Pranešimai žiniasklaidai

Kiekvieno žmogaus pareiga – apie vaiką, kuriam reikalinga pagalba, informuoti atsakingas institucijas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT), reaguodama į pastaruoju metu kaskart socialiniuose interneto tinkluose ir kitose visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas vaikų nuotraukas, vaizdo įrašus neigiamų socialinių reiškinių kontekste ar be vaikų tėvų, globėjų sutikimo, pabrėžia, jog padėti tokiems vaikams pirmiausia reiktų ne skelbiant viešai apie juos informaciją, bet pranešant atitinkamoms institucijoms.

Apie vaikų galimą nepriežiūrą, smurtą prieš juos ir saugios bei sveikos aplinkos jiems neužtikrinimą būtina pranešti (telefonu, elektroniniu laišku, paštu ar nuvykus) visų pirma vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – VTAS) ar policijai (ypač skubiais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, po VTAS darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis).

Kiekvienas žmogus (ir juridinis asmuo), matantis, įtariantis ar turintis informacijos apie pagalbos prašantį, elgetaujantį, valkataujantį, suaugusiųjų ar bendraamžių skriaudžiamą, vartojantį alkoholį, psichiką veikiančias medžiagas vaiką, privalo nedelsdamas pranešti apie tai policijai, to miesto ar rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ar kitai kompetentingai institucijai.

Žmogus, pranešdamas apie vaiko teisių pažeidimus, gali nenurodyti savo asmens ir kontaktinių duomenų. Svarbiausia, kad jis VTAS specialistams pagal galimybes pateiktų informaciją apie susirūpinimą keliančius veiksnius, faktus (nurodytų galimo fizinio, emocinio, seksualinio smurto ar nepriežiūros požymius), vaiko amžių, jei žinoma, apie nepilnamečio tėvus, jo buvimo, gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, gavę pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vertina to nepilnamečio šeimos situaciją, bendradarbiaudami su socialiniais darbuotojais, kreipdamiesi dėl informacijos apie vaiką ir jo atstovų pagal įstatymą pareigų vykdymą į ugdymo, gydymo ir (ar) kitas įstaigas. Esant poreikiui, imamasi teisės aktuose nustatytų veiksmų vaiko geriausiems interesams užtikrinti. Vaikui, jo šeimai inicijuojama ar organizuojama ilgalaikė pagalba, kuria siekiama paskatinti teigiamus pokyčius vaiko gyvenime.

Taip pat VVTAĮT atkreipia dėmesį, kad skelbiant kokią nors informaciją apie vaikus, visada būtinas jų tėvų (globėjų) sutikimas. O kai kuriais atvejais, net ir esant tokiam sutikimui, negalima viešai rodyti vaikų nuotraukų, vaizdo įrašų, kuriuose nepilnamečiai matomi neigiamų socialinių reiškinių kontekste, arba skelbti vaikų asmens duomenų.

Papildomą informaciją teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams skyriaus vedėja Evelina Firaitė, tel. (8 5) 233 2578, el. p. evelina.firaite@vaikoteises.lt.

Pernai lietuvių šeimos įvaikino apie šimtą vaikų

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, praėjusiais metais lietuvių šeimos įvaikino 90 be tėvų globos likusių vaikų. 

2015 m. įvaikinti 99, 2014 m. – 88 vaikai.  

2016 m. minėtus 90 vaikų įvaikino 80 Lietuvoje gyvenančių šeimų. Iš jų 10 šeimų įvaikino po 2 vaikus.

Įvaikinta 41 mergaitė ir 49 berniukai. 78 įvaikinti vaikai – iki 3 metų amžiaus, 9 vaikai – 4–6 metų ir 3 vaikai – 7–9 metų. 

Palyginus su ankstesniais metais, 2016 m. padaugėjo įvaikinusių šeimų, turinčių vaikų. Iš pernai įvaikinusių šeimų 59 šeimos jau turėjo biologinių, įvaikintų ar globojamų vaikų (2015 m. – 45 šeimos, 2014 m. – 22 šeimos). 

„Lietuvoje kasmet įvaikinama apie šimtą be tėvų globos likusių vaikų. Džiugu, kad šeimos įvaikina ir po kelis vaikus, ir antrą ar trečią kartą, ir jau auginančios biologinius, globojamus vaikus, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Alina Jakavonienė. – Mūsų tarnybos atstovai, dalyvaudami teismų dėl įvaikinimo posėdžiuose, nuolat patiria teigiamas emocijas, matydami, kaip šeimos ir vaikai atrado vieni kitus. O šiuo metu nemažas visuomenės susidomėjimas įvaikinimo procesais, tikimės, prisidės prie to, kad vis daugiau likusių be tėvų globos vaikų augs šeimose.“

Pernai dar 67 vaikus, likusius be tėvų globos, pagal vaikų, turinčių specialių poreikių, programą įvaikino 53 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, sutuoktinių, kurių vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienyje, bei užsieniečių šeimos. Šių vaikų dėl jų vyresnio amžiaus, sveikatos sutrikimų ar kitų aplinkybių lietuvių šeimos įvaikinti nepanoro.

Papildomą informaciją teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Įvaikinimo skyriaus vedėja Oksana Pedaniuk, tel. 213 7992, e. p. oksana.pedaniuk@vaikoteises.lt.

Ankstesnis 1 ... 7 8 9 Sekantis
X