Tarptautinė apsauga

Išvykstantiems į užsienį

Laikinas ir nuolatinis vaiko išvykimas

Tikslaus apibrėžimo, kas yra laikinas vaiko išvykimas, nėra, todėl kiekvienu atveju, vertinant, ar išvykimas į užsienio valstybę laikytinas laikinu ar nuolatiniu, yra vertinamos faktinės vaiko išvykimo į kitą valstybę aplinkybės, atkreipiant dėmesį į:

a) išvykimo trukmę. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos gyventojas privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, jei jis išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. 

b) išvykimo tikslą. Jei vaikas vyksta į turistinę kelionę, lanko giminaičius atostogų metu ar vyksta gydytis, tačiau neketina toje šalyje įsikurti, laikoma, kad išvykimas yra laikinas. Tuo atveju, kai vaikas išregistruojamas iš ugdymo, gydymo įstaigos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje arba įrašomas į ugdytinių sąrašus kitoje valstybėje, priregistruojamas gydymo įstaigoje, išvykimas negali būti laikomas laikinu.

Ką svarbu žinoti tėvams, ketinantiems su vaiku išvykti gyventi į užsienio valstybę?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalimi, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.159 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad globos teisėmis (teise rūpintis vaiku, teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą) naudojasi abu tėvai bendrai ir vienodai, nepaisant, ar jų santuoka nutraukta ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Todėl sprendimą dėl vaiko išvykimo nuolat gyventi į užsienio valstybę, taip pat privalo priimti abu vaiko tėvai.

Tais atvejais, kuomet į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui išvyksta vienas iš vaiko tėvų su vaiku, yra būtina gauti kito iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu su vaiku į užsienio valstybę, rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 str. 3 d. numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Taigi, tuo atveju, jeigu su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę išvyksta tik vienas iš vaiko tėvų, yra būtina:

  1. Kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu būtų nustatyta su išvykstančiu vienu iš vaiko tėvų;
  2. Kad kartu su vaiku į užsienio valstybę nevykstantis kitas iš vaiko tėvų duotų rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. 

Jeigu tarp vaiko tėvų kyla ginčas dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę, ir kartu su vaiku neišvykstantis vienas iš tėvų atsisako duoti sutikimą vaiko išvykimui, šis tėvų ginčas turi būti sprendžiamas teismine tvarka.

Neteisėtas vaiko išvežimas

Neteisėtas vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę

Neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas - tai situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš vaiko tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas). 

Tokiu atveju tas iš vaiko tėvų, be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į užsienio valstybę, turi teisę, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, siekti vaiko, galimai neteisėtai išvežto į užsienio valstybę, grąžinimo į Lietuvą. Paminėtina, kad 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nebetaikoma, kuomet vaikas sulaukia 16 m. amžiaus.

1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 1 str. reglamentuoja šios konvencijos tikslus: 1) užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią Susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami; 2) garantuoti, kad vienos Susitariančios valstybės teisės aktų nustatytos vaiko globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos ir kitose Susitariančiose Valstybėse. Tai reiškia, jog 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymas užsienio valstybėse, užtikrinti greitą vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinti vieno iš vaiko tėvų, gyvenančio kitoje Susitariančioje valstybėje, teisę bendrauti su vaiku.

Vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 str., vaiko išvežimas ar laikymas pripažįstamas neteisėtu, jei:

a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus;

b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

Taigi, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, kiekvienas asmuo, teigiantis, kad jo nepilnametis vaikas buvo neteisėtai išvežtas į užsienio valstybę arba yra laikomas joje pažeidžiant asmeniui suteiktas globos teises, numatytas 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 str., turi teisę kreiptis į valstybės, iš kurios buvo išvežtas vaikas, centrinę instituciją, arba valstybės, į kurią yra išvežtas vaikas, centrinę instituciją dėl tarpininkavimo siekiant vaiko grąžinimo, arba kreiptis tiesiogiai į valstybės, į kurią buvo išvežtas vaikas, kompetentingą teismą dėl galimai neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo.

Lietuvos Respublikos centrinės institucijos pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų funkcijas vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitų valstybių, prisijungusių prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, centrinių institucijų kontaktus galima sužinoti pasinaudojus šia nuoroda – 

https://www.hcch.net/en/instruments/conventions/authorities1/?cid=24

Vykstant į Šengeno erdvei priklausančias šalis

Vykstant į Šengeno erdvei priklausančias šalis 
Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 414 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nebereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis.

Kokios šalys priklauso Šengeno erdvei? 
Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės: 
Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Latvija, Lenkija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Мalta, Norvegija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vengrija, Vokietija, Švedija, Šveicarija.

Vykstant į valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei 
Jei vaikas vyksta su vienu iš tėvų į valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, kito ir vaiko tėvų rašytinis sutikimas nebūtinas. Tuo atveju, kai vaiko pavardė nesutampa su to iš tėvų, su kuriuo jis išvyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, pavarde, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pareikalavus, turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.
Jei vaikas kelionėje į Šengeno erdvei nepriklausančią valstybę nėra lydimas tėvų ar globėjų (rūpintojų) (ar vieno iš jų), vaikui reikia turėti vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo) rašytinį sutikimą, kad vaikas išvyktų vienas arba su jį lydinčiu asmeniu. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno. Vaikui vykstant su lydinčiu asmeniu, vieno iš tėvų ar globėjo (rūpintojo) rašytiniame sutikime turi būti nurodyti vaiką lydinčio asmens duomenys.

Vaikui vykstant su grupe į ekskursijas, turistines keliones ar kitas organizuotas keliones į ne Šengeno erdvės šalis 
Vaikų grupėms išvykstant į ekskursijas, turistines keliones ar kitas organizuotas keliones (su sporto, mokslo, meno ir kitais kolektyvais), būtinas kelionės organizatoriaus parašu ir antspaudu patvirtintas raštas, kuriame turi būti nurodytas tikslus išvykstančių vaikų ir juos lydinčių asmenų vardinis sąrašas, bei šio rašto kopija. Pažymėtina, kad vaiko duomenys į sąrašą gali būti įtraukiami tik gavus bent vieno iš tėvų arba globėjo rašytinį sutikimą (sutikimus kelionės metu turi saugoti kelionės organizatorius).

Tarptautinė globa

Tarnyba, įgyvendinama centrinės institucijos funkcijas, bendradarbiauja su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, vadovaudamasi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 1996 m. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, 1980 m. Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų bei kitais tarptautiniais teisės aktais.

Tais atvejais, kai, šeimai gyvenant užsienio valstybėje, vaiko tėvai neužtikrina vaiko teisių ir jo geriausių interesų apsaugos, kai šeimoje būna nustatomi vaiko teisių apsaugos pažeidimai (pvz., vaiko nepriežiūra, skurdas, alkoholio, narkotinių medžiagų, smurto vartojimas šeimoje ir pan.) ir yra sprendžiami vaiko, likusio be globos užsienio valstybėje, klausimai, Tarnyba, vadovaudamasi nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais, bendradarbiauja su Tarnybos teritoriniais skyriais bei užsienio valstybių centrinėmis institucijomis – tarpininkauja keičiantis informacija, susijusia su vaiko šeima, ieško vaiko giminaičių ar asmenų, norinčių ir galinčių globoti vaiką, imasi kitų, su vaiko teisių ir geriausių interesų apsauga susijusių, veiksmų.

Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei konkretų vaiko ryšį su Lietuvos Respublika, Tarnyba turi teisę kreiptis į užsienio valstybių kompetentingas institucijas dėl jurisdikcijos perdavimo, t. y. prašyti perduoti bylos nagrinėjimą kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui, taip pat bendradarbiauti kitais, į Tarnybos kompetenciją patenkančiais klausimais, stengiantis užtikrinti visapusišką vaikų, kuriems reikalinga apsauga, gerovę.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai į užsienio valstybę išvykusios šeimos ten įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą (tarptautiniai teisės aktai numato 6 mėnesių terminą, kuriam praėjus, laikytina, jog vaikas adaptavosi užsienio valstybėje, į kurią išvyko, ir įgijo joje nuolatinę gyvenamąją vietą), jurisdikciją spręsti klausimus, susijusius su vaikų globos organizavimu, jos nustatymu/panaikinimu įgyja tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos ir (ar) teismai. Lietuvos Respublikos institucijos negali pagal kompetenciją priimti sprendimų dėl vaikų, nuolat gyvenančių užsienio valstybėje, atžvilgiu.

Įkurdinimo procedūra

Asmenims, norintiems globoti kitoje valstybėje gyvenantį vaiką, yra taikomos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau - Reglamentas), nuostatos. Reglamento 56 str. yra numatyta, jog vaiko gyvenamosios vietos valstybės institucijos gali svarstyti klausimą dėl vaiko įkurdinimo į globos instituciją ar šeimą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau pirmiausia turi konsultuotis su pastarosios valstybės narės, kurioje valdžios institucijos įsikišimas toje valstybėje narėje yra reikalingas savose bylose dėl vaiko įkurdinimo, centrine institucija. Tai reiškia, jog yra reikalingas potencialių globėjų ar rūpintojų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės, t. y. užsienio valstybės,  kompetentingų institucijų (atsakingų už vaiko teisių apsaugą) sutikimas ir (ar) leidimas vykdyti vaiko globą. Užsienio valstybių kompetentingų institucijų parengti dokumentai pateikiami juos patvirtinus apostile ir išvertus į lietuvių kalbą.

Tarnyba, vadovaudamasi Reglamento 56 str. nuostatomis, gali kreiptis į užsienio valstybės, kurioje gyvena asmuo, norintis globoti vaiką, centrinę instituciją, informuodama apie asmens išreikštą norą tapti vaiko globėju bei prašyti bendradarbiauti atliekant asmens pasirengimo globoti (rūpinti) vaiką patikrinimą, surašant išvadas bei pateikiant sutikimą dėl vaiko įkurdinimo užsienio valstybėje.

Asmenys gali tiesiogiai kreiptis į savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės centrinę instituciją dėl jo, kaip galimo vaiko globėjo, vertinimo, bei užsienio valstybės centrinės institucijos sutikimo dėl vaiko įkurdinimo užsienio valstybėje. Pažymime, kad, tam tikrais atvejais, užsienio valstybių centrinės institucijos reikalauja oficialaus Tarnybos kreipimosi.

Taigi vaiko gyvenamosios vietos valstybės teismas gali svarstyti vaiko įkurdinimo kitoje valstybėje narėje ir globėjo pakeitimo klausimą, tačiau teismui yra būtina pateikti užsienio valstybės, kurioje gyvena asmuo, norintis globoti vaiką, kompetentingų institucijų (atsakingų už vaiko teisių apsaugą) sutikimą ir (ar) leidimą vykdyti vaiko globą ar rūpybą. Kaip jau minėta, dėl minėtų dokumentų išdavimo į užsienio valstybės centrinę instituciją gali kreiptis Tarnyba arba pats asmuo, norintis globoti vaiką. Tarnyba, gavusi reikalingus dokumentus, persiųstų juos Tarnybos teritoriniam skyriui, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.263 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 497 str. 2d. nustatyta tvarka, kreiptųsi į kompetentingą teismą dėl asmens paskyrimo vaiko globėju ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Globėjo (rūpintojo) ir globotinio (rūpintinio) išvykimas į užsienio valstybę

Asmenį paskyrus vaiko globėju (rūpintoju), asmuo, būdamas įstatyminiu globojamo (rūpinamo) vaiko atstovu, gali spręsti klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, persikeliant su globotiniu (rūpintiniu) gyventi į užsienio valstybę. Tokiu atveju, likus 30 dienų iki išvykimo nuolat gyventi į užsienio valstybę, globėjas (rūpintojas) turi pranešti Tarnybos teritoriniam skyriui apie išvykimo datą ir naujos gyvenamosios vietos adresą.

Vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba), išvykimas su globėju (rūpintoju) gyventi į užsienio valstybę neturėtų tapti įprastine praktika, kadangi laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Globojamam (rūpinamam) vaikui išvykus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, minėtą tikslą pasiekti tampa sudėtinga arba visai neįmanoma. Atsižvelgdami į tai, vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba), išvykimas su globėju (rūpintoju) gyventi į užsienio valstybę neturėtų tapti įprastine praktika.

Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimą dėl globėjo ir jo globotinių, išvykusių nuolat gyventi į užsienio valstybę, tolimesnės globos priežiūros, Tarnyba bendradarbiauja su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis vadovaujantis 1961 m. Hagos konvencija dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje (toliau – Hagos konvencija). Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs iš globėjo (rūpintojo) pranešimą apie globėjo (rūpintojo) išvykimą užsienio valstybę, prisijungusią prie Hagos konvencijos, per 7 kalendorines dienas turi pranešti Tarnybai apie globėjo (rūpintojo) ir globotinio (rūpintinio) išvykimą į užsienio valstybę. Jeigu globėjas (rūpintojas) su globotiniu (rūpintiniu) išvyksta gyventi į užsienio valstybę, prisijungusią prie Hagos konvencijos, o Tarnybos teritorinis skyrius turi pagrįstų abejonių dėl tinkamo globėjo (rūpintojo) pareigų vykdymo ir globojamo (rūpinamo) vaiko interesų užtikrinimo, Tarnybos teritorinis skyrius gali kreiptis į Tarnybą, prašydamas perduoti užsienio valstybės kompetentingoms institucijoms išvykusio vaiko globos (rūpybos) priežiūrą. Tarnyba, gavusi tokį prašymą, vadovaudamasi Hagos konvencijos nuostatomis, kreipiasi į užsienio valstybės kompetentingas institucijas, pranešdama apie atvykusį nuolat gyventi į užsienio valstybę globėją su globotiniu bei prašydama perimti vaiko globos priežiūrą.

 

 

X