Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos administracija ir teritoriniai skyriai dėl paskelbtos ekstremalios situacijos klientus aptarnauja tik telefonu arba el. paštu. Kontaktus rasite čia.

Aktualu

Nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktai

Karantino metu nelengva tiek vaikams, tiek ir tėvams – kyla daug iššūkių, emocijų. Pasikonsultuoti įvairiomis aktualiomis temomis galima ne tik su VTAS specialistais, bet ir pateiktais nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos kontaktais.

Kultūrinės veiklos visai šeimai neišeinant iš namų

Lietuvoje paskelbus karantiną, daugeliui tėvų iškilo klausimas, kaip praleisti laiką su vaikais namuose, kuo užimti atžalas.

Dalinamės virtualiomis kultūrinėmis ir šviečiamosiomis veiklomis, kuriomis galite užsiimti neišėję iš namų:

Speciali LRT televizijos valandos trukmės laida moksleiviams „Įdomiosios pamokos tiesiogiai“ kiekvieną darbo dieną 13 valandą per LRT: https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1151138/del-koronaviruso-namie-likusiems-vaikams-lrt-televizija-rengia-nauja-laida-idomiosios-pamokos-tiesiogiai

Pirmą kartą virtualus „Kino pavasaris“: http://pilnas3.kaunas.lt/jubiliejinis-kino-pavasaris-ivyks-keliasi-i-namu-kino-ekranus/?fbclid=IwAR3CCN2nrRUFMi3I6wKoo5uNKN3sAkBoDyvbcoGzWPNrZoKUqci5Ed_S2lU

Nemokamos spektaklių peržiūros: https://www.facebook.com/VSDTeatras/photos/a.426554857437919/3031043946988984/?type=3&theater

78 lietuviškos audio knygos nemokamai: https://www.audioknygos.lt/78-nemokamos-lietuviskos-audio/

Virtualios knygos: https://www.vcb.lt/ka-skaityti-kai-nedirba-bibliotekos/?fbclid=IwAR2ARiXbMYGKIf0cwHUyA2AgnXfDgp_VLWgAkbpF5pekYUvsNSIo5x1poas

„British Museum“ virtualus turas: https://britishmuseum.withgoogle.com/

Niujorke įsikūrusio R. Guggenheimo muziejaus turas: https://artsandculture.google.com/…/solomon…/jAHfbv3JGM2KaQ…

Musée d’Orsay turas Paryžiuje: https://artsandculture.google.com/project/360-videos?hl=en

Turas po Seulo Nacionalinį modernaus meno muziejų: https://artsandculture.google.com/…/national-museum-of-mode…

Tiesioginės transliacijos iš įvairių pasaulio miestų, turistų lankomiausių objektų ir gražiausių paplūdimių: https://www.skylinewebcams.com/en/top-live-cams.html

Gyvūnai iš viso pasaulio tiesiogiai: https://www.earthcam.com/events/animalcams/

20 nepaprastų radijo įrašų: https://www.lrt.lt/…/skaityti-galima-ir-ausimis-lrt-rekomen…

Įvairiausi pasaulio objektai tiesiogiai: https://www.skylinewebcams.com/en/top-live-cams.html

Virtualūs turai po muziejus: https://www.travelandleisure.com/…/museums-with-virtual-tou…

Didžiuliai suskaitmenintų kultūros ir meno vertybių ištekliai: https://vilniausgalerija.lt/…/vartotoju-laukia-didziuliai…/…

Nemokamas muziejų lankymas būnant namuose: https://welovelithuania.com/nemokamas-muzieju-lankymas-neiseinant-is-namu-virtualios-lietuvos-muzieju-galerijos/?fbclid=IwAR0Wped3UaA86i0tkE2l8473cZxX4-XVugKAMtvMupyVtBVWNV5DsN_NiL4

 

Primename, kad jeigu grįžote iš užsienio14 dienų nuo paskutinės buvimo užsienio šalyse dienos, turėtumėte likti namuose, stebėti savo sveikatą. Per šias 14 dienų rekomenduojama vengti socialinių kontaktų (nesilankyti viešose vietose, pagal galimybes nesinaudoti viešuoju transportu, stengtis laikytis ne mažiau kaip 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių, nesikviesti svečių į namus ir pan.).

Informacijos dėl naujojo koronaviruso galima teirautis:

- Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 (pasireiškus gripui būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar apsunkintam kvėpavimui – po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju; norint pasikonsultuoti, kilus klausimų) – visą parą, visoje Lietuvoje, nemokamai;

- Nacionalinio visuomenės sveikatos centro karštąja linija tel. +370 618 79984 ir +370 616 94562 (visą parą);

- elektroniniu paštu koronavirusas@sam.lt.

Aktuali informacija besilankantiems Tarnyboje: laikinai riboja tiesioginį klientų aptarnavimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, imasi prevencinių priemonių savo klientams ir darbuotojams apsaugoti.

Jeigu turite suplanuotą konsultaciją ar norėtumėte pasikonsultuoti su Tarnybos specialistais, maloniai prašome su savo teritorinio skyriaus konsultantu susisiekti telefonu ar el. paštu.

Visus Tarnybos skyrių kontaktus rasite: www.vaikoteises.lt 

Primename, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja grįžus iš koronaviruso endeminės zonos namuose likti 14 dienų.

 Socialinių kontaktų ribojimas užtikrina, kad virusas nebus platinamas. Endeminėse zonose apsilankę ar su užsikrėtusiu žmogumi artimą sąlytį turėję ir karščiuoti pradėję asmenys turi skambinti skubios pagalbos numeriu 112.

Konsultacijas apie koronavirusą teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras: http://nvsc.lrv.lt/

Primename, kad Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinė infekcija – tai virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro internetinėje svetainėje nurodoma, kad inkubacinis ligos periodas trunka apie 14 dienų. Pagrindiniai simptomai yra karščiavimas, kosulys ir (arba) kvėpavimo nepakankamumas, plaučių uždegimas. Kai kuriems asmenims gali išsivystyti žarnyno funkcijos sutrikimai, inkstų nepakankamumas ar septinis šokas. Sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems kitų rimtų sveikatos sutrikimų, pvz., diabetą, onkologinę ligą, lėtinę plaučių ligą, po chemoterapijos ar organų transplantacijos ir kt. Susirgus taikomas simptominis gydymas.

Daugiau informacijos apie prevencines priemones: https://bit.ly/2w4CXxJ

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams (atnaujinta)

oronaviruso (COVID-19) grėsmei vis augant, iki kovo 27 dienos Lietuvoje uždaromos ugdymo įstaigos, atšaukiami masinio susibūrimo renginiai, ribojamas kultūros, laisvalaikio, sporto įstaigų lankymas ir jų veikla. Vasario 26 dieną Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, šiuo metu šalyje identifikuoti trys virusu užsikrėtę asmenys.

Pasaulio sveikatos organizacija dėl koronaviruso paskelbė pandemiją, lietuviams rekomenduojama atidėti visas keliones į užsienio šalis. 

Vyriausybė ketvirtadienį nusprendė, kad draudžiamos kelionės į Italiją, Kiniją, Pietų Korėją, Singapūrą ir Japoniją

Rizikingos šalys, iš kurių grįžus reikia izoliuotis: Honkongas, Iranas, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija. Asmenims, atvykusiems iš šių šalių, reikia užpildyti anketą.

Valstybių sąrašas pagal sergamumo situaciją nuolat atnaujinimas Užsienio reikalų ministerijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su koronavirusu ir darbo santykiais, ligos išmokomis, šeima.

Dėl koronaviruso uždaromos darželiai, mokyklos. Kaip užtikrinti vaikų priežiūrą?

Jaunesni nei 6 metų vaikai arba vaikai su negalia atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius be objektyvios būtinybės neturėtų būti paliekami vieni, juos turėtų prižiūrėti arba suaugusieji, arba vyresni nei 14 metų paaugliai. Tai reiškia, kad sustabdžius ugdymo procesą mokinukai jau galėtų pabūti vieni namuose, o darželinukams reiktų vyresniųjų priežiūros.

• NUOTOLINIS DARBAS. Tėvai ar globėjai gali prašyti darbdavio galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

• NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAS. Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ne ilgiau nei 14-ai kalendorinių dienų. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.  Išmoką tėvai galės gauti ir atgaline data. 

• ATOSTOGOS. Tėvai arba globėjai gali prašyti darbdavio suteikti atostogas – kasmetines arba nemokamas. 

• PAGALBA. Vaiku gali pasirūpinti kiti tėvų parinkti asmenys: seneliai, vyresni broliai ar seserys ir panašiai.

Dėl koronaviruso uždaromos ugdymo įstaigos, stabdoma kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs? 

Darbas uždarius įstaigas nutrūks ne visais atvejais. Yra tokios galimybės:

• NUOTOLINIS DARBAS. Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Kaip žinoma, pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Kitas atvejais darbdavys neprivalo tenkinti darbuotojo prašymo, bet gali tenkinti ir netgi pats siūlyti nuotolinį darbą. 

• PRASTOVA. Jei darbdavys, įvertindamas situaciją kaip ekstremalią, pats nuspręstų stabdyti įmonės veiklą ir darbuotojams nebūtų galimybės dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tuomet galiotų Darbo kodekso nuostatos dėl prastovos. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Kada galiu prašyti darbdavio suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu?

Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu. 

Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui. 

Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Grįžau iš Kinijos, Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro, Italijos, Prancūzijojos, Ispanijos ar Vokietijos, todėl izoliuojuosi 14-ai dienų. Nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl reikia nedarbingumo. Kur dėl jo kreiptis? Ar reikia kažkur eiti fiziškai?

Užtenka telefonu kreiptis į šeimos gydytoją – jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti formą, patalpintą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje, adresu http://nvsc.lrv.lt/covid-19. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol gydytojas gaus siuntimą iš NVSC. 

Vaikas koronaviruso židinyje lankėsi be tėvų – su kitais asmenimis. Dabar jam reikia izoliuotis 14 dienų. Ar gali nedarbingumą tokiu atveju gauti vaiką prižiūrintys tėvai ar seneliai?

14-ai dienų nedarbingumą gali gauti ir vienas tėvų, įtėvių, senelių bei globėjų, kurių vaikai iki 14 metų amžiaus lankėsi koronaviruso paveiktose teritorijose. Tokiu atveju reikia užpildyti formą, patalpintą interneto puslapyje http://nvsc.lrv.lt/covid-19 ir kreiptis į šeimos gydytoją. 

Ar gavus nedarbingumą dėl saviizoliacijos gausiu ligos išmoką? Kokio dydžio?

Jei asmuo dirbantis ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka bus mokama tokio pat dydžio kaip ir dėl bet kurios kitos ligos – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 65,94 proc. išmoką nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ gaus tėvai, prižiūrintys vaikus jų ligos ar izoliacijos atveju ir priešmokyklinukų, ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai, prižiūrintys vaikus, kai ugdymo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Kas pasirūpins mano vaiku, jei mane karantinuos?

Jeigu nereikia izoliuoti paties vaiko (neturėjo kontakto su izoliuojamu asmeniu, nesilankė zonose, kuriose fiksuotas viruso protrūkis), vaiku turėtų pasirūpinti kitas iš tėvų. Jei tokios galimybės nėra – kiti tėvų parinkti asmenys. Tėvai taip pat turi galimybę kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo. Kai asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, nėra, reikia pranešti apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri spręs dėl būtinybės užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Ar turiu pranešti darbdaviui apie suteiktą nedarbingumą grįžus iš koronaviruso židinių?

Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Taip pat – kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Nors tiesiogiai apie pareigą pranešti apie suteiktą nedarbingumą Darbo kodekse nekalbama, gera darbuotojo ir darbdavio bendravimo praktika sako, kad darbdavys turi žinoti, kodėl jo darbuotojo nėra darbe. Tad tiek apsirgę darbuotojai, tiek grįžę iš užkrėstų vietovių ir gavę nedarbingumo pažymėjimus asmenys turėtų informuoti savo darbdavį apie tai, kad į darbą neatvyks dėl ligos arba karantino.

Darbdavys el. paštu išplatino laišką, kuriuo draudžia vykti atostogauti į užsienį. Ar jis gali taip elgtis? 

Drausti naudotis kasmetinėmis atostogomis (vykstant ar nevykstant į užsienį) darbdavys dėl viruso grėsmės negali. Darbdavys galėtų nesuteikti atostogų dėl kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, argumentuodamas, kad laikotarpis yra labai intensyvus darbo organizavimo prasme ir reikalinga, jog darbuotojai dirbtų). Tačiau darbdaviui nedraudžiama teikti darbuotojams rekomendacijų dėl viruso grėsmės ir dėl nesilankymo tam tikrose šalyse.

Ką privalo darbdavys padaryti papildomai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?   

Iškilus koronaviruso grėsmei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių. Siūloma vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis:

  • Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. 
  • Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą. 
  • Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai). 
  • Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. 
  • Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. 
  • Informuoti darbuotojus apie asmens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose (pavyzdžiui, kabinant informaciją prie įėjimų / išėjimų).

 VISAS REKOMENDACIJAS RASITE ČIA: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2744

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, o darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. 

Ar galiu atsisakyti dirbti, jei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso Lietuvoje, darbdavys nesiima jokių papildomų priemonių dėl saugos ir sveikatos (nėra dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, papildomai nedezinfekuojamos patalpos ir pan.)?

Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. 

Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Už laiką, kurį darbai sustabdomi, darbuotojams darbdavys moka jų vidutinį darbo užmokestį.

Darbai privalo būti sustabdyti, kai darbo aplinka yra kenksminga ar kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgdami į dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją Lietuvoje ir kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus. Tokiu atveju darbuotojams už ši laiką turi būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Ką daryti, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitaria dėl apsaugos priemonių ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu?

Kai darbo aplinka yra kenksminga ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdavys turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus, o darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti.

Jeigu darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas ar darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai pareikalauja padalinio vadovo ar kito darbdavio atstovo sustabdyti darbus, o šis nesutinka, darbuotojų atstovas apie tai turėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui. 

Jeigu inspektoriaus reikalavimas nevykdomas, jis turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad darbai būtų sustabdyti, o darbuotojai iš darbo vietų būtų išvesti. Iki bus įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą ir palikti darbo vietą.

Ką daryti darbdaviui, jei darbuotojas atvyksta į darbą, nors, darbdavio žiniomis, jis grįžęs iš šalių arba jų regionų, kurios yra paskelbtos koronaviruso židiniais?

Rekomenduojama tokiems darbuotojams, kurie neseniai keliavo į koronaviruso paveiktas teritorijas, 14 dienų po grįžimo, jei tai įmanoma, suteikti galimybes dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet galima darbuotoją nukreipti į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą.

Sveikatos apsaugos ministerija yra paskelbusi, kad supaprastinta tvarka kreiptis dėl nedarbingumo galima grįžus iš teritorijų, kur koronavirusas plinta visuomenėje: Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija.

Koronaviruso prevencija: rekomendacijos

Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. 

Visa aktuali su koronavirusu susijusi informacija skelbiama LR Vyriausybės interneto svetainės specialioje skiltyje. 

 

 

Reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai duomenis renka iš įvairių registrų

Informuojame, kad Tarnybos teritoriniai skyriai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei vertindami situaciją, dėl informacijos gavimo kreipiasi į savivaldybių ir valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas apie  vaikui ir tėvams/globėjams (rūpintojams) organizuotas ir teiktas ir/ar teikiamas socialines paslaugas, švietimo pagalbą, sveikatos priežiūros paslaugas, probaciją ir kt. Tokia informacija reikalinga tam, kad būtų kuo detaliau išsiaiškinta vaiko ir šeimos situacija, sprendžiami vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo klausimai, nagrinėjant prašymus/skundus ir teikiant informaciją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Registrus, iš kurių renkami duomenys ir kokiais tikslais, rasite čia

Visa informacija apie globą, įvaikinimą ir paslaugas – vienoje vietoje

Nuo šiol visa reikiama informacija apie globą, įvaikinimą, laikiną vaikų priežiūrą ar teikiamą pagalbą priėmus vaiką į savo šeimą bus prieinama vienoje vietoje – www.globoscentrai.lt. Išorinėje svetainėje galima lengvai rasti kiekvieno miesto ar rajono savivaldybės globos centrų koordinates, psichologų, globos koordinatorių ar atestuotų specialistų kontaktus, sužinoti, kiek kurioje savivaldybėje yra budinčių globotojų, kiek vaikų jie prižiūri ir keliais mažyliais dar gali pasirūpinti.

Vidinė informacinė sistema leis globos centrų darbuotojams komunikuoti tarpusavyje – keistis aktualia informacija ir dokumentais.

Lietuvoje iš viso jau veikia 66 globos centrai, kurių užduotis – rengti globėjus, įtėvius, budinčius globotojus ir įvertinti jų pasirengimą auginti vaiką, suteikti paramą iškilus bėdų, konsultuoti, stiprinti šeimos šeimai pagalbą, organizuoti mokymus, savitarpio pagalbos grupes. Beveik visose savivaldybėse veikia po vieną globos centrą, o Vilniaus mieste – 5, Vilniaus rajone – 2, Šiaulių mieste – 2.

Tinkamai veikiantys globos centrai ir kokybiškos paslaugos šeimoms bei žmonėms, nusprendusiems prižiūrėti, globoti ar įsivaikinti vaiką reikšmingai padidina tikimybę, kad gyventojai bus labiau linkę suteikti namus tėvų globos netekusiems vaikams.

„Lietuva vis dar yra kelyje į tikslą – mažinti vaikų globos namuose augančių vaikų skaičių arba išvis tapti šalimi be vaikų globos namų. Kad Lietuva taptų šalimi be vaikų globos namų, turime turėti globos alternatyvas – tai yra ne tik globos institucijas, bet ir globėjus, budinčius globotojus. Iki šiol trūkstamas elementas buvo paslaugų tinklas. Jeigu mes norime turėti įtėvių, globėjų ar budinčių globotojų, kurie drąsiai imasi šios sudėtingos ir sunkios misijos, mes turime galvoti, kuo galime padėti, kai žmogus ar šeima pasiryžta šiai misijai – tapti įtėviu, globėju ar budinčiu globotoju (žmogumi, kuris laikinai suteikia vaikui prieglobstį krizės atveju)“, - pasakojo socialinės apsaugos ir darbi viceministrė Vilma Augienė.

Reikėjo platformos keistis informacija

Globos centrai pradėti kurti nuo 2018 metų. 2019-ųjų sausį globos centruose jau dirbo apie 100 darbuotojų, o šiuo metu darbuotojų skaičius siekia apie 400: tai psichologai, globos koordinatoriai, atestuoti specialistai, vedantys globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymus.

Globos centrų veiklai ir plėtrai skirta 12,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų 2019-2022m. laikotarpiui.

Pasak globos centrų projekto vadovė Rugilės Ladauskienės, pradėjus kurti globos centrus paaiškėjo, kad savivaldybės nuėjo skirtingu keliu – globos centro funkcijos buvo skiriamos skirtingoms organizacijoms: tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek biudžetinėms įstaigoms, tiek socialinių paslaugų ar šeimų centrams.

„Supratome, kad potencialiems įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams gali būti sunku susigaudyti, kur ir kokias paslaugas galima gauti, todėl nutarėme sukurti informacinę sistemą ir tinklapį www.globoscentrai.lt, kuris būtų naudingas tiek įtėviams, globėjams, budintiems globotojams, tiek globos centrų darbuotojams, kurie keičiasi informacija tarpusavyje“, - teigė R. Ladauskienė.

Informacinę sistemą ir tinklapį kūrė informacinių technologijų įmonė „BTT Cloud“.

Paslaugos – kiekvienoje savivaldybėje

Šiuo metu globėjai, įtėviai ir budintys globotojai gali gauti pagalbą jau kiekvienoje savivaldybėje. „Mūsų ambicija ateičiai – itin kokybiškos paslaugos ir vaiko interesus atitinkančių globėjų paieška, kad pagaliau išsivaduotume iš didelių institucinių globos namų“, - sako projekto vadovė R. Ladauskienė, pridurdama, kad globos centrų darbuotojai teikia ir mobilias paslaugas, todėl pasiekia net atokiausias vietoves.

Dviem vaikams namus suteikusi ir vieną biologinę dukrą auginanti globėja ir įmotė Marija Bogušienė pasakoja, kad priėmus sprendimą globoti arba įsivaikinti vaiką dažną žmogų apninka daugybė minčių ir baimių.

„Pats sau pradedi užduoti klausimus, ar tikrai sugebėsiu, ar tikrai galėsiu? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad globos centras labai pagelbėjo, man padėjo globos centro psichologas, užteko net vieno pokalbio. Supratau, kad tokie jausmai yra įprasti, kad kiekviena šeima tai išgyvena. Žinoma, galima kreiptis į poliklinikos psichologą, bet jie nesispecializuoja šioje srityje. O man buvo svarbu pasikalbėti su specialistu, kuris jau žino, ką jaučia ir ką turi jausti būsima globėja, ką gali išgyventi vaikas. Mus tai tikrai labai sustiprino“, - pasakojo M. Bogušienė.

2019 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje iš viso tėvų globos yra netekę 7,4 tūkst. vaikų – iš jų apie 1,4 tūkst. nustatyta laikinoji globa ir apie 6 tūkst. nuolatinė globa.

4,8 tūkst. vaikų yra globojami šeimose, 360 vaikų – šeimynose, 1,9 tūkst. – globos institucijose (iš jų apie 500 bendruomeniniuose globos namuose) ir dar apie 250 vaikų prižiūri budintys globotojai.

Valstybė nuo sausio 1 d. garantuos visiems tėvams nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino Seimo pavasario sesijoje priimtas Civilinio proceso kodekso pataisas - nepriklausomai nuo pajamų, valstybė visada garantuos tėvams nemokamą advokato pagalbą.

Nuo 2020 metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai, susiję su privalomu advokato dalyvavimu nagrinėjant bylas dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, numatant pareigą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau ­– Tarnyba) inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą bei atlikti kitus papildomus veiksmus, susijusius privalomu advokato dalyvavimu minėtos kategorijos bylose.

Tarnyba sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas bus gautas ne darbo laiku, apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo privalės pranešti bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjančiam teismui ir įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą. Jei kreipimosi į teismą metu nurodytų duomenų ar dokumentų Tarnyba neturi, teismui jie pateikiami nedelsiant po to, kai gaunami.

Remiantis minėtais pakeitimais, teismui sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo tikslingumo, vaiko atstovus pagal įstatymą visada privalės atstovauti advokatas.

 

 

Tarnyba tęsia globos ir įvaikinimo pristatymus įmonėse

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM kartu su „Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacija“ tęsia susitikimus su socialiai atsakingomis įmonėmis, kurioms yra pristatomos globos ir įvaikinimo galimybės. Jeigu Jūsų įmonei būtų įdomu išgirsti daugiau kvalifikuotos informacijos apie globą ir įvaikinimą, kviečiame drąsiai registruotis el.paštu – komunikacija@vaikoteises.lt.

Susitikimų tikslas – paneigti įvairius mitus, susijusius su įvaikinimu ir globa, suteikti informacijos apie laikinąją ir nuolatinę globą šeimoje ir įvaikinimą, pasidalinti realia įvaikinimo patirtimi.

Tarnyba jau apsilankė trijose įmonėse – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, AB „ORLEN Lietuva“ bei AB „SEB bankas“. Susitikimų metu specialistams buvo užduota įvairiausių klausimų, kilo diskusijos apie globą ir įvaikinimą. Tarnyba džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių domisi šiais klausimais bei nori išsiaiškinti, kokia informacija yra klaidinga, o kuri ne.

„Visuomenė yra įsitikinusi, kad globos ar įvaikinimo procesas yra labai sudėtingas ir ilgas, taip pat žinome, kad sklando gausybė mitų, tad norime papasakoti, kaip iš tiesų viskas yra, ir kad tai nėra taip sudėtinga. Norime paskatinti drąsiau galvoti, kalbėti ir domėtis globa šeimoje ir įvaikinimu. Kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę augti ir vystytis šeimoje, deja, šiandien vis dar yra apie 2000 vaikų, augančių vaikų globos institucijose,“ – pristatymų metu akcentuoja Tarnybos globos ir įvaikinimo skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacija ir į susitikimus kviečia kartu dalyvauti šios asociacijos atstovus, turinčios įvaikinimo ir globos patirties, todėl puikiai žinančius įvaikinimo procesus ir galinčius atsakyti, kuri informacija teikiama įvairiuose forumuose yra klaidinga, apipinta įvairiausių mitų. 

Baigtas įgyvendinti projektas „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Projekto vykdytojas) kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Projekto partneris) nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2019 m. spalio 23 d. vykdė projektą „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai“ (Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-02-005) (toliau – Projektas) pagal 2014 m. – 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.1-ESFA-V-912 priemonę „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“.

Siekiant įgyvendinti Projekto tikslą - pasirengti sklandžiam vaiko teisių apsaugos sistemos darbui po pertvarkos, buvo parengtas mobiliųjų komandų darbo organizavimo aprašas, komandos narių kompetencijos tobulinimo programa bei organizuoti mokymai 49 nariams. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams, keisis mobiliųjų komandų darbo su šeima terminas, pobūdis, mobiliosios komandos funkcijos, tikslas, todėl, siekiant tinkamo, praktiką atitinkančio teisinio mobiliųjų komandų veiklos reglamentavimo, Projekto lėšomis buvo parengtos rekomendacijos dėl mobiliųjų komandų veiklos kokybės užtikrinimo.

Taip pat, Projekto metu parengti 57 vaiko teisių apsaugos sistemos vidiniai regiono mokytojai, kurie apmokė 554 vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojus visuose regionuose, siekiant užtikrinti nepertraukiamą ir tęstinį žinių perdavimą visiems esamiems Projekto partnerio darbuotojams. Siekiant didinti regiono vidinių mokytojų kompetencijas, darbo efektyvumą, sprendžiant įvairias problemas susijusias su darbu, nuolatiniu emociniu nuovargiu dėl sudėtingų darbinių situacijų ir padėti darbuotojams išvengti „perdegimo sindromo“, didinti jų veiklos efektyvumą bei pasidalinti įžvalgomis / apibendrinimais apie įvykdytus mokymus, papildomai buvo organizuotos 4 supervizijos regiono vidiniams mokytojams.

Įgyvendinant projektą buvo pasiekti planuoti Projekto rezultatai bei nustatyti stebėsenos rodikliai:

  • 616 viešojo valdymo institucijų darbuotojų, kurie dalyvavo pagal veiksmų programą ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymui ar institucijų veiklos valdymo tobulinimui reikalingas kompetencijas;
  • įvykdytas 1 projektas, skirtas pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą.

 

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į vyr. specialistę Aną Buzarevič,
tel. nr. 8 5 210 3079, el.p. ana.buzarevic@vaikoteises.lt

Vaiko teisių apsaugos specialistai vaikus saugo ne tik dieną, bet ir naktį

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau Tarnyba) teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje vaiko teisių apsaugą užtikrina visą parą, poilsio ir švenčių dienomis. Tarnybos teritoriniuose skyriuose nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaikų teises gina vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai. Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

„Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos viena esminių dalių yra saugoti vaikus 24 val., be poilsio dienų. Tiek ekspertai, tiek partneriai, sprendimų priėmėjai pripažįsta – sistema veikia ir vaikai sulaukia pagalbos dieną, naktį, net ir didžiausių švenčių metu. Tai ne kartą užkirto kelią pavojui vaikų sveikatai ar netgi galbūt išgelbėjo vaiko gyvybę“, - pabrėžė Tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Kartais vaikai patys prašo būti išvežti iš namų

„Nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis vaiko teisių apsaugą užtikriname mes, budėtojai. Informaciją gauname specialiuoju telefonu, dažniausiai, iš policijos budėtojų. Per valandą turime sureaguoti ir nuvykti į įvykio vietą. Dažniausiai pranešimai būna dėl neblaivių tėvų, kurie neprižiūri savo vaikų. Įvykio vietoje visada būna policijos pareigūnai, kurie mielai bendradarbiauja su mumis ir padeda esant agresyviai nusiteikusiems asmenims,“ – apie savo darbą pasakoja vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja Diana Žukovskaja.

 Pasak budėtojos, pirmiausia išsiaiškinamos visos įvykio aplinkybes, būtinai pasikalbama su vaikais, sužinoma, ar nereikia medicinos pagalbos. Daugeliu atvejų randami giminaičiai, kurie pasiruošę laikinai pasirūpinti vaikais ir priglausti savo namuose, jeigu toks poreikis yra. Bet pasitaiko ir liūdnų atvejų, kai reikia vežti vaikus į globos ar į gydymo įstaigas, kai yra poreikis suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą.

„Dar liūdniau matyti vaikus gyvenančius nepriežiūroje, visą dieną nevalgiusius, kai tėvai vaikais nesirūpina, juos skriaudžia. Mūsų darbas ir pareiga – apsaugoti visus vaikus, užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką vaikams ir ginti jų teises,“ – sako vaiko teisių apsaugos specialistė – budėtoja D. Žukovskaja.

Tarnybos vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja Vida Baranauskienė teigia, kad visada yra atsižvelgiama į vaiko balsą, jo nuomonę: „Nuvykę į iškvietimus, gautus iš policijos, stengiamės nuramint vaiką. Pasakome, kad mes atvykome jam padėti, kad nesame blogiečiai. Pastebiu, kad kuo labiau stengiesi užmegzti su vaikais kontaktą, tuo jie labiau tavimi patiki. Jeigu atsiranda giminaičiai ar kiti artimais ryšiais susiję asmenys, vaiko teisių apsaugos specialistai budėtojai vaikų neapgyvendina globos namuose ar pas budinčius globėjus.“

Pasak V. Baranauskienės, būna ir tokių atvejų, kada vaikai patys paprašo būti paimti iš tėvų ir apgyvendinti kitoje aplinkoje: „Dažniausiai paaugliai prašo patys būti išvežti iš namų, nes patiria psichologinį smurtą iš tėvų. Jeigu vaikas nenori apsigyventi pas giminaičius, tada vežame vaiką pas globėjus arba į globos namus. Visais atvejais mes išklausome vaikų balsą ir į vaikų nuomonę atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.“

„Kartais būna, kad vaikai serga, tuomet juos vežame į sveikatos priežiūros įstaigą. Buvo atvejis, kuomet vaikas buvo išbertas, jį nuvežėme į ligoninę ir joje jis liko sveikti. Jeigu matome, kad šeimoje yra problema, jog tėvas ar sugyventinis smurtauja ne tik prieš vaiką, bet ir prieš mamą, tuomet  pasiūloma pagalba ir mamai, paprastai mama su vaiku apsigyvena moterų krizių centre,“ sako vaiko teisių apsaugos specialistė budėtoja V. Baranauskienė.

Kaip veikia sistema?

Vaiko teisių apsaugos specialistai – budėtojai, atvykę pagal gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems bei geriausiems jo interesams, išklauso vaiką, gebantį reikšti savo pažiūras tiesiogiai, o jeigu to padaryti neįmanoma, per atstovą pagal įstatymą ir priima sprendimą, atsižvelgiant į vaiko norus, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko geriausiems interesams.

Vaikais yra visapusiškai pasirūpinama. Esant poreikiui, vaikai yra vežami į gydymo įstaigą, kur jie yra apžiūrimi gydytojo, jiems yra suteikiama visa būtina medicininė pagalba.

Primename, jog, esant poreikiui užtikrinti vaikui saugią aplinką, jis dažniausiai laikinai apgyvendinamas pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą. Tik tais atvejais, kai nerandama artimųjų, kurie galėtų priimti vaiką į šeimą, vaikai apgyvendinami globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.

Tarnybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., vaiko teisių apsaugos specialistų budėtojų darbo metu visoje Lietuvoje apie 3457 kartų buvo gauti pranešimai, dažniausiai iš policijos, ir buvo būtina užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Kokia pagalba šeimai suteikiama?

Tais atvejais, kai vaikui nustatoma reali grėsmės jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir aukščiausias grėsmės lygis, jis yra paimamas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų), yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Šeimai inicijuojamas atvejo vadybininko, dirbančio savivaldybėje, paskyrimas bei pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro Tarnybos mobilioji komanda, kuri po intensyvaus darbo su šeima pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima.

Tarnybos mobilioji komanda su šeima jos gyvenamojoje vietoje atlieka intensyvų darbą, teikia intensyvią kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai, šeimos narių elgesio pokyčių įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

Atvejo vadybininkas, kuris dirba savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje ir nėra Tarnybos darbuotojas, koordinuoja kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Jis surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką, šeimą ir kitus svarbius vaikui asmenis iš įvairių įstaigų atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, atsižvelgdamas į mobiliosios komandos pateiktas išvadas ir rekomendacijas sudaro pagalbos šeimai planą, koordinuoja jo įgyvendinimą, vykdo šeimos stebėseną, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius.

Atvejo vadybos tikslas pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra koordinuoti kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą bei teikimą, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Šeimai bendradarbiaujant su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais ir sėkmingai keičiant netinkamą elgesį, kuris pažeidė vaiko teises ir geriausius interesus, vaikai grįžta į šeimas.

Lietuvoje per metus, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo apie 1500 atvejų, kai vaikams buvo nustatyta laikinoji (globa) rūpyba, iš minėtų atvejų laikinoji globa (rūpyba) jau pasibaigė 662 vaikams.

Tėvų globos netekę vaikai sėkmingai randa kelią į šeimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką, o užsienio piliečiai įvaikino 18 be tėvų globos netekusių vaikų.

„Tereikia atlikti keletą žingsnių ir į savo šeimą galėsite priimti vaiką, kuriam suteiksite tai, ko jis galbūt niekada neturėjo - meilę, šilumą, dėmesį, saugumą, namus, į kuriuos gera grįžti ir jaustis juose laukiamu...,“ - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 33 sutuoktinių poros ir 4 nesusituokę asmenys įvaikino 41 tėvų globos netekusį vaiką. Iš jų 4 šeimos įvaikino po du vienos šeimos vaikus. Įvaikinta 23 mergaitės ir 18 berniukų.

Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše šiuo metu yra 165 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys (154 sutuoktinių poros ir  11 nesusituokusių asmenų). Šiuo metu yra siūlomi įvaikinti 477 galimi įvaikinti vaikai.

Pasak direktorės, kiekvienais metais stebima, jog asmenų, norinčių įvaikinti vaikus skaičius išlieka stabilus. „Kasmet Lietuvos piliečiai įvaikina apie šimtą vaikų. Tai rodo, jog žmonės nėra abejingi vaikų likimams, priima juos į savo šeimas nesibaimindami nusistovėjusių stereotipų apie tai, jog įvaikinti gali ne kiekvienas, kad tai sudėtingas ir ilgas procesas. Įvaikinti tikrai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo“, -  pabrėžė A. Jakavonienė. Visą informaciją kaip įvaikinti galima rasti čia: http://www.vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/

15 užsienio valstybių piliečių šeimų įvaikino 18 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų 6 mergaites ir 12 berniukų.

Italijos piliečiai per pirmąjį šių metų pusmetį įvaikino 10 vaikų, Kanados piliečiai - 4, JAV piliečiai - 1, Naujosios Zelandijos piliečiai - 1.

Per visus 2018 metus 90 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, šeimų įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus. Iš 103 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolatos gyvenančių Lietuvoje, įvaikintų vaikų buvo įvaikintos 46 mergaitės ir 57 berniukai. 2018 m. 39 Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio valstybių piliečių šeimos, nuolatos gyvenančios užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje, įvaikino 56 be tėvų globos likusius vaikus, iš jų 35 berniukus ir 21 mergaitę.

2018 metais Italijos piliečiai įvaikino 34 tėvų globos netekusius vaikus, Kanados piliečiai - 8 vaikus, Švedijos piliečiai - 7, JAV - 3 vaikus.

Ankstesnis 1 2 3 Sekantis
X