Tarptautinė apsauga

Tarptautinė globa

Tarnyba, įgyvendinama centrinės institucijos funkcijas, bendradarbiauja su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, vadovaudamasi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 1996 m. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, 1980 m. Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų bei kitais tarptautiniais teisės aktais.

Tais atvejais, kai, šeimai gyvenant užsienio valstybėje, vaiko tėvai neužtikrina vaiko teisių ir jo geriausių interesų apsaugos, kai šeimoje būna nustatomi vaiko teisių apsaugos pažeidimai (pvz., vaiko nepriežiūra, skurdas, alkoholio, narkotinių medžiagų, smurto vartojimas šeimoje ir pan.) ir yra sprendžiami vaiko, likusio be globos užsienio valstybėje, klausimai, Tarnyba, vadovaudamasi nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais, bendradarbiauja su Tarnybos teritoriniais skyriais bei užsienio valstybių centrinėmis institucijomis – tarpininkauja keičiantis informacija, susijusia su vaiko šeima, ieško vaiko giminaičių ar asmenų, norinčių ir galinčių globoti vaiką, imasi kitų, su vaiko teisių ir geriausių interesų apsauga susijusių, veiksmų.

Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei konkretų vaiko ryšį su Lietuvos Respublika, Tarnyba turi teisę kreiptis į užsienio valstybių kompetentingas institucijas dėl jurisdikcijos perdavimo, t. y. prašyti perduoti bylos nagrinėjimą kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui, taip pat bendradarbiauti kitais, į Tarnybos kompetenciją patenkančiais klausimais, stengiantis užtikrinti visapusišką vaikų, kuriems reikalinga apsauga, gerovę.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai į užsienio valstybę išvykusios šeimos ten įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą (tarptautiniai teisės aktai numato 6 mėnesių terminą, kuriam praėjus, laikytina, jog vaikas adaptavosi užsienio valstybėje, į kurią išvyko, ir įgijo joje nuolatinę gyvenamąją vietą), jurisdikciją spręsti klausimus, susijusius su vaikų globos organizavimu, jos nustatymu/panaikinimu įgyja tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos ir (ar) teismai. Lietuvos Respublikos institucijos negali pagal kompetenciją priimti sprendimų dėl vaikų, nuolat gyvenančių užsienio valstybėje, atžvilgiu.

Įkurdinimo procedūra

Asmenims, norintiems globoti kitoje valstybėje gyvenantį vaiką, yra taikomos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau - Reglamentas), nuostatos. Reglamento 56 str. yra numatyta, jog vaiko gyvenamosios vietos valstybės institucijos gali svarstyti klausimą dėl vaiko įkurdinimo į globos instituciją ar šeimą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau pirmiausia turi konsultuotis su pastarosios valstybės narės, kurioje valdžios institucijos įsikišimas toje valstybėje narėje yra reikalingas savose bylose dėl vaiko įkurdinimo, centrine institucija. Tai reiškia, jog yra reikalingas potencialių globėjų ar rūpintojų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės, t. y. užsienio valstybės,  kompetentingų institucijų (atsakingų už vaiko teisių apsaugą) sutikimas ir (ar) leidimas vykdyti vaiko globą. Užsienio valstybių kompetentingų institucijų parengti dokumentai pateikiami juos patvirtinus apostile ir išvertus į lietuvių kalbą.

Tarnyba, vadovaudamasi Reglamento 56 str. nuostatomis, gali kreiptis į užsienio valstybės, kurioje gyvena asmuo, norintis globoti vaiką, centrinę instituciją, informuodama apie asmens išreikštą norą tapti vaiko globėju bei prašyti bendradarbiauti atliekant asmens pasirengimo globoti (rūpinti) vaiką patikrinimą, surašant išvadas bei pateikiant sutikimą dėl vaiko įkurdinimo užsienio valstybėje.

Asmenys gali tiesiogiai kreiptis į savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės centrinę instituciją dėl jo, kaip galimo vaiko globėjo, vertinimo, bei užsienio valstybės centrinės institucijos sutikimo dėl vaiko įkurdinimo užsienio valstybėje. Pažymime, kad, tam tikrais atvejais, užsienio valstybių centrinės institucijos reikalauja oficialaus Tarnybos kreipimosi.

Taigi vaiko gyvenamosios vietos valstybės teismas gali svarstyti vaiko įkurdinimo kitoje valstybėje narėje ir globėjo pakeitimo klausimą, tačiau teismui yra būtina pateikti užsienio valstybės, kurioje gyvena asmuo, norintis globoti vaiką, kompetentingų institucijų (atsakingų už vaiko teisių apsaugą) sutikimą ir (ar) leidimą vykdyti vaiko globą ar rūpybą. Kaip jau minėta, dėl minėtų dokumentų išdavimo į užsienio valstybės centrinę instituciją gali kreiptis Tarnyba arba pats asmuo, norintis globoti vaiką. Tarnyba, gavusi reikalingus dokumentus, persiųstų juos Tarnybos teritoriniam skyriui, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.263 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 497 str. 2d. nustatyta tvarka, kreiptųsi į kompetentingą teismą dėl asmens paskyrimo vaiko globėju ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Globėjo (rūpintojo) ir globotinio (rūpintinio) išvykimas į užsienio valstybę

Asmenį paskyrus vaiko globėju (rūpintoju), asmuo, būdamas įstatyminiu globojamo (rūpinamo) vaiko atstovu, gali spręsti klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, persikeliant su globotiniu (rūpintiniu) gyventi į užsienio valstybę. Tokiu atveju, likus 30 dienų iki išvykimo nuolat gyventi į užsienio valstybę, globėjas (rūpintojas) turi pranešti Tarnybos teritoriniam skyriui apie išvykimo datą ir naujos gyvenamosios vietos adresą.

Vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba), išvykimas su globėju (rūpintoju) gyventi į užsienio valstybę neturėtų tapti įprastine praktika, kadangi laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Globojamam (rūpinamam) vaikui išvykus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, minėtą tikslą pasiekti tampa sudėtinga arba visai neįmanoma. Atsižvelgdami į tai, vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa (rūpyba), išvykimas su globėju (rūpintoju) gyventi į užsienio valstybę neturėtų tapti įprastine praktika.

Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimą dėl globėjo ir jo globotinių, išvykusių nuolat gyventi į užsienio valstybę, tolimesnės globos priežiūros, Tarnyba bendradarbiauja su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis vadovaujantis 1961 m. Hagos konvencija dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje (toliau – Hagos konvencija). Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs iš globėjo (rūpintojo) pranešimą apie globėjo (rūpintojo) išvykimą užsienio valstybę, prisijungusią prie Hagos konvencijos, per 7 kalendorines dienas turi pranešti Tarnybai apie globėjo (rūpintojo) ir globotinio (rūpintinio) išvykimą į užsienio valstybę. Jeigu globėjas (rūpintojas) su globotiniu (rūpintiniu) išvyksta gyventi į užsienio valstybę, prisijungusią prie Hagos konvencijos, o Tarnybos teritorinis skyrius turi pagrįstų abejonių dėl tinkamo globėjo (rūpintojo) pareigų vykdymo ir globojamo (rūpinamo) vaiko interesų užtikrinimo, Tarnybos teritorinis skyrius gali kreiptis į Tarnybą, prašydamas perduoti užsienio valstybės kompetentingoms institucijoms išvykusio vaiko globos (rūpybos) priežiūrą. Tarnyba, gavusi tokį prašymą, vadovaudamasi Hagos konvencijos nuostatomis, kreipiasi į užsienio valstybės kompetentingas institucijas, pranešdama apie atvykusį nuolat gyventi į užsienio valstybę globėją su globotiniu bei prašydama perimti vaiko globos priežiūrą.

 

 

X