Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kreipkitės į artimiausią teritorinį Tarnybos skyrių – darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu – 112.

For possible violations of the rights of the child, please contact the nearest territorial division on working days from 8:00 to 17:00. After working hours, holidays and public holidays – call general helpline 112.

NAUJIENOS

Nuo šiol mūsų svetainėje nuolat skelbiama informacija apie pasibaigusius, vykstančius ir vyksiančius įvadinius dešimties temų mokymus būsimiems globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) bei šešių temų artimųjų giminaičių rengimo mokymus. Juos veda atestuoti socialiniai darbuotojai įstaigose, teikiančiose globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems paslaugas, visose šalies savivaldybėse. Mokymų datas, laiką ir vietą galima rasti skyriuje „Globėjų ir įtėvių mokymas“ – „Įvadiniai globėjų ir įtėvių mokymai“.  

Vaiko teisių gynėjas: vaikams ir šeimoms šiandien labai trūksta specializuotų psichologo paslaugų

Vaiko teisių specialistai dažnai susiduria su atvejais, kai vaikui ar visai šeimai yra reikalinga ilgalaikė psichologo pagalba. Pastebima, kad Lietuvoje itin trūksta specializuotų psichologo paslaugų, kurios būtų nukreiptos į konkrečios problemos sprendimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius sako, kad mūsų šalyje būtina steigti pagalbos centrus besiskiriančioms šeimoms. Taip pat reikia didinti specializuotų psichologo paslaugų prieinamumą sunkaus elgesio, priklausomybių, valgymo sutrikimų ir kitų problemų turintiems nepilnamečiams. Tuo turėtų rūpintis savivaldybės.

Siekiant užkirsti kelią vaiko teisių pažeidimams, taip pat labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp vaiko teisių gynėjų ir su vaikais bei jų šeimomis dirbančių psichologų. Tai aptarta vykusiame nuotoliniame Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Lietuvos psichologų sąjungos susitikime.

Trūksta į konkrečią problemą nukreiptų psichologo paslaugų

 Vaiko teisių specialistai dažnai susiduria su į krizę patekusiomis šeimomis, kuriose auga vaikai.  Kai, įvertinus vaiko situaciją, nustatoma, kad šeima susiduria su sunkumais ir be pagalbos negali susidoroti su iššūkiais, šeimai yra siūloma reikiama pagalba – sveikatos, švietimo ar socialinės paslaugos. Jų teikimu rūpinasi savivaldybės. Jei reikia, jos šeimoms taip pat organizuoja ir psichologo pagalbą.

Vilniaus miesto vaiko teisių skyriaus vedėjo G. Batulevičiaus teigimu, dažnai susiduriama su atvejais, kai suteikta psichologo pagalba būna mažai veiksminga, nes ji būna tik bendro pobūdžio, o ne specializuota, nukreipta konkrečiai problemai spręsti.

„Kai mes matome, jog šeimai ar vaikui reikalinga psichologinė pagalba, nukreipiame pas psichologus. Tuomet pagalba yra suteikiama, tačiau dažniausiai ji būna palaikomojo pobūdžio. Tai yra, ji nebūna tiksliai orientuota į konkrečios problemos, kurią išsprendus vaikas galėtų saugiai augti, sprendimą. Labai trūksta specializuotų psichologinių paslaugų, pavyzdžiui, vaikams, turintiems valgymo sutrikimų, priklausomybių, delinkventinio elgesio paaugliams“, – sako G. Batulevičius.

Pasak jo, Vilniuje veikia specializuotą psichologinę pagalbą vaikams teikianti įstaiga – Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras. Panašiu principu esą reikėtų steigti daugiau specializuotų centrų arba pirkti specializuotas psichologų paslaugas rinkoje. Tuo turi pasirūpinti savivaldybės: „Reikia specializuotų psichologinių paslaugų, taikliai nukreiptų į pagalbą susidūrus su konkrečia problema, tai problemai spręsti, ją įveikti“.

Būtini pagalbos centrai besiskiriančioms šeimoms

G. Batulevičiaus teigimu, labai dažnai vaiko teisės yra pažeidžiamos per tėvų skyrybų procesą ir po jo. Vaiko teisių gynėjai su šia problema susiduria dažnai. Pasak pašnekovo, Lietuvoje nėra pagalbos centrų besiskiriančios šeimoms, kuriuose būtų teikiamos specializuotos psichologų paslaugos būtent skyrybų problemą išgyvenančioms šeimoms.

„Labai dažnai besiskiriantys tėvai stipriai konfliktuoja, liejasi emocijos, vyksta kautynės dėl turto, dėl bendravimo su vaiku. Dažnai vaikas tampa keršto įrankiu sąskaitoms suvesti. Įveltas į rietenas, vaikas neretai patiria lojalumo konfliktą, jis yra nuteikiamas prieš kurį nors iš tėvų. Santykiui atkurti būtinai reikalinga psichologo pagalba.

Pasitaiko netgi taip, kad besipykstanti pora į savo santykių aiškinimąsi įtraukia psichologą ir šis atsisako klientų. Keičiami psichologai, o vaikas praranda pasitikėjimą ne tik tėvais, psichologais bet ir visais suaugusiaisiais. Psichologo pagalba vaikui tampa dar viena traumine patirtimi“, – pabrėžia G. Batulevičius.

Pasak jo, reikėtų sekti vakarų šalių pavyzdžiu ir kurti specializuotus centrus, kuriuose būtų teikiama visa reikalinga pagalba besiskiriančioms ir po skyrybų nesutariančioms šeimoms.

„Pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje yra specialūs centrai, kuriuose teikiamos reikalingos paslaugos besiskiriančioms ar po skyrybų nesutariančioms poroms, kurios turi vaikų. Tų centrų patalpose, neutralioje aplinkoje, esant reikalui stebint specialistams, vyksta vaikų susitikimai su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Pavyzdžiui per vienas duris įeina mama su vaiku, per kitas tėtis, vaikas perduodamas specialistams, kurie jį nuveda susitikti su tėčiu. Tėvai nesusitinka, vaikas nepatiria jų susikirtimo, neįveliamas į konfliktą. Centre dirbantys psichologai pataria tėvams bendravimo su vaiku klausimais, padeda įveikti sunkumus“, – pasakoja G. Batulevičius.

Vaiko teisių gynėjai kviečia psichologus glaudžiau bendradarbiauti

Siekiant kuo skubiau ištiesti pagalbos ranką kenčiantiems, bėdoje esantiems vaikams, laiku užkirsti kelią galimiems vaiko teisių pažeidimams, labai svarbu, kad su vaikais dirbantys specialistai, pastebėję problemų turintį vaiką, apie tai kuo skubiau praneštų vaiko teisių gynėjams.  Ši žinia buvo akcentuota Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nuotoliniame susitikime su Lietuvos psichologų sąjungos nariais.

„Mums, vaiko teisių gynėjams, labai svarbu iš visų su vaikais dirbančių specialistų, taip pat ir iš psichologų, kuo anksčiau gauti informaciją apie kenčiantį, problemų turintį vaiką. Ugdymo įstaigų psichologai, pedagogai, klasės auklėtojai yra arčiausiai vaiko, jie su vaikais praleidžia daugiausiai laiko ir gali pirmieji pastebėti, kad vaikas turi problemų. Labai svarbu nedelsti ir turima informacija ar tiesiog įtarimais pasidalinti su mumis, vaiko teisių gynėjais. Taip galima būtų užkirsti kelią rimtiems vaiko teisių pažeidimams pačioje jų užuomazgoje“, – pabrėžė G. Batulevičius.

Lietuvos psichologų sąjungos nariai atsiliepė į vaiko teisių gynėjų kvietimą glaudžiau bendradarbiauti. Kovo mėnesį vyks kitas vaiko teisių gynėjų ir psichologų susitikimas.

 

 

Psichologė pataria, kaip sutarti su maištaujančiais paaugliais

Paauglystės laikotarpio uždaviniai skirti ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Neringa Jankauskaitė sako, kad paauglių maištas (atsikalbinėjimai, galvojimas, kad jie viską žino geriausiai)  – normalus amžiaus tarpsnio elgesys. Taip vaikas, virsdamas suaugusiuoju, pasitikrina taisykles bei kuria savo pasaulį, o tas kūrybos procesas ir išgąsdina tėvus. Psichologė pataria, kaip geriau suprasti paauglį.

Maišto priežasčių ne viena

,,Viena priežasčių, dėl ko tėvai susiduria su paauglių pasipriešinimu, gali būti per griežtos ribos bei kontrolė. Paaugliui reikia vis daugiau erdvės, o tėvai jame vis dar mato mielą darželinuką, vedamą už rankutės. Tai reiškia, kad tėvams, pajutus vaikų maištą, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kas jų šeimoje keičiasi. Galbūt neprogresuoja santykiai?“, – sako psichologė.

Kita maišto priežastis – paauglio noras būti savarankišku. Jie siekia atsiskirti nuo tėvų bei labiau susitapatinti su bendraamžiais ir tai  yra normalu. Problema kyla tada, kai tėvai pradeda maišyti paauglių nepaklusnumą su noru būti savarankiškesniu, t.y. – užaugti.

,,Dauguma paauglių nori patys nuspręsti, kada jiems eiti miegoti, klausytis muzikos ir t.t. Jie nori naktį praleisti pas draugus, domėtis tuo, kuo nesidomima šeimoje. Siekdami pritapti prie draugų, vaikai gali imtis gan ekstremalių permainų. Jie jaučia spaudimą iš aplinkos elgtis taip, kaip elgiasi kiti. Čia svarbus metas neprarasti ryšio su paaugliu“, – sako psichologė.

Svarbu ne klausytis, o išgirsti

Anot N. Jankauskaitės, siekiant sukurti ir išlaikyti tvirtą ryšį su paaugliais, pirmiausia derėtų vengti valdingos kontrolės ir moralizavimo. Tėvams atėjo laikas keistis ir kartu su vaikais žengti į naują šeimos vystymosi etapą  – pripažinti paauglystę ir su tuo skaitytis.

,,Taip, tai padaryti sunku. Vien paaugliškų frazių vartojimas nesukurs pasitikėjimo su vaiku ir neretai tėvams pritrūksta kantrybės naujame šeimos gyvenimo etape peržiūrėti ir savo supratimą, bendravimo ypatumus. Pakeltas balsas ir išrėkti reikalavimai  blogas sutarimo su paaugliais ieškojimo būdas. Teisinga – pradėti klausytis ir girdėti. Tai reikėtų daryti taikant veiksmingą dialogą ir aktyvų klausymąsi. Veiksmingas dialogas turi apimti abi pokalbyje dalyvaujančias puses, rasti kelią į skirtingus požiūrius. Tėvai turi kalbėtis su paaugliu, o ne paaugliui“, – sako psichologė.

Kaip pradėti veiksmingą ir kokybišką dialogą?

Paauglys nėra nusiteikęs prieš tėvus ir mokytojus, jis tiesiog nežino, kaip darniai pereiti  iš vaiko į suaugusiojo gyvenimą. Ir tą nežinojimą jis išsako, kaip moka: pykčiu, uždarumu, savomis taisyklėmis. Reikia laiko ir kantrybės paaugliui padėti.

,,Niekur nenuves tokios frazės: „tu per jauna ...“, „tai pavojinga..“ ir pan. Tėvų bene dažniausiai naudojama frazė ,,sėsk ir klausykis“ gali atvesti į aklavietę“, – pastebi psichologė

,,Aš jaučiu, kad...“ , ,,Aš džiaugiuosi girdėdamas, kad...“ , ,,Tai pažadino manyje...“ Ar tu jauti tą patį?“, ,,Tai mane labai sukrėtė, nes...“, ,, Ką manai tu?“ – šias frazes psichologė siūlo pokalbio pradžiai.

Patarimai, kaip efektyviai bendrauti su paaugliais

  • Būkite pasiekiami. Aiškus rodymas, kad tėvai  pasiruošę išklausyti, padeda paaugliams atsiverti. Pokalbiams išnaudokite visas galimybes ir tuomet skirkite visą dėmesį vaikui.
  • Išmokite klausytis. Elkitės su jais kaip su jaunais suaugusiais, o ne vaikais.  Jokiu būdu nepertraukinėkite moralizuodami.
  • Domėkitės paauglio pasauliu. Klauskite, kuo jie domisi ir būtinai išklausykite atsakymus, elkitės su jais kaip su turinčiais savo nuomonę ir savitą skonį.
  • Įsiklausykite į jausmus. Leiskite jiems išreikšti neigiamas emocijas;
  • Atsiliepkite į tai, ką jie pasakė. Kartais atkartokite jų pasakytus žodžius ar frazes; Atsiliepkite į tai, ką jie bando išreikšti, ypač į jausmus.
  • Žvelkite su perspektyva. Pokalbio su paaugliu nepaverskite kova – neneikite paauglio jausmų. Stenkitės sukurti sąlygas, kad pokalbis vyktų lengviau, pvz. kalbėkitės valgymų metu.

Svarbu, kad paauglys taptų brandus ir savarankiškas

Namai – vieta, kur saugu, įgyjamos vertybės ir mokomasi bendrauti. Svarbu, kad paaugliai jaustųsi pripažinti. Taip pat svarbu, kad paauglys turėtų savo erdvę – tiek fizinę, tiek emocinę, svarbu paisyti jo nuomonės. Bet ribos neturi būti peržengtos, kad šeimos demokratija nevirstų anarchija ar paauglio diktatūra.

,,Šeimoje reikėtų nusistatyti taisykles, paauglys turėtų žinoti, kas jo laukia nusižengus. Svarbu numatyti tinkamus drausminimo būdus ir iš anksto paauglį su jais supažindinti. Taisyklių bei drausminimo būdų reikia laikytis nuosekliai, nes kitaip nebus rezultato. Susitarimų turi laikytis ir tėvai. Pvz., sutarus, kad bus vykstama pas močiutę nuplauti jos bute langus ir už tai vaikas gaus atlygį, taip ir turėtų būti – nuveikus sutartus darbus, paauglys turi gauti ir moralinį, ir sutartą atlygį be jokių kompromisų – pagyrimus ir sutartą  ,,kainą“ : ar didesnę sąskaitą pokalbiams, ar ilgesnį laiką su draugais. Negalima po to ieškoti kompromisų, tokių, kaip: ,,čia tu atidirbai už tą striukę, kurios norėjai“. Taip pat turi būti aiškiai sutarta, kaip šeima pasielgs, jeigu paauglys neatvyks padėti močiutei“, – sako psichologė.

Anot psichologės, bendraujant su vaiku, svarbiausia tėvams stengtis neprarasti kantrybės ir nepasielgti taip, dėl ko vėliau reikėtų patiems gailėtis. Kiekvienas konfliktas, netinkamai išsakyta kritika sumažina paauglio pasitikėjimą tėvais. Santykį žaloja kai patys tėvai nelinkę laikytis susitarimų, o ką jau kalbėti apie tėvų girtavimą, bet kokį smurtą šeimoje. Praėjus šiuos ,,pragaro ratus“ vėliau atkurti ryšį su paaugliu gali būti beveik neįmanoma.

Santykių su bendraamžiais  skatinimas – dar vienas svarbus šeimos raidos etapo uždavinys

Į paauglių ,,užgaidas“ daug laiko praleisti ne su šeima, o su draugais, reikia žiūrėti dalykiškai, matyti naudą, ateitį.  Draugystė su bendraamžiais yra svarbi, nes sukuria socialinį kontekstą, kuriame vaikai mokosi kaip kurti ir palaikyti santykius.

 ,,Paaugliams bręstant, keičiasi ir jų santykis su bendraamžiais. Jis tampa artimesnis, intymesnis. Paaugliai pradeda dar labiau mėgautis užmegztu patikimu santykiu su draugais. Didelė tikimybė, kad paaugliui susidūrus su sunkumais jis pagalbos bus labiau linkęs prašyti ne tėvų, bet draugų. Kadangi jausis labiau su jais susitapatinęs, artimesnis. Paaugliai linkę kopijuoti ne tik  bendraamžių elgesį, bet ir išvaizdą, pomėgius, taip stengdamiesi dar labiau su jais susitapatinti. Taip paaugliai mokosi socialinių įgūdžių. Netrukus jie taps suaugusiais, kuriems reikės įsilieti į darbo rinką, vykti mokytis toli nuo namų, kurti romantinius santykius. Tėvai neturėtų varžytis su vaiko bendraamžiais dėl jų dėmesio. Svarbu nepamiršti, kad vaikams yra svarbi tėvų nuomonė, kad jie stengiasi pateisinti tėvų lūkesčius, tik tai jie daro savo metodais, tokiais, kuriuos tėvai ne visada iš karto supranta ir įvertina. Taip paaugliai rašo savo individualią biografiją, t.y. savo gyvenimo scenarijų“,  – reziumuoja psichologė.

Išsaugoti mamos gyvybę padėjo mobiliosios komandos budrumas

Profesionalus požiūris į gilią krizę išgyvenančio asmens sunkumus, greiti ir teisingi sprendimai, Kėdainiuose padėjo išsaugoti jaunos moters gyvybę, o vaikui – mamą. Įtarus, kad priklausomybių kamuojama moteris gali pakenkti sau, su šeima dirbę vaiko teisių gynėjai ėmėsi skubių veiksmų: pasitelkė kolegas socialinius darbuotojus, psichinės sveikatos specialistą. Netrukus moteris jau gulėjo ligoninėje, ja rūpinosi gydytojai.

„Kai padėti šeimai reikia skubiai, o delsti negalima nė minutės, tada pasimato, kokie svarbūs su šeima dirbančiųjų suderinti, greiti ir tikslūs veiksmai. Gal net ne kiekvieną situaciją įmanoma reglamentuoti, apibrėžti, bet visi sunkumai tikrai įveikiami geru žmogišku ryšiu“, – sako Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos atstovės: psichologė, socialinė darbuotoja ir priklausomybės ligų specialistė.

Konsultuojant moterį, įžvelgė jos kritinę būseną

Mobiliosios komandos psichologė Jūratė Marcinkevičienė pasakoja, kad per nuotolį konsultavo į priklausomybes įnikusią jauną mamą, o tam tikros pokalbio detalės profesionalę sunerimo.

Psichologė tuokart įžvelgė klientės savižudybės riziką, todėl nedelsiant pasitelkė arčiausiai moters namų veikiančių Kėdainių pagalbos šeimai centro kolegas, socialinę darbuotoją, drauge organizavo skubią psichikos specialisto pagalbą, greitosios medicinos pagalbos automobiliu moteris pervežta į ligoninę ir paguldyta į stacionarą. Medikai sako, kad nuo neatitaisomo sprendimo jauną mamą galimai skyrė tik vienas žingsnis.

„Džiaugiamės, kad šiandien, praėjus kelioms savaitėms, moteris iš gydymo įstaigos jau grįžusi į namus. Ji bendradarbiauja su mobilia komanda ir kas itin gera žinia – sutiko gydytis nuo užsitęsusios priklausomybės alkoholiui“, – sėkmės istorija dalijasi D. Dzimavičienė, kuruojanti mobiliosios komandos socialinę sritį.

Nors vaikas šiuo metu dar laikinoje globoje, mamai jis svarbus ir tai jis žino. Mama supranta, kaip svarbu išlaikyti ryšį su vaiku. Vaiko teisių gynėjai tikisi, kad tėvai nebesuklups.  

Komandos narė tvirtina, jog su sudėtingomis situacijomis tenka susidurti dažnai, kadangi komandos klientas visada yra ypatingas – šeima arba asmuo, išgyvenantis vieną sudėtingiausių savo gyvenimo etapų. O sunkumus, anot specialistės, žmonės priima skirtingai: vienas randa savyje jėgų pakilti, o kitas gali ir palūžti.

„Todėl, pasikartosiu, esame itin budrūs, ir kiekvienu atveju stengiamės padaryti geriausia, ką galime. Jeigu asmuo dėl nepaaiškinamų priežasčių nutraukia bendravimą su mumis, nepavyksta su juo susisiekti ar stebime kitus neraminančius ženklus, veikiame nedelsiant. Praktika parodė, kad žmogiškas požiūris ir nuoširdus rūpestis padeda sklandžiau įveikti visas negandas“, – kalba vaiko teisių gynėja.

Įveikti sunkumus trukdė alkoholis

Mobilioji komanda su moterimi ir jos sutuoktiniu intensyvų darbą pradėjo iš karto po to, kai jų vieninteliam vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis ir jis laikinai perkeltas iš nesaugios aplinkos. Pagrindinė problema – tėvų nesaikingas alkoholio vartojimas ir jį lydinčios pasekmės: konfliktai vaiko akivaizdoje, smurtinės situacijos, vaiko apleistumas.

Komanda pasakoja, kad vaiko tėvai iš pradžių rodė nuoširdų sielvartą dėl vaiko, noriai bendradarbiavo, neslėpė noro keistis ir susigrąžinti vaiką. Psichologė sako, kad tiek tėtis, tiek mama bendravo emocingai, atvirai, palaikė ryšį ir tvirtino, kad nori auginti savo dukrą. Toks elgesys su šeima dirbančiai specialistų komandai bylojo apie poros motyvaciją keistis.

Didele sėkme laikyta ir tai, kad abu tėveliai iš pat pradžių sutiko gydytis ilgalaikės reabilitacijos bendruomenėje, o šito toli gražu ne visada pavyksta pasiekti iš karto. Tam, kad priklausomas asmuo ryžtųsi ilgam laikui išvykti į reabilitaciją, jo motyvacija turi būti itin stipri. O sveikimo kelias bendruomenėje gali trukti ir du metus. Bet tai, anot jos, viena iš veiksmingiausių priemonių, padedančių išsivaduoti nuo metų metus žmogų alinančių bėdų. Kadangi priklausomybė išsivysto ne per vienerius metus, pastangos rinktis kitokį gyvenimo kelią ir keisti savo įpročius, taip pat pareikalauja nemažai laiko, asmeninių pastangų ir motyvacijos.

Visgi, vėlesnių konsultacijų metu buvo pastebėti staigūs šeimos emocijų bei sprendimų pokyčiai. Šeima atvirai pripažino, jog vėl vartoja alkoholį, pakeitė nuomonę dėl gydymosi, užsisklendė, o staiga visiškai nutrūkęs ryšys sukėlė specialistų nerimą. Paaiškėjo, jog vyras prieš kurį laiką patyrė sunkią traumą ir gydomas ligoninėje, moteris dėl to labai išgyveno, sutriko ir atsiribojo nuo kitų žmonių, jų siūlomos pagalbos. Toks elgesys ją vedė į aklavietę.

Vaiko gerovės srityje kartu galima daugiau

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui vadovaujanti Neringa Martišienė akcentuoja, kad siekiant suteikti pagalbą vaikui, pirmiausiai tenka suteikti pagalbą jo tėvams, todėl į šeimą žiūrima kaip į visumą, kur nuo vieno asmens savijautos ir poelgių priklauso ir visų kitų šeimos narių gerovė.

„Taip pat ir teikiant pagalbą, renkamės kompleksinį požiūrį, juk visos problemos dažnai paliečia žmogaus ir fizinę, ir psichologinę, ir psichosocialinę gerovę. Savo darbe stengiamės apjungti ne tik savo įstaigos kelių sričių specialistų darbą, bet ir visus veiksmus derinti, aptarti ir planuoti kartu su kolegomis, teikiančiais pagalbą šeimai. Džiugu, kai prašymai nelieka be atsako. Ypač tokiose situacijose – kartu galime daugiau“, – įsitikinusi pašnekovė.

Priminsime, kad su šeima mobilioji komanda bendrauja visą mėnesį, esant poreikiui, šis terminas gali būti pratęstas. Per tą laiką specialistai, pasitelkę holistinį požiūrį, per tris skirtingas disciplinas (socialinę, priklausomybių ir psichologinę), įvertina šeimos problemas, motyvuoja keistis ir pateikia rekomendacijas sveikimo keliui. Mobiliosios komandos pagalba teikiama šeimos namuose, šeimai sutikus. Po dvi mobilias komandas veikia visose šalies apskrityse.

Šios komandos veiklą pradėjo prieš du metus, kai buvo pertvarkyta vaiko teisių apsaugos sistema ir pasiteisino. Komanda iš trijų asmenų atvyksta į šeimą, kritiniu metu, kai dėl vaiko saugumo jis laikinai paimtas iš šeimos, padeda šeimą motyvuoti pokyčiams ir kuo greičiau susigrąžinti vaiką.

 

Vaiko teisių gynėja: vis dar yra vaikų, kurie nenori sugrįžti į savo namus

„Skaudu matyti, kai tėvai atvyksta susigrąžinti savo vaikų būdami neblaivūs“, – tokiais žodžiais vis dar neretai pasitaikančią realybę apibūdina daugiau nei 20 metų vaiko teisių apsaugos srityje dirbanti Lina Augustinavičiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Pagėgiuose. Vaiko teisių gynėja atvirai pasakoja apie savo pasirinkimą ir iššūkius, kurių šiame darbe netrūksta. 

- Vaiko teisių apsaugos srityje dirbate šitiek daug metų. Kas lėmė šios profesijos pasirinkimą?  

- Studijuodama universitete atlikau praktiką Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Praktikos metu sužavėjo ši profesija, prasmingas darbas – ginti, saugoti vaikus.

- Kaip atrodo Jūsų darbo diena? 

- Suplanuota darbo diena dažnai pasikeičia kardinaliai, nes negali numatyti, kokie iškvietimai ir reagavimai į galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus laukia. Viena diena gali būti ramesnė, kita gi – kupina iššūkių. 

- Kokie didžiausi iššūkiai?  

- Jų mūsų darbe tikrai netrūksta. Didžiausias iššūkis, kai yra nustatomas vaiko apsaugos poreikis ir reikia užtikrinti saugią aplinką, o asmenų, susijusių emociniais ryšiais, nėra. Skauda širdį, kai tėvai lieka abejingi, nesiekia susigrąžinti vaikų, nededa jokių pastangų, o vaikai pas globėjus laukia, kada galės grįžti į savo namus.  

Turime ir kitokių pavyzdžių, kuomet vaikai nekantraudami klausia, ar negrąžinsime jų globėjams, nes nenori grįžti gyventi į savo biologinę šeimą.  

- Koks įvykis labiausiai sujaudino? 

- Istorijų įstrigusių atmintyje yra daug. Pamenu, kai darbo pradžioje, apie 2001 metus, teko iš vienos šeimos paimti keletą vaikų, kuriuos į vaikų globos namus vežėme du kartus, nes netilpo į automobilį. Pirmu ekipažu nuvežta 4-5 metų mergaitė laikė rankose bandelę ir pati nevalgė, o laukė, kol atvešim dar mažesnius brolius, kad galėtų su jais pasidalinti. Įstrigęs akyse vaizdas: „mergytės rankose suspausta bandelė broliams“... Prisimenu, vaikai buvo nevalgę apie dvi paras, jų namuose buvo tik druskos. 

Praėjusiais metais iš nesaugios aplinkos teko paimti keturis vaikus ir ypač nustebino tai, jog vaikai džiaugsmingai rinkosi daiktus, rūbus, prašė mūsų pagalbos surasti batus ir į tėvus net nepažiūrėję išvažiavo su mumis pas budinčią globėją. Žinoma, vaikai žinojo, kur važiuoja, nes tai buvo jų antras išvykimas iš namų. „Vadinasi, vaikams tikrai nebuvo gera namuose...“, – svarstėme su kolege. 

- Dėl kokių priežasčių dažniausiai tenka paimti vaikus iš nesaugios aplinkos? 

- Pagrindinė vaikų paėmimo iš šeimos priežastis yra nesaikingas tėvų alkoholio vartojimas. Dažniausiai tokios šeimos patiria nepriteklių, nedarbą, nepasitikėjimą, beviltiškumą. Būna atvejų, kai po vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos, sekančią ar dar kitą dieną tėvai atvyksta į skyrių susigrąžinti vaikų ir mums kilus įtarimams bei išsikvietus policijos pareigūnus tėvai į alkoholio matuoklį pripučia virš vienos promilės alkoholio. Dėl to labai liūdna... 

Tokiose šeimose vaikus kamuoja įvairūs sunkumai: konfliktiški visų šeimos narių tarpusavio santykiai, psichologinis, seksualinis, fizinis smurtas, nepriežiūra. Dažnai būna ir taip, kad vaikai tampa smurto artimoje aplinkoje liudininkais. Pasitaiko, jog tėvams trūksta gebėjimų atpažinti vaikų emocinius, fizinius, fiziologinius poreikius, dėl ko vaikai jaučiasi nesuprasti, pamažu pradeda elgtis maištingai, peržengdami visuomenėje egzistuojančias elgesio normas, taip pat vaikas gali pradėti save žaloti ar vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

- Kokie specialistų veiksmai būna atvykus į šeimą?

- Vaiko teisių specialistai reaguoja į visus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, t. y. ir tais atvejais, kai pažeidimas galimas arba įtariamas, taip pat kai gaunama anoniminė informacija. Nuo pranešimo turinio priklauso, ar specialistai apskritai vyks pas šeimą bei per kiek laiko tai padarys. Kai vaikas patiria smurtą, kyla realus pavojus vaiko gyvybei ar saugumui, tada į šeimos gyvenamąją vietą vykstame nedelsiant. Kitais atvejais, jeigu pagal pranešimo turinį nustatoma, kad tiesioginės grėsmės vaiko sveikatai, gyvybei ir saugumui nėra, į šeimą privalu nuvykti per tris darbo dienas.   

Specialistams atvykus į šeimą, visų pirma, prisistatoma, šeimai paaiškinamas atvykimo tikslas ir apsilankymo procedūra. Paprastai trumpas ir aiškus paaiškinimas sumažina šeimos nerimą ir bendrauti tampa lengviau. Tada specialistai išsamiai išsiaiškina situaciją, įvertina aplinkybes, bendrauja su tėvais, vaiku. Jei pokalbio metu nustatoma, kad vaikui likti tuo metu šeimoje yra nesaugu, jis perkeliamas į saugią aplinką (saugios aplinkos vaikui sąlygos gali būti sukuriamos ir vaiko gyvenamojoje vietoje į pagalbą pasitelkiant artimus vaikui žmones) ir atliekamas vaiko situacijos vertinimas. Ypatingas dėmesys yra skiriamas vaiko nuomonei, išgyvenimams, patirtims, vertinimams, norams ir lūkesčiams. Jeigu pagal amžių ir brandą vaikas gali pats išreikšti savo mintis, yra išklausoma jo nuomonė.

- Kaip užmezgate ryšį su tėvais?

- Prieš pradedant bendrauti su tėvais, būtina jiems parodyti pagarbą, paaiškinti, kad norima padėti šeimai. Taip pat svarbu pasistengti juos nuraminti. Dėmesys ir empatija padeda užmegzti bei palaikyti pozityvius tolesnius santykius, sklandžiau išsiaiškinti situaciją, o kartu padidina tikimybę, kad žmonės sutiks išsipasakoti, priimti siūlomą pagalbą.

Pastebime, kad pokyčių galima tikėtis tik pavykus įtikinti šeimos narius, jog stengtis verta ir visus sunkumus įmanoma įveikti. Visais atvejais stengiamės išsiaiškinti priežastis, dėl kurių kyla nesutarimai ir padėti šeimoms spręsti net ir įsisenėjusias problemas, motyvuoti juos keistis.

- Kaip prieinate prie vaiko, kaip gesinamos jo emocijos?

- Matyti nuliūdusį, pykstantį, sutrikusį ar skausmą išgyvenantį vaiką yra sunku, o dar sunkiau tokį vaiką nuraminti. Pirmiausia, ką mes galime padaryti – jį išklausyti. Vaikams labai svarbu, kad esant krizinei situacijai šeimoje su jais kažkas pakalbėtų ir kad jie nebijotų išsipasakoti. Dauguma vaikų su mumis iš pradžių bendrauja nedrąsiai, tačiau žodis po žodžio ir vaikai tampa vis atviresni, nuoširdesni, pradeda drąsiau reikšti savo mintis, emocijas. Jaunesnio amžiaus vaikams apskritai nėra lengva žodžiais išsakyti tai, ką jie jaučia, todėl su tokiais vaikais reikia bendrauti dar supratingiau, paprasčiau.

Itin svarbu parodyti vaikui, kad jo jausmai ir kiti išgyvenimai yra svarbūs ir verti dėmesio. Negalima neigti vaiko jausmų, nes taip mes parodytume, kad neigiamos emocijos ir jų demonstravimas yra netinkamas elgesys, dėl to vaikas gali užsisklęsti, pajausti gėdą ir visai nebekalbėti.

Vaikai tikrai turi ką papasakoti, nori pasidalinti, būti išgirsti ir suprasti. Kadangi kiekvienas vaikas yra individualus, tad ir ryšio su juo užmezgimo, pagalbos vaikui teikimo būdai ir priemonės turi būti savitos. Kartais tai gali tapti iššūkiu vaiko teisių specialistui, reikalaujančiu įdėti labai daug pastangų ir skatinančiu ieškoti netradicinių, modernių darbo metodų.

- Kaip Jūs pati susitvarkote su emocijomis, kas padeda sunkiais momentais?

- Dirbant šioje srityje svarbu išlaikyti gerą emocinę sveikatą, vidinę savijautą, nepalūžti nuo patiriamų profesinių išgyvenimų, nes esame ramstis vaikams ir šeimoms, kurioms reikia pagalbos. Vaiko teisių apsaugos specialisto darbas labai atsakingas, kuris neretai nulemia vaikų likimus. Atsakingai įvertinti situaciją, nukreipti, priimti sprendimus reikalauja aukštų kompetencijų, specifinių asmens būdo savybių. Kasdien darbe yra susiduriama su itin jautriais žmonių jausmais, asmeninėmis problemomis, tai atsiliepia emociniams darbuotojo išgyvenimams. Daug emocijų ir istorijų „parsinešu“ į namus. Jaučiamas didelis palaikymas iš šeimos narių mane ramina ir džiugina.

Tvarkytis su emocijomis labai padeda aktyvi veikla gryname ore. Šią žiemą savaitgalius leidome aktyviai: išmatavome sniego gylį su keturračiais motociklais, rogėmis ir kitomis žiemos pramogų priemonėmis. Mėgstu daug vaikščioti, t. y. praeiti tam tikrą skaičių žingsnių pagal telefono programėlę. Tai išvalo mintis. Laisvalaikiu taip pat mėgstu grybauti, keliauti. Geriausias poilsis – išvykti bent porai savaičių svetur, tuomet grįžtu tikrai pailsėjusi.

- Pasidalinkite šių metų gerąja patirtimi dirbant su šeimomis.

- Nors metai dar tik prasidėjo, gerųjų patirčių jau turime. Labai džiaugiamės, kad bendromis įvairių vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų ir šeimos pastangomis pavyko vienai krizės ištiktai šeimai susigrąžinti vaikus. Tėvai atrado savyje stiprybės ir motyvacijos susiimti, priimti siūlomą pagalbą, drąsiai imtis pokyčių, todėl teigiami rezultatai buvo pasiekti ir vaikai grįžo į šeimą anksčiau, nei tikėtasi.

Kitai besiskiriančiai šeimai mediacijos pagalba pavyko susitaikyti ir tėvai liko gyventi kartu, o vaikai turi galimybę augti pilnoje šeimoje. Didžiuojamės ir tėvu, kuriam padedant profesionalams pavyko su vaiku atkurti ryšį, prarastą jam dirbant užsienyje.

Tokie atvejai yra puikus pavyzdys to, koks svarbus, net lemiamas, yra pačių tėvų vaidmuo pagalbos teikimo procese, o mes, specialistai, esame tik vedliai ir pagalbininkai.

- Kokią žinutę norėtumėte perduoti mūsų skaitytojams tėvams bei vaikams? 

- Vaikams – laimingos vaikystės, paauglystės, būti drąsiems, laisviems ir išgirstiems. Tėvams linkiu daugiau dėmesio skirti vaikams, daugiau laiko pokalbiams su vaiku ir bendrų veiklų kūrimui, jo nuomonės, dienos įvykių išklausymui. Nepamirškite apkabinti vaiką bei parodyti, kad jis yra svarbus jūsų gyvenime. Nėra „blogų“ vaikų, tik jų elgesys būna kartais netinkamas. Dažnai pagalvoju: „ką vaikui duosi, tą ir turėsi“.

 

Vaiko teisių apsaugos Tarnybos administratorė: „Dažniausiai skambina susirūpinę kaimynai, matantys šeimas, kuriose vaikai yra skriaudžiami, neprižiūrimi“

Justina – visada besišypsanti, veikli, organizuota. Kalbėdama apie save moteris prisipažįsta žadėjusi nebedirbti administracinio darbo, bet įsidarbinusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, iki šiol džiaugiasi šiuo savo sprendimu. Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus administratorė-referentė Justina Tvarkūnaitė pasakoja apie savo įdomų ir atsakingą darbą. Kartu ji dalinasi nepaprasta istorija, kai teko pasirūpinti svetimu vaiku.

- Justina, kodėl ir kaip pradėjote dirbti tarnyboje?

- 12 metų dirbau administracijoje universitete ir kolegijoje. Po tiek darbo metų, ieškodama pokyčių ir iššūkių, nusprendžiau palikti administraciją ir pakeičiau darbo sferą. Nors neketinau grįžti į administracinį darbą, bet labai to ilgėjausi. 

Vieną dieną visai netikėtai gavau pasiūlymą dirbti Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus administratore-referente. Tuo metu apskrities vedėja ieškojo, kas galėtų pakeisti iš šių pareigų išeinančią specialistę, o kažkas mane jai rekomendavo. Iš tikrųjų, mąsčiau, ar sutikti su pasiūlymu, nes tai buvo visai nežinoma sritis, su įstaigos darbuotojais niekada neteko susidurti, net nežinojau, kas yra vaiko teisių gynėjas. Iki šiol nesigailiu priimto sprendimo ir esu labai patenkinta. Dirbu šiek tiek daugiau nei metus laiko, bet atrodo, jog jau seniai.  Labai daug išmokau ir sužinojau.

- Kuo svarbus referento darbas? 

- Aš esu pirmasis žmogus, kurį pasiekia informacija apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Dažniausiai pranešimų sulaukiu iš policijos, koordinatoriaus, vaikų ligoninės, gimdymo namų ar tiesiog gyventojų. Tuos pranešimus turiu operatyviai užregistruoti ir perduoti informaciją specialistams, kad šie nedelsiant reaguotų. 

- Kaip atrodo Jūsų darbo diena?

- Įprasta diena prasideda nuo elektroninio pašto patikrinimo, gautų dokumentų iš įvairių įstaigų registravimo,  elektroninių teismo bylų dokumentų skirstymo, taip pat gyventojų prašymų ar skundų registravimo bei jų paskirstymo pagal miestus ir rajonus.

Kadangi dirbu Klaipėdos apskrities skyriuje, sulaukiu skambučių iš visos apskrities ir suteikiu reikiamą informaciją, konsultuoju asmenis arba nukreipiu juos į kitus specialistus, kurie galėtų suteikti pagalbą. Būna, kai skambina anonimiškai ir praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kuriuos užregistruoju, o mūsų specialistai vyksta nurodytu adresu. 

- Minėjai, jog kreipiasi nemažai susirūpinusių žmonių. Apie ką dažniausiai jie praneša?

- Dažniausiai skambina susirūpinę kaimynai, matantys šeimas, kuriose vaikai yra skriaudžiami, neprižiūrimi. Pastaruoju metu, ypač per karantiną, padaugėjo skambučių apie tai, kad namuose vaikai yra paliekami vieni, be suaugusiųjų. Skambina pranešti ir dėl didelio triukšmo namuose, kartais asmenys net prašo, jog mūsų specialistai atvyktų ir paaiškintų tėvams, kaip auklėti savo vaikus, jog jie netriukšmautų. Būna ir tokių, kurie praneša apie tikrai rimtas situacijas, pavyzdžiui, kai vaikai neprižiūrimi girtaujančių tėvų, kurie kelia prieš juos ne tik balsą, bet ir ranką.

Taip pat sulaukiu nemažai skambučių iš žmonių, kurie patys prašo pagalbos, nes nebepavyksta susitvarkyti su vaikais, dažniausiai su paaugliais.

- Vaiko teisių apsaugos gynėjai ne tik tiria galimus vaiko teisių pažeidimus, bet reaguoja ir į tokius atvejus, kai vaikai bėga iš namų ar būna pasiklydę gatvėje. Žinau, kad ir Jūs likote neabejinga vienam gatvėje besiblaškančiam mažamečiui. Papasakokite plačiau apie šią istoriją, kas ten įvyko? 

- Tai vyko praeitą rudenį. Diena nebuvo kažkuo išskirtinė Klaipėdoje – šaltas vėjas, dulksna. Grįžusi po darbo, vedžiojau šunį ir eidama prie savo namo pastebėjau maždaug 4-5 metų vaiką, kuris blaškėsi, lyg ketino eiti link gatvės, lyg norėjo lipti į autobusą, sustojusį stotelėje. Iškart atkreipiau dėmesį į tai, kad jis vilkėjo vien marškinėlius trumpomis rankovėmis, o striukę su megztiniu laikė rankoje. Pagalvojau: „taip šalta, peršals“, ir dar, kaip tyčia, pradėjo smarkiai lyti. 

Ėjau link berniuko bandydama paklausti, kur jo tėveliai, bet, matyt, buvo gerai pamokytas su svetimais nebendrauti. Vaikas pradėjo eiti į kitą pusę nuo manęs, apsidairiau, suaugusiųjų aplink nebuvo matyti, todėl nedvejodama nusprendžiau nepalikti jo vieno gatvėje. 

Berniukas nebuvo patenkintas, kad aš seku paskui jį. Galiausiai priėjome prie vieno namo laiptinės durų, kaip vėliau paaiškėjo – jo namų. Vaikas vis skambino telefonspyne, bet taip niekas ir neatsakė. 

Aš po truputį jį kalbinau, mėginau daugiau sužinoti apie jį ar jo tėvus, kad būtų galima kuo greičiau juos surasti. Tuo metu iš gretimos laiptinės išėjo moteris, paklausiau jos, ar pažįsta šį berniuką. Ji patvirtino, kad vaikas čia gyvena, tačiau nei tėvų vardų, nei kontaktų nežinanti.

- Kaip tada elgėtės?

- Nieko kito neliko kaip skambinti skyriaus vedėjai. Skyriuje budėjo specialistai, dirbantys nakties metu, kurie ir atvyko nurodytu adresu.

Džiugu buvo tai, kad laukiant budėtojų, pavyko įkalbėti berniuką apsivilkti bent striukę, o po kokių dešimties minučių į kiemą įbėgo ir jo tėtis. Kaip sužinojome, vaikui tądien buvo pirmoji karatė treniruotė, kurioje dalyvavo ir jo vyresnioji sesuo. Anot tėčio, berniukas labai mėgsta būti pirmas ir viską greičiau padaryti, nei sesė. Taigi, tik pasibaigus treniruotei, jis griebė už daiktų ir išlėkė pro duris nepastebėtas.

Mano artimieji, išgirdę apie šį įvykį, sakė, kad aš pasielgiau labai kilniai, bet pati to nesureikšminu, nes, manau, kad kiekvienas taip turėtume pasielgti gatvėje pamatę besiblaškantį mažą vaiką.

- Ar po šio įvykio sulaukėte vaiko tėvų reakcijos? 

- Kitą dieną į skyrių su gėlėmis rankose ir pilni dėkingumo atėjo berniuko tėvai, kurie mane labai nustebino, nes tikrai nesijaučiau padariusi kažką labai ypatingo. Ilgai kalbėjome apie šį įvykį. Tėtis su ašaromis akyse vis kartojo: „Kas būtų, jei sūnus būtų išbėgęs į gatvę ar nutikę kažkas kitas... Baisu net pagalvoti“.

- Kaip manote, ar visi mūsų visuomenės nariai yra tokie pilietiški, sąmoningi? Ar esant panašiai situacijai, pasielgtumėte taip pat?

- Bendraudama su vaiko tėvais supratau, kad mūsų visuomenė vis dar dažnai abejinga tokioms situacijoms, aplinkinių problemoms. Gatvėje pastebėję smurtaujančius vaikus, ne visi atkreipia dėmesį, neprieina prie vaikų, nepraneša tokių atvejų tarnyboms. Kaip ir minėjau, kiekvienas iš mūsų, suaugusiųjų, turėtų sureaguoti, įsiterpti ar bent informuoti reikiamus asmenis, nuo to priklauso vaikų gerovė. Taigi, panašioje situacijoje elgčiausi lygiai taip pat.

- Dėkoju už pokalbį.

 
Vaiko teisių gynėją dirbti įkvepia padėkos žodžiai: ,,Jūs išgelbėjote mano gyvenimą“

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje jau 17 metų dirbanti Rūta Ambražūnė šį darbą vadina įkvėpimu, gyvenimo prasme ir pašaukimu. Ji sako nė minutės nesigailėjo savo profesinio pasirinkimo. „Jūs išgelbėjote mano gyvenimą“, – šie jaunos merginos pasakyti padėkos žodžiai Rūtai ilgam išliko širdyje. Jie moteriai neleidžia abejoti jos darbo reikalingumu ir prasmingumu. 

 „Į skyrių atėjo jauna, graži moteris, susirado mane ir padėkojo. Atmintyje iškilo apsiverkusios paauglės portretas, kai prieš kelis metus atvykau į šeimą ir radau akivaizdžiai ilgą laiką girtaujančią mamą bei nelaimingą paauglę, kuri, žinojau, bėga iš namų, nesimoko. Mergaitę teko paimti iš nesaugios aplinkos. Tuomet buvo daug ašarų ir pykčio. Ir štai metai ėjo, mergaitė, padedama gerų ir rūpestingų žmonių, atsitiesė, patyrė mokymosi džiaugsmą, atrado save – gražų ir protingą žmogų“, – pasakoja šiuo metu Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Akmenės rajone patarėja dirbanti R. Ambražūnė.

Paaiškėjo, kad vaiko teisių gynėjai padėkoti atėjusi mergina, paskyrė save tokiems pat gyvenimo nuskriaustiems vaikams, kokiu kažkada buvo pati – mergina dirba socialinį darbą.

„Mane ši ir daug kitų sėkmingų gyvenimo istorijų įkvepia, skatina, moko ir motyvuoja atlikti savo darbą dar geriau. Esu laiminga, kad pasirinkau dirbti vaiko teisių apsaugos sistemoje“, – sako Rūta.

Iš pradžių moteris dirbo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių skyriuje, buvo gynėja. Laikui bėgant įgavo vis daugiau patirties ir šiandien ji – Akmenės rajono skyriaus patarėja. „Sekasi gerai, komanda puiki, visi myli savo darbą, jį išmano. Ką planuoju? Planuoju toliau ginti vaikus, padėti šeimoms, siekti, kad žmonės gyventų laimingi, nes tai, ką darau, yra mano pašaukimas“,  – įsitikinusi R. Ambražūnė.

Gerumą savyje atrado dar būdama vaikas

Kiek Rūta save atsimena, vis norėjo padėti silpnesniems, nuskriaustiems.

,,Kol buvau maža, tai vis gelbėdavau gyvūnėlius. Visus laukinius kačiukus pašerdavau, silpnesnį nešdavausi namo ir slaugydavau. Tėvai, žinoma, nebuvo sužavėti mano gailestingumu, bet nedraudė. Mokykloje vis stodavau ginti silpnesnio, patiriančio skriaudą mokinio. Buvau kovotoja už gėrį ir tiesą. Kai įstojau į universitetą, vaikų dienos centre tapau savanore. Man vis atrodė, kad per mažai atiduodu savęs, žinojau, jog galiu daugiau. Aukojau  laiką ir pajamas“, – pasakoja R. Ambražūnė.

Tokios investicijos, esą, grįžta su kaupu – pasėtas gerumo grūdas auga vaikų širdelėse: „Kai į vaiką sudedi pasitikėjimą, švelnumą, tai visada atsiperka, ne šiandien, ne rytoj, tačiau vaikui padovanotas gerumas kaupiasi jame ir kuo daugiau jis gauna, tuo daugiau išmoksta atiduoti“.

Pagalbos būdų yra, tik reikia juos parodyti šeimoms

Rūta džiaugiasi ne tik laimingais užaugusiais vaikais, kuriems kažkada reikėjo pagalbos, bet ir jų šeimomis. Vaiko teisių gynėjams labai dažnai tenka padėti ne tik į bėdą patekusiam vaikui, bet ir jo šeimai.

,,Atsimenu vieną jauną moterį, kuri augino vaikus toli gražu ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Moteris ir vaikai kentėjo nuo smurtautojo vyro, tačiau išeiti neturėjo kur – vyras uždirbo, išlaikė šeimą, namai taip pat buvo jo,  moteris neturėjo darbo, jokio užnugario ir atramos, todėl kentė smurtą. Tokio gyvenimo kaina buvo baisi. Šeimai patekus į Vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį, daug galvojau, kaip jai padėti. Kartu su kolegomis ir kitomis institucijomis ieškojome įvairių pagalbos būdų“, – pasakoja R. Ambražūnė.

Pasak jos, neretai smurtą patiriančios moterys bijo, nesiryžta palikti smurtautojo, imtis iniciatyvos ir atsakomybės už geresnį savo ir vaikų gyvenimą. Taip įvyko ir šį kartą. Vaiko teisių gynėjams teko įdėti daug pastangų, kad įkalbėtų ir padrąsintų moterį keisti gyvenimą.

„Daug įdėjome pastangų, daug kalbėjome su šia moterimi ir ji, mūsų dideliam džiaugsmui, neatsisakė pagalbos, kibosi į ištiestą ranką. Aš, kaip vaiko teisių specialistė, dariau viską, kad moteris su vaikais pamatytų šviesesnį gyvenimą. Mums pavyko – ji rado drąsos pasitraukti iš aplinkos, kur smurtaujama, mokėsi, padėjome jai rasti pastogę, darbą. O su šita sėkme atėjo ir pasitikėjimas savimi. Moteris suprato, kad ji viską gali pati ir svarbiausią – gali auginti vaikus ramioje aplinkoje, kurioje nėra smurto“, – pasakoja R. Ambražūnė.

Vaiko teisių specialistė sako kiekvieną kartą pradėdama dirbti su šeima, kurią ištiko krizė, tikinti, jog pavyks padėti:,,Toks darbas – mano pašaukimas, kaip aš galiu netikėti. O kai tiki, gi negali nepasisekti“.

Gerumo išmoko iš savo šeimos

Rūta sako, kad darbe ją įkvepia teigiama gyvenimo patirtis – ypač pačios laiminga vaikystė.

,,Visi vaikai turi teisę augti laimingi – šį žinojimą aš gavau, ko gero, nuo gimimo. Gimiau gerokai per anksti, mažutė ir silpna. Gydytojai mamai suteikė nedaug vilties, kad gyvensiu. Mano mama ir tėtis įdėjo labai daug pastangų ir meilės, kad aš augčiau sveika ir laiminga“, – pasakoja Rūta.

Moteris džiaugiasi, kad turėjo nepaprastai laimingą vaikystę. Nors augo mieste, tačiau turėjo ir kaimą: „Nuvažiuodavom ir visos vaikystės vasaros kvepėjo pievomis, sugrėbtu šienu, žydėjo ramunėmis, turėjo vyšnių ir žemuogių skonį. Mano vaikystė buvo žavi ir spalvota.

Tačiau visų svarbiausia, pasak moters, kad ji turėjo puikius, mylinčius tėvus.

 „Tėvų visada buvau suprasta ir palaikoma. Apie jokias ,,beržines košes“ mes su sese nė nebuvome girdėjusios. Neatsimenu, kad tėvai su mumis būtų kalbėję pakeltu balsu ar grubiai, visas problemas išspręsdavome ramiai. Mano tėveliai turi Dievo dovaną – išmintingai mylėti vaikus. Ir aš to mokausi, nešu šias pamokas ir patirtis į šeimas, kurios patiria sunkumų“, – sako vaiko teisių gynėja R. Ambražūnė.

AKTUALU
Ligos išmokos nesergančio vaiko priežiūrai pasibaigus mokinių atostogoms: ką svarbu žinoti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais tėvai gali gauti ligos išmokas už nesergančio vaiko priežiūrą ir ką reikia padaryti, kad ši išmoka po mokinių atostogų būtų mokama ir toliau.

Kitą savaitę šalies mokyklose bus mokinių atostogos. Atostogų metu, kaip įprasta, ugdymas vykdomas nebus, todėl pradinių klasių mokinių tėvams nereikės padėti savo atžaloms mokytis nuotoliniu būdu. Kaip ir iki šiol per mokinių atostogas ligos išmokos už nesergančio vaiko priežiūrą mokamos nebus, tačiau nedarbingumo pažymėjimai galios.

Jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos, o ligos išmoka bus ir toliau mokama. 

Jeigu nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas trumpesniam laikotarpiui ir galiojimas baigsis per mokinių atostogas, o po jų vėl iškyla poreikis prižiūrėti nesergantį vaiką,  dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pakartotinai reiktų kreiptis į šeimos gydytoją.

Nemažai daliai tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai išduotas 60 dienų laikotarpiui. Jeigu suėjus šiam terminui vaikai mokytis į mokyklos suolus nesugrįš, o ugdymas bus tęsiamas nuotoliniu būdu, tėvai dėl nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo turės pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją. Nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už 5 darbo dienas.

Kai karantino metu atsiranda būtinybė prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką, pradinuką ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia dirbantiems tėvams, globėjams, seneliams gali būti mokamos ligos išmokos. Ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Šiuo metu galiojantį nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai turi apie 20 tūkst. asmenų, kai per pirmąjį karantiną tokių būdavo 50–60 tūkst. Nemaža dalis tėvų prisitaikė prie karantino sąlygų, derina darbą nuotoliniu būdu ir atžalų priežiūrą, dalis jų – naudojasi galimybe vaikus leisti darželius.

 

NVSC atsako į dažniausius klausimus dėl vaikų izoliacijos

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atsako į dažniausiai epidemiologinę diagnostiką atliekantiems specialistams dėl vaikų izoliacijos užduodamus klausimus. 

Vaikas dėl turėto rizikingo kontakto buvo izoliuotas nuo gruodžio 18 d. Gruodžio 23 d. vaikui patvirtinta COVID-19. Kada vaikas bus laikomas pasveikusiu?

Dėl to, kiek užsikrėtęs vaikas turi būti izoliuotas, taip pat, kada bus laikomas pasveikusiu, sprendžia gydantis gydytojas, o ne NVSC specialistai. Įprastai, jei žmogus serga lengva arbe besimptome forma, jis pasveikusiu bus laikomas po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios arba, jei atvejis besimptomis – po 10 nuo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio, kurį ištyrus PGR metodu buvo aptiktas koronavirusas, paėmimo dienos. 

Tačiau kiekvienas atvejis individualus, dėl kurio ir sprendžia gydantis gydytojas, o ne NVSC specialistai.  

Tai kada dėl izoliacijos sprendžia NVSC?

NVSC specialistai dėl izoliacijos sprendžia tais atvejais, kai reikia izoliuoti ne užsikrėtusius, bet sąlytį turėjusius asmenis. Pavyzdžiui, užsikrėtusio vaiko šeimos narius, bendraklasius, kurie turėjo rizikingą kontaktą. 

Dėl rizikingą sąlytį turėjusių izoliacijos šeimos gydytojai nesprendžia. 

Kas turi izoliuotis tokiu atveju, jei vaikui gruodžio 23 d. patvirtinta COVID-19 liga? 

Izoliuotis 14-lika dienų privalo visi, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį, t. y. bendravote ilgiau kaip 15 min. mažesniu nei 2 m atstumu, turėjote tiesioginį sąlytį su jo kūno skysčiais, turėjote tiesioginį fizinį sąlytį (pvz., rankos spaudimą). Dienos, kada asmuo yra pavojingas (t. y. platiną virusą) ir kuriomis sąlytis gali būti laikomas didelės rizikos, skaičiuojamos taip:

·    Jeigu asmuo turi simptomus – 72 val. iki simptomų atsiradimo pradžios ir 10 dienų po simptomų atsiradimo pradžios.
·    Jeigu neturi simptomų – 72 val. iki tepinėlio, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 10 dienų po tepinėlio paėmimo.

Tai, jeigu vaikui simptomai pasireiškė gruodžio 21 d., nuo kada turiu izoliuotis?

Izoliacija bus skaičiuojama nuo gruodžio 21 d. iki sausio 3 d. imtinai. 

O kaip tokiu atveju, jei vaikui simptomai pasireiškė gruodžio 21 d., tačiau vaikas yra 6-erių metų ir negali pats savimi pasirūpinti?

Tokiu atveju vienas iš tėvų turi prižiūrėti užsikrėtusį vaiką. Tai reiškia, kad vienas iš tėvų gyvena kartu vienoje patalpoje su užsikrėtusiuoju, tad tėtis, mama arba globėjas visą laiką turi sąlytį su užsikrėtusiu vaiku.  

Dėl šios priežasties 14-likos dienų izoliacija vienam iš tėvų, kuris nuolat būna su vaiku, pradedama skaičiuoti nuo dienos, kai vertinama, jog baigiasi užkrečiamasis vaiko periodas. Paskutiniu kontaktu laikoma 10-ta ligos diena, kuri, vertinama, teoriškai yra paskutinė užkrečiamojo periodo diena.

Dėl to tokiu atveju vienam iš tėvų izoliacija bus skaičiuojama pagal formulę 10+13, t. y. nuo gruodžio 21 d. iki sausio 11 d. imtinai. 

Tai reiškia, kad skirtingi izoliacijos terminai taikomi vienam iš tėvų, kuris prižiūrės savimi negalintį pasirūpinti vaiką, o kitam – kitoks izoliacijos terminas?

Taip. Kadangi vienas iš tėvų bus nuolatiniame kontakte su užsikrėtusiu vaiku jam galios sąlyga, kad jis izoliuojasi su vaiku iki 10 jo ligos dienos ir dar 13 dienų po to. 

Kitas tėvas turi izoliuotis atskirai, tad jam izoliacija bus skaičiuojama nuo paskutinės sąlyčio dienos, t. y. dažniausiai dienos, kada sužinomas testo rezultatas. 

Tai reiškia, kad tik vienam iš tėvų turėtų būti taikomas ilgesnis izoliacijos terminas, ne abiem?

Taip, vienas iš tėvų turi prižiūrėti užsikrėtusį vaiką, kitas – privalo izoliuotis atskirai ir jam taikomas 14-likos dienų nuo paskutinio kontakto izoliacijos terminas.  

Kaip izoliuojama tokiu atveju, jei vienišas užsikrėtęs tėvas, mama ar globėjas turi prižiūrėti nesergantį vaiką, o kitų asmenų, galinčių pasirūpinti vaiku, nėra?

Tokiu atveju vaikui, kuris gyvena su užsikrėtusiu asmeniu, izoliacija bus skaičiuojama pagal formulę 10+13, t. y. vaikas izoliuojasi iki 10 sergančio tėvo, mamos ar globėjo ligos dienos ir dar 13 dienų po to.

Ar izoliacijos forma 10+13 gali būti taikoma tuo atveju, jei serga vienas iš tėvų, o kitas yra sveikas ir gali pasirūpinti vaikais?

Negali. Tokiu atveju, jei yra sveikų asmenų, kurie gali prižiūrėti vaikus, taip ir turėtų būti daroma. 

O kaip tokiu atveju, jei namuose vienas vaikas susirgo gruodžio 18 d., jam infekcija patvirtinta gruodžio 21 d., visi kiti šeimos nariai buvo izoliacijoje, tačiau gruodžio 23 d. susirgo ir antrasis vaikas?

Žmogus turi izoliuotis po kiekvieno rizikingo kontakto su užsikrėtusiuoju koronavirusine infekcija. Tad tokiu atveju, šeimos nariams, kurie turėjo rizikingą kontaktą su antruoju užsikrėtusiu vaiku, bus perskaičiuojamas izoliacijos laikas, t. y. bus vertinama, kada buvo paskutinė sąlyčio diena ir įskaitant ją bus perskaičiuojamas 14-likos dienų laikotarpis.

Tai reiškia, kad, jei tėvai bus turėję kontaktą su vaiku gruodžio 23 d., kuomet pasireiškė simptomai, jiems izoliacija bus perskaičiuota iki sausio 5 d. imtinai, nepaisant, kad dėl sąlyčio su pirmuoju vaiku izoliacija turėjo baigtis anksčiau.  

Išimtis numatyta tik tiems, kurie patys yra persirgę COVID-19 – tris mėnesius nuo susirgimo jiems izoliuotis nereikia, net ir turėjus didelės rizikos sąlytį.

Ar gali didelės rizikos sąlytį turėjusieji susitrumpinti izoliaciją?

Galimybė sutrumpinti izoliacijos laiką numatyta tik tam tikroms asmenų grupėms, t. y. medikai, pareigūnai, aukščiausi valstybės pareigūnai (https://nvsc.lrv.lt/lt/visuomenei/nvsc.lrv.lt/sutrumpinti). Visiems kitiems galioja 14 d. izoliacijos laikotarpis, tad susitrumpinti izoliacijos laiko galimybės nėra.

Ar galima keisti izoliacijos vietą?

Taip, galima. Izoliuotas asmuo turi kreiptis į NVSC ir gauti leidimą nuvykti į kitą izoliavimo vietą, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių ją turi pakeisti (leidimas išduodamas tik nuvykimui į izoliacijos vietą). Tą būtina padaryti NVSC interneto svetainėje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

 

Nuo metų pradžios – didesnės socialinės išmokos

Nuo 2021 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais.

„Didėjant baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu auga ir įvairios išmokos patiems pažeidžiamiausiems šalies gyventojams: skurdą patiriantiems žmonėms, senjorams, vaikams, žmonėms su negalia ir kitiems. Tikimės, kad po truputį augančios išmokos, prisidės prie sunkiausiai besiverčiančių gyventojų nepritekliaus ir atskirties mažinimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

 

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja šie baziniai socialinių išmokų dydžiai:

  • BAZINĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS DYDIS – 40 eurų (2020 m. – 39 eurai)

Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: vienkartinė išmoka vaikui, išmoka vaikui, išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, vaiko laikinosios priežiūros išmoka, laidojimo pašalpa, parama palaikams parvežti, artistų kompensacinė išmoka, vaikų išlaikymo išmoka, socialinė parama mokiniams.

Tokias išmokas, kompensacijas ir socialinę paramą gauna apie 600 tūkst. žmonių.

 

  • ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 143 eurai (2020 m. – 140 eurų)

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 1,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 6,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus neįgaliuosius ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti.

 

  • TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖS DYDIS – 120 eurų (2020 m. – 117 eurų)

Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydžius, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės 3,3 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 1,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidės 7,8 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 5,7 euro.

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d., padidės 1,5–3 eurais. Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d., padidės 7,5 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 93 tūkst. asmenų.

 

  • VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS – 128 eurai (2020 m. – 125 eurai)

Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, vidutinis socialinės pašalpos dydis padidės nuo 85,5 iki 87,6 euro.

Šis dydis aktualus nustatant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems žmonėms, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

 

 

 

DUOMENYS RENKAMI IŠ ĮVAIRIŲ REGISTRŲ 

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia 

Tarnybos veiklos statistiniai duomenys 

 

Įvaikinimas ir globa

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas
Globa
Globėjų ir įtėvių mokymas
Vaikų globos įstaigos

X