Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kreipkitės į artimiausią teritorinį Tarnybos skyrių – darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu – 112.

For possible violations of the rights of the child, please contact the nearest territorial division on working days from 8:00 to 17:00. After working hours, holidays and public holidays – call general helpline 112.

Naujienos

Vaikų taryba
Atranka į Vaikų tarybą pratęsiama iki birželio 1 dienos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pratęsia atranką į Vaikų tarybą iki birželio 1 d. Lietuvos vaikai kviečiami prisidėti prie pirmosios šalyje Vaikų tarybos, padėsiančios spręsti vaiko teisių klausimus. Svarbiausias tarybos tikslas – atstovauti kiekvienam vaiko balsui ir jo poreikiams.

Norintys tapti Vaikų tarybos nariais, vaikai kviečiami sukurti vaizdo klipą apie save ir savo požiūrį į vaiko teisių problemas. Klipui nėra jokių taisyklių ar apribojimų, temos – kiekvieno vaiko pasirinkimas.

Vaikų tarybos nariais gali tapti vaikai nuo 7 iki 16 metų. Į tarybą bus atrinkti 15 labiausiai motyvuotų vaikų. Tarybos nariai svarstys ir diskutuos dėl vaiko teisių apsaugos klausimų bei teiks Tarnybai siūlymus ir rekomendacijas.

Vaikų tarybos nariai bus renkami dvejų metų kadencijai. Numatyti ne mažiau kaip 4 Vaikų tarybos posėdžiai per metus. Vaikų tarybos darbotvarkę sudarinės patys vaikai pagal tai, kokios temos jiems bus aktualiausios. Posėdžiuose dalyvaus įvairių sričių atstovai.

Vaikų taryba savo veiklą, atsižvelgdama į pandemiją ir vaikų saugumą jos metu, pradės nuotoliniu būdu. Pasibaigus karantinui ir posėdžiams vykstant gyvai, Tarnyba pasirūpins skirtingose Lietuvos vietovėse gyvenančių narių atvykimu į Vilniuje vyksiančius posėdžius.

Norintiems dalyvauti atrankoje vaikams būtinas tėvų sutikimas.

Norintys dalyvauti šiame projekte, kviečiami užpildyti anketą čia: http://bit.ly/vaikutarybaforma

Daugiau informacijos čia: http://bit.ly/vaikutaryba1


 

Vaikų kūrybinė savaitė
Vaiko teisių gynėjai daugiau nei pusė tūkstančio šalies vaikų pakvietė į kūrybines dirbtuves

Visą balandžio mėnesį šalies mokyklose, dienos centruose ir nepilnamečių laisvės atėmimo įstaigoje vaiko teisių gynėjai rengė kūrybinius susitikimus. Juose su vaikais ne tik užsiėmė pačiomis įvairiausiomis kūrybinėmis veiklomis, bet ir diskutavo, kaip vaikai supranta savo teises. Šį kartą gynėjus domino vaikų supratimas apie jo teisę į saviraišką ir laisvę kurti: kaip ją realizuoja.

Piešimas išprovokavo diskusiją apie laisvės ribas

Jurbarke per kūrybinius užsiėmimus vaikai piešė savo teisių ir pareigų piramides. Vaikų teisių gynėjai pastebėjo, kad vyresni vaikai gana drąsiai pasisako apie savo teises, tačiau svarbiausia diskusija kilo dėl to, kokios yra mūsų laisvių ribos. „Tada teko pakalbėti apie tai, kad mūsų laisvės plačios, bet ne beribės ir jeigu vieno asmens laisvė pažeidžia kito asmens vertybes, tai jau ir yra ta riba, kurios nevalia peržengti“, – sako Tarnybos socialinė darbuotoja Gitana Salickienė ir pasitelkia šviesoforo pavyzdį, kai skirtinga spalva reiškia skirtingas teises, o tam, kad sklandžiai judėtume savo keliu, reikia bendrai sutarti dėl spalvų reikšmės.

Kūrybiniame susitikime su Veiverių miestelio gimnazistų grupe taip pat iškilo laisvės ir ribų klausimas. Dėmesio centre atsidūrė vieno paauglio konfliktas su tėvais, kurie palaiko jo norą vasarą užsidirbti savoms išlaidoms, bet nepritaria darbui nelegaliai.

Kūryba nepalieka vietos netinkamoms veikloms

Vaikai piešia ant grindinioŠakių vaikų dienos centre sutiktos mergaitės atviravo, kad šokiai joms suteikia vidinę  ramybę. Mergaitėms antrino sportuojantys berniukai: sporte jie nusiramina, išsilieja, pamiršta nesėkmes.

Panevėžio vaiko teisių gynėjai pastebėjo, kad kūrybiniai susitikimai vaikus veikė kaip terapija, skatino susikaupti ir nurimti. Per karantiną ypatingai svarbiu tapo vaiko užimtumas bei galimybė atsiriboti nuo aplinkinio šurmulio, tad gynėjai kviečia tėvelius, pedagogus, auklėtojus rasti laiko vaikus sudominti kūrybinėmis užduotimis.

Šiaulių regione vykusios kūrybinės dirbtuvės taip pat parodė, kad vaikai labai išsiilgę gyvo bendravimo: nori vaidinti, kalbėtis, piešti. Joniškyje dirbančios gynėjos vaikams surengė originalius miniatiūrų teatro žaidimus bei pavasario sutiktuves, kur dalyviai pademonstravo visą savo kūrybinį potencialą. 

Apie kūrybinį susitikimą Kaune jautriai pasidalijo jame kartu su vaiko teisių gynejais dalyvavusi vienuolė Fausta Palaimaitė, globojanti nuteistuosius paauglius: „Jaunimas piešė savo širdies žemėlapius, kurie iššaukė nemažai diskusijų. Jaunuoliai dalinosi savo gyvenimo istorijomis. Jeigu šie jauni žmonės jau išdrįso stoti prie molbertų su drobe, tai teikia vilties, kad galbūt nebeliks laiko ir netinkamiems poelgiams“. 

Kūrybiškumo gebėjimas atveria daug durų

Su vaikais dirbantys specialistai žino, kad padrąsinę vaiką į rankas paimti teptuką, siekti sportinių laimėjimų ar pradėti muzikuoti, pasiekia virsmą ir paties vaiko elgsenoje, keičiasi jo savivertė. Net ir tais atvejais, kai kitos priemonės mažai veiksmingos, kūryba veikia, o kūrybiškas požiūris į problemas padeda jas greičiau spręsti.

G. Salickienė akcentuoja, kad visi gimstame kūrybingi ir jeigu tėveliai nuo mažens savo vaiką lydės kūrybiškumo procese, skatins ir sudarys tam palankią aplinką, o vėliau prisidės ir ugdymo įstaigos – rezultatai bus akivaizdūs: augs pasitikinčiu savimi, drąsiu, imliu, kūrybišku žmogumi, gebančiu prisitaikyti prie pokyčių.

„Kūrybinis procesas ar bet kokia kita saviraiškos forma yra išlaisvinanti. Ypač paauglystėje padeda tobulėti, rasti atsakymus į svarbius šio amžiaus tarpsio klausimus: kas aš esu, kokios mano vertybės, ką noriu veikti šiame pasaulyje? Taip pat svarbus vaidmuo vaiko gyvenime tenka bendraamžiams, sutinkamiems bendrose veiklose“, – atkreipia dėmesį G. Salickienė.

Susitikimuose vaiko teisių gynėjai taip pat pastebėjo, kad vaikai pakankamai gerai žino savo pagrindines teises. Net patys mažiausieji pamini savo teisę reikšti nuomonę ir tai, kad turi būti apsaugoti nuo bet kokio smurto, kad turi teisę mokytis. Taip pat neužmiršta teisės būti mylimais ir mylėti, turėti draugų. Tačiau laisvę kurti neretai supranta kaip duotybę, o ne teisę.

Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencija pripažįsta vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir kurti meno kūrinius. Mūsų šalies vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas užtikrina vaiko teisę į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį.


 

<p>Ilma Skuodienė</p>
Lietuvos vaikai kviečiami prisidėti prie pirmosios Vaikų Tarybos, padėsiančios spręsti vaiko teisių klausimus

Įpusėjo atranka į Vaikų tarybą. Gegužės 10-oji bus paskutinė diena, kuomet galima siųsti anketas ir sudalyvauti atrankoje į šią dvejus metus truksiančią kelionę, kurios tikslas – ne tik išgirsti, bet ir atliepti kiekvieno Lietuvos vaiko balsą. 

„Šiandien, žiūrėdami jau atsiųstus vaikų motyvacinius vaizdo filmukus, esame sužavėti jų noru realiai prisidėti prie visų Lietuvos vaikų teisių užtikrinimo. Taip pat noriu pakviesti dalyvauti atrankoje visus tuos, kuriems rūpi, kurie turi degančias akis ir galimybę prisijungti prie mūsų komandos. Galbūt ne visi vaikai perskaitys šį mūsų kvietimą, tad labai kviečiu tėvelius, pedagogus, kitus su vaikais dirbančius specialistus ar pažįstančius aktyvių, smalsių, norinčių, bet galbūt dar nedrįstančių dalyvauti vaikų – padrąsinkime juos. Tai bus labai įdomi patirtis jiems ir labai didelė pagalba ne tik mums, bet ir visiems Lietuvos vaikams“, – projektu tiki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. 

Vaikų taryboje – 15 vaikų 

Vaikų tarybos nariais gali tapti vaikai nuo 7 iki 16 metų. Į tarybą bus atrinkti 15 labiausiai motyvuotų vaikų. Pati idėja sukurti Vaikų tarybą, pasak Tarnybos vadovės, kilo siekiant padėti visuomenei išgirsti vaikų balsą, taip pat kviesti pačius vaikus kalbėti jiems svarbiomis temomis.  

„Vaikų tarybos nariai svarstys ir diskutuos dėl vaiko teisių apsaugos klausimų bei teiks Tarnybai siūlymus ir rekomendacijas. Tačiau svarbiausias tikslas – atstovauti kiekvieno vaiko balsą ir jo poreikius. Vaikų teisės privalo būti apie tai, kas vaikui svarbu – apie jo nuomonę, rūpesčius ir lūkesčius. Esame pasiruošę klausyti, girdėti, veikti kartu“, – patikina I. Skuodienė. 

Prašymas vaikams – sukurti vaizdo klipą 

„Kviečiame vaikus sukurti vaizdo klipą apie save ir savo požiūrį į vaiko teisių problemas. Iš būsimų Vaikų tarybos narių tikimės sulaukti ne tik problemų išryškinimo, bet ir siūlymų, kaip galime kartu jas išspręsti. Kiekvienas vaikas, norintis dalyvauti atrankoje, kviečiamas pristatyti bet kokią jam rūpimą temą – nėra griežtų taisyklių ar apribojimų. Tai – kiekvieno vaiko pasirinkimas“, – patikina Tarnybos vadovė.  

Svarbiausia, pasak I. Skuodienės, noras ir motyvacija save atskleisti, reikšti savo nuomonę: „Svarbu ir tai, kad vaikas atsineštų į tarybą ir tas temas, kurioms atstovauja, kurios jį patį labausiai liečia – tai, kas jam labiausiai įdomu“. 

Vaikai diktuos tiek darbotvarkę, tiek diskusijų temas  

Nors dažnai manoma, kad suaugusieji geriau žino, ko reikia vaikams, Vaikų taryba buriama būtent tam, kad atstovautų vaikų balsui, būtų išgirsta, kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena Lietuvos vaikai. 

„Vaikų taryba bus tik apie vaikų balsą ir jų išreiškiamą nuomonę. Nors suaugusieji yra dažnai linkę spręsti už vaikus, mes sieksime prakalbinti pačius vaikus – paklausti, ko jie nori, kaip mato problemas. Kartu mes galime pasiekti išties labai daug“, – tuo tikra I. Skuodienė. 

Pasak Tarnybos vadovės, Vaikų tarybos darbotvarkę sudarinės patys vaikai pagal tai, kokios temos jiems bus aktualiausios: „Mūsų tikslas – iš pradžių pasikalbėti su vaikais, kokie klausimai jiems tuo metu yra patys svarbiausi. Galbūt jiems bus svarbi savanorystė ar aplinkosauga, o gal vaikai norės diskutuoti apie vaikų teisę į kokybišką ugdymą, sveikatos ar laisvalaikio temomis. Galbūt jiems bus aktuali patyčių, smurto prieš vaikus problema. Gali būti ir taip, kad Vaikų tarybos nariai turės siūlymų galiojantiems teisiniams dokumentams, tuomet imsimės svarstyti ir tai. Temų yra daug, įvairių ir visos jos yra labai svarbios. Mums rūpi, ką vaikai galvoja, kuo gyvena, kokios jų mintys, kokius sprendimo būdus jie mato iš vaiko pusės. Kad ir kokios temos vaikams pasirodys aktualios ir jie norės apie tai kalbėti, mes su jais diskutuosime. Tai yra mūsų įsipareigojimas“.  

Tarnyba pasirūpins vaikų dalyvavimu posėdžiuose 

„Tam, kad tarybos posėdžiai būtų produktyvūs, įdomūs ir naudingi, į juos kviesime įvairių sričių specialistus, žinomus ir daug pasiekusius tų sričių, kurios taps Vaikų tarybos diskusijų objektu, atstovus. Kviesime vaikus aktyviai diskutuoti, savo pastebėjimus išsakyti posėdžiuose sutiktiems politikos, kultūros, švietimo, sveikatos bei kitiems visuomenės atstovams“, – sako I. Skuodienė. 

Svarbu žinoti, kad Vaikų tarybos nariai bus renkami dvejų metų kadencijai. „Vieneri metai būtų per trumpas laikotarpis ir patiems dalyviams susiburti į darnią darbo grupę, ir spėti pasiekti rezultatų, todėl pasirinkome dvejų metų kadencijos trukmę. Taip pat amžiaus limitas pasirinktas tikslingai – kandidatuoti į Vaikų tarybą kviečiami ne vyresni nei 16 metų vaikai. Jie teisiškai atitiks vaikų amžiaus grupę net ir išbuvę visą kadencijos laikotarpį – dvejus metus“, – atkreipia dėmesį Tarnybos vadovė. 

Pasak I. Skuodienės, pirmieji Vaikų tarybos metai bus skirti vaikams apsiprasti su naujomis ir svarbiomis jų pareigomis bei teikti siūlymus, aiškintis, kas galėtų būti svarbiausia Vaikų tarybos veikloje. Antraisiais metais bus galima įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir stebėti jų rezultatus.  

Numatyti ne mažiau kaip 4 Vaikų tarybos posėdžiai per metus. Tarnyba pasirūpins skirtingose Lietuvos vietovėse gyvenančių narių atvykimu (pasibaigus karantinui ir posėdžiams vykstant gyvai) arba prisijungimu nuotoliniu būdu.  

Vaikų taryba savo veiklą, atsižvelgdama į pandemiją ir vaikų saugumą jos metu, pradės nuotoliniu būdu. Visus Vaikų tarybos posėdžius moderuos profesionaliai dirbantys specialistai, mokantys bendrauti su vaikais,  gebantys juos prakalbinti ir suburti į bendrą grupę.  

Vaikai, norintys dalyvauti šiame projekte, kviečiami užpildyti anketą čia:  

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSeHfGI8v26-d3diNgkIioHmhGgp7L45mu2lqOTK7jFwgR-nnw/viewform   

Daugiau informacijos čia: https://vaikoteises.lt/naujienos/aktualu/vaiku-taryba.html  

Norintiems dalyvauti atrankoje vaikams būtinas tėvų sutikimas. 


 

<p>Mergaitė žiūri į veidrodį</p>
Psichologė pataria tėvams, kaip reaguoti ir ko imtis, jei jų vaikas save alina dietomis

Grožio standartai, bendraamžių keliamos sąlygos, noras būti „kietu“ draugų akyse, kino žvaigždės, žvelgiančios į mus iš ekranų – tai daugybė veiksnių darančių įtaką norui ieškoti savyje tobulybės. Gražu arba negražu – sąvokos, verčiančios save kankinti griežčiausiomis dietomis, fiziniais krūviais ir dar kažin kuo, kad tik būtų pasiektas tas menamas standartas, kuris yra labai subjektyvus ir neretai žalingas. 

Savo išgyvenimais dėl dukros pasirinkimų dalijasi Lina – penkiolikmetės Gabrielės mama. Kaip paaugliams padėti išvengti mitybos sutrikimų, kaip į juos reaguoti ir ko imtis tėvams pataria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė.  

— Lina, kaip jūs susidūrėte su dukters paauglystės rūpesčiais? 

— Žinojau, kad paauglystė sunkus laikotarpis, bet, kad mano vaikas atsisakys maisto, nesitikėjau. Laukiau įvairių paaugliškų akibrokštų: galbūt grubaus elgesio, atsikalbinėjimo, nustatytų taisyklių laužymo, tačiau stebėti, kaip mano vaikas senka nuo maisto trūkumo, tikrai buvo labai netikėta ir skaudu.  

— Nuo ko prasidėjo ši problema? Galbūt tai buvo atviras maištas, o gal Gabrielei, tiesiog, nepatiko namuose gaminamas maistas? 

— Aš pati paauglystėje buvau linkusi į viršsvorį, o mūsų dukrelė labai liekna, matyt, paveldėjo tėčio figūrą. Visada bijojau dėl jos sveikatos, atrodė, kad per mažai valgo. Jos svoris visada balansuodavo ties normos riba, vis kelių gramų trūkdavo iki normalaus svorio pagal jos amžiaus rodiklius. Raminau save, kad tai genai, kad nieko nepadarysi, toks jau jos kūno sudėjimas, tačiau įsivaizduokite, kaip sunerimau, kai sulaukus trylikos Gabrielė pareiškė, kad nori tapti vegetare.  

Į galvą pradėjo lįsti blogiausi scenarijai – nusilps kraujas, sulėtės brendimas, įsivarys ligą ir pan. Tačiau dukrai savo baimių neparodžiau, į jos šį apsisprendimą sureagavau pagarbiai. Pasiteiravau, kas nulėmė jos norą tapti vegetare, tačiau atsakymo taip ir negavau.  

Tada atsiminiau save paauglystėje, nuolatinį savo norą patikti kitiems ir, žinoma, sau, aš juk irgi būdama paaugle buvau atsisakiusi mėsos. Pradėjau planuoti, kokius papildus nupirksiu Gabrielei, kaip pakeisiu visos šeimos racioną, kad daugiau būtų tinkamo maisto dukrai ir nurimau. Galų gale, ji valgė žuvį, kiaušinius, o tai – naudingi produktai.  

— Jūsų pasakojimas atskleidžia sąmoningai pasirinktą mitybos principą, tad kas jums sukėlė nerimą? 

— Nuolatinis dukters spoksojimas į veidrodį. Iš pradžių į tai nekreipiau dėmesio, kol slapčia nepastebėjau, kaip ji kraiposi prieš veidrodį, pozuoja, įtraukusi pilvą pirštais spaudžia liemenį, paskui susinervinusi pareiškia, kad eina į lauką pabėgioti.  

Pradžioje pagalvojau, kad visai neblogai – sportas, grynas oras bus mergaitei naudingas, o ir apetitą pagerins, tačiau ilgainiui pradėjau bijoti, kad dukra save nualins. Ji bėgiojo po penkis, paskui dešimt, o neseniai pamačiau, kad ir po dvylika kilometrų. Slapčia pasižiūriu į jos mobiliojo telefono programėlę, kur rodomi nubėgti kilometrai. Grįžta po bėgiojimo išsekusi, vos paeina, išsimaudo ir krenta į lovą.  

— O kaip jos mityba, gal sportas privertė pakeisti valgymo įpročius? 

— Mityba vėl pasikeitė, Gabrielė tapo vegane, atsisakė visų gyvulinės kilmės produktų, o tai reiškia, kad nevalgo jau nei žuvies, nei kiaušinių, nei pieno gaminių. Sumažino maisto porcijas ir valgo jau ne tris, o du kartus per dieną.  

Dukra nuolat mieguista, suirzusi, jau net bijau paklausti, kiek ji sveria, nes visuomet grubiai atšauna: „per daug!“.  Tikiu, kad yra ir daugiau tokių mamų kaip aš, bijančių dėl savo vaikų sveikatos, pastebinčių netinkamą vaiko mitybą, tačiau, kaip su tuo kovoti, kaip padėti savo dukrai ir kartu nesugadinti santykių su ja? 

Vaiko teisių gynėjos, psichologės Jūratės Marcinkevičienės komentaras

— Jūrate, kas skatina tokį paauglių elgesį?  

— Kalbant apie valgymo sutrikimus, tai yra procesas, kurį lemia daug veiksnių: asmenybės bruožai (pvz. perfekcionizmas, impulsyvumas, aukštas nerimo lygis, žema savivertė), šeimoje susiformavusios normos, paauglystės raidos etapas, sociokultūriniai veiksniai. Paauglystės laikotarpiu labiausiai pastebimi yra fiziniai pokyčiai, todėl šiame raidos etape ypač aktuali tema tampa išvaizda: kaip aš atrodau, kaip rengiuosi, ką apie mane pagalvos kiti ir pan. 

Šiame raidos etape jaunuoliai, ypač merginos, jautriai reaguoja į aplinkinių replikas dėl išvaizdos. Paauglystėje jaučiama daugiau nerimo dėl vykstančių fizinių pokyčių nei kituose amžiaus tarpsniuose, ypatingai svarbus lytiškumas bei seksualumas, jaunuoliai labiau linkę save lyginti su kitais – draugais ar mėgstamomis garsenybėmis, klaidingai galvodami: „jei būsiu panaši į ją/jį, tai manimi visi žavėsis, būsiu populiari/-us“ ir pan. Nereikia didelių pastangų, kad rastum daugybę straipsnių skambiomis antraštėmis apie tai, kaip numesti nereikalingus kilogramus, kaip būti tobulo kūno savininke, gausu informacijos apie stebuklingas dietas, papildus ir pan.  

Apie ypač lieknų merginų grožio kultą bei neigiamas jo pasekmes pastaruosius kelerius metus diskutuojama visame pasaulyje, stengiamasi pakeisti visuomenėje nusistovėjusias „tobulas“, ypač liekno kūno proporcijas, į kurias lygiuotis dažnu atveju fiziškai nėra galimybių.  

— Galbūt tame yra ir tėvų klaidų, gal keliami per aukšti standartai vaikui? 

— Šeimoje vykstantys procesai gali apsaugoti arba padidinti riziką vaikui turėti valgymo sutrikimų. Šalti tarpusavio santykiai,  konfliktų vengimas, tėvų hipergloba, keliami aukšti standartai gali turėti įtakos valgymo problemoms atsirasti.  

Yra tekę girdėti pokalbį, kai maždaug trejų metų mergaitė savo mamai pasakė, kad labai nori saldainio, o mama jai atkirto: „jei valgysi saldainius, būsi tokia stora, kaip ta teta“. Ir dar kelis kartus paklausė savo mažametės, ar ji tikrai nori būti tokia stora. Išgirdus tokį pokalbį darau išvadą, jog šeimoje didelis dėmesys skiriamas išvaizdai, motina jau turi susiformavusį savo grožio – lieso kūno – supratimą, kurį jau nuo mažens perduoda savo dukrai. Tik vargu, ar tokio amžiaus mergaitei tuo metu tai buvo svarbu. 

Glaudūs tėvo/motinos ir vaiko santykiai, teigiamos aplinkos kūrimas valgymo metu šeimoje gali apsaugoti nuo problemų, susijusių su valgymo sutrikimais. 

— Ar su tokio pobūdžio problemomis susiduria tik merginos ar ir vaikinai?  

— Valgymo sutrikimai būdingesni merginoms, vaikinai su tokio pobūdžio problemomis susiduria žymiai rečiau. 

— Kaip į atsiradus įtarimams apie mitybos sutrikimus reaguoti paauglių tėvams? 

— Pasikeitę mitybos įpročiai nebūtinai reiškia, kad vaikas serga. Šiuo laikotarpiu skelbiama ypatingai daug informacijos apie sveikesnę mitybą. Pasirinkimas tapti vegetaru ar veganu gali būti kaip eksperimentas, siekiant išbandyti kažką naujo, gali būti ir „mados“ reikalas, nes žiniasklaidoje apie tai daug rašoma bei kalbama. 

Bet kokiame raidos etape tėvams svarbu neprarasti ryšio su savo vaiku, domėtis jo pasirinkimais bei juos aptarti, nesmerkti ir nemenkinti, o priimti pagarbiai. Jei šeimoje nėra vegetarų ar veganų, tėvams natūraliai kyla klausimų, kaip maitintis, kad būtų gaunama pagrindinių medžiagų bei elementų sveikatai išsaugoti. Jei kyla daug neaiškumų, verta pasikonsultuoti su mitybos specialistu, kuris galėtų suteikti profesionalią konsultaciją.  

Noriu atkreipti dėmesį, jog valgymo sutrikimus gali patvirtinti, diagnozuoti tik specialistai. 

— Kaip tinkamai pasiūlyti vaikui pagalbą ir kaip suprasti, kokie požymiai išduoda, kad pagalba jau reikalinga? 

— Jei bent vienam iš tėvų/globėjų kyla abejonių, kad galbūt reikėtų su kažkuo apie tai pasikalbėti – tai reiškia, kad pagalba jau yra reikalinga. Suprantama, kad motinai šioje situacijoje stebint dukters elgesio bei emocijų priežastis, kyla nerimas. Pokalbį su dukra būtų galima pradėti įvardinant, kas konkrečiai kelia nerimą, pvz.: „man kelia nerimą pasikeitę tavo mitybos įpročiai, man svarbu žinoti, kaip tu nori maitintis dabar“ arba „man neramu, nes atrodai labai sulysusi, kas atsitiko?“, „nerimauju, nes pastaruoju metu atrodai labai pavargusi bei suirzusi, kaip galėčiau tau padėti?“. 

Noriu atkreipti dėmesį, jog sergant valgymo sutrikimais, padidėja savižudybės rizika, taigi, skatinant dialogą pasiūlyti kreiptis pagalbos yra žymiai lengviau.  

— Kokie yra reikšmingi veiksniai, rodantys, kad vaikui reikalinga pagalba? 

— Jei pastebite, kad vaikas perdėtai rūpinasi savo figūra arba svoriu (arba abiem iš karto), taip pat ryškius mitybos pokyčius, pvz. pradėjo valgyti ypatingai mažai arba atvirkščiai – vienu metu suvalgo didelį kiekį maisto, jei per trumpą laiką numetė ar priaugo akivaizdžiai matomą svorį, ar kad vaikas save alina dideliu fiziniu krūviu. 

— Į ką kreiptis pagalbos? 

— Jeigu tėvai/globėjai įtaria, kad vaikas gali sirgti valgymo sutrikimais, būtina kreiptis profesionalios pagalbos į šeimos gydytoją, psichologą ar psichoterapeutą, dietologą. 

— Dėkoju už pokalbį.  


 

Tapk VAIKŲ TARYBOS nariu!

Tapk Vaikų tarybos nariu!

 

Kelk klausimus ir vaiko teisių apsaugos temomis diskutuok su politikos, kultūros, švietimo, sveikatos bei kitais visuomenės atstovais. Tapęs Vaikų tarybos nariu, teik Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai siūlymus, rekomendacijas, būk šios Tarnybos patarėju, o svarbiausia –

atstovauk visų Lietuvos vaikų balsui!

 

Kviečiame 7-16 metų vaikus kandidatuoti į Vaikų tarybą.

 

Net 15 labiausiai motyvuotų kandidatų turės unikalią progą dirbti Tarnybai patariančioje komandoje, galės tiesiai vaikų gerovės specialistams išsakyti tikruosius vaikų rūpesčius ir problemas.

 

Šios išskirtinės patirties metu kiekvienas Vaikų tarybos narys prisidės prie visų Lietuvos vaikų gerovės.

 

Jeigu gali ir nori, mes laukiame Tavęs: būkime partneriai, būkime draugai, dirbkime kartu!

 

 

Svarbu žinoti

 

+ Vaikų taryba renkama 2 metų kadencijai. Planuojami mažiausiai 8 tarybos posėdžiai, kuriuose dalyvausi.

 

+ Posėdžiai bus produktyvūs, įdomūs ir naudingi, nes juose dalyvaus įvairių sričių specialistai, žinomi ir daug pasiekę ekspertai, kuriems galėsi išsakyti savo lūkesčius ar nuogąstavimus.

 

Diskusijoms ir problemų aptarimui posėdžių moderatoriai pasitelks interaktyvias, žaismingas, dar nebandytas priemones ir formas, kurios Tau tikrai patiks!

 

Dalis posėdžių bus organizuojami nuotoliniu būdu, o jei vyks gyvai, Tau nereikės rūpintis kaip pas mus atvyksi: Tavo kelione į posėdžius ir visa dienos programa pasirūpinsime mes!

 

Nesvarbu, tau 8 ar 16 metų. Svarbu, kad turi noro ir motyvacijos išsakyti, kas Tau ir Tavo bendraamžiams kelia nerimą, kokias problemas matai, ko trūksta, ar yra per daug, gal ką nors keistum arba imtumeisi naujų sprendimų vaiko teisių užtikrinimo temoje.

 

 

Ką reikia padaryti?

 

+ Sukurti prisistatymo filmuką ir siųsti jį mums, UŽPILDŽIUS ŠIĄ ANKETĄ.

 

+ Anketą atsiųsti iki 2021 m. birželio 1 dienos.

 

Vaikai į tarybą kviečiami kandidatuoti savanoriškais tikslais ir turi turėti savo tėvų ar globėjų (atstovų pagal įstatymą) sutikimą. Sutikimo forma

 

 

Jei Tau rūpi, nedelsk – gal TU esi tas, kurio balsas jau netrukus atstovaus visiems Lietuvos vaikams!

 

 

Vaikų tarybos veiklos nuostatai.

 

Tapk Vaikų tarybos nariu


 

Mergaitė maitina antis
Ekspertės patarimai norintiems pakviesti globos namuose gyvenantį vaiką laikinai svečiuotis pas save

Nuolatiniai trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, per šventes ar atostogas, globos įstaigoje augančiam vaikui yra neįkainojami. Tai vadinama laikinu vaiko svečiavimusi. Vaiko teisių gynėjai sako, kad per artimą ryšį atsiveria naujos vaiko psichikos ir raidos galimybės, išsiskiria laimės hormonas. Tokia draugystė jauną žmogų išmoko pasitikėti kitais ir pačiu savimi, gydo nutrūkusių ryšių su tėvais ir artimaisiais žaizdas.

,.Neretai baiminamasi, kad trumpalaikiai susitikimai vaikui sukels nepagrįstų lūkesčių, bet taip nėra. Bendrystei atsakingai paruošiamos abi pusės, tarp jų sudaroma tarsi savotiška sutartis ir vietos neaiškumams nepaliekama. Žmogus, kuris pakvies į savo namus, pakvies santykiui ir gali tapti pačiu svarbiausiu vaiku“, – sako Ilma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Šiuo metu šalies globos įstaigose auga 1600 vaikų ir jaunuolių. Tarnybos Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė atskleidžia, ką reikia žinoti, norint priimti jaunąjį svečią į savo namus. O globos namuose užaugęs, dabar dvidešimtmetis Liudas, dalijasi prisiminimais apie savo savaitgalio išvykas į Kauną.

Į svečius veždavosi saksofoną, jautėsi ypatingu

Liudas gyvenimą sieja su muziko profesija. Nors šiuo metu dirba, studijų planų neatsisakė. Nuo vaikystės jis grojo saksofonu, muzikuoti pradėjo būdamas vos septynerių.

Liudas pasakoja, kad gražią jo vaikystę pakeitė skaudi nelaimė – avarijoje žuvo tėveliai, o artimųjų, galinčių pasirūpinti tada vienuolikmečiu, neatsirado. Iki pilnametystės augti jam teko globos namuose netoli Kauno. Jaunas vyras atviras: blogai nebuvo, jautėsi mylimas auklėtojų, gerai mokėsi ir dar grojo gimnazijos renginiuose, todėl buvo mėgstamas pedagogų ir bendraklasių.

Pažintis su paauglių grupei mokymus vedusia socialine darbuotoja, Liudo gyvenimą keitė dar kartą. Su grupelės vadove jis iš karto rado bendrą kalbą, vėliau pradėjo pas ją svečiuotis savaitgaliais, per šventes ir bendrauja iki šiol. 

„Iš pradžių tą draugystę priėmiau labiau kaip pramogą. Labai laukdavau išvykos į Kauną ir nors viešėdamas ten negrojau, kartu tempdavausi instrumentą, buvau įsitikinęs, kad šauniau atrodau. Dažnai keliavau vienas, auklėtoja palydėdavo iki autobuso, o globėja stotyje sutikdavo. Pamenu, mėgau įsivaizduoti, kad visi keleiviai į mane žiūri, net pavydi, nes žino, jog manęs laukia Kaune namuose paruošta staigmena. Tikrąją šio ryšio vertę supratau tik palikęs globos namus. Dabar aš turiu žmogų, į kurį galiu remtis besąlygiškai. Gyvenimas būtų kitoks, jeigu nepažinočiau šios moters, nebūtų šeimos švenčių kartu ar visada man atvirų jos namų durų“, – asmenine patirtimi dalijasi Liudas.

Priimdami svečiuotis, užmezgame saugų ryšį

Globos ir įvaikinimo ekspertė Rugilė Ladauskienė atkreipia dėmesį, kad pakviesti laikinai svečiuotis galima ne jaunesnį nei septynerių metų amžiaus vaiką. 1200 globos namuose dabar augančiųjų vaikų yra vyresni nei dvylikos, tai, greičiausiai, jūsų svečias galėtų būti ūgtelėjęs vaikas arba jaunuolis. Vyresniems vaikams kaip ir mažiesiems, itin svarbus artimas žmogaus ryšys, jis ne tik padeda išgyventi emociškai sudėtingą laikotarpį iki pilnametystės, bet dažnai tęsiasi ir uždarius globos įstaigos duris.

„Per ryšį su kitais tampame tokiais žmonėmis, kokie esame, nes atspindime juos kaip veidrodžiai. Ir tai, ką iš globos namų atvykęs pas asmenį ar į šeimą vaikas gauna, išlieka jo gyvenimo dalimi – bendrystė suformuoja emocinį ryšį, atskleidžia realų socialinį gyvenimą“, – kalba R. Ladauskienė.

Globos namų atstovas pakvietusiam draugystei asmeniui pateikia informaciją apie vaiko ar jaunuolio poreikius, įpročius, mitybą, režimą, taip pat ir neliečiamas temas ar bet kokius kitus vidinį skausmą keliančius dalykus. O asmuo arba šeima į šią veiklą gali įsitraukti tik priėmusi labai aiškų atsakingą sprendimą dėl bendravimo formos – svečiavimosi ir, žinodami, kad  šiai dienai dar nėra pasirengęs/usi arba iš viso neturi ketinimų dėl globos.

„Jeigu jūs tikite, kad svarbiausia gyvenime yra žmogaus ryšys su žmogumi ar žmogaus pagalba žmogui, tačiau nesate apsisprendę dėl nuolatinės vaiko globos arba šiuo metu aplinkybės jums neleidžia žengti tokio žingsnio, laikinasis svečiavimasis, suaugusio ir vaiko, jaunuolio draugystė yra nuostabi forma įgyvendinti savo misiją“, – teigia R. Ladauskienė.

Ekspertė paaiškina, kad svečiavimasis yra kaip savanorystė: „Kartu dėliojame kontraktą, pavyzdžiui: mes susitiksime kartą per mėnesį metus laiko, mano gyvenimo vieta po metų gali pasikeisti, todėl galiu dabar pažadėti, kad ateinu į tavo gyvenimą metams. Susitikimų dažnumą ir numatomą draugystės trukmę įvardyti būtina. Sutariame, ką mes kartu veiksime: pasiimsiu tave namo ar pasiimsiu į gamtą, bendrausime tik gyvai ar ir per ryšio priemones. Išsiaiškiname, kad mūsų tikslas yra draugystė ir pasitariame, kaip leisime laiką: kokie mano pomėgiai, ko galiu išmokyti, kas tave domina. Suaugusiojo užduotis yra kuo aiškiau prisistatyti vaikui. Jam reikia aiškumo ir plano, tik taip vaikas jausis saugus“.

Globos ekspertė sako, kad ryšio mezgimas yra buvimas su vaiku: „Tai – individualus laikas, bendras laikas su artimaisiais, pokalbiai, žaidimai, diskusijos, atsakomybės, ribos, pagarba, pagalba. Todėl labai svarbu, jog suaugęs asmuo, jaunas ar vyresnis, vienas, pora ar šeima įsivertintų galimybes skirti savo laiką vaikui. Laikinas svečiavimasis nėra vienkartinė pramoga įspūdžių parke“.

Pagrindinė taisyklė: laikytis susitarimų

Taisyklė laikytis susitarimų yra viena pagrindinių auginant vaikus ir mezgant santykį per svečiavimąsi: jokiu būdu negalima žadėti, ko ištesėti negalėsite. Jeigu jaunąjį svečią pakvietėte į savo namus ir sutarėte susitikti kartą per mėnesį bei šventes, tą ir turite padaryti.

„Jeigu ryšys nutrūks ir nepaaiškinsite kodėl, galite sukelti vaikui emocinę traumą. Vaikas gali kaltę prisiimti sau, manyti, kad neatitiko jūsų lūkesčių ar buvo blogas ir dėl to jį metėte. Vaikai linkę kaltinti save. Netekusieji tėvų globos yra patyrę daugybines emocines traumas. Žmonėms yra nelengva atsisveikinti, tačiau jeigu turėsite susitarimą, atsisveikinsite iš lėto, fiziškai nebesusitikdami atsiųsite žinutę ar laišką, atsisveikinimas bus daug lengvesnis emociškai“, – akcentuoja R. Ladauskienė.

Ekspertė sako, kad globos ir įvaikinimo tema globos namuose labai atvira, net mažiausieji žino, kokio amžiaus gali būti įvaikinti ir pageidaujami globėjų. Dirbantiems su vaikais tenka nugirsti tarpusavio pokalbius, kai pasiekusiam tam tikrą amžiaus tarpsnį, draugai paaiškina, kad „tu jau per didelis, tavęs niekas nebeims“. Anot R. Ladauskienės, kiekviename asmenyje neretai jie mato galimą globėją, draugą: „Šito nežinodami, mes rizikuojame vaiką sutrikdyti neatsargiu žodžiu ar neapgalvotu poelgiu. Net jeigu nepasakys garsiai, bet tikrai išgyvens“.  

Svečiavimasis kartais perauga į globą

R. Ladauskienė patvirtina, kad atvejų, kai draugystė perauga į tvirtą ilgalaikį ryšį, pasitaiko, bet jie nėra dažni ir nėra savaime svečiavimosi tikslas.

„Gali būti taip, kad ryšys užsimezgė ir jūsų gyvenime atsiras vietos dar vienam žmogui. Jeigu santykis užaugs – puiku. Čia labai natūralus procesas. Ir tikrai yra tokių atvejų, kai užsimezgęs ryšys motyvuoja žmogų kardinaliai keisti savo gyvenimo planus, būdą, stilių, būstą vien tik dėl to, kad galėtų pakviesti tą jauną žmogų į savo namus“, – kalba R. Ladauskienė.

Pašnekovė teigia, kad puikiais globėjais tampa ir brandūs jauni žmonės, kurių pažinties pradžia su globos įstaigoje gyvenančiu vaiku prasidėjo nuo savanorystės, dalijantis laisvalaikiu, pomėgiais. Rugilė prisimena neseną atvejį, kai globos namuose savanoriavęs 26 metų vilnietis atrado kelią į gana didelių emocinių sunkumų turinčio penkiolikmečio širdį. Paaugliui buvo ypač sunku prisitaikyti globos namuose, tad jam reikėjo nuolatinės pagalbos, per kurią buvo atkurtas jo saugumas, pasitikėjimas. Užmegztas santykis su nedaug vyresniu savanoriu, baigėsi sėkminga globa – globėjas užaugino jaunuolį kaip vyresnį brolį“. 

Žingsniai, jeigu norite pakviesti vaiką svečiuotis:

  • Teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui pateikiate šiuos dokumentus: nustatytos formos rašytinį prašymą; sveikatos pažymėjimo kopiją (forma Nr. 046/a) ir kartu gyvenančių asmenų, vyresnių nei 16 metų amžiaus, raštiškus sutikimus dėl vaiko laikinojo svečiavimosi.
  • Mokymai pagal Bendrąją globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą neprivalomi, tačiau bus atliekamas tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis patikrinimas.
  • Patikrinimas atliekamas ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo  teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui pateikimo.
  • Svarbu žinoti, kad išsiaiškinama, ar nesate priskirtinas asmenims, pas kuriuos draudžiama išleisti laikinai svečiuotis vaiką, ar nebuvote teistas. 
  • Priimti vaiką laikinai svečiuotis reikalingos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos t. y. vaikui turi būti atskira lova, privati erdvė ir gyvenimo sąlygos, kurios leistų užtikrinti bazinius vaiko poreikius ir saugumą.
  • Jūsų pajamoms konkretūs reikalavimai nekeliami.
  • Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs teigiamą išvadą dėl tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis, pateiks vaikų socialinės globos įstaigų sąrašą, taip pat galite kreiptis ir dėl galimybės svečiuotis konkrečiam vaikui.

 

Rūkantis paauglys
Vaiko teisių gynėja apie rūkantį jaunimą: paauglių noras pritapti priveda prie priklausomybių

Kaip rodo statistika, net 80 proc. žmonių pradeda rūkyti nesulaukę pilnametystės. Didžiausia tikimybė užtraukti pirmąją cigaretę – paauglystės laikas, kai iš smalsumo norisi išmėginti įvairias svaiginimosi priemones, mėgdžioti suaugusiuosius, pritapti kompanijoje. Paaugliams atrodo, kad rūkymas – tinkama priemonė pamiršti visas problemas ar susirasti bendraminčių.

Vaiko teisių specialistų sutiktas paauglys Martynas neslepia, kad ilgą laiką jam buvo sunku pritapti prie klasės draugų, vaikai nenorėjo su juo bendrauti, iš jo tyčiojosi. Kai septintoje klasėje bendraklasiai pasiūlė eiti už kampo parūkyti, jis net nesusimąstęs sutiko. Vaikinas vylėsi, kad galbūt tai jam padės susirasti draugų. Pakalbintas paauglys atvirauja, kad draugų atsirado, bet tuo pačiu – ir priklausomybė.

Apie tai, kodėl paaugliai bando rūkyti, kokią žalą daro rūkymas ir kaip atpratinti vaikus nuo cigarečių – pokalbis su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos priklausomybių ligų specialiste Renata Karpoviene.

Kaip dažnai Jūsų darbe tenka susidurti su priklausomais nuo cigarečių nepilnamečiais asmenimis?

–  Dirbant mobiliojoje komandoje pastebime, kad nepilnamečių priklausomų nuo cigarečių yra, tačiau daugiau yra eksperimentuojančių. Bendraujant su jais analizuojame, aiškinamės priežastis, skatinančias paragauti alkoholio, rūkyti ar vartoti kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dažniausiai išgirstame tokias frazes: „mano draugai sako, kad rūkyti yra kieta”, „mano vyresnysis brolis rūko ir aš pabandžiau“, „aš tik norėjau pabandyti ir suprasti, ką reiškia rūkyti“, „mano tėvai rūko ir ką – sveiki ir gyvi“, „pirmą kartą dūmą užtraukiau per draugo gimtadienį“.

Galima teigti, kad šeimose, kuriose vartojamas alkoholis arba narkotikai, formuojasi netinkamos vertybės bei elgesio modelis, be to, psichiką veikiančios medžiagos tampa lengviau prieinamos vaikams. Tam įtaką dažnai padaro šie veiksniai: emocinis ryšys su tėvais nepastovus, vaikai jaučiasi atstumti, dažnai jaučia gėdą, kaltę, pažeminimą, todėl patys nebendrauja su vienmečiais, tampa uždariir ieško tokio pat socialinio statuso draugų. Tėvai paprastai toleruoja netinkamą vaikų elgesį, atlaidžiai žiūri į jų bandymus paragauti alkoholio, rūkyti ar vartoti kitas psichoaktyviąsias medžiagas. Kaip bebūtų gaila, tačiau vienintelė tokių nepilnamečių socialinio bendravimo vieta tampa gatvė, kurioje yra pakankamai įvairių pavojų patikliems, smalsiems nepilnamečiams.

– Dėl kokių priežasčių vaikai ir paaugliai imasi tradicinių ir netradicinių cigarečių?

Aplinkybių, skatinančių vaikus ir paauglius pradėti rūkyti yra daug ir įvairių. Paauglių žalingi įpročiai dažniau susiformuoja ne vien todėl, kad vaikai yra veikiami visokių „madų“, bet ir dėl neišspręstų asmeninių problemų – baimės atrodyti blogesniam, silpnesniam, neoriginaliam draugų tarpe, dėl konfliktų šeimoje bei kitų asmeninių problemų (nelaiminga meilė, nesisekantys mokslai  prastesnis savęs vertinimas ir pan.).

Įsitraukus į rūkančiųjų draugų būrį paaugliai neretai nedrįsta atsisakyti, jaučiasi nepatogiai, bijo pašaipos.

Ar darbo praktikoje pastebite, kad nepilnamečiai rūkytų dėl siekio įsitvirtinti kompanijoje?

Jaunimas visais laikais norėjo ir nori viską išbandyti bei lengvai pasiduoda draugų įtakai. Rūkymas paauglių tarpe dažnai yra simbolinis maištavimas, siekis tapti suaugusiais, panašiais į „kietus“ draugus ar kitus autoritetus, tačiau tai ilgai netrunka, nes išsivysto priklausomybė ir noras su draugais išeiti į miškelį tampa nebe „kietumo“, o poreikio reikalas. Pastebima, kad merginos neretai ima rūkyti siekdamos atrodyti koketiškai, originaliai, norėdamos patraukti vaikinų dėmesį.

Rūkantys paaugliai neretai mano, kad elektroninės cigaretės daro žymiai mažesnę žalą nei įprastos cigaretės. Kuo būtent elektroninės cigaretės taip traukia vaikus ir paauglius?

Tiek elektroninės, tiek kaitinamosios cigaretės plačiai reklamuojamos internete, patraukliai pristatomos kaip sveikesnė alternatyva įprastosioms. Egzistuoja skonių bei struktūrinių komponentų įvairovė, viliojančios pakuotės, nuo elektroninių cigarečių nesusidaro pelenai, jos yra bekvapės, bedūmės, dėl to vaikai ir paaugliai galvoja, jog tėvai nieko neįtars. Dėl savo tikroviškumo, patrauklumo ir saugumo jos traukia ne tik jau rūkančius, bet ir iki šiol to nemėginusius paauglius. Tai tampa savotišku madingu stiliaus akcentu, kiekvienas nori turėti savo.

Norisi akcentuoti, kad nėra sveiko ar saugaus būdo rūkyti. Lyginant su tradicinėmis cigaretėmis, kaitinamasis tabakas daro mažesnę žalą, nes jame nėra dervų, tačiau ir elektroninėse, ir įprastose cigaretėse yra nikotino, veikiančio centrinę žmogaus nervų sistemą, sukeliančio laikiną žvalumo bei malonumo pojūtį, o vėliau – priklausomybę.

Pastebima, kad jaunimas linkęs dalintis viena elektronine cigarete ar vadinamu veipu, kas didina užkrečiamųjų ligų riziką. Tokie vaikai bei paaugliai lėčiau vystosi ir fiziškai, ir psichiškai, yra labiau linkę vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, pasižymi polinkiu į agresiją ir kt. Rūkantys paaugliai dažnai mokosi blogiau nei vidutiniškai.

Džiugina tai, kad mokyklose nuolat apie tai kalbama, vyksta prevenciniai renginiai, akcentuojama rūkymo žala sveikatai.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas rūko?

Pirmiausia, nuo rūkančio vaiko drabužių galima užuosti rūkalų kvapą. Paprastai tėvams pasiteiravus, ar vaikas rūko, greičiausiai išgirstamas atsakymas yra „draugas rūkė“. Žinoma, tai gali būti tiesa, tačiau tokiu atveju tėvams reikėtų stebėti, ar situacija nesikartoja. Jeigu pamatote, kad paauglys su savimi turi cigarečių ar žiebtuvėlį, tai galite neabejoti, jog vaikas rūko. Paaugliai mėgsta išsisukinėti ir visa tai neigti, tačiau nederėtų patikėti tokiais jų pasisakymais.

Dažnas gumos kramtymas taip pat gali išduoti, kad paauglys rūko. Rūkant ilgainiui silpnėja paauglio fizinis aktyvumas, pradeda keistis išvaizda – papilkėja oda, ima geltonuoti dantys ar nagai, iš burnos sklisti nemalonus kvapas, gesti dantys. Be to, tokie paaugliai dažniau ima kosėti, sirgti gerklės ar peršalimo ligomis.

Kokius patarimus teikiate priklausomiems paaugliams ir juos auginantiems tėvams, norinčius juos atpratinti vaikus rūkyti?

Siekiant išvengti žalingų įpročių, tėvai nuo pat ankstyvos vaikystės turėtų ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, mokyti savarankiškai ieškoti sprendimų susidūrus su problemomis, priimti teisingus sprendimus, įdiegti tinkamas vertybes, sukurti tinkamą aplinką, skatinti vaiką mokytis, užsiimti mėgstama veikla.

Kas, jei ne tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, pastebi jo nuotaikų, emocijų kaitą. Sužinoję, kad vaikas rūko, tėvai neturėtų pulti kritikuoti, priekaištauti. Reikėtų kalbėtis su savo vaikais apie elektroninių cigarečių, tabako keliamus pavojus, pabandyti išsiaiškinti priežastis, dėl ko vaikas naudoja tabaką ir ką tai jam suteikia. O duoda dažniausiai tai, ko jam trūksta: gal padeda jaustis stipresniu, draugauti ir pritapti, gal rūkymas naudojamas kaip autonomijos simbolis, o gal padeda nusiraminti, nes jaunų žmonių smegenys yra labai jautrios visoms psichiką veikiančioms medžiagoms.

Siekiant atpratinti vaikus rūkyti, veiksminga yra juos skatinti už teigiamus pokyčius, apdovanoti, susikurti taisykles ir jų laikytis visiems šeimos nariams, o jei vaikas jų nesilaiko, apriboti malonumus. Jei pokyčių nesulaukiama, reikia išdrįsti kreiptis į specialistus, nes kartais reikalingas priklausomybės gydymas, ar imtis kompleksinių priemonių – psichologo konsultacijų, motyvuojančių grupių  lankymo, literatūros skaitymo.

Tradicinis būdas-patarimas – „mesk rūkyti“ – neefektyvus, tad savo darbe dirbant su vaikais ir paaugliais išsiaiškinu rūkymo statusą (rūko, nerūko, metęs rūkyti), patariu (geriausias būdas mesti rūkyti yra su specialisto pagalba), padedu (nukreipiu gydymuisi). Vaikų ir paauglių gydytojas-psichiatras konsultacijos metu įvertins sveikatos būklę, ir, nustačius žalingą rūkymą ar priklausomybės diagnozę, suteiks informaciją apie priklausomybės sutrikimą bei galimus gydymo būdus. Taip pat jis išrašo siuntimus į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyrius Vilniaus ir Kauno filialuose.

Pastebima, kad didelė dalis rūkančiųjų vis dėlto nori mesti rūkyti, tačiau dažniausiai, tai darant savarankiškai, rezultatas būna nesėkmingas. Kaip ir kitos priklausomybės, ši priklausomybė taip pat turi abstinencijos laikotarpį nustojus vartoti medžiagą. Jei asmuo meta rūkyti su specialisto pagalba yra žymiai efektyviau, o be pagalbos lieka su tais simptomais, nemoka tvarkytis, neturi priemonių ir dažnai palūžta.


 

Liūdnas mažas berniukas
Vaiko teisių gynėjai: girtaujančių tėvų vaikai turi be galo daug nuoskaudų, kurias išgydyti sunku, bet susitelkus visiems – įmanoma

Priklausomybės – visuomenės rykštė, skaudžiai žalojanti likimus. Kai šeimoje girtaujama, svaiginamasi labiausiai kenčia vaikai, nes jie bejėgiai apsiginti patys. Kai tėvai pasinėrę į alkoholį ar kvaišalus, vaikai auga smurtinėje aplinkoje, kenčia nuo nepriežiūros. Kad ir kaip skaudu tai būtų, bet dažniausia vaiko teisių pažeidimų priežastis yra tėvų priklausomybės – girtaujantys tėvai nesugeba užtikrinti vaikui kokybiško ir saugaus gyvenimo. Dėl šios priežasties dažniausiai nustatoma ir laikinoji globa.

,,Alkoholio, kvaišalų vartojimas skaudžiai žaloja tiek pačius žmones, kurie vartoja, tiek jų šeimas, o ypač vaikus. Augdami su priklausomybei pasiduodančiais tėvais vaikai netenka teisės harmoningai vystytis saugioje aplinkoje ir darnioje šeimoje. Vaikystėje patirtos psichologinio ir fizinio smurto traumos, kančios dėl nepriežiūros vaikus persekioja visą gyvenimą. Kad to nenutiktų, būtina sutelkti visų – socialinių darbuotojų, pedagogų, medikų, šeimų artimųjų – jėgas ir padėti šeimai atsitiesti. Vaiko teisių gynėjai neretai pirmieji pastebi grėsmingus ženklus ir atskuba į pagalbą“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Apskričių Vaiko teisių apsaugos skyriuose dirba mobiliosios komandos, kiekvienoje jų yra  priklausomybių specialistas. Visų vaiko teisių gynėjų tikslas, kad vaikai augtų su savo biologiniais tėvais, taigi, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, tokiai šeimai reikia pagalbos.

Labiausiai pasiteisina visapusiška pagalba

,,Tarnybos specialistų dėmesio centras yra vaikai, būtent dėl to mes privalome reaguoti ir nukreipti šeimą gydymosi linkme“, – sako Tarnybos priklausomybės ligų specialistas psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius.

Pasak specialisto, teikiant pagalbą priklausomybe sergančiam žmogui susiduriama su sunkumais, nors siūlomi gydymo metodai gana paprasti. Tačiau dėl visuomenėje gajų iškreiptų požiūrių ir mūsų tautai būdingos savigydos priklausomybių gydymas iki šiol problematiškas. Priklausomybe sergančius asmenis, kaip ir kitus psichikos sutrikimus, gydo psichikos sveikatos centrai. L.V. Sinkevičius akcentuoja, kad galima pasiūlyti specializuotus psichikos sveikatos centrus (Respublikinis priklausomybės ligų centras, ilgalaikės reabilitacijos). Visos šios įstaigos teikia kompleksinę pagalbą ne tik priklausomiems asmenims, tačiau ir kopriklausomiems šeimos nariams. Taigi ir Tarnybos algoritmas yra toks – kreipti asmenis į gydymo įstaigas ir tikėtis ligos remisijos. Kaip papildoma pagalba siūloma specifinė literatūra, nemokamų pagalbos grupių lankymą, tokių kaip Anoniminiai Alkoholikai, Anoniminiai Narkomanai, taip pat kopriklausomų asmenų grupes. Kopriklausomiems asmenims psichoedukacinės grupės irgi yra efektyvios. Praktikoje pasiteisinę pavyzdžiai yra VA Caritas „Aš Esu“ priklausomų asmenų bendruomenės paslaugos priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems.

,,Praktikoje geriausiai pasisekę atvejai siejasi su reabilitacijomis, kai su priklausomu asmeniu ir jo šeima dirba psichiatrai, psichologai ir socialiniai darbuotojai“, – sako L.V. Sinkevičius.

Priklausomybė nėra tik vartojančiojo problema, tai paliečia ir jo artimųjų ratą

Pasak specialisto, priklausomybės sindromas yra ne problema, o psichikos sutrikimas, todėl ten kur yra negydoma priklausomybė, kenčia visa aplinka: šeima, giminės, darbovietė, visi aplink priklausomą asmenį. Daugiau reikia kalbėti kaip tai paliečia artimiausius šeimos narius, kurie yra priskiriami kopriklausomiems.

„Kopriklausomybė priskiriama prie toksiškų santykių, kuomet  nusisavinamas kitas asmuo, siekiant gyventi kito asmens gyvenimą, kontroliuojant daryti įtaką kito asmens pasirinkimams, elgesiui. Kopriklausomybės fenomenas tai įėjimas į toksišką santykį, kuris kenkia ne tik pačiam asmeniui, tačiau ir visiems aplinkiniams. Kaip tai atrodo?  Vienas šeimos narys turi priklausomybės sindromą, reiškia psichikos ir elgesio sutrikimą, kuris turi būti gydomas psichikos sveikatos centruose bei specializuotose ilgalaikėse reabilitacijose, tačiau vietoj to, kad tokį asmenį artimieji nukreiptų gydytis, jie patys užsiima „gydymu“. Toks „gydymas“ priveda iki liūdnos situacijos, kuomet aklas aklą veda, t.y. šalia esantis kopriklausomas asmuo globoja ligonį, slepia jį nuo aplinkinių, pats žaloja savo gyvenimą ir tame uždarame rate priklausomas asmuo serga toliau“, – sako L.V. Sinkevičius.

Kiek laiko Tarnybos specialistai teikia pagalbą priklausomybe sergančiam asmeniui?

Tarnybos mobiliosios komandos ilgiausiai šeimai teikia pagalbą 40 dienų, tačiau ši pagalba yra siejama su išsamesniu pagalbos poreikio išsiaiškinimu ir tikslesnėmis rekomendacijomis, kurios, tikėtina, padės šeimai toliau auginti vaikus saugioje aplinkoje ir sveikame santykyje. Jeigu darbo pradžioje su šeima ji pagalbos atsisako, tai nėra beviltiška – šeima per tą laikotarpį turi teisę ir galimybę vėl paprašyti pagalbos, kreiptis ir bendrauti.

Mobilioji komanda priklausomam asmeniui taiko motyvavimo metodus, kaip asmuo galėtų keisti savo elgesį, kad situacija keistųsi į gerąją pusę. Asmenims, patyrusiems atkrytį, siūloma toliau tęsti gydymą.

Koks žmogaus, priėmusio pagalbą, sveikimo kelias?

Kalbant apie patį gydymą, kalba skaičiai, jie yra vienintelis objektyvus rodiklis, o ne atskirų istorijų pasakojimai. JAV esantis Nacionalinis psichoaktyvių medžiagų vartojimo institutas (NIDA) nurodo, jog tie, kurie yra gydomi, 12 mėnesių remisijoje (nevartoja alkoholio ar kvaišalų) išlieka nuo 40 iki 60 procentų, kitaip sakant, vienerius metus blaivus išliks tik kas antras asmuo.

„Praktikoje šie skaičiai atitinka statistiką, todėl sėkminga ilgalaikė remisija, kuri tęsiasi ilgiau nei metus yra laikoma sėkmingu gydymu. Visame šiame procese yra būtina stebėti šeimą, motyvuoti visiems priimti pagalbą, nes tik tokiu atveju galima tikėtis ilgalaikės remisijos. Iki gydymosi priklausomas asmuo dažnai nueina tam tikrą kelią, kuris yra siejamas su skaudžiais praradimais, kurie ir motyvuoja žmogų gydytis siekiant susigrąžinti sveiką gyvenimą“, – sako priklausomybių ligų specialistas.

Priklausomybe sergančių asmenų šeimoje kenčia vaikai

„Vaikams daroma tiesioginė žalą ir netiesioginė. Tiesioginė žala, tai - fizinis smurtas, apleistumas, nesirūpinimas ir panašiai. Netiesioginė žala gan užslėpta. Tai vaiko išgyvenimai, kančios jausmai ir vidinė kova su savimi“, – atkreipia dėmesį L.V. Sinkevičius.

Tai, pasak pašnekovo, yra atskira tema su gausybe mokslinių įrodymų, tačiau psichologinis tokio vaiko portretas ankstyvesniame amžiuje apibūdinamas taip: šie vaikai reaguoja į pasaulį kaip į nuolatinį pavojų, prasčiau mokosi, negeba užmegzti sveikų santykių su bendraamžiais, konfliktuoja su aplinkiniais, nes nesugeba pasitikėti suaugusiaisiais. Dėl jaučiamos gėdos, nevilties, kaltės ir frustracijos, jie ieško paguodos maiste, alkoholyje, tabake, narkotikuose, sekse, pirkiniuose, didelės rizikos sporte ir pasiekimų vaikymesi.

Šeimai teikiant pagalbą, keičiasi ir vaikų emocinė būklė

„Mobilioji komanda dirba ir su vaikais. Taigi, matome vaikų nusivylimus, kai tėvai vyksta gydytis priklausomybės. Tai reiškia, jog paaugę vaikai daugybę kartų nusivylę neištesėtais tėvų pažadais ir jau yra pakartotinai traumuoti. Sėkmingais atvejais, kai šeimai teikiama kompleksinė pagalba, o suaugusieji patys motyvuotai siekia gydymo, vaikams būna šokas, tačiau gerąja prasme“, – pastebi specialistas.

Pasak su šeimomis dirbančio L.V. Sinkevičiaus, priklausomybės ir kopriklausomybės paliestoje šeimoje yra apsiribojama daiktų pirkimu vaikams, kompiuteriniais žaidimais ir televizoriaus žiūrėjimu, o kai tėvai priima gydymą, psichologų pagalbą, eina sveikimo ir sveiko santykio keliu, šeimoje atsiranda naujų temų, tokių kaip jausmų aptarimai, empatija vienas kitam, kokybiškas laikas kartu, bendros veiklos. „Žinoma, kad mažamečiai naujus potyrius  priima lengviau, tačiau vyresniems vaikams būtina specialistų pagalba, nes jie nešiojasi per daug skausmo ir nusivylimų iš praeities, bet be jokios abejonės, blaivūs tėvai – teigiamas potyris“, – sako specialistas.

Kur kreiptis vaikui, jeigu kenčia nuo tėvų girtavimo, narkomanijos

„Viena iš priklausomybės sindromo specifikų yra tai, jog asmuo nepripažįsta sergantis. Lietuvoje priverstinio šios ligos gydymo nėra, nepaisant kokią žalą asmuo daro sau ar aplinkai, todėl mes galime tik rekomenduoti asmenims priimti gydymą. Kalbant apie šeimos sutikimą priimti mobiliosios komandos pagalbą – jos atsisako vos viena kita šeima, o neretai, sugrįžta pagalbos“, – atkreipia L.V. Sinkevičius.

Pasak specialisto, motyvuoti blaiviai gyventi ir padėti kenčiančiam vaikui reikia telkti visą visuomenę: „Tikėtis, kad vaikai prisiims atsakomybę už tėvų klaidas, yra negarbinga. Arčiausiai vaikų esantys pedagogai dažnai mato ir žino kuris vaikas kokiomis sąlygomis gyvena ir ką patiria, tačiau pagalbos nepasiūlo. Priklausomybės sindromo apraiškas atpažįsta daugelis, todėl galima apeliuoti ir į kaimynus, gimines, bendradarbius ir pan. Patys vaikai dažniausiai kreipiasi paauglystėje, kitaip sakant, kai jau patys suvokia, kiek jie patyrė ir kiek buvo traumuojami, tokiais atvejais yra ypatingai liūdna stebėti vaiką, kuris pats atvyksta į Tarnybą prašyti, jog jį paimtų iš šeimos“.

Pastebėjus šeimoje bent vieno iš jos narių turint priklausomybės požymius galima kreiptis bendru pagalbos numeriu 112 arba atvykti į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių bei pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą.


 

Ankstesnis 1 2 3 ... 133 Sekantis
X