Ginčai dėl vaiko

Ginčai dėl ryšio su giminaičiais

Vaikas turi teisę bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pažymėtina, kad teisės aktai specialias priemones spręsti ginčus tarp vaiko tėvų ir giminaičių numato tik tais atvejais, kai ginčas kyla su artimaisiais giminaičiais. Artimaisiais giminaičiais laikomi vaiko seneliai ir vaiko broliai bei seserys. Pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais tenka vaiko tėvams. Jei tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato dvi institucijas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir teismą, kurios gali tėvus įpareigoti sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus įpareigojimas tėvams sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais

Jei vaiko tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius gali įpareigoti vaiko tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius gali atsisakyti įpareigoti vaiko tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku, jei pagrįstai mano, jog toks bendravimas prieštarautų vaiko interesams.

Teismo įpareigojimas tėvams sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais

Jei vaiko tėvai nevykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus įpareigojimo sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku ar artimieji giminaičiai nesutinka su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą.
Teismas įpareigoja tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti artimaisiais giminaičiais, jei toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams. Sprendžiant ar bendravimas su artimaisiais giminaičiais atitinka vaiko interesus, teismas vertina:
• vaikų brandą
• susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius
• artimųjų giminaičių gyvenimo būdą
• kitas konkrečias aplinkybes.

Teismas, įpareigodamas vaiko tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku, turi nurodyti konkrečias bendravimo sąlygas: tam tikru laiku susitikti ir bendrauti tiesiogiai, kalbėtis telefonu, siųsti bei gauti laiškus ir panašiai. 

Vaiko artimųjų giminaičių teisė bendrauti su vaikaičiais yra savarankiška teisė ir negali būti siejama su vaiko tėvo ar motinos teise bendrauti su vaikais. Jei, pavyzdžiui, vaiko tėvui ar motinai yra apribota tėvų valdžia ar nustatytas minimalus bendravimas su vaiku, nereiškia, kad vaiko seneliai iš to tėvo ar motinos pusės turi teisę su anūku bendrauti tik minimaliai. Senelių bendravimo su anūku tvarka nustatoma atskirai nuo vaiko tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos.

Vaiko teisė matytis su artimaisiais giminaičiais, jei vaikas gyvena kitoje šalyje

Dar prieš išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama jo teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiais artimaisiais vaiko giminaičiais – tėvu ar mama, seneliais, broliais ir seserimis.

X