AKTUALU

Nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktai

Karantino metu nelengva tiek vaikams, tiek ir tėvams – kyla daug iššūkių, emocijų. Pasikonsultuoti įvairiomis aktualiomis temomis galima ne tik su VTAS specialistais, bet ir pateiktais nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktais.

Sprendžiant tarpusavio nesutarimus specialistai ragina tėvus pirmiausiai galvoti apie vaiko interesus

Specialistams daugėja skambučių ir paklausimų elektroniniu paštu, kaip užtikrinti skyrium gyvenančių tėvų bendravimą su vaikais.

Iš tiesų, šiuo visiems sunkiu laikotarpiu kyla daug nerimo, įvairių svarstymų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Skyrium gyvenantys tėvai turi papildomų iššūkių, nes jie turi teisę ir pareigą auklėti savo kartu negyvenančius vaikus, su jais bendrauti. Su vaiku gyvenantiems tėvams kyla klausimai – ar galiu atsisakyti leisti tėvui / motinai bendrauti su vaiku karantino laikotarpiu, gal užtektų jiems pabendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, pan. Iš gautų pranešimų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje žinoma, kad tėvai vienašališkai priima sprendimus neleisti vaikams matytis su skyrium gyvenančiais tėvais.

Daugeliu atvejų tėvų teisė bendrauti su vaiku nustatyta teismų sprendimais, juose nustatyta tvarka, kaip skyrium gyvenantis tėvas / motina bendrauja su vaiku (laikas, vieta, dažnis). Net ir nesant teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, primintina, jog tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Abu tėvai turi teises ir pareigas auklėti savo vaikus ir sprendimus dėl vaiko priimti kartu. Pažymėtina, jog skirtingai nuo nepaprastosios padėties režimo, kurio metu būtų taikomi fizinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai, karantino metu nenustoja galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, tėvų teisės nėra varžomos, tačiau gali pasitaikyti įvairių atvejų, galinčių įtakoti ir teisę matytis su vaiku, jei situacijos patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo sąlygas - pvz., tėvai užsieniečiai negali atvykti į Lietuvą, grįžę iš užsienio tėvai turi izoliuotis, pan.

Natūralu, kad visi tėvai nerimauja dėl savo vaikų gerovės. Manome, kad būtent tėvai šiuo laikotarpiu gali ir turi rasti geriausiai jų šeimos situaciją atitinkantį sprendimą, saugodami savo ir vaikų sveikatą, veikti lanksčiai, ieškodami kompromisų bei svarbiausia - nepamiršti paties vaiko, jo jausmų, jog jis gali jaustis pamirštas, pan. Tėvai turi tikrai daug galimybių veikti lanksčiai – tiek gali susitarti dėl bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tiek dalintis vaiko priežiūra, nes šiuo laikotarpiu, esant apribotai ugdymo priežiūros veiklai bei nerekomenduojant vaikų priežiūros patikėti vyresnio amžiaus seneliams, svarbu, kad vaikai taip pat neprarastų tėvų dėmesio bei nuolatinės priežiūros, ypač turint omeny nuotolinio darbo įsipareigojimus, tad pasidalijimas vaiko priežiūra gali būti tinkama išeitis abiem tėvams.

Taip pat svarbu, kad tėvai nenustotų vykdyti įsipareigojimų dėl vaiko išlaikymo, finansinių sunkumų laikotarpiu tėvai kartu rastų išeičių ir kompromisų, kaip užtikrinti vaiko poreikius.

Kviečiame tėvus šiuo laikotarpiu elgtis sąmoningai, atsakingai bei susitelkiant į geriausių vaikui sprendimų paieškas.

LR Vaiko teisių kontrolieriaus informacija

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai duomenis renka iš įvairių registrų

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Mindaugą dešimtys vaikų yra pavadinę tėčiu

Šiauliečiui  Mindaugui Bražui tėvo diena – ypatinga, nes tėčiu jį yra pavadinę dešimtys vaikų. Mindaugas  labai didžiuojasi savo profesija. Nors ji nėra reta, bet vyrą, dirbantį lopšelio - darželio auklėtoju Lietuvoje galima sutikti itin retai. O Mindaugas šiam darbui atidavė jau beveik dešimtmetį ir tuo labai didžiuojasi. Savo auklėtoju didžiuojasi ir ikimokyklinukai, o jų tėvai Mindaugą vadina lopšelio - darželio talismanu.

Apie darželio auklėtojo darbą  pokalbį Mindaugas pradeda nuo linksmiausių akimirkų prisiminimų.

,,Kai dirbu darželio grupėje dažnai mane vaikai pavadina tėčiu, ypač tada, kai pas mane į grupę ateina pirmomis dienomis. Man tai labai patinka, nes jaučiu, kad vaikas manimi pasitiki, kad darželinukas jaučiasi, kaip namie“, –  apie darbą darželyje kalba Mindaugas.

Mindaugas sako, kad vėliau visi susitaria, kaip kreipsis į auklėtoją. Visiems priimtinas kreipinys vardu.

Tėviškų rūpesčių tenka imtis, kai darželinukui to labai reikia

,,Nors darželyje susitariam, kad visi mane vadins vardu, kartais tenka pajusti, kaip vaikui tiesiog trūksta tėčio ir mažylis ilgisi vyriškos nuomonės, tėviško dėmesio. Prieš kelerius metus grupėje turėjau auklėtinę, kuri augo tik su močiute ir mama, tai mergaitė darželyje stengėsi kompensuoti tėviško dėmesio trūkumą  prie manęs būdavo tiesiog ,,prilipusi“. Ir dabar, kai buvusi auklėtinė jau paauglė, šis ryšys išlikęs, ji labai apsidžiaugia, kai susitinkam gatvėje, matau, kaip ji nori pasikalbėti“, – sako Mindaugas.

Dažnai darželinukų berniukų mamos, sužinojusios, kad darželio grupėje auklėtoju dirba vyras, labai apsidžiaugia ir tiesiai pasako, kad vyriško žodžio ir auklėjimo jų berniukams labai reikia. Tačiau, anot Mindaugo, daugiau dėmesio nori auklėtinės mergaitės. ,,Berniukai, kaip tikri vyrai, kreipiasi pagalbos, kai sulūžta žaislas ar nesiseka kokia užduotis. O mergaitės dažniau atbėga pasidalinti emocijomis, pasidžiaugti ar nusiraminti“, – apie bendravimą su auklėtiniais kalba Mindaugas.

Kelias į darbą darželyje – likimo dovana

Mindaugo šeimoje nebuvo pedagogų, tai jis nuo vaikystės svajojo būti kaip tėtis – vairuotoju. Bet vaikiškos svajonės kiek prisimiršo ir Mindaugas pasirinko muzikos pedagogiką. ,,Nuo čia ir prasideda mano gyvenimo sėkmė. Muzika man padovanojo puikią žmoną, be kurios aš nebeįsivaizduoju nei dienos savo gyvenimo. Jeigu skaičiuotume nuo pirmos pažinties dienos, kai susitikome studijuodami, tai mes su Armida kartu esame jau beveik 20 metų. Vėliau, baigusi mokslus, žmona dirbo lopšelyje - darželyje muzikos vadove. Aš jai vis ateidavau padėti  – smagu buvo vaikų šventėms geresnį apšvietimą padaryti, puikiau įgarsinti, pačiam pagroti. Taip nejučia vaikų lopšelyje - darželyje tapau savas. Kartą direktorė pasiūlė pabandyti padirbėti auklėtoju. Tai buvo maždaug prieš 8-9 metus. Nuo to laiko aš neįsivaizduoju, kad galėčiau gyventi be savo darželinukų. Ilgesniam laikui iš darželio buvau išėjęs tik tada, kai gimė savi vaikai – dvynukės dukros.

Mindaugas – ypatingas tėtis

Kai Armidai ir Mindaugui gimė dvynukės, tėtis kartu su mama išėjo vaikų auginimo atostogų. ,,Teko daug išbandymų. Pasirodo, darželyje su dvidešimt auklėtinių lengviau, nei su dviem namuose. Tačiau vargai jau pasimiršo, dvynukės dabar jau penkiametės ir  liko tik džiaugsmai, augantys kartu su dvynukėmis ir ,,pagranduke“, kuri greit švęs antrąjį gimtadienį. Taigi, esu daugiavaikis tėtis iš tikrųjų. Galima sakyti, darželinukai mane išmokė būti geru tėčiu, o aš tą meilę ir visas savo žinias atiduodu atgal, tiek savo trims dukrelėms, tiek darželio auklėtiniams, kurių kasmet grupėje turiu po 20. Mano auklėtiniai buvo ir vyresni vaikai, ir maži, atėję iš lopšelio. Taigi, sunkiai besuskaičiuoju, kiek vaikų esu užauginęs per tuos 8 metus, kiek dirbu darželyje. Visi mano vaikai, ir auklėtiniai, ir savi, yra pasaka, kurią man seka gyvenimas, graži pasaka, kur visi laimingi, kur daug spalvų, muzikos garsų ir draugiškumo“, – sako Mindaugas.

,,Mindaugas – nuostabus tėtis ir gyvenimo draugas. Mes, aš ir trys mūsų dukrelės, visada didžiuojamės Mindaugu, jis visada yra užuovėja ir atrama gyvenime, ir kai rūpesčių yra, ir kai dalijamės džiaugsmais. Mindaugas yra ir puikus lopšelio – darželio auklėtojas, jo pašaukimas – muzika ir darbas su darželinukais, o tai puikiai dera“, – sako Mindaugo žmona Armida.

Mindaugą vadina darželio talismanu

Iš darželinukų mamų teko girdėti, kad norinčių pakliūti į darželį, kur dirba Mindaugas yra daugiau, nei darželis gali priimti. Apie lopšelio – darželio auklėtoją vyrą daug gerų žodžių pasako buvusių darželinukų mamos, taigi, darželio reklama sklinda po visą miestą. Mindaugas ne tik dirba darželio grupėje auklėtoju, bet yra ir puikus muzikantas, kuris muzikos garsų auklėtiniams negaili. Mindaugo planuose – ne vienas projektas, kuriame  daug muzikos. ,,Esu muzikantas, be to darželyje yra savos taisyklės, vaikai žino, kad lopšelis - darželis, tai ta vieta, kur ne tik valgoma, pamiegama, bet ir mokomasi. Visi mano projektai, visos pamokėlės, planai ir darbai sekasi puikiai. Auklėtinių tėveliai kartais mane pavadina darželio talismanu. Gal taip ir yra, nes labai myliu savo darbą, komandą, su kuria dirbu, kolektyvą, kurio narė yra ir mano žmona. Kai ji į darbą grįš paauginusi mažąją dukrelę, kartu kibsime į darbus ir gyvenimo pasaka tęsis. Gal ir simboliška, kad dirbu darželyje, kuris vadinasi ,,Pasaka“, – sako Mindaugas.

Apie vyrų vaidmenį vaikų auklėjime

Mindaugas  bando prisiminti, kiek muzikos pedagogikos studijų kurso draugų planavo dirbti darželiuose, sako, kad tokių planų iš vyrukų studentų tikrai girdėjęs, keli kurso draugai bandė dirbti darželiuose, bet šiuo metu daugiau kolegų vyrų darželio auklėtojas Mindaugas nežino. ,,Būtų įdomu sužinoti, kiek vyrų šalyje dirba lopšelio - darželio auklėtojais. Nemanau, kad esu originalus ar kuom išskirtinis, nes esu įsitikinęs, kad vaikų ugdymo ikimokyklinėse įstaigose, auklėjime vyrų privalo būti ir ne vienas, ir ne du. Tėviškos meilės, ne paslaptis, vaikams gali ir pritrūkti, nes tėčiai daug dirba, gal dažniau, nei mamos važinėja į komandiruotes. O ir įstaigose, kur dirbama su vaikais, pažiūrėkite, kiek vyrų. Gydymo įstaigose dauguma moterys, lopšeliuose – praktiškai vien moterys, darželinukus auklėja moterys, pradinukus – irgi. Tik vyresnėse klasėse ir būreliuose jau daugiau pedagogais dirbančių vyrų. Labai gerbiu koleges moteris, bet, norint ugdyti visavertę asmenybę reikia, kad pedagogų vyrų ir moterų būtų po lygiai, na bent jau aš taip įsivaizduoju vaikų ugdymo ir švietimo sistemą. Žinoma, šį darbą reikia dirbti, kai širdis šaukia, kai jauti turįs tam talentą, nes kiekvienas vaikas yra asmenybė, kurios individualumą gali pamatyti tik širdimi. Tiesa, kad dirbti vaikų darželyje yra sunku, gal vyrus tai ir gąsdina, bet aš esu pavyzdys, kad mylint savo darbą galima daug nuveikti“, – sako Mindaugas.

Mindaugas mano, kad auginti vaikus – yra didelis džiaugsmas ir prasmė. ,,Dirbant su vaikais grįžtamasis ryšys suteikia daugiausia džiaugsmo. Ir tai, ką gauni, suteikia gyvenimo pilnatvės jausmą“, – apie savo profesiją kalba Mindaugas.

Linkėjimais Tėvo dienai Mindaugas dalijasi su visais

,,Tėtis visų gyvenime yra svarbus. Visus tėčius ir senelius reikia sveikinti ir padėkoti jiems už gerumą, už kantrybę, už išmintį. Aš, kaip daugiavaikis tėtis ir pedagogas, tikrai žinau, kiek reikia meilės ir darbo, kad vaikai augtų laimingi, taigi sveikinu visų savo, esamų ir buvusių auklėtinių tėčius ir senelius su puikia švente“, – linkėjimais dalijasi Mindaugas.

Pasaulyje minima Tarptautinė vaikų gynimo diena

Jau 70 metų vasara prasideda gražia ir labai reikšminga švente – Tarptautine vaikų gynimo diena. 1949 metais Tarptautinės moterų federacijos sesijoje buvo įteisinta Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena, o pirmą kartą ji paminėta 1950 metais. Tarptautinė vaikų gynimo diena – tai priminimas pasaulio visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises bei vaikų orumą ir vertingumą. Tai pagrindinė sąlyga kuriant ir formuojant humanišką, teisinę ir dvasiškai sveiką visuomenę. Tokioje visuomenėje vaikų balsas turi būti išgirstas ir į jį rimtai reaguojama.

                      „Vaikystė – pats gražiausias ir nerūpestingiausias, tarsi žmogaus gyvenimo pavasaris, teikiantis daug vilčių ir galimybių ugdyti vaiko gebėjimus, siekius, formuoti jo asmenybę, skatinti iniciatyvą, kūrybiškumą ir savarankiškumą“, - Valstybės vaiko teisių apsaugosi ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak I. Skuodienės, vienas didžiausių norų – perduoti vaikams žinią, kad jie yra sukurti mylėti ir būti mylimi. Bet vien žodžių neužtenka. Reikia visos visuomenės susitelkimo. Didžiausias vaidmuo tenka vaikų tėvams.

                      „Matydami savo tėvus, vaikai formuojasi kaip asmenybės. Stebėdami kaip tėvai sprendžia problemas, kaip susitvardo (arba ne) emocijų sumaištyje, kaip moka pasidžiaugti vienas kito sėkme ar tiesiog šia akimirka, vaikai sužino, koks yra pasaulis, kaip jį priimti: su pagarba ar neapykanta, su baime ar pasitikėjimu, atlaidžiai ar kerštingai, smalsiai ar abejingai, nusižeminus ar oriai“, – pridūrė I. Skuodienė.

                      Pasak jos, Lietuvos vaikų teises ginantys vaiko teisių gynėjai kasdien gyvena birželio 1-osios ritmu ir dvasia. Jie bendrauja ir bendradarbiauja su vaikais, šeimomis, socialiniais partneriais, siekdami bendro tikslo – kad vaikai saugiai augtų šeimoje. Jie rūpinasi, kad būtų išgirstas vaikų balsas, siekia bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir visa visuomene, kad būtų pasiektas svarbiausias tikslas – vaikų gerovė ir saugumas.

„Vaikų gynimo diena turi būti kasdien, ne tik birželio 1-ąją, nes vaikams įvairių pavojų, deja, kyla kasdien. Mūsų Tarnybos tikslas – užtikrinti prigimtines vaiko teises augti šeimoje, turėti abu tėvus, saugią vaikystę, asmeninį gyvenimą, būti apsaugotam nuo smurto, nepriežiūros, turėti teisę kreiptis pagalbos, pasidalinti savo sunkumais su kitais“, – sako I. Skuodienė.

                      1989 metais lapkričio 20 dieną Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta „VAIKO TEISIŲ KONVENCIJA“ yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis užtikrinamos visos vaiko teisės ir siekama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo pilnavertiškam fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. 1995 liepos 3 d. Lietuvai ratifikavus Vaiko teisių konvenciją ir įgyvendinant jos nuostatas, 1996 kovo 14 d. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris kelis kartus buvo tobulintas, siekiant geriau užtikrinti vaiko teises.

                     

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija skelbia:

  • Vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.
  • Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.
  • Valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio.
  • Vaikas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę; todėl ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją ir idėjas nepaisant sienų žodine: rašytine arba spausdinta forma, meno kūriniais arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
  • Valstybės dalyvės deda visas pastangas, kad būtų pripažintas bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas. Tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai.
  • Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.
  • Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę mokytis ir siekia ją įgyvendinti.
  •  Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose, laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir kurti meno kūrinius.
  • Valstybės dalyvės gina vaiką nuo visų išnaudojimo formų, darančių kokią nors žalą jo gerovei.
  • Valstybės dalyvės gerbia vaiko teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę.

 

Daugiau galite rasti: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.19848

Saugoti vaikus nuo pavojų ir sunkumų – maldoje prašė Panevėžio vyskupijos kunigai ir tikinčiųjų bendruomenė

„Minime Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Popiežius ir pati bažnyčia atkreipia dėmesį  į mūsų mažuosius, jaunuosius, silpnuosius. Visi esame atsakingi už jų dabartį ir ateitį. Melskime Viešpatį Šventosios Dvasios šeimoms, bendruomenėms, kad jos visada su džiaugsmu priimtų, padėtų tvirtai į gyvenimą įsikibti mūsų jaunajai kartai ir saugotų nuo bet kokios prievartos, nuo bet kokio pavojaus, sunkenybių“, – prašydamas Dievo ir Šventosios Dvasios palaimos vaikams, Šv. Mišias pagrindinėje Panevėžio vyskupijos bažnyčioje – Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje – pradėjo kunigas Rimantas Kaunietis. 

Šiais metais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) kartu su Panevėžio vyskupu J.E. Linu Vodopjanovu ir vyskupijos kunigais Tarptautinę vaikų gynimo dieną kvietė paminėti maldoje. Šv. Mišios už vaikus, jų tėvus ir globėjus aukotos visose Panevėžio vyskupijos parapijų bažnyčiose.

„Vaikai – ne tik šeimos, jie valstybės ir visos tautos ateitis. Todėl visi suprantame, kad į ateitį reikia sudėti geriausia ką turime: meilę, rūpestį, šilumą, žinias ir kitas pačias didžiausias vertybes. Norėtųsi, kad Vaikų gynimo diena butų šventė, kai kalbame tik apie laimingą vaikystę. Kad nereiktų priminti vaikų teisių į saugią aplinką, vaikystę be patyčių, smurto ir kitų negerovių. Todėl Vaikų gynimo dienos proga norisi visiems palinkėti, kad mus suptų laimingi, saugūs ir išradingi vaikai. Ir ne tik šią, bet kiekvieną dieną“, – dėkodama dvasininkams už iniciatyvos palaikymą ir sveikindama vaikus bei jų tėvus, globėjus Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga, sakė Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė.

Vaiko teisių gynėjai į vyskupijos bažnyčias atėjo nešini spalvingais balionais, kuriais pradžiugino vaikus ir jų dienos proga papuošė šventoves. O sakydamas pamokslą kunigas Rimantas Kaunietis ir vaikų gyvenimą palygino su spalvotu balionu.

„Vaikų gynimo dieną gražiai simbolizuoja šie balionai. Jie tarsi vaikų svajonės, bet kaip lengva tą balionėlį susprogdinti... mažas ir neatsargus prisilietimas jį paverčia niekuo. Mes taip pat vaikų svajones, lūkesčius, jų atvirumą ir tyrumą galime labai lengvai pažeisti ir neretai padaromi nepataisomi dalykai vaiko gyvenime. Taigi šiandien šaukiamės Šventosios Dvasios, leisdami jai viešpatauti mūsų širdyse, mūsų namuose, mūsų šeimose, mūsų parapijose ir visame pasaulyje“, – sakė Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kunigas Rimantas Kaunietis.

Tarptautinė vaikų gynimo diena – birželio 1-oji – tai priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises, užtikrinti vaikų teisę į laimingą vaikystę. Ši diena minima nuo 1950- ųjų.

Birželio 1-oji – diena, primenanti apie svarbą gerbti ir saugoti vaikus

Vasaros pradžią žymi graži ir spalvinga šventė – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Birželio 1-oji kasmet kiekvienam primena apie svarbą gerbti ir saugoti prigimtines vaikų teises ir orumą. Nepaisant to, vaiko teisių apsaugos specialistai kasdien susiduria su dideliu skaičiumi vaiko teisių pažeidimų, todėl apie tai kalbėti būtina nuolat.

„Šiandien, birželio 1-ąją, minėdami Tarptautinę vaikų gynimo dieną apie vaiko teises ir interesus bei būtinybę juos gerbti ir ginti kalbame garsiai, aiškiai, daug ir nepaisant netylančių diskusijų ir nemenkos nuomonių įvairovės, visgi vaiko, kaip savarankiško teisių turėtojo suvokimas ir priėmimas, yra tapęs natūraliu šiandieninėje visuomenėje. Šiame kontekste norisi trumpai prisiminti, jog taip buvo ne visada. Pradedant kalbėti apie vaiko teisių apsaugą, pirmiausia svarbu susitarti, kas yra vaikas, kokie požymiai išskiria vaikus, kaip socialinę grupę, iš kitų visuomenės grupių, koks teisinis statusas jiems suteikiamas bei kodėl jų teisių ir interesų apsaugai skiriamas ypatingas dėmesys. Analizuojant vaiko sampratą reikia turėti omenyje, jog pats terminas „vaikystė“ yra sociologijos kategorija ir šis mokslas pirmasis ėmėsi tikslo apibrėžti vaiko bei vaikystės sąvokas, išskirti būdingus požymius, nustatyti vaiko padėtį visuomenėje“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indrė Kryžiūtė.

„Vaikystės“ samprata yra pakankamai jauna, jos užuomazgos atsirado XVI-XVII a. aukščiausiuose socialiniuose sluoksniuose, kuriuose buvo vystoma iki pat XX a., kuomet galiausiai sulaukė visuotinio pripažinimo. Kaip socialinis institutas, vaikystė vystosi ir keičiasi kartu su visuomenės išsivystymo lygiu, kultūra, tradicijomis bei socialine struktūra.

Pirmasis kriterijus apibrėžiant vaikystę yra jos turinys. Turinys apibūdina vaikystę kaip ypatingą žmogaus gyvenimo laikotarpį, kurio metu dominuoja specifinės savybės ir bruožai, skiriantys vaiką nuo suaugusiojo. Vaikai dėl savo fizinio, emocinio, protinio nesubrendimo yra nepajėgūs patys bent minimaliai garantuoti savo pagrindinių žmogaus teisių, todėl remiantis visuomenės solidarumu, humanizmu ir socialinio stabilumo, kaip visų teisių saugumo garanto, poreikiu, visos teisės vaikui suteikiamos „avansu“, iki jis taps pilnametis. Vaikų, kaip ypatingos socialinės grupės, išskyrimas iš kitų socialinių grupių yra teisėtas ir būtinas šiuolaikinėje teisinėje valstybėje.    

Antrasis, amžiaus kriterijus, atspindi laiką, kada vaikystė prasideda ir kada ji baigiasi. Šie klausimai paprastai yra reguliuojami kiekvienos valstybės įstatymuose nustatant žemutinę ir aukštutinę vaiko teisių ribas, t. y. įstatymiškai įtvirtinant, koks žmogaus vystymosi momentas yra laikomas gyvybės pradžia ir iki kada valstybė pripažįsta žmogui vaiko statusą. Tarptautiniu lygiu pirmą kartą vaiko sąvoka ir amžiaus kriterijus, formaliai atribojantys vaiką nuo suaugusiojo, buvo įtvirtinti tik 1989 metais priimtoje Vaiko teisių konvencijoje, kuri nustatė, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų.

Šis tarptautinis dokumentas taip pat įtvirtino civilines, ekonomines, socialines, kultūrines ir kitokio pobūdžio vaiko teises, kurias valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti ir garantuoti kiekvienam vaikui. Vaikams, nuo konvencijos priėmimo, pripažįstama ne tik reikalinga apsauga, bet vaikai taip pat turi savo asmenines teises, kurias, priklausomai nuo amžiaus, gali įgyvendinti savarankiškai arba padedami tėvų, globėjų (rūpintojų) ar įtėvių, o tėvų pareigos dabar įvardijamos ne vaiko teisių įgyvendinimo, o jų įgyvendinimo užtikrinimo prasme.

Pasak I. Kryžiūtės, vaikystė – pats tyriausias, nerūpestingiausias periodas, teikiantis daug vilčių ir galimybių ugdyti vaiko gebėjimus, siekius, formuoti jo asmenybę, skatinti iniciatyvą, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Kaip rodo tyrimai, pagrindiniai žmogaus asmenybės charakterio bruožai formuojasi vaikystėje, taigi ypatingai svarbu, kokiomis vertybėmis vadovaudamiesi tėvai ir visuomenė augina vaiką.

Vaikas, kuris auga jausdamas nuoširdžią pagarbą jam, kaip asmenybei, į kurio nuomonę įsiklausoma, kuris žino savo teises ir nuo mažens yra mokomas gerbti kito žmogaus teises tampa suaugusiuoju, pasirengusiu ir gebančiu savarankiškai veikti teisinėje, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principais besivadovaujančioje visuomenėje.

„Norisi pažymėti, jog siekiant vaiką užauginti sąmoninga, harmoninga, savarankiška, stipria ir gebančia atsakingai savo teisėmis naudotis ir jas ginti asmenybe, ne menkesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir vaiko pareigoms, iš kurių viena svarbesnių – pareiga gerbti kito žmogaus – mamos, tėčio, brolio, sesers, draugo ar savo mokytojo – teises. Sulaukus pilnametystės vaiko privilegijuota teisė perauga į normalią civilizuotą teisę – teisių ir pareigų vienovę, todėl mes, suaugusieji, turime pasistengti, kad 18-os metų sulaukęs vaikas būtų deramai pasirengęs šiam svarbiam virsmui“, – teigia I. Kryžiūtė.

Lietuvai 1995 metais ratifikavus Vaiko teisių konvenciją iš esmės pakito vaiko teisinis statusas ir mūsų šalyje – prasidėjimo perėjimo nuo vaiko kaip apsaugos ir globos objekto, suvokimo link vaiko, kaip veikėjo, suvokimo.

Sekantis svarbus žingsnis praktiškai ginant vaiką, kaip savarankišką teisių turėtoją, buvo žengtas Lietuvai 1996 metais priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Šiame įstatyme įtvirtintos pagrindinės vaiko teisės ir laisvės, kurios turi būti saugomos ir ginamos visais civilinių teisių gynimo būdais, be to, ant šio įstatymo pamato buvo pradėta kurti vaiko teisių apsaugos sistema, paremta vaiko interesų viršenybės principu. 

Teisės normos, Lietuvoje galutinai pakeitusios požiūrį į vaiką, buvo įtvirtintos 2001 metais įsigaliojus Civiliniam kodeksui, kuris taip pat nustatė vaiko teises ir pareigas, jų vykdymą užtikrinančius subjektus, paties vaiko dalyvavimą įgyvendinant jo teises. Nuo šiol vaikui garantuojama teisė būti išklausytam, be to, vaikui, sulaukusiam 14-os metų, garantuojama teisė pačiam kreiptis į teismą, jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, visada, nepriklausomai nuo amžiaus, jis gali kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.

„Kaip matyti, vaiko teisių institutas Lietuvoje dar pakankamai jaunas, nuo minėtos Vaiko teisių apsaugos konvencijos įsigaliojimo Lietuvoje praėjo tik 25 metai. Nors per šį laikotarpį pasiekėme daug, visgi susiklostę tam tikri šeimos papročiai ir tradicijos, įsigalėjusi inercija lemia, kad dalies visuomenės nuostata, jog vaikas negali ir neturi turėti daugiau teisių nei jo tėvai ar tas iš tėvų, su kuriuo jis gyvena, nėra pakitusi, todėl kalbėti šia tema, nuolat atkreipti visuomenės dėmesį į būtinybę gerbti bei ginti vaikų teises ir teisėtus interesus, ugdyti visuomenės nepakantumą vaiko teisių pažeidimams šiandien vis dar labai aktualu“, – pasakoja vedėja I. Kryžiūtė.

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena – buvo įteisinta Tarptautinės moterų federacijos sesijoje 1949 metais, o pirmą kartą ši šventė paminėta 1950 metais.

 

Teisė į saugią aplinką – viena svarbiausių, tačiau dažniausiai pažeidžiamų vaiko teisių

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Minėdama šią dieną, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) bendruomenė primena pagrindines Vaiko teisių konvencijoje minimas, tačiau kartais primirštamas vaiko teises. Mūsų visuomenėje dažnai labai siaurai suprantamos vaiko teisės, girdime sakant „vaikai žino savo teises, bet užmiršta pareigas“. Visgi, vaiko teisių specialistai yra už tai, kad vaikai žinotų savo teises, o daugiausiai dėmesio specialistai skiria vaiko teisei į saugią aplinką, mat ši teisė – dažniausiai pažeidžiama.

„Tenka pastebėti, jog ne visiems vaikus auginantiems tėvams pavyksta užtikrinti saugią aplinką savo atžaloms ir tam vieno bei visiems atvejams tinkamo paaiškinimo nėra – įtaką gali daryti skirtingi veiksniai. Kartais tai – tam tikrų įgūdžių stoka, kartais – ekonominiai veiksniai, kartais – psichinės sveikatos būklių paūmėjimai, dėl kurių nebepavyksta pasirūpinti vaikais, tačiau dažniausia priežastis išlieka tėvų alkoholio vartojimas, neretai peraugęs ir į priklausomybės ligas“, – priežastis, dėl kurių aplinka vaikui gali būti nesaugi, pristatė Tauragės apskrities VTAS vedėja Birutė Sragauskienė.

VTAS vedėja teigia, jog alkoholio vartojimas išties didelė kliūtis vaikų auginimo procese. „Nors kiekviena situacija individuali ir specialistų vertinama atskirai, vienas faktas yra nenuginčijamas – neblaivaus ir blaivaus asmens galimybės pasirūpinti vaiku ir patenkinti jo poreikius gerokai skiriasi. Turime ir tokių atvejų, kada alkoholio vartojimas nesibaigia ties vienu ištuštėjusiu buteliu – jis tęsiasi diena iš dienos. Tokiais atvejais svarbu suteikti pagalbą ne tik vaikui, tačiau ir jo tėvams. Žinoma, svarbų vaidmenį užima ir paties vaiko amžius, branda bei kiti veiksniai, nuo kurių priklauso vaiko gebėjimas pasirūpinti savimi“, – teigė B. Sragauskienė.

„Informacija apie vaikui nesaugią ar net pavojingą aplinką mus pasiekia, kai susiklosčiusiai situacijai neabejingi asmenys kreipiasi į policiją arba tiesiogiai į mus, tam, kad įvertintume visą situaciją, vaikui suteiktume reikalingą pagalbą, esant poreikiui – surastume galinčius laikinai juo pasirūpinti ir suteikti saugią aplinką asmenis, priimtume kitus reikalingus sprendimus“, – apie pagalbą vaikui, jam esant nesaugioje aplinkoje, pasakojo vedėja.

Teisę į saugią aplinką suponuoja gausybė kitų vaiko teisių bei elementų. Aplinką vaikui saugia specialistai laiko tada, kai aplinkoje, kurioje yra vaikas, nekyla pavojus jo gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių.

Ne mažiau svarbios ir kitos prigimtinės vaiko teisės, pavyzdžiui, teisė į vardą ir pilietybę, teisė gauti išsilavinimą, teisė gyventi visavertį gyvenimą, teisė turėti savo nuomonę ir ją reikšti, teisė turėti saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį, teisė žinoti savo tėvus ir bendrauti su jais, teisė būti apgintam nuo bet kokio pobūdžio smurto, teisė į saugią ir sveiką aplinką, teisė turėti asmeninį gyvenimą ir laisvę, teisė vartoti gimtąją kalbą, mokytis, būti išklausytam ir išgirstam, kai vaikui sunku, kai nesiseka, kai patiria smurtą.

Vaiko teisių specialistai skatina nenumoti ranka į šiais laikais institucijų ginamas vaiko teises ir kviečia visuomenę nelikti abejingais, jei pažeidžiamos vaiko teisės. Svarbu suvokti, jog vaiko teisių įgyvendinimas ir užtikrinimas – mūsų visų, suaugusiųjų, pareiga.

Antrąja mergaitės globėja tapusi Eligija: supratome, kad šito vaiko nei atiduoti, nei kitaip apvilti negalėsime

Vilnietė Eligija Garšvienė su vyru savo namų duris atvėrė mažai mergaitei, kuri šeimos neteko net du kartus. Šiuo metu septynmetė jų globotinė Lėja, dar maža būdama, neteko biologinių tėvų globos, o vėliau, nepalankiai susiklosčius situacijai, turėjo palikti ir globėjų namus. Pasak Eligijos, ši aplinkybė ją su vyru dar labiau motyvuoja nenuvilti mergaitės. Pristatome interviu su Eligija Garšviene. 

 

1. Kaip jums gimė mintis tapti globėjais? Kieko tai buvo idėja, jūsų, ar jūsų vyro?

 

Mintis, kad savo šeimoje norime globoti vaiką, aplankydavo seniai. Tai buvo mano idėja ir vyras tam pritarė. Kuomet nesusilaukėme savo biologinių vaikų, visai natūraliai pradėjome domėtis, kaip galime tapti vaiko globėjais.

 

2.  Kiek laiko esate globėjais? Kokio amžiaus buvo jūsų globojama mergaitė, kai priėmėte ją į savo šeimą? Koks jos vardas?

 

Jau beveik du metai, kai mūsų šeimoje gyvena Lėja. Balandžio mėnesį jai sukako  septyneri metai, pas mus ji apsigyveno būdama penkių metų ir trijų mėnesių.

 

3.  Kaip mergaitė pas jus pateko, kaip vyko pats procesas? Iš kur sužinojote apie ją?

 

Išklausę  GIMK programos mokymus globėjams ir gavę palankias išvadas, pasiūlymo laukėme trejus metus.  Iš savo bičiulių, kurie įvaikinę augina Lėjos sesutę, sužinojome, kad šeima, globojanti Lėją, skiriasi, išvyksta gyventi į užsienį ir mergaitę norėtų perduoti kitiems globėjams. Jau kitą dieną susisiekėme su tais žmonėmis ir nuvažiavome susipažinti. Pirmas susitikimas buvo šiltas. Pabendravę sutarėme pasimatyti vėliau. Antrą kartą susitikome po poros dienų Bernardinų sode, vaikų žaidimo aikštelėje. Mergaitė linksmai su mumis žaidė, išdykavo ir jos paklausėme ar nenorėtų atvažiuoti į svečius. Ji mielai sutiko ir jau kitą dieną ją parsivežėme namo. Mes galvojome, kad Lėja pasisvečiuos neilgai, kad pasiilgs buvusios globėjos, kurią vadino mama, kad bijos būti su mumis – mažai jai pažįstamais žmonėmis, bet jinai iš karto pasakė, kad nori čia pasilikti gyventi, kad pas mus gera ir labai patinka. Su buvusiais globėjais sutarėme, kad pasiliks pas mus nakvoti vieną naktį, po to dar vieną, o po to pasiliko visam laikui. Kiek vėliau nuvažiavome pasiimti jos drabužėlių, knygučių, žaisliukų ir atsisveikinome su buvusiais globėjais. Išvažiuodama Lėja iš tolo linksmai jiems pamojavo rankyte. Mums buvo keista, kad taip paprastai ir lengvai mergaitė atsiskiria su buvusiais šeimos nariais ir namais. Taip ji apsigyveno mūsų šeimoje ir pirmą savaitę pradėjo vadinti mus tėvais. Supratome, kad šito vaiko nei atiduoti, nei kitaip apvilti negalėsime. Tuomet kreipėmės į Kauno rajono savivaldybę, parašėme prašymą nurodydami susiklosčiusias aplinkybes bei norą globoti šią mergaitę. Mums buvo paskirta laikinoji globa, o po metų teismo proceso nutartimi – nuolatinė globa.

 

4.  Kokia buvo mergaitės gyvenimo pas jus pradžia? Ar turėjote adaptacijos problemų?

 

Nuo pat pirmų dienų namuose mergaitė jautėsi laisvai ir linksmai. Nuolatos būdavo šalia, viskuo domėjosi ir nuolat klausinėjo. Matėme, kad ji siekia didelio dėmesio sau, kad nemėsta nei žaisti, nei piešti ar kuo nors kitu užsiimti viena, todėl apsoliučiai viską darydavome kartu. Visuomet ji glaudėsi prie kurio nors iš tėvų, tačiau drąsiai bendravo ir su mums artimais žmonėmis, giminaičias bei kaimynais. Darželyje greitai susidraugavo su vaikais, labai pamilo auklėtojas. Nuo pat pradžių bičiuliavomės su Lėjos sesutę auginančia šeima. Tai buvo jai pažįstami, savi ir mieli žmonės. Mergaitės kartu švenčia gimtadienius, Kalėdas, kitas šventes bei susitinka tiesiog pažaisti, pabūti kartu.

 

5.  Kas mergaitei padėjo adaptuotis?

 

Ypatingų adaptacijos problemų nepastebėjome, tačiau akivaizdus buvo nepakankamas kalbos žodynas, sakiniai iš dviejų trijų trumpų žodžių. Mergaitė neturėjo kai kurių įgūdžių – nemokėjo nusiplauti rankyčių, veiduko, ji taip pat labai bijojo vandens (dušo) ir nuolatinis stresas plaunant ir šukuojant plaukus. Džiaugiamės, kad šios problemos jau praeityje, kad mums drauge pavyko jas išspręsti. Nuo pat pradžių daug kalbėjomės, aiškinome, plėtėme akiratį, nuolat buvome šalia, kartu lankėme teatrus, parodas, koncertus, vaikų bei knygų muges, bendravome su kitomis šeimomis, buvome labai kantrūs. Vienas svarbiausių momentų – nuolatinis Lėjos klausimas: “Aš tave myliu, o tu mane?”. Atsakydama: “Aš tave myliu labiau” vis patikindavau, kad visada esu šalia, ją ginu ir saugau. Tikriausiai, saugumo jausmas ir žinojimas, kad buvo laukiama, o dabar yra labai mylima bei saugojama, po truputį padėjo pamiršti baimes ir pasijusti pilnateise šeimos nare. Tą liudija ir jos piešiami piešiniai.

 

6. Kas jums yra sunkiausia šiuo metu auginant mergaitę? Kaip įveikiate sunkumus?

 

Į šį klausimą atsakyti nelengva, nes kiekviena diena atneša naujų situacijų ir jų sprendimo numatyti neįmanoma. Sudėtingiausias dalykas gyvenant su Lėja yra jos stiprus ir tvirtas charakteris. Jeigu nenorės ko nors daryti – nedarys, pasitelks visą savo išmonę ir laikysis savo. O nenorėjo daryti daugelio įprastų ir būtinų dalykų. Į visus mūsų aiškinimus ir argumentus atsakydavo klausimais “o kam?” , “kodėl” ir “ne”. Manau, kad šiuos sunkumus įveikiame pasitelkę kantrybę, ramumą, ieškome ryškių pavyzdžių, buvimui kartu skiriame labai daug laiko ir nemažai kalbamės, tačiau nenuolaidžiaujame.

 

7.  Jūsų auginama mergaitė tikriausiai lanko mokyklą (darželį), kaip ją priima vaikai, bendruomenė?

 

Mergaitė noriai lanko darželį, labai myli aukėtojas ir yra jų mylima. Turi draugių ir draugų, jai labai svarbus ją supančių žmonių pozityvus dėmesys. Lėja džiaugiasi, kai yra giriama, kai jos koks nors darbelis ar šokis (lanko šokių studiją) yra teigiamai įvertintas.

 

8. Kas pasikeitė jūsų gyvenime, kai jūsų namuose apsigyveno ši mergaitė?

 

Bandant atsakyti į šį klausimą apima dvejopas jausmas. Kartais atrodo, kad nepasikeitė niekas, kad visados ji buvo su mumis, kad visada gyvenome su linksmu, energingu, išradingu ir spalvingu vaiku. O kartais – kad viskas pasikeitė. Laiko savo laisvalaikiui ir pomėgiams turime kiek mažiau, atostogas ir šventinius vakarus planuojame atsižvelgdami į jos poreikius. Bet ar su tuo nesusiduria kiekviena vaikus auginanti šeima?

 

9. Kas įvyko mergaitės tėvams? Kur jie? Ar palaiko ryšį su mergaite?

 

Apie mergaitės tėvą nežinome nieko. Motinai buvo apribotos motinystės teisės. Šiuo metu ji yra sukūrusi kitą šeimą ir augina dar du vaikučius. Per tuos metus, kai mergaitė gyvena mūsų šeimoje, biologinė mama susitiko su ja du kartus. Lėja prisiminė gyvenusi su ja, vadino ją vardu ir į susitikimus važiuoti nenorėjo. Po pasimatymų mergaitė tapo nervinga, atsinaujino įvairios baimės, neramus miegas ir blogi sapnai. Tačiau po to susitikimai nutrūko, bendravimas baigėsi.

 

10.  Ar ketinate mergaitę įsidukrinti? Kodėl?

 

Į šį klausimą galutinai sau nesame atsakę. Augdama su mumis Lėja jaučiasi saugi ir mylima, tačiau prisimena ir biologinę mamą, ir buvusių globėjų šeimą. Norime teisingai elgtis mergaitės atžvilgiu, neuždaryti jai durų į biologinę šeimą, jeigu kada nors taip atsitiktų.

 

11. Ar turite viziją kuo ji bus užaugusi, kokiu keliu pasuks?

 

Lėja pakankamai artistiška, mėgsta aplinkinių dėmesį, nebijo viešumos. Bandome suteikti jai galimybes atrasti mėgstamą veiklą ir lavintis.  Pastebime, kad mergaitę labai traukia teatras, vaidinimai, dekoracijų piešimas, lėlių kostiumų siuvimas (susikūrėme namų teatrą, namiškiams rodome spektaklius, piešiame dekoracijas, personažus ir kt.). Mergaitė mėgsta šokti, lanko šokių studiją ir ten sekasi gerai, pradeda mokytis groti pianinu, bando pati kurti eilėraštukus ir daineles. Taip pat domisi augalais, padeda sodinti, laistyti gėles ir daržoves, save vadina “sodininke” ir sakė norinti studijuoti mokslą apie augalus. Neseniai mūsų pasiteiravo, kokius mokslus reikia baigti, norint tapti šalies prezidente. (Juokiasi)

 

12.  Ar su vyru esate laimingi, kad nusprendėte globoti vaiką?

 

Mums labai pasisekė, kad turime Lėją ir galime mylėti ją. Pagalvojame, kad ateitis gali atnešti ir sunkių dienų, bandome psichologiškai tam ruoštis, tačiau baimėje negyvename ir šiuo metu, nors kartais būna nelengva, esame laimingi.

 

13.  Ką patartumėte žmonėms, kurie galvoja į savo namus priimti be tėvų globos likusius vaikus, bet nesiryžta?

Šis sprendimas labai individualus. Patarti galima tik sau pačiam pamatavus savo jausmus, savo gyvenimo poreikius, lūkesčius, svajones ir kt. Žmogus – tai vertybė, kartais tai sėkmė, kartais – nelaimė. Ateities numatyti ar pasirinkti negalime, tik bandyti ją kurti. Todėl reikia labai gerai pagalvoti priimant sprendimą. Tačiau mes ilgai nesvarstėme. Matyt atėjo toks laikas, kuomet tiksliai žinojome, kad norime vaikiško išdykavimo namuose, norime skaityti pasakas ir kartu kepti mažus pyragaičius, lydėti į pamokėles ir nušluostyti ašaras, jei taip atsitiktų…

 

Vaikai tampa vis drąsesni: apie patiriamą smurtą namuose nepilnamečiai praneša patys

Smurtas artimoje aplinkoje – viena opiausių mūsų visuomenės problemų, skaudžiausiai paliečianti jautriausią jos grupę vaikus. Pastarieji, kaip pastebi vaiko teisių apsaugos specialistai, vis aktyviau ieško pagalbos ir apie patiriamą smurtą išdrįsta prabilti patys. Kauno mieste, karantino laikotarpiui tęsiantis, pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje sulaukiama vis daugiau. Apie prieš vaikus smurtaujančius asmenis praneša ne tik patys nepilnamečiai, bet ir ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, neabejingi lieka ir kaimynai.

„Šiuo metu, kai vaikai vis dar mokosi nuotoliniu būdu namuose, jiems atsiranda ne tik daugiau galimybių praleisti laiką su artimaisiais, bet ir kyla didesnė rizika patirti tėvų smurtą. Dažniausiai nesutarimai tarp vaikų ir suaugusiųjų atsiranda dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, suaugusiųjų tarpusavio konfliktų, į kuriuos įtraukiami ir nepilnamečiai, nesutarimai šeimoje kyla ir dėl bendros tvarkos, drausmės nesilaikymo. Liūdna, kai nepasitenkinimą keliančios situacijos sprendžiamos ne pokalbių ir kompromisų ieškojimo forma, o į pagalbą pasitelkiant kumščius ar kitas neefektyvias drausminimo priemones, vardija Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Jos teigimu, pastarąjį mėnesį Kauno miesto VTAS specialistai gavo kelis pranešimus iš ugdymo įstaigų darbuotojų apie vaikų patiriamą smurtą namuose. Dėl šių įvykių pedagogus informavo patys nepilnamečiai, norėdami išsakyti savo baimes ir problemas patikimiems asmenims. Į kiekvieną minėtą atvejį vaiko teisių apsaugos specialistai reagavo vykdami į nurodytos šeimos namus, kalbėdamiesi tiek su tėvais, tiek su pačiais vaikais, vertindami vaiko situaciją šeimoje ir ieškodami sprendimų, kurie apsaugotų ne tik nepilnamečius, bet ir suteiktų reikiamą pagalbą visiems šeimos nariams.

„Dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių gauname vis daugiau pranešimų ir iš kaimynų. Daugiau laiko namuose praleidžiantys žmonės susikoncentruoja ne tik į savo šeimos gerovę, bet nelieka abejingi ir už jų būsto sienų ar langų matomiems ir girdimiems barniams, ašaroms, pagalbos šauksmui. Labai vertiname žmonių atsakomybę ir pilietiškumą padėti kenčiantiems vaikams ir pranešti reikšmingą informaciją mums“, teigia A. Vežbavičiūtė.

Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje per kelių mėnesių laikotarpį – nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. – buvo užfiksuoti 68 pranešimai dėl galimo smurto prieš vaiką. Apie didžiąją dalį šių pranešimų informaciją vaiko teisių gynėjams perdavė policijos pareigūnai, ugdymo įstaigų bei sveikatos priežiūros atstovai, socialinių paslaugų centro darbuotojai.

Pagal naująjį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (Tarnyba) ir Lietuvos policijos bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo siekiama efektyviau užtikrinti visą parą veikiančią vaiko teisių apsaugą ir pagalbą vaikui dėl galimai patiriamo smurto, Tarnyba įsipareigoja, kad jos specialistai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei gavimo, nuvyksta į vaiko buvimo (radimo) vietą ir imasi veiksmų, nustatytų Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraše.

Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti – Šv. Mišios už vaikus visoje Panevėžio vyskupijoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) kartu su Panevėžio vyskupu J.E. Linu Vodopjanovu ir vyskupijos kunigais Tarptautinę vaikų gynimo dieną šiemet kviečia paminėti maldoje už visus vaikus, jų tėvus ir globėjus.

Išgyvename laiką, kai pamatinės vertybės – tikėjimas, meilė, atjauta – ypatingai svarbios, kai ir mažam, ir dideliam svarbus tvirtas emocinis pagrindas, kurį suteikia tikėjimas ir malda.

„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, kaip niekas kitas, dažnai mato liūdnas, paguodos ir supratimo ieškančias vaikų akis. Šis pavasaris tapo rimtu išbandymu ne tik vaikams – visoms šeimoms, todėl norime visą bendruomenę pakviesti bažnyčioje ar namuose akimirkai sustoti, kilstelėti akis į viršų ir paprašyti laimingos ir nerūpestingos vaikystės kiekvienam vaikui. Laimingi vaikai – laiminga visa bendruomenė“ , – sako Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė, dėkodama Panevėžio Vyskupui už bendruomenės telkimą maldai.

Panevėžio apskrities VTAS iniciatyvą palaikantis ir Šventąsias Mišias už vaikus visoje vyskupijoje iniciavęs vyskupas L. Vodopjanovas sako, kad kai kuriose vyskupijos bažnyčiose Mišios bus aukojamos Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse – gegužės 31-ąją, sekmadienį, o kai kuriose – birželio 1-ąją.

„Taip sutapo, kad malda už vaikus, jų tėvus, globėjus ne tik pabaigsime šeimos mėnesį, bet ir paminėsime Vaikų gynimo dieną. Kartu su visa bendruomene maldoje prašykime Aukščiausiojo, kad kiekvienas vaikas būtų apsuptas mylinčių žmonių, o vaikystė būtų saugi, kupina juoko, atradimų ir pažinimo“, – į Šventąsias Mišias parapijų bažnyčiose kviesdamas tikinčiųjų bendruomenę, sakė  Panevėžio vyskupas L. Vodopjanovas.

Tarptautinė vaikų gynimo diena – birželio 1-oji – tai priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises, užtikrinti vaikų teisę į laimingą vaikystę.

Šventųjų Mišių už vaikus, jų tėvus ir globėjus laikas:

Panevėžio Kristaus karaliaus katedroje – gegužės 31 d., sekmadienį, 10:30 val.

Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje – gegužės 31 d., sekmadienį, 18 val.

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – gegužės 31 d., sekmadienį, 18 val.

Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje – gegužės 31 d., sekmadienį, 18 val.

Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – birželio 1 d., pirmadienį, 18 val.

Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje – birželio 1 d., pirmadienį, 18 val.

Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje – gegužės 31 d., sekmadienį, 11 val.

Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – gegužės 31 d., sekmadienį, 12 val.

 

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

Tarnybos veiklos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X