Aktualu

Vaiko teisių gynėjai kviečia tėvus neprarasti budrumo

Įsibėgėjus vasarai, Lietuvoje viena po kitos nutinka nelaimės, kuriose nukenčia vaikai. Nepilnamečiai skęsta vandens telkiniuose, krenta pro daugiabučio langus ir balkonus. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) specialistai kviečia tėvelius, senelius ir kitus vaikais besirūpinančius asmenis net ir atostogaujant, džiaugiantis vasaros malonumais neprarasti budrumo, įsitikinti ar vaikai yra saugioje aplinkoje ar bus kas jais tinkamai pasirūpins.

Itin dažnai šią vasarą nutinka nelaimės, kuomet vaikai iškrenta per langą ar iš balkono. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad to priežastys gali būti įvairios. „Kiekvienas atvejis skirtingas, juos reikia analizuoti, todėl neskubame konstatuoti, jog toks atsitikimas yra nepriežiūros šeimoje pasekmė. Vaikai iš prigimties yra smalsūs, jie nori pasižiūrėti per langą, gali persisverti, bandyti ką nors pasiekti ir panašiai. Deja, bet net ir minutei suaugusiems nuo jų nusisukus, gali nutikti kokia nors nelaimė“, - primena I. Skuodienė.

Kad tokių atvejų būtų išvengta, suaugusieji turėtų neprarasti budrumo. Labai svarbu vaikams užtikrinti tinkamą fizinę aplinką. Geriau, kai šalia langų ar balkone nėra pastatyta baldų – sofų, kėdžių, stalų, ar kitų aukštų daiktų, ant kurių palypėję vaikai galėtų pasiekti langą, užlipti ant palangės, persisverti. Svarbu atsiminti, kad įvairūs apsauginiai tinkleliai nuo vabzdžių nėra vaikų saugumą užtikrinanti priemonė – jie neišlaiko vaiko svorio, nėra tam pritaikyti.

Vertėtų įvertinti ir kiek kaskart langus bei balkono duris atveriame – mažiesiems saugiau būti kambaryje, kuriame atidarytas tik lango ar durų viršus, o ne viskas plačiai.

Jei nutarėte išvėdinti patalpą, geriau tokiu atveju iš jos išeikite kartu su vaikais, nepalikite jų be priežiūros kambaryje, kuriame plačiai pravertas langas. Jei namuose yra langų užraktai – atvėrimo ribotuvai, veikiantys kaip apsaugos priemonė, kad langų neatidarytų patys vaikai, tokie įrengimai turėtų būti maksimaliai saugūs – mažiesiems nepasiekiamoje vietoje.

I. Skuodienė ragina itin apgalvotai elgtis prie vandens telkinių, nepalikti ten vaikų be priežiūros. „Vandenyje ir žaidžiant prie vandens vaikams gali kilti staigus pavojus, užtenka gurkštelėti vandens, pavirsti ar tiesiog gali pritrūkti plaukimo įgūdžių. Vaikai judrūs, greitai atsiduria vandenyje, net jei prieš sekundę ir nebuvo. Todėl labai svarbu apgalvoti, kaip arti vaiko derėtų būti, iš kur jį stebėti, kad prireikus, pavyktų užtikrinti jo saugumą“, - sako VTAĮT direktorė. Poilsiaujant prie jūros ar kitų vandens telkinių būtina paisyti Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių.

Ne tik atostogų metu, bet ir kasdien mažamečių saugumui pavojų gali sukelti lengvai jiems prieinami, namuose esantys aštrūs ar karšti daiktai. Rekomenduojama žirkles, įvairius darbo, virtuvės ar kitokius įrankius laikyti ten, kur vaikai savarankiškai jų nepasiektų.

Taip pat būtina apsauga nuo ugnies ir karščio. Patartina pagal galimybes naudoti orkaičių ir kaitlenčių apsaugos nuo vaikų funkcijas. Degtukų, degiklių ar kitų ugnį įžiebti galinčių daiktų nelaikyti mažiesiems matomose ir lengvai prieinamose vietose. Jei namuose gaminamas karštas maistas, ar verdamas vanduo – labai svarbu neprileisti vaikų arti. Pasitaiko atsitiktinumų, kuomet paprasčiausias karštos arbatos puodelis ne juokais nupliko mažamečius. „Vaikų oda plonesnė, jautresnė išorės dirgikliams, todėl suaugusiajam gerti tinkamas karštas gėrimas vaikui gali būti rimtų nudegimų ir odos bei gleivinių pažeidimų priežastimi“, - informuoja I. Skuodienė.

Nors karštu oru daugelis nori atsipalaiduoti, atostogauja ir pramogauja, VTAĮT specialistai kviečia nepamiršti, kokia svarbi yra vaikų priežiūra ypatingai mažamečių vaikų. Nesvarbu kur leidžiate laiką – gamtoje, prie jūros ar namuose, be priežiūros palikti vaikai gali susižeisti, patirti ne tik fizinius, bet ir psichologinius sukrėtimus, ar net žūti.

Norime priminti, kad vaikai iki 6 metų, taip pat vaikai su negalia, atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės negali likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nėra laikomas trumpalaikis – iki 15 minučių trukmės, vaiko palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, tačiau ir jie pagal savo brandą turėtų būti pajėgūs esamoje situacijoje pasirūpinti mažesniuoju.

Jei vaikas yra vyresnis nei 6 metų, taip pat kviečiame tėvus įvertinti vaiko galimybes likti vienam namuose, įvertinti ar tuo metu vaikas bus pajėgus pasirūpinti savo fiziniais ir emociniai poreikiais.  

Šeimos, norinčios mokyti vaiką namuose, turi kreiptis ir į vaiko teisių gynėjus. Kaip tai padaryti?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d.  nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuo 2020 m. rugsėjo 1-osios vaikai gali būti mokomi šeimoje pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas.

Viena iš būtinų sąlygų, siekiant vaikus mokyti namuose, yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAS) išduota informacija, jog šeimoje per pastaruosius dvejus metus nuo pasikreipimo į VTAS dienos nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, susiję su vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, su kuriais (kuriuo) vaikas gyvena, pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu dėl narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, alkoholio vartojimo, smurto ar kitų veiksmų ar neveikimo, kurie gali turėti įtakos užtikrinant vaiko teisę į mokslą.

 

NUO KO PRADĖTI, KAD VAIKO TĖVAI (AR VIENAS IŠ JŲ) AR KITI ATSTOVAI PAGAL ĮSTATYMĄ GAUTŲ IŠ VTAS DOKUMENTĄ, KURĮ GALĖTŲ PATEIKTI MOKYKLAI DĖL VAIKO UGDYMO ŠEIMOJE?

 

Vaiko tėvai (ar turimas vienintelis) ar kitas (-i) vaiko atstovas (-ai) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) vaikas gyvena, siekdami gauti Aprašo 10.5. papunktyje nurodytą informaciją apie tai, kad nebuvo nustatytas (-i) vaiko teisių pažeidimas (-ai), susijęs (-ę) su vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) jis gyvena, pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu dėl narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, alkoholio vartojimo, smurto ar kitų vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) vaikas gyvena, veiksmų ar neveikimo, kurie gali turėti įtakos vaiko teisės į mokslą užtikrinimui, per pastaruosius dvejus metus, turi pateikti VTAS rekomenduojamos ar laisvos formos prašymą dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus (toliau – Prašymas).

Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą prašymo formą galima rasti čia Prašymas dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus

 

KAM TEIKTI PRAŠYMĄ?

 

Prašymas turi būti teikiamas VTAS teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius), kurio veiklos teritorijoje šeima gyvena. 

 

KOKIU BŪDU GALIMA PATEIKTI PRAŠYMĄ?

 

Prašymas gali būti teikiamas paštu, el. paštu ar pateiktas tiesiogiai atvykus į Skyriaus buveinę. Prašymas turi būti vaiko tėvų (ar turimo vienintelio iš tėvų) ar kito (-ų) vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) vaikas gyvena pasirašytas. El. paštu pateiktas prašymas turi būti pasirašytas nuskenavus ar nufotografavus tekstą su parašu arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Elektroniniu būdu Prašymas turėtų būti siunčiamas bendruoju Skyriaus el. pašto adresu (pvz. Vilniaus.miestas@vaikoteises.lt). 

 

KAS GALI PATEIKTI PRAŠYMĄ?

 

Prašymą gali pateikti vaiko atstovai pagal įstatymą (arba vienintelis turimas), su kuriais (-iuo) vaikas gyvena. Jei vaikas gyvena su abiem tėvais, prašymą turi pasirašyti abu tėvai. Jei vaiko tėvai gyvena skyrium, prašymą gali teikti tik tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.

 

JEI NORIMA NAMUOSE UGDYTI KELIS VAIKUS, KIEK PRAŠYMŲ REIKIA TEIKTI?

 

Tuo atveju, jei šeimoje yra keli vaikai, kuriuos bus norima ugdyti šeimoje, tame pačiame prašyme gali būti nurodomi visų vaikų duomenys arba dėl kiekvieno vaiko gali būti teikiamas atskiras prašymas, tačiau Skyrius informaciją pateikia atskirai dėl kiekvieno vaiko. 

 

AR TARNYBOS IŠDUODAMĄ DOKUMENTĄ GALIMA TEIKTI KELIOMS MOKYKLOMS?

 

Tarnybos išduodamame dokumente nebus nurodoma konkreti mokykla, todėl šeima turės galimybę laisvai rinktis, kuriai ugdymo įstaigai (-oms) teikti dokumentą.

 

PER KOKĮ TERMINĄ VTAS IŠDUOS INFORMACIJĄ?

 

Vadovaujantis 2020-06-04 Tarnybos direktorės įsakymu Nr. BV-177, dokumentai dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus išduodami per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jei pateiktas Prašymas bus netikslus ar jame trūks duomenų, Skyrius informuos Prašymą teikiantį (-čius) asmenį (-is) dėl prašymo patikslinimo. Atitinkamai 5 d. d. terminas informacijai pateikti bus skaičiuojamas nuo patikslinto prašymo gavimo dienos.

Plačiau susipažinti su Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu galima čia https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ddd218f09b6411ea9515f752ff221ec9 

 

Nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktai

Karantino metu nelengva tiek vaikams, tiek ir tėvams – kyla daug iššūkių, emocijų. Pasikonsultuoti įvairiomis aktualiomis temomis galima ne tik su VTAS specialistais, bet ir pateiktais nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktais.

Sprendžiant tarpusavio nesutarimus specialistai ragina tėvus pirmiausiai galvoti apie vaiko interesus

Specialistams daugėja skambučių ir paklausimų elektroniniu paštu, kaip užtikrinti skyrium gyvenančių tėvų bendravimą su vaikais.

Iš tiesų, šiuo visiems sunkiu laikotarpiu kyla daug nerimo, įvairių svarstymų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Skyrium gyvenantys tėvai turi papildomų iššūkių, nes jie turi teisę ir pareigą auklėti savo kartu negyvenančius vaikus, su jais bendrauti. Su vaiku gyvenantiems tėvams kyla klausimai – ar galiu atsisakyti leisti tėvui / motinai bendrauti su vaiku karantino laikotarpiu, gal užtektų jiems pabendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, pan. Iš gautų pranešimų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje žinoma, kad tėvai vienašališkai priima sprendimus neleisti vaikams matytis su skyrium gyvenančiais tėvais.

Daugeliu atvejų tėvų teisė bendrauti su vaiku nustatyta teismų sprendimais, juose nustatyta tvarka, kaip skyrium gyvenantis tėvas / motina bendrauja su vaiku (laikas, vieta, dažnis). Net ir nesant teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, primintina, jog tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Abu tėvai turi teises ir pareigas auklėti savo vaikus ir sprendimus dėl vaiko priimti kartu. Pažymėtina, jog skirtingai nuo nepaprastosios padėties režimo, kurio metu būtų taikomi fizinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai, karantino metu nenustoja galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, tėvų teisės nėra varžomos, tačiau gali pasitaikyti įvairių atvejų, galinčių įtakoti ir teisę matytis su vaiku, jei situacijos patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo sąlygas - pvz., tėvai užsieniečiai negali atvykti į Lietuvą, grįžę iš užsienio tėvai turi izoliuotis, pan.

Natūralu, kad visi tėvai nerimauja dėl savo vaikų gerovės. Manome, kad būtent tėvai šiuo laikotarpiu gali ir turi rasti geriausiai jų šeimos situaciją atitinkantį sprendimą, saugodami savo ir vaikų sveikatą, veikti lanksčiai, ieškodami kompromisų bei svarbiausia - nepamiršti paties vaiko, jo jausmų, jog jis gali jaustis pamirštas, pan. Tėvai turi tikrai daug galimybių veikti lanksčiai – tiek gali susitarti dėl bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tiek dalintis vaiko priežiūra, nes šiuo laikotarpiu, esant apribotai ugdymo priežiūros veiklai bei nerekomenduojant vaikų priežiūros patikėti vyresnio amžiaus seneliams, svarbu, kad vaikai taip pat neprarastų tėvų dėmesio bei nuolatinės priežiūros, ypač turint omeny nuotolinio darbo įsipareigojimus, tad pasidalijimas vaiko priežiūra gali būti tinkama išeitis abiem tėvams.

Taip pat svarbu, kad tėvai nenustotų vykdyti įsipareigojimų dėl vaiko išlaikymo, finansinių sunkumų laikotarpiu tėvai kartu rastų išeičių ir kompromisų, kaip užtikrinti vaiko poreikius.

Kviečiame tėvus šiuo laikotarpiu elgtis sąmoningai, atsakingai bei susitelkiant į geriausių vaikui sprendimų paieškas.

LR Vaiko teisių kontrolieriaus informacija

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai duomenis renka iš įvairių registrų

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia

Visa informacija apie globą, įvaikinimą ir paslaugas – vienoje vietoje

Nuo šiol visa reikiama informacija apie globą, įvaikinimą, laikiną vaikų priežiūrą ar teikiamą pagalbą priėmus vaiką į savo šeimą bus prieinama vienoje vietoje – www.globoscentrai.lt. Išorinėje svetainėje galima lengvai rasti kiekvieno miesto ar rajono savivaldybės globos centrų koordinates, psichologų, globos koordinatorių ar atestuotų specialistų kontaktus, sužinoti, kiek kurioje savivaldybėje yra budinčių globotojų, kiek vaikų jie prižiūri ir keliais mažyliais dar gali pasirūpinti.

Vidinė informacinė sistema leis globos centrų darbuotojams komunikuoti tarpusavyje – keistis aktualia informacija ir dokumentais.

Lietuvoje iš viso jau veikia 66 globos centrai, kurių užduotis – rengti globėjus, įtėvius, budinčius globotojus ir įvertinti jų pasirengimą auginti vaiką, suteikti paramą iškilus bėdų, konsultuoti, stiprinti šeimos šeimai pagalbą, organizuoti mokymus, savitarpio pagalbos grupes. Beveik visose savivaldybėse veikia po vieną globos centrą, o Vilniaus mieste – 5, Vilniaus rajone – 2, Šiaulių mieste – 2.

Tinkamai veikiantys globos centrai ir kokybiškos paslaugos šeimoms bei žmonėms, nusprendusiems prižiūrėti, globoti ar įsivaikinti vaiką reikšmingai padidina tikimybę, kad gyventojai bus labiau linkę suteikti namus tėvų globos netekusiems vaikams.

„Lietuva vis dar yra kelyje į tikslą – mažinti vaikų globos namuose augančių vaikų skaičių arba išvis tapti šalimi be vaikų globos namų. Kad Lietuva taptų šalimi be vaikų globos namų, turime turėti globos alternatyvas – tai yra ne tik globos institucijas, bet ir globėjus, budinčius globotojus. Iki šiol trūkstamas elementas buvo paslaugų tinklas. Jeigu mes norime turėti įtėvių, globėjų ar budinčių globotojų, kurie drąsiai imasi šios sudėtingos ir sunkios misijos, mes turime galvoti, kuo galime padėti, kai žmogus ar šeima pasiryžta šiai misijai – tapti įtėviu, globėju ar budinčiu globotoju (žmogumi, kuris laikinai suteikia vaikui prieglobstį krizės atveju)“, - pasakojo socialinės apsaugos ir darbi viceministrė Vilma Augienė.

Reikėjo platformos keistis informacija

Globos centrai pradėti kurti nuo 2018 metų. 2019-ųjų sausį globos centruose jau dirbo apie 100 darbuotojų, o šiuo metu darbuotojų skaičius siekia apie 400: tai psichologai, globos koordinatoriai, atestuoti specialistai, vedantys globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymus.

Globos centrų veiklai ir plėtrai skirta 12,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų 2019-2022m. laikotarpiui.

Pasak globos centrų projekto vadovė Rugilės Ladauskienės, pradėjus kurti globos centrus paaiškėjo, kad savivaldybės nuėjo skirtingu keliu – globos centro funkcijos buvo skiriamos skirtingoms organizacijoms: tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek biudžetinėms įstaigoms, tiek socialinių paslaugų ar šeimų centrams.

„Supratome, kad potencialiems įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams gali būti sunku susigaudyti, kur ir kokias paslaugas galima gauti, todėl nutarėme sukurti informacinę sistemą ir tinklapį www.globoscentrai.lt, kuris būtų naudingas tiek įtėviams, globėjams, budintiems globotojams, tiek globos centrų darbuotojams, kurie keičiasi informacija tarpusavyje“, - teigė R. Ladauskienė.

Informacinę sistemą ir tinklapį kūrė informacinių technologijų įmonė „BTT Cloud“.

Paslaugos – kiekvienoje savivaldybėje

Šiuo metu globėjai, įtėviai ir budintys globotojai gali gauti pagalbą jau kiekvienoje savivaldybėje. „Mūsų ambicija ateičiai – itin kokybiškos paslaugos ir vaiko interesus atitinkančių globėjų paieška, kad pagaliau išsivaduotume iš didelių institucinių globos namų“, - sako projekto vadovė R. Ladauskienė, pridurdama, kad globos centrų darbuotojai teikia ir mobilias paslaugas, todėl pasiekia net atokiausias vietoves.

Dviem vaikams namus suteikusi ir vieną biologinę dukrą auginanti globėja ir įmotė Marija Bogušienė pasakoja, kad priėmus sprendimą globoti arba įsivaikinti vaiką dažną žmogų apninka daugybė minčių ir baimių.

„Pats sau pradedi užduoti klausimus, ar tikrai sugebėsiu, ar tikrai galėsiu? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad globos centras labai pagelbėjo, man padėjo globos centro psichologas, užteko net vieno pokalbio. Supratau, kad tokie jausmai yra įprasti, kad kiekviena šeima tai išgyvena. Žinoma, galima kreiptis į poliklinikos psichologą, bet jie nesispecializuoja šioje srityje. O man buvo svarbu pasikalbėti su specialistu, kuris jau žino, ką jaučia ir ką turi jausti būsima globėja, ką gali išgyventi vaikas. Mus tai tikrai labai sustiprino“, - pasakojo M. Bogušienė.

2019 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje iš viso tėvų globos yra netekę 7,4 tūkst. vaikų – iš jų apie 1,4 tūkst. nustatyta laikinoji globa ir apie 6 tūkst. nuolatinė globa.

4,8 tūkst. vaikų yra globojami šeimose, 360 vaikų – šeimynose, 1,9 tūkst. – globos institucijose (iš jų apie 500 bendruomeniniuose globos namuose) ir dar apie 250 vaikų prižiūri budintys globotojai.

Valstybė nuo sausio 1 d. garantuos visiems tėvams nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino Seimo pavasario sesijoje priimtas Civilinio proceso kodekso pataisas - nepriklausomai nuo pajamų, valstybė visada garantuos tėvams nemokamą advokato pagalbą.

Nuo 2020 metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai, susiję su privalomu advokato dalyvavimu nagrinėjant bylas dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, numatant pareigą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau ­– Tarnyba) inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą bei atlikti kitus papildomus veiksmus, susijusius privalomu advokato dalyvavimu minėtos kategorijos bylose.

Tarnyba sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas bus gautas ne darbo laiku, apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo privalės pranešti bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjančiam teismui ir įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą. Jei kreipimosi į teismą metu nurodytų duomenų ar dokumentų Tarnyba neturi, teismui jie pateikiami nedelsiant po to, kai gaunami.

Remiantis minėtais pakeitimais, teismui sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo tikslingumo, vaiko atstovus pagal įstatymą visada privalės atstovauti advokatas.

 

 

Baigtas įgyvendinti projektas „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Projekto vykdytojas) kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Projekto partneris) nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2019 m. spalio 23 d. vykdė projektą „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“ (Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-02-005) (toliau – Projektas) pagal 2014 m. – 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.1-ESFA-V-912 priemonę „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“.

Siekiant įgyvendinti Projekto tikslą - pasirengti sklandžiam vaiko teisių apsaugos sistemos darbui po pertvarkos, buvo parengtas mobiliųjų komandų darbo organizavimo aprašas, komandos narių kompetencijos tobulinimo programa bei organizuoti mokymai 49 nariams. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams, keisis mobiliųjų komandų darbo su šeima terminas, pobūdis, mobiliosios komandos funkcijos, tikslas, todėl, siekiant tinkamo, praktiką atitinkančio teisinio mobiliųjų komandų veiklos reglamentavimo, Projekto lėšomis buvo parengtos rekomendacijos dėl mobiliųjų komandų veiklos kokybės užtikrinimo.

Taip pat, Projekto metu parengti 57 vaiko teisių apsaugos sistemos vidiniai regiono mokytojai, kurie apmokė 554 vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojus visuose regionuose, siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir tęstinį žinių perdavimą visiems esamiems Projekto partnerio darbuotojams. Siekiant didinti regiono vidinių mokytojų kompetencijas, darbo efektyvumą, sprendžiant įvairias problemas susijusias su darbu, nuolatiniu emociniu nuovargiu dėl sudėtingų darbinių situacijų ir padėti darbuotojams išvengti „perdegimo sindromo“, didinti jų veiklos efektyvumą bei pasidalinti įžvalgomis / apibendrinimais apie įvykdytus mokymus, papildomai buvo organizuotos 4 supervizijos regiono vidiniams mokytojams.

Įgyvendinant projektą buvo pasiekti planuoti Projekto rezultatai bei nustatyti stebėsenos rodikliai:

  • 616 viešojo valdymo institucijų darbuotojų, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymui ar institucijų veiklos valdymo tobulinimui reikalingas kompetencijas;
  • įvykdytas 1 projektas, skirtas pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą.

 

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į vyr. specialistę Aną Buzarevič,
tel. nr. 8 5 210 3079, el.p. ana.buzarevic@vaikoteises.lt

Vaiko teisių apsaugos specialistai vaikus saugo ne tik dieną, bet ir naktį

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau Tarnyba) teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje vaiko teisių apsaugą užtikrina visą parą, poilsio ir švenčių dienomis. Tarnybos teritoriniuose skyriuose nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaikų teises gina vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai. Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

„Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos viena esminių dalių yra saugoti vaikus 24 val., be poilsio dienų. Tiek ekspertai, tiek partneriai, sprendimų priėmėjai pripažįsta – sistema veikia ir vaikai sulaukia pagalbos dieną, naktį, net ir didžiausių švenčių metu. Tai ne kartą užkirto kelią pavojui vaikų sveikatai ar netgi galbūt išgelbėjo vaiko gyvybę“, - pabrėžė Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Kartais vaikai patys prašo būti išvežti iš namų

„Nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaiko teisių apsaugą užtikriname mes, budėtojai. Informaciją gauname specialiuoju telefonu, dažniausiai, iš policijos budėtojų. Per valandą turime sureaguoti ir nuvykti į įvykio vietą. Dažniausiai pranešimai būna dėl neblaivių tėvų, kurie neprižiūri savo vaikų. Įvykio vietoje visada būna policijos pareigūnai, kurie mielai bendradarbiauja su mumis ir padeda esant agresyviai nusiteikusiems asmenims,“ – apie savo darbą pasakoja vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja Diana Žukovskaja.

 Pasak budėtojos, pirmiausia išsiaiškinamos visos įvykio aplinkybes, būtinai pasikalbama su vaikais, sužinoma, ar nereikia medicinos pagalbos. Daugeliu atvejų randami giminaičiai, kurie pasiruošę laikinai pasirūpinti vaikais ir priglausti savo namuose, jeigu toks poreikis yra. Bet pasitaiko ir liūdnų atvejų, kai reikia vežti vaikus į globos ar į gydymo įstaigas, kai yra poreikis suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą.

„Dar liūdniau matyti vaikus gyvenančius nepriežiūroje, visą dieną nevalgiusius, kai tėvai vaikais nesirūpina, juos skriaudžia. Mūsų darbas ir pareiga – apsaugoti visus vaikus, užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką vaikams ir ginti jų teises,“ – sako vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja D. Žukovskaja.

Tarnybos vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja Vida Baranauskienė teigia, kad visada yra atsižvelgiama į vaiko balsą, jo nuomonę: „Nuvykę į iškvietimus, gautus iš policijos, stengiamės nuramint vaiką. Pasakome, kad mes atvykome jam padėti, kad nesame blogiečiai. Pastebiu, kad kuo labiau stengiesi užmegzti su vaikais kontaktą, tuo jie labiau tavimi patiki. Jeigu atsiranda giminaičiai ar kiti artimais ryšiais susiję asmenys, vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai vaikų neapgyvendina globos namuose ar pas budinčius globėjus.“

Pasak V. Baranauskienės, būna ir tokių atvejų, kada vaikai patys paprašo būti paimti iš tėvų ir apgyvendinti kitoje aplinkoje: „Dažniausiai paaugliai prašo patys būti išvežti iš namų, nes patiria psichologinį smurtą iš tėvų. Jeigu vaikas nenori apsigyventi pas giminaičius, tada vežame vaiką pas globėjus arba į globos namus. Visais atvejais mes išklausome vaikų balsą ir į vaikų nuomonę atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.“

„Kartais būna, kad vaikai serga, tuomet juos vežame į sveikatos priežiūros įstaigą. Buvo atvejis, kuomet vaikas buvo išbertas, jį nuvežėme į ligoninę ir joje jis liko sveikti. Jeigu matome, kad šeimoje yra problema, jog tėvas ar sugyventinis smurtauja ne tik prieš vaiką, bet ir prieš mamą, tuomet  pasiūloma pagalba ir mamai, paprastai mama su vaiku apsigyvena moterų krizių centre,“ sako vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja V. Baranauskienė.

Kaip veikia sistema?

Vaiko teisių apsaugos specialistai – budėtojai, atvykę pagal gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems bei geriausiems jo interesams, išklauso vaiką, gebantį reikšti savo pažiūras tiesiogiai, o jeigu to padaryti neįmanoma, per atstovą pagal įstatymą ir priima sprendimą, atsižvelgiant į vaiko norus, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko geriausiems interesams.

Vaikais yra visapusiškai pasirūpinama. Esant poreikiui, vaikai yra vežami į gydymo įstaigą, kur jie yra apžiūrimi gydytojo, jiems yra suteikiama visa būtina medicininė pagalba.

Primename, jog, esant poreikiui užtikrinti vaikui saugią aplinką, jis dažniausiai laikinai apgyvendinamas pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą. Tik tais atvejais, kai nerandama artimųjų, kurie galėtų priimti vaiką į šeimą, vaikai apgyvendinami globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.

Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Kokia pagalba šeimai suteikiama?

Tais atvejais, kai vaikui nustatoma reali grėsmės jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir aukščiausias grėsmės lygis, jis yra paimamas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų), yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Šeimai inicijuojamas atvejo vadybininko, dirbančio savivaldybėje, paskyrimas bei pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro Tarnybos mobilioji komanda, kuri po intensyvaus darbo su šeima pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima.

Tarnybos mobilioji komanda su šeima jos gyvenamojoje vietoje atlieka intensyvų darbą, teikia intensyvią kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai, šeimos narių elgesio pokyčių įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

Atvejo vadybininkas, kuris dirba savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje ir nėra Tarnybos darbuotojas, koordinuoja kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Jis surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką, šeimą ir kitus svarbius vaikui asmenis iš įvairių įstaigų atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, atsižvelgdamas į mobiliosios komandos pateiktas išvadas ir rekomendacijas sudaro pagalbos šeimai planą, koordinuoja jo įgyvendinimą, vykdo šeimos stebėseną, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius.

Atvejo vadybos tikslas pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra koordinuoti kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą bei teikimą, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Šeimai bendradarbiaujant su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais ir sėkmingai keičiant netinkamą elgesį, kuris pažeidė vaiko teises ir geriausius interesus, vaikai grįžta į šeimas.

Lietuvoje per metus, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo apie 1500 atvejų, kai vaikams buvo nustatyta laikinoji (globa) rūpyba, iš minėtų atvejų laikinoji globa (rūpyba) jau pasibaigė 662 vaikams.

Tėvų globos netekę vaikai sėkmingai randa kelią į šeimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką, o užsienio piliečiai įvaikino 18 be tėvų globos netekusių vaikų.

„Tereikia atlikti keletą žingsnių ir į savo šeimą galėsite priimti vaiką, kuriam suteiksite tai, ko jis galbūt niekada neturėjo - meilę, šilumą, dėmesį, saugumą, namus, į kuriuos gera grįžti ir jaustis juose laukiamu...,“ - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 33 sutuoktinių poros ir 4 nesusituokę asmenys įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką. Iš jų 4 šeimos įvaikino po du vienos šeimos vaikus. Įvaikinta 23 mergaitės ir 18 berniukų.

Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše šiuo metu yra 165 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys (154 sutuoktinių poros ir  11 nesusituokusių asmenų). Šiuo metu yra siūlomi įvaikinti 477 galimi įvaikinti vaikai.

Pasak direktorės, kiekvienais metais stebima, jog asmenų, norinčių įvaikinti vaikus skaičius išlieka stabilus. „Kasmet Lietuvos piliečiai įvaikina apie šimtą vaikų. Tai rodo, jog žmonės nėra abejingi vaikų likimams, priima juos į savo šeimas nesibaimindami nusistovėjusių stereotipų apie tai, jog įvaikinti gali ne kiekvienas, kad tai sudėtingas ir ilgas procesas. Įvaikinti tikrai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo“, -  pabrėžė A. Jakavonienė. Visą informaciją kaip įvaikinti galima rasti čia: http://www.vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/

15 užsienio valstybių piliečių šeimų įvaikino 18 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų 6 mergaites ir 12 berniukų.

Italijos piliečiai per pirmąjį šių metų pusmetį įvaikino 10 vaikų, Kanados piliečiai - 4, JAV piliečiai - 1, Naujosios Zelandijos piliečiai - 1.

Per visus 2018 metus 90 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, šeimų įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus. Iš 103 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, įvaikintų vaikų buvo įvaikintos 46 mergaitės ir 57 berniukai. 2018 m. 39 Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio valstybių piliečių šeimos, nuolatos gyvenančios užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, įvaikino 56 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 35 berniukus ir 21 mergaitę.

2018 metais Italijos piliečiai įvaikino 34 tėvų globos netekusius vaikus, Kanados piliečiai - 8 vaikus, Švedijos piliečiai - 7, JAV - 3 vaikus.

Kodėl vaikai neteisėtai išvežami į užsienio valstybes ir kaip to išvengti?

Neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas - tai situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš vaiko tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas). 

Tokiu atveju tas iš vaiko tėvų, be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į užsienio valstybę, turi teisę, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, siekti vaiko, galimai neteisėtai išvežto į užsienio valstybę, grąžinimo į Lietuvą. Paminėtina, kad 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nebetaikoma, kuomet vaikas sulaukia 16 m. amžiaus.

1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 1 str. reglamentuoja šios konvencijos tikslus: 1) užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią Susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami; 2) garantuoti, kad vienos Susitariančios valstybės teisės aktų nustatytos vaiko globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos ir kitose Susitariančiose Valstybėse. Tai reiškia, jog 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymas užsienio valstybėse, užtikrinti greitą vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinti vieno iš vaiko tėvų, gyvenančio kitoje Susitariančioje valstybėje, teisę bendrauti su vaiku.

Vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, vaiko išvežimas ar laikymas pripažįstamas neteisėtu, jei:

a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus;

b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

Taigi, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, kiekvienas asmuo, teigiantis, kad jo nepilnametis vaikas buvo neteisėtai išvežtas į užsienio valstybę arba yra laikomas joje pažeidžiant asmeniui suteiktas globos teises, numatytas 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 str., turi teisę kreiptis į valstybės, iš kurios buvo išvežtas vaikas, centrinę instituciją, arba valstybės, į kurią yra išvežtas vaikas, centrinę instituciją dėl tarpininkavimo siekiant vaiko grąžinimo, arba kreiptis tiesiogiai į valstybės, į kurią buvo išvežtas vaikas, kompetentingą teismą dėl galimai neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo.

Lietuvos Respublikos centrinės institucijos pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų funkcijas vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitų valstybių, prisijungusių prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, centrinių institucijų kontaktus galima sužinoti pasinaudojus šia nuoroda – 

https://www.hcch.net/en/instruments/conventions/authorities1/?cid=24

Ką daryti, kad būtų išvengta nesusipratimų?

Svarbu žinoti, jog tais atvejais, kuomet į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui išvyksta vienas iš vaiko tėvų su vaiku, yra būtina gauti kito iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu su vaiku į užsienio valstybę, rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą.

Taigi, tuo atveju, jeigu su vaiku nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę išvyksta tik vienas iš vaiko tėvų, yra būtina:

Kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu būtų nustatyta su išvykstančiu vienu iš vaiko tėvų;

Kad kartu su vaiku į užsienio valstybę nevykstantis kitas iš vaiko tėvų duotų rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje. 

Kas yra vaiką žalojantis elgesys, kaip jį atpažinti ir kodėl būtina tam užkirsti kelią?

Vaiką žalojantis elgesys apima visas smurto prieš vaikus iki 18 metų rūšis – fizinį smurtą, seksualinį smurtą ir išnaudojimą, psichologinę prievartą, nepriežiūrą ir apleistumą, komercinį ir kitokį išnaudojimą. Vaikas gali patirti vieną kurią nors iš šių smurto formų arba keleto jų kombinaciją. Toks suaugusio, su kuriuo vaikas susijęs atsakomybės, pasitikėjimo ir galios santykiais, elgesys padaro žalą ar sukelia grėsmę vaiko sveikatai, išgyvenimui, raidai ar orumui. 

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, smurto prieš vaikus pasekmė yra visam gyvenimui sutrikdyta fizinė ir psichinė sveikata, o tai neišvengiamai atsiliepia šalies socialinei ir ekonominei raidai.

Suprasti, kodėl suaugęs žmogus, dažnai pats artimiausias, smurtauja prieš mažą vaiką, yra nepaprastai sudėtinga. Šiandien yra tik visiškai aišku, kad nėra vienos tokio suaugusių elgesio priežasties, ir taip pat aišku, kad prievarta prieš vaikus nepriklauso nuo socialinės ar ekonominės šeimos padėties, rasės ar religijos.

Vaikas turi būti apsaugotas, kai jo psichinei ar fizinei sveikatai ar gerovei iškyla grėsmė ar yra padaryta žala dėl suaugusių žmonių veiksmų ar neveikimo. Vaikas turi būti apsaugotas nuo smurtinio elgesio, nes tai yra jo žmogiškųjų teisių pažeidimas. Smurtas turi būti sustabdytas, net jei ir nėra akivaizdžių šiuo metu fizinių ar psichinių pakitimų. 

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu įtvirtinta vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto, uždraudžiant visų formų smurtą prieš vaiką. Užkirsti kelią smurtui prieš vaikus įmanoma, tačiau tai reikalauja nepaprasto visų institucijų ir žinybų susitelkimo, bendro nuoseklaus darbo ir bendruomenės sutelktumo ir supratingumo.

Kviečiame skaityti plačiau:

Kas yra fizinė prievarta ir kaip atpažinti fizinę prievartą patyrusį vaiką:

http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/fizin-prievarta

Kas yra seksualinė prievarta ir kaip atpažinti seksualiai išnaudojamą vaiką:

http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/seksualin-prievarta

Kas yra emocinė prievarta ir kaip atpažinti emociškai skriaudžiamus vaikus:

http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/emocin-prievarta

Kas yra nepriežiūra, apleistumas ir kaip atpažinti apleistą, neprižiūrimą vaiką:

http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/neprieira-ir-apleistumas

Kaip padėti vaikui:

http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/kaip-padti-vaikui 

Ankstesnis 1 2 3 Sekantis
X