Globa

Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.

Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Esminio skirtumo tarp globėjo ir rūpintojo pareigų nėra. 

Globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Globos (rūpybos) atveju tėvams išlieka tam tikros pareigos vaikams, pavyzdžiui, pareiga mokėti išlaikymą, taip pat teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo schema

Vaiko globos nustatymo ir priežiūros procedūras reglamentuoja Vaiko globos organizavimo nuostatai.

Pirmas žingsnis. Kas gali kreiptis?

Globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami:

1. asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jis nori laikinai globoti (rūpinti) jaunesnį kaip 10 metų vaiką;
2. ne jaunesni nei 21 metų amžiaus, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį.

Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Svarbiausia, kad asmuo, norintis globoti (rūpinti) be tėvų globos paliktą vaiką, turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. 

Tėvų globos netekusiam vaikui gali būti nustatyta globa (rūpyba)  šeimynoje.

Kas yra šeimyna?

Šeimyna - teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. 
Šeimyna globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, kai broliai ir seserys neišskiriami, arba mažesnis, jeigu globojamas vaikas su negalia.

Šeimyna yra vaikų globėjas (rūpintojas) užtikrinantis šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir  interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikiantis vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje.

 Finansinė parama

Kiekvienam vaikui, globojamam šeimynoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (156 Eur) globos (rūpybos) išmoka. Kai globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio.
Šeimynos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje, yra skiriamas ir kartą per mėnesį mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (156 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 66 globos centrai. Kiekvienoje savivaldybėje yra įkurta bent po vieną  globos centrą. Vilniaus miesto savivaldybėje paslaugas teikia penki globos centrai, Vilniaus rajono savivaldybėje – du globos centrai, Šiaulių miesto savivaldybėje – du globos centrai (vienas iš jų teikia paslaugas tik budintiems globotojams).

Globos centras teikia paslaugas globojamiems (rūpinamiems), įvaikintiems vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams, šeimynų dalyviams, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams, globėjams (rūpintojams) – susijusiems ir nesusijusiems giminystės ryšiais, įtėviams, budintiems globotojams.

Likęs be tėvų globos vaikas gali būti apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.

Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais tam pritarus valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pritaria vaiko iki trejų metų globai vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, nustačiusi bent vieną iš šių priežasčių:

1) vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje, globos centre ar šeimynoje;

2) vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų jo geriausius interesus;

3) globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje, globos centre arba šeimynoje.

Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius. 

Šiuo metu (2020-01-01) Lietuvoje veikia 97 vaikų socialinės globos įstaigos, tarp kurių yra vaikų globos namai (institucija), bendruomeniniai vaikų globos namai ir kt.  

Įgyvendinant Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano priemones vaikų globos institucijos persitvarko ir steigia bendruomeninius vaikų globos namus. 2018 m. duomenimis šalyje veikia 84 bendruomeniniai vaikų globos namai, o juose gyvena 490 vaikų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 metų likusiems be tėvų globos vaikams ir socialinės rizikos vaikams ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.) negali būti teikiama vaikų socialinės globos namuose.  

Globos institucijose gyvenančių vaikų skaičius kasmet mažėja. 2014 m. pabaigoje globos namuose augo 3562 vaikai. 2015 m. globos institucijose buvo globojami (rūpinami) 3275 vaikai. 2016 m. tokių vaikų buvo 3186, 2017 m. - 2827, 2019 m. - 1954.

Laikinas svečiavimasis – pastovūs trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, švenčių ar vaiko atostogų metu su vaikų globos institucijoje augančiu vaiku. Vaikui, kurio ryšiai su šeima ir giminaičiais nutrūkę, tokia draugystė yra labai svarbi, nes vaikui yra skiriamas individualus dėmesys, jis gali svečiuotis šeimos aplinkoje ir matyti kitokį šeimos modelį, nei matė, augdamas su biologiniais tėvais. Laikinas svečiavimasis taip pat skatina vaiko pasitikėjimą kitais ir savimi, ugdo atsakomybės jausmą bei formuoja teigiamą savęs vertinimą. 
Socialinės globos įstaigos globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis pagal nuolat Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje gyvenantį fizinį asmenį principus, sąlygas ir tvarką nustato Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašas.

Kur reikia kreiptis ir kokius dokumentus pateikti, norint priimti vaiką laikinai svečiuotis?  

Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis fizinis dėl vaiko išleidimo laikinai svečiuotis kreipiasi į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją pateikdamas tokius dokumentus:

1. rašytinį prašymą dėl vaiko išleidimo laikinai svečiuotis;
2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
3. pagal apskaitos formą Nr. 046/a išduotą medicininį pažymėjimą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 1993 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 507.

Vaikas gali būti išleistas laikinai svečiuotis pas nuolat užsienio valstybėje gyvenantį asmenį, jei dėl to kreipiasi:

1. vaiko giminaitis;
2. užsienio valstybės organizacija, kuri turi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos leidimą vykdyti globojamų (rūpinamų) vaikų laikino svečiavimosi užsienio valstybėje programą Lietuvos Respublikoje.

Prieraišumas: iššūkiai ir galimybės globojant vaiką ar paauglį

„Ar vaikų globos sistema atitinka globojamo vaiko geriausius interesus?“
Valstybinio audito ataskaita, 2014 m. sausio 31 d.

Tapk globėju!
Apie 4000 vaikų, augančių globos namuose, nori jaustis saugiai ir įgauti pasitikėjimo. 
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“

Globa: priimti be ribų 
Globa yra pripažinimas, kad didžiausia meilė, kurią gali duoti kitam žmogui, yra ugdymas, perdavimas savo gyvenimo prasmės.

Vaiko dalyvavimas globos procese iki ir po globos šeimoje nustatymo 
Įsivaizduokime gyvenimą kaip namą. Praeitis yra pamatai, dabartis – vieta, kurioje gyvename, o ateitis – tai stogas, kuris laikysis tvirtai ir apsaugos mus nuo šiauraus vėjo ir negandų. Kalbėdami apie vaiką galime vadovautis tuo pačiu „namo“ principu. Mes turime padėti vaikui statyti tvirtus pamatus ir kurti aplinką, kurioje jis dabar gyvena, kad suaugęs galėtų be baimės savarankiškai kibti į gyvenimą ir kaip paukštis, pakėlęs tvirtus sparnus, išskristi iš mūsų jam sukurto saugaus lizdo.