Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos administracija ir teritoriniai skyriai dėl paskelbtos ekstremalios situacijos klientus aptarnauja tik telefonu arba el. paštu. Kontaktus rasite čia.

Aktualu

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams (atnaujinta)

oronaviruso (COVID-19) grėsmei vis augant, iki kovo 27 dienos Lietuvoje uždaromos ugdymo įstaigos, atšaukiami masinio susibūrimo renginiai, ribojamas kultūros, laisvalaikio, sporto įstaigų lankymas ir jų veikla. Vasario 26 dieną Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, šiuo metu šalyje identifikuoti trys virusu užsikrėtę asmenys.

Pasaulio sveikatos organizacija dėl koronaviruso paskelbė pandemiją, lietuviams rekomenduojama atidėti visas keliones į užsienio šalis. 

Vyriausybė ketvirtadienį nusprendė, kad draudžiamos kelionės į Italiją, Kiniją, Pietų Korėją, Singapūrą ir Japoniją

Rizikingos šalys, iš kurių grįžus reikia izoliuotis: Honkongas, Iranas, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija. Asmenims, atvykusiems iš šių šalių, reikia užpildyti anketą.

Valstybių sąrašas pagal sergamumo situaciją nuolat atnaujinimas Užsienio reikalų ministerijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su koronavirusu ir darbo santykiais, ligos išmokomis, šeima.

Dėl koronaviruso uždaromos darželiai, mokyklos. Kaip užtikrinti vaikų priežiūrą?

Jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.

• NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

• NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ne ilgiau nei 14-ai kalendorinių dienų. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.  Išmoką tėvai galės gauti ir atgaline data. 

• ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – kasmetines arba nemokamas. 

• PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai.

Dėl koronaviruso uždaromos ugdymo įstaigos, stabdoma kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs? 

Darbas uždarius įstaigas nutrūks ne visais atvejais. Yra tokios galimybės:

• NUOTOLINIS DARBAS. Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Kaip žinoma, pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Kitas atvejais darbdavys neprivalo tenkinti darbuotojo prašymo, bet gali tenkinti ir netgi pats siūlyti nuotolinį darbą. 

• PRASTOVA. Jei darbdavys, įvertindamas situaciją kaip ekstremalią, pats nuspręstų stabdyti įmonės veiklą ir darbuotojams nebūtų galimybės dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tuomet galiotų Darbo kodekso nuostatos dėl prastovos. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Kada galiu prašyti darbdavio suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu?

Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu. 

Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui. 

Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Grįžau iš Kinijos, Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro, Italijos, Prancūzijojos, Ispanijos ar Vokietijos, todėl izoliuojuosi 14-ai dienų. Nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl reikia nedarbingumo. Kur dėl jo kreiptis? Ar reikia kažkur eiti fiziškai?

Užtenka telefonu kreiptis į šeimos gydytoją – jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti formą, patalpintą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje, adresu http://nvsc.lrv.lt/covid-19. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol gydytojas gaus siuntimą iš NVSC. 

Vaikas koronaviruso židinyje lankėsi be tėvų – su kitais asmenimis. Dabar jam reikia izoliuotis 14 dienų. Ar gali nedarbingumą tokiu atveju gauti vaiką prižiūrintys tėvai ar seneliai?

14-ai dienų nedarbingumą gali gauti ir vienas tėvų, įtėvių, senelių bei globėjų, kurių vaikai iki 14 metų amžiaus lankėsi koronaviruso paveiktose teritorijose. Tokiu atveju reikia užpildyti formą, patalpintą interneto puslapyje http://nvsc.lrv.lt/covid-19 ir kreiptis į šeimos gydytoją. 

Ar gavus nedarbingumą dėl saviizoliacijos gausiu ligos išmoką? Kokio dydžio?

Jei asmuo dirbantis ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka bus mokama tokio pat dydžio kaip ir dėl bet kurios kitos ligos – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 65,94 proc. išmoką nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ gaus tėvai, prižiūrintys vaikus jų ligos ar izoliacijos atveju ir priešmokyklinukų, ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai, prižiūrintys vaikus, kai ugdymo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Kas pasirūpins mano vaiku, jei mane karantinuos?

Jeigu nereikia izoliuoti paties vaiko (neturėjo kontakto su izoliuojamu asmeniu, nesilankė zonose, kuriose fiksuotas viruso protrūkis), vaiku turėtų pasirūpinti kitas iš tėvų. Jei tokios galimybės nėra – kiti tėvų parinkti asmenys. Tėvai taip pat turi galimybę kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo. Kai asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, nėra, reikia pranešti apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri spręs dėl būtinybės užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Ar turiu pranešti darbdaviui apie suteiktą nedarbingumą grįžus iš koronaviruso židinių?

Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Taip pat – kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Nors tiesiogiai apie pareigą pranešti apie suteiktą nedarbingumą Darbo kodekse nekalbama, gera darbuotojo ir darbdavio bendravimo praktika sako, kad darbdavys turi žinoti, kodėl jo darbuotojo nėra darbe. Tad tiek apsirgę darbuotojai, tiek grįžę iš užkrėstų vietovių ir gavę nedarbingumo pažymėjimus asmenys turėtų informuoti savo darbdavį apie tai, kad į darbą neatvyks dėl ligos arba karantino.

Darbdavys el. paštu išplatino laišką, kuriuo draudžia vykti atostogauti į užsienį. Ar jis gali taip elgtis? 

Drausti naudotis kasmetinėmis atostogomis (vykstant ar nevykstant į užsienį) darbdavys dėl viruso grėsmės negali. Darbdavys galėtų nesuteikti atostogų dėl kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, argumentuodamas, kad laikotarpis yra labai intensyvus darbo organizavimo prasme ir reikalinga, jog darbuotojai dirbtų). Tačiau darbdaviui nedraudžiama teikti darbuotojams rekomendacijų dėl viruso grėsmės ir dėl nesilankymo tam tikrose šalyse.

Ką privalo darbdavys padaryti papildomai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?   

Iškilus koronaviruso grėsmei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių. Siūloma vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis:

  • Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. 
  • Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą. 
  • Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai). 
  • Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. 
  • Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. 
  • Informuoti darbuotojus apie asmens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose (pavyzdžiui, kabinant informaciją prie įėjimų / išėjimų).

 VISAS REKOMENDACIJAS RASITE ČIA: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2744

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, o darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. 

Ar galiu atsisakyti dirbti, jei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso Lietuvoje, darbdavys nesiima jokių papildomų priemonių dėl saugos ir sveikatos (nėra dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, papildomai nedezinfekuojamos patalpos ir pan.)?

Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. 

Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Už laiką, kurį darbai sustabdomi, darbuotojams darbdavys moka jų vidutinį darbo užmokestį.

Darbai privalo būti sustabdyti, kai darbo aplinka yra kenksminga ar kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgdami į dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją Lietuvoje ir kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus. Tokiu atveju darbuotojams už ši laiką turi būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Ką daryti, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitaria dėl apsaugos priemonių ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu?

Kai darbo aplinka yra kenksminga ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdavys turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus, o darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti.

Jeigu darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas ar darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai pareikalauja padalinio vadovo ar kito darbdavio atstovo sustabdyti darbus, o šis nesutinka, darbuotojų atstovas apie tai turėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui. 

Jeigu inspektoriaus reikalavimas nevykdomas, jis turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad darbai būtų sustabdyti, o darbuotojai iš darbo vietų būtų išvesti. Iki bus įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą ir palikti darbo vietą.

Ką daryti darbdaviui, jei darbuotojas atvyksta į darbą, nors, darbdavio žiniomis, jis grįžęs iš šalių arba jų regionų, kurios yra paskelbtos koronaviruso židiniais?

Rekomenduojama tokiems darbuotojams, kurie neseniai keliavo į koronaviruso paveiktas teritorijas, 14 dienų po grįžimo, jei tai įmanoma, suteikti galimybes dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet galima darbuotoją nukreipti į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą.

Sveikatos apsaugos ministerija yra paskelbusi, kad supaprastinta tvarka kreiptis dėl nedarbingumo galima grįžus iš teritorijų, kur koronavirusas plinta visuomenėje: Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija.

X