Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos administracija ir teritoriniai skyriai dėl paskelbtos ekstremalios situacijos klientus aptarnauja tik telefonu arba el. paštu. Kontaktus rasite čia.

AKTUALU

Nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktai

Karantino metu nelengva tiek vaikams, tiek ir tėvams – kyla daug iššūkių, emocijų. Pasikonsultuoti įvairiomis aktualiomis temomis galima ne tik su VTAS specialistais, bet ir pateiktais nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktais.

Kultūrinės veiklos visai šeimai neišeinant iš namų

Lietuvoje paskelbus karantiną, daugeliui tėvų iškilo klausimas, kaip praleisti laiką su vaikais namuose, kuo užimti atžalas.

Dalinamės virtualiomis kultūrinėmis ir šviečiamosiomis veiklomis, kuriomis galite užsiimti neišėję iš namų:

Speciali LRT televizijos valandos trukmės laida moksleiviams „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ kiekvieną darbo dieną 13 valandą per LRT: https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1151138/del-koronaviruso-namie-likusiems-vaikams-lrt-televizija-rengia-nauja-laida-idomiosios-pamokos-tiesiogiai

Pirmą kartą virtualus „Kino pavasaris“: http://pilnas3.kaunas.lt/jubiliejinis-kino-pavasaris-ivyks-keliasi-i-namu-kino-ekranus/?fbclid=IwAR3CCN2nrRUFMi3I6wKoo5uNKN3sAkBoDyvbcoGzWPNrZoKUqci5Ed_S2lU

Nemokamos spektaklių peržiūros: https://www.facebook.com/VSDTeatras/photos/a.426554857437919/3031043946988984/?type=3&theater

78 lietuviškos audio knygos nemokamai: https://www.audioknygos.lt/78-nemokamos-lietuviskos-audio/

Virtualios knygos: https://www.vcb.lt/ka-skaityti-kai-nedirba-bibliotekos/?fbclid=IwAR2ARiXbMYGKIf0cwHUyA2AgnXfDgp_VLWgAkbpF5pekYUvsNSIo5x1poas

„British Museum“ virtualus turas: https://britishmuseum.withgoogle.com/

Niujorke įsikūrusio R. Guggenheimo muziejaus turas: https://artsandculture.google.com/…/solomon…/jAHfbv3JGM2KaQ…

Musée d’Orsay turas Paryžiuje: https://artsandculture.google.com/project/360-videos?hl=en

Turas po Seulo Nacionalinį modernaus meno muziejų: https://artsandculture.google.com/…/national-museum-of-mode…

Tiesioginės transliacijos iš įvairių pasaulio miestų, turistų lankomiausių objektų ir gražiausių paplūdimių: https://www.skylinewebcams.com/en/top-live-cams.html

Gyvūnai iš viso pasaulio tiesiogiai: https://www.earthcam.com/events/animalcams/

20 nepaprastų radijo įrašų: https://www.lrt.lt/…/skaityti-galima-ir-ausimis-lrt-rekomen…

Įvairiausi pasaulio objektai tiesiogiai: https://www.skylinewebcams.com/en/top-live-cams.html

Virtualūs turai po muziejus: https://www.travelandleisure.com/…/museums-with-virtual-tou…

Didžiuliai suskaitmenintų kultūros ir meno vertybių ištekliai: https://vilniausgalerija.lt/…/vartotoju-laukia-didziuliai…/…

Nemokamas muziejų lankymas būnant namuose: https://welovelithuania.com/nemokamas-muzieju-lankymas-neiseinant-is-namu-virtualios-lietuvos-muzieju-galerijos/?fbclid=IwAR0Wped3UaA86i0tkE2l8473cZxX4-XVugKAMtvMupyVtBVWNV5DsN_NiL4

 

Primename, kad jeigu grįžote iš užsienio14 dienų nuo paskutinės buvimo užsienio šalyse dienos, turėtumėte likti namuose, stebėti savo sveikatą. Per šias 14 dienų rekomenduojama vengti socialinių kontaktų (nesilankyti viešose vietose, pagal galimybes nesinaudoti viešuoju transportu, stengtis laikytis ne mažiau kaip 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių, nesikviesti svečių į namus ir pan.).

Informacijos dėl naujojo koronaviruso galima teirautis:

- Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 (pasireiškus gripui būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar apsunkintam kvėpavimui – po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju; norint pasikonsultuoti, kilus klausimų) – visą parą, visoje Lietuvoje, nemokamai;

- Nacionalinio visuomenės sveikatos centro karštąja linija tel. +370 618 79984 ir +370 616 94562 (visą parą);

- elektroniniu paštu koronavirusas@sam.lt.

Aktuali informacija besilankantiems Tarnyboje: laikinai riboja tiesioginį klientų aptarnavimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, imasi prevencinių priemonių savo klientams ir darbuotojams apsaugoti.

Jeigu turite suplanuotą konsultaciją ar norėtumėte pasikonsultuoti su Tarnybos specialistais, maloniai prašome su savo teritorinio skyriaus konsultantu susisiekti telefonu ar el. paštu.

Visus Tarnybos skyrių kontaktus rasite: www.vaikoteises.lt 

Primename, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja grįžus iš koronaviruso endeminės zonos namuose likti 14 dienų.

 Socialinių kontaktų ribojimas užtikrina, kad virusas nebus platinamas. Endeminėse zonose apsilankę ar su užsikrėtusiu žmogumi artimą sąlytį turėję ir karščiuoti pradėję asmenys turi skambinti skubios pagalbos numeriu 112.

Konsultacijas apie koronavirusą teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras: http://nvsc.lrv.lt/

Primename, kad Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinė infekcija – tai virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro internetinėje svetainėje nurodoma, kad inkubacinis ligos periodas trunka apie 14 dienų. Pagrindiniai simptomai yra karščiavimas, kosulys ir (arba) kvėpavimo nepakankamumas, plaučių uždegimas. Kai kuriems asmenims gali išsivystyti žarnyno funkcijos sutrikimai, inkstų nepakankamumas ar septinis šokas. Sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems kitų rimtų sveikatos sutrikimų, pvz., diabetą, onkologinę ligą, lėtinę plaučių ligą, po chemoterapijos ar organų transplantacijos ir kt. Susirgus taikomas simptominis gydymas.

Daugiau informacijos apie prevencines priemones: https://bit.ly/2w4CXxJ

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Psichologė: patyčios – išmokstamas elgesys, kurį vaikams neretai perduoda ir patys suaugusieji

Patyčios tarp vaikų – daug gvildenta, tačiau vis dar opi visuomenės problema. Kaip jaučiasi vaikas, iš kurio tyčiojamasi? Kodėl besityčiojantis vaikas apskritai taip elgiasi? Į šiuos bei kitus klausimus atsako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologė Viktorija Kvietkuvienė, kuri teigia, jog patyčios – išmokstamas elgesys, kurį vaikams neretai perduoda ir patys suaugusieji.

Kokius jausmus vaikas išgyvena patirdamas aplinkinių patyčias?

Patyčias patiriantis vaikas išgyvena daugybę sunkių jausmų – liūdesį, nerimą, baimę, bejėgiškumą. Kartais vaikai jaučia keršto, pykčio jausmus, kuria planus, kaip atkeršyti savo skriaudėjams. Šiuos jausmus gali pagilinti tai, kad iš artimųjų ar kitų aplinkinių vaikas nesulaukia palaikymo, užtarimo, yra paliekamas vienas. Ilgą laiką jaučiant nerimą, baimę gali išsivystyti depresija, nerimo ar valgymo sutrikimai. Viena iš galimų pasekmių – tai įvairūs psichosomatiniai simptomai, kai be medicininių priežasčių vaikui pasireiškia galvos, pilvo skausmai, pykinimas, miego, apetito sutrikimai. Kartais vaikai, kurie susiduria su nuolatinėmis patyčiomis, save žaloja, jiems gali kilti minčių apie savižudybę. Taip pat vaikai gali jaustis kalti dėl vykstančių patyčių, jiems gali atrodyti, kad patys išprovokavo skriaudėjus ir kad yra verti tokio elgesio. Vaikai gali išgyventi ir gėdą, manydami, kad yra silpni, nepajėgūs apsiginti nuo skriaudėjų. Vienam apsiginti dažnai yra neįmanoma, nes skriaudėjui reikia auditorijos, kuri „teigiamai“ įvertintų jo elgesį, todėl paprastai skriaudėjas būna ne vienas, o apsuptas kitų vaikų.

Kokią įtaką vaiko įprastam gyvenimui gali daryti patiriamos patyčios?

Ilgą laiką besitęsiančios intensyvios nemalonios emocijos, tokios, kaip nerimas, baimė, liūdesys ir kiti išgyvenimai gali padaryti neigiamų pasekmių vaiko kasdienybei, pavyzdžiui, suprastėję mokymosi rezultatai, dėmesio nekoncentravimas, mokyklos vengimas. Patyčių patyrimas menkina ir vaiko savigarbą – neįmanoma jaustis vertingam ir geram, kai esi emociškai ar fiziškai skriaudžiamas, todėl tai pasireiškia ir įvairiose gyvenimo srityse. Išmoktas bejėgiškumas – tai dar viena pasekmė, sukelta patyčių. Vaikas, kuris nuolat jas patiria ir negali sustabdyti, išmoksta būti bejėgis ir nuleidžia rankas keičiant esamą situaciją.

Kokios priežastys kitą vaiką apskritai skatina tyčiotis ir ar jam pačiam nėra reikalinga pagalba?

Dėl to, kad vaikai tyčiojasi, didžiąja dalimi atsakingi suaugusieji. Patyčios – tai išmoktas elgesys, kurį vaikai gali perimti ir iš savo artimos aplinkos žmonių, ir iš pašalinių asmenų – labai svarbu, kokį suaugusiųjų ar bendraamžių bendravimą vaikas mato įvairiose erdvėse. Vaikai, kurie stebi netinkamą, nepagarbų žmonių elgesį vienas kito atžvilgiu ar patys patiria smurtą, yra linkę dažniau tyčiotis iš kitų. Taip susidaro užburtas ratas – smurtą patiriantis vaikas pradeda abejoti savo kaip žmogaus vertingumu ir stengiasi pakelti savo savigarbą pažemindamas kitą – taip pasijaučia stiprus, gerbiamas ir geresnis už tą, kurį pažemino. Sprendžiant patyčias, pagalbą būtina teikti ne tik jas patiriančiam vaikui, bet ir besityčiojančiam, siekiant išsiaiškinti, kas skatina tokį vaiko elgesį ir ieškoti kompleksinių problemos sprendimo būdų.

Koks tėvų/globėjų vaidmuo, kai vaikas patiria patyčias?

Vis rečiau tenka sutikti tėvus, manančius, kad patyčios turi ir teigiamą pusę – esą jos užgrūdina, padeda vaikams sutvirtėti, pasiruošti gyvenimui. Pasitaiko situacijų, kada vaikai vengia su suaugusiais kalbėti apie patiriamas patyčias, bijodami skriaudėjų keršto, jausdami gėdą, kad patys negali apsiginti, netikėdami, kad kas nors pasikeis arba bijodami tėvų reakcijos, pavyzdžiui, uždraudimo naudotis kompiuteriu dėl patiriamų elektroninių patyčių. Todėl prakalbinti patyčias patiriantį vaiką gali būti nelengva – gali prireikti daug pokalbių kitomis, mažiau skaudžiomis temomis, kad jis pats pasipasakotų apie patyčias. Pokalbiuose su vaiku labai svarbu būti supratingiems, nuoširdžiai domėtis, atidžiai klausytis, nepertraukinėti, nekritikuoti, o skatinti kalbėti, teirautis, ką jis pats mano apie savo situaciją, ką siūlytų daryti. Svarbu pasistengti priimti sprendimą kartu su vaiku, atsižvelgti į jo nuomonę. Jei patyčios yra susijusios su mokykla, kartais tėvams verta patiems apsilankyti mokykloje ir apie susiklosčiusią situaciją pasikalbėti su klasės auklėtoju, socialiniu pedagogu ar mokyklos psichologu, tačiau dėl tokio sprendimo reikėtų paklausti vaiko nuomonės, ar jis pritartų, kad mama/tėtis eitų į mokyklą apie tai kalbėti. Taip pat gali prireikti susitikti ir su skriaudėjų tėvais.

Ką svarbiausia žinoti vaikui, kai iš jo tyčiojamasi?

Svarbu, kad vaikas nebūtų vienas, neužsidarytų savyje, o rastų patikimą suaugusįjį, kuriam galėtų pasipasakoti. Taip pat naudinga būtų jam kuo daugiau laiko leisti su draugiškai nusiteikusiais bendraamžiais, nes skriaudėjai dažniausiai patyčių taikiniu pasirenka vaikus, kurie yra vieni, drovūs, jautrūs, tylūs. Nors gali būti ir sunku, tačiau svarbu nekreipti dėmesio į priekabiautojus, stengiantis neparodyti, kad patyčios žeidžia, mat jiems malonu erzinti tą, kuris reaguoja – pyksta, širsta, verkia. Svarbiausia, kad vaikas žinotų, jog jis negali tylėti ir galvoti, kad nusipelnė tokio elgesio, nes niekas neturi teisės iš jo šaipytis ar kitaip žeminti. Taip pat susidūręs su patyčiomis, vaikas gali paskambinti nemokamais emocinės paramos telefonų numeriais, kuriais bus išklausytas ir jam bus suteiktas emocinis palaikymas.

Kokie turėtų būti ugdymo įstaigos veiksmai susidūrus su patyčių problema ir teikiant pagalbą tiek smurtą patyrusiam, tiek smurtautojui?

Vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, kiekviena mokykla turi būti pasiruošusi veikiančią reagavimo į smurtą ir patyčias mokykloje tvarką, kurioje būtų numatytas reagavimo planas, eiga, pasidalinta atsakomybėmis. Pirmiausia, bet kuris mokyklos bendruomenės narys turi sustabdyti patyčias ir informuoti patyčių prevenciją koordinuojantį darbuotoją, kuris į patyčių situaciją turi reaguoti kaip galima greičiau – organizuoti individualius pokalbius su skriaudėju, patyčias patyrusiu, jas stebėjusiais vaikais. Apie įvykius informuoti vaikų tėvus, juos įtraukti į patyčių situacijos sprendimą. Patyčioms nesiliaujant, tiek skriaudėjui, tiek patyčias patyrusiam vaikui rekomenduojama sudaryti patyčių sprendimo planą, kuriame būtų numatyti konkretūs sprendimai, įsipareigojimai ir numatytas laikotarpis įsipareigojimams įvykdyti. Reikia nuolat sekti ir stebėti situaciją, ar patyčios liovėsi, ar nėra reikalinga papildyti planą, nes numatytos priemonės – neveiksmingos. Jei reikia, įtraukiamos kitos institucijos – pedagoginė psichologinė tarnyba, savivaldybės vaiko gerovės komisija.

Siekiant išgyvendinti patyčias, svarbu įsisąmoninti, jog negali būti dvigubų standartų vaikams ir suaugusiems. Naivu tikėtis, kad vaikai nesityčios iš kitų, kai tėvai, mokytojai ar kiti suaugusieji taip elgiasi. Labai svarbu nuo pat mažumės kalbėtis su vaiku ir mokyti jį „nedaryti kitam to, kas pačiam nemalonu“. Būtent ugdoma empatija kitam skatina mąstyti apie savo veiksmų pasekmes kitam asmeniui.

 

Praeitais metais Lietuvoje beveik 700 asmenų ir šeimų pripažinti tinkamai pasirengę priglausti be tėvų globos likusius vaikus

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistai 2019 metais parengė 692 teigiamas išvadas apie asmenų ar šeimų pasirengimą globoti (rūpinti), įvaikinti, tapti budinčiu globotoju, šeimynos dalyviu ar steigėju. Pastebima tendencija, kad pripažintų netinkamai pasirengusiais sumažėjo. 2019 metais neigiamų išvadų buvo 26 proc. mažiau nei 2017 m.  

„Visi vaikai labai laukia šeimos, nori būti priglausti, apkabinti, mylimi ir jaustis saugūs. Be tėvų globos likusius vaikus pasiryžę priglausti asmenys yra rengiami pagal specialią GIMK programą, vertinama jų motyvacija ir pasirengimas. Teigiamos išvados liudija, kad asmenys atsakingai žiūri į šią svarbią misiją, rimtai jai rengiasi, yra motyvuoti, atitinka visus reikalavimus. Labai svarbu, kad šiam atsakingam žingsniui būtų pasirengęs ne tik asmuo, pageidaujantis priglausti vaiką, bet ir visa jo šeima. Šeimos pasirengimas taip pat yra atidžiai vertinamas“ – sako tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Lietuvoje veikiantys 66 Globos centrai pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa (GIMK) visoje šalyje organizuoja mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams. Šiuos mokymus rengia Tarnybos akredituoti specialistai. Jie taip pat vykdo vertinimus kaip asmenys ir jų šeimų nariai pasirengė priglausti be tėvų globos likusius vaikus, ar jie atitinka visus reikalavimus.

Pagal GIMK programą, siekiant įvertinti asmenų ir šeimų motyvaciją bei pasirengimą priglausti be tėvų globos likusius vaikus, vertinami tokie gebėjimai: saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas, vaiko poreikių tenkinimas ir raidos sunkumų kompensavimas, vaiko ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas, pagalba vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius bei bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas.

Per 2017 –2019 metus Tarnybos atestuoti asmenys iš viso Lietuvoje parengė 2017 teigiamų išvadų šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti), įvaikinti, tapti budinčiu globotoju, šeimynos dalyviu ar steigėju ( 2017 m. teigiamų išvadų buvo 660, 2018 m. – 665, 2019 m. – 692).

2018 – 2019 metais didžiausias teigiamų išvadų skaičius buvo parengtas šeimoms, norinčioms globoti (rūpinti) vaiką ne giminaitį (2018 m. – 341, 2019 m. – 282 išvados).

2019 metais buvo pateiktos 189 teigiamos išvados artimiems giminaičiams, norintiems globoti (rūpinti) vaiką (2018 m. – 253 išvados).

Parengtų teigiamų išvadų skaičius asmenims, siekiantiems tapti budinčiais globotojais 2019 m. išaugo 12 proc. palyginti su 2018 metais.

Per 2017 –2019 metus buvo pateiktos 128 neigiamos išvados dėl pasirengimo priglausti be tėvų globos likusius vaikus ir atitikimo reikalavimus. Pastebima tendencija, kad neigiamų išvadų mažėja. 2019 metais neigiamų išvadų buvo 26 proc. mažiau nei 2017 m. (2017 m. buvo pateiktos 56 neigiamos išvados, 2018 m. 36, 2019 m. – 39-ios neigiamos išvados).

„Neigiama išvada teikiama tada, kai yra pagrįstų abejonių, jog asmuo ar šeima nėra tinkamai pasirengę, trūksta motyvacijos. Asmens ir šeimos pasirengimas globoti (rūpinti), įvaikinti vaiką, tapti budinčiu globotoju, šeimynos steigėju ar dalyviu vertinamas pagal penkis GIMK programoje nurodytus kriterijus. Bent vieno kriterijaus neatitikimas rodo nepakankamą pasirengimą priglausti be tėvų globos likusį vaiką arba nepakankamą motyvaciją. Neigiamą vertinimą gavusiems asmenims ir šeimoms pateikiamos rekomendacijos, ką jie turėtų keisti ar tobulinti, kad išvada būtų teigiama, kokių specialistų pagalba jiems būtų reikalinga“, – sako A. Marčiukaitienė.

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, 2019 metais Lietuvoje  laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 1312-kai vaikų, iš jų 296 vaikams nustatyta  institucinė globa.

Tarnybos duomenimis, 2019 metų pabaigoje iš viso Lietuvoje buvo 7244 globojami (rūpinami) vaikai. Iš jų šeimose buvo globojami 4775 vaikai, šeimynose – 349 vaikai, globos centruose –219, vaikų globos institucijose – 1901 (iš jų bendruomeniniuose vaikų globos namuose – 536 vaikai).

Tarnybos duomenimis, 2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį  įvaikino užsieniečių šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 372 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji jų dalis (68 proc.)  – vyresnio amžiaus ( nuo 10 iki 17 metų).

Priklausomos šeimos – kai pagalba iš išorės ribota, skatinama vidinių stiprybės resursų paieška

Šiomis dienomis vaiko teisių specialistų darbas toks pats intensyvus, tik įgavo kiek kitą formą. Daugiau iššūkių kyla patiems darbuotojams – didžioji dalis dirba nuotoliniu būdu. Sunkumų turinčios šeimos ir toliau gauna pagalbą, tačiau ją priima kardinaliai skirtingai: vienos mėgaujasi tariama laisve nuo tarnybų dėmesio, o kitos save ir specialistus nustebina teigiamais pokyčiais.

Nežinomybės akivaizdoje – apsisprendimas keistis

„Neeilinės aplinkybės dažnai iškelia vieną iš prigimtinių ir žaviausių žmogaus savybių – apsisprendimą keistis. Dabar tokias situacijas dažniau savo klientų tarpe sutinkame ir mes“, tikina Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos psichologė Giedrė Starkevičiūtė.

Štai viena į ketvirtą dešimtį įkopusi mama, auginanti tris vaikus ir apie penkerius metus turinti problemų dėl alkoholio vartojimo, laukia karantino pabaigos, nes pasiryžo žengti svarbų žingsnį savo ir vaikų gyvenime – gydytis Minesotos programoje (tai 28 dienų psichologinės socialinės reabilitacijos programa, skirta priklausomybei nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei azartinių lošimų gydyti). Kelių skirtingų krizių akivaizdoje, su specialistų pagalba, moteris įsivardijo pagrindinius savo sunkumus ir pasiryžo keistis.

„Būtent pripažinimas priklausomybės ligomis sergančių žmonių tarpe – pirmas ir esminis kriterijus siekiant suvaldyti ligą. Padedama aplinkinių ši moteris mobilizavo vidinius resursus, pamatė galimas išeitis iš aklavietės“,  – akcentuoja psichologė.

Kauno apskrities (VTAS) mobilioji komanda šiuo metu intensyvią pagalbą teikia 11 šeimų, kuriose auga 15 vaikų. Ne paslaptis, kad daugumos šeimų rūpesčiai buvo išprovokuoti besaikio alkoholio vartojimo.

Iššūkis perprasti be kūno kalbos signalų

Mobiliosios komandos darbas vyksta nuotoliniu būdu. Per karantiną susilaikoma nuo įprastų susitikimų klientų namuose, dažniausiai komunikuojama telefonu.

Neverbalinė kalba ir jos supratimas itin svarbus kasdieniniame vaiko teisių apsaugos specialistų darbe. Psichologė paaiškina, kad judesiai, mimika, gestai, nors ir nesąmoningi, nevalingi, bet būtent jie padeda geriau suprasti tikruosius pašnekovo jausmus. Be galimybės turėti gyvą kontaktą, kur kas kebliau surinkti išsamią, objektyvią informaciją, priimti sprendimą. Toks darbas įmanomas tik itin susikoncentravus, iššūkių neslepia komanda.

Konsultacijos telefonu dažniausiai trunka panašiai, kaip ir gyvos konsultacijos t. y. apie valandą. Kritiniais atvejais, kai žmogaus emocinė būsena ypač prasta ar konsultuoti tenka kelis šeimos narius paeiliui, būna ilgesnės. Psichologė akcentuoja, į ką orientuojami telefoniniai pokalbiai:  žmogus palaikomas emociškai, įžvelgiamos jo vidinės stiprybės, drąsinamas, skatinamas surasti pozityvių situacijos aspektų.

Karantinas kaip pasiteisinimas nepriimtinas

„Nors karantino metu galimybės išvykti gydytis į Minesotos ar kitą ilgalaikę programą nėra, neleidžiame manipuliuoti išskirtine padėtimi. Savo klientus raginame nepasiduoti silpnybėms“,tikina komandos priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė.

Nors dauguma šeimų noriai bendrauja su mobiliosios komandos kolektyvu specialistės (priklausomybės ligų, psichologė, socialinė darbuotoja) spėjo pelnyti pasitikėjimą  darbas su itin gilių alkoholio vartojimo žaizdų turinčiu asmeniu karantinui užsitęsus tampa sudėtingas.

Specialistė aiškina priklausomybės pinkles: „Tai yra saviapgaulės liga, o ypač esant stresinėms situacijoms žmogui sunkiau atsispirti pagundoms, didėja tikimybė atkristi. Turime klientų, prisipažinusių, jog šiuo metu vėl vartoja alkoholį arba vengiančių atsiliepti į skambučius, o šį vengimą pateisina nesibaigiančiais darbais ir kt.“, paskutinių dienų patirtis pasakoja priklausomybės ligų specialistė.

Visgi optimizmo teikia, kad vis labiau apsiprantama su nauja bendravimo forma, vis dažniau laikomasi disciplinos. Klientai informuojami, kuriuo metu vyks pokalbis, koks bus pokalbio tikslas.

Ko gero didžiausias rūpestis, kad Respublikinis priklausomybės ligų centras šiuo metu tik tęsia pradėtas konsultacijas, naujų klientų nepriima. Nėra galimybės gydytis Minesotos programoje, nes dėl karantino ji laikinai sustabdyta.

„Nuolat gelbstime savo klientus ieškodami specialistų, galinčių suteikti taip reikalingą pagalbą nuotoliniu būdu. Šios pastangos nukreiptos į siekį kuo ilgiau išlaikyti priklausomybės kamuojamo žmogaus motyvaciją, padėti išgyventi karantino metą ir sulaukti galimybės gydytis. Kai iš išorės pagalba ribota, skatiname vidinių stiprybės resursų paiešką“, kalba B. Jogaitė.

Mobilioji komanda darbą su šeima pradeda, kai joje augančiam vaikui specialistai nustato apsaugos poreikį. Komandos darbas nuo metų pradžios nuo 14 pailgėjo iki 30 kalendorinių dienų.   

Nuotoliniu būdu dirbanti priklausomybės ligų specialistė: darbo su šeimomis sustabdyti negalima net ir karantino metu

Nors dėl šalyje paskelbto karantino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM teko laikinai perorganizuoti savo darbą ir tiesioginį klientų konsultavimą keisti nuotoliniu, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Gintarė Aleškevičienė teigia, jog konsultacijos vykdomos ryšio priemonėmis, esą siekiant nuoseklumo ir pozityvių rezultatų, darbo su šeimomis sustabdyti – negalima.

Primename, jog VTAS mobilioji komanda 30 kalendorinių dienų teikia intensyvią pagalbą šeimoms, sutikusioms ją priimti, kai vaikui(-ams) nustatomas vaiko apsaugos poreikis ir pritaikoma vaiko laikinoji priežiūra arba inicijuojamas laikinosios globos nustatymas. Mobiliąją komandą sudaro psichologas, socialinis darbuotojas, priklausomybės ligų specialistas, kartu padedantys keisti požiūrį į vaikų auginimą, kad vaikams būtų saugu gyventi savo biologinėje šeimoje.

„Kaip anksčiau, taip ir šiuo sudėtingu laikotarpiu siekiame kuo įmanoma labiau padėti kiekvienai šeimai atsitiesti po patirtų sunkumų, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos to padaryti tiesiogiai – negalime. Konsultacijas vykdome telefonu, su šeimomis aptardami visus svarbius pastarųjų dienų įvykius, kasdienius pokyčius, sunkumų įveikimą, tolimesnę pagalbą. Nors tai ir nėra pats efektyviausias pagalbos teikimo metodas, tačiau jis padeda nuosekliai dirbti su šeima, žinoti jos situaciją, konsultuoti realiuoju laiku, o svarbiausia – nepalikti šeimos vienos nežinioje su patirtomis problemomis, emocijomis“, – teigia priklausomybės ligų specialistė G. Aleškevičienė.

Pasak pašnekovės, sužinojus, jog karantino metu su šeimomis teks dirbti nuotoliniu būdu, kilo daugybė klausimų, pavyzdžiui, ar asmenys, su kuriais dirbama, bus sąžiningi – ar visuomet sakys tiesą, ar laikysis esamų susitarimų, ar nepiktnaudžiaus alkoholiu bei kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Taip pat neramino, ar mobiliosios komandos specialistės sugebės suprasti, jei žmogus pokalbio metu bus apsvaigęs arba kalbės netiesą, kurią lengvai išduotų gyvas bendravimas bei kūno kalba.

Visgi, pradėjus darbą nuotoliniu būdu, abejonės buvo išsklaidytos, o darbo rezultatai – nudžiugino. „Su šeimomis dirbdami nuotoliniu būdu, vadovaujamės kliento pasitikėjimo principu, mezgame lygiavertį kontaktą ir jaučiame, jog klientai tai vertindami atsako mums tuo pačiu – sąžiningai bendradarbiauja, priima mūsų pagalbą. Beje, ne tik patys skambiname klientams, tačiau neretai sulaukiame ir jų skambučių, iškilus tam tikriems klausimams ar atsiradus norui pabendrauti, išsikalbėti. Toks atgalinis ryšys rodo, jog žmonės bando savyje atrasti jėgų keisti esamą padėtį, deda pastangas, jog problemos būtų sprendžiamos“, – pozityvia patirtimi pasidalino G. Aleškevičienė.

Kaip teigia priklausomybės ligų specialistė, dažniausia priežastis, dėl kurios apskritai tenka pradėti darbą su šeima, išlieka piktnaudžiavimas alkoholiu, tad didžiąją konsultavimo telefonu dalį užima klientų motyvavimas pokyčiams, gydymuisi. Anot specialistės, neretai šeimos krizes iššaukusios priežastys, specialistų traktuojamos kaip spręstinos problemos, patiems klientams nėra problemos, kurias reiktų spręsti. Tokiais atvejais specialistai, diskutuodami su šeima, drauge ieško kilusių problemų ištakų, priežasčių, jų sprendimo būdų ir galimybių, tėvai įgalinami ieškoti ir atrasti sprendimo kelius, taip pat nukreipiami užsiregistruoti gydytojo psichiatro, psichologo konsultacijai arba į priklausomybių konsultacinius punktus, esą kelias nuo priklausomybės į pasveikimą – ilgas ir reikalaujantis pačių asmenų pastangų.

Nors dirbant su šeimomis mobiliųjų komandų specialistų pagrindinis tikslas – problemų šalinimas siekiant vaikų augimo biologinėje šeimoje, šiuo sudėtingu laikotarpiu nemažas dėmesys skiriamas ir karantino laikymuisi. Specialistai ne tik patys laikosi Vyriausybės nurodymų, tačiau skatina ir visuomenę jų laikytis bei būti atsakingiems ne tik už save, tačiau ir už aplinkinius. 

Bus pasirūpinta vaiko apsauga nuo nepriežiūros ir smurto, o kartu – koronaviruso rizikos

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius giria savivaldybes, suskubusias pateikti informaciją, kur laikinai bus apgyvendinti vaikai iš krizę patyrusios šeimos dviem skirtingais atvejais: kai saviizoliacija (karantinavimas) reikalingas ir kai tokio poreikio nėra.

Kaip paaiškino Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė, jeigu vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesilaiko saviizoliacijos, o taip pat, jei yra nustatomi galimi vaiko teisių pažeidimai (smurtas prieš vaiką, nepriežiūra, kt.), apie tai būtina informuoti policiją, kuri savo ruožtu informuos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Į visus skubius parnešimus karantino metu reaguojama įprasta tvarka.

„Jei yra nustatomi vaiko teisių pažeidimai ir būtina apsaugoti vaiką paimant iš nesaugios aplinkos, tačiau kartu esant rizikai, kad vaikas turėjo kontaktą su karantinuojamais ar užsikrėtusiais COVID-19 (koronavirusu) asmenimis, jis pirmiausia apgyvendinamas savivaldybės laikino apgyvendinimo vietoje, atitinkančioje karantinavimo sąlygoms keliamus reikalavimus, o vaiko teisių specialistai pagal kompetenciją sprendžia tolesnio vaiko teisių užtikrinimo klausimą“ sako N. Martišienė.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė informavo, kad iš daugumos savivaldybių jau gauta informacija apie atskiras patalpas apgyvendinti vaikams su tėvais ar be jų, kai šeimai (vaikui) taikoma karantinas. Pasirengta atvejams, kai teks pagelbėti šeimų, kurios turėjo kontaktų su galimai užsikrėtusias asmenimis ir kt. vaikams, kai nėra galinčių jais pasirūpinti artimųjų. Savivaldybė savo teritorijoje privalo užtikrinti vaikui saugią aplinką ir tęstinį pagalbos teikimą.

Tiek vieni vaikai (kai šeimoje jiems kilo reali grėsmė fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei), tiek su abiems arba vienu iš tėvų (kai vaiko teisių specialistai nustatė apsaugos poreikį šeimai ir priimtas sprendimas taikyti laikinąją priežiūrą), pagal esamas aplinkybes (jei šeima buvo karantine ar turėjo kontaktą su koronovirusu sergančiu asmeniu) bus apgyvendinami savivaldybės nurodytose įstaigose.

„Koronaviruso grėsmės akivaizdoje, vaiko apsaugos srityje svarbūs greiti sprendimai ir žaibiška reakcija netipinėse situacijoje, jų yra bus, situacija keičiasi akimirksniu,neatmeta N. Martišienė, ragindama visas šeimas šiuo metu elgtis itin atsakingai ir pirmiausiai galvoti apie vaikus: nors ne taip pažeidžiami klastingo viruso, jie itin reikalingi emocinio saugumo dabar“.

Tikimasi, kad vaiko teisių apsaugos darbuotojų priimti sprendimai ir papildomos priemonės karantino metu prisidės prie viruso paplitimo mažinimo visoje šalyje.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, apimantis septynis rajonus, jau gavo patvirtinimus apie parengtas patalpas iš Kaišiadorių, Kauno, Prienų rajonų ir kitų savivaldybių.

Ugdymo procesas karantino metu: išauga elektroninių patyčių rizika

Vaikai gali pačiais įvairiausiais būdais vieni iš kitų tyčiotis, įžeidinėti, skaudinti vienas kitą. Pagal tai, kokia agresija yra naudojama vaikui įskaudinti, yra išskiriamos kelios patyčių formos. Be žodinių, fizinių ir gestų patyčių, dar yra ir elektroninės patyčios. Ugdymosi procesui visoje šalyje keliantis į virtualią erdvę elektroninių patyčių rizika padidėja. Labai svarbu laiku tai atpažinti ir suteikti vaikui reikiamą pagalbą.

„Lietuvoje paskelbto karantino laikotarpiu, kai tėvai leidžia laiką su vaikais namuose, galima lengviau pastebėti ir atpažinti, ar vaikas nepatiria elektroninių patyčių. Svarbu, kad tėvai pastebėtų, ar vaikui kyla nemalonūs jausmai, vyrauja nuotaikų kaita padirbus kompiuteriu. Dažnai vaikas gali vengti kalbėti apie tai, ką veikia internete ir su kuo bendrauja. Tėvai nuolat turėtų su vaikais kalbėtis apie atsakingą asmeninės informacijos pasidalinimą internete“, – kalbėjo Indrė Kryžiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti vedėjos funkcijas.

Mobiliųjų įrenginių pagalba vykstančios patyčios socialiniuose tinkluose ir kitose vietose internete vadinamos elektroninėmis patyčiomis. Tai yra agresyvus ir tyčinis elgesys, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą vaiką. Elektroninės patyčios apima tokius veiksmus kaip įžeidinėjimą ir šmeižimą virtualioje erdvėje, nemalonių žinučių ar elektroninių laiškų rašinėjimą, vaiko asmeninio gyvenimo detalių viešinimą, apsimetimą kitu asmeniu ir kenkimą jo reputacijai, nepriėmimą į draugų grupę pokalbių kambariuose, persekiojimą, kai grasinama kaip nors pakenkti, įvairių su vaiku susijusių situacijų filmavimą bei platinimą internete ir pan.

Pasak I. Kryžiūtės, šiais laikais turime dideles technologines galimybes, kurių dėka galime laisvai bendrauti neišėjus iš namų, tačiau tuo pačiu tai yra terpė, kurioje reikia elgtis atsakingai su savo asmenine informacija. Viešai apie save publikuojama informacija gali būti panaudota patyčioms elektroninėje erdvėje, kurioje informacija labai greitai pasiekia daug žmonių.

„Elektroninės patyčios yra įsiveržimas į privatų gyvenimą, kuris vyksta visą parą. Tėvai turėtų paaiškinti vaikams, jiems suprantama kalba, naudojant vaikui ir jo gyvenimo būdui artimus pavyzdžius, kaip atpažinti elektronines patyčias. Būtina nepamiršti, jog jų vaikas gali ne tik tapti patyčių auka, bet ir pats imti tyčiotis iš kitų vaikų, todėl ugdant vaiko bendravimo elektroninėje erdvėje įpročius reikia nuolat mokyti vaiką, kad socialiniuose tinkluose būtina vadovautis mandagaus, pagarbaus bendravimo normomis“, – sakė I. Kryžiūtė. 

Vaikas, kenčiantis nuo elektroninių patyčių, paprastai jaučiasi bejėgis, nes nežino, kur kreiptis pagalbos. Kai vaikas skriaudžiamas mokykloje ar kieme, jis supranta, kad gali tikėtis pagalbos iš auklėtojos ar tėvų. Tuo tarpu, kai patiria patyčias virtualioje erdvėje, vaikas neretai numoja ranka nenorėdamas įtraukti tėvų ir manydamas, kad jo nesupras. Tačiau suaugusiųjų žmonių parama patyčių situacijose itin svarbi.

Tėvams įtariant, kad jų vaikas patiria internetines patyčias, svarbu sugebėti vaiką prakalbinti. Jeigu vaikas pasipasakoja, tai jau didelis pasiekimas. Tada kartu su vaiku galima ieškoti problemos sprendimo būdų. Neskubėkite nieko kaltinti, išsiaiškinkite situaciją, išklausykite vaiką. Net jeigu atrodo, kad būtent dėl vaiko neatsargaus elgesio virtualioje erdvėje patyčios ir prasidėjo, pasistenkite bendrauti nekritikuodami. Vaikui svarbu jaustis išgirstam ir suprastam.

Kaip pasakojo I. Kryžiūtė, tėvams taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jeigu vaikas pradeda agresyviai elgtis realiame gyvenime laiką praleidus prie kompiuterio. Vaikas gali naudoti skirtingus prisijungimo vardus, pamatęs vieną iš tėvų slėpti, ką veikia internete. Tokio elgesio požymiai gali sukelti įtarimų, kad vaikas internetinėje erdvėje tyčiojasi iš kitų.

Svarbu paminėti, kad, jeigu vaikas ir neįsitraukia į patyčias, jis gali būti jų stebėtojas, pavyzdžiui, žiūrėti nufilmuotas smurtines scenas, skaityti žeminančius komentarus internete. Pastebėjus požymius apie pasikeitusį vaiko elgesį, tėvams svarbu sureaguoti, aiškintis priežastis. Patariama kalbėtis su vaikais apie tai, kad patyčios nėra tinkamas elgesys ir kad apie tokius veiksmus svarbu pranešti suaugusiesiems.

Dėl pastebėtų ar vaiko patiriamų patyčių internete karantino metu informuokite ugdymo įstaigos socialinę pedagogę. Dėl vaikų savijautos ir elgesio (nerimo, baimių, streso) kreipkitės į ugdymo įstaigos psichologę arba į „Tėvų liniją“  www.tevulinija.lt. Paramos vaikams centro psichologai teikia nemokamas ir anonimines konsultacijas telefonu darbo dienomis 11.00 - 13.00 val. ir 17.00 - 21.00 val., tel. 8 800 90012.

Vaikai dėl pastebėtų ar patiriamų patyčių gali kreiptis į ugdymo įstaigos socialinę pedagogę. Jeigu vaikui neramu ir nori pasikalbėti, gali kreiptis į ugdymo įstaigos psichologę, klasės vadovę arba skambinti nemokamu telefono numeriu 116111 bei prisiregistravus svetainėje www.vaikulinija.lt, parašyti laišką.

 

Pasirūpinti vaiku – svarbiausia tėvų pareiga

Šalyje paskelbus ir vis tęsiant karantiną, visuomenė pratinasi prie naujų darbo ir gyvenimo sąlygų. Nuotolinis darbas, nuotolinis mokymo procesas – namai tampa ir darboviete, ir ugdymo įstaiga, o tai savotiškas iššūkis ir mažam, ir dideliam. „Karantino metu kardinaliai pasikeitusios gyvenimo sąlygos tėvams uždėjo ir didesnę atsakomybės naštą. Dabar jie dar labiau atsakingi tiek už vaikų saugumą, sveikatos priežiūrą, tiek už ugdymo proceso organizavimą namuose“, sako Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Žaneta Ginaitė.

Pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad net ir būdami namuose kartu su vaikais, tėvai negali prarasti budrumo ir turi nuolat galvoti apie vaikų saugumą. Panevėžio apskrityje medikų pagalbos prireikė mažamečiui, kuris namuose apsiplikė verdančiu vandeniu. „Net ir trumpam į šoną nukreiptas tėvų dėmesys ir, kaip rodo praktika, ne vietoje padėtas karštos arbatos puodelis, gali virsti nelaimingu atsitikimu“, – sakė Ž. Ginaitė.

Panevėžio apskrities VTAS specialistai nuo karantino pradžios gavo 26 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. „Ir vienas nuskriaustas vaikas yra per daug, o ypač įvertinus tai, kad dažniausiai vaiko teisių gynėjams teko vykti į šeimas, kur vartojamas alkoholis ir fiksuoti vaiko nepriežiūros atvejai“, – apžvelgdama vaiko teisių pažeidimų duomenis sakė Ž. Ginaitė.

 Primename, kad atsakomybė pasirūpinti savo vaiku – svarbiausia tėvų pareiga, užtikrinanti, kad būtų išvengta vaiko teisių pažeidimų: nepriežiūros atvejų, nelaimingų atsitikimų, vaiko palikimo aplinkoje, kur galimai gresia pavojus jo sveikatai ar net gyvybei.

Pastebėtina, kad piktnaudžiavimas alkoholiu artimoje aplinkoje, iki šiol buvęs dažniausiai savaitgalio ir šventinių dienų įpročiu, itin suaktyvėjo karantino laikotarpiu. Nesaikingas alkoholio vartojimas lemia suprastėjusius santykius šeimoje, tampa kivirčų ir smurto priežastimi, skaudžiai atsiliepia vaikų fizinei, emocinei ir psichologinei būsenai.

Šis periodas sudėtingas visiems, tačiau tėvams norime priminti jų pareigą ir atsakomybę vaiku rūpintis nuolat. „Dienos režimas, bendri užsiėmimai, ugdomoji veikla – padės prasmingai išnaudoti šį laiką ir užmegzti dar tvirtesnius ryšius su vaiku, o kartu užtikrins ir vaiko saugumą“, – sako Panevėžio apskrities VTAS, kuris apima padalinius Rokiškio, Kupiškio, Biržų, Pasvalio, Panevėžio rajonuose ir Panevėžio mieste vedėja Žaneta Ginaitė.

Dėmesio! Sužinojus apie galimus smurto prieš vaikus atvejus, reikia pranešti tel. nr. 112 arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Visus specialistų kontaktus rasite: www.vaikoteises.lt, kontaktų skiltyje.

Net ir karantino metu budintys globotojai tiesia pagalbos ranką vaikams

Vaiko teisių gynėjai ir karantino metu užtikrina vaikų teisę į saugią aplinką,  reaguoja į pranešimus, padeda vaikams, kurių tėvai išgyvena krizę ir laikinai nepajėgūs pasirūpinti savo atžalomis. Pabendravę su vaiku ir nustatę nesaugią jam aplinką, vaiko teisių gynėjai pirmiausia ieško vaikui artimų asmenų, pas kuriuos galėtų pabūti sunkiu jo šeimai metu, tačiau neradus giminaičių ar artimųjų kreipiamasi į budinčius globotojus.

„Labai vertiname budinčių globotojų atsidavimą, sutelktumą ne tik į save izoliacijos režimo laiku, kai siekiama vengti kontaktų su kitais asmenimis, bet ir į visuomenę, be tėvų pagalbos likusius vaikus, suteikiant jiems savo namų aplinką kritiniu momentu. Atsakomybės darbui ir atsidavimo vaikams vedini budintys globotojai, nepaisant jiems kylančių iššūkių ir galimų rizikų, saugo vaikus, kai jiems labiausiai to reikia“, - teigia Dovilė Burbaitė, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Marijampolės apskrityje yra 13 budinčių globotojų. Karantino laikotarpiu jų pagalbos prireikė  2 vaikams, kurie šiuo metu saugūs globotojų namuose. Šie žmonės  pasitelkiami į pagalbą tada, kai vaikams skubiai reikia užtikrinti saugią aplinką. Budintys globotojai pasiryžę priimti mažuosius, bet kurią dieną ir bet kuriuo paros metu. Jiems ne vis vien, kaip jaučiasi vaikai, todėl net ir sunkiausiu metu laikinieji globotojai pasirengę ištiesti pagalbos ranką tiems, kam labiausiai jos reikia.  

Ypatingomis šalyje paskelbto karantino, susijusio su koronaviruso (COVID-19) plitimu sąlygomis, vaiko gynėjai tęsia savo darbą ir užtikrina, kad reaguojama į visus skubius pranešimus apie galimą vaiko teisų pažeidimą. Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti tel. Nr. 112 arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Visus specialistų kontaktus rasite čia

 

 

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

Tarnybos veiklos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X
// $( document ).ready(function() { // if($('body').hasClass('anglu')){ // } // });