AKTUALU

Šeimos, norinčios mokyti vaiką namuose, turi kreiptis ir į vaiko teisių gynėjus. Kaip tai padaryti?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d.  nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuo 2020 m. rugsėjo 1-osios vaikai gali būti mokomi šeimoje pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas.

Viena iš būtinų sąlygų, siekiant vaikus mokyti namuose, yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAS) išduota informacija, jog šeimoje per pastaruosius dvejus metus nuo pasikreipimo į VTAS dienos nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, susiję su vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, su kuriais (kuriuo) vaikas gyvena, pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu dėl narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, alkoholio vartojimo, smurto ar kitų veiksmų ar neveikimo, kurie gali turėti įtakos užtikrinant vaiko teisę į mokslą.

 

NUO KO PRADĖTI, KAD VAIKO TĖVAI (AR VIENAS IŠ JŲ) AR KITI ATSTOVAI PAGAL ĮSTATYMĄ GAUTŲ IŠ VTAS DOKUMENTĄ, KURĮ GALĖTŲ PATEIKTI MOKYKLAI DĖL VAIKO UGDYMO ŠEIMOJE?

 

Vaiko tėvai (ar turimas vienintelis) ar kitas (-i) vaiko atstovas (-ai) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) vaikas gyvena, siekdami gauti Aprašo 10.5. papunktyje nurodytą informaciją apie tai, kad nebuvo nustatytas (-i) vaiko teisių pažeidimas (-ai), susijęs (-ę) su vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) jis gyvena, pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu dėl narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, alkoholio vartojimo, smurto ar kitų vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) vaikas gyvena, veiksmų ar neveikimo, kurie gali turėti įtakos vaiko teisės į mokslą užtikrinimui, per pastaruosius dvejus metus, turi pateikti VTAS rekomenduojamos ar laisvos formos prašymą dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus (toliau – Prašymas).

Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą prašymo formą galima rasti čia Prašymas dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus

 

KAM TEIKTI PRAŠYMĄ?

 

Prašymas turi būti teikiamas VTAS teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius), kurio veiklos teritorijoje šeima gyvena. 

 

KOKIU BŪDU GALIMA PATEIKTI PRAŠYMĄ?

 

Prašymas gali būti teikiamas paštu, el. paštu ar pateiktas tiesiogiai atvykus į Skyriaus buveinę. Prašymas turi būti vaiko tėvų (ar turimo vienintelio iš tėvų) ar kito (-ų) vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) vaikas gyvena pasirašytas. El. paštu pateiktas prašymas turi būti pasirašytas nuskenavus ar nufotografavus tekstą su parašu arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Elektroniniu būdu Prašymas turėtų būti siunčiamas bendruoju Skyriaus el. pašto adresu (pvz. Vilniaus.miestas@vaikoteises.lt). 

 

KAS GALI PATEIKTI PRAŠYMĄ?

 

Prašymą gali pateikti vaiko atstovai pagal įstatymą (arba vienintelis turimas), su kuriais (-iuo) vaikas gyvena. Jei vaikas gyvena su abiem tėvais, prašymą turi pasirašyti abu tėvai. Jei vaiko tėvai gyvena skyrium, prašymą gali teikti tik tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.

 

JEI NORIMA NAMUOSE UGDYTI KELIS VAIKUS, KIEK PRAŠYMŲ REIKIA TEIKTI?

 

Tuo atveju, jei šeimoje yra keli vaikai, kuriuos bus norima ugdyti šeimoje, tame pačiame prašyme gali būti nurodomi visų vaikų duomenys arba dėl kiekvieno vaiko gali būti teikiamas atskiras prašymas, tačiau Skyrius informaciją pateikia atskirai dėl kiekvieno vaiko. 

 

AR TARNYBOS IŠDUODAMĄ DOKUMENTĄ GALIMA TEIKTI KELIOMS MOKYKLOMS?

 

Tarnybos išduodamame dokumente nebus nurodoma konkreti mokykla, todėl šeima turės galimybę laisvai rinktis, kuriai ugdymo įstaigai (-oms) teikti dokumentą.

 

PER KOKĮ TERMINĄ VTAS IŠDUOS INFORMACIJĄ?

 

Vadovaujantis 2020-06-04 Tarnybos direktorės įsakymu Nr. BV-177, dokumentai dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus išduodami per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jei pateiktas Prašymas bus netikslus ar jame trūks duomenų, Skyrius informuos Prašymą teikiantį (-čius) asmenį (-is) dėl prašymo patikslinimo. Atitinkamai 5 d. d. terminas informacijai pateikti bus skaičiuojamas nuo patikslinto prašymo gavimo dienos.

Plačiau susipažinti su Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu galima čia https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ddd218f09b6411ea9515f752ff221ec9 

 

Nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktai

Karantino metu nelengva tiek vaikams, tiek ir tėvams – kyla daug iššūkių, emocijų. Pasikonsultuoti įvairiomis aktualiomis temomis galima ne tik su VTAS specialistais, bet ir pateiktais nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktais.

Sprendžiant tarpusavio nesutarimus specialistai ragina tėvus pirmiausiai galvoti apie vaiko interesus

Specialistams daugėja skambučių ir paklausimų elektroniniu paštu, kaip užtikrinti skyrium gyvenančių tėvų bendravimą su vaikais.

Iš tiesų, šiuo visiems sunkiu laikotarpiu kyla daug nerimo, įvairių svarstymų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Skyrium gyvenantys tėvai turi papildomų iššūkių, nes jie turi teisę ir pareigą auklėti savo kartu negyvenančius vaikus, su jais bendrauti. Su vaiku gyvenantiems tėvams kyla klausimai – ar galiu atsisakyti leisti tėvui / motinai bendrauti su vaiku karantino laikotarpiu, gal užtektų jiems pabendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, pan. Iš gautų pranešimų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje žinoma, kad tėvai vienašališkai priima sprendimus neleisti vaikams matytis su skyrium gyvenančiais tėvais.

Daugeliu atvejų tėvų teisė bendrauti su vaiku nustatyta teismų sprendimais, juose nustatyta tvarka, kaip skyrium gyvenantis tėvas / motina bendrauja su vaiku (laikas, vieta, dažnis). Net ir nesant teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, primintina, jog tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Abu tėvai turi teises ir pareigas auklėti savo vaikus ir sprendimus dėl vaiko priimti kartu. Pažymėtina, jog skirtingai nuo nepaprastosios padėties režimo, kurio metu būtų taikomi fizinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai, karantino metu nenustoja galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, tėvų teisės nėra varžomos, tačiau gali pasitaikyti įvairių atvejų, galinčių įtakoti ir teisę matytis su vaiku, jei situacijos patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo sąlygas - pvz., tėvai užsieniečiai negali atvykti į Lietuvą, grįžę iš užsienio tėvai turi izoliuotis, pan.

Natūralu, kad visi tėvai nerimauja dėl savo vaikų gerovės. Manome, kad būtent tėvai šiuo laikotarpiu gali ir turi rasti geriausiai jų šeimos situaciją atitinkantį sprendimą, saugodami savo ir vaikų sveikatą, veikti lanksčiai, ieškodami kompromisų bei svarbiausia - nepamiršti paties vaiko, jo jausmų, jog jis gali jaustis pamirštas, pan. Tėvai turi tikrai daug galimybių veikti lanksčiai – tiek gali susitarti dėl bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tiek dalintis vaiko priežiūra, nes šiuo laikotarpiu, esant apribotai ugdymo priežiūros veiklai bei nerekomenduojant vaikų priežiūros patikėti vyresnio amžiaus seneliams, svarbu, kad vaikai taip pat neprarastų tėvų dėmesio bei nuolatinės priežiūros, ypač turint omeny nuotolinio darbo įsipareigojimus, tad pasidalijimas vaiko priežiūra gali būti tinkama išeitis abiem tėvams.

Taip pat svarbu, kad tėvai nenustotų vykdyti įsipareigojimų dėl vaiko išlaikymo, finansinių sunkumų laikotarpiu tėvai kartu rastų išeičių ir kompromisų, kaip užtikrinti vaiko poreikius.

Kviečiame tėvus šiuo laikotarpiu elgtis sąmoningai, atsakingai bei susitelkiant į geriausių vaikui sprendimų paieškas.

LR Vaiko teisių kontrolieriaus informacija

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Knygos „Berniukas smėlyje“ autorė: globodamas vaiką globoji ateitį

„Berniukas smėlyje“, knyga įkvėpta globėjos patyrimo, susidūrus su ypatingu vaiku.  Ukmergės rajone gyvenanti knygos autorė Vilma Šidlauskienė išsiskiria savo požiūriu į vaikus. Ji teigia, jog globodamas vaiką, globoji ateitį. Šidlauskų šeimoje šiuo metu gyvena septyni vaikai – keturi biologiniai ir trys globojami. Pokalbis su globėja Vilma Šidlauskiene apie įkvėpimą rašyti ir vaikus.

Vieną vėlų vakarą Vilmą aplankęs noras rašyt pavirto į romaną „Berniukas smėlyje“. „Pagalvojau, kad tai galėtų būti vienos dienos knyga, kurią galima būtų suskaityti per vieną dieną, aišku nepagailėjus laiko“ – apie knygą kalbėjo autorė.

Taip nutiko, kad jau ne pirmą kartą globėjos Vilmos namuose apsigyvena vaikas, turintis ypatingų poreikių. Šie vaikai neretai visuomenės įvardijami, kaip negeri vaikai, visai nebandant įsigilinti, tokie jie iš tiesų, nesuprantant, kad būti neva gerais jie – nepajėgūs.

Vilma ir jos globotinis tapo pagrindinių knygos personažų prototipais, beveik visi knygoje panaudoti dienoraščio fragmentai yra autentiškos globėjos Vilmos dienoraščio ištraukos.

Dešimtmetis Vilmos globotinis labai myli smėlį. Pirmą kartą globėjams nuvykus su berniuku į paplūdimį, jie išvydo sumaištį keliantį vaizdą. „Jis pradėjo voliotis smėlyje, trynė juo visą kūną, galima sakyti gėrė smilteles“, - pasakojo Vilma.  Atsigulęs į smėlį berniukas nurimsta, mėgaujasi buvimu jame. Iš to ir kilo knygos pavadinimas „Berniukas smėlyje“.

Knygos personažo Surajo tėtis yra pakistanietis, lygiai taip pat, kaip ir Vilmos globojamo berniuko, todėl romano siužetas nuveda herojus iki pat Pakistano.

„Kartais svajodavau susivynioti tą vaiką ir išsivežti į Pakistaną, į tą smėlį, kur nebus tų primestų vakarietiškų taisyklių ir jis bus laimingas“, - išgyvenimais dalijosi Vilma.

Moteris įsitikinusi, jog parašius knygą, kažkas tarsi apsivertė jos viduje. Jai palengvėjo. „Nebenoriu jo pakeisti. Iki to tarsi norėjau jį pritaikyti prie visuomenės, kad jį mylėtų. Supratau, kad turiu vesti šį berniuką keliu ir mokyti gyventi pagal šio pasaulio taisykles“, - sako globėja.

Atsakingai suprasdama savo kaip vaikų globėjos misiją, Vilma mintimis apie globą atvirai dalijasi ir knygoje: „Mes vaikus pamilstame tada, kai suprantame, kad be mūsų jie nieko neturi. Dažniausiai tapę globėjais žmonės tarsi nebetenka teisės klysti ir gyventi savo gyvenimo. Jų naujieji vaikai dažnai turi įvairiausių sutrikimų, yra patyrę sunkių psichologinių ir fizinių  traumų, ir globėjai turi sukurti juos iš naujo – išgydyti, sutaisyti, atnaujinti vidines jų programas ir paruošti gyvenimui. Tai tampa gyvenimo tikslu. Reikia labai didelės jėgos bei išminties, kad toje įtampoje nepamirštų savęs“, - citata iš romano „Berniukas smėlyje“.
Knyga „Berniukas smėlyje" PDF

 

Atidumas vaiko elgsenai ir dialogas padeda įveikti daugumą rūpesčių

Žmogaus charakteris sudarytas iš gausybės dinamiškų savybių, už kurių ugdymą esame atsakingi patys. O tinkamai reikšti savo emocijas, galime sąmoningai mokytis. Su šia žinia Marijampolės apskrities vaiko teisių specialistai toliau lankosi vaikų vasaros stovyklose ir per žaidimus padeda suprasti sudėtingus, bet harmoningos asmenybės formavimuisi svarbius dalykus.

„Raginame nebijoti nestandartinių sprendimų ir ieškoti kelių į nuoširdų dialogą su savo šeimoje ar bendruomenėje augančiu vaiku, ypač išgyvenimų patyrusiu be tėvų globos likusiu žmogučiu. Su kiekvienu vaiku galima rasti ryšį, atverti kelią į jo širdį, tik gal skirtingai pastangų prireikia“, – įsitikinusi Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Burbaitė.

Vaiko gynėjai naudojasi proga pabendrauti su vasaros stovyklose susibūrusia jaunuomene, supažindina ją su bazinėmis emocijomis, paprastai paaiškina emocijų skirtumus. Stengiasi perduoti vieną labai svarbią žinią visos be išimties emocijos reikalingos ir geros, net pyktis. Tačiau svarbu mokėti jas valdyti – išreikšti tinkamai.

„Štai supykęs gali į draugą sviesti batą, o gali tiesiog pasakyti, kad suerzino arba nuliūdino tam tikras jo poelgis. Pagal vaikų amžių, brandą, paprastais žodžiais paaiškiname, kad dialogas tarp vaikų ar nepilnamečio santykyje su suaugusiaisiais visada įmanomas, praktiškai išmėginame situacijas“, – pasakoja specialistės Rima Kropivnickienė ir Goda Černiauskaitė, šįkart susitikusios su Kazlų Rūdos jaunaisiais stovyklautojais. Specialistes nudžiugino, kad šie vaikai puikiai pažino pagrindines emocijas, žinojo, kaip jas reikšti neįskaudinant kitų. Tačiau mažieji atvirai pripažino, kad gyvenime ne visada tuo pasinaudoja. Tad kiekviena savalaikė pamoka ir galimybė pagalvoti, kaip teisingai reaguoti į vieną ar kitą situaciją, labai vertinga.

Akcija Pažink emocijas ir būk laimingas tęsiasi. Kiekvienas susitikimas skirtingas, užduodami klausimai ir iškeliamos vaikams jautrios problemos. Vaiko gynėjai ragina mus būti atidžius šalia esančio vaiko emocijoms, psichologinei būsenai, neužmiršti, kad ir netinkamas elgesys kartais yra tiesiog pagalbos šauksmas.

Smurtas artimoje aplinkoje – vis dar kasdienybė

Smurtautojai neretai vis dar pateisinami, aukos kaltina save, o artimoje aplinkoje fiksuojamų smurto atvejų nemažėja. Sprendimų šių problemų mažinimui ieškota Šiaulių ir Telšių apskričių vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS), policijos pareigūnų, Šiaulių apygardos prokuratūros bei specializuotų pagalbos centrų (SPC) pasitarime.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininkas Raimondas Vaitkevičius sako, kad Telšių AVPK daugiau nei trečdalį visų pranešimų sudaro informacija apie smurtą artimoje aplinkoje. Pasak R. Vaitkevičiaus, Telšių apskrityje tokių pranešimų proporcingai daugiau, nei artimiausioje Klaipėdos apskrityje ir atskirais laikotarpiais situacija beveik nesikeičia. Šių metų pirmąjį pusmetį smurtas artimoje aplinkoje sudarė 31,3 procento visų pranešimų. 

Telšių AVPK Reagavimo skyriaus viršininkė Aurelija Kontrimienė primena, kad jau 8 metus Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Pasak policijos pareigūnų, jis labai palengvino nukentėjusių nuo smurto gynimą, tačiau teisinė sistema vis dar tobulintina. Šiuo metu aptarinėjamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas, kuriuo ruošiamasi įtvirtinti naują priemonę – Apsaugos nuo smurto orderį. Jį pačioje įvykio vietoje galėtų skirti policijos pareigūnas arba prokuroras, smurtautojas būtų iškeldinamas ne ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui. Ši priemonė galėtų būti naudojama nepriklausomai nuo to, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas, o nustotų galioti, jeigu būtų skiriama kardomoji priemonė, suėmimas arba įpareigojimas gyventi skyriumi.

Smurto aukos nesiima ieškoti pagalbos

Pagal statistinius duomenis, Telšių apskrityje gaunamų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje vis daugėja. 2018 metais gauti 1929 pranešimai, 2019 metais – 2236 pranešimai, o šiemet vien per pirmą metų pusmetį jau gauta 1474 pranešimų.

,,Maždaug 95 procentai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų – moterys. Žinoma, kenčia ir vaikai, jie mato pasitaikančius smurto protrūkius. Anksčiau policija turėjo mažiau įrankių, kaip kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Dabar pagalba moterims ir šeimoms daug efektyvesnė, smurtautojas gali būti atribotas nuo asmenų, prieš kuriuos smurtauja, smurto aukos gauna daugiau pagalbos – siūlomos ir psichologų paslaugos, o prireikus – net nakvynė prieglaudoje. Bėda ta, kad smurtą patyrusių moterų skaičius beveik nesikeičia, taip pat nesikeičia ir jau identifikuotų smurtautojų elgesys, 80 procentų pasikartojančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje – tos pačios smurtautojų pavardės“, – sako Telšių apskrities pareigūnai. 

Tauragės SPC vadovė Nijolė Meilutienė akcentavo, kad smurtą patiriančioms šeimoms reikia kompleksinės pagalbos. ,,Nesvarbu, kad vyksta prevencinės akcijos prieš smurtą, kad dirba psichologai, pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai, dvasininkai, kad viešose erdvėse deklaruojamas nepakantumas smurtui, apie 50 procentų visuomenės pateisina smurtą, kaltina aukas, dėl ko jos patiria gėdos jausmą, vengia skųstis arba ,,atleidžia“ smurtautojui dešimtmečiais“, – sako N. Meilutienė.  

Nuo smurtautojų nukenčiančios moterys dėl visuomenėje gajų nuostatų jaučiasi kaltos, taikstosi su smurtu, nors turėtų suprasti, kad jos nekaltos dėl to, kad prieš jas naudojamas smurtas. Smurtautojas taip elgiasi, nes tai išmoktas elgesys, kurio etapai kartojasi, arba tai jau liga ir smurtautojui reikia psichologo bei psichiatro pagalbos. Iki fizinio smurto dažniausiai būna įvykę ir kitų smurto apraiškų – psichologinio, ekonominio, seksualinio.

,,Moteris turi išmokti atpažinti smurto užuomazgas, o ne taikstytis su tuo. Didžiulis dėmesys turi būti skiriamas psichologinio smurto apraiškoms, nes jį sunkiausia įrodyti, kai tuo tarpu ši smurto forma yra gal net pavojingesnė už fizinį smurtą, nes palaipsniui sužlugdoma asmenybė“, – sako Tauragės SPC vadovė.  

Pagal su šeimomis dirbančių tarnybų praktiką, smurtaujama ne tik skurdžiai gyvenančiose  šeimose – smurtą patiria ir labai pasiturinčios moterys ir tokiose šeimose augantys vaikai. Smurtautojas gali būti ir labai išsilavinęs, pasiturintis, gerą įvaizdį turintis asmuo.

Artimoje aplinkoje dažniausiai smurtauja sugyventiniai, tačiau taip pat nemaža dalis smurto vyksta ir tarp sutuoktinių. Štai 2019 metais sugyventiniai smurtavo 296 kartus, tuo tarpu sutuoktiniai 189, 50 tėvų smurtavo prieš vaikus, 60 vaikų prieš tėvus, 78 kitais giminystės ryšiais susiję asmenys. Šiemet per pirmąjį pusmetį smurtavo 163 sugyventiniai ir 92 sutuoktiniai.

Nėra nepavojingo smurto

,,Visuomenė turėtų būti mažiau pakanti bet kokioms smurto apraiškoms. Ko galima sulaukti, kai smurtas artimoje aplinkoje kartojasi šeštą ir aštuntą kartą? Sunkių fizinių sužalojimų ar net tragedijų?“, –  akcentuoja AVPK viršininkas R. Vaitkevičius.

Vis dar nemažai problemų kyla, kai sprendžiama, kur iškeldinti smurtautoją, jeigu jam taikomi apribojimai nesiartinti prie aukos. Miestuose yra nakvynės namai, prieglaudos, o gyvenvietėse ir mažuose miesteliuose smurtautojas pats turi susirasti, kur gyventi apribojimo laikotarpiu, nes jokių, tam tinkamų patalpų nėra.

,,Išvesti smurtautoją iš aukos namų ir palikti jį gatvėje, kai neretai tokie asmenys būna neblaivūs? Tokiu atveju iki naujų nelaimių – vienas žingsnis“, – teigia R. Vaitkevičius.

,,Viena išeičių – dar daugiau dėmesio, veiksmų, mokymų, skirtų smurto prevencijai. Su visomis ligomis reikia kovoti užkertant kelią priežastims, o ne gydyti žaizdas. Taip, tai ilgas kelias, tačiau prevencija – efektyvus kovos su smurtu būdas“,  sako Tauragės SPC vadovė N. Melutienė.

,,Nėra mažareikšmio smurto, visi turime dirbti, kad smurto aukoms būtų padėta išsivaduoti tiek iš smurtinės aplinkos, tiek nuo aukos sindromo – kai moterys sako mylinčios smurtautoją ir dėl to jo nepalieka ir nesikreipia pagalbos. Reikia moteris įgalinti gyventi be smurto savo ir vaikų labui“, – akcentuoja Tauragės SPC vadovė N. Meilutienė.

 

Blaivesni tėvai – saugesni vaikai

Plungės rajone jau trečius metus veikia priklausomybių mažinimo programa ir atsiranda vis daugiau asmenų, norinčių gydytis nuo priklausomybių. Tokia programa naudinga ir sunkumų turinčiose šeimose augantiems vaikams. Mažesnis suaugusiųjų alkoholio suvartojimas  gali lemti ir rečiau pasitaikantį smurtą prieš vaikus.

Ši programa skirta Plungės rajono savivaldybės gyventojams, nesaikingai vartojantiems arba priklausomiems nuo alkoholio, taip pat turintiems priklausomybę nuo kitų psichotropinių medžiagų. Programa taikoma ir tokių asmenų šeimos nariams bei toms gyventojų grupėms, kurioms reikalingos prevencinės priklausomybės ligų priemonės. Asmuo į programą gali būti nukreiptas socialinių darbuotojų, medikų arba net anonimiškai, ateiti pats – tai labai palengvina dalyvavimą programoje, nes atėjusio asmens neprašoma jokių siuntimų ar dokumentų.

Tokios programos naudą jau pastebėjo Plungės rajono meras Audrius Klišonis. „Ši programa labai gelbsti saugant darną šeimose ir vaikų teises augti laimingoje aplinkoje su blaiviais bei atsakingais tėvais“, – sako meras. 2018 metais prie programos prisijungė 83 žmonės – beveik po lygiai vyrų ir moterų, 2019 metais dalyvavo 115 asmenų ir vyrų buvo apie tris kartus daugiau, nei moterų, o per pirmąjį 2020 metų pusmetį pagalbos programoje jau dalyvavo 52 asmenys, iš jų tik 6 moterys. Programos dalyviams padedantys specialistai džiaugiasi sėkmingais atvejais – 16 klientų blaivybę išlaiko jau dvejus metus, o į darbo rinką, padedant programos koordinatoriams, grįžo 24 klientai.

Priklausomybių turintys asmenys, pasirinkę blaivybės ir gijimo kelią neretai labiau susimąsto ir apie jų šeimose augančius vaikus. Visgi jei artimoje aplinkoje reguliariai ir nesaikingai vartojamas alkoholis, suaugusieji dažniau neprognozuoja savo reakcijos bei elgesio, ir dėl to vaikai galimai patiria smurtą. Padėti tokioms šeimoms siekia ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai.

VTAS ir savivaldybės specialistai nuolat bendradarbiauja tarpusavyje ir su kitais socialiniais partneriais, kad pagalba būtų užtikrinta ne tik priklausomybių turinčiam asmeniui ar tik smurtą patiriančiam vaikui, bet visai šeimai kartu. Siekiama, kad vaikas galėtų augti su savo tėvais ar globėjais pagal įstatymą, kad jiems pavyktų gyventi darnoje ir nepažeidžiant vaiko teisių. ,,Vaiko globos nustatymo prioritetai – pirmiausia, žinoma, šeima, tuomet – šeimyna, globos centras ir tik tuomet – vaikų globos institucija. Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės globoti šeimoje, globos centre arba šeimynoje“, – sako  Telšių apskrities VTAS vedėja Rita Latakienė.

Plungės rajone, pagal pirmojo šių metų pusmečio duomenis, šeimose globojama 50 vaikų, iš jų 45 skirta nuolatinė globa, 5 laikinoji globa. Socialinės globos institucijose yra 11 vaikų, iš jų 7 – nuolatinė globa, 4 laikinoji. ,,Dirbant su šeimomis visada svarbu saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus, išgirsti vaiko nuomonę, bendradarbiauti su šeima ir vaiku. Tarnyba vaiko tiesių apsaugą užtikrina visą parą, į policijos pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojame per valandą, vėliau darbą su šeima mėnesiui perima mobilioji komanda“, – sako R. Latakienė.

Pagal 2020 metų pirmo pusmečio duomenis, vaikų, dėl kurių galimai pažeistų teisių buvo gauti pranešimai Rietavo savivaldybėje buvo 84, Plungės rajono savivaldybėje – 325, Mažeikių rajono savivaldybėje – 498, Telšių rajono savivaldybėje – 509. Palyginimui – per praėjusių metų tą patį laikotarpį: Rietavo savivaldybėje – 72, Plungės – 305, Mažeikių – 424, o Telšių – 442. Šiemet skaičiai didesni, tačiau dalis gaunamų pranešimų nepasitvirtina, todėl specialistai ryškaus vaiko teisių pažeidimų augimo kol kas neįžvelgia.

„Visų mūsų bendro darbo tikslas, kai kalbame apie šeimą – saugus ir laimingas vaikas, darni šeima bei rūpestis vieni kitais. Todėl tarpinstituciniai susitikimai, pagalbos šeimai būdų ieškojimas, dėmesys šeimų problemoms labai reikalingas. Mums svarbiausia užtikrinti savalaikę pagalbą krizę išgyvenančiai šeimai, kad kuo mažiau nukentėtų vaikai ir visa šeima“, – sako Telšių apskrities VTAS patarėja Plungės rajone Irmantė Kurmienė.

 

Augantis pranešimų skaičius rodo didėjantį visuomenės sąmoningumą

„Manau, kad išaugęs pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius reiškia augantį žmonių sąmoningumą ir tikėjimą mūsų darbu“, – mintimis dalijosi Renata Kruk, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Alytaus aps. VTAS) vyresnioji patarėja.

Alytaus apskrities vaiko teisių gynėjų nebaugina ko ne per pus išaugęs pranešimų skaičius apie galimus vaiko teisių pažeidimus pirmąjį šių metų pusmetį (lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu gautais pranešimais). Jeigu pernai pirmąjį metų pusmetį pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus Alytaus apskrityje buvo gauta 458, tai šiemet jų –739.

Pasak vaiko teisių gynėjų, ko ne pusė pranešimų nepasitvirtino – vaiko teisės nebuvo pažeistos. „Kai gaunamas pranešimas, tačiau vaiko teisių pažeidimas nenustatomas tai nereiškia, kad  buvo melagingas pranešimas, tai reiškia, kad visuomenė pradėjo kreipti dėmesį į tokius veiksmus, kuriuos seniau toleruodavo, žiūrėdavo į tai, kaip į vaiko auklėjimo priemonę arba, tiesiog, nesikišdavo. Žmonės reaguoja į vaiko balsą ir puikiai žino, kur kreiptis pagalbos“, – kalbėjo R. Kruk.

Tai, kad vaiko teisių pažeidimų nebuvo tiek, kiek pranešimų patvirtina ir beveik tolygiai besilaikantis, tiek pernai, tiek šiemet laikinosios ir nuolatinės globos atvejų skaičius bei neženklus laikinai paimtų iš nesaugios aplinkos vaikų atvejų padidėjimas (pernai – 135, šiemet – 167).

Šiemet Alytaus apskrityje 19 vaikų buvo globojami laikinai (pernai – 20), o 15 vaikų (pernai – 13) apsigyveno pas nuolatinius globėjais.

„Padidėjęs nuolatinės globos rodiklis atskleidžia visuomenės pasiryžimą padėti į bėdą pakliuvusiems vaikams, imtis juos globoti, suteikti jiems namus, kur saugu, kur jais rūpinamasi. Jaučiu ypatingą pagarbą globėjams bei budintiems globotojams ir dėkoju vaiko teisių gynėjų vardu už pagalbą vaikams“, - kalbėjo R. Kruk.

 

Per pirmą šių metų pusmetį sulaukta daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nei pernai tuo pačiu metu

Per 2020 m. pirmą pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai (toliau-Skyrius) sulaukė daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus lyginant su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis. Klaipėdos apskrityje per 2019 m. pirmą pusmetį buvo gauti 387 pranešimai, į kuriuos buvo reaguota teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, tuo tarpu per 2020 m. pirmą pusmetį šis skaičius išaugo net iki 1186 pranešimų.

„Daugiausiai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus Klaipėdos apskrityje gauta iš policijos. Labai liūdna, kad tokie pažeidimai dažniausiai fiksuojami šeimose, taigi, įvairių formų smurtą vaikai patiria iš pačių artimiausių žmonių – tėvų. Nors visuomenėje smurtas dažnai suprantamas tik kaip fizinis, tačiau pamirštama, kad psichologinis smurtas taip pat yra vaiko teisių pažeidimas ir sukelia neigiamas pasekmes vaiko psichologinei raidai. Gaila, kad vaikai tampa tėvų ginčų bei nesutarimų liudininkais ir yra įtraukiami į jų problemų sprendimo procesą“, – sakė Inga Česė,  Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Klaipėdos mieste. 

Pasak I. Česės, siekdami apsaugoti vaikus ir užtikrinti jų interesų įgyvendinimą, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai bendradarbiauja su kitomis vaiko gerove besirūpinančiomis institucijomis: policijos komisariatais, savivaldybių administracijomis, socialinių paslaugų centrais, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigomis, bendruomeniniais globos namais, kurie susipažįsta ir analizuoja kiekvieno vaiko išgyventas patirtis ir sugeba rasti ryšį su pažeistais vaikais. 

„Bendradarbiavimas su minėtomis įstaigomis yra itin svarbus, nes, pavyzdžiui, policijos pareigūnai dažnai pirmieji gauna informaciją apie galimus nusižengimus, o savivaldybės įstaigos teikia reikiamą pagalbą šeimoms, kuriose vaikas patyrė nepriežiūrą, įvairių rūšių smurtą ar nebuvo užtikrinti teisėti vaiko interesai. Su šių įstaigų atstovais rengiame susitikimus, dalyvaujame atvejo vadybos posėdžiuose, bendraujame pasitelkdami nuotolines priemones. Bendradarbiaudami aptariame ir atsakingai vertiname kiekvieną situaciją, įsigiliname į konkrečios šeimos problemas ir bendrai ieškome galimybių jai padėti“, – bendradarbiavimu džiaugėsi I. Česė.

Per minėtą laikotarpį šiemet Klaipėdos apskrityje iš nesaugios aplinkos iš viso paimti 108 vaikai. Beveik tiek pat vaikų buvo paimta per tą patį laikotarpį ir 2019 m. Tačiau I. Česės teigimu, svarbu tai, kad šiemet, kaip ir pernai, dauguma vaikų, kuriems teko ieškoti saugios aplinkos, laikinai buvo apgyvendinti pas jiems artimus giminaičius, su kuriais sieja emocinis ryšys, o ne institucijose ar globos centruose.

Kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis ir vaikas būna laikinai paimamas iš atstovų pagal įstatymą, mobilioji komanda iki 30 dienų teikia šeimai intensyvią pagalbą. Per minėtą laikotarpį Klaipėdos apskrities Skyriaus mobilioji komanda lankėsi 38 šeimose Klaipėdos apskrityje. Ši komanda parengė 31 rekomendaciją atvejo vadybininkams dėl tolimesnio darbo su šeimomis, dalyvavo 28 atvejo vadybos posėdžiuose. 

Nuo šių metų gegužės mėnesio Klaipėdoje pradėjo veikti antra mobilioji komanda, kurioje dar trūksta psichologo. Dėl didelio darbų krūvio metų pradžioje į pagalbą Klaipėdos apskrities mobiliajai komandai buvo pasitelktos Tauragės bei Telšių apskričių komandos. Tauragės apskrities mobilioji komanda Klaipėdos apskrityje intensyviai dirbo su 4 šeimomis, taip pat pateikė 4 rekomendacijas atvejo vadybininkams bei dalyvavo 4 atvejo vadybos posėdžiuose, tuo tarpu Telšių apskrities mobilioji komanda pagalbą teikė 1 šeimai. Esminis šios komandos darbo tikslas – padėti šeimai išmokti tinkamai pasirūpinti savo vaiku. 

 

Gydytojai padeda padėti vaikams

Padedant su sunkumais susiduriantiems vaikams ir saugant juos nuo netinkamo elgesio šeimoje, pagalbos sulaukiama ir iš medikų. Ypač svarbus šeimos gydytojų vaidmuo: šie specialistai susiduria su labai asmeniškais pacientų išgyvenimais, todėl jų pagalba reikšminga daugelyje subtilių situacijų.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Neringa Martišienė kalba, kad ne visada šešiolikmečio noras nesidalinti informacija apie savo sveikatą yra geriausias jam pačiam. Būna atvejų, kai tokiam vaikui ypač reikalinga neatidėliotina pagalba. Todėl medikai turėtų kalbėtis su nepilnamečiu, tartis ir kartu rasti sprendimą, kaip informuoti tėvus. Galbūt dalyvaujant specialistui, nes tėvų parama labai svarbi tiek fizinio, tiek emocinio vaiko gijimo eigoje.

Kai „mėlynės“ neprimena vaikiškų šėlionių

Nė vienas neužauga be nubalnotų kelių, tačiau šeimos gydytojams neretai tenka būti ekspertais vertinant net nedidelių sumušimų ar nubrozdinimo kilmę, kai mažasis pacientas atvedamas į polikliniką paskiepyti, taisyti dantuko ar dėl kitų priežasčių.

„Mums labai svarbu, kad medikai laiku pasidalytų savo abejonėmis apie pastebėtus sužeidimus, nubrozdinimus, jeigu kyla nors menkiausias įtarimas apie nepriežiūrą arba smurtą, atkreipia dėmesį pašnekovė. Nors diskusijos šia tema suprantamos, nepamirškime, kad po eiline „mėlyne“ gali slypėti visai kitos aplinkybės, praktika parodo tokių pavyzdžių.“

N. Martišienė pabrėžia, kad vaiko gynėjams reikalinga informacija kiekvienu nerimą keliančiu atveju. „Gal tai nekaltas nutikimas. O gal šeimai labai reikalinga pagalba ir laiku jos nesuteikus, sulauksime skaudesnių pasekmių“, – sako ji.

Besilaukianti nepilnametė negali likti be ypatingo dėmesio

Jei į medikus kreipiasi besilaukianti nepilnametė, ši informacija itin svarbi vaiko teisių apsaugos specialistams. Natūralu, kad nėštumas tokiame amžiuje kelia nevaikiškus iššūkius ir rūpesčius. Dažnai šioms merginoms pirmiausiai reikia psichologo, socialinio darbuotojo pagalbos. Taip pat labai svarbu numatyti tolimesnius veiksmus, planuojant gimsiančio vaiko globą (galbūt vaiko gimimo laukia ne tik būsima mama, bet ir tam pasiruošęs tėtis, o gal seneliai kartu galės pasirūpinti irmamyte, ir vaikeliu). Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar nepilnametė nepatyrė prievartos, svarbūs tėvystės nustatymo, emancipacijos ir kiti klausimai.

Pasak ilgametės patirties vaiko apsaugos srityje turinčios patarėjos Reginos Klevinskienės, kiekviena situacija labai individuali. „Štai 16-metis ir vyresnis pacientas jau turi teisę nuspręsti, kas gaus informaciją apie jo sveikatos būklę. Netgi tėvai ar globėjai nesupažindinami su sveikatos duomenimis, jeigu šešiolikos sulaukęs asmuo to nenori. Visais aspektais išlaikyti pagarbą asmens privatumui yra sveikintina ir skatintina praktika, – pritaria specialistė.– Tačiau jeigu pacientė yra besilaukianti jauna mergina, įtarimą, kad įvykdytas nusikaltimas ar būtina neatidėliotina kita pagalba, nutylėti jokiu būdu nevalia.“

R. Klevinskienė kaip pavyzdį pamini situaciją, kai tik dėl šeimos gydytojos atsakingumo pavyko išsiaiškinti, jog besilaukianti gimnazistė artimoje aplinkoje buvo seksualiai išnaudojama, pastojo, o apie tai bijojo prasitarti net mamai.

Vaiko teisių gynėjai ragina neužmiršti, kad įvairų išgyvenimų patyręs jaunas žmogus gali nesugebėti įvertinti, kas jam nutiko. Nuo specialisto profesionalumo, empatijos ir jautrumo priklauso tokio žmogaus likimas.

Gydytojai padaro daugiau nei priklausytų

Svarbu žinoti, kad jaunesnis nei šešiolikos metų vaikas į gydymo įstaigą turi būti palydėtas tėvų ar įstatyminio atstovo. Šeimos gydytojai pasakoja, kad ne visuomet į tai atkreipiamas dėmesys –pasitaiko, kad vaiką paskiepyti ar sunegalavus pas gydytoją atlydi kiti šeimos nariai, giminaičiai.

„Informacija apie asmens sveikatą yra specialieji duomenys, kuriuos gali žinoti tik vaiko tėvai arba globėjai, kitaip sakant – įstatyminiai atstovai, todėl vaiko sveikatos aptarinėjimas, pažymų išdavimas ne įstatyminiam atstovui, gali užtraukti teisinę atsakomybę“, – paaiškina R. Klevinskienė.

Kauno apskrities VTAS vadovė N. Martišienė su pagarba atsiliepia apie medikų pagalbą itin kebliose situacijose: „ypač regionuose šeimos gydytojai, greitosios pagalbos specialistai ar dirbantieji ligoninėje, neretai padaro kur kas daugiau nei priklausytų, kai pacientas yra ypatingo dėmesio reikalaujantis paauglys ar galimai nukentėjęs vaikas“.

Kauno apskrities VTAS atstovai susitinka su visų medicinos įstaigų atstovais regionuose. Pasikeičiama konkrečiam rajonui būdinga problematika, aptariama, kas gali būti keistina, pasidalinama gerąja praktika. Matoma, kad problemos opios, todėl susitikimai tikslingi. Jie jau vyko Raseinių r., Kauno r, Kėdainiuose ir kt

Siūlo ieškoti galimybių padėti ypatingų poreikių šeimoms su vaikais

Nusistovint sisteminiams pokyčiams vaiko teisių apsaugos srityje, vis dar iškyla sunkumų, kuomet pagalbos reikia ypatingų poreikių turinčios šeimoms. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai kalba, kad yra šeimų, kurios myli ir labai nori auginti savo vaiką, bet dėl įvairių sveikatos sutrikimų negali apsieiti be nuolatinės pagalbos. Pabrėžtina, kad kalbama apie išskirtinai sudėtingus atvejus, kai specialistų bendradarbiavimas reikalingas visą parą.

Minimi atvejai labai skirtingi, bet rūpesčiai panašūs: kaip padėti sveikatos sutrikimų ar negalią turinčiai šeimai ir joje augančiam vaikui.

„Kaip pavyzdį galiu paminėti jauną šeimą, kurioje abu tėveliai nori vaikutį auginti, bet dėl turimos negalios be kitų pagalbos jiems sunku mažyliu tinkamai pasirūpinti. Sunkia užduotimi kartais virsta net paprasčiausi kasdieniai darbai – sauskelnių keitimas, pamaitinimas ar šiltas vaikelio pasūpavimas glėbyje. Kitoje šeimoje vaikas turi ligą, kuriai reikalingas nuolatinis tėvų budrumas, bet dėl savo apribotų sveikatos galimybių jie negali staiga įvertinti situacijos ir pilnai atliepti vaiko poreikius“, dalijasi Kauno apskrities VTAS vedėja Neringa Martišienė.

Specialistai deda visas pastangas ieškodami galinčių padėti tarp artimųjų, bet pasitaiko, kad pagalbos ranką išriesti nėra kam. Tuomet tenka ieškoti išeičių, kad vaiko poreikiai vis tik būtų užtikrinami. Gali būti pasiūloma vaikelį laikinai apgyvendinti ten, kur juo tuo metu geriausiai pasirūpintų kiti žmonės. Tačiau siekiama, kad tokios priemonės būtų trumpalaikės – kol tėveliams teikiama pagalba, mokymai.

N. Martišienė atkreipia dėmesį, jog mamos, tam kad pačios galėtų auginti vaikus, dažniausiai noriai priimtų pagalbą. Tačiau kol kas, jeigu nepagelbėja artimieji, ji labai ribota. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai mato kelias galimas išeitis, kurios ženkliai padėtų fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimų turinčioms šeimoms auginti savo vaikus. Savivaldybėse būtų galima steigti savarankiško ar grupinio gyvenimo namus arba suteikti galimybes pasinaudoti asmeninio asistento paslaugomis. Pabrėžtina, kad tokiuose namuose gyventi arba tokiomis paslaugomis naudotis nereikėtų nuolat: ypatinga pagalba svarbi pirmaisiais metais, daugiausiai pastangų ir įgūdžių reikia auginant naujagimį, kūdikį.

Kartu su kitomis ši problema išsakyta šią savaitę Prezidentūros atstovų inicijuotame susitikime su Kauno regiono vaiko teisių apsaugos specialistais Birštone. Prezidentūros atstovai akcentavo, jog bendradarbiaujant skirtingoms institucijoms, tikrai turėtų būti siekiama visokeriopa pagalba aprūpinti ypatingų poreikių turinčias ir su sunkumais susiduriančias šeimas, stiprinti jų tėvystės įgūdžius, mokyti apie šeimos ir vaiko interesų, darnaus gyvenimo užtikrinimo priemones.

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

Tarnybos veiklos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X