Naujienos

Vaiko teisių gynėjai perdavė žinią Vilniaus miesto ugdymo įstaigų psichologams: informuoti apie galimus vaiko teisių pažeidimus – būtina

Susitikimą su ugdymo įstaigų psichologais inicijavę Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) specialistai visų pirma išgirdo klausimą, kada mokyklos psichologas turi pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą. 

Vaiko teisių gynėjas Mindaugas Miliauskas atsakė, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas  numano, kad kiekvienas pilietis ar juridinis asmuo, pamatęs galimą vaiko teisių pažeidimą, privalo informuoti vaiko teisių gynėjus. „Trumpai tariant, jeigu turite duomenų apie tai, kad prieš vaiką galimai taikomas psichologinis, fizinis ar seksualinis smurtas, jeigu vaikas yra neprižiūrimas, jeigu pažįstate likusį be tėvų globos nepilnametį, – būtinai apie tai informuokite teritorinį VTAS skyrių. Mes reaguojame į kiekvieną pranešimą, net ir anoniminį, surenkame visą įmanomą informaciją, aiškinamės situaciją, ją vertiname ir tik tada sprendžiame, ar vaikui ir jo šeimai reikalinga pagalba ir kokia. Taigi, jūsų pranešimas apie galimai skriaudžiamą vaiką – sveikintinas. O ar pagalbos jam ir jo šeimai tikrai reikia – sprendžia jau VTAS specialistai“, – sakė M. Miliauskas.

„Būna ir tokių atvejų, kai riba tarp to, ar yra vaiko teisų pažeidimas ar ne, labai plona. Tad pranešti tikrai reikia. Geriau dešimt nepasitvirtinusių pranešimų, nei vienas – pasitvirtinęs. Drąsiai reaguokite į vaiko teisių pažeidimą ir apie jį praneškite, – negalima tylėti apie daromą žalą vaikui. Pavyzdžiui, delsta per ilgai, jeigu VTAS specialistai tik balandžio mėnesį gauna pranešimą, jog vaikas praleido 150 pamokų be pateisinamos priežasties“, – teigė mobiliosios komandos specialistė (psichologė) Eglė Belanoškienė.

Specialistė priminė, kad, visų pirma, vaiko teises turi užtikrinti jo tėvai ar globėjai (rūpintojai). „Tačiau jeigu tėvai nebendradarbiauja, o vaiko elgesys, emocijos keičiasi į blogąją pusę, tada jau reikėtų informuoti VTAS specialistus. Dar vienas pavyzdys – vaikų grupės smurtinis elgesys ar tendencingos patyčios“, – E. Belanoškienė išvardijo dažniausiai pasitaikančius atvejus, kada reikėtų netylėti.

Anot jos, susidūrus su probleminėmis situacijomis, į kurias įsivėlę nepilnamečiai, svarbu įvertinti, ar yra pažeidžiamos nepilnamečio asmens teisės – galbūt pažeidžiamos ne problemas keliančių, o aplink jį esančių vaikų teisės į saugią aplinką, mokymosi procesą. „Žinoma, pasitaiko ir atvirkštinių situacijų – gali būti pažeidžiamos ir paties problemas keliančio nepilnamečio teisės, kai netinkamas jo elgesys pasireiškiantis mokykloje – tik pasekmė, kurios ištakų neretai tenka paieškoti šeimoje. Dėl šios priežasties kviečiame į tokias situacijas pažvelgti giliau ir kreiptis į mūsų instituciją, kuri įvertins visas aplinkybes bei imsis veiksmų situacijai keisti“, – kvietė E. Belanoškienė.

Vilniaus miesto mobiliosios komandos specialistė (psichologė) E. Belanoškienė informavo, kad nuo 2020 metų pradžios Vilniaus mieste, kaip ir kitose Lietuvos apskrityse, bus įsteigta po papildomą mobiliąją komandą, t. y. bus 2 mobiliosios komandos, o specialistai dirbs ne 14 dienų, kaip iki šiol, o 30 dienų. „Galime pasidžiaugti, kad su sunkumų patiriančiomis šeimomis dirbsime ne tik ilgiau, bet turėsime galimybę dirbti ir su vaikais, o ne tik su suaugusiais asmenimis“, sakė specialistė.

Siekiant užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, laimingą vaikystę, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų susitikimai visoje šalyje vyksta ne tik švietimo įstaigų atstovais, bet ir su gydymo įstaigų, policijos, teismų atstovais. 

X