Tarptautinė apsauga

Neteisėtas vaiko išvežimas

Neteisėtas vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę

Neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas - tai situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš vaiko tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas). 

Tokiu atveju tas iš vaiko tėvų, be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į užsienio valstybę, turi teisę, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, siekti vaiko, galimai neteisėtai išvežto į užsienio valstybę, grąžinimo į Lietuvą. Paminėtina, kad 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nebetaikoma, kuomet vaikas sulaukia 16 m. amžiaus.

1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 1 str. reglamentuoja šios konvencijos tikslus: 1) užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią Susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami; 2) garantuoti, kad vienos Susitariančios valstybės teisės aktų nustatytos vaiko globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos ir kitose Susitariančiose Valstybėse. Tai reiškia, jog 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymas užsienio valstybėse, užtikrinti greitą vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinti vieno iš vaiko tėvų, gyvenančio kitoje Susitariančioje valstybėje, teisę bendrauti su vaiku.

Vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 str., vaiko išvežimas ar laikymas pripažįstamas neteisėtu, jei:

a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus;

b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

Taigi, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, kiekvienas asmuo, teigiantis, kad jo nepilnametis vaikas buvo neteisėtai išvežtas į užsienio valstybę arba yra laikomas joje pažeidžiant asmeniui suteiktas globos teises, numatytas 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 str., turi teisę kreiptis į valstybės, iš kurios buvo išvežtas vaikas, centrinę instituciją, arba valstybės, į kurią yra išvežtas vaikas, centrinę instituciją dėl tarpininkavimo siekiant vaiko grąžinimo, arba kreiptis tiesiogiai į valstybės, į kurią buvo išvežtas vaikas, kompetentingą teismą dėl galimai neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo.

Lietuvos Respublikos centrinės institucijos pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų funkcijas vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitų valstybių, prisijungusių prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, centrinių institucijų kontaktus galima sužinoti pasinaudojus šia nuoroda – 

https://www.hcch.net/en/instruments/conventions/authorities1/?cid=24

Kas yra globos teises turintis asmuo?
1980 m. Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų minimas vaiko globos teises gali turėti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Globos teisės apima teises ir pareigas, susijusias su vaiko priežiūra (teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, su vaiko auginimu ir auklėjimu susijusias teisės ir pareigas). Asmens turimas globos teises vaiko atžvilgiu patvirtinantis dokumentas yra vaiko gimimo liudijimas (gimimo įrašas), arba teismo ar kitos įstaigos (institucijos) priimtas sprendimas/nutartis/įsakymas, suteikiantis asmeniui vaiko globos teises.

Kaip pateikti prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 

Prašymas dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo arba dėl teisės matytis su vaiku

Aplication for the return of a child abducted or for rights of access

Kartu su prašymu taip pat turi būti pateikti šie dokumentai:

  1. Prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
  2. Vaiko gimimo liudijimo/gimimo įrašo kopija;
  3. Santuokos liudijimo (jeigu vaiko tėvai santuokoje) kopija;
  4. Teismų sprendimų/nutarčių, susijusių su vaiku (jeigu tokie buvo priimti) kopijos;
  5. Dokumento, patvirtinančio, jog iki išvežimo į užsienio valstybę vaikas nuolat gyveno Lietuvoje (pvz. pažyma apie lankytą ugdymo įstaigą, registraciją ir lankymąsi sveikatos priežiūros įstaigoje, ir pan.) kopija;
  6. Vaiko nuotrauka;
  7.  Kitų dokumentų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, kopijos.

Pirminis prašymas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai gali būti pateiktas elektroniniu paštu, atsiunčiant jį adresu info@vaikoteises.lt. Pateikus pirminį prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje bus vertinamas prašymo informatyvumas ir atitikimas 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 ir 4 str. reikalavimams. Tuomet prašymą pateikęs asmuo bus informuotas apie būtinybę patikslinti/papildyti pateiktą prašymą, arba apie tai, kad prašymas užpildytas tinkamai bei su juo pateikti visi jo nagrinėjimui reikiami dokumentai.

Remiantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 24 straipsniu, visi prašymai, pranešimai ir kiti dokumentai, siunčiami valstybės, į kurią kreipiamasi, centrinei įstaigai, turi būti parengti originalo kalba, prie jų pridedamas vertimas į tos valstybės oficialią kalbą ar vieną iš oficialių kalbų arba, kai tai neįmanoma, vertimas į prancūzų arba anglų kalbas. Todėl nustačius, jog asmens pateiktas prašymas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų gali būti persiųstas užsienio valstybės centrinei institucijai, prašymą pateikęs asmuo bus informuotas apie būtinybę pateikti prašymo ir jo priedų vertimus į oficialią valstybės, į kurią turėtų būti persiunčiamas prašymas, kalbą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje gavus minėtų dokumentų patvirtintus vertimus, prašymas bus persiunčiamas užsienio valstybės centrinei institucijai.

Iškilus klausimams dėl prašymo pildymo, prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų pateikimo, kviečiame telefonu ar elektroniniu paštu konsultuotis su tarnybos specialistais, kurie mielai atsakys į Jūsų klausimus ir patars prašymo pildymo ar pateikimo klausimais.  

Ką daryti, jeigu nežinau, kur yra neteisėtai išvežtas mano vaikas?
Jeigu Jūs žinote šalį, kurioje galimai yra neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas, tačiau nežinote tikslaus adreso, centrinė institucija, gavusi Jūsų prašymą, gali imtis priemonių, kurios padėtų nustatyti vaiko buvimo vietą.
Jeigu nėra nežinoma valstybė, kurioje yra vaikas, tikslinga kreiptis į policiją dėl vaiko buvimo vietos nustatymo.

Ką daryti, jei aš neprieštarauju, kad mano vaikas gyventų užsienio valstybėje, tačiau noriu, kad būtų užtikrintas mano bendravimas su vaiku? 
Vaikui išvykus gyventi į užsienio valstybę, asmuo, kuriam neužtikrinama teisė matytis su vaiku arba trukdoma ją veiksmingai įgyvendinti, turi teisę teikti prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl teisės matytis su vaiku. 

      Prašymo pateikimo procedūra toki pati, kaip ir prašymo dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo.
 

X