Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos administracija ir teritoriniai skyriai dėl paskelbtos ekstremalios situacijos klientus aptarnauja tik telefonu arba el. paštu. Kontaktus rasite čia.

Kaip veikia vaiko teisių apsauga nuo 2020 m. sausio 1 d.

Atsisakoma grėsmės lygių nustatymų. Vietoje jų bus vertinama vaiko ir (ar) šeimos situacija ir nustatoma būtinybė:

  • Vertinti ar reikalinga pagalba šeimai arba vaikui - vaikas nėra paimamas iš šeimos.
  • Nustatyti apsaugos vaikui poreikį, suteikiama mobiliosios komandos pagalba. 

 Jei yra nustatomas bent vienas vaiko teisių ir vaikui nustatytos rizikos, susijusios su juo pačiu arba jo artima aplinka, tai pirmiausia yra suteikiama pagalba šeimai - vaikas nėra paimamas iš šeimos. Savivaldybė teikia pagalbą – tai gali būti psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės kursai ar bet kuri kita pagalba.

  • Jeigu gavus pranešimą apie smurtą prieš vaiką ar kitus vaiko teisių pažeidimus išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam ir/arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tada nustatomas apsaugos vaikui poreikis. Vaikui nustatoma laikinoji priežiūra – paskiriamas  vaiką laikinai prižiūrėsiantis asmuo(-enys), kuris gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką. Jei yra nustatytas vaiko apsaugos poreikis, tai Tarnyba, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja savivaldybės atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą.
  • Tačiau esant realiam ir tiesioginiam pavojui vaiko gyvybei, sveikatai vaikas gali būti perkeltas į saugią aplinką (kaip ir anksčiau pagal CK 3.264 straipsnį, tam, kad vaikas patirtų mažesnį šoką, prioriteto tvarka jis yra perkeliamas pas giminaičius, artimus asmenis, kurie galėtų užtikrinti saugią aplinką), o šeimai organizuojama pagalba – paskiriama mobili komanda, savivaldybė paskiria atvejo vadybininką ir teikia paslaugas.
  • Kai egzistuoja realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei, galintis sukelti (sukeliantis) reikšmingą žalą vaiko sveikatai arba vaikas būna jam nesaugioje aplinkoje, tai visų pirma, bendradarbiaujant vaiko atstovams pagal įstatymą (tėvai, globėjai/rūpintojai), bus imamasi veiksmų, užtikrinančių vaikui saugią aplinką, nepaimant vaiko iš tėvų, globėjų (rūpintojų). Taikant laikinąją vaiko priežiūrą atstovai pagal įstatymą išlaikys teises ir pareigas.
     

Laikinoji priežiūra yra nustatoma bendru vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu bei išklausius vaiko nuomonę. Vaiką padeda prižiūrėti (įvertinti, kaip galintys tinkamai prižiūrėti vaiko ar prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje) giminaičiai, kiti emociškai artimi asmenys, kuriuos nurodo tėvai, globėjai (rūpintojai) arba vaikas apgyvendinamas socialinių paslaugų įstaigoje su vienu iš tėvų, globėju (rūpintoju), kuris nekelia pavojaus vaikui. Laikinoji vaiko priežiūra gali tęstis iki 30 d. nuo jos taikymo pradžios. 

Tarnybos mobiliosios komandos specialistai vaiko tėvams iki 30 d. nuo mobiliosios komandos sudarymo dienos teiks intensyvią individualią ar grupinę konsultacinę ir (ar) kitokią psichologinę, socialinę pagalbą į krizę patekusiai šeimai ir (ar) vaikui, siekiant padėti šeimai ir (ar) vaikui suvaldyti krizę, identifikuoti ir (iš)spręsti iškilusias problemas, kad tėvai galėtų užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą, sudaryti sąlygas vaikui vystytis ir gyventi saugioje aplinkoje. 

  • Vaiko laikinoji priežiūra gali būti nustatyta asmenims, kurie įvertinti, kaip galintys tinkamai prižiūrėti vaiką, šeimos ar vaiką prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje. Tai gali būti giminaičiai, kiti emociškai artimi asmenys, kuriuos nurodo tėvai, globėjai (rūpintojai) arba vaikas apgyvendinamas socialinių paslaugų įstaigoje su vienu iš tėvų, globėju (rūpintoju), kuris nekelia pavojaus vaikui. Laikinoji vaiko priežiūra gali tęstis iki 30 d. nuo jos taikymo pradžios.

Vaiko atstovais pagal įstatymą ir toliau lieka tėvai. 

  • Pagrindinė laikinųjų prižiūrėtojų atsakomybė – suteikti vaikui saugią aplinką, sudaryti tinkamas sąlygas saugiai vystytis. Laikinieji prižiūrėtojai suteikia vaikui saugią aplinką iki 30 d. laikotarpyje.

Vaiką laikinai prižiūrinčiam fiziniam asmeniui, už kiekvieną laikinai prižiūrimą ar laikinai apgyvendintą vaiką, bus skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio (228 Eur) vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį, jos dydį apskaičiuojant proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui. Ši išmoka vaiko laikinosios priežiūros atveju mokama fiziniam asmeniui nuo 4 vaiko laikinosios priežiūros dienos, o vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis – nuo pirmos vaiko apgyvendinimo dienos. Vaiko laikinosios priežiūros išmoka neskiriama, jeigu vaiko laikinoji priežiūra nustatoma tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu.

Galimi du būdai:

  • Laikinoji vaiko priežiūra taikoma krizių centre, vaikui kartu su tėvais (vienu iš jų).
  • Jeigu vaiko tėvai nesutinka dėl pirmojo varianto, tai priimamas sprendimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos.
  • Pastaruoju atveju vaikas paimamas iš nesaugios aplinkos, apgyvendinamas jam saugioje aplinkoje (teikiant prioritetą kaip ir laikinosios vaiko priežiūros atveju – apgyvendinimui pas giminaičius, emociniais ryšiais susijusius asmenis, kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą gavimo, šeimai teikiama Tarnybos mobiliosios komandos pagalba ir taikoma atvejo vadyba su tikslu, jog būtų sudarytos sąlygos vaikui augti saugioje aplinkoje).
  • Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą.
  • Taip. Į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojama bet kuriuo paros metu ir savaitgaliais. Šalyje veikia 12 tarnybos teritorinių skyrių, kurie visą parą, taip pat švenčių ir poilsio dienomis, užtikrina vaiko teisių apsaugą, reaguoja į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus.
  • Pažymėtina, jog Tarnybos teritorinis skyrius reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, imasi teisės aktais nurodytų veiksmų per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento (t. y. nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso, susitinka su vaiko atstovais pagal įstatymą). Į policijos pranešimus dėl vaiko buvimo jam nesaugioje aplinkoje, reaguojama per 1 val.
  • Taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 75 str. numatyta atsakomybė:
  • Nepranešimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, policijai ar prokuratūrai apie tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ir kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus užtraukia įspėjimą arba baudą mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovams, kitiems darbuotojams, taip pat kitiems asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

2. Nepranešimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, policijai, prokuratūrai ar vaiko atstovams pagal įstatymą apie pasišalinusio iš globos įstaigos, socializacijos centro ar pabėgusio iš šeimos vaiko buvimo vietą užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

3. Žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

4. Žinomai melagingos informacijos apie be tėvų globos likusius nepilnamečius, taip pat apie būtinumą ginti jų teises ir interesus suteikimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kliudymas nustatyti vaiko globą (rūpybą) užtraukia baudą mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovams ir kitiems darbuotojams nuo penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

  • Veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
  • Tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Skurdas dėl objektyvių aplinkybių nelaikomas nepriežiūra.
  • Vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės negali likti be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7 -13 metų nepilnamečiais, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti mažesniu už save. 

Vaikas gali būti paimtas iš jo atstovų pagal įstatymą, tik esant būtinybei, esant realiam pavojui vaiko psichiniam ir fiziniam saugumui. Tarnybos teritoriniam skyriui įvertinus socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei veiksnius, susijusius su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku bei nustačius, kad:

  • jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei;
  • Nepavyksta nustatyti vaiko laikinosios priežiūros;
  • arba nustačius, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, galinčias sukelti (sukeliančias) reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar gyvybei.

Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus. Nustačius realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

  • Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
  • Atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus.
  • Atvejo vadybą sudaro:
  • šeimos poreikių dėl pagalbos teikimo ir socialinės rizikos lygio šeimoje vertinimas, pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos socialinės aplinkos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas;
  • pagalbos plano sudarymas;
  • pagalbos plano įgyvendinimas;
  • šeimos stebėsena;
  • periodinis pagalbos plano peržiūrų organizavimas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nėra atsakinga už atvejo vadybą, tai kuruoja savivaldybė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

  • Atvejo vadybos posėdį inicijuoja savivaldybės paskirtas atvejo vadybininkas, jis gali būti suorganizuotas atsiradus naujoms aplinkybėms arba kitam poreikiui (pvz. tėvai gali susitarti su atvejo vadybininku dėl neeilinio atvejo). 

Kiekviena savivaldybė apsisprendžia, kurios iš šių paslaugų ir kokia apimtimi įgyvendinant projektą teikiamos gyventojams:

  • pozityviosios tėvystės mokymai – paslaugos, teikiamos šeimoms, norinčioms tobulinti ar įgyti tėvystės įgūdžių, siekiant išugdyti geriausias tėvų ir vaikų savybes bei padėti jiems atskleisti savo gebėjimus ir galimybes;
  • psichosocialinė pagalba – pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems traumuojančius emocinius išgyvenimus (ligas, netektis, skyrybas ir kt.), ir jų šeimoms, artimiesiems, apimanti socialinę, psichologinę, psichoterapinę pagalbą, sielovadą, taip pat pagalbą įveikiant priklausomybes nuo psichoaktyviųjų medžiagų, lošimų ir kt.;
  • šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos – įvairius šeimos gyvenime reikalingus įgūdžius, nuostatas ugdantys grupių užsiėmimai, šeimų klubų veikla, mokymai šeimos finansų planavimo ir valdymo srityje, šeimų stovyklų organizavimas, neformalios pagalbos, savanorystės skatinimas ir kt.;
  • vaikų priežiūros paslaugos – ne ilgiau kaip 4 val. per dieną visiems tėvams (įtėviams, globėjams), auginantiems vaikus (įvaikius, globotinius) nuo trejų metų amžiaus iki kol vaikas pradės lankyti bendrojo lavinimo įstaigą (nuo 6 iki 22 val.);
  • pavėžėjimo paslauga tiems, kas dalyvauja aukščiau nurodytose veiklose ir negali patys atvykti, pvz., nėra pakankamų galimybių naudotis viešuoju transportu ar asmeniniu transportu.

 

Daugiau informacijos galite rasti - https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/seimos-politika/kompleksines-paslaugos-seimai arba gyvenamosios vietos savivaldybėje. 

  • Smurto artimoje aplinkoje atvejis dar nėra rodiklis paimti vaiką iš tėvų (motinos). Tačiau paminėtina, kad į smurto artimoje aplinkoje atvejus reaguojama kaip ir į kitus galimo smurto prieš vaikus atvejus bei įvertinus vaiko situaciją, rizikas bei apsaugos veiksnius, motinos galimybes apsaugoti vaiką nuo reikšmingos žalos jam darymo, priimamas sprendimas, geriausiai atitinkantis vaiko interesus. Tokiais atvejais gali būti priimtas sprendimas dėl vaiko su motina apgyvendinimo jiems saugioje aplinkoje, reikalingos pagalbos inicijavimo ar kt. reikalingi veiksmai, siekiant, kad vaikas augtų ir vystytųsi saugioje jam aplinkoje. 
  • Teismui nagrinėjant bylas dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą bus būtina, kad vaiko atstovams pagal įstatymą atstovautų advokatas. Advokato skyrimą inicijuos Tarnybos teritoriniai skyriai. Tarnybos teritoriniai skyriai, prieš kreipdamiesi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, turės pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. 
  • Neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas - tai situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš vaiko tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas).
  • Paminėtina, kad 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nebetaikoma, kuomet vaikas sulaukia 16 m. amžiaus.

Vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, kiekvienas asmuo, teigiantis, kad jo nepilnametis vaikas buvo neteisėtai išvežtas į užsienio valstybę arba yra laikomas joje pažeidžiant asmeniui suteiktas globos teises:

  • turi teisę kreiptis į valstybės, iš kurios buvo išvežtas vaikas, centrinę instituciją
  • arba valstybės, į kurią yra išvežtas vaikas, centrinę instituciją dėl tarpininkavimo siekiant vaiko grąžinimo
  • arba kreiptis tiesiogiai į valstybės, į kurią buvo išvežtas vaikas, kompetentingą teismą dėl galimai neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo.

Vaiko norams nereikėtų dėti lygybės ženklo ties vaiko geriausiais interesais ir jo poreikiais. Jei vaikui nebus užtikrinti jo baziniai poreikiai – blogai, tačiau jei jis neturi naujausio modelio telefono – tai bus neatsižvelgta į vaiko norą ir nevertintina, kaip vaiko poreikių netenkinimas.  

Vaikai gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos specialistus visais rūpimais klausimais, nes vaiko balsas jiems svarbiausias. Kartais gali pakakti tiesiog vaiko teisių apsaugos specialistų pokalbio su vaiku ir/ar tėvais dėl esamos situacijos ir išsiaiškinimo, ar tikrai tėvai smurtauja, ar priešingai – stengiasi apsaugoti nuo galimo smurto adekvačiais ir tinkamais būdais. Tačiau kartais – vaiko žinutė gali atskleisti ir kitus vaiko teisių pažeidimus, dėl kurių šeimai ir vaikui gali būti inicijuojama pagalba.

Nereaguoti, gavę pranešimą, vaiko teisių specialistai negali.  

  • Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis:
  •  
  • 2019 m. vaikų, galimai patyrusių smurtą, skaičius yra – 4201;
  •  

2018 m. - 4491;

2017 m. - 5914;

Galima pasidžiaugti, kad visuomenė aktyviau informuoja specialistus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. 

  • Alkoholio vartojimas prie vaikų nėra draudžiamas įstatymu ar poįstatyminiais aktais. Nulio promilių taisyklės nėra. Tačiau, vertinant aplinkos saugumą vaikui, atsižvelgiama, jei abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Reikia pažymėti, kad vertinant pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, jei yra akivaizdus abiejų tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų apsvaigimas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, tai gali būti priskiriamas prie aukštos rizikos veiksnių. Tačiau vieno aukštos rizikos veiksnio paprastai nepakanka, kad vaikui būtų nustatyta laikinoji priežiūra, išskyrus atvejus, kai kalbama apie kūdikius nuo gimimo iki trejų metų amžiaus. Jeigu abu kūdikio tėvai ar vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigęs, manoma, kad mažyliui aplinka nėra saugi. Akivaizdžiu apsvaigimu laikoma, kai asmenys negali rišliai kalbėti, negali pastovėti, koordinuotai judėti. 

Paprastai laikomasi nuostatos, kad jeigu prie vaikų vartojamas alkoholis, turėtų būti bent vienas suaugęs asmuo, kuris jo nevartoja. Tai būtina tam, kad kas nors iš suaugusių asmenų galėtų pasirūpinti vaiku nelaimės atveju arba pastebėtų sveikatos sutrikimus, gebėtų iškviesti greitąją pagalbą. Patys vaiko teisių apsaugos specialistai alkotesterių neturi ir blaivumo netikrina. Jeigu į pranešimą apie galimą smurtą pirmiau sureaguoja vaiko teisių specialistai, tai kilus įtarimų dėl galimo neblaivumo, taip pat dėl galimos smurtinės veiklos ar viešosios tvarkos pažeidimų pagal dabartinę bendradarbiavimo su Policijos departamentu sutartį, jie kviečia policijos pareigūnus.  

  • Remiantis VTAPĮ 29 str. 8 d., tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę skųsti teismui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojų, policijos pareigūnų ar kitų valdžios institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus ir sprendimus, taip pat turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir kitas institucijas, turinčias teisę nagrinėti tokius skundus. Šiuo metu taip pat gali būti skundžiama Tarnybos direktoriui netinkamai atlikti ar neatlikti specialistų, vedėjų veiksmai ar neveikimas, taip pat jų priimami sprendimai. 
  • Atvejo vadybos posėdžiuose, kuriuos organizuoja savivaldybė, svarstoma, ar šeima pati siūlo ar jau vykdo kitokias priemones tam pačiam tikslui pasiekti, siekiama sužinoti tėvų nenoro priežastis ir informuoti apie galimas pasekmes, kad esant kartotiniam, tęstiniam vaiko teisių pažeidimui turės būti sprendžiama arba dėl atsakomybės tėvams dėl jų pareigų nevykdymo arba/ir dėl apsaugos poreikio nustatymo (su laikinąja vaiko priežiūra). Atvejo vadybos proceso metu svarbiausia – tėvų bendradarbiavimas ir geriausių problemų sprendimo būdų ieškojimas kartu su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, dirbančiais savivaldybėje.

Kraštutiniu atveju - vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą, išnaudojus visas pagalbos priemones, jei situacija nesikeičia arba tėvai atsisako pagalbos ir vaikui gresia realus pavojus arba pavojus, galintis sukelti (sukeliantis) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Visur ir visada išklausoma ir vaiko nuomonė (per vaiko teisių apsaugos atstovą arba tiesiogiai AV posėdžio metu), kaip jis vertina šeimos situaciją, įvykusius pokyčius.

X