžė direktorė A. Jakavonienė. – „Į visus juos reaguojame. Po 2018 m. liepos 1 d. reaguojama vakare, naktį, savaitgaliais“.

Pasak Tarnybos direktorės, 13 576 atvejais 11 844 vaikams buvo vertintas grėsmės vaikui lygis, 1732 atvejais jis vertintas vaikui ne pirmą  kartą.

Ataskaitiniu laikotarpiu 2 112 atvejais 1 990 vaikų reikėjo užtikrinti saugią aplinką. Beveik du trečdaliai vaikų buvo perduoti kitam tėvui ar atstovui pagal įstatymą.

919 vaikų buvo nustatyta laikinoji globa, tačiau pažymime, kad beveik 64 proc. jų buvo apgyvendinti su giminaičiais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis (pavyzdžiui, krikštatėviais).

Tarnybai labai svarbu kvalifikuotas situacijos vertinimas ir 2018 m. teismai patvirtino gan aukštą specialistų darbo kokybę – Tarnyba į teismą kreipėsi 700 kartų ir tik 3 proc. kreipimųsi buvo atmesti.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba po nustatyto grėsmės vaikui lygio inicijuoja pagalbą šeimai. Visa medžiaga perduodama atvejo vadybininkui, kuris kartu su kitais specialistais konsultuoja šeimą ir stengiasi padėti spręsti kilusius sunkumus.

Keturiolika dienų po grėsmės vaikui lygio nustatymo pirmąją pagalbą, t. y. socialinio darbuotojo, specialisto, turinčio žinių apie priklausomybes konsultacijas, psichologo pagalbą suteikia Tarnybos mobilioji komanda. Per 2018 m liepą-gruodį mobilios komandos beveik 2000 kartų susitiko su šeimomis.

„Psichologas, specialistas, turintis žinių apie priklausomybes, socialinis darbuotojas jau pirmomis dienomis po antrojo grėsmės vaikui lygio nustatymo suteikia būtinąsias konsultacijas, sudaro galimybę šeimai iš karto imtis iniciatyvos ir veiklų, kad išspręsti kilusią krizę“, – pažymėjo Tarnybos vadovė.

Primename, jog Tarnybos mobiliąją komandą sudaro specialistai - ekspertai (psichologas, specialistas, turintis žinių ir (ar) darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis ir socialinis darbuotojas). Mobilioji komanda laikosi vieno standarto ir teikia rekomendacijas atvejo vadybininkui, kuriomis remiantis visa specialistų komanda gali padėti šeimai įveikti krizę bei spręsti socialines, psichologines, medicinines ir kitas problemas ir kuo skubiau susigrąžinti vaiką į šeimą, tokiu būdu mažinant vaiko patiriamą stresą ir antrinę žalą dėl tėvų, artimos aplinkos, socialinių ryšių ir kitų netekčių.  

 

Per 2018 m. 2 033 vaikai neteko tėvų globos, nustačius laikinąją globą. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą.

Per 2018 m. 869 vaikai pateko į globos institucijas. Globos institucijose auga 2419 vaikų. Visi šie vaikai laukia galinčios globoti (rūpinti) šeimos, iš jų 552 vaikai laukia įtėvių. Visą informaciją galima rasti čia: http://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/statistika/

Smurto prieš vaikus 2018 m. fiksuota 4854 atvejai. 4448 vaikai galimai nukentėjo šiuose atvejuose. Daugiau nei pusė (54 proc.) fiksuotas psichologinis smurtas, daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) – fizinis, 17 proc. fiksuota kaip galima nepriežiūra, 3 proc. – seksualinis smurtas.

2018 m. fiksuota daugiau nei 200 ypatingų atvejų.

Ypatingais atvejais laikoma galimas vaiko teisių pažeidimas, kai yra pagrindas manyti, kad prieš vaiką galimai panaudoti tyčiniai smurtiniai veiksmai, taip pat vaikas galimai patyrė nepriežiūrą, dėl ko vaikui  įtariama arba nustatyta  mirtis, sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat su galima seksualine prievarta susiję atvejai prekyba vaikais susiję atvejai, vaiko savižudybės atvejai, bandymo nusižudyti, sukeliančio grėsmę vaiko gyvybei, atvejai.

Pasak direktorės Alinos Jakavonienė, vertinant ypatingų atvejų skaičių pagal vaikų galimai patirto smurto rūšį matyti, kad dažniausiai vaikai galimai nukenčia nuo seksualinio smurto  (125 atvejai) bei suicidinio elgesio (56 atvejai).

Lyginant 2017 – 2018 m. duomenis pastebima, jog 2018 metais sumažėjo vaikų sunkių sveikatos sutrikdymo dėl fizinio smurto ir nepriežiūros atvejų skaičius, tačiau seksualinės prievartos atvejų skaičius dar labiau išaugo.

Visą pristatymą galima rasti www.vaikoteisės.lt

 

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos yra 12 teritorinių skyrių kuriuose dirba 533 specialistai. Kiekvieno skyriaus kontaktus galima rasti www.vaikoteises.lt

Ankstesnis 1 2 3 ... 67 Sekantis
X