Naujienos

Epidemijai plintant, vaiko teisių gynėjai ragina tėvus suplanuoti, kas kritiniu atveju pasirūpintų jų vaikais

Lietuvoje sparčiai plintant viruso COVID-19 epidemijai, jau atsitinka atvejų, kai susirgusius tėvus paguldžius į ligoninę, jų vaikai lieka be priežiūros. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba  (VVTAĮT) ragina visus tėvus nepanikuoti, tačiau pasiruošti galimam kritiniam scenarijui – numatyti kas pasirūpintų jų vaikais, kol jie patys būtų gydomi ligoninėje.

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius sako, kad sostinėje jau buvo susidurta su dviem tokio pobūdžio atvejais.

„Vilniuje jau turėjome dvi situacijas su vaikais ir virusu. Viena situacija buvo su globojamu vaiku. Kitas atvejis buvo iš šeimos. Mes sužinojome, kad devynmetis vaikas jau pusantros paros yra paliktas vienas namuose. Situacija buvo tokia: mama pajautė simptomus, atvažiavo greitoji, ją išsivežė, darė tyrimą, tai labai ilgai užtruko, galiausiai ji gavo teigiamą atsakymą. Deja, šioje situacijoje moteris nepranešė, kad jos sūnus vienas liko namuose“, – sakė G. Batulevičius.

Pasak jo, vaiko teisių gynėjai medikų pagalba bendraudami su vaiko mama, surado artimųjų, kurie priglaudė vaiką.

„Susiskambinome su medikais, kad vaiką pervežtų į saviizoliacijos vietą ir tuo pačiu su medikų pagalba ir su mama ieškojome kas iš artimųjų turėjo su ja kontaktą, kas irgi turi izoliuotis. Pavyko atrasti giminaitį, ir vaiką apgyvendinti pas tą giminaitį, kuris toliau pasirūpins vaiku“, – sakė G. Batulevičius.

 Pasak G. Batulevičiaus, svarbu, kad žmonės būtų apgalvoję tokius atvejus, nes kritinėje situacijoje vaikas patirtų papildomą stresą. Svarbu numatyti kas būtų jeigu būtų, reikia pasirūpinti vaiko interesais iš anksto. Vaikui emociškai saugiausia yra likti savo gyvenamojoje vietoje. Turi būti numatyti visi kontaktiniai telefonai, galimas veiksmų planas. Vaikui iš anksto turi būti nustatytas dienos ritmas, kad jis žinotų kur kas yra ir ką kada reikia daryti. Tada krizinėje situacijoje jam būtų lengviau.

Dėl korona viruso turintys būti karantine vaikai, jei nėra kas jais pasirūpina iš artimųjų, Vilniuje, savivaldybės sprendimu, būtų apgyvendinti pagal amžiaus grupes: iki trejų metų – pagalbos centre „Šeimos slėnis“, o nuo trejų iki aštuoniolikos metų – „Vilniaus Šilo“ mokykloje. Reikalui esant, vaikams būtų suteikiama psichologų ir kitų specialistų pagalba.

„Negali būti jokių vaiko „nuslėpimo“ atvejų. Visais vaikais tikrai bus pasirūpinta. Svarbu pabrėžti, kad tai laikina iki tėvai grįš iš ligoninės, o izoliavimosi vietos, kuriose vaikas apgyvendinamas, nėra globos ar krizių centrai. Tai yra vietos, skirtos vaikams, kurie galimai turėjo kontaktą su užsikrėtusiais korona virusu, jų tėvai yra stacionare, tai yra gydomi ligoninėje, bei nėra kitų vaikui artimų asmenų, galinčių juo pasirūpinti“, – pabrėžė G. Batulevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad tėvai turi iš anksto numatyti kas iš artimųjų su jų vaikais palaikytų nuotolinį kontaktą, jei jie patys negalėtų to padaryti.

„Galbūt nėra giminaičių, kurie galėtų paimti vaiką, kurie galėtų atvažiuoti į vaiko gyvenamąją vietą, bet yra labai svarbu, kad kažkas su tuo vaiku palaikytų kontaktą telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis. Nes galbūt tėvams sveikata neleis to padaryti. Todėl turi būti kiti artimieji, kurie palaikytų vaiką, bendrautų su juo“, – sakė G. Batulevičius.

 

Per karantiną padaugėjo paauglių apsinuodijimo alkoholiu atvejų

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM (VVTAĮT) pastebi, kad dėl viruso COVID-19 šalyje paskelbus karantiną,  padaugėjo paauglių apsinuodijimo alkoholiu atvejų. Vaiko teisių gynėjai primena, kad už nepilnamečių (asmenų iki 18 metų) veiksmus yra atsakingi jų tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Jie turėtų užtikrinti, kad vaikai ne tik laikytųsi karantino reikalavimų, bet ir nesielgtų netinkamai. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų pasirūpinti, kad vaikai pagal galimybes laiką praleistų naudingai.

„Auga pranešimų skaičius apie paauglių piktnaudžiavimą alkoholiu ir apsinuodijimą alkoholiu. Jei paprastai per mėnesį mes tokių pranešimų turėdavome vieną – du, tai dabar per keturias šios savaitės dienas jų turime jau aštuonis. Kai pradedame aiškintis situacijas, išaiškėja, kad tėvai buvo darbe, o vaikai namuose. Trūko priežiūros. Vaikai, naudodamiesi tuo, kad nereikia eiti į mokyklą, kad nėra tėvų šalia, nesilaikė karantino, susitiko su draugais ir vartojo alkoholį. Nėra taip, kad vaikas vienas namuose geria, ne, jis susitinka su draugais...“, – sako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Per pirmas keturias šios savaitės dienas Vilniaus mieste užregistruoti aštuoni paauglių piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai, iš jų septyni apsinuodijimai. Paaugliai gydomi ligoninėje.

Per pirmas keturias šios savaitės dienas Kauno mieste fiksuoti penki paauglių apsinuodijimo alkoholiu atvejai.

Pasak vaiko teisių specialistų, nors pagal galiojantį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą paauglys gali būti vienas namuose, tačiau už jo veiksmus atsako tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Jie taip pat privalo užtikrinti, kad vaikas laikytųsi karantino reikalavimų.

„Pagal teisės aktus paaugliai gali būti vieni namuose, tačiau tėvų atsakomybė yra pasirūpinti jų užimtumu, ką vaikai veiks likę vieni namuose. Tėvai turi domėtis kur vaikas yra ir ką veikia. Šiandieniniame pasaulyje turime nemažai galimybių ir pagalbininkų, juk turime įvairių ryšio priemonių ir reikia jomis naudotis“, – pabrėžė G. Batulevičius. 

Pasak vaiko teisių gynėjų, svarbu vaikui užtikrinti turiningą dienotvarkę: turi būti susitarimas ką vaikas veiks per dieną, kokios užduotys jam paliekamos namuose atlikti – buities darbai, užduotys susijusios su mokslu. Taip pat turi būti susitarta ką vaikas veiks laisvalaikiu. Turi būti aiškios ribos, neturi vaikas būti paliktas visiškai be priežiūros.

 

 Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodoma, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.

 

Vaikas laisvalaikį karantino sąlygomis turiningai gali praleisti pasinaudodamas interneto teikiamomis galimybėmis – žaisdamas lavinamuosius žaidimus, spręsdamas užduotis, dalyvaudamas neformaliojo švietimo užsiėmimuose. 

 

Vaiko teisių gynėja: tik suprantantis vaikas bus drąsus veikti, kai prireiks pagalbos

Vaiko teisių gynėjai įsitikinę: tik žinių ir supratimo turintys vaikai drąsiai gins savo ir bendraamžių teises, neleis būti skriaudžiami, o prireikus žinos, kur kreiptis, kokia pagalba bus suteikta.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai pradėjo susitikimus su moksleiviais, per kuriuos supažindina su vaiko teisėmis, jų gynimo sistema ir kviečia moksleivius tapti socialiniais partneriais.

„Vaiko teisių gynėjai be savo tiesioginių pareigų atlieka ir šviečiamąjį darbą. Lankomės darželiuose, mokyklose, susitinkam su vaikais neformalioje aplinkoje. Mūsų tikslas – suprantamai papasakoti vaikams kaip ir kada ginamos jų teisės, kaip veikia sistema, kokie jos prioritetai. Tik suprantantis vaikas, bus drąsus veikti, kai pagalbos prireiks jam ar draugui“, – sako Utenos apskrities VTAS vedėja Irena Gaigalienė, kviečianti moksleivius tapti socialiniais partneriais ir nelikti abejingais šalia esančiam.

Pasak I. Gaigalienės, vaikai yra žingeidūs, o suprasdami kaip veikia jų teises ginanti sistema, kokios pagalbos sulaukia vaikas ir šeima, tampa atviresni, nepakantūs negerovėms.  

„Vyresnius moksleivius kviečiame tapti mūsų socialiniais partneriais. Suprasdami vaiko teisių gynėjų darbą, jie tampa atviresni ir pasiruošę ne tik patys priimti pagalbą, bet ir pasirūpinti draugu. Vaikai savo draugus ir bendramokslius pažįsta geriausiai, žino jų emocijas ir išgyvenimus, todėl labai svarbu, kad prireikus – laiku patys ištiestų pagalbos ranką ar drąsiai kreiptųsi pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki“, – sako Utenos VTAS vedėja, primindama, kad vaikui visada pasiruošę padėti mokyklos psichologai, socialiniai darbuotojai, klasės auklėtojas ir, žinoma, vaiko teisių gynėjai.

Pirmasis susitikimas naujais mokslo metais vyko Visagine, kur prie apskrito stalo su Utenos apskrities VTAS vedėja I. Gaigaliene, patarėja Visagino mieste Jūrate Mieželyte diskutavo visų Visagino miesto mokyklų lyderiai – moksleivių sąjungos nariai. Būtent šie moksleiviai dažniausiai būna pavyzdžiu mažesniems ir patarėju suaugusiems.

„Kartais tereikia draugo peties, kad liūdno ir nusivylusio vaiko veidą vėl puoštų šypsena. Tačiau labai svarbu, atpažinti ir visas smurto formas, suprasti kokios jos pavojingos ir visiškai netoleruotinos. O pastebėjus jas, iškart kreiptis pagalbos“, – primindama moksleiviams visas smurto formas: fizinį, psichologinį, seksualinį ir nepriežiūrą, sakė I. Gaigalienė. Ji pabrėžė, kad suaugusiojo dėmesys ir profesionalus rūpestis kartais yra neišvengiamas ir labai reikalingas, kai reikia spręsti rimtas problemas ar dar didesnėms užkirsti kelią.

Su mokyklų lyderiais kalbėta ir apie vaiko nuomonės svarbą bei reikšmę. Utenos VTAS vedėja pabrėžė, kad teisė išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytam, kartu suteikia teisę sulaukti pagalbos ir ginti savo interesus.

Susitikimai su moksleiviais, mokinių tarybų nariais bus tęsiami ir kituose Utenos apskrities miestuose, rajonų mokyklose.

Ilgalaikė tėvų reabilitacija nuo priklausomybių – galimybė vykti gydytis kartu su vaikais

Įvairių priklausomybių kamuojami tėvai dažnai atsiduria kryžkelėje tarp dviejų pasirinkimų: toliau grimzti į problemų liūną prarandant sveikatą, pajamas ir artimuosius, ar visomis išgalėmis kabintis į gyvenimą pasiryžtant keisti savo įpročius ir imtis gydymo. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistės pastebi, kad vienas efektyviausių gydymo būdų suaugusiems, išgyvenantiems krizines situacijas dėl priklausomybių, yra ilgalaikė reabilitacija bendruomenėje.

„Remiantis ilgamete darbo su priklausomybių turinčiais asmenimis praktika, ilgalaikė reabilitacija, trunkanti nuo 6 iki 18 mėn., yra pati efektyviausia pagalba, gydant priklausomybių ligas. Mūsų komandos užduotis dėl pačių sergančiųjų ir jų artimųjų, ypač vaikų, gerovės, pasiūlyti tėvams pasinaudoti gydymo galimybe, kuri suteikia daugiausiai garantijų ne tik pasveikti, bet ir išvengti atkryčio ateityje. Juolab, jog tėvai, vykstantys į reabilitacijos bendruomenes, nepatiria dar didesnės krizės šeimoje, išsiskyrimo su artimaisiais – reabilitacijos laikotarpiu besigydančiajam yra suteikiama teisė apsigyventi kartu su savo atžalomis“, – pabrėžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Rasa Bakienė.

Pasak R. Bakienės, didžiajai daliai sergančiųjų pradėti ilgalaikį gydymą sutrukdo įvairios baimės. „Dažniausiai baiminamasi, jog teks palikti savo namus, išsiskirti su šeima, atsidurti nežinomybėje ir priimti naujus pokyčius. Žmones neramina ir finansiniai, apgyvendinimo sąlygų, mitybos bei teikiamos medicininės pagalbos klausimai. Tačiau tie, kurie pasiryžta ilgalaikei reabilitacijai, įprastai būna atsidūrę ypač giliose krizinėse situacijose, kuriose patiriamos priklausomybių problemos nustelbia kylančias baimes“.

Alkoholis – viena dažniausių problemų, krizę išgyvenančiose šeimose

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos duomenimis, nuo 2018 m. liepos 1 d. specialistėms teko padėti 88 šeimoms, patyrusioms alkoholio problemą. Dalis mobiliosios komandos teikiamą pagalbą priėmusių šeimų teko susidurti ir su narkotikų problema.

Mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistės Rasa Bakienė ir Indrė Preisaitė teigia, jog dažniausios priežastys, lemiančios šeimų atsidūrimą krizinėse situacijose, yra ilgalaikis nedarbas, suprastėjusi sveikata, žlugę santykiai su artimaisiais, tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka ir pan.

Priklausomybių gniaužtuose atsidūrę tėvai, pasak specialisčių, vengia rinktis ilgalaikės reabilitacijos gydymo būdą ir dažniausiai ieško kitų alternatyvų. Anot jų, daugelis pirmiausia išbando medikamentinį gydymą, „Minesotos“ arba gydymo nuo abstinencijos alkoholiui programas.

„Alternatyvūs pagalbos būdai taip pat tvirtas žingsnis į priekį, tačiau ilgalaikė reabilitacija bendruomenėje – kur kas veiksmingesnė, nes, pavyzdžiui, medikamentinis gydymas vyksta gydantis individualiai, nekeičiant įprastos aplinkos, supančių žmonių, o ilgalaikė reabilitacija priverčia imtis rimtų pokyčių: palikti savo namus, apsigyventi svetimoje aplinkoje, bet kartu su bendruomene, kurią vienija tos pačios problemos. Kai žmogus supranta, kad yra ne vienas, kai jaučia kitų palaikymą ir priima jam siūlomą pagalbą – sveikimo kelias žymiai lengvesnis, – teigia Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė I. Preisaitė.

Besigydantys reabilitacijos centruose išvengia laikino išsiskyrimo su vaikais

Lietuvoje galimybę gydymo laikotarpiu apsigyventi kartu su vaikais suteikia du reabilitacijos centrai. Kauno rajone, Šlienavoje, socialines ir psichologines reabilitacijos paslaugas gauna moterys, priklausomos nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Gydymo metu jos turi galimybę apsistoti kartu su vaikais. Akmenės rajone esančioje reabilitacijos bendruomenėje pagalbą gydantis nuo priklausomybių gali gauti ir apsigyventi kartu su vaikais turi teisę tiek moterys, tiek vyrai.

R. Bakienė teigia, jog reabilitacijos bendruomenių darbuotojai iš pradžių reikalauja, jog tėvai bent pirmąjį mėnesį atvyktų gydytis vieni, be vaikų. Taip siekiama apsaugoti mažuosius nuo galimų stresinių situacijų ir neigiamų jausmų.

„Dažnai atvykusieji gydytis būna nusiteikę skeptiškai ir reiškia neigiamas emocijas ir demonstruoja neprognozuojamą elgesį – liūdesį, pyktį, sumišimą, agresiją. Natūralu, jog visa tai iššaukia nauji pokyčiai, kuriuos priimti ramiai prireikia laiko ir susitaikymo su esama padėtimi. Siekiant nuo stiprių išgyvenimų apsaugoti besigydančiųjų atžalas, specialistai rekomenduojama su jais reabilitacijos bendruomenėje apsigyventi tik pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui“, – motyvus įvardija R. Bakienė.

Anot specialisčių, vaikams, kurie laikinai su tėvais, ar vienu iš tėvų, apsigyvena reabilitacijos bendruomenėje, būna sudarytos sąlygos mokytis vietinėse ugdymo įstaigose, lavinti savo įgūdžius neformaliojo ugdymo veiklose, prasmingai leisti laiką ir pramogauti kartu su artimaisiais.

Nuo šių metų sausio 1 d. Tarnybos teritoriniuose skyriuose dirbančios mobiliosios komandos, iki šiol pagalbą teikusios tik krizę išgyvenantiems tėvams, dabar rūpinasi visais šeimos nariais. Mobilioji komanda darbą su šeima pradeda, kai joje augančiam vaikui specialistai nustato apsaugos poreikį. Komandos darbas nuo 14 pailgėjo iki 30 kalendorinių dienų. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje šiuo metu dirba dvi mobiliosios komandos, sudarytos iš priklausomybės ligų specialistų, psichologų ir socialinių darbuotojų. 

 

Ankstesnis 1 2 Sekantis
X