Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kreipkitės į artimiausią teritorinį Tarnybos skyrių – darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu – 112.

For possible violations of the rights of the child, please contact the nearest territorial division on working days from 8:00 to 17:00. After working hours, holidays and public holidays – call general helpline 112.

Aktualu

Tapk Vaikų tarybos nariu
Tapk VAIKŲ TARYBOS nariu!

Tapk Vaikų tarybos nariu!

 

Kelk klausimus ir vaiko teisių apsaugos temomis diskutuok su politikos, kultūros, švietimo, sveikatos bei kitais visuomenės atstovais. Tapęs Vaikų tarybos nariu, teik Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai siūlymus, rekomendacijas, būk šios Tarnybos patarėju, o svarbiausia –

atstovauk visų Lietuvos vaikų balsui!

 

Kviečiame 7-16 metų vaikus kandidatuoti į Vaikų tarybą.

 

Net 15 labiausiai motyvuotų kandidatų turės unikalią progą dirbti Tarnybai patariančioje komandoje, galės tiesiai vaikų gerovės specialistams išsakyti tikruosius vaikų rūpesčius ir problemas.

 

Šios išskirtinės patirties metu kiekvienas Vaikų tarybos narys prisidės prie visų Lietuvos vaikų gerovės.

 

Jeigu gali ir nori, mes laukiame Tavęs: būkime partneriai, būkime draugai, dirbkime kartu!

 

 

Svarbu žinoti

 

+ Vaikų taryba renkama 2 metų kadencijai. Planuojami mažiausiai 8 tarybos posėdžiai, kuriuose dalyvausi.

 

+ Posėdžiai bus produktyvūs, įdomūs ir naudingi, nes juose dalyvaus įvairių sričių specialistai, žinomi ir daug pasiekę ekspertai, kuriems galėsi išsakyti savo lūkesčius ar nuogąstavimus.

 

Diskusijoms ir problemų aptarimui posėdžių moderatoriai pasitelks interaktyvias, žaismingas, dar nebandytas priemones ir formas, kurios Tau tikrai patiks!

 

Dalis posėdžių bus organizuojami nuotoliniu būdu, o jei vyks gyvai, Tau nereikės rūpintis kaip pas mus atvyksi: Tavo kelione į posėdžius ir visa dienos programa pasirūpinsime mes!

 

Nesvarbu, tau 8 ar 16 metų. Svarbu, kad turi noro ir motyvacijos išsakyti, kas Tau ir Tavo bendraamžiams kelia nerimą, kokias problemas matai, ko trūksta, ar yra per daug, gal ką nors keistum arba imtumeisi naujų sprendimų vaiko teisių užtikrinimo temoje.

 

 

Ką reikia padaryti?

 

+ Sukurti prisistatymo filmuką ir siųsti jį mums, UŽPILDŽIUS ŠIĄ ANKETĄ.

 

+ Anketą atsiųsti iki 2021 m. birželio 1 dienos.

 

Vaikai į tarybą kviečiami kandidatuoti savanoriškais tikslais ir turi turėti savo tėvų ar globėjų (atstovų pagal įstatymą) sutikimą. Sutikimo forma

 

 

Jei Tau rūpi, nedelsk – gal TU esi tas, kurio balsas jau netrukus atstovaus visiems Lietuvos vaikams!

 

 

Vaikų tarybos veiklos nuostatai.

 

Tapk Vaikų tarybos nariu


 

Ligos išmokos nesergančio vaiko priežiūrai pasibaigus mokinių atostogoms: ką svarbu žinoti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais tėvai gali gauti ligos išmokas už nesergančio vaiko priežiūrą ir ką reikia padaryti, kad ši išmoka po mokinių atostogų būtų mokama ir toliau.

Kitą savaitę šalies mokyklose bus mokinių atostogos. Atostogų metu, kaip įprasta, ugdymas vykdomas nebus, todėl pradinių klasių mokinių tėvams nereikės padėti savo atžaloms mokytis nuotoliniu būdu. Kaip ir iki šiol per mokinių atostogas ligos išmokos už nesergančio vaiko priežiūrą mokamos nebus, tačiau nedarbingumo pažymėjimai galios.

Jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos, o ligos išmoka bus ir toliau mokama. 

Jeigu nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas trumpesniam laikotarpiui ir galiojimas baigsis per mokinių atostogas, o po jų vėl iškyla poreikis prižiūrėti nesergantį vaiką,  dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pakartotinai reiktų kreiptis į šeimos gydytoją.

Nemažai daliai tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai išduotas 60 dienų laikotarpiui. Jeigu suėjus šiam terminui vaikai mokytis į mokyklos suolus nesugrįš, o ugdymas bus tęsiamas nuotoliniu būdu, tėvai dėl nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo turės pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją. Nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už 5 darbo dienas.

Kai karantino metu atsiranda būtinybė prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką, pradinuką ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia dirbantiems tėvams, globėjams, seneliams gali būti mokamos ligos išmokos. Ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Šiuo metu galiojantį nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai turi apie 20 tūkst. asmenų, kai per pirmąjį karantiną tokių būdavo 50–60 tūkst. Nemaža dalis tėvų prisitaikė prie karantino sąlygų, derina darbą nuotoliniu būdu ir atžalų priežiūrą, dalis jų – naudojasi galimybe vaikus leisti darželius.


 

NVSC atsako į dažniausius klausimus dėl vaikų izoliacijos

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atsako į dažniausiai epidemiologinę diagnostiką atliekantiems specialistams dėl vaikų izoliacijos užduodamus klausimus. 

Vaikas dėl turėto rizikingo kontakto buvo izoliuotas nuo gruodžio 18 d. Gruodžio 23 d. vaikui patvirtinta COVID-19. Kada vaikas bus laikomas pasveikusiu?

Dėl to, kiek užsikrėtęs vaikas turi būti izoliuotas, taip pat, kada bus laikomas pasveikusiu, sprendžia gydantis gydytojas, o ne NVSC specialistai. Įprastai, jei žmogus serga lengva arbe besimptome forma, jis pasveikusiu bus laikomas po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios arba, jei atvejis besimptomis – po 10 nuo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio, kurį ištyrus PGR metodu buvo aptiktas koronavirusas, paėmimo dienos. 

Tačiau kiekvienas atvejis individualus, dėl kurio ir sprendžia gydantis gydytojas, o ne NVSC specialistai.  

Tai kada dėl izoliacijos sprendžia NVSC?

NVSC specialistai dėl izoliacijos sprendžia tais atvejais, kai reikia izoliuoti ne užsikrėtusius, bet sąlytį turėjusius asmenis. Pavyzdžiui, užsikrėtusio vaiko šeimos narius, bendraklasius, kurie turėjo rizikingą kontaktą. 

Dėl rizikingą sąlytį turėjusių izoliacijos šeimos gydytojai nesprendžia. 

Kas turi izoliuotis tokiu atveju, jei vaikui gruodžio 23 d. patvirtinta COVID-19 liga? 

Izoliuotis 14-lika dienų privalo visi, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį, t. y. bendravote ilgiau kaip 15 min. mažesniu nei 2 m atstumu, turėjote tiesioginį sąlytį su jo kūno skysčiais, turėjote tiesioginį fizinį sąlytį (pvz., rankos spaudimą). Dienos, kada asmuo yra pavojingas (t. y. platiną virusą) ir kuriomis sąlytis gali būti laikomas didelės rizikos, skaičiuojamos taip:

·    Jeigu asmuo turi simptomus – 72 val. iki simptomų atsiradimo pradžios ir 10 dienų po simptomų atsiradimo pradžios.
·    Jeigu neturi simptomų – 72 val. iki tepinėlio, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 10 dienų po tepinėlio paėmimo.

Tai, jeigu vaikui simptomai pasireiškė gruodžio 21 d., nuo kada turiu izoliuotis?

Izoliacija bus skaičiuojama nuo gruodžio 21 d. iki sausio 3 d. imtinai. 

O kaip tokiu atveju, jei vaikui simptomai pasireiškė gruodžio 21 d., tačiau vaikas yra 6-erių metų ir negali pats savimi pasirūpinti?

Tokiu atveju vienas iš tėvų turi prižiūrėti užsikrėtusį vaiką. Tai reiškia, kad vienas iš tėvų gyvena kartu vienoje patalpoje su užsikrėtusiuoju, tad tėtis, mama arba globėjas visą laiką turi sąlytį su užsikrėtusiu vaiku.  

Dėl šios priežasties 14-likos dienų izoliacija vienam iš tėvų, kuris nuolat būna su vaiku, pradedama skaičiuoti nuo dienos, kai vertinama, jog baigiasi užkrečiamasis vaiko periodas. Paskutiniu kontaktu laikoma 10-ta ligos diena, kuri, vertinama, teoriškai yra paskutinė užkrečiamojo periodo diena.

Dėl to tokiu atveju vienam iš tėvų izoliacija bus skaičiuojama pagal formulę 10+13, t. y. nuo gruodžio 21 d. iki sausio 11 d. imtinai. 

Tai reiškia, kad skirtingi izoliacijos terminai taikomi vienam iš tėvų, kuris prižiūrės savimi negalintį pasirūpinti vaiką, o kitam – kitoks izoliacijos terminas?

Taip. Kadangi vienas iš tėvų bus nuolatiniame kontakte su užsikrėtusiu vaiku jam galios sąlyga, kad jis izoliuojasi su vaiku iki 10 jo ligos dienos ir dar 13 dienų po to. 

Kitas tėvas turi izoliuotis atskirai, tad jam izoliacija bus skaičiuojama nuo paskutinės sąlyčio dienos, t. y. dažniausiai dienos, kada sužinomas testo rezultatas. 

Tai reiškia, kad tik vienam iš tėvų turėtų būti taikomas ilgesnis izoliacijos terminas, ne abiem?

Taip, vienas iš tėvų turi prižiūrėti užsikrėtusį vaiką, kitas – privalo izoliuotis atskirai ir jam taikomas 14-likos dienų nuo paskutinio kontakto izoliacijos terminas.  

Kaip izoliuojama tokiu atveju, jei vienišas užsikrėtęs tėvas, mama ar globėjas turi prižiūrėti nesergantį vaiką, o kitų asmenų, galinčių pasirūpinti vaiku, nėra?

Tokiu atveju vaikui, kuris gyvena su užsikrėtusiu asmeniu, izoliacija bus skaičiuojama pagal formulę 10+13, t. y. vaikas izoliuojasi iki 10 sergančio tėvo, mamos ar globėjo ligos dienos ir dar 13 dienų po to.

Ar izoliacijos forma 10+13 gali būti taikoma tuo atveju, jei serga vienas iš tėvų, o kitas yra sveikas ir gali pasirūpinti vaikais?

Negali. Tokiu atveju, jei yra sveikų asmenų, kurie gali prižiūrėti vaikus, taip ir turėtų būti daroma. 

O kaip tokiu atveju, jei namuose vienas vaikas susirgo gruodžio 18 d., jam infekcija patvirtinta gruodžio 21 d., visi kiti šeimos nariai buvo izoliacijoje, tačiau gruodžio 23 d. susirgo ir antrasis vaikas?

Žmogus turi izoliuotis po kiekvieno rizikingo kontakto su užsikrėtusiuoju koronavirusine infekcija. Tad tokiu atveju, šeimos nariams, kurie turėjo rizikingą kontaktą su antruoju užsikrėtusiu vaiku, bus perskaičiuojamas izoliacijos laikas, t. y. bus vertinama, kada buvo paskutinė sąlyčio diena ir įskaitant ją bus perskaičiuojamas 14-likos dienų laikotarpis.

Tai reiškia, kad, jei tėvai bus turėję kontaktą su vaiku gruodžio 23 d., kuomet pasireiškė simptomai, jiems izoliacija bus perskaičiuota iki sausio 5 d. imtinai, nepaisant, kad dėl sąlyčio su pirmuoju vaiku izoliacija turėjo baigtis anksčiau.  

Išimtis numatyta tik tiems, kurie patys yra persirgę COVID-19 – tris mėnesius nuo susirgimo jiems izoliuotis nereikia, net ir turėjus didelės rizikos sąlytį.

Ar gali didelės rizikos sąlytį turėjusieji susitrumpinti izoliaciją?

Galimybė sutrumpinti izoliacijos laiką numatyta tik tam tikroms asmenų grupėms, t. y. medikai, pareigūnai, aukščiausi valstybės pareigūnai (https://nvsc.lrv.lt/lt/visuomenei/nvsc.lrv.lt/sutrumpinti). Visiems kitiems galioja 14 d. izoliacijos laikotarpis, tad susitrumpinti izoliacijos laiko galimybės nėra.

Ar galima keisti izoliacijos vietą?

Taip, galima. Izoliuotas asmuo turi kreiptis į NVSC ir gauti leidimą nuvykti į kitą izoliavimo vietą, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių ją turi pakeisti (leidimas išduodamas tik nuvykimui į izoliacijos vietą). Tą būtina padaryti NVSC interneto svetainėje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija


 

Nuo metų pradžios – didesnės socialinės išmokos

Nuo 2021 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais.

„Didėjant baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu auga ir įvairios išmokos patiems pažeidžiamiausiems šalies gyventojams: skurdą patiriantiems žmonėms, senjorams, vaikams, žmonėms su negalia ir kitiems. Tikimės, kad po truputį augančios išmokos, prisidės prie sunkiausiai besiverčiančių gyventojų nepritekliaus ir atskirties mažinimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

 

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja šie baziniai socialinių išmokų dydžiai:

  • BAZINĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS DYDIS – 40 eurų (2020 m. – 39 eurai)

Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: vienkartinė išmoka vaikui, išmoka vaikui, išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, vaiko laikinosios priežiūros išmoka, laidojimo pašalpa, parama palaikams parvežti, artistų kompensacinė išmoka, vaikų išlaikymo išmoka, socialinė parama mokiniams.

Tokias išmokas, kompensacijas ir socialinę paramą gauna apie 600 tūkst. žmonių.

 

  • ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS – 143 eurai (2020 m. – 140 eurų)

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 1,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 6,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus neįgaliuosius ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti.

 

  • TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖS DYDIS – 120 eurų (2020 m. – 117 eurų)

Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydžius, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės 3,3 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 1,8 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidės 7,8 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 5,7 euro.

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d., padidės 1,5–3 eurais. Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d., padidės 7,5 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 93 tūkst. asmenų.

 

  • VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS – 128 eurai (2020 m. – 125 eurai)

Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, vidutinis socialinės pašalpos dydis padidės nuo 85,5 iki 87,6 euro.

Šis dydis aktualus nustatant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems žmonėms, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

Tikslinės kompensacijos neįgaliesiems


 

 

 

Atmintinė tėvams / vienam iš tėvų, kreipiantis į Tarnybos teritorinius skyrius dėl vaiko teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu užtikrinimo

Nesant teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu / motina tvarka  ar nepriimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo:

1.    tėvai supažindinami su teisiniu reglamentavimu dėl tėvo / motinos bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko teise bendrauti su abiem tėvais, išaiškinamos vaiko tėvų teisės ir pareigos, galima teisinė atsakomybė už netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą;

2.    organizuojami pokalbiai su tėvais (derinamas laikas telefonu, išsiunčiami kvietimai ir pan.), orientuojant juos į vaiko poreikių bendrauti su abiem tėvais supratimą;

3.    išklausoma abiejų tėvų nuomonė dėl skyrium gyvenančio tėvo / motinos bendravimo su vaiku galimai kylančių sunkumų, aptariamos kiekvieno tėvo / motinos bendravimo su vaiku galimybės, išklausoma vaiko nuomonė (esant poreikiui, siūlytina naudoti 2014-10-20 Tėvų galimybių ir gebėjimų užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą klausimyną; vaiko nuomonės išklausymas turi būti fiksuojamas pildant Tarnybos direktoriaus 2019-06-14 įsakymu Nr. BV-201 patvirtintą pavyzdinę Vaiko nuomonės išklausymo akto formą); siekiama išsiaiškinti vaiko norus ir galimybes bendrauti su tėvu / motina (popamokinė veikla, užimtumas, galimybė paruošti pamokas, sveikatos problemos, santykiai su tėvu / motina ir kt.);

4.    siūloma tėvams pateikti savo pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką. Esant ginčui, siūloma spręsti abipusiu susitarimu atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus;

5.    tarpininkaujama atstovams pagal įstatymą ieškant geriausių sprendimų dėl vaiko interesų užtikrinimo bei sudaroma laikina bendravimo tvarka tėvų bendru susitarimu. Tėvams pasiekus bendrą susitarimą, jis šalių pasirašomas ir išaiškinama geranoriška jo vykdymo tvarka;

6.    įspėjama dėl nepilnamečio vaiko neįtraukimo į tarpusavio konfliktus (paaiškinamos neigiamos pasekmės vaiko raidai, savijautai, primenama tėvų pareiga – užtikrinti geriausius vaiko interesus, nepažeisti jo teisių, nenaudoti smurto ir t.t.), pasiūloma susipažinti su informacija (patarimais) interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt, skyriuje „tėvų skyrybos“, kreiptis vaiko tėvams psichologinės pagalbos (dėl patiriamų išgyvenimų) ir (arba) į vaiko psichologą, kuris padėtų vaiko tėvams suprasti kaip tinkamai elgtis su vaiku, geriau suvokti vaiko poreikius, išgyvenimus, išklausyti pozityvios tėvystės mokymo kursus, ar kreiptis į mediatorių, siekiant priimti geriausiai vaiko interesus atitinkančius sprendimus; įspėjama dėl galimų apribojimų bendrauti su vaiku, jeigu tai reikalinga vaiko interesams užtikrinti.

7.     tėvams išaiškinama, kad esant ginčui, tik teismas priima sprendimus dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu / motina tvarkos nustatymo, kurie yra privalomai vykdytini Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat priverstinė teismo sprendimų vykdymo tvarka, galimos teisinės pasekmės;

8.    paaiškinama galimybė ginčo atveju kreiptis į teismą jei geranoriškai nesutariama dėl vaikų bendravimo su abiem tėvais tvarkos (kreipimosi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos keitimo, ir kt.), siūloma savivaldybėse teikiama nemokama teisinė konsultacija;

9.    paaiškinama privalomosios ikiteisminės mediacijos šeimos bylose procedūra, informuojama, kad dėl detalesnės informacijos gali būti kreipiamasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą;

10.  gavus vaiko tėvų kreipimąsi / prašymą / skundą dėl jų sutartos bendravimo tvarkos būdų / formų (susitarimų nesilaikymo, susitarimų pažeidimų, esant dėl to vaiko tėvų ginčui), bet kai nėra pažeista vaiko teisė matytis ir bendrauti su tėvu / motina ir / ar kai procedūriniai susitarimų pažeidimai nepažeidžia kitų vaiko teisių ir geriausių interesų (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) II skyrius), kreipimasis / prašymas / skundas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Tarnyboje taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2018-06-19 įsakymu Nr. BV-91 (su vėlesniais pakeitimais) nustatyta tvarka ir terminais;

11.  gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą atliekami VTAPĮ 36 str. nurodyti veiksmai;

12.  atlikus vaiko situacijos vertinimą, bet nenustačius vaiko teisių pažeidimų (nenustačius būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ir nenustačius vaiko apsaugos poreikio), tačiau įžvelgiant tam tikros pagalbos poreikį arba jei apie tokį poreikį išsako vaikas ir (ar) vaiko atstovai pagal įstatymą, vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 23 p., Atvejo vadybos tvarkos aprašo IV skyriumi, raštu kreipiamasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos skyrių, atsakingą už socialinių paslaugų teikimą, perduodant socialinių paslaugų poreikį pagrindžiančią informaciją.

Jeigu nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, priimtas sprendimas neatlikti vaiko situacijos vertinimo, tačiau įžvelgiant tam tikros pagalbos poreikį arba jei pagalbos poreikį išsako vaikas ir (ar) vaiko atstovai pagal įstatymą, informacija apie pagalbos gavimo galimybes, suteikiama vaikui ar (ir) vaiko atstovams pagal įstatymą;

13.  vykstant tęstiniams tėvų ginčams dėl vaiko teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu užtikrinimo, aiškinamasi ir vertinama, ar abiejų tėvų, kitų vaiko artimųjų elgesys, ar jų tarpusavio bendravimas atitinka geriausius vaiko interesus, aktyviai siekiama visų ginčo baigtimi suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, konsultuojama ir aktyviai tarpininkaujama sprendžiant tėvų tarpusavio nesutarimus, aktyviai padedama jiems surasti sprendimus, ieškoma kitų veiksmingų priemonių, kurios užtikrintų pagalbos šeimai specialistų ir tėvų tarpusavio bendradarbiavimą, tiesioginį ir nuolatinį skyrium gyvenančio tėvo / motinos bendravimą su vaiku;

14.   Aktyviai siekiama bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslo – užtikrinti pastovų ir tiesioginį vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip įgyvendinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai įgyvendinamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, t. y. aktyviais veiksmais neskatinant vaiko ir tėvo (motinos) bendravimo.

15.  Paaiškinama, kad vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku gali būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas, taip pat kaip netinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas (piktnaudžiavimas tėvų valdžia) ir esant Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekse nustatytiems pagrindams, vaiko atstovams pagal įstatymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė už trukdymą / nesudarymą sąlygų skyrium gyvenančiam tėvui / motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime;

Kai teismas yra priėmęs sprendimą dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu / motina tvarkos ar nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo:

1.    tėvai supažindinami su teisiniu reglamentavimu dėl tėvo / motinos bendravimo tvarkos su vaiku, jo teise bendrauti su abiem tėvais, išaiškinamos vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos, tėvų valdžios turinys, atsakomybė, galimas apribojimų taikymas bendravimui su vaiku, jeigu tai reikalinga vaiko interesams užtikrinti;

2.    išaiškinamas teismų sprendimų privalomumo principas - įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tėvams paaiškinama, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, o  teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje, t. y. pasikeitus ir / ar atsiradus aplinkybėms, dėl kurių nustatytos bendravimo tvarkos neįmanoma vykdyti arba nustatytai tvarkai nebeatitinkant geriausių vaiko interesų ( CK 3.175 straipsnio 3 dalis );

3.    Išaiškinamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti pastovų ir tiesioginį nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip įgyvendinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai įgyvendinamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir kooperavimosi pareigos nevykdymu, t. y. aktyviais veiksmais neskatinant vaiko ir tėvo (motinos) bendravimo.

4.    tėvai supažindinami su vykdymo proceso ypatumais antstoliui vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu vaiku;

5.    akcentuojama, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nėra įgaliota užtikrinti teismo sprendimų (nutarčių) vykdymą, tačiau, atsižvelgdama išskirtinai į vaiko interesus, Tarnyba imasi priemonių motyvuojant vaiko atstovus pagal įstatymą vykdyti teismo nutartį (sprendimą), t. y.:

a.    išaiškina vaiko atstovams pagal įstatymą jų teises ir pareigas (sprendimus privalo vykdyti asmenys, kurių atžvilgiu jie yra priimti, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia, vadovautis geriausių vaiko interesų viršenybės principu ir kt.);

b.    imasi aktyvių veiksmų ir priemonių siekiant padėti tėvams konstruktyviai išspręsti sunkumus bei nesutarimus, trukdančius užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo / motinos bendravimą su vaiku, deda pastangas įtikinti tėvus peržengti esamas kliūtis, informuoja apie galimybes pasinaudoti psichologo, mediatoriaus ar kito reikalingo specialisto pagalba;  

c.     aktyviai (ne formaliai teikdami atsakymus su siūlymu ginčą spręsti teisme), padeda kartu su vaiku negyvenančiam tėvui / motinai palaikyti tiesioginius ir nuolatinius ryšius su vaiku, siekia visų ginčo baigtimi suinteresuotų šalių bendradarbiavimo;

6.    prireikus tėvai nukreipiami į savivaldybes dėl nemokamos teisinės konsultacijos suteikimo;

7.    pasiūloma tiesiogiai kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo / nutarties vykdymo, akcentuojant, kad teismų priimtų sprendimų vykdymo funkcija yra išimtinai deleguota antstoliui;

8.    įspėjama dėl nepilnamečio vaiko neįtraukimo į tarpusavio konfliktus (paaiškinamos neigiamos pasekmės vaiko raidai, savijautai, primenama tėvų pareiga – užtikrinti geriausius vaikų interesus, nepažeisti teisių, nenaudoti smurto ir t.t.), pasiūloma susipažinti su informacija (patarimais) interneto svetainėje www.pagalbavaikams.lt, skyriuje „tėvų skyrybos“, kreiptis vaiko tėvams psichologinės pagalbos (dėl patiriamų išgyvenimų) ir (arba) į vaiko psichologą, kuris padėtų vaiko tėvams suprasti kaip tinkamai elgtis su vaiku, geriau suvokti vaiko poreikius, išgyvenimus, išklausyti pozityvios tėvystės mokymo kursus, ar kreiptis į mediatorių, siekiant priimti geriausiai vaiko interesus atitinkančius sprendimus;

9.    gavus vaiko tėvų kreipimąsi / prašymą / skundą dėl procedūrų, nustatytų teismo sprendime, nesilaikymo, kai nėra pažeista vaiko teisė matytis ir bendrauti su tėvu / motina (pavyzdžiui, vaiką vienas iš tėvų kitam atvežė vėliau / anksčiau nei nustatyta teismo sprendime) ir / ar kai procedūriniai teismo nustatytų susitarimų pažeidimai nepažeidžia kitų vaiko teisių ir geriausių interesų (VTAPĮ II skyrius), kreipimasis / prašymas/ skundas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Tarnyboje taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2018-06-19 įsakymu Nr. BV-91 (su vėlesniais pakeitimais) nustatyta tvarka ir terminais;

10. gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą atliekami VTAPĮ 36 str. nurodyti veiksmai;

11. atlikus vaiko situacijos vertinimą, bet nenustačius vaiko teisių pažeidimų (nenustačius būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ir nenustačius vaiko apsaugos poreikio), tačiau įžvelgiant tam tikros pagalbos poreikį arba jei apie tokį poreikį išsako vaikas ir (ar) vaiko atstovai pagal įstatymą, vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 23 p., Atvejo vadybos tvarkos aprašo IV skyriumi, raštu kreipiamasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos skyrių, atsakingą už socialinių paslaugų teikimą, perduodant socialinių paslaugų poreikį pagrindžiančią informaciją.

Jeigu nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, priimtas sprendimas neatlikti vaiko situacijos vertinimo, tačiau įžvelgiant tam tikros pagalbos poreikį arba jei pagalbos poreikį išsako vaikas ir (ar) vaiko atstovai pagal įstatymą, informacija apie pagalbos gavimo galimybes, suteikiama vaikui ar (ir) vaiko atstovams pagal įstatymą;

12. išaiškinus teismo sprendimų privalomumą ir priverstinio vykdymo teisinį reglamentavimą, tačiau esant kartotiniams analogiško turinio kreipimamsis / prašymams / skundams dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu / motina užtikrinimo bei tėvui / motinai vengiant pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, sprendžiama dėl tikslingumo atlikti šios Atmintinės dalies 9-11 punkte nurodytus veiksmus, pakartotinai informuoti asmenis dėl galimų veiksmų siekiant priverstinio vykdymo ar teismo nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Nustačius pasikartojantį tėvų pareigų nevykdymą ir (ar) vaiko tėvo / motinos veiksmus / neveikimą, neatitinkančius geriausius vaiko interesus, vertinama ar toks tėvo / motinos / abiejų elgesys (ne)turi administracinio nusižengimo veikos požymių, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 16 punkte įtvirtintu pagalbos viršenybės principu, sprendžiama dėl to, ar yra pagrįsta ir tikslinga inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną bei imtis aktyvių veiksmų administracinei atsakomybei už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams taikyti;

Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs informaciją iš antstolio apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu / motina tvarkos pažeidimų:

1.    antstoliui informavus apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), susipažinus su gauta medžiaga ir siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir nustačius poreikį, teikia prašymą antstoliui dėl psichologo paskyrimo vykdymo procese. Tėvams / vienam iš tėvų išaiškinama, kad psichologas kviečiamas antstolio patvarkymu;

2.    antstoliui prašant pateikia turimą informaciją apie šeimą (antstoliui pareikalavus – informacija teikiama raštu);

3.    prireikus, kartu su antstoliu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išaiškinama tėvams / vienam iš tėvų, kad išnagrinėjęs turimą medžiagą, antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos;

4.    antstoliui prašant teikia rekomendacijas (Rekomendacijų forma patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2019-12-31 įsakymu Nr. BV-374), bendradarbiauja su antstoliu vykdymo proceso metu.

5.    dalyvauja antstoliui atliekant vykdymo veiksmus vykdant teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo.

 

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie vaiko teisių užtikrinimą per karantiną

Ar per karantiną nesikeičia reagavimas į galimus vaiko teisių pažeidimus?

Reagavimo tvarka nesikeičia. Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnybos darbuotojai, kaip ir iki šiol, vyksta į šeimos namus ar kitą įvykio vietą. Prieš tai, jei yra galimybė, operatyviai išsiaiškinama ar toje vietoje, į kurią vykstama, yra sąlyčio tikimybė su koronavirusu sergančiu žmogumi, ar asmenys esantys su vaikais arba patys vaikai jaučia koronaviruso simptomus. Vykdami į įvykio vieną Tarnybos darbuotojai naudoja visas būtinąsias asmens apsaugos priemones.

 

Ar bus teikiama pagalba į krizę patekusioms šeimoms?

Į krizę patekusioms šeimoms pagalbą Tarnybos mobiliosios komandos teiks ir toliau, padės šeimoms įveikti sunkumus ir pakeisti gyvenimo būdą.

 

Kaip bus teikiama pagalba į krizę patekusioms šeimoms?

Pirmąjį kartą pas iki šiol kontakto su mobiliąja komanda neturėjusią šeimą ir toliau vykstama tiesiogiai. Naudojamos visos būtinos apsaugos nuo koronaviruso priemonės. Kitus kartus, jei situacija šeimoje nėra kritinė ir jei šeima turi galimybę bendrauti per nuotolį, konsultacijos jai teikiamos nuotoliniu būdu.

 

Jei šeimos neturi galimybės bendrauti nuotoliniu būdu, kaip joms bus teikiama pagalba?

Jei šeima neturi techninių galimybių ar yra būtinybė pagalbą teikti susitinkant, Tarnybos darbuotojai vyksta į fizinius susitikimus, naudodami reikalingas apsaugos priemones bei laikydamiesi saugaus atstumo.

 

Kokia vaikų judėjimo tvarka per karantiną?

Vežti vaikų į kitas savivaldybes negalima (pvz. pas senelius), taip pat negalima jų palikti pas giminaičius toje pačioje savivaldybėje.
Parsivežti vaikus iš kitos savivaldybės galima, tačiau pareigūnai kiekvieną situaciją vertins individualiai ir galės imtis papildomų priemonių situacijai įvertinti. Pažymėtina, kad net ir leidus pasiimti vaikus, su giminaičiais kontaktuoti negalima.

 

Ar galima vežti vaikus į kitą savivaldybę ugdymo tikslais?

Dėl ugdymo paslaugų vežti vaikus į kitą savivaldybę leidžiama (tik dėl ugdymo paslaugų, kurios vyksta ne per nuotolį, pvz. į darželį), tokiu atveju būtina turėti ugdymo paslaugų sutartį.

 

Ar išsituokęs vienas iš tėvų ir jo vaikai yra laikomi šeima?

 
Taip. Nepaisant to, kad asmuo ir jo vaikai gyvena skyrium, jie yra laikomi šeima, o vaikai, net ir išsituokus tėvams – laikomi kiekvieno iš išsituokusių tėvų šeimos nariais.
 
 
Ar išsituokęs tėtis ar mama gali karantino metu susitikti su nepilnamečiu vaiku, kuris negyvena kartu?
 
Gali. Tokiu atveju nėra taikomas Vyriausybės nutarimu priimtas draudimas dėl artimų kontaktų ir nepilnametis vaikas gali susitikti tiek su santuoką nutraukusiu tėčiu, tiek mama.
 
 
Ar išsituokęs vienas iš tėvų gali lankyti savo nepilnametį vaiką, gyvenantį kitoje savivaldybėje?
 
Gali. Atskirai gyvenančių tėvų bendravimas su  nepilnamečiu vaiku yra jų teisė ir pareiga, o bendrauti su abiem tėvais – yra nepilnamečio vaiko interesus atliepianti teisė.
 
 
Kokius dokumentus turi turėti nepilnametį vaiką kitame mieste norintis aplankyti išsituokęs tėtis ar mama?
 
Išsituokę tėvas ar mama, vykdami pas nepilnametį vaiką į kitą savivaldybę, su savimi turėtų pasiimti vaiko gimimo liudijimą (jo kopiją), teismo sprendimą ar sutartį (ar kopijas), kur būtų numatyta bendravimo su vaiku tvarka bei gyvenamųjų vietų adresus patvirtinančius dokumentus.
 

Kaip Tarnybos darbuotojai palaikys ryšį su globos namuose gyvenančiais vaikais?

Tarnybos darbuotojai per karantiną, kaip ir anksčiau, vykdo vaiko globos peržiūrą, lanko vaiką jo gyvenamojoje vietoje – globos namuose, šeimoje ar šeimynoje ir bendrauja su vaiku. Per apsilankymą naudojamos visos būtinosios asmens apsaugos priemonės.

 

Ar vaiko teisių specialistai per karantiną dalyvaus vaiko apklausose ir teismuose?

Vaiko teisių apsaugos specialistai, naudodami visas būtinas apsisaugojimo priemones, kaip ir anksčiau vyksta i į pareigūnų vykdomas vaikų apklausas. Jei yra galimybė, teismo posėdžiuose dalyvaujama nuotoliniu būdu.

 

Kaip pateikti prašymą registruoti vaiko gimimą?

Prašymai dėl civilinės metrikacijos paslaugų suteikimo priimami registruotu paštu, per kurjerį ar elektroninio ryšio priemonėmis.
Dokumentai asmenims siunčiami registruotu paštu, per kurjerį (kai asmenys šią paslaugą iš anksto apmoka), o elektroniniai dokumentai – elektroniniu paštu. 
 
 
Kokiais atvejais pačiam žmogui nereikia kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, tvarkant su vaiku susijusius dokumentus?
 
Civilinės metrikacijos įstaigos savo iniciatyva registruoja ir dėl jų gyventojams nebūtina kreiptis dėl tėvystės pripažinimo, kai prieš tai buvo atlikta procedūra pas notarą, tėvystės (motinystės) nustatymo ir nuginčijimo; įvaikinimo.
 
 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

Ilma Skuodienė: karantino laikotarpiu išlieka vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais

Dėl sugriežtintos karantino tvarkos apriboti gyvi vaikų susitikimai su atskirai gyvenančiais seneliais, pusbroliais, dėdėmis, tetomis ir kitais vaikams svarbiais žmonėmis. Tai nemažas išbandymas, nes emocinis ryšys su artimais žmonėmis vaikams yra labai svarbus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai kviečia nenusiminti dėl laikinų nepatogumų ir išnaudoti visas įmanomas bendravimo nuotoliniu būdu galimybes. Labai svarbu žinoti, kad draudimas gyvai bendrauti, susitikti su vaiku negalioja išsiskyrusiems tėvams, t.y. vaikai gali gyvai susitikti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Tėvai kviečiami susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgiant į tai, kas vaikui būtų geriausia ir saugiausia.

„Labai svarbu, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu abu vaiko tėvai ieškotų galimybių užtikrinti tinkamą pilnavertį bendravimą ir ryšio palaikymą su vaiku. Bendrauti su abiem tėvais, būti auklėjamam abiejų tėvų ir palaikyti ryšį, jaustis mylimam ir reikalingam abiems tėvams yra prigimtinė vaiko teisė. Karantinas negali būti priežastimi šios teisės nepaisyti. Kiekvienu atveju svarbu ieškoti sutarimo, rasti geriausiai konkrečią situaciją atitinkantį sprendimą, saugojant savo ir vaikų sveikatą“, – pabrėžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Vaikai gali susitikti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama

Tarnyba sulaukia daug klausimų kaip sugriežtinto karantino laikotarpiu, kai yra ribojami gyvi susitikimai tarp atskirų namų ūkių, užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, kai tėvai yra išsiskyrę ir gyvena atskirai.

Nepaisant to, kad vienas iš tėvų gyvena skyrium nuo vaiko, jie yra laikomi šeima, o vaikai, net ir išsituokus tėvams ar jiems gyvenant skyrium yra laikomi kiekvieno iš tėvų šeimos nariais. Todėl jiems nėra taikomas Vyriausybės nutarimu priimtas draudimas dėl artimų kontaktų ir vaikas gali susitikti tiek su santuoką nutraukusiu, tiek su skyrium gyvenančiu  tėčiu ar mama.

Jei santuoką nutraukęs ar skyrium gyvenantis tėtis ar mama vyktų į kitą savivaldybę pas savo vaiką – tai būtų laikoma objektyvia, pagrįsta, neatidėliotina priežastimi. 

Tėvai kviečiami susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau neturi vienasmenės tėvų valdžios. Teismui nustačius bendravimo su vaiku tvarką, ne mažiau svarbi išlieka abiejų tėvų pareiga kooperuotis ir bendradarbiauti ją vykdant.

Karantinas neturėtų būti priežastimi riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų taip pat neturėtų būti priežastimi nevykdyti teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tėvai yra kviečiami šiuo nepaprastu laikotarpiu susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vietos, būdo ir sąlygų, ieškoti geriausių sprendimų vaikui. Taip pat būtina atsižvelgti į saugumą.

Tuo atveju, jeigu vaikas ar vienas iš tėvų serga ar yra saviizoliacijoje, turėtų būti maksimaliai užtikrinamos galimybės bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo skambučiais).

Tėvai taip pat galėtų sutarti neįvykusius kontaktus kompensuoti papildomu laiku ateityje, pavyzdžiui, būsimų moksleivių atostogų metu ar panašiai.

Jei visgi tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos per karantiną, tai tas iš tėvų, kurio netenkina esama padėtis, ar kuris mano, kad nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka geriausių vaiko interesų, gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo arba į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

 

Vyriausybė pritarė: 2021 metais didės vaiko pinigai, pensijos ir minimali alga, o mokesčiai nesikeis

Vyriausybė gruodžio 16 d. pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie, pritarus Seimui lems, kaip gyvensime 2021 metais. Kitąmet augs vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir kitos pensijos, minimali alga, nuo rugsėjo ketinama nemokamai mokyklose maitinti visus antrokus, padidės bazinis pareiginės algos dydis, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia alga. Šie pokyčiai įsigalios, jeigu biudžetų projektams pritars Seimas ir Prezidentas.

„Nors šiuo metu situacija šalyje dėl pandemijos yra gana neaiški, nuoseklus vaiko pinigų, senatvės, netekto darbingumo ir kitų pensijų, minimalios algos didinimas padeda sunkiausiai gyvenantiems šalies žmonėms: šeimoms su vaikais, senjorams, neįgaliesiems, žmonėms, gaunantiems mažiausias pajamas. Skurdo mažinimas, pagalba sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams šiuo metu yra svarbiausi mūsų prioritetai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kas suplanuota šeimoms su vaikais

VAIKO PINIGAI. Kitąmet vaiko pinigai padidės nuo 60 iki 70 eurų. Papildoma išmoka (41 euras) skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, t. y. vaiko pinigai neįgaliems, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams sieks 111 eurų per mėnesį.

Vaiko pinigus iš viso gauna apie 518 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje, iš jų apie 144 tūkst. vaikų – su papildoma išmoka vaikui.

Vaiko pinigai mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų arba iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Gausi šeima yra tokia, kurioje auginami, globojami 3 ir daugiau vaikų. Nepasiturinčia šeima laikoma ta, kurioje vidutinės pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui kitąmet neviršys 256 eurų, neįskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio bei nedarbo socialinio draudimo išmokos.

NEMOKAMAS MAITINIMAS. Planuojama, kad nuo kitų metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus ne tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų, priešmokyklinukai ir pirmokai, bet ir visi antrokai.

Šiais mokslo metais šalyje mokosi beveik 350 tūkst. mokinių, iš jų teisę į nemokamą maitinimą turi apie 100 tūkst. mokinių: priešmokyklinukai, pirmokai ir vyresnių klasių mokiniai iš nepasiturinčių šeimų. Įvedus nemokamą maitinimą antrokams, nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus beveik 130 tūkst. mokinių.

 

Vaiko teisių gynėjai ir per karantiną vyksta pas šeimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba užtikrina, kad reagavimas į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus dėl karantino nenukenčia. Gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tarnybos darbuotojai, kaip ir iki šiol, vyksta į šeimos namus ar kitą įvykio vietą,  kadangi nuotoliniu būdu įvertinti padėtį ir tinkamai vaikams užtikrinti saugią aplinką yra neįmanoma. Vykstant į kontaktinius susitikimus, laikomasi visų saugumo reikalavimų.

Dėl koronaviruso šalyje susiklosčiusi situacija nekeičia pagrindinės Tarnybos užduoties – ginti kiekvieno vaiko teises, užtikrinti geriausius jo interesus.  Visos Tarnybai priskirtos funkcijos yra vykdomos, dalis jų – nuotoliniu būdu.

Tarnybos darbo tvarka per karantiną

Reagavimas į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus

Per karantiną į galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojama įprastai, procedūros nėra keičiamos. Vykdydami šias funkcijas Tarnybos darbuotojai naudoja visas būtinąsias asmens apsaugos priemones.

Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnybos darbuotojai, kaip ir iki šiol, vyksta į šeimos namus ar kitą įvykio vietą. Prieš tai, jei yra galimybė, operatyviai išsiaiškinama ar toje vietoje, į kurią vykstama, yra sąlyčio tikimybė su koronavirusu sergančiu žmogumi, ar asmenys esantys su vaikais arba patys vaikai jaučia koronaviruso simptomus.

Pas tas šeimas, kuriose koronavirusas nenustatytas ir jo simptomų niekas nejaučia, vykstama dėvint apsaugines veido kaukes ir pirštines.

Jei darbuotojai vyksta į tokią šeimą, kuri yra saviizoliacijoje ar yra įtariama, jog kas nors iš šeimos narių serga Covid-19 arba turėjo sąlytį su sergančiuoju, vaiko teisių specialistai dėvi ne tik apsaugines veido kaukes bei pirštines, bet ir kombinezonus, antbačius bei kitas privalomas apsaugos priemones.

Jei šeimos, pas kurią vykstama, nariai patys neturi asmens apsaugos priemonių, Tarnybos darbuotojai jas šeimai suteikia.

Tarnybos automobilių salonų paviršiai po kiekvienos kelionės, kai automobiliais buvo vežami vaikai, yra dezinfekuojami specialiomis dezinfekavimo priemonėmis.

Mobiliosios komandos veikla

Esant karantino sąlygoms, į krizę patekusioms šeimoms pagalbą teikiančios Tarnybos mobiliosios komandos darbo nenutraukia. Pirmąjį kartą pas iki šiol kontakto su mobilia komanda neturėjusią, šeimą, kuriai šių specialistų pagalba būtina, ir toliau vykstama tiesiogiai. Naudojamos visos būtinos apsaugos nuo koronaviruso priemonės. Kitus kartus, jei situacija šeimoje nėra kritinė ir jei šeima turi galimybę bendrauti per nuotolį, konsultacijos jai teikiamos nuotoliniu būdu. Jei šeima neturi techninių galimybių ar yra būtinybė pagalbą teikti susitinkant, Tarnybos darbuotojai vyksta į fizinius susitikimus, naudodami reikalingas apsaugos priemones bei laikydamiesi saugaus atstumo.

Globojamų vaikų aplankymai

Tarnybos darbuotojai vykdo vaiko globos peržiūrą, lanko vaiką jo gyvenamojoje vietoje – globos namuose, šeimoje ar šeimynoje ir bendrauja su vaiku. Per apsilankymą naudojamos visos būtinosios asmens apsaugos priemonės.

Vaiko apklausos ir specialistų dalyvavimas teismuose

Vaiko teisių apsaugos specialistai, naudodami visas būtinas apsisaugojimo priemones vyksta ir į pareigūnų vykdomas vaikų apklausas. Jei yra galimybė, teismo posėdžiuose dalyvaujama nuotoliniu būdu.

Tarnybos darbuotojai yra aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis

Siekdami apsaugoti save ir kitus, bendraudami su vaikais, šeimomis ir kitais asmenimis, Tarnybos darbuotojai dėvi visas asmens apsaugos priemones: vienkartines veido kaukes arba respiratorius, skydelius, pirštines, naudojasi dezinfekciniu skysčiu rankoms, jei reikia, dėvi vienkartinio ir daugkartinio naudojimo kombinezonus, pagal poreikį dezinfekuojami ir tarnybinių automobilių salonai.

 

 

Norint parduoti ar įkeisti būstą, ne visada reikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pažymos

Mūsų šalyje galiojantys įstatymai gina vaiko teisę turėti namus. Kai norima būstą, kuriame gyvena vaikas, parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį, reikia gauti teismo leidimą.  Teismas, prieš duodamas tokį leidimą, gali reikalauti, kad būtų pateikta Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išduota pažymą apie tėvus. Jei teismas tokios pažymos nereikalauja, tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą į Tarnybą kreiptis nereikia.

Visgi, jei teismas tokios pažymos reikalauja, vaiko tėvams (globėjams/rūpintojams) pasikreipus į Tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą, bus išduota pažyma, kurią reikės pristatyti teismui.

Kreipdamiesi į Tarnybos teritorinį skyrių dėl minėtos informacijos pateikimo tėvai (globėjai/rūpintojai) turėtų užpildyti prašymą (prašymo formą galima rasti čia):

https://vaikoteises.lt/media/file/Pras%CC%8Cymas%20de%CC%87l%20duomenu%CC%A8%20pateikimo%20liepos%20m%C4%97n.docx

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas. Siekiant užtikrinti, kad ši teisė nebūtų pažeista ir vaikas neliktų be namų, Civiliniame kodekse numatyta, jog nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.

Šeimos turtu šiuo atveju yra laikomas ne visas šeimai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, tačiau tik tas, kuriame šeima faktiškai gyvena, nepriklausomai nuo to, ar jis nuosavybės teise priklauso vienam, ar abiems sutuoktiniams (t. y. būste yra deklaruota šeimos narių gyvenamoji vieta arba valstybės įmonėje „Registrų centras“ šis turtas yra deklaruotas kaip šeimos turtas), arba vienintelis sutuoktiniams ar vienam iš sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas.  

Civilinio proceso kodekse  reglamentuojama, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Kai teisme sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį, duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos apie vaiko tėvus, būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus. 

Taigi, kreipiantis į teismą dėl leidimo sudaryti nekilnojamojo turto sandorį (perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pažyma gali būti ir nereikalinga. Ši pažyma reikalinga tik tais atvejais, kai teismas, vertindamas prašyme dėl teismo leidimo nurodytą informaciją, nustato, kad papildomai reikalinga Tarnybos pažyma, ir nurodo pareiškėjui ją pateikti.

 

Startuoja portalas mažiesiems „Katantinas.lt“ – padės spręsti kylančius iššūkius pandemijos metu

Karantino metu ilgas valandas leidžiant namuose gali pasidaryti nuobodu – ypač mažiesiems šeimos nariams. Po truputį tai perauga į nerimą dėl nematomo priešo, liūdesio dėl atskirties nuo senelių bei draugų, nutrūkusios mėgstamos veiklos. Kad dienos bėgtų linksmiau, sukurtas naujas interaktyvus bei aktualus internetinis portalas „Katantinas.lt“. Jame vaikai ir tėvai gali rasti informacijos apie pandemiją: nuo mokslo užsiėmimų šeimai, higienos, karantino metu galimų sužinoti įdomybių iki veiklų pasiūlymų ar psichologinių patarimų.

Projekto iniciatoriai tikina, kad portalas puikiai subalansuotas tiek vaikams, tiek jų tėvams. Pastarieji internetiniame puslapyje galės rasti turinio, padėsiančio jiems bendrauti ir leisti laiką su vaikais, sužinoti apie dezinformaciją, šeimos tarpasmeninius santykius, atžalų nerimą, kaip teisingai kalbėtis apie sveikatą, mirtį bei daugelį kitų dalykų.

Vaikams portalas padės suprasti, pažinti, nusiraminti ir susidoroti su koronaviruso sukeltu nerimu ar nežinia. Jiems skirta informacija perteikiama vaikams patraukliu, suprantamu būdu – informacija skaidoma į pagrindines temas, kurios pateikiamos kaip pasakos.

Be to, portalas vaikų ir tėvų akis traukia ryškiomis spalvomis bei išskirtiniu simboliu – aliuzija į naminį gyvūną – katiną, kuris yra atsargus, dažnai lieka namuose su šeima, mėgsta švarą. Projekto iniciatoriai sako, kad būtent profesionalių iliustratorių kurta grafika, interaktyvūs sprendimai, tokie kaip papildytos realybės galimybės, simuliaciniai žaidimai, 3D viruso modeliai padės vaikams įsisavinti sudėtingus dalykus.

Katantinas.lt“ autorių teigimu, toks portalas padės vaikams savarankiškai ir veikliai vertinti situaciją, aplinką bei imtis priemonių, kad tiek patys, tiek aplinkiniai liktų sveiki.

Portalo turinys rengiamas konsultuojantis su gydytojais, vaikų psichologais, rašytojais, meno vadovais.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

Knygelė vaikams apie koronavirusą „Mano herojus – tai tu“

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skiria dėmesio vaikų žinioms apie koronavirusą (COVID-19) plėsti ir pristato į lietuvių kalbą išverstą knygelę bei animacinį filmuką „Mano herojus – tai tu“.

Knygelė „Mano herojus – tai tu“ skirta viso pasaulio vaikams, paveiktiems COVID-19 pandemijos. Susipažindami su pagrindinio knygelės istorijos herojaus Arijaus nuotykiais, vaikai plečia savo žinias ir suvokimą apie koronavirusą. Tai padeda tėvams ir pedagogams vaikams patraukliu būdu kalbėti apie vaikus bauginančius dalykus, susijusius su koronavirusu, bei žaismingai juos mokyti laikytis saugumo rekomendacijų.

Knygelės tikslinė grupė yra 6–11 metų vaikai. Rekomenduojama, kad vaikai neskaitytų knygelės istorijos vieni – ją vaikui arba nedidelei vaikų grupelei turėtų perskaityti vienas tėvų, globėjų ar mokytojų, o perskaičius istoriją aptarti kitus vaikams iškilusius klausimus. 

Knygelė „Mano herojus – tai tu“ – tai Nuolatinio agentūrų bendradarbiavimo komiteto Psichinės sveikatos ir Psichosocialinės pagalbos ekstremaliųjų įvykių metu Atskaitinės grupės (angl. IASC MHPSS RG) projektas. Ji buvo parengta bendradarbiaujant su ekspertais iš daugiau nei 50 tarptautinių organizacijų, tėvais, globėjais, mokytojais ir vaikais iš 104 šalių. Šiuo metu knygelė yra išversta į 130 skirtingų kalbų.

SAM primena, kad karantino metu svarbu skirti dėmesio mažųjų emocinei sveikatai, nes viešojoje erdvėje girdima informacija, pasikeitusi kasdienio gyvenimo rutina ir suaugusiųjų kalbos gali turėti neigiamos įtakos ir mažųjų psichikos sveikatai. Daugiau patarimų, kaip rūpintis vaikų emocine sveikata pandemijos metu, galite rasti nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje www.pagalbasau.lt.

Knygelę galite rasti paspaudę ant nuorodos - „Mano herojus – tai tu“. 

Nuoroda į animacinį filmuką - https://www.youtube.com/watch?v=FdO7MHlCkys

 

Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis
X