Tarptautinė apsauga

Išvykstantiesiems į užsienį

Ką svarbu žinoti tėvams, ketinantiems išvykti gyventi ar dirbti į užsienį?

Šiandien neretai į užsienį išvyksta vienas iš tėvų, pasiimdamas kartu su savimi ir vaiką. Kitas tėvas (motina) lieka Lietuvoje, dažnai net neinformuotas, kur ir kuriam laikui išvyko jo vaikas. Taip prarandamas ryšys su atžala. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalimi, tėvai mūsų šalyje turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.159 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, ir globos teisėmis (teise rūpintis vaiku, teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą) naudojasi abu tėvai bendrai ir vienodai, nežiūrint, ar santuoka nutraukta ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. 

Laikinas vaiko išvykimas

Tikslaus apibrėžimo, kas yra laikinas vaiko išvykimas, nėra, todėl kiekvienu atveju yra vertinamos faktinės aplinkybės, atkreipiant dėmesį į: 

- išvykimo trukmę. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikos gyventojas privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, jei jis išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui.
- išvykimo tikslą. Jei vaikas vyksta į turistinę kelionę, lanko giminaičius atostogų metu ar vyksta gydytis, tačiau neketina toje šalyje įsikurti, laikoma, kad išvykimas yra laikinas. O tuo atveju, kai vaikas išregistruojamas iš mokyklos (ir pan.) su tikslu įsikurti svetur (nors ir vieneriems metams), išvykimas negali būti laikomas laikinu.

Neteisėtas vaiko išvežimas

Neteisėtas vaiko išvežimas ir laikymas – tai situacijos, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito tėvo (motinos) sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas). 

Likęs užsienyje vaikas

Praktikoje dažniausiai pasitaikantys tokie atvejai yra susiję su situacijomis, kuomet tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai atsisako rūpintis vaiku, yra sulaikomi, suserga sunkiomis ligomis, miršta ir pan.; taip pat tais atvejais, kai nepilnametis sulaikomas užsienio valstybėje padaręs nusikalstamą veiką, yra randamas užsienio valstybėje asmens paiešką vykdančių policijos pareigūnų ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai užsienyje randamas nepilnametis, kuris Lietuvoje turi įstatyminius atstovus, gebančius juo tinkamai pasirūpinti, tokio nepilnamečio parvežimu į Lietuvą privalo pasirūpinti patys nepilnamečio įstatyminiai atstovai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) tokiais atvejais tarpininkauja, renkant ir keičiantis informacija bei bendradarbiaujant su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ar Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.

Užsienio valstybėje likęs be tėvų globos vaikas – užsienio valstybėje be tėvų globos likęs vaikas, kuris turi Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą arba kurio tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų – Lietuvos Respublikos piliečiai, ir kuriam Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba) (Užsienio valstybėse likusių be tėvų globos vaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką taisyklių 2 punktas) (toliau – Parvežimo taisyklės). 

Vadovaujantis 2004 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1655 patvirtintomis Parvežimo taisyklėmis, Tarnyba įgaliota vykdyti užsienio valstybėse be tėvų globos likusių vaikų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę arba kurių tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, parvežimo į Lietuvą funkciją.
 

Tarptautinė globa

Tarptautinė globa – procedūra, kuomet be tėvų ar kitų įstatyminių atstovų likusio vaiko globėju skiriamas kitoje valstybėje gyvenantis asmuo.

Taikomas teisės aktas: 
2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1347/2000.


Procedūra 
Vaiko gyvenamosios vietos valstybės teismas gali svarstyti vaiko įkurdinimą kitoje valstybėje narėje, tačiau prieš tai jis turi konsultuotis su pastarosios valstybės atsakingomis institucijomis, t. y. globos nustatymas ir perdavimas sujungiami į vieną procesą. Dėl vaiko įkurdinimo kitoje valstybėje sprendžia teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą).

Informacija mišrioms šeimoms

Europos Komisija sukūrė elektroninius lankstinukus ir vaizdo įrašus apie vaikų globą, jų lankymo teises bei tėvų vykdomą vaikų neteisėtą išvežimą (laikymą) ir lietuvių, ir kitomis Europos Sąjungos kalbomis. Tokiu būdu mišrios poros informuojamos apie Europos Sąjungos taisykles, siūlomą praktinę pagalbą ir skatinamos priimti susitarimus, paisant jų vaikų interesų.

Elektroniniai lankstinukai:

Vaizdo įrašas

Danijos ir Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema

„Užsieniečiai ir mišrios šeimos Lietuvoje. Praktinių situacijų gidas.“
Projektas „Pagalba vaikui ir jo šeimai: specialistų tarpkultūrinės kompetencijos didinimas II“
Leidinyje pateikiama šešiolika dažnai pasitaikančių situacijų ir informacija apie tai, kaip jas galima būtų išspręsti, taip pat rašoma apie reikalavimus, nurodomos atsakingos institucijos, teisės aktai ir kiti informacijos šaltiniai.

Šeimos mediacija

Šiuo metu nėra vieno bendro ir aiškiai apibrėžto šeimos mediacijos termino. Paprastai mediacija apibrėžiama kaip procesas, kurio metu neutrali trečioji šalis siekia padėti šalims – tėvams – patiems rasti jiems geriausią sprendimą. Mediacijos tikslas ir esminis principas – įpareigoti šalis priimti abiems priimtiną sprendimą be valstybės įsikišimo.

Daugelyje valstybių šeimos mediacija jau yra plačiai paplitusi. Tą sąlygoja dvi pagrindinės priežastys: pirma, manoma, kad tai padeda sumažinti teismų darbo krūvį; antra – tai vienas iš tinkamiausių būdų spręsti šeimos ginčus šalims, kurios ateityje turėtų bendrauti, o kai šeimoje yra vaikų, tai neišvengiama. 

Statistika

2017 m. spalio 2 d. duomenys

Tarptautinių vaiko teisių apsaugos priemonių taikymas vaikams, esantiems Lietuvoje ir užsienyje 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo 29 prašymus dėl Lietuvoje esančių vaikų, kurių atžvilgiu reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones, ir 133 prašymus dėl užsienyje esančių vaikų, kurių asmens, turto apsaugos, globos, teisinių santykių su tėvais ir kiti klausimai susiję su Lietuva ar jiems reikia taikyti apsaugos priemones. Tai yra atvejai, kai vaikai, Lietuvos Respublikos piliečiai, esantys užsienio valstybėse, lieka be tėvų globos, sulaikomi padarę nusikalstamas veikas ir panašiai. 
Iš viso šiuo metu nagrinėjama 20 prašymų dėl Lietuvoje esančių vaikų ir 138 prašymai dėl užsienyje esančių vaikų.

Neteisėtas vaikų išvežimas ir (ar) laikymas bei bendravimo teisių užtikrinimas 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, gavo 44 prašymus dėl neteisėtai išvežtų vaikų grąžinimo. 
Dėl teisės matytis su vaiku, esančiu užsienyje, gauti 8 prašymai.
Iš viso šiuo metu nagrinėjami 74 prašymai dėl neteisėto vaikų išvežimo ir 14 prašymų dėl bendravimo su vaiku teisių pažeidimo.  

X