Naujienos

Šiandien – pasaulinė Dauno sindromo diena

Dalis naujagimių gimsta sirgdami genetine liga – Dauno sindromu arba trisomija 21 (1866 m. John Landon Down pirmasis aprašė šią ligą). Mokslininkams iki šiol nepavyksta nustatyti, dėl ko gimsta naujagimiai su Dauno sindromu. Rizika pagimdyti vaiką vienoda visų rasių, socialinių grupių, įvairaus išsilavinimo ar religinių pažiūrų žmonėms. Visgi nustatyta, jog rizika pagimdyti Dauno liga sergantį vaiką didėja moterims nuo 35–40 m. Vaikai, kuriems nustatytas Dauno sindromas, neretai vadinami „saulytėmis“ arba „saulės vaikais“.

Lietuvoje dalis tėvų išsigąsta ir atsisako savo Dauno sindromu sergančių biologinių vaikų, tačiau šiandien galima pasidžiaugti, kad be tėvų globos likę Dauno sindromu sergantys vaikai nelieka vieni. Jie randa namus.

Mūsų šalyje Dauno sindromu sergantys ir tėvų globos netekę vaikai auga vaikų globos namuose arba būna įvaikinami užsienio piliečių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, organizuodama šių vaikų įvaikinimą, bendradarbiauja su JAV įvaikinimo agentūra „The open door adoption“. Ši organizacija iki 2021 vasario 28 d. turi įgaliojimą veikti Lietuvoje vykdant tarptautinį įvaikinimą.

Visai neseniai keturiolikos metų mergaitė, serganti Dauno sindromu, rado namus JAV. Pasak JAV įvaikinimo agentūros „The open door adoption“ įgaliotosios atstovės Lietuvoje Silvos Jūratės Savickaitės, kiekvienas vaikas nusipelno gyventi šeimoje, todėl labai džiugu, kad mergaitei pavyko rasti namus. „Vasario 28 dieną Aistei buvo įteiktas JAV pilietybės pažymėjimas. Kadangi Aistė moka parašyti savo vardą, ji pasirašė pilietybės gavimo knygoje. Mergaitė džiaugėsi tėvų ir visos ją priimančios bendruomenės sveikinimais,“ – pasakoja S. J. Savickaitė.

Dauno sindromu sergantis vaikas yra išskirtinis, o šeimoms, norinčioms įvaikinti tokį vaiką, reikia ypatingo pasirengimo. Šeimos priima ilgalaikį sprendimą, žino, kad visą gyvenimą susidurs su sunkumais. Priimdamos sprendimą įvaikinti, šeimos visada kalba apie tokių vaikų galimybes, kurios skleidžiasi tik šeimoje ir visuomenėje, priimančioje vaiką ir šeimą kaip visumą. Kiekvienas vaikas yra nusipelnęs gyventi šeimoje. 

Pasak S. J. Savickaitės, norinčioms įvaikinti Dauno sindromu sergantį vaiką šeimoms yra pasakojama apie vaikų poreikius ir jų galimybes, kurios atsiskleidžia tik mylinčioje ir priimančioje visuomenėje.

„Visi Dauno sindromu sergantys vaikai anksčiau ar vėliau eina į mokyklą, mokosi, išmoksta anglų kalbą. Jų sugebėjimai vis auga. Štai ir anksčiau JAV piliečių įvaikintas lietuvis Benas iš pradžių visai nekalbėjo, susikalbėdavo tik ženklų kalba, bet laikui bėgant jis išmoko anglų kalbą,“ – džiaugiasi JAV įvaikinimo agentūros atstovė.

X