AKTUALU

Nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktai

Karantino metu nelengva tiek vaikams, tiek ir tėvams – kyla daug iššūkių, emocijų. Pasikonsultuoti įvairiomis aktualiomis temomis galima ne tik su VTAS specialistais, bet ir pateiktais nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktais.

Sprendžiant tarpusavio nesutarimus specialistai ragina tėvus pirmiausiai galvoti apie vaiko interesus

Specialistams daugėja skambučių ir paklausimų elektroniniu paštu, kaip užtikrinti skyrium gyvenančių tėvų bendravimą su vaikais.

Iš tiesų, šiuo visiems sunkiu laikotarpiu kyla daug nerimo, įvairių svarstymų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Skyrium gyvenantys tėvai turi papildomų iššūkių, nes jie turi teisę ir pareigą auklėti savo kartu negyvenančius vaikus, su jais bendrauti. Su vaiku gyvenantiems tėvams kyla klausimai – ar galiu atsisakyti leisti tėvui / motinai bendrauti su vaiku karantino laikotarpiu, gal užtektų jiems pabendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, pan. Iš gautų pranešimų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje žinoma, kad tėvai vienašališkai priima sprendimus neleisti vaikams matytis su skyrium gyvenančiais tėvais.

Daugeliu atvejų tėvų teisė bendrauti su vaiku nustatyta teismų sprendimais, juose nustatyta tvarka, kaip skyrium gyvenantis tėvas / motina bendrauja su vaiku (laikas, vieta, dažnis). Net ir nesant teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, primintina, jog tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Abu tėvai turi teises ir pareigas auklėti savo vaikus ir sprendimus dėl vaiko priimti kartu. Pažymėtina, jog skirtingai nuo nepaprastosios padėties režimo, kurio metu būtų taikomi fizinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai, karantino metu nenustoja galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, tėvų teisės nėra varžomos, tačiau gali pasitaikyti įvairių atvejų, galinčių įtakoti ir teisę matytis su vaiku, jei situacijos patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo sąlygas - pvz., tėvai užsieniečiai negali atvykti į Lietuvą, grįžę iš užsienio tėvai turi izoliuotis, pan.

Natūralu, kad visi tėvai nerimauja dėl savo vaikų gerovės. Manome, kad būtent tėvai šiuo laikotarpiu gali ir turi rasti geriausiai jų šeimos situaciją atitinkantį sprendimą, saugodami savo ir vaikų sveikatą, veikti lanksčiai, ieškodami kompromisų bei svarbiausia - nepamiršti paties vaiko, jo jausmų, jog jis gali jaustis pamirštas, pan. Tėvai turi tikrai daug galimybių veikti lanksčiai – tiek gali susitarti dėl bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tiek dalintis vaiko priežiūra, nes šiuo laikotarpiu, esant apribotai ugdymo priežiūros veiklai bei nerekomenduojant vaikų priežiūros patikėti vyresnio amžiaus seneliams, svarbu, kad vaikai taip pat neprarastų tėvų dėmesio bei nuolatinės priežiūros, ypač turint omeny nuotolinio darbo įsipareigojimus, tad pasidalijimas vaiko priežiūra gali būti tinkama išeitis abiem tėvams.

Taip pat svarbu, kad tėvai nenustotų vykdyti įsipareigojimų dėl vaiko išlaikymo, finansinių sunkumų laikotarpiu tėvai kartu rastų išeičių ir kompromisų, kaip užtikrinti vaiko poreikius.

Kviečiame tėvus šiuo laikotarpiu elgtis sąmoningai, atsakingai bei susitelkiant į geriausių vaikui sprendimų paieškas.

LR Vaiko teisių kontrolieriaus informacija

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai duomenis renka iš įvairių registrų

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Aktyvūs moksleiviai neslepia – mokykloje ir namuose išgirsti jaučiasi ne visada

„Sunkiausia yra jaunimą prakalbinti, tačiau, pokalbį užmezgus, tik spėk gaudyti visų mintis“, – juokauja Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Burbaitė. Susitikime su Kalvarijos gimnazijos abiturientų aktyvu jaunimą prakalbinti nebuvo sunku, mezgėsi turiningas, abiem pusėms naudingas dialogas. Vaiko teisių specialistės Kalvarijos gimnazijos dvyliktokus pakvietė padiskutuoti, ar jų balsas girdimas  šeimoje, mokykloje, bendruomenėje.

D. Burbaitė atkreipė dėmesį, kad savo nuomonę moksleiviai neretai linkę nutylėti. „Kam kalbėti, jei vis tiek niekas neklauso, suaugusieji ne visada mūsų nuomonę priima kaip svarbią, išgirstais pasisakymais dalijasi vedėja.  Jaunimas atviravo, kad dėl šios priežasties dažnai nusišalina nuo pokalbių su vyresniaisiais“.

D. Burbaitė ir patarėja Kalvarijoje Erika Stankevičienė paragino jaunimą pasitikėti savimi, drąsiau reikšti nuomonę ir nevengti atvirai pasakyti, kaip jaučiasi, kada ji nuvertinama. Patarė visuomet kalbėtis su šeimos nariais, mokytojais ar kitais jiems svarbiais asmenimis atvirai, pagarbiai, ieškoti kompromisų.

„Moksleiviai puikiai įvardijo, ir aš juos palaikau, kad geriausias aptartų problemų sprendimas yra atvirumas ir pagarba kitokiai nuomonei. Šito dažnas dar turime mokytis“,  – kalba D. Burbaitė.

Vedėja taip pat pabrėžė, kad turėdama galimybę susitikti su jaunimu, paliečia aktualią smurto tematiką, primena apie galimą pagalbą. Pastebėjo, kad kaip įprasta, moksleiviai lengviausiai atpažįsta fizinį ir psichologinį smurtą, mažiau – nepriežiūrą. Susipažinta ir su rečiau sutinkama psichologino smurto atšaka – ekonominiu smurtu šeimoje. Vaikų teigimu, jie patys daugiausiai susiduria su patyčiomis, beje, pasak jų, pasitaiko, kad tyčiojasi ir suaugusieji.

Vaiko teisių specialisčių diskusijoje su jaunimu trumpai pristatyta vaiko teisių apsaugos sistema, veiklos vertybės ir pagrindiniai vaiko teisių apsaugos principai.

Atsakingos tėvystės išmokstama ir už įkalinimo įstaigos sienų

Įkalinimo įstaigos veikia Pravieniškėse, Alytuje, Marijampolėje, Kaune, Kybartuose ir kituose miestuose. Vien Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau nei tūkstantis vyrų. Dauguma iš jų už kalėjimo sienų paliko šeimą, vaikus.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai pradėjo susitikimus su tiksline Pravieniškių kolonijoje bausmę atliekančiųjų grupe – gilinamasi į tėvo ir vaiko ryšio užtikrinimo problematiką. Moksliškai pagrįsta, kad nuteistojo teigiami ir nuoseklūs santykiai su savo vaikais, šeima, yra reikšmingas nusikalstamumą mažinantis veiksnys. Tačiau, pasak vaiko teisių specialistų, pirmojoje vietoje yra vaiko interesų užtikrinimas, tėvų nukreipimas pozityvaus ryšio ir atsakingos tėvystės keliu. Nuteistųjų vaikams reikalingas išskirtinis dėmesys, tėvo įkalinimas juos padaro pažeidžiamus.

Susitikti su kalinčiu tėčiu tik vaikui sutikus

“Laisvės atėmimo vietoje esančių vyrų istorijos skirtingos. Jų santykio su vaiku galimybes lemia daugybė specifinių veiksnių: už kokį nusikaltimą nuteistas, ar bendravimui pritaria artimieji, koks ryšys su vaiku buvo iki laisvės ribojimo ir pan. Tačiau bendrąja prasme, jei aplinkybės leidžia, skatintume išlaikyti tėvo ir vaiko ryšį kalint”,   pabrėžia Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėja Regina Klevinskienė.

COVID – 19 situacijoje yra galimi bekontakčiai pasimatymai iki trijų valandų trukmės. “Atkreipiau vyrų dėmesį, kad vaikas negali būti pretekstu gauti susitikimą. Vaikas turi teisę, bet ne prievolę matytis su bausmę atliekančiu tėvu. Sprendimą bendrauti priima pats vaikas, dėl amžiaus ir brandos gebantis tai padaryti, Šis apsisprendimas vienareikšmiškai yra lemiamas”, – akcentuoja specialistė, pabrėždama tėvų pareigą padaryti viską, kad išlaikytų ryšį su vaiku,  arba atkurtų jau prarastą.

Nuteistiesiems ji patarė nuoširdžiai išnaudoti visas įstatymų ir įkalinimo įstaigos suteikiamas galimybes. Patarėja skatino nuteistuosius kiek įmanoma aktyviau dalyvauti savo vaikų gyvenime, nenusišalinti ir neatidėti santykių ateičiai, dalyvauti Pataisos namuose vedamuose efektyviosios tėvystės mokymuose, naudotis mediatorių pagalba atkuriant geriausius vaiko interesus užtikrinančius santykius su vaikų motinomis. 

Nuteistieji tėvai, pripažinę savo tėvystę,  turi teisę gauti informaciją apie vaikus, jų ugdymosi rezultatus, sveikatos rodiklius ir kitą su vaiku susijusią informaciją. Vaiko teisių specialistė ragina visuomenę neteisti tėvų dar kartą. “Jų nusižengimas įvertintas, jie jau atlieka bausmę, o teistumas nepanaikina tėvo statuso ir pareigos vaikui išlieka”, – akcentuoja R. Klevinskeinė.

Ieškos kelio į vaiko širdį rašys atvirą laišką

Specialistė atkreipė dėmesį, kad susitikime daugiausiai nusiskundimų nuskambėjo dėl gyvo kontakto trūkumo, galimybės paliesti, apkabinti vaiką dėl su Covid-19 susijusių ribojimų. Su šeima dabar bendraujama per apsauginį stiklą.

Dar vienas kalintiems tėvams aktualus klausimas: kiek ir ką apie juos turi žinoti vaikas? Ilgametės patirties turinčios specialistės nuomone, reikėtų tai aptarti su vaiko mama ir pagal vaiko brandą, jam suprantamai, paaiškinti apie artimojo nusižengimą, atliekamą bausmę. “Juk nuslėpti tokią žinią vargiai pavyks, netikėtai išaiškėjusi tiesa tik dar daugiau vaiką sutrikdys”, – pažymėjo R. Klevinskienė.

“Štai vienas jaunas vyras pasipasakojo, kad nuolat sulaukia iš sūnaus laiškų, berniukui viskas smalsu: ką tėtis valgo pietų, ką veikia, ar turi gerą draugą. Sakiau, kad ir jums turi būti įdomu, ką vaikas valgė, kaip mokosi, galiausiai, kaip jaučiasi dėl to, kad padarėte nusikaltimą. Čia pat, kalbantis su nuteistaisiais, ekspromtu gimė idėjos, kaip atnaujinti bendrystę su atžalomis. Entuziastingo palaikymo sulaukė mintis rašyti atvirą laišką sūnui, dukrai”, –  dalijasi pašnekovė.

Geri santykiai teigiamai veikia abi puses. Gitana Stasytienė, Kauno apskrities VTAS mobiliosios komandos priklausomybių ligų specialistė, akcentruoja, kad sklandūs tarpusavio santykiai tėvą skatina ir motyvuoja nekartoti savo klaidų, vaikui padeda nesijausti paliktu, suteikia saugumo. Emocinio santykio su tėvu nebuvimas,  ypač berniukams, turi neigiamą poveikį: net ir suaugę, jie jaučia liūdesį, pyktį, linkę atkartoti tėvų elgseną.

„Kitas klausimas, kiek patys vaikai ir tėvai nori palaikyti ryšį, kiek skaudžiai mažą žmogutį palietęs žinojimas, jog artimasis padarė nusikaltimą. Neretai tokiose situacijose galėtų padeti psichologas ar kitas specialistas. Nesivaržykime ieškoti pagalbos“, – pataria su sudėtingo likimo priklausomomis šeimomis dirbanti G. Stasytienė.

Pakeliui į laisvę mokosi būti tėvais

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriuje dirbanti psichologė Agnė Grušauskaitė išsako darbo patirtimi paremtas įžvalgas: vaikui ne taip svarbu, kur jo tėtis ir kokį nusikaltimą padarė, vaikui daug svarbiau žinoti ir jausti, kad tėtis jį myli. “Nuteistųjų vaikams būtinas ypatingas tėvų bei atitinkamų institucijų dėmesys ir rūpestis, nes tėvo įkalinimas neabejotinai kelia grėsmę jų gerovei”, – įsitikinusi A. Grušauskienė.

Pataisos namuose nuo šių metų vasario vykdoma Tėvystės įgalinimo laisvės atėmimo vietoje programa, kurios tikslas – stiprinti nuteistųjų tėvystės motyvaciją ir įgūdžius, suteikti reikiamų žinių apie vaiko raidą įvairiais amžiaus tarpsniais, informuoti apie vaiko ir tėvų teises. Skirtinguose sektoriuose vyksta Efektyviosios tėvystės mokymai, kuriuos organizuoja ir veda pataisos namų Resocializacijos skyrių komanda. Trečiajame sektoriuje mokymų ciklą baigė dvi nuteistųjų grupės. Surinkta ir darbą šiomis dienomis pradeda trečioji. 

Mokymai vyksta nedidelėse grupėse, nuteistieji dalinasi savo tėvystės patirtimi, klausimais, yra pateikiama profesionalų parengta informacija apie vaiko raidą, tinkamus vadovavimo vaiko elgesiui būdus.

Vyresniosios psichologės Agnės Grušauskaitės žodžiais, tokio formato susitikimai yra viena iš kertinių resocializacijos priemonių. Panašios programos sėkmingai įgyvendinamos daugelyje Norvegijos, Suomijos, Švedijos įkalinimo įstaigų.

“Pavyzdžiui, Haldeno kalėjime Norvegijoje, yra švietėjiško pobūdžio programa, paremta kognityvine psichologijos teorija. Ji apima tėvo vaidmens sampratą, vaiko poreikius įvairiuose raidos tarpsniuose  ir galimybes užtikrinti vaiko-tėvo ryšį tėvui kalint. Šie mokymai skirti nuteistiesiems, kurie turi arba rengiasi turėti vaikų ir yra motyvuoti gerinti savo ir vaikų santykius”, – pasakoja Resocializacijos skyriaus darbuotoja. 

A. Grušauskaitė atkreipia dėmesį, kad nuteistųjų tėvų psichosocialinė situacija yra specifinė: dauguma kalinčiųjų augo bet tėvo, yra patyrę prievartą, nepriežiūrą  savo šeimoje, neturi tinkamų tėvystės įgūdžių ir žinių apie vaiko teises, poreikius. Įkalinti vyrai neretai susiduria ir su santykių problemomis, kuomet  jų vaikų motinos nepritaria bendravimui su vaiku.

Psichologė dalijasi mokslininkų išvadomis, kad įkalinimas nuteistajam labai dažnai tampa proga atkurti santykius su šeima ir vaikais, suvokiami tėvystės įsipareigojimai, motinų, už vaikus atsakingų institucijų reikalavimai ir pagalbos galimybės.  Pastebima, kad tėvystės motyvacija ir tapimas tėvu gali būti kaip atspirties  taškas asmenybės, vertybių, gyvenimo būdo pokyčiui. Nemaža dalis nuteistų vyrų tėvais tampa jau įkalinimo įstaigoje.  Moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad įsitraukimas į atsakingo tėvo vaidmenį gali tapti reikšminga paskata nutraukti kriminalinę veiklą, legaliai įsidarbinti, mokytis.

Vaiko teisių specialistai primena vaikams saugaus elgesio gatvėje taisykles

Pastebima, kad rugsėjį, kai vaikai po vasaros pailsėję vėl renkasi į mokyklas, jie būna primiršę saugaus elgesio gatvėje taisykles, praradę įgūdžius. Tai ypač būdinga mažiesiems. Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai pradėjo susitikimus su moksleiviais, per kuriuos primena jiems kaip saugiai elgtis gatvėje.

,,Vaikų teisė jaustis gatvėje saugiems – viena svarbiausių, o mūsų, suaugusiųjų ir specialistų, dirbančių su vaikais pareiga jiems padėti, pamokyti, priminti saugaus eismo taisykles, kad vaikų kelias iš namų į mokyklą, būrelius ir atgal namo būtų saugus“, – sako Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus teisininkas Aidas Steponaitis.

Pamokas, skirtas prisiminti saugaus elgesio gatvėje taisykles VTAS atstovas Aidas Steponaitis pradėjo Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijoje. Čia mokosi gabūs menams vaikai nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Pradinukai VTAS specialistą sutiko pasiruošę, noriai pasakojo, koks jų kelias iki mokyklos rytą ir atgal namo.

Vaikams buvo priminta, kad būtina gatvę pereiti tik perėjose, laukiant žalio šviesoforo signalo, nestovėti per arti kelkraščio, nesistumdyti, nebėgti. Kaip reikia saugiai elgtis gatvėje, A. Steponaitis vaikams rodė per multimediją ir improvizuotoje gatvėje: vaikai patys ,,važiavo“ žaislinėmis mašinėlėmis ir ,,vedė“ pėsčiuosius.

Vaikams didelį įspūdį paliko parodytos avarinės situacijos, kai aiškiai matyti pėsčiųjų klaidos, viena didžiausių klaidų – staiga išeiti į perėją neįsitikinus, ar saugu. Su vaikais kalbėta ir apie tai, kaip saugiai važiuoti automobilyje – jeigu vaikas yra žemesnis, nei metro 35 centimetrų ūgio, jis privalo sėdėti kėdutėje, kad saugos diržas būtų prisegtas teisingai. Saugiausia vaikui yra sėdėti ant galinės sėdynės.

,,Aš visada iš namų išeinu kiek anksčiau, kad nereikėtų skubėti, kad turėčiau laiko susikaupti gatvėje ir pastebėčiau šviesoforo signalus bei mašinas ir jausčiausi saugus“, –  sakė vienas pradinukas.

,,Nors važiuojant automobiliu labai norisi sėdėti priekyje, tačiau žinau, kad esu dar maža ir mano saugi vieta mašinoje yra ant galinės sėdynės, nes taip mama ir tėtis mane saugo, nes mane myli“, – sakė antrokė.

,,Vaikų, pareiga būti drausmingais eismo dalyviais, mes turime saugoti save ir vieni kitus, nežaisti gatvėje, nekalbėti mobiliuoju telefonu einant judriomis miesto vietomis, nesiklausyti ausinuko, nes tai nesaugu“, – pamokas gerai išmoko ir ketvirtokė.

Vaikams priminta ir apie atšvaitų svarbą, kaip jais naudotis, nes rudens dienos sparčiai trumpėja ir tuoj rytai ir vakarai bus tamsoki, tai atšvaitai būtini.

,,Man džiugu, kad VTAS, mokytojų bei tėvų darbas nenueina veltui – vaikai žino, kad rūpinamės jų teise būti saugiems ir gerai išmano eismo taisykles. Mūsų visų siekiamybė, kad nebūtų nė vieno eismo įvykio, kur nukenčia žmonės“, – pamokas reziumavo Aidas Steponaitis.

Šiomis saugaus eismo pamokomis pasitinkama ir Europos saugaus eismo diena.

Psichologė: „Pagalba reikalinga ne tik agresyviai besielgiančiam vaikui, bet ir jo šeimai“

Konfliktai tarp paauglių – kone kasdienybė vaiko teisių apsaugos specialistams. Paprastai tokie konfliktai įvyksta gatvėje, kieme, ugdymo įstaigoje ar kitoje vietoje, o baigiasi dažniausiai policijos komisariate, kur sukviečiami vaikų įstatyminiai atstovai atsiimti savo atžalų. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, nuo metų pradžios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo 258 pranešimus apie tai, kad nepilnamečiai galimai smurtavo. Daugiausiai tokių pranešimų sulaukta Panevėžio ir Vilniaus apskrityse. Psichologės Viktorijos Kvietkuvienės teigimu, dėl to, kad vaikai smurtauja, didžiąja dalimi atsakingi yra suaugusieji.

„Dėl to, kad vaikai savo santykiuose su bendraamžiais smurtauja, didžiąja dalimi esame atsakingi mes, suaugusieji. Vaikai, matydami mūsų, suaugusiųjų, bendravimo vienas su kitu, su savo vaikais modelį, supranta, koks elgesys yra normalus, ir perkelia tokį bendravimo modelį į klasę, kiemą ir išbando su bendraamžiais. Neretai pasitaiko, kad smurtaujančius nepilnamečius smerkiantys tėvai, namuose auklėdami savo vaikus patys naudoja smurtą – fizinį ar psichologinį, taip siekdami sustabdyti netinkamą savo vaikų elgesį, norėdami apsaugoti juos nuo smurto“, – sakė Tarnybos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos vyriausioji specialistė-psichologė Viktorija Kvietkuvienė.

Pasak psichologės, smurto patyrimas menkina vaiko savigarbą, verčia jaustis prastesniu, abejoti savo kaip žmogaus vertingumu, o vertingiems norisi būti visiems. Menkavertiškumo jausmas gali reikštis pasyviu būdu – vaikai tampa drovūs, uždari, vieniši, tačiau gali būti ir priešingai, kai vaikas, kuris pats save vertina prastai – elgiasi agresyviai, demonstruoja išorinį pasitikėjimą savimi, nesilaiko taisyklių, sunkiai valdo emocijas, skriaudžia aplinkinius.

Vaikas, patiriantis fizinį, psichologinį smurtą, savo savigarbą pakelti bando pažemindamas kitą, taip pasijausdamas stipriu, gerbiamu ir geresniu nei tas, kurį pažemino. Taip susidaro uždaras ratas – smurtą patyręs vaikas ieško ant ko galėtų išsilieti ir pasijusti geriau, kompensuoti savo menkavertiškumą, išsikovoti statusą savo socialinėje grupėje. Pasak V. Kvietkuvienės, norint sustabdyti šį užburtą ratą, turime pradėti nuo savęs.

„Itin svarbu tai, kokią žinutę siunčiame savo vaikams – ar juos gerbiame, ar juos girdime. Turime išmokti gerbti vaikus, nes taip mokysime juos gerbti aplinkinius – svarbu kalbėti, klausyti ir girdėti savo vaikus. Tačiau, jei agresyvus vaikų elgesys kartojasi, tampa elgesio modeliu – tėvams būtina kreiptis pagalbos į specialistus. Pagalba reikalinga ne tik agresyviai besielgiančiam vaikui, bet ir jo šeimai“, – kalbėjo V. Kvietkuvienė.

Kaip teigė specialistė, šeimose, kuriose smurtą naudoja vaikai, visiems kartu reikia mokytis emocijų valdymo, reagavimo į agresyvų elgesį būdų. Vaikams padėti gali ir dalyvavimas grupinėje socialinių, emocinių įgūdžių ugdymo programoje, kuriose stiprinama vaikų savivertė, psichologinis atsparumas, ugdomas emocinis raštingumas ir kiti svarbūs socialiniai įgūdžiai, kurių smurtauti linkęs vaikas stokoja.

„Norisi akcentuoti, kad tikintis pokyčių, neužtenka tik atvesti vaiko ar paauglio į psichologo kabinetą, reikia visiems kartu, įsitraukiant tėvams, visai šeimai, mokyklai, dėti pastangas, kartais keistis patiems tam, kad pasikeistų vaiko elgesys“, – pabrėžė psichologė.

Į konfliktus tarp paauglių vaiko teisių gynėjai reaguoja atvykdami į įvykio vietą ar policijos komisariatą aiškintis visų aplinkybių bei priimti sprendimą pranešimo apie vaiko teisių pažeidimą nagrinėjime. Visais atvejais, jeigu ir nenustatoma vaiko teisių pažeidimų iš įstatyminio atstovo pusės ir baigiamas pranešimo nagrinėjimas, vaiko įstatyminiai atstovai informuojami apie galimybę kreiptis į savivaldybę dėl kompleksinių paslaugų šeimai gavimo.

 

Vienija jėgas prieš smurtą artimoje aplinkoje – vaikai jo neturi pažinti

Bendros įžvalgos dėl reagavimo į smurtą artimoje aplinkoje algoritmo, padės parengti veiksmingą ir praktikoje veikiantį įrankį. Kuriant savotišką smurtą gaudantį voratinklį, Jonavos r. susivienijo policijos, socialinių įstaigų, vaiko teisių atstovai.

Šiame rajone, kaip viename iš bandomųjų, įgyvendinamas Europos Komisijos finansuojamas projektas BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje.

Dr. Margarita Jankauskaitė, projekto ekspertė akcentavo, kad bene svarbiausias tikslas ir yra užtikrinti efektyvesnį koordinuotą įvairių institucijų darbą pritaikant naujus reagavimo į smurtą ir jo prevencijos algoritmus. „Ruošiantis susitikimui, atlikti interviu su įvairių institucijų atstovais ir parengta preliminari koordinuoto atsako į smurtą schema, kurią svarbu patikslinti ir papildyti specialistų įžvalgomis.“

Dėl reagavimo algoritmo aktyviai diskutuota. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) Jonavos r. specialistė Monika Marcinauskaitė atkreipė dėmesį, kad pranešimų apie galimus smurtinius vaiko teisių pažeidimus vis dar sulaukiama neretai: vaikai tampa smurto liudininkais, ar net nukenčia. „Pirmiausia siekiame užtikrinti vaikui saugią aplinką su vienu iš tėvų ar kitu įstatyminiu atstovu“, – kalbėjo specialistė.

Smurto tema vertinta holistiškai – per skirtingas sritis ir patirtis. Susitikimas orientuotas į algoritmo kūrimą, bendraujant ir bendradarbiaujant kylančių nesklandumų įvardijimui. Susitelkta į pagalbą šeimai, naudojant skirtingų įstaigų kompleksines priemones, šviečiant visuomenę, siekiant užtikrinti saugią aplinką.

Projekto ekspertė pristatė JAV patirtį. Paminėta, kad JAV specialistai skirsto smurtą artimoje aplinkoje į atsitiktinį, planuotą, sisteminį. Pabrėžta, kad moterys nuteisiamos ilgesniam laikui kalėti, nei vyrai, nes yra traktuojama, kad jos, kęsdamos smurtą, pasąmoningai planuoja smurtauti prieš smurtaujantį partnerį. 

Vaikai – pilnateisiai miesto gyventojai

,,Vaikai ir miestas“ – toks pokalbis su vaikais įvyko Šiaulių dienos centre ,,Tarp savų“. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės jaunuosius šiauliečius aplankė šventės proga – Šiauliai rugsėjį švenčia gimtadienį, taigi pasidalinti šventinėmis nuotaikomis ir pakalbėti apie vaikų teises ir pareigas buvo puiki proga.

Pokalbis su vaikais prasidėjo viktorina apie Šiaulius: kuriais metais Šiauliai pirmą kartą paminėti istoriniuose metraščiuose, kiek žmonių šiuo metu gyvena mieste, kokias žymias Šiaulių miesto vietas žino vaikai.

,,Išradingumo ir žinių mažiesiems šiauliečiams netrūksta. Štai, kaip prisiminti pirmąją Šiaulių paminėjimo datą vaikai gerai žino. 1236 metai – būtent šiuos metus laikome Šiaulių, kaip miesto įkūrimo data. Sudėjus visus skaičius iš eilės, lengva prisiminti. Ir gražiausias Šiaulių vietas vaikai žino, mane nudžiugino, kad jie lanko muziejus, parodas ir iš ten parsineša daug įspūdžių“, –  mažųjų šiauliečių istorijos žiniomis džiaugėsi VTAS vyr. specialistė Rasa Ambložiejienė.

Pokalbiui apie Šiaulius vaikai turėjo ir savo idėjų.

,,Šiauliuose gyvena vaikai ir senukai, sportininkai ir gyvūnų mylėtojai, daugybę darbų dirba vyrai ir moterys, čia gyvena keliolikos tautybių žmonės ir visi jie turi teisę būti gerbiami, visos miesto viešosios erdvės skirtos Šiaulių gyventojams. Mes, vaikai, taip pat gyvename Šiauliuose ir turime teisę lankyti kino teatrus, koncertus, parodas, muziejus, dienos centrus. Tačiau visada žinome pareigas, kad gatvėje turime elgtis saugiai, klausyti vyresniųjų – mamų, tėčių, mokytojų, vadovų – laikytis tvarkos, saugoti gamtą, laikytis švaros, drausmingai elgtis“, –  apie savo teises ir pareigas mąstė dienos centro lankytojai.

,,Mūsų teisė yra džiaugtis miesto renginiais, o pareiga – prisidėti prie miesto švaros, puoselėjimo ir ateities. Mes, vaikai, esame miesto ateitis ir man patinka, kai mums tai nuolat sako. Tuomet aš jaučiuosi svarbus“, –  švente džiaugėsi mažiausias dienos centro lankytojas.

Šventėje iš spalvoto popieriaus kartu su VTAS specialistėmis vaikai gamino gėles, ant kurių surašė linkėjimus Šiaulių gimtadienio proga. Gėles papuošė geltonų skrendančių paukščių atvaizdais – paukštis reiškia laisvę ir grožį, o geltona spalva dominuoja Šiaulių simboliuose.

 

Vaikai dažniau klausia – „ką aš galiu padaryti, kad šeimoje būtų geriau?“

Devintą darbo mėnesį skaičiuojančios Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) Mobilios komandos (MK) specialistės įsitikinusios: sunkumus patiriančioms šeimoms pagalba reikalinga, tačiau svarbiausia – į šeimą vykti be išankstinės nuomonės, atsiribojus nuo neigiamos informacijos apie šeimos gyvenimo būdą ir tarpusavio santykius. Kita tendencija MK specialistes liūdina: vaikai dažniau nei jų tėvai linkę užduoti sau klausimą „ką aš galiu padaryti dėl savo šeimos ir geresnių jos santykių?“.

Šiais metais darbą pradėjusios antrosios Utenos apskrities VTAS MK specialistų darbo vieta Zarasuose, o intensyvią pagalbą jie teikia krizę patiriančioms šeimoms – kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis Zarasų, Ignalinos rajonuose ir Visagine.

MK darbas su šeima prasideda kritiniu laikotarpiu

Utenos apskrities MK Zarasuose specialistė, dirbanti su priklausomybę turinčiais asmenimis – Svetlana Vilkauskienė, socialinė darbuotoja – Marija Andrijauskienė ir joms talkinusi psichologė Laura Vitkūnaitė iki rugsėjo mėnesio dirbo su 25 aptarnaujamos teritorijos šeimomis.

„Dažniausiai vykome į Zarasų rajone gyvenančias šeimas, intensyvią pagalbą teikėme – 14, Ignalinos rajone – 6, Visagine – 5 šeimoms. 33 tėvams ir 32 vaikams teikėme konsultacijas: priklausomybių, socialinių, tėvystės įgūdžių ugdymo, saugios aplinkos vaikams kūrimo, konfliktinių situacijų sprendimo klausimais, aiškinomės šeimos stiprybes ir poreikius, rengėme rekomendacijas atvejo vadybininkams dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo“, – apie darbą su šeimomis, pasakoja MK socialinė darbuotoja.

Pasak M. Andrijauskienės, sunkumų patiriančių šeimų nemažai, o kai kurios jų vaiko teisių gynėjų sulaukė ne po vieną kartą. Trims šeimoms, kuriose nebuvo tinkamai rūpinamasi vaikais, MK specialistai krizę įveikti padėjo pakartotinai.

Intensyvus MK darbas su šeima prasideda kritiniu laikotarpiu, kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis ir aiškiai pasiunčiama žinia tėvams, kad jie netinkamai rūpinasi vaiku ir neužtikrina jam saugios aplinkos.

Į šeimą – be išankstinės nuomonės

MK specialistės pasakoja, kad vaikui nustatytas apsaugos poreikis ir jam skirta laikina priežiūra neretai tampa atspirties tašku tėvams: nelieka pasirinkimo – arba susiimu ir pradedu keistis, arba mano vaikams gresia gyventi ne su manimi. Vaiko teisių gynėjams svarbiausia motyvuoti keistis ir daugeliu atvejų, tai pavyksta.

„Kai pradedame dirbti su šeima, labai dažnai girdime aplinkinių išankstinę nuostatą, kad jis ar ji beviltiška, niekas nepadėjo ir nebepadės. Mes ateidamos į šeimą viską užmirštame – ką esame girdėjusios, kas ką yra sakęs. Užmirštame tam, kad galėtume išgirsti patį žmogų ir suteikti visą įmanomą pagalbą. Tai yra didžiausia MK stiprybė“, – darbo patirtimi dalinasi priklausomybės ligų specialistė S. Vilkauskienė.  

Įsisenėjusios, nesprendžiamos ar netinkamai sprendžiamos šeimų problemos tiesiogiai veikia vaikų raidą, palieka ilgalaikes pasekmes, todėl MK specialistės deda visas pastangas, kad šeima ne tik priimtų pagalbą, bet ir vykdytų susitarimus, kreiptųsi į specialistus, dalyvautų pozityvios tėvystės įgūdžių mokymo programose.

„Jeigu žmogus nenori jokios pagalbos, mes per prievartą jos suteikti negalime. Tokiu atveju galime pasiūlyti minimalią pagalbą: suteikti informaciją kur kreiptis, užregistruoti pas specialistus. Yra tekę vieną iš tėvų lydėti pas priklausomybių konsultantą, nes žmogui žengti pirmuosius žingsnius, būna labai nedrąsu“, – sako S. Vilkauskienė.

Vaikų reakcija stebina

Zarasuose dirbančios MK specialistės įsitikinusios – visoje Lietuvoje problemos, su kuriomis dažniausiai susiduria šeimos yra panašios: priklausomybė nuo alkoholio ir vaikų nepriežiūra.

„Kai atvykstame į šeimą, daugiausiai pasako vaikų akys – jie įpratę prie tokio gyvenimo būdo. Dažnai jiems nerūpi pastovumas, nėra prisirišimo prie namų. Paauglių reakcijos kiek kitokios, jie svarsto: kodėl tėvai pasirinkę tokį gyvenimo būdą, ką galima padaryti, kad visa šeima gyventų kitaip.  O skaudžiausia, kad ūgtelėję vaikai dažniausiai ieško atsakymo į klausimą „ką aš galiu padaryti, kad šeimoje gyventi būtų geriau, kad nebūtų konfliktų su tėvais?“ Deja, tokio klausimo suaugusieji sau nelinkę kelti. Apmaudu, kai tėvai nesupranta, kad pirmą žingsnį turi žengti būtent jie“, – apie sunkiausias akimirkas dirbant su vaikais, pasakoja socialinė darbuotoja M. Andrijauskienė.

MK specialistės sako, dažnai susiduriančios su situacijomis, kai vaikai apie negeroves šeimoje linkę nutylėti. „Nežinau, nemačiau, pamiršau...“, – tokie būna vaikų atsakymai, kai jų teisių gynėjai bando išsiaiškinti kokios pagalbos reikia, kokius sunkumus jie išgyvena šeimoje.

„Nedidelės vaikų širdelės talpina daugybę emocijų, išgyvenimų, todėl jas atverti būna labai sunku. Su šeimomis dirbame mėnesį, o kartais ir ilgiau, tačiau būtent vaikus prakalbinti, kartais prireikia ne vieno susitikimo, ir ne vienos kartu praleistos valandos. Pasitikėjimas čia labai svarbus“, – atvirauja MK socialinė darbuotoja.

Bendradarbių ratas plečiasi, kai kurių specialistų trūksta

„Pasitaiko atvejų, kai atvykus į šeimą pagalbos reikia čia ir dabar. Yra tekę skambinti priklausomybės ligų specialistui, anoniminių alkoholikų draugijai ir skubiai imtis veiksmų, kad žmogui būtų suteikta pagalba“, – teigia S. Vilkauskienė.

MK specialistams labai svarbus bendradarbių ratas ir galimybė užtikrinti skubią ir intensyvią pagalbą jos laukiančiam žmogui.

„Svarbiausi mūsų partneriai – socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai. Įvairiapusę pagalbą teikia savivaldybių Visuomenės sveikatos biurai, bendradarbiaujame su AA (anoniminių alkoholikų) grupėmis. Ypač glaudus ryšys užsimezgęs su mokyklų psichologais, Pedagogine psichologine tarnyba, sveikatos priežiūros įstaigomis, Priklausomybių konsultantais,  VšĮ „Inovatorių slėnis“, Kūno kultūros ir laisvalaikio centru“, – apie bendradarbiaujančias įstaigas pasakoja M. Andrijauskienė.

Socialinė darbuotoja pažymi, kad padėti šeimoms įmanoma tik tuomet, kai jos pasiruošusios pagalbą priimti ir bendradarbiauja su MK, o MK gali pasiūlyti reikalingas partnerių paslaugas. Deja, kai kurių specialistų labai trūksta – susiduriama su psichologų ir psichiatrų stygiumi.

Zarasuose, Ignalinoje ir Visagine dirbančioms MK specialistėms, per 8 darbo mėnesius jau teko dirbti ir su priklausomybių turinčiais nepilnamečiais asmenimis, tačiau jiems pasiūlyti profesionalią pagalbą nėra kam.

„Problema, kad kol kas paaugliams nėra paslaugų. Vienintelė pagalba – Priklausomybių ligų centras, bet būkim atviri – koks paauglys norės ten važiuoti. Žinoma, mes motyvuojame, kalbamės apie alkoholio žalą sveikatai, mokymuisi, santykiams su draugais ir artimaisiais, bet labai sunku teikti pagalbą ir įtikinti, kai šeimoje alkoholio vartojimas priimtinas“, – sako S. Vilkauskienė.

Geriausia motyvacija – tikėjimas

„Svarbiausia mūsų darbe – vaikas ir pagalba jam. Darome viską, kad išgirstume ir padėtume vaikui, kad tėvai gebėtų užtikrinti jam saugią aplinką. Motyvacija mūsų paprasta: jeigu šeimoje laimingi tėvai, laimingi bus ir vaikai. Kai tėvai su tuo sutinka ir kai ryžtasi žengti pirmuosius pokyčių žingsnius, tai motyvuoja tolesniam darbui ir mus“, – sako M. Andrijauskienė.

MK specialistės, dirbančios su krizę išgyvenančiomis šeimomis, teigia, kad jų darbe labai svarbi kantrybė ir tikėjimas, nes atkryčio tikimybė visuomet yra.

„Kai kurie tėvų žingsneliai kitokio gyvenimo būdo link, aplinkiniams atrodo miniatiūriniai, o nuo priklausomybių kenčiančiam žmogui, jie prilygsta kosminiam atstumui. Tai suprasti labai svarbu“, – apie motyvaciją kalba S. Vilkauskienė.

MK darbo tikslas – padėti šeimos nariams kurti ir palaikyti saugią aplinką vaikui augti bei vystytis, koreguojant šeimos narių elgesį.

Vilniaus apskrities vaiko teisių gynėjai: „padėkime vaikams atrasti tikrus namus“

Visi vaikai turi teisę augti rūpestingoje ir mylinčioje šeimoje. Valstybės siekiamybė įtvirtinti šią teisę. Prieš šešerius metus pradėta įgyvendinti institucinės globos pertvarka sparčiai artėja prie finišo, pasiektas galutinį etapas – nuo 2021-ųjų Lietuvoje neliks vaikų socialinės globos įstaigų.

Vaiko teisių gynėjų prioritetas yra stengtis, kad vaikas grįžtų į savo biologinę šeimą. Tačiau, jei tai nepavyksta – surasti jam kitą artimą aplinką, šeimą. Nuo 2021-ųjų metų, tuomet kai nebus galimybės vaiką globoti šeimoje, šeimynoje, ar laikinai pas budinčius globotojus, vaikas bus apgyvendinamas bendruomeniniuose vaikų globos namuose, tačiau socialinės globos nebeliks.

Vaiko teisių gynėjų teigimu, didžiausia atrama, siekiant institucinės globos pertvarkos įgyvendinimo, yra žmonės, apsisprendę tapti vaikų globėjais ir priimti vaikus gyventi į savo šeimą. Tokių žmonių kasmet vis daugėja, tačiau vis dar nepakanka.

„Darni šeima yra didžiausia vertybė, todėl labai norisi, kad ir kiekvienas vaikas turėtų šį turtą, augtų apsuptas meilės ir rūpesčio. Padėkime vaikams užaugti, kad ateityje jie galėtų kurti savo gyvenimą ir vadovaudamiesi šeimos, kurioje augo pavyzdžiu, rūpestingai ugdyti savo vaikus. Atverkime jiems savo namus“, – kalbėjo Lina Baranauskienė, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja.

Vilniaus apskrityje šiuo metu yra 1686 globojami vaikai. 1233 vaikai gyvena globėjų namuose, tačiau yra 453 vaikai, kuriems taip pat reikia jaukių namų ir mylinčios šeimos, o vis dar yra socialinėje globoje.

Vaiko teisių gynėjų akys krypsta į naujus globėjus, kurių šiemet per 8 mėnesius Vilniaus apskrityje paruošta   54, pernai per tą patį laikotarpį globoti vaikus pasiruošė ženkliai daugiau žmonių, jų buvo 80.

„Mažėjantis žmonių, nusprendusių tapti globėjais, skaičius verčia sunerimti, nes tai reiškia, kad mažėja galimybė likimo nuskriaustiems vaikams atrasti tikrą šeimą, tikrus namus. Raginu tuos, kas jaučia pašaukimą globoti vaikus, nedelsti, žengti žingsnį ir imtis šios taurios veiklos“, – sakė L. Baranauskienė.

Daugiausiai globėjų Vilniaus apskrityje turinčios savivaldybės yra Vilniaus miesto (510), Vilniaus rajono (171) ir Šalčininkų rajono (63).

Žinoma, skaičiai priklauso ne vien nuo geranoriškai nusiteikusiųjų, norinčiųjų padėti likusiems be tėvų globos vaikams, bet ir nuo savivaldybės teritorijos dydžio ar gyventojų tankumo bei kitų veiksnių.

 

Pasak L. Baranauskienės, viltį suteikia ir džiugina tas faktas, jog ko ne visi Vilniaus apskrities VTAS prižiūrimoje teritorijoje 2019 metais paruošti globėjai, nedelsdami ėmėsi globoti vaikus. Anaiptol, ne visose savivaldybėse šis rodiklis toks optimistiškas. Neretai pasitaiko, jog tinkamai pasiruošę imtis globos šeimos, vis dar delsia tai daryti.

„Priežastys gali būti įvairios, tačiau labai svarbi būsimųjų globėjų motyvacija. Šiai veiklai būtinas ne tik pasiryžimas, bet ir pašaukimas. Bendraudami su žmonėmis apie globos galimybes visada pabrėžiame, jog tai ne auka, o džiaugsmas kurti gražesnę vaikų ateitį“, – sakė L. Baranauskienė.

Lietuvoje veikiantys 66 globos centrai pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) nuolat rengia mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams.

Vaiko teisių gynėjai, kviečia šeimas, žmones, kurie  nori imtis globos nelikti nuošalyje, o kreiptis į savo gyvenamos teritorijos savivaldybės Globos centrą, kuris suteiks reikalingą informaciją apie globėjų ruošimą.

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

Tarnybos veiklos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X