Ginčai dėl vaiko

Ginčai dėl bendravimo su vaiku

Tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra lygios. Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos tėvai turėtų susitarti tarpusavyje. Su vaiku gyvenantis tėvas (motina) turėtų užtikrinti maksimalias galimybės kartu negyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Tėvų bendravimui su vaiku kliudyti yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai bendravimas tampa pavojingu vaiko interesams. Kliudymas bendrauti su vaiku traktuojamas ne tik kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi, teisės pažeidimas, bet tuo pačiu ir vaiko interesų pažeidimas. 

Kaip ir visus kitus klausimus, susijusius su vaiko auginimu bei auklėjimu, taip ir klausimą dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tėvai turėtų išspręsti bendru sutarimu. Jei tėvams susitarti nepavyksta, ginčą dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant sprendžia teismas.

Kada reikia nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką

Bendroji taisyklė yra tokia, kad bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką teismas nustato tais atvejais, kai tėvams nepavyksta taikiai dėl to susitarti. Dažniausiai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka yra nustatoma sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Tačiau, šis klausimas gali būti sprendžiamas ir atskirai (pavyzdžiui, gali būti, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta ankstesniu teismo sprendimu ar nutartimi, tačiau ginčas dėl bendravimo tvarkos iškyla jau vėliau, tuomet toks ginčas sprendžiamas atskirai nuo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimo).

Į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali kreiptis:

• Vaiko tėvas ar motina
• Neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai ar rūpintojai)
 

Bendroji nuostata dėl teismo nustatomos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai yra įrodoma, kad maksimalus vaiko bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams. Bendravimas su vaiku galėtų būti laikomas kenkiančiu vaiko interesams, kai, pavyzdžiui, dažni susitikimai su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai; antrojo iš tėvų vaiko auklėjimo būdai yra priešingi vaiko gebėjimams ar auklėjimo būdams, kuriais auklėja kartu su vaiku gyvenantis tėvas ar motina; kai daroma žalinga įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai; kiti atvejai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad:

• teismui nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, nereikia nurodyti tokio bendravimo su vaikais būdo, t.y. kaip vaiko tėvas turi elgtis su vaikais ir pan., kadangi tai imperatyviai įtvirtinta pačiame įstatyme ir tėvams tai privaloma be teismo sprendimo;
• bendravimo su tėvu tvarkos patvirtinimas, kai būtų numatyta susitikimuose privalomai dalyvauti ir motinai, gali reikšti skyrium gyvenančio tėvo maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką ribojimą, kuris galimas tik tuomet, kai tai kenkia vaiko interesams.

Skyrium gyvenančio tėvo teisė gauti informaciją 

Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui. 

Tėvų teisė matytis su vaiku įgyvendinamas, kai vaikas su vienu iš tėvų gyvena kitoje valstybėje nei likęs tėvas

Rekomenduotina tėvai susitarti abipusiu susitarimu dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu, kuris negyvena kartu su juo, dar prieš išvykstant į kitą šalį. Tokia tvarka galėtų apimti tokius klausimus, kaip, pavyzdžiui, tėvas palaiko ryšį su vaiku (telefonu, internetu), nustatant tokio bendravimo intensyvumą ir trukmę, taip pat aptarti galimybę vaikui praleisti atostogas su likusiu tėvu.
Jeigu bendravimo su vaikais tvarka nėra nustatyta, likęs tėvas gali kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo arba pateikti prašymą dėl teisės matytis su vaiku pagal 1980 m. Hagos konvenciją.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Suteikti tėvui ar motinai galimybę bendrauti su sūnumi yra to iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002).

Išsamios informacijos apie skyrybas ir vaikams, ir suaugusiesiems galima rasti naujame www.pagalbavaikams.lt svetainės skyriuje Tėvų skyrybos.

X