AKTUALU

Visa informacija apie globą, įvaikinimą ir paslaugas – vienoje vietoje

Nuo šiol visa reikiama informacija apie globą, įvaikinimą, laikiną vaikų priežiūrą ar teikiamą pagalbą priėmus vaiką į savo šeimą bus prieinama vienoje vietoje – www.globoscentrai.lt. Išorinėje svetainėje galima lengvai rasti kiekvieno miesto ar rajono savivaldybės globos centrų koordinates, psichologų, globos koordinatorių ar atestuotų specialistų kontaktus, sužinoti, kiek kurioje savivaldybėje yra budinčių globotojų, kiek vaikų jie prižiūri ir keliais mažyliais dar gali pasirūpinti.

Vidinė informacinė sistema leis globos centrų darbuotojams komunikuoti tarpusavyje – keistis aktualia informacija ir dokumentais.

Lietuvoje iš viso jau veikia 66 globos centrai, kurių užduotis – rengti globėjus, įtėvius, budinčius globotojus ir įvertinti jų pasirengimą auginti vaiką, suteikti paramą iškilus bėdų, konsultuoti, stiprinti šeimos šeimai pagalbą, organizuoti mokymus, savitarpio pagalbos grupes. Beveik visose savivaldybėse veikia po vieną globos centrą, o Vilniaus mieste – 5, Vilniaus rajone – 2, Šiaulių mieste – 2.

Tinkamai veikiantys globos centrai ir kokybiškos paslaugos šeimoms bei žmonėms, nusprendusiems prižiūrėti, globoti ar įsivaikinti vaiką reikšmingai padidina tikimybę, kad gyventojai bus labiau linkę suteikti namus tėvų globos netekusiems vaikams.

„Lietuva vis dar yra kelyje į tikslą – mažinti vaikų globos namuose augančių vaikų skaičių arba išvis tapti šalimi be vaikų globos namų. Kad Lietuva taptų šalimi be vaikų globos namų, turime turėti globos alternatyvas – tai yra ne tik globos institucijas, bet ir globėjus, budinčius globotojus. Iki šiol trūkstamas elementas buvo paslaugų tinklas. Jeigu mes norime turėti įtėvių, globėjų ar budinčių globotojų, kurie drąsiai imasi šios sudėtingos ir sunkios misijos, mes turime galvoti, kuo galime padėti, kai žmogus ar šeima pasiryžta šiai misijai – tapti įtėviu, globėju ar budinčiu globotoju (žmogumi, kuris laikinai suteikia vaikui prieglobstį krizės atveju)“, - pasakojo socialinės apsaugos ir darbi viceministrė Vilma Augienė.

Reikėjo platformos keistis informacija

Globos centrai pradėti kurti nuo 2018 metų. 2019-ųjų sausį globos centruose jau dirbo apie 100 darbuotojų, o šiuo metu darbuotojų skaičius siekia apie 400: tai psichologai, globos koordinatoriai, atestuoti specialistai, vedantys globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymus.

Globos centrų veiklai ir plėtrai skirta 12,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų 2019-2022m. laikotarpiui.

Pasak globos centrų projekto vadovė Rugilės Ladauskienės, pradėjus kurti globos centrus paaiškėjo, kad savivaldybės nuėjo skirtingu keliu – globos centro funkcijos buvo skiriamos skirtingoms organizacijoms: tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek biudžetinėms įstaigoms, tiek socialinių paslaugų ar šeimų centrams.

„Supratome, kad potencialiems įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams gali būti sunku susigaudyti, kur ir kokias paslaugas galima gauti, todėl nutarėme sukurti informacinę sistemą ir tinklapį www.globoscentrai.lt, kuris būtų naudingas tiek įtėviams, globėjams, budintiems globotojams, tiek globos centrų darbuotojams, kurie keičiasi informacija tarpusavyje“, - teigė R. Ladauskienė.

Informacinę sistemą ir tinklapį kūrė informacinių technologijų įmonė „BTT Cloud“.

Paslaugos – kiekvienoje savivaldybėje

Šiuo metu globėjai, įtėviai ir budintys globotojai gali gauti pagalbą jau kiekvienoje savivaldybėje. „Mūsų ambicija ateičiai – itin kokybiškos paslaugos ir vaiko interesus atitinkančių globėjų paieška, kad pagaliau išsivaduotume iš didelių institucinių globos namų“, - sako projekto vadovė R. Ladauskienė, pridurdama, kad globos centrų darbuotojai teikia ir mobilias paslaugas, todėl pasiekia net atokiausias vietoves.

Dviem vaikams namus suteikusi ir vieną biologinę dukrą auginanti globėja ir įmotė Marija Bogušienė pasakoja, kad priėmus sprendimą globoti arba įsivaikinti vaiką dažną žmogų apninka daugybė minčių ir baimių.

„Pats sau pradedi užduoti klausimus, ar tikrai sugebėsiu, ar tikrai galėsiu? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad globos centras labai pagelbėjo, man padėjo globos centro psichologas, užteko net vieno pokalbio. Supratau, kad tokie jausmai yra įprasti, kad kiekviena šeima tai išgyvena. Žinoma, galima kreiptis į poliklinikos psichologą, bet jie nesispecializuoja šioje srityje. O man buvo svarbu pasikalbėti su specialistu, kuris jau žino, ką jaučia ir ką turi jausti būsima globėja, ką gali išgyventi vaikas. Mus tai tikrai labai sustiprino“, - pasakojo M. Bogušienė.

2019 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje iš viso tėvų globos yra netekę 7,4 tūkst. vaikų – iš jų apie 1,4 tūkst. nustatyta laikinoji globa ir apie 6 tūkst. nuolatinė globa.

4,8 tūkst. vaikų yra globojami šeimose, 360 vaikų – šeimynose, 1,9 tūkst. – globos institucijose (iš jų apie 500 bendruomeniniuose globos namuose) ir dar apie 250 vaikų prižiūri budintys globotojai.

Valstybė nuo sausio 1 d. garantuos visiems tėvams nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino Seimo pavasario sesijoje priimtas Civilinio proceso kodekso pataisas - nepriklausomai nuo pajamų, valstybė visada garantuos tėvams nemokamą advokato pagalbą.

Nuo 2020 metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai, susiję su privalomu advokato dalyvavimu nagrinėjant bylas dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, numatant pareigą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau ­– Tarnyba) inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą bei atlikti kitus papildomus veiksmus, susijusius privalomu advokato dalyvavimu minėtos kategorijos bylose.

Tarnyba sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas bus gautas ne darbo laiku, apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo privalės pranešti bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjančiam teismui ir įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą. Jei kreipimosi į teismą metu nurodytų duomenų ar dokumentų Tarnyba neturi, teismui jie pateikiami nedelsiant po to, kai gaunami.

Remiantis minėtais pakeitimais, teismui sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo tikslingumo, vaiko atstovus pagal įstatymą visada privalės atstovauti advokatas.

 

 

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai duomenis renka iš įvairių registrų

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Mokyklų atstovai paraginti sprendžiant moksleivių patiriamus sunkumus dažniau tartis su vaiko teisių žinovais

Susitikime su Raseinių r. švietimo įstaigų atstovais Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atkreipė dėmesį į pasitaikančius sunkumus dėl informacijos apie nepilnamečius gavimo. Siekiant bendro intereso – vaiko gerovės – mokyklų atstovai pakviesti visas konfliktines situacijas su vaikais aptarti su vaiko teisių specialistais, o pasikeitusį vaiko elgesį vertinti itin įdėmiai – už jo gali slypėti rimtesnės problemos.

„Kartais iš švietimo įstaigos gauname informaciją apie įvykį ar nepilnametį, kuri neatitinka mūsų turimos arba yra kardinaliai priešinga. Neretai į mūsų vertinimu rimtas situacijas pažvelgiama pernelyg nuolaidžiai“, kalbėjo Kauno apskrities VTAS patarėja Raseiniuose Valerija Jankauskienė.

Anot specialistų, pasitaiko, kad pedagogams atvejis pasirodo kasdieniškas, tiesiog eilinis nepilnamečių apsikumščiavimas. Bet įsigilinus paaiškėja ir kiti, šį elgesį iššaukę šeimos patiriami sunkumai. Gal šeimai reikalinga pagalba arba bus inicijuota pagalba vaikui.

Jeigu vaikas nesijaučia saugus šeimoje, nepatenkinami jo baziniai poreikiai, grįžęs namo išgyvena baimę, nieko keista, kad mokymasis jam nėra toks svarbus, o pykčiu išreiškia neviltį.

V. Jankauskienė pakvietė labiau pasikliauti bendradarbiavimu, bendrai sprendžiant vaiko patiriamus sunkumus arba aiškinantis pasikeitusio elgesio priežastis.  

Tarpinstituciniame pasitarimas tema Bendradarbiavimo su švietimo įstaigomis trukdžiai ir problemos aptarti ir kiti aktualūs klausimai: duomenų apie nepilnamečius apsauga, pokyčiai vaiko apsaugos srityje ir kt.

Socialiniai partneriai atskleidė priežastis, dėl kurių vilniečių šeimoms, auginančioms vaikus, prireikia specialistų pagalbos

Per pastarąjį mėnesį Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistės suorganizavo 8 susitikimus su socialiniais partneriais, dirbančiais 21 Vilniaus miesto seniūnijoje – atvejo vadybininkais ir socialiniais darbuotojais.  Siekiant dar kokybiškiau padėti sunkumų patiriančioms šeimos, susitikimo metu sutarta, kad į šeimas, kurios žinomos jau ne vienerius metus, kartais būtų tikslinga mobiliosios komandos specialistams važiuoti kartu su atvejo vadybininkais, nes jie šeimas pažįsta geriau.

„Iki šių metų sausio pradžios su šeimomis mobiliosios komandos specialistai dirbdavo 14 dienų, dabar terminas pratęstas iki 30 dienų. Per šį laikotarpį šeima iš esmės nepakeičia savo gyvenimo būdo, žalingų įpročių. Pagrindinė mūsų užduotis – paskatinti šeimą priimti specialistų pagalbą, motyvuoti šeimą žengti pirmuosius žingsnius keitimosi link“, – sako mobilios komandos psichologė Eglė Belanoškienė.    

Pasak psichologės, net ir pasibaigus mobiliosios komandos darbo terminui yra svarbu, kaip šeimoms sekasi vykdyti išsikeltus įsipareigojimus, ar rekomenduota pagalba tikrai padėjo. O tai galima sužinoti tik iš specialistų, lydinčių šeimą tol, kol joje įvyks teigiami pokyčiai, ir, svarbiausia, vaikams taps saugu sugrįžti į šeimą.

Susitikimo metu aptartos ir pagrindinės Vilniaus mieste gyvenančių šeimų problemos. „Pastebėjome, kad žalingai alkoholį vartoja tie asmenys, kurie vaikystėje patys patyrė įvairių formų smurtą: fizinį, seksualinį, psichologinį, nepriežiūrą. Problemos linkusios pasikartoti, perduodamos iš kartos į kartą. Kodėl motinos atsisako, palieka savo kūdikius? Dažna to priežastis – patirtas smurtas iš vaiko tėvo. Deja, tuomet vaikas tampa nebemielas, kelia blogus prisiminus. Dirbdami su šeimomis dažnai stebime suaugusiuosius, kurie ne tik kad nepripažįsta savo kaltės dėl netinkamo gyvenimo būdo, priklausomybių, bet ir permeta kaltės naštą ant savo vaikų, aplinkos, institucijų. Jeigu tenka dirbti su aukštesnio visuomeninio statuso šeimomis, dažniausiai susiduriame su ilgą laiką slėptomis problemomis, jų neigimu“, – vardija Vesta Mintaučkienė, mobiliosios komandos specialistė, dirbanti su priklausomybių turinčiais asmenimis.          . 

Siekiant dar kokybiškiau padėti sunkumų patiriančioms šeimos, susitikimo metu sutarta, kad į šeimas, kurios žinomos jau ne vienerius metus, kartais būtų tikslinga mobiliosios komandos specialistams važiuoti kartu su atvejo vadybininkais, nes jie šeimas pažįsta geriau. „Būna, kad jau pirmą kartą atvykę mobiliosios komandos specialistai užmezga artimesnį ryšį nei socialinis darbuotojas, ilgą laiką lankantis šeimą. Tuomet mes padedame šeimai susidraugauti su jų socialine darbuotoja arba, priešingai, socialinis darbuotojas, seniai pažįstantis šeimą, padeda mums pažinti tikrąjį šeimos veidą: papasakoja apie šeimos stiprybes, silpnybes, atskleidžia, kada šeima manipuliuoja, mėgina išsisukti“, – sako psichologė E. Belanoškienė.    

Socialiniai partneriai aptarė ateities bendradarbiavimo galimybes dėl platesnio paslaugų teikimo ne tik suaugusiems šeimos nariams (pavyzdžiui, socialinis darbuotojas paslaugos gavėją galėtų palydėti į Respublikinį priklausomybės ligų centrą), bet ir paslaugų trūkumo vaikams, paaugliams, kitiems artimiesiems.

Iškeltas klausimas dėl pagalbos teikimo neįgaliesiems, kitakalbiams. Mobiliosios komandos specialistai pastebi, kad Vilniaus mieste itin trūksta psichologo konsultacijų lenkų kalba, pagalbos neįgaliųjų ar kitataučių vaikams.  

Migrantų vaikai mokėsi atpažinti emocijas, tėvams priminta, kodėl tai svarbu

Ruklos (Jonavos r.) pabėgėlių priėmimo centre gyvenantys vaikai šiandien susipažino su pagrindinėmis emocijomis ir risdami emocijų kubą mokėsi jas atvaizduoti.

„Mūsų tikslas buvo vaikams suprantama kalba papasakoti, kokios yra bazinės emocijos, išmokti jas atpažinti ir įvardinti. Nėra gerų ar blogų emocijų – yra priimtini ir nepriimti būdai jas išreikšti. Pabandėme paaiškinti, kodėl svarbu įvardinti sau su kokia emocija susidūrėme ir padiskutuoti, kaip ją išreikšti neskaudinant kitų“, – kalbėjo su vaikais bendravusi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja ir psichologė Neringa Martišienė.

Vaikai sužinojo, kad išgyventi tiek teigiamus, tiek ir neigiamus jausmus yra normalu, o visos emocijos – reikalingos. Taip pat mes negalime pasirinkti emocijų, galime tik išmokti su jomis teisingai elgtis. Šurmulinga įvairiakalbė kompanija drąsiai pasidavė provokacijai atspindėti tam tikras emocijas, rideno emocijų kubą ir veidukais bei rankų pagalba vaizdavo pyktį, liūdesį, džiaugsmą, baimę ir kt. 

Tuo pat metu vykusiame susitikime su tėveliais Kauno a. VTAS patarėja Regina Klevinskienė paragino suaugusiuosius plėsti savo žinias apie emocinį vaiko pasaulį. Specialistė pastebėjo, kad vaikai nesupranta, kodėl patiria vienokius ar kitokius jausmus, todėl būtent tėvų pareiga išmokyti mažuosius kuo anksčiau susitikti su savo jausmais, išreikšti juos, kad ir kokioje sudėtingoje situacijoje šiuo metu šeimos yra atsidūrusios. „Antraip įgūdžių stygius gali peraugti į tokius sunkumus kaip nerimas, perdėtas drovumas, o gal agresija ir pan.“, – perspėjo pašnekovė.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko artimą ryšį su Ruklos pabėgėlių priėmimo centre laikinai gyvenančiomis šeimomis: naujai atvykstančios grupės žmonių supažindinamos su vaiko teisių sistema mūsų šalyje, padedama rasti atsakymus į aktualius klausimus. Neretai mums įprasti dalykai migrantams yra naujiena, šeimos žingeidžios, ypač vaikus liečiančiais klausimais. Itin daug dėmesio skiriama bendrystei su vaikais, neretas tik atvykęs į mūsų šalį sužino, kad turi teisę į savo nuomonę ir daug kitų teisių bei pareigų.

Šiuo metu Centre gyvena apie tris dešimtis šeimų iš Tadžikistano, Čėčėnijos, Irano, Irako, Baltarusijos, jose auga per septyniasdešimt vaikų.   

 

Laikinas apgyvendinimas šeimos krizių centruose – galimybė išsaugoti šeimą

Šiais metais vaiko teisių apsaugos sistemoje įvyko keli esminiai pokyčiai, leidžiantys užtikrinti ne tik vaiko, bet ir visos šeimos gerovę ir poreikius. Vienas svarbiausių pokyčių – laikinosios priežiūros įgyvendinimas, kuomet nesaugioje aplinkoje atsidūrusį vaiką nesiekiama atskirti nuo jo tėvų, o stengiamasi sudaryti tinkamas sąlygas šeimai koreguoti savo elgesį, ugdyti  socialinius ir tėvystės įgūdžius bei pasirūpinti vaikų interesais apsigyvenant saugioje aplinkoje. Vaiko teisių apsaugos specialistai tikina, kad laikinas šeimos apgyvendinimas šeimos krizių centruose, nesant galimybės apsistoti pas giminaičius ar kitus artimus asmenis, teikia optimistiškų vilčių.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Andželikos Vežbavičiūtės, nuo šių metų pradžios įsigaliojus pokyčiams vaiko teisių apsaugos sistemoje, kai laikinoji vaiko priežiūra su tėvais ar vienu iš tėvų gali būti įgyvendinama šeimos krizių centre, Kauno mieste startavo gana sėkmingai. Nuo šių metų pradžios Kauno miesto VTAS specialistai inicijavo laikinąją priežiūrą šeimos krizių centruose septynioms šeimoms.

„Gavę pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo vaiko teisių apsaugos specialistai, nuvykę į šeimos namus ir išsiaiškinę, jog būtina užtikrinti vaiko apsaugos poreikį, kaip vieną iš pagalbos būdų siūlo laikiną apgyvendinimą šeimos krizių centre, jeigu nėra galimybės apsistoti pas šeimai artimus asmenis. Tokio apgyvendinimo tikslas – neatskirti vaiko nuo artimiausių šeimos narių bei stengtis, kad esama krizinė situacija būtų sprendžiama racionaliai, nedarant dar didesnės žalos vaiko psichologinei ir emocinei būsenai“, – pabrėžia A. Vežbavičiūtė.

Kauno mieste šiuo metu veikia du krizių centrai, teikiantys laikino apgyvendimo paslaugas šeimoms, atsidūrusioms krizinėse situacijose.

Dažniausi šeimos krizių centrų gyventojai – mamos su vaikais, bet pasitaiko ir išimčių

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai mini pozityvius pavyzdžius, kai krizių centruose apsigyvenusios šeimos gavo paspirtį keisti savo gyvenimo būdą teigiama linkme.

„Vienas įsimintiniausių atvejų, kai šeimos krizių centras tapo laikinais namais tėčiui ir sūnui. Daugelis yra linkę manyti, kad laikino prieglobsčio tenka ieškoti tik mamoms su vaikais, tačiau šį kartą mums teko padėti tėčiui, kuris, nors ne kartą suklupęs, siekia išsaugoti artimus santykius su savo mažamečiu sūnumi. Specialistų priežiūra, tvarkinga ir jauki aplinka leido šiems dviems žmonėms susivokti, kad teigiamus pokyčius gali inicijuoti tik asmeninės pastangos, abipusė pagalba ir noras keistis“, – teigia Kauno m. VTAS vyr. specialistė Dalia Drungelienė.

Anot D. Drungelienės, vienas ryškiausių bruožų, atspindinčių tėvišką meilę sūnui minėtoje šeimoje – nuoširdus tėvo noras ir pastangos rūpintis savo atžala. Nors, kaip pastebi specialistė, vyrui vis dar trūksta tėvystės ir socialinių įgūdžių, bet kasdienis ritualas – ryte, prieš pamokas mokykloje vaikui paruošti pusryčiai ir šaldytuve palikta dėžute su priešpiečiais – vienas iš požymių, bylojančių apie teigiamus pokyčius.

Laikinoji vaiko priežiūra – raginimas tėvams keisti savo būdą ir įpročius

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Inga Grybauskienė pasakoja apie besilaukiančią moterį, šiuo metu su dar dviem mažamečiais vaikais laikinai apsistojusią šeimos krizių centre. Pasak specialistės, įvertinus vaikų situaciją šeimoje, mamai buvo pasiūlyta su vaikais persikelti į saugią aplinką, kad tiek augantys mažamečiai, tiek gimsiantis kūdikis nebūtų atskirti nuo savo šeimos, bet turėtų galimybę augti ir vystytis jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

„Ši mama turi įvairių problemų, kurios atsirado tiek iš ankstesnės gyvenimo patirties augant vaikų globos namuose, tiek neturint įgūdžių, kaip tinkamai rūpintis pačia savimi, savo vaikais ir namų aplinka, dėl šiandieninių žalingų įpročių ir elgsenos. Bet gyvenimas šeimos krizių centre suteikia vilčių, kad situacija pagerės. Nuolatinė šeimai teikiama pagalba, priežiūra, drausmė ir patarimai, kaip reikėtų rūpintis mažamečiais, tvarkytis buityje ir keisti savo gyvenimo būdą leidžia manyti, kad mama ateityje gebės puoselėti savo šeimos gerovę“, – tikisi I. Grybauskienė.

Specialistės teigimu, nesaugioje aplinkoje atsidūrusius vaikus kartu su kitais šeimos nariais siekiama laikinai apgyventi šeimos krizių centre, kai yra įžvelgiamas tėvų, ar vieno iš jų, noras keistis ir rūpintis savo atžalomis, bet yra stokojama tam tikrų įgūdžių tai įgyvendinti. Pastarosios šeimos istorija, kai namuose vyravo smurtas ir barniai, privertė mamą pasirinkti – ar toliau rizikuoti vaikų sveikata ir gerove, ar ryžtis rimtam žingsniui pokyčių link.

„Aš dėl savo vaikų padarysiu viską“, – mamos, supratusios, kad kelio atgal nėra, žodžius įvardijo vyr. specialistė I. Grybauskienė.

Vaikui namuose ir aplinkoje, kur jis būna, turi būti užtikrintas saugumas – už tai atsakingi tik suaugusieji

Vaiko teisių apsaugos specialistai pranešimų apie cheminėmis medžiagomis apsinuodijusius ar kitaip buityje nukentėjusius vaikus gauna kasmet po kelis. Visada tai sukelia nerimą ir susirūpinimą – ar visuomet suaugusieji tinkamai namuose elgiasi su medikamentais, buities bei statybine, žemės ūkio chemija, ar yra dėmesingi vaikams, kad jiems į rankas nepatektų tikrai ne vaikams skirti daiktai.

Namie vaistai turi būti laikomi saugiai ir nepasiekiami vaikams

,,Teko bendrauti su vaiko mama, kuri nieko blogo nenorėdama pati padavė paaugliui vaistų pakuotę, kad jis išgertų vieną piliulę. Vaikas, nesuprasdamas vaistų vartojimo subtilybių, išgėrė tiek, kiek rado pakuotėje. Apsinuodijusį paauglį teko gelbėti medikams. Laimė, kad viskas baigėsi gerai“, – vieną tokių istorijų pasakoja Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistės.

Pasak medikų ir vaiko teisių gynėjų, medikamentai bet kuriuose namuose turi būti padėti vaikui neprieinamoje vietoje, geriausia – užrakinti. Be medikų ir tėvų priežiūros vaikui negali būti pasiekiami net taip vadinami papildai ir vitaminai.

Ypač saugi aplinka turi būti ten, kur auga maži vaikai, kad jų dėmesio nepatrauktų spalvotos piliulės, ryški vaistų pakuotė. Jeigu vaikas mažas, suaugusiems skirtų vaistų net ir maža dozė gali būti labai pavojinga.

Šiaulių apskrities VTAS patarėja Edita Pleškaitė sako, kad tėvai neturėtų net ir paaugusiems vaikams duoti ne vaikams skirtų vaistų, tokia savigyda gali turėti liūdnų pasekmių, vaikui neišrašyti ar gydytojo nepaskirti vaistai vaikui gali būti labai pavojingi.

Su cheminėmis medžiagomis reikia elgtis saugiai ir atsakingai – saugoti šeimą nuo bet kokių nelaimingų atsitikimų

Šiaulių apskrities VTAS patarėja atsimena ir kitą atvejį, kuris privertė suklusti ne vieną specialistą. ,,Namus remontavo statybininkai, jie, o gal namų šeimininkai, dažų skiediklį supylė į limonado buteliuką. Iki didelės nelaimės mažai trūko – galvodamas, kad tai limonadas, mažametis atsigėrė pavojingo skysčio“, – pasakoja Šiaulių apskrities VTAS patarėja Edita Pleškaitė.

Yra pasitaikę atvejų, kai sodo pavėsinėje suaugusieji padėjo į limonado buteliuką supiltus degalus. Nuo vasaros žaidimų ir darbų sukaitęs ir ištroškęs paauglys pamatė limonado buteliuką ir apsidžiaugė, nė nesusimąstydamas siurbtelėjo benzino. Vėlgi, laimė, vaikas greit suprato, kad tai nėra limonadas ir išgėrė vos kelis lašus nuodingo skysčio, tačiau ir tuo atveju neapsieita be medikų pagalbos.

Pašnekovei antrina ir medikai – jokiu būdu ne maisto medžiagų negalima pilti į maisto tarą ar indus (butelius, puodelius, stiklainius, ąsočius, uogienių ir konservų indus) nes tai nesaugu vaikams ir visai šeimai, mat apgaulingas vaizdas gali suklaidinti visus.

Kita grėsmė mažiems vaikams – trąšos ir kitokios cheminės medžiagos, kurios yra granulių formos. Jos primena saldainius ir, būna, vaikai, ypač maži, jomis apsinuodija.

Išvenkime klaidų, kurių ištaisyti neįmanoma

Visuose namuose yra elektros prietaisų. Tėvai turi užtikrinti, kad vaikams namie būtų saugu, elektros prietaisai tvarkingi, jokiu būdu negalima savamoksliškai  jų remontuoti ar palikti lengvai pasiekiamus vaikams. Gaila, bet tokių skaudžių įvykių būna, kai mažieji nukenčia palietę  bet kaip, tai yra nesaugiai,  sujungtus laidus, kai vaikams pasiekiami karšti lygintuvai, plaukų tiesintuvai.

Kita grėsmė – karšti skysčiai, lengvai pasiekiami vaikams. Kaip ne kartą yra minėję medikai, tradicinė mažų vaikų nusideginimo situacija – ant stalo krašto padėtas karšto gėrimo puodelis ar kitas indas, vos vaikščioti pradėjęs mažylis smalsus, jis griebia puodelį ir .... Gydymas tokiais atvejais būna ilgas ir sunkus. Neretai mažyliai, net nevaikštantys kūdikiai nukenčia, kai suaugęs žmogus ant vienos rankos laiko mažylį, o kitoje rankoje – karšto gėrimo puodelį. Tereikia sekundės, kad vaikiukas rankute pasiektų puodelį ir jį truktelėtų. Net ir pasveikęs vaikas tokių traumų pasekmes jaus visą gyvenimą – lieka randai.

,,Aplinka vaikams visada turi būti saugi. Už tai atsakingi tik suaugusieji: tėvai, globėjai, asmenys, kuriems vaikai patikėti. Aplinka – tiek namie, kambariuose, tiek lauke, ūkiniuose pastatuose, vaikų laisvalaikio vietose turi būti saugi vaikams, o maži vaikai negali būti paliekami be priežiūros“, – sako Šiaulių apskrities VTAS patarėja Edita Pleškaitė.

Profesionalus pokalbis su vaiku padeda atverti ilgai slėptą tiesą

Vaiko nuomonė lemiama nustatant gyvenamąją vietą, bendravimo su besiskiriančiais tėvais tvarką, imantis veiksmų dėl galimo smurto arba prievartos ir kt. Neretai girdime vaiko teisių specialistus kaip argumentą sakant išklausyta vaiko nuomonė. Po šiais paprastais žodžiais slypi itin sudėtingas procesas, kurio tenka mokytis ir teoriškai ir praktinėmis žiniomis dalijantis.

Empatija – pirmas žingsnis į pasitikėjimą

Vienareikšmio atsakymo, kaip krizinėje situacijoje ir per trumpą laiką įgyti vaiko pasitikėjimą, paskatinti atverti skausmingas patirtis – nėra. Tokia formulė, deja, neatrasta, o kiekvienas pokalbis labai individualus. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Sigita Mockienė įsitikinusi, kad sėkmei įtakos turi labai daug aplinkybių: pašnekovo amžiaus, raida, spėjama arba diagnozuota negalia ir, žinoma, specialisto pasirengimas.

Psichologė Vaida Galkonataitė siūlo pirmiausiai pabandyti pasijusti kalbinamojo vietoje. Kaip patys reaguotume į klausimą, kurį užduodame? Ar norėtume dalytis labai asmeniškais išgyvenimais su pirmą kartą matomu žmogumi?  Ar jaučiame, kokia įtampa ir nerimas tvyro?  Kiek savyje empatijos turime? 

„Tik tinkamai atliepus emocijas, veiksmingos kitos komunikacijos formos ir būdai, kuriais pasinaudojus gali būti išklausyta ar užfiksuota vaiko nuomonė, būsena. Visada siūlyčiau išbūti su vaiko emocijomis, kad ir kiek laiko stigtų“, – kalba psichologė.

Empatija yra bet kokio amžiaus žmonių sėkmingo bendravimo pagrindas. Gebėjimas suprasti kitą žmogų, atsidurti jo vietoje, pajusti jo jausmus – nepamainomas pagalbininkas.  Ši viena geriausių žmogaus savybių su vaikais dirbančiam specialistui būtina.

Sumažinus emocijų, daugiau vietos logiškiems sprendimams

Dėl nestandartinių situacijų vaiko emocijos sustiprėja. Su juo bendraujančiam asmeniui labai svarbu išmanyti, kaip suvaldyti emocijas ar net nuslopinti protrūkį.

Patariama megzti ryšį per žaidybinį bendravimą, o atpalaidavus vaiką, pamažu galima pereiti ir prie klausimų apie rimtus dalykus. Tam puikiai pasitarnauja piešimas. Nors ir koks naivus gali atrodyti į sudėtingiausias situacijas reaguojantiems specialistams pasiūlymas visada su savimi turėti popieriaus lapą ir pieštukų – ir tokios priemonės praverčia.

„Itin informatyvus šeimos piešinys. Klausiame vaiko: ką iš piešinyje pavaizduotų šeimos narių paliktų saugoti šuns, jeigu visi nuspręstų važiuotų prie jūros? Klausimas paaugliui: ką vestumeisi į kino filmą, jeigu turėtum tik vieną laisvą bilietą? Atsakymas  netiesiogiai, bet sako mus, koks yra vaiko santykis su konkrečiu žmogumi ir mes jau turime šiek tiek daugiau informacijos“,  –įsitikinusi psichologė.

Žaidžiant gauti atsakymai, tvirtina praktiškai dirbantys vaiko teisių specialistai, kur kas patikimesni, nei taip arba ne. S. Mockienė pastebi, kad dalyvaudamas tokiame procese vaikas nesupranta apie save kalbantis, bet savo būseną atskleidžia. Per žaidimą, tarsi projektuoja savo gyvenimą ir patyrimus, jie tikri, nuoširdūs.   

Neįgalus vaikas atidesnis verbalinei kalbai

Atkreiptinas dėmesys, kad ypač jauriai kito žmogaus emocijomis persiima turintys protinę arba psichinę negalią, atidus turi būti kalbinantis vaiką su nediagnozuotu, bet įtariamu sutrikimu.

„Pokalbis su protinės negalios paliestu vaiku nėra kažkoks kitoks, – atsako psichologė. – Tačiau čia labai svarbu kontroliuoti savo neverbalinę kalbą: veido išraišką, gestus. Gal protinę negalią turintis ne visada nepajėgus klausimo turinio suprasti, tačiau jis tikrai suvokia, ką kūno kalba sako. Vaikai apskritai labiau linkę pasikliauti neverbaline kalba“.

Pastebėtina, kad su protine ar psichine negalia vaikas mažiausiai geba meluoti ar manipuliuoti. Tarkim autizmu sergantis pasako, kad jam trenkė, tai taip ir buvo, nes šie vaikai mažiau kūrybingi, meluoti negeba, o štai šizofrenija sergančio mažojo kalbėjimas gali būti manipuliatyvus ir t.t.

Vaiko teisių specialistai liudija, kad patiriantis smurtą ar išnaudojamas vaikas linkęs pateisinti tėvus, meluoti apsaugodamas juos. Neretai sunku atskirti, kur vaiko nuomonė, o kur suformuota, įteigta tėvų. Tik paauglystėje viskas keičiasi, kyla pyktis, pasipriešinimas, ateina suvokimas, kad taip negali būti.

Išmanyti viską ir reaguoti greitai mokosi nuolat

Vaiko gerovės srityje dirbantieji turi išmanyti teisę, psichologiją, kaip supratome, reikalingos bent minimaliausios žinios apie protinę, psichinę, kūno negalią – tai padeda orientuotis nebūnant mediku, kas be ko – pasižymėti ypatingomis asmeninėmis savybėmis.

Nė vienas neišsivers ir be daugybės specifinių išaiškinimų, reikalingų priimti teisingą sprendimą ir akimirksniu. Pavyzdžiui, kaip esant būtinybei liesti vaiką jam papildomo streso nesukeliant ir kt.

Šios žinios specialistams padeda rasti lengvesnį kelią į vaiko širdį, o kartu ir apsaugoti juos nuo galimų kančių šeimoje. Mokymai vyksta nuolat, o patirtis ateina per konkrečias situacijas.

Laikomasi nuostatos, kad vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais. Šią teisę įtvirtina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

 

Praeitais metais Lietuvoje veikiantys globos centrai kompleksinę pagalbą suteikė daugiau kaip 5 su puse tūkstančio vaikų

Per 2019 metus Globos centrai Lietuvoje kompleksinę pagalbą suteikė 5532 vaikams. Įvairios paslaugos Globos centrų tikslinei grupei teiktos daugiau kaip 130 tūkst. kartų.

Vykdant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos koordinuojamą Europos Sąjungos projektą, 2019 metais į Globos centrų plėtrą ir paslaugų kokybę Lietuvoje investuota 2 mln. 546 tūkst. eurų. Didžioji šios sumos dalis, 1 mln. 804 tūkst., skirta darbuotojų darbo užmokesčiui. Taip pat gerintos darbuotojų darbo sąlygos ir infrastruktūra, kelta darbuotojų kvalifikacija ir paslaugų kokybė.

Projekto vadovė Rugilė Ladauskienė pabrėžia, kad Globos centrų tikslas – ištiesti pagalbos ranką vaikams, kurių šeimos išgyvena krizę ir asmenims ar šeimoms priglaudusiems be tėvų globos likusius vaikus. Projekto pagalba gerinama globos centrų paslaugų kokybė ir prieinamumas.

„Anksčiau, kol nebuvo Globos centrų, šeimos ir vaikus priglaudę asmenys buvo paliekami patys spręsti savo problemas. Gerėjant Globos centrų veiklai, dabar kiekvienas budintis globotojas, globėjas (rūpintojas), įtėvis globos centruose turi teisę ir galimybę gauti koordinuojamą pagalbą. Jiems priskiriami globos koordinatoriai, kurie įvertina kokios konkrečiai pagalbos reikia ir rūpinasi, kad ji būtų suteikta kuo greičiau ir kokybiškiau“, – sako R. Ladauskienė.

Tačiau R. Ladauskienė pabrėžia, kad be problemų neapsieinama. Pasak jos, didžiausia kliūtis gerinant Globos centrų paslaugų kokybę ir prieinamumą yra netinkamas kai kurių savivaldybių požiūris.

„Yra nemažai savivaldybių, kurios į Globos centrų veiklą vis dar žiūri pro pirštus:  mokamas darbui neadekvatus užmokestis budintiems globotojams, nepakankamai dėmesio skiriama budinčių globotojų ir globėjų paieškai, vaikai, kurių poreikis - natūrali šeimos aplinka, vis dar apgyvendinami krizių centruose“, –  sako R. Ladauskienė.

Globos centras - tai socialinių paslaugų įstaiga, kuri teikia ir organizuoja paslaugas bei pagalbą globojamiems, įvaikintiems vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams; įtėviams, budintiems globotojams; bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams; globėjams (rūpintojams) susijusiems ir nesusijusiems giminystės ryšiais su globojamu vaiku; šeimynų dalyviams. Šiuo metu Lietuvoje yra 66 Globos centrai.

Globos centrų veikla

Budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) paieška. Globos centrai rūpinasi, kad kiekvienam vaikui, kuriam reikalinga laikinoji ar nuolatinė globa, būtų surasti geriausiai jo interesus ir poreikius atitinkantys budintys globotojai, globėjai (rūpintojai).

Konsultacijos ir informavimas norintiems rūpintis vaiku. Globos centrai teikia informaciją ir konsultacijas ketinantiems tapti budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), įtėviais ar ketinantiems steigti šeimyną.

Mokymai būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir jų pasirengimo vertinimas. Pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa (GIMK) globos centrai rengia mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams.

Atestuoti GIMK programos mokytojai taip pat teikia išvadas dėl asmenų pasirengimo prižiūrėti, globoti ir įvaikinti vaikus.

Socialinių – psichologinių konsultacijų teikimas. Globos centrai padeda budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų), globėjų giminaičių, įtėvių šeimoms sukuriant ir palaikant saugius ir patvarius tarpasmeninius santykius, sprendžiant psichologines asmenybės ir ugdymosi problemas, stiprinant gebėjimą bendrauti, psichologinį atsparumą, vaikų saugumą.

Kitų reikalingų specialistų konsultacijos. Esant reikalui, globos centrai organizuoja savanorių, logopedų, specialiųjų pedagogų, teisininkų ar kitų specialistų pagalbą į krizę patekusioms šeimoms ir asmenims, priglaudusiems be tėvų globos likusius vaikus.

Socialinių ryšių su biologine vaiko šeima palaikymas. Globos centrai tarpininkauja vaikui ir jį priglaudusiai šeimai užmezgant ir palaikant kontaktą su biologine vaiko šeima ir artimaisiais.

Globos koordinatoriaus pagalba. Globos centrų specialistai, bendradarbiaudami su vaiku bei vaiką priglaudusia šeima, kartu ieško veiksmingų problemų sprendimo būdų (vaikų auklėjimo, ugdymo, sveikatos priežiūros, buities tvarkymo, konfliktų sprendimo klausimais) ir kartu sudaro pagalbos šeimai veiksmų planą.

Savitarpio pagalbos grupių organizavimas. Globos centrai organizuoja grupines diskusijas, skirtas šeimoms, globojančioms vaikus, globėjams giminaičiams, įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams.

Mokymai bei konsultacijos bendruomeninių globos namų darbuotojams. Globos centrai organizuoja individualias ar grupines konsultacijas socialiniams darbuotojams, tęstinius mokymus, veda savitarpio pagalbos grupes, esant galimybei – teikia pagalbą.

Laikino atokvėpio paslaugos. Globos centrai organizuoja ir (ar) teikia laikino atokvėpio paslaugas budintiems globotojams, esant poreikiui bei galimybėms – ir globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, šeimynos dalyviams.

Augant nepilnamečių nusikalstamumui vaiko teisių gynėjai pateikia priežastis ir patarimus tėvams

Visais laikais nepilnamečiai daro nusikaltimus taip siekdami įsitvirtinti draugų būryje, ieškodami savęs ar trūkstant užimtumo. Vaiko teisių apsaugos specialistai pateikia priežastis, dėl kurių nepilnamečiai asmenys daro nusikalstamas veikas ir būdus, kaip tam užkirsti kelią.

„Paprastai nebūna vienintelė priežastis, dėl kurios vaikai daro nusikaltimus, tai dažniausiai yra kelių priežasčių pasekmė. Kalbant norisi išskirti tokias jų galimo elgesio priežastis kaip užimtumo stoka, maištavimas, nepakankamas tėvų dėmesio ir laiko jiems skyrimas. Pastebėta, kad nuolatiniai barniai, konfliktai šeimoje, įstatyminių vaikų atstovų nesugebėjimas sukurti geros atmosferos namuose taip pat turi įtakos nepilnamečių nusikalstamos veikos vykdymui“, – priežastis vardijo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Klaipėdos mieste Inga Česė.

Kaip teigia I. Česė, dažniausiai nusikaltimus darantys vaikai turi emocinių, elgesio ar psichinių sutrikimų. Yra ir tokių vaikų, kurie darydami nusikalstamas veikas jaučiasi nebaudžiami, žino, kad jie nuo atsakomybės bus atleisti dėl jų amžiaus. Be to, neretai nusikaltimai vykdomi impulsyviai, iš anksto nepagalvojus apie pasekmes, galbūt net nesuvokiant veiksmų pavojingumo, baudžiamumo.

Vaikai, kurie augdami patiria socialinius sunkumus, neretai jaučiasi beverčiai, mano nieko negalintys padaryti gerai. Menka savivertė, nesugebėjimas įsilieti į bendraamžių grupę, populiarumo tarp bendraamžių bei nuolatinės artimos draugystės stoka – pagrindiniai socialinių sunkumų kriterijai. Norėdami visiems įrodyti, kad yra priešingai, vaikai lengviau įsitraukia į kompanijas, kurių narių vertybės ir normos dažnai peržengia moralės bei įstatymų ribas, ir tuo pačiu dažniau patenka į teisėsaugos akiratį.

„Paauglystėje yra būdingas tam tikras nuo normos nukrypstantis elgesys. Tačiau viskam turi būti ribos. Tėvai turėtų tinkamai rūpintis savo vaikais, domėtis jų veikla, draugais, kuo daugiau kalbėtis. Pastebėjus nusižengimus nebausti, nes baudimas neduoda jokių rezultatų. Nepilnamečiai tik pasijaučia nesuprasti, kodėl kažkas gali reguliuoti jiems, kaip elgtis, jeigu jie elgiasi taip, kaip patinka. Tokiais atvejais, kai nerandama bendros kalbos, tėvams patariama geriau iškart kreiptis į specialistus – psichologus, vaiko teisių gynėjus“, – sakė I. Česė.

Naujausiais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pastaruoju metu išaugo nepilnamečių įvykdytų nusikaltimų skaičius. Vyrauja smurtas artimoje aplinkoje, vagystės, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Atvejai, kai nepilnamečiams yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – nėra dažnas reiškinys. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, uostamiestyje per metus suimami vidutiniškai 2-3 nepilnamečiai.

Kai nepilnamečiai nėra sulaukę baudžiamosios atsakomybės amžiaus, t. y. 16 metų (atskirais atvejais – 14 metų), arba administracinės atsakomybės amžiaus (16 metų), skiriama minimali priežiūra. Tai yra tam tikrų minimalių priemonių sistema, kurią per Vaiko gerovės komisijas taiko savivaldybės. Tačiau kai kuriose savivaldybėse iškyla problema, kad nepilnamečiams nėra galimybių keisti savo elgesį ir socializuotis. Trūksta tinkamų priemonių ir įrankių, pavyzdžiui, kursų, konsultacijų specialistų, užimtumo centrų ir pan.

Pagal baudžiamojo proceso kodeksą nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai. Suėmimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – tų pačių teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas ar kitos apylinkės teismo arba to teismo kitų teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės.

Primename, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka prevencinį darbą, teikia pagalbą šeimai, informuoja apie galimus problemų sprendimo būdus, todėl šeimos nariai raginamos neslėpti esančių problemų šeimoje ir nedelsiant kreiptis į specialistus.

 

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

Tarnybos veiklos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X
// $( document ).ready(function() { // if($('body').hasClass('anglu')){ // } // });