Aktualu

Startuoja portalas mažiesiems „Katantinas.lt“ – padės spręsti kylančius iššūkius pandemijos metu

Karantino metu ilgas valandas leidžiant namuose gali pasidaryti nuobodu – ypač mažiesiems šeimos nariams. Po truputį tai perauga į nerimą dėl nematomo priešo, liūdesio dėl atskirties nuo senelių bei draugų, nutrūkusios mėgstamos veiklos. Kad dienos bėgtų linksmiau, sukurtas naujas interaktyvus bei aktualus internetinis portalas „Katantinas.lt“. Jame vaikai ir tėvai gali rasti informacijos apie pandemiją: nuo mokslo užsiėmimų šeimai, higienos, karantino metu galimų sužinoti įdomybių iki veiklų pasiūlymų ar psichologinių patarimų.

Projekto iniciatoriai tikina, kad portalas puikiai subalansuotas tiek vaikams, tiek jų tėvams. Pastarieji internetiniame puslapyje galės rasti turinio, padėsiančio jiems bendrauti ir leisti laiką su vaikais, sužinoti apie dezinformaciją, šeimos tarpasmeninius santykius, atžalų nerimą, kaip teisingai kalbėtis apie sveikatą, mirtį bei daugelį kitų dalykų.

Vaikams portalas padės suprasti, pažinti, nusiraminti ir susidoroti su koronaviruso sukeltu nerimu ar nežinia. Jiems skirta informacija perteikiama vaikams patraukliu, suprantamu būdu – informacija skaidoma į pagrindines temas, kurios pateikiamos kaip pasakos.

Be to, portalas vaikų ir tėvų akis traukia ryškiomis spalvomis bei išskirtiniu simboliu – aliuzija į naminį gyvūną – katiną, kuris yra atsargus, dažnai lieka namuose su šeima, mėgsta švarą. Projekto iniciatoriai sako, kad būtent profesionalių iliustratorių kurta grafika, interaktyvūs sprendimai, tokie kaip papildytos realybės galimybės, simuliaciniai žaidimai, 3D viruso modeliai padės vaikams įsisavinti sudėtingus dalykus.

Katantinas.lt“ autorių teigimu, toks portalas padės vaikams savarankiškai ir veikliai vertinti situaciją, aplinką bei imtis priemonių, kad tiek patys, tiek aplinkiniai liktų sveiki.

Portalo turinys rengiamas konsultuojantis su gydytojais, vaikų psichologais, rašytojais, meno vadovais.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

Knygelė vaikams apie koronavirusą „Mano herojus – tai tu“

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skiria dėmesio vaikų žinioms apie koronavirusą (COVID-19) plėsti ir pristato į lietuvių kalbą išverstą knygelę bei animacinį filmuką „Mano herojus – tai tu“.

Knygelė „Mano herojus – tai tu“ skirta viso pasaulio vaikams, paveiktiems COVID-19 pandemijos. Susipažindami su pagrindinio knygelės istorijos herojaus Arijaus nuotykiais, vaikai plečia savo žinias ir suvokimą apie koronavirusą. Tai padeda tėvams ir pedagogams vaikams patraukliu būdu kalbėti apie vaikus bauginančius dalykus, susijusius su koronavirusu, bei žaismingai juos mokyti laikytis saugumo rekomendacijų.

Knygelės tikslinė grupė yra 6–11 metų vaikai. Rekomenduojama, kad vaikai neskaitytų knygelės istorijos vieni – ją vaikui arba nedidelei vaikų grupelei turėtų perskaityti vienas tėvų, globėjų ar mokytojų, o perskaičius istoriją aptarti kitus vaikams iškilusius klausimus. 

Knygelė „Mano herojus – tai tu“ – tai Nuolatinio agentūrų bendradarbiavimo komiteto Psichinės sveikatos ir Psichosocialinės pagalbos ekstremaliųjų įvykių metu Atskaitinės grupės (angl. IASC MHPSS RG) projektas. Ji buvo parengta bendradarbiaujant su ekspertais iš daugiau nei 50 tarptautinių organizacijų, tėvais, globėjais, mokytojais ir vaikais iš 104 šalių. Šiuo metu knygelė yra išversta į 130 skirtingų kalbų.

SAM primena, kad karantino metu svarbu skirti dėmesio mažųjų emocinei sveikatai, nes viešojoje erdvėje girdima informacija, pasikeitusi kasdienio gyvenimo rutina ir suaugusiųjų kalbos gali turėti neigiamos įtakos ir mažųjų psichikos sveikatai. Daugiau patarimų, kaip rūpintis vaikų emocine sveikata pandemijos metu, galite rasti nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje www.pagalbasau.lt.

Knygelę galite rasti paspaudę ant nuorodos - „Mano herojus – tai tu“. 

Nuoroda į animacinį filmuką - https://www.youtube.com/watch?v=FdO7MHlCkys

 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbo tvarka karantino metu

Lietuvoje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu (COVID-19) ir Vyriausybei paskelbus karantiną nemažoje dalyje šalies teritorijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama efektyviai prisidėti prie situacijos valstybėje suvaldymo, vėl ima taikyti viruso plitimo stabdymo priemones. Tarnyba užtikrina, kad reagavimas į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus dėl to nenukentės. Dėl koronaviruso šalyje susiklosčiusi situacija nekeičia pagrindinės Tarnybos užduoties – ginti kiekvieno vaiko teises, užtikrinti geriausius jo interesus. Visos Tarnybai priskirtos funkcijos yra vykdomos, dalis jų – nuotoliniu būdu.

Ką būtinai turi padaryti savivaldybės, kad dirbantys tėvai gautų ligos išmokas už vaikų priežiūrą?

Koronavirusui plintant visuomenėje, dalyje švietimo įstaigų pereinama prie nuotolinio ar mišraus ugdymo. Esant nuotoliniam ugdymui už vaikų iki ketvirtos klasės imtinai ar pagal bendrojo bei specialiojo ugdymo programą besimokančių vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą gali būti mokamos ligos išmokos iš „Sodros“.

Ligos išmokos gali būti mokamos, kai nuotolinis mokymas paskelbiamas esant karantinui ir kai karantinas konkrečioje savivaldybėje nepaskelbtas, bet atskirose įstaigose arba visoje savivaldybėje įteisinamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Tačiau abiem atvejais savivaldybių administracijos turi atlikti visus veiksmus, kad jų sprendimai būtų galiojantys, o tėvai, globėjai, budintys globotojai ar dirbantys seneliai gautų išmokas. 

Kaip skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas?

1. Epidemiologinę situaciją savivaldybėje vertina ir siūlymą įvesti infekcijų plitimą ribojantį režimą savivaldybei teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Siūlymas yra teikiamas raštu.

2. Infekcijų plitimą ribojantis režimas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, gali būti įvedamas vienoje švietimo įstaigoje, keliose įstaigose arba visoje savivaldybėje.

3. Sprendimas riboti savivaldybės teritorijoje esančios švietimo įstaigos veiklą ar dalį veiklos ir dėl to mokinių ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu formuluojamas kaip nurodymas, o ne kaip rekomendacija.

4. Sprendimą dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo pasirašo savivaldybės administracijos direktorius.

5. Sprendime privalomai turi būti: nuoroda į Užkrečiamųjų ligų įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei atitinkamus operacijų vadovo sprendimus, NVSC teikimo rekvizitai, aiškūs ribojimai ir jų apimtys, ar ugdymo procesas organizuojamas nuotoliniu būdu ir jei taip, tai kuriems mokiniams tiksliai,  išvardijamos konkrečios įstaigos, kuriose šis režimas bus pritaikytas, nurodomi režimo įvedimo pradžios bei numanomos pabaigos terminai. Jei nurodoma infekcijos plitimą ribojančio režimo pradžia, ji negali būti ankstesnė nei įsigalioja administracijos direktoriaus sprendimas.

6. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas turi būti paskelbtas Teisės aktų registre ir įsigalioja kitą dieną nuo paskelbimo, jei jame nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

7. Rekomenduojama apie administracijos direktoriaus sprendimą skubiai informuoti švietimo įstaigas, kuriose skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, bei visuomenę.

8. Jeigu infekcijų plitimą ribojantis režimas bus įvestas netinkamai arba jeigu švietimo įstaiga savo iniciatyva pereis prie nuotolinio mokymo, vaikų iki ketvirtos klasės ar pagal bendrojo, taip pat specialiojo ugdymo programą besimokančių vaikų su negalia iki 21 metų tėvai, globėjai, budintys globotojai bei dirbantys seneliai neturės galimybių gauti ligos išmokų vaikų priežiūrai. Už vyresnius vaikus nedarbingumai nėra suteikiami ir ligos išmokos nemokamos.

9. Dėl nedarbingumo pažymėjimo vaikų tėvai, globėjai, budintys globotojai ar dirbantys seneliai nuotoliniu būdu kreipiasi į savo sveikatos priežiūros įstaigą. Į NVSC kreiptis nereikia.

10. Jeigu sveikatos priežiūros įstaiga dėl apkrovos negali atsiliepti į skambučius, nedarbingumo pažymėjimas už mažo vaiko ar vaiko su negalia priežiūrą vis tiek gali būti išduodamas atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už 5 darbo dienas.

11. Ligos išmoka už vaiko priežiūrą siekia 65,94 proc. nuo darbuotojo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Ligos išmokos skiriamos nuo infekcijų plitimą ribojančio režimo nustatymo švietimo įstaigoje, tai yra nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo įsigaliojimo, arba nuo datos, nurodytos sprendime, kuri negali būti ankstesnė nei įsigalioja administracijos direktoriaus sprendimas.

Kaip mokamos išmokos, jeigu savivaldybėje paskelbtas karantinas?

Kai savivaldybėje paskelbiamas karantinas, tai savaime nereiškia nuotolinio ar mišraus mokymo. Tačiau Vyriausybė yra nusprendusi, kad po mokinių atostogų nuo lapkričio 3 iki 6 dienos imtinai skelbiama kontaktinio ugdymo pauzė ir 5-12 klasių mokiniai tuo metu mokysis nuotoliniu būdu. Už tokio amžiaus mokinių priežiūrą ligos išmokos nemokamos.

Ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai šiuo laikotarpiu ugdomi įprastai ir gali eiti į mokyklą ar darželį, tačiau savivaldybės administracija gali priimti ir kitokį sprendimą bei paskelbti nuotolinį mokymą vaikams iki ketvirtos klasės.

Ligos išmoka už vaiko iki ketvirtos klasės priežiūrą vienam iš tėvų, globėjų, budinčių globotojų ar dirbančių senelių siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ ir yra mokama nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl nuotolinio mokymo įsigaliojimo, tik jei toks sprendimas priimtas NVSC teikimu ir yra įformintas taip pat kaip ir skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą, kol karantinas nėra paskelbtas.

Administracijos direktoriaus sprendimas turi būti paskelbtas Teisės aktų registre ir įsigalioja kitą dieną nuo paskelbimo, jei jame nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

Kaip vyksta sąlytį su sergančiuoju turėjusio asmens izoliavimas?

Kai mokykloje nustatomas COVID-19 užsikrėtęs asmuo – vaikas ar suaugęs asmuo – nustatyti artimą sąlytį turėję asmenys yra izoliuojami NVSC . Tai nėra laikoma infekcijų plitimą ribojančiu režimu.

Prireikus izoliuoti vaiką iki ketvirtos klasės imtinai bei vaiką su negalią iki 21 metų, jei jis mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą, tėvai, globėjai, budintys globotojai ar dirbantys seneliai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir pretenduoti į ligos išmoką iš „Sodros“. Tačiau izoliaciją, už kurią mokama ligos išmoka, skiria NVSC.

Prireikus izoliuoti suaugusį asmenį, jam taip pat gali būti mokama ligos išmoka iš „Sodros“, bet privalomą izoliaciją taip pat skiria NVSC.

Pagrindiniai žingsniai:

1. Švietimo įstaigoje nustatomas COVID-19 užsikrėtęs asmuo.

2. Artimą sąlytį turėjusiems vaikams ir suaugusiesiems privalomą izoliaciją skiria NVSC.

3. NVSC per 3 darbo dienas išduoda pažymą sveikatos priežiūros įstaigai apie asmeniui taikomą privalomą izoliaciją.

4. Artimą sąlytį turėjęs suaugęs asmuo arba artimą sąlytį turėjusio vaiko iki ketvirtos klasės bei vaiko su negalia iki 21 metų tėvai, globėjai, budintys globotojai bei dirbantys seneliai nuotoliniu būdu gali kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

5. Jeigu sveikatos priežiūros įstaiga dėl apkrovos negali atsiliepti į skambučius, nedarbingumo pažymėjimas už mažo vaiko ar vaiko su negalia priežiūrą vis tiek gali būti išduodamas atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už 5 darbo dienas.

6. Ligos išmoką suaugusiam asmeniui už jo paties privalomą izoliaciją siekia 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, o už vaiko priežiūrą – 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Ji mokama už izoliacijos laiką, bet ne ilgiau nei už 14 kalendorinių dienų.

Socialinės reklamos apie smurto rūšis

Siekdama atskleisti smurto prieš vaikus problematiką ir pakviesti suaugusiuosius mąstyti apie savo elgesį, pastebėti, kaip smurtas veikia vaikus ir keisti savo elgesį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pristato socialinių reklamų ciklą apie skirtingas smurto formas.

Socialinė reklama apie fizinį smurtą: https://bit.ly/3o6HVAL

Socialinė reklama apie nepriežiūrą: https://bit.ly/35cijtj

Socialinė reklama apie psichologinį smurtą: https://bit.ly/3dDH1GO

Kada vaiko atvaizdo viešinimas yra jo teisių pažeidimas?

Lietuvos įstatymai numato ypatingą vaiko teisės į atvaizdą (nuotraukoje, vaizdo įraše) apsaugą. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą renkant ir viešai skelbiant informaciją, draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir paties vaiko sutikimo. Net ir esant abiejų tėvų sutikimui, viešoje erdvėje paskelbtos vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai neturi žeminti vaiko garbės ir orumo.

Būtinas tėvų (ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą) ir vaiko sutikimas

Vaiko atvaizdo panaudojimas nesant vaiko ir bent vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimo, laikytinas vaiko teisės į atvaizdą pažeidimu – tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme. Šis įstatymas tiesiogiai užtikrina vaiko teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją.

Tėvų sutikimas fotografuoti ar filmuoti vaiką nereiškia, kad jie sutiko, kad vaiko atvaizdas būtų viešinamas ir / ar teikiamas kitiems asmenimis. Apie skelbiamą vaiko atvaizdą turi žinoti tėvai arba teisėti jų atstovai. Taip pat turi būti nurodoma, kam atvaizdas bus naudojamas.

Jei vienas iš tėvų nesutinka

Esant vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimui, antrasis iš tėvų, nesutinkantis su vaiko atvaizdo panaudojimu, turi teisę reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu. Jei kitas iš tėvų ar tretieji asmenys tokius veiksmus nutraukti nesutinka, nesutinkantysis su vaiko atvaizdo naudojimu turi teisę kreiptis į teismą, reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu bei civilinio proceso tvarka prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą vaikui.

Vaiko teisė į privatumą viešoje vietoje

Net ir viešoje vietoje esantys vaikai nepraranda savo privatumo ir individualumo, todėl turi būti paisoma atvaizdo savininko ir / ar vaiko tėvų (globėjų) valios dėl atvaizdo fiksavimo ar jo panaudojimo sąlygų. Tad, jeigu pašaliniai asmenys fotografuoja mažamečius ir tokiose nuotraukose fiksuojamas ne bendras vaizdas, o galima aiškiai įžiūrėti vaikus, jų veidus, tėvai pirmiausia gali įspėti fotografą, kad jie nesutinka, jog vaikas būtų fotografuojamas ir paprašyti tokias nuotraukas sunaikinti.

Tėvų teisė ginti vaiko interesus

Jeigu atsitinka taip, kad vaiko teisė į atvaizdą pažeidžiama, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą

turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti veiksmus, kurie pažeidžia vaiko teisę į atvaizdą, bei atlyginti žalą. Tokiu atveju galima reikalauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 22.2 str. 3 d.).

Draudžiama viešinti net ir esant tėvų sutikimui

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas besąlygiškai, t. y. net ir esant vaiko ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimui, draudžia skelbti nepilnamečio atvaizdą neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbtos vaizdo informacijos galima atpažinti nepilnametį.

Šiame įstatyme taip pat įtvirtintas besąlygiškas draudimas visuomenės informavimo priemonėse skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis, t. y. draudžiama skleisti visuomenės informavimo priemonėse nepilnamečių asmens duomenis, kurie žemina jo orumą ir (ar) pažeidžia  interesus.

Tėvai turi elgtis atsakingai

Atsakomybė už viešoje interneto erdvėje paskeltus vaiko atvaizdus tenka pirmiausia vaiko  tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.165 str.), todėl už neatsakingą vaiko atvaizdo naudojimą jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 ir 74 str.

Vaiko tėvams ar kitiems asmenims, prieš keliant vaiko atvaizdą į socialinius tinklus, svarbu žinoti aukščiau nurodytą teisinę atsakomybę, atidžiai pasirinkti socialinius tinklus, kuriuose bus skelbiamas vaiko atvaizdas (nuotraukos, vaizdo įrašas), konkrečios nuotraukos ar vaizdo įrašo pobūdį, įvertinti ar tikrai būtina tai skelbti ir kokiu tikslu tai daroma, taip pat, jei įmanoma, nustatyti socialinio tinklo naudotojų grupę, kuri galės matyti vaiko atvaizdą.

Siūlytina internete skelbti „prastesnės kokybės“ nuotraukas, arba nuotraukas, kurios gali būti žymimos vandens ženklais, arba pateikiamos mozaikos stiliumi, arba programiniu kodu uždrausti nuotraukų kopijavimą bei imtis kitų prieinamų nuotraukos plagijavimo apsaugos priemonių.

Vaikai gali būti fotografuojami ir filmuojami tik tinkamai apsirengę. Iš jų neturi būti šaipomasi bei kitaip žeminama jų garbė ir orumas. Taip pat reikia įvertinti, kokią įtaką nuotrauka ar vaizdo įrašas gali turėti vaikui augant ir keičiantis jo asmenybei. Rekomenduotina pasiklausti paties vaiko nuomonės, jei jis sugeba ją suformuluoti, ar jis sutinka ir nori, kad jo nuotraukos ar vaizdo įrašai būtų viešinami interneto erdvėje. Tais atvejais, kai vaiko nuomonė skiriasi nuo tėvų nuomonės, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Todėl dėdami vaiko nuotraukas (atvaizdus) į socialinius tikslus tėvai turi elgtis atsakingai ir pirmiausia turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.

Gresia teisinė atsakomybė

Asmeniui, paskelbusiam nepilnamečio asmens atvaizdą (nuotrauką, vaizdo įrašą) visuomenės informavimo priemonėse ir pažeidus anksčiau išvardintas įstatymų nuostatas, gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti vaikui, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, padarytą žalą, taip pat, esant teisiniam pagrindui, administracinė atsakomybė dėl viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečio vystymuisi, skleidimo.

 Kur kreiptis ginant vaiko teisę į atvaizdą

Pastebėjus netinkamo turinio, nepilnamečiams neigiamą poveikį darančią informaciją ar galimai pažeidžiamas vaiko teises reikia:

  • Kreiptis į interneto svetainės administraciją, kurioje paviešinta galimai netinkama informacija arba į viešosios informacijos rengėją (skleidėją), kad informacija, jei ji priskiriama draudžiamos informacijos kategorijai, būtų pašalinta.
     
  • Pranešti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto „Karštosios linijos“ svetainėje, užpildžius specialią pranešimo formą  https://svarusinternetas.lt/pranesk/1
     
  • Pranešti policijai: rašytinis pranešimas pateikiamas policijos įstaigai tiesiogiai arba naudojantis Lietuvos pašto paslaugomis, taip pat ir per elektroninio pristatymo sistemą https://epristatymas.post.lt. Pranešimas, skundas ar pareiškimas gali būti adresuojamas apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio prižiūrimoje teritorijoje yra nukentėjusio asmens deklaruota gyvenamoji vieta.  Pranešimas apie neteisėtą veiką gali būti pateiktas ir nuotoliniu būdu, naudojantis vieša Policijos elektroninių paslaugų sistema „ePolicija.lt“. Pranešimas apie neteisėtą veiką gali būti pateiktas ir elektroniniu paštu info@policija.lt.
     
  • Kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri įvertins ar įvykdytas asmens duomenų pažeidimas ir, nustačius pažeidimą, pritaikys sankcijas.
     
  • Kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Apie galimai paskelbtą nepilnamečiams kenksmingą informaciją gali būti pranešta žodžiu – tel. (8-5) 223 73 10, raštu el. paštu zeit@zeit.lt.
     
  • Pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, esančią viešojoje erdvėje, galima teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniams skyriams pagal pažeidimo padarymo vietą. Teritorinių skyrių kontaktai: https://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/  

 

Seksualinė prievarta prieš vaikus – kaip atpažinti?

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šiais metais Lietuvoje nuo seksualinės prievartos nukentėjo 107 vaikai, kuriems teikta skubi pagalba. Vaiko teisių apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad seksualinės prievartos atvejų pasitaiko visų visuomenės sluoksnių šeimose, todėl būtina kiekvienam žinoti, kaip tai atpažinti.

„Pastaruoju metu pasitaikė ne vienas šokiruojantis seksualinio smurto prieš vaikus atvejis. Suvokdami tokios smurto formos ypatingai neigiamus padarinius nepilnamečiams, vaiko teisių apsaugos specialistai nedelsdami organizuoja pagalbos vaikui teikimą. Specialistus labiausiai liūdina tai, kad vis dar trūksta pagalbos seksualinę prievartą patyrusiems vaikams, trūksta specialistų: psichologų, psichiatrų. Lietuvoje veikia tik viena specializuota įstaiga, priimanti nukentėjusius vaikus ištyrimui bei teikianti rekomendacijas dėl tolimesnės pagalbos organizavimo“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indrė Kryžiūtė.  

Seksualinė prievarta – tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą. Vaikų seksualinis išnaudojimas gali būti su prisilietimu prie kūno arba be jo, reikštis įvairiomis formomis: išprievartavimu arba mėginimu išprievartauti, seksualiniu tvirkinimu, nuogo vaiko filmavimu, fotografavimu, vertimu stebėti lytinius santykius, lytinių organų demonstravimu, atviru kalbėjimu apie seksą, norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą, leidimu ar skatinimu žiūrėti sekso filmus arba pornografinius žurnalus bei kita.  

Kaip teigia I. Kryžiūtė, seksualiai išnaudojami mažamečiai vaikai nelabai supranta, kas iš tikrųjų vyksta, tačiau paprastai intuityviai jaučia, kad tai nėra gerai, todėl jie tampa ypatingai jautrūs, išgyvena nerimą, baimę, vienatvę. Vaikai izoliuojasi, jaučia gėdą papasakoti kažkam iš suaugusiųjų apie tokius įvykius, todėl nemažai atvejų lieka nežinomi. Tačiau derėtų žinoti, kad vaikai apie patirtą seksualinę prievartą nėra linkę meluoti.  

„Svarbu vaikui pasakyti, koks kito asmens elgesys su jo kūnu yra priimtinas ir koks ne, paraginti vaiką nesutrikti, paaiškinti, kaip reaguoti ir aiškiai išreikšti kitam asmeniui, kad jo elgesys nederamas. Vaikui būtina paminėti, kad jei jis yra vienas, be tėvų ar su nepažįstamais žmonėmis, jie jokiu būdu negali prašyti nusirengti ar liesti jį po apatiniais drabužiais. Labai dažnai seksualiniai smurtautojai elgiasi panašiai, pavyzdžiui, grasina: „jeigu kam nors prasitarsi, taip nutiks ir tavo broliui/sesei“; kartais vilioja pažadais: „tu tapsi tikra žvaigžde, tik reikia tinkamai pasiruošti“; kaltina: „tu pati/pats to norėjai, jeigu pasakysi niekas tavimi nepatikės“, kitaip tariant, bando paveikti vaiko savivertę. Taigi vienas iš būdų padėti vaikui apsisaugoti yra vaiko savivertės ugdymas, suvokimo, kad jis turi teisę save saugoti, nustatyti privatumo ribas, o kitas asmuo turi pareigą tai gerbti, skiepijimas“, – pabrėžė Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos vyriausioji specialistė-psichologė Kristina Lekavičiūtė.  

Pasak K. Lekavičiūtės, be akivaizdžių fizinių požymių, suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį ir ieškoti profesionalios pagalbos, jei vaikas pradeda keistai elgtis, pavyzdžiui, ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, ar, priešingai, atvirai rodyti savo kūną kiekvienam, jeigu vaiką pradeda kankinti nemiga ar košmarai, jis ima bijoti konkretaus žmogaus, užsiima savižala ar staiga tampa išsiblaškęs, agresyvus, pradeda bėgti iš namų.  Taip pat suaugusiesiems turėtų sukelti įtarimų, jei vaikas turi pagal amžių neatitinkančių žinių apie seksą, intensyviai užsiima savo genitalijų stimuliacija, imituoja lytinį aktą su broliais (seserimis), siekia, kad kiti jį paliestų po kelnaitėmis, mėgina liesti kitus, net ir nepažįstamus žmones, viešai demonstruoja savo nuogą kūną, nejaučia fizinio kontakto ribų.

Atliktų tyrimų duomenimis, daugelis nuo prievartos nukentėjusių vaikų gerai pažįsta prievartautojus, jais pasitiki. Daugiau nei pusė atvejų nustatoma, kad vaiką seksualiai tvirkina šeimos narys, tėvas, patėvis ar kitas giminaitis. Tai reiškia, kad ilgalaikė prievarta vyksta vaikui artimoje aplinkoje. Tuo tarpu vienkartinius seksualinis užpuolimus paprastai įvykdo vaikui nepažįstamas asmuo. Seksualiai išnaudojamas vaikas gali būti nepriklausomai nuo jo lyties. Prievartautojais būna tiek vyrai, tiek moterys.  

Pastebėjus seksualinės prievartos atvejus, juos patiriant ar įtariant patyrus, nedelsiant kreipkitės į policiją, artimiausią teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių arba suaugusįjį.

Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras „Užuovėja“ 8 675 19244, 8 675 59443.  

Vaikų linija 116111.  

Jaunimo linija 8 800 28888.  

 

Nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktai

Karantino metu nelengva tiek vaikams, tiek ir tėvams – kyla daug iššūkių, emocijų. Pasikonsultuoti įvairiomis aktualiomis temomis galima ne tik su VTAS specialistais, bet ir pateiktais nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktais.

 

Globos centrai: Lietuvoje sunku rasti globėjų vyresnio amžiaus vaikams

Lietuvoje vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 1731 vaikas. Didžioji jų dalis (1621) yra vyresnio amžiaus, nuo septynerių metų. Šie metai mūsų šalyje yra paskutiniai, kai vaiko globėju gali tapti institucijos. Likusiems be tėvų globos vaikams būtina rasti globėjų, įtėvių šeimas ar šeimynas.

Lietuvoje veikiantys 66 globos centrai pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) nuolat rengia mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams.

Mūsų šalyje kol kas labai trūksta žmonių, kurie pasiryžtų globoti vyresnio amžiaus be tėvų globos likusius vaikus. Apie globėjų paiešką, žmonių lūkesčius ir baimes kalbamės su dviejų globos centrų atstovėmis – Kaune veikiančio Vaikų gerovės centro ,,Pastogė“ Globos ir įvaikinimo tarnybos vedėja Jolanta Žuveliene ir Gargždų socialinių paslaugų centro direktore Viktorija Lygnugariene.

Jūsų vadovaujamos įstaigos rūpinasi, kad kiekvienam vaikui, kuriam reikalinga laikinoji ar nuolatinė globa, būtų surasti geriausiai jo interesus ir poreikius atitinkantys globėjai (rūpintojai). Ar lengva vaikams rasti globėjus, įtėvius?

Jolanta Žuvelienė – Vaikų gerovės centras „Pastogė“ bendradarbiauja su dvidešimt šeimų, kurios yra pasiruošusios laikinai į savo šeimą priimti tėvų globos netekusius vaikus. Laikinieji globėjai globoja vaiką tol, kol teikiamos paslaugos (pagalba keičiant gyvenimo būdą) jo tėvams. Po socialinio darbo su biologine šeima vaikas grįžta į šeimą arba, jei darbas buvo neefektyvus, tėvams ribojama valdžia į vaiką ir ieškoma nuolatinių globėjų šeima. Būna, kad tokioje situacijoje laikinieji globėjai apsisprendžia globojamą vaiką užauginti iki pilnametystės ir tampa jo nuolatiniais globėjais, tačiau ne visada. Tuomet, bendradarbiaudami su visos Lietuvos globos centrais, šiems vaikams ieškome nuolatinių globėjų šeimos. Šeimų ar asmenų, pasiruošusių užauginti vaiką nuolatinėje globoje, labai trūksta, jų rasti sunku.

Vaikams įtėvių šeimų ieško Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kurioje yra registruojami ir sudaromi norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių sąrašas bei galimų įvaikinti vaikų sąrašas.

Viktorija Lygnugarienė – Mes labai stengiamės, kad kiekvienam vaikui būtų surasta šeima, geriausiai atitinkanti jo interesus ir poreikius. Kadangi šioje srityje dirbu nuo 2008 metų, galiu drąsiai teigti, kad dabar situacija dėl paieškos yra labai pasikeitusi į gerą. Šalyje veikia globos centrai ir galime bendradarbiauti, taip pat yra prieinama informacija Socialinės paramos informacinėje sistemoje (SPIS). Mes gauname kolegų užklausų dėl globėjų konkretiems vaikams ir, jei turime savo paruoštų, informuojame, tarpininkaujame. Kol kas mes, kaip globos centras, pagalbos į kolegas dėl globėjų paieškos nesikreipėme, rėmėmės savo jėgomis ir galimybėmis.

–Kokie motyvai žmones skatina tapti globėjais?

Jolanta Žuvelienė – Pagrindiniai motyvai, kodėl žmonės kreipiasi dėl vaiko globos yra šie: noras padėti likimo nuskriaustiems vaikams, įprasminti save, atlikti gerą darbą, turėti gausesnę šeimą. Besikreipiantys asmenys turi gerosios  vaiko auginimo patirties, būna užauginę ar sėkmingai tebeaugina savo vaikus. Žmonės nori save realizuoti toje srityje, kur jiems sekasi, kur jaučiasi stiprūs, kompetentingi. Dalis asmenų susidomi globa, kai užaugina savo vaikus („lizdo tuštėjimo“ metas), nori realizuoti save. Daugeliui žmonių yra priimtina idėja, jog vaikai turi augti šeimose, o ne institucijose.

–Kokio amžiaus vaikams sunkiausia rasti globėjus, įtėvius?

Jolanta Žuvelienė – Sunkiau rasti globėjus vyresniems kaip penkerių metų vaikams, taip pat keliems vaikams, jei globos reikia broliams ir seserims. Išimtinais atvejais, siekiant užtikrinti vaiko poreikį augti šeimoje, tenka jaunesnio amžiaus brolius ir seseris išskirti į skirtingas globėjų šeimas, tačiau ir tokiu atveju privaloma palaikyti brolių ir seserų ryšius, nepaisant gyvenamosios vietos.

–Kodėl vyresniems vaikams yra sunku rasti globėjus, įtėvius?

Viktorija Lygnugarienė – Yra kelios priežastys. Mano atrodo, kad viena iš priežasčių  – vyraujanti nuomonė, jog  neva jaunesnio amžiaus vaiką gali "išsiauklėti" pagal save, o vyresni vaikai - didesnės problemos dėl jų elgesio ir panašiai. Taip pat reikšmės turi globos motyvacija, pavyzdžiui vaikų neturinčios šeimos nori pereiti visus vaiko auginimo etapus, taip pat galvoja, kad vaiko adaptacija bus lengvesnė, jei į šeimą ateis jaunesnio amžiaus vaikas. Reikšmės turi ir būsimo globėjo asmeninė gyvenimiška patirtis, pvz. žinių apie paauglystės iššūkius stoka.

Jolanta Žuvelienė – Vyresniems vaikams sunku surasti globėjus/įtėvius, nes kuo didesnis vaikas, tikėtina, kad  jis gyvenime  yra daugiau patyręs neigiamų dalykų, traumų. Šie vaikai yra daugiau pažeisti, neigiama patirtis neretai įtakoja jų elgesį, tad būsimi globėjai/įtėviai turi baimių, nerimo ar sugebės auginti tokį vaiką. Taip pat šeimos abejoja, ar su vyresnio amžiaus vaiku gebės užmegzti prieraišų santykį. Be to, įtėviai, neturintys savo biologinių vaikų, siekia priimti į šeimą kuo mažesnį vaiką, dažniausiai kūdikį, kad galėtų pilnai išgyventi tėvystės jausmus. 

– Jūs ruošiate būsimus globėjus ir, žinoma, girdite jų lūkesčius bei baimes. Kokias tendencijas pastebite? Ko konkrečiai bijo žmonės? Ar pagrįstai?

Jolanta Žuvelienė – Žmonės dažniausiai bijo, kad vaiko atsinešti genai, neigiama biologinės šeimos įtaka nulems jo elgesį ir gyvenimo būdą ir globėjai auklėjimu, savo elgesio pavyzdžiu to negalės pakeisti.  Kai kurie dalykai vaiko charakteryje, elgesyje yra prigimtiniai, ar sąlygoti patirtų traumų, ir gali turėti didelės įtakos vaiko savivertei, požiūriui į supančią aplinką ir juo besirūpinančius žmones. Tačiau jeigu, auginant pažeistą vaiką, sukuriamas saugus ryšys, vaikas besąlygiškai priimamas, taikomas pozityvus auklėjimas, reikalui esant pasitelkiama specialistų (psichologų, psichiatrų) pagalba, globa ar įvaikinimas būna sėkmingi.

Viktorija Lygnugarienė – Dažniausiai bijoma genų, sveikatos ir elgesio problemų. Taip pat daug klausimų kylą dėl tiesos sakymo ir kalbėjimo apie vaiko istoriją, dėl ryšio su vaiko artimaisiais palaikymo. Mokymų metu kalbame apie būsimų globėjų baimes, per pavyzdžius bandome atskleisti genų "įtaką", parodyti, kaip sprendžiamos vaikų raidos, sveikatos ir elgesio problemos, aptariame įvairius kalbėjimo apie vaiko istoriją pavyzdžius ir kokie būna ryšio su vaiko artimaisiais palaikymo galimi variantai, pasekmės ir panašiai.

Jolanta Žuvelienė – Globos centrų rengiami mokymai pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą GIMK akcentuoja atvirumo principą, kad vaikas, augdamas globėjų ar įtėvių šeimoje, turėtų žinoti savo kilmės istoriją, tad būsimi globėjai/įtėviai nerimauja, kad vaikas gali nelaikyti jų autoritetais, nes jie nėra biologiniai tėvai.  Išsklaidant šią baimę pasakojame kaip svarbu kurti pasitikėjimu grįstą tarpusavio ryšį, sudaryti vaikui galimybę augant kaskart sugrįžti prie biologinių šaknų temos, pagal galimybes atsakyti į jam kylančius klausimus, nuraminti ir svarbiausia patiems būti pozityviai nusiteikus biologinių tėvų atžvilgiu, kad ir kokia sudėtinga buvo vaiko praeitis.

–Kokius paprastai lūkesčius vaiko atžvilgiu turi būsimi globėjai? Ar jie pagrįsti? Ar įmanoma, kad jie taptų realybe?

Jolanta Žuvelienė Būsimi globėjai dažnai tikisi, kad globojamam vaikui užteks tik meilės, kad jis džiaugsis galimybe gyventi jų namuose, tam tikra prasme bus dėkingas. Taip pat būsimi globėjai išsako lūkestį, kad globojamas vaikas taps jų biologinio vaiko draugu. Turint tokius lūkesčius, dažniausiai tenka patirti nusivylimą, nes globojamam vaikui reikia ne tik meilės (tai yra būtina), bet ir daug kantrybės, atlaidumo, supratimo ir vaiko priėmimo tokio, koks jis yra.

Dažnai globojamas vaikas turi daug vidinių išgyvenimų, netekčių, kurios daro įtaką jo būsenai, elgesiui, kelia sunkumų užmezgant ryšį, formuojant prieraišumą prie globėjo ir jo šeimos narių. Vaikas gali net pykti ant globėjų, nes  negali augti savo biologinėje šeimoje. Globojamas ir globėjo šeimos biologinis vaikas gali iš tikrųjų užmegzti artimą tarpusavio santykį ir tapti kaip broliai ir seserys.  Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tarp globotinio ir biologinių vaikų neretai kyla įtampa, konkurencija, kuriamos intrigos. Globėjui reikia ypatingo atidumo, gebėjimo paskirstyti dėmesį ir meilę globotiniui ir savo biologiniams vaikams, kad jų santykiai būtų draugiški ir nei vienas vaikas nebūtų nuskriaustas.

–Visuomenėje kartais yra manoma, kad vaikus globoti žmonės paima dėl pinigų. Ką apie tai manote?

Jolanta Žuvelienė – Vaiko globa trunka 24 val. per parą, tai iššūkis ne tik globėjams, bet ir visai jų šeimai, reikalaujantis atsidavimo, pasiaukojimo, žinių, specialių gebėjimų. Laikiniesiems vaikų globėjams mokamas atlygis, tačiau tai valstybei kainuoja keletą kartų pigiau, nei vaiko išlaikymas globos institucijoje.  Skiriamas atlygis globėjams – tai jų labai reikalingos, atsakingos veiklos įvertinimas.

                      Visoje Lietuvoje globėjams mokama globos išmoka 156 eurai per mėnesį, tikslinis priedas 156 eurai per mėnesį už kiekvieną vaiką. Iš savivaldybių jie gauna pagalbos pinigus, skirtus vaiko poreikiams. Atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, pavyzdžiui Kauno savivaldybė skiria trijų arba keturių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką.

Viktorija Lygnugarienė – Tie visuomenės nariai, kurie mano, kad vaikus globoti imamasi dėl pinigų,  tikriausiai sunkiai suvokia kiek kainuoja vaiko išlaikymas ir jam reikalingos pagalbos paslaugos (medicininės, psichoterapinės, ugdymo, laisvalaikio organizavimo ir panašiai).  Kažkada mūsų visuomenėje 500 litų už globą buvo ne tokie jau maži pinigai, bet dabartiniu metu globos išmoka ir tikslinis priedas tikrai nėra ta suma, iš kurios galima pralobti. 

–Kaip tapti globėju?

Viktorija Lygnugarienė – Tai tikrai nėra sudėtinga, kaip kartais manoma. Gyvenamosios vietos savivaldybei reikia pateikti rašytinį prašymą dėl tapimo globėju, medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046/a ), kuris  patvirtintų, kad fizinis asmuo neserga ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Taip pat reikia pateikti kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad fizinis asmuo taptų globėju.

Gavęs teigiamą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus pirminį įvertinimą, norintis tapti globėju asmuo yra kviečiamas dalyvauti GIMK mokymuose, kuriuose galima „pasimatuoti“ globėjo drabužį  ir priimti atsakingą sprendimą. 

Jolanta Žuvelienė – Jei pradinis vertinimas teigiamas, asmenims organizuojame mokymus pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą GIMK, organizuojami vizitai pareiškėjų šeimose, vertinami pareiškėjų gebėjimai, reikalingi globėjams. Atlikus teigiamą vertinamą, vaikui parenkama labiausiai jo poreikius atitinkanti šeima ir teikiamos socialinės paslaugos šeimai, periodiškai lankomasi globėjų šeimose, organizuojamos reikalingos šeimai ir vaikui paslaugos mieste, pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos.

 

Sprendžiant tarpusavio nesutarimus specialistai ragina tėvus pirmiausiai galvoti apie vaiko interesus

Specialistams daugėja skambučių ir paklausimų elektroniniu paštu, kaip užtikrinti skyrium gyvenančių tėvų bendravimą su vaikais.

Iš tiesų, šiuo visiems sunkiu laikotarpiu kyla daug nerimo, įvairių svarstymų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Skyrium gyvenantys tėvai turi papildomų iššūkių, nes jie turi teisę ir pareigą auklėti savo kartu negyvenančius vaikus, su jais bendrauti. Su vaiku gyvenantiems tėvams kyla klausimai – ar galiu atsisakyti leisti tėvui / motinai bendrauti su vaiku karantino laikotarpiu, gal užtektų jiems pabendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, pan. Iš gautų pranešimų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje žinoma, kad tėvai vienašališkai priima sprendimus neleisti vaikams matytis su skyrium gyvenančiais tėvais.

Daugeliu atvejų tėvų teisė bendrauti su vaiku nustatyta teismų sprendimais, juose nustatyta tvarka, kaip skyrium gyvenantis tėvas / motina bendrauja su vaiku (laikas, vieta, dažnis). Net ir nesant teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, primintina, jog tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Abu tėvai turi teises ir pareigas auklėti savo vaikus ir sprendimus dėl vaiko priimti kartu. Pažymėtina, jog skirtingai nuo nepaprastosios padėties režimo, kurio metu būtų taikomi fizinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai, karantino metu nenustoja galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, tėvų teisės nėra varžomos, tačiau gali pasitaikyti įvairių atvejų, galinčių įtakoti ir teisę matytis su vaiku, jei situacijos patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo sąlygas - pvz., tėvai užsieniečiai negali atvykti į Lietuvą, grįžę iš užsienio tėvai turi izoliuotis, pan.

Natūralu, kad visi tėvai nerimauja dėl savo vaikų gerovės. Manome, kad būtent tėvai šiuo laikotarpiu gali ir turi rasti geriausiai jų šeimos situaciją atitinkantį sprendimą, saugodami savo ir vaikų sveikatą, veikti lanksčiai, ieškodami kompromisų bei svarbiausia - nepamiršti paties vaiko, jo jausmų, jog jis gali jaustis pamirštas, pan. Tėvai turi tikrai daug galimybių veikti lanksčiai – tiek gali susitarti dėl bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tiek dalintis vaiko priežiūra, nes šiuo laikotarpiu, esant apribotai ugdymo priežiūros veiklai bei nerekomenduojant vaikų priežiūros patikėti vyresnio amžiaus seneliams, svarbu, kad vaikai taip pat neprarastų tėvų dėmesio bei nuolatinės priežiūros, ypač turint omeny nuotolinio darbo įsipareigojimus, tad pasidalijimas vaiko priežiūra gali būti tinkama išeitis abiem tėvams.

Taip pat svarbu, kad tėvai nenustotų vykdyti įsipareigojimų dėl vaiko išlaikymo, finansinių sunkumų laikotarpiu tėvai kartu rastų išeičių ir kompromisų, kaip užtikrinti vaiko poreikius.

Kviečiame tėvus šiuo laikotarpiu elgtis sąmoningai, atsakingai bei susitelkiant į geriausių vaikui sprendimų paieškas.

LR Vaiko teisių kontrolieriaus informacija

 

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai duomenis renka iš įvairių registrų

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia

Visa informacija apie globą, įvaikinimą ir paslaugas – vienoje vietoje

Nuo šiol visa reikiama informacija apie globą, įvaikinimą, laikiną vaikų priežiūrą ar teikiamą pagalbą priėmus vaiką į savo šeimą bus prieinama vienoje vietoje – www.globoscentrai.lt. Išorinėje svetainėje galima lengvai rasti kiekvieno miesto ar rajono savivaldybės globos centrų koordinates, psichologų, globos koordinatorių ar atestuotų specialistų kontaktus, sužinoti, kiek kurioje savivaldybėje yra budinčių globotojų, kiek vaikų jie prižiūri ir keliais mažyliais dar gali pasirūpinti.

Vidinė informacinė sistema leis globos centrų darbuotojams komunikuoti tarpusavyje – keistis aktualia informacija ir dokumentais.

Lietuvoje iš viso jau veikia 66 globos centrai, kurių užduotis – rengti globėjus, įtėvius, budinčius globotojus ir įvertinti jų pasirengimą auginti vaiką, suteikti paramą iškilus bėdų, konsultuoti, stiprinti šeimos šeimai pagalbą, organizuoti mokymus, savitarpio pagalbos grupes. Beveik visose savivaldybėse veikia po vieną globos centrą, o Vilniaus mieste – 5, Vilniaus rajone – 2, Šiaulių mieste – 2.

Tinkamai veikiantys globos centrai ir kokybiškos paslaugos šeimoms bei žmonėms, nusprendusiems prižiūrėti, globoti ar įsivaikinti vaiką reikšmingai padidina tikimybę, kad gyventojai bus labiau linkę suteikti namus tėvų globos netekusiems vaikams.

„Lietuva vis dar yra kelyje į tikslą – mažinti vaikų globos namuose augančių vaikų skaičių arba išvis tapti šalimi be vaikų globos namų. Kad Lietuva taptų šalimi be vaikų globos namų, turime turėti globos alternatyvas – tai yra ne tik globos institucijas, bet ir globėjus, budinčius globotojus. Iki šiol trūkstamas elementas buvo paslaugų tinklas. Jeigu mes norime turėti įtėvių, globėjų ar budinčių globotojų, kurie drąsiai imasi šios sudėtingos ir sunkios misijos, mes turime galvoti, kuo galime padėti, kai žmogus ar šeima pasiryžta šiai misijai – tapti įtėviu, globėju ar budinčiu globotoju (žmogumi, kuris laikinai suteikia vaikui prieglobstį krizės atveju)“, - pasakojo socialinės apsaugos ir darbi viceministrė Vilma Augienė.

Reikėjo platformos keistis informacija

Globos centrai pradėti kurti nuo 2018 metų. 2019-ųjų sausį globos centruose jau dirbo apie 100 darbuotojų, o šiuo metu darbuotojų skaičius siekia apie 400: tai psichologai, globos koordinatoriai, atestuoti specialistai, vedantys globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymus.

Globos centrų veiklai ir plėtrai skirta 12,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų 2019-2022m. laikotarpiui.

Pasak globos centrų projekto vadovė Rugilės Ladauskienės, pradėjus kurti globos centrus paaiškėjo, kad savivaldybės nuėjo skirtingu keliu – globos centro funkcijos buvo skiriamos skirtingoms organizacijoms: tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek biudžetinėms įstaigoms, tiek socialinių paslaugų ar šeimų centrams.

„Supratome, kad potencialiems įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams gali būti sunku susigaudyti, kur ir kokias paslaugas galima gauti, todėl nutarėme sukurti informacinę sistemą ir tinklapį www.globoscentrai.lt, kuris būtų naudingas tiek įtėviams, globėjams, budintiems globotojams, tiek globos centrų darbuotojams, kurie keičiasi informacija tarpusavyje“, - teigė R. Ladauskienė.

Informacinę sistemą ir tinklapį kūrė informacinių technologijų įmonė „BTT Cloud“.

Paslaugos – kiekvienoje savivaldybėje

Šiuo metu globėjai, įtėviai ir budintys globotojai gali gauti pagalbą jau kiekvienoje savivaldybėje. „Mūsų ambicija ateičiai – itin kokybiškos paslaugos ir vaiko interesus atitinkančių globėjų paieška, kad pagaliau išsivaduotume iš didelių institucinių globos namų“, - sako projekto vadovė R. Ladauskienė, pridurdama, kad globos centrų darbuotojai teikia ir mobilias paslaugas, todėl pasiekia net atokiausias vietoves.

Dviem vaikams namus suteikusi ir vieną biologinę dukrą auginanti globėja ir įmotė Marija Bogušienė pasakoja, kad priėmus sprendimą globoti arba įsivaikinti vaiką dažną žmogų apninka daugybė minčių ir baimių.

„Pats sau pradedi užduoti klausimus, ar tikrai sugebėsiu, ar tikrai galėsiu? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad globos centras labai pagelbėjo, man padėjo globos centro psichologas, užteko net vieno pokalbio. Supratau, kad tokie jausmai yra įprasti, kad kiekviena šeima tai išgyvena. Žinoma, galima kreiptis į poliklinikos psichologą, bet jie nesispecializuoja šioje srityje. O man buvo svarbu pasikalbėti su specialistu, kuris jau žino, ką jaučia ir ką turi jausti būsima globėja, ką gali išgyventi vaikas. Mus tai tikrai labai sustiprino“, - pasakojo M. Bogušienė.

2019 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje iš viso tėvų globos yra netekę 7,4 tūkst. vaikų – iš jų apie 1,4 tūkst. nustatyta laikinoji globa ir apie 6 tūkst. nuolatinė globa.

4,8 tūkst. vaikų yra globojami šeimose, 360 vaikų – šeimynose, 1,9 tūkst. – globos institucijose (iš jų apie 500 bendruomeniniuose globos namuose) ir dar apie 250 vaikų prižiūri budintys globotojai.

Ankstesnis 1 2 3 Sekantis
X