Naujienos

Darbui su sunkaus elgesio vaikais specialistai bus mokomi pagal pasaulyje pasiteisinusią programą

Auginti ir auklėti vaiką – didelė atsakomybė. Su vienokiais ar kitokiais sunkumais susiduria visi tėvai, pedagogai ir kiti visuomenės nariai, prisidedantys prie jauno žmogaus ugdymo. Ypač nelengvas yra vaikystės ir paauglystės laikotarpis, kai formuojasi asmenybė. Vaikai yra skirtingi, todėl ir rūpesčiai juos auginant ne visada būna vienodo sunkumo. Specialistų teigimu, vienas didžiausių socialinių iššūkių Lietuvoje šiuo metu yra pilnaverte asmenybe užauginti elgesio sunkumų turintį vaiką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba įgyvendina užsienio ekspertų sukurtą programą, kuria siekiama suteikti efektyvią pagalbą tokiems vaikams ir juos auginančioms šeimoms.

Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta Multidimensinė šeimos terapijos programa (MDFT) yra skirta padėti vaikams ir jaunuoliams, turintiems polinkį į delinkventinį elgesį (pažeidžiantį egzistuojančias elgesio normas). Pastarąjį dešimtmetį ši programa sėkmingai vykdoma keliose Europos šalyse. Šiuo metu ji pradedama diegti ir Lietuvoje.

„Tėvai, pedagogai ar kiti visuomenės nariai, susidūrę su vaikais, kurių elgesys socialiai nepriimtinas, agresyvus, provokuojantis, kurie turi emocinių sutrikimų, linkę svaigintis ar net nusikalsti, dažnai nežino kaip elgtis. Tradicinės auklėjimo priemonės neretai būna neveiksmingos. Elgesio sunkumų turinčius vaikus auginti reikia ne tik specifinių žinių, gebėjimų, bet ir viso socialinių paslaugų komplekso. Keliose Vakarų šalyse sėkmingai veikia vaikų ir jaunuolių elgesį efektyviai keičiančios programos. Šiuo keliu žengiame ir mes – perimame patirtį ir rengiamės Lietuvoje taikyti pasiteisinusią Multidimensinę šeimos terapijos programą“, – sako projekto „Multidimensinis požiūris į vaikų ir jaunimo elgesio problemas per MDFT programos įgyvendinimą“ vadovė Monika Beniulytė.

Multidimensinė šeimos terapijos programa yra sutelkta į keturias esmines vaiko ar jaunuolio gyvenimo sritis: patį berniuką ar mergaitę, tėvus, šeimos narius ir išorinį socialinį tinklą (vaiko draugus, mokyklą ar jaunuolio darbą, laisvalaikį).

Multidimensine šeimos terapija siekiama padėti 11-19 metų vaikams ir jaunuoliams visiškai pakeisti ar bent sumažinti probleminį elgesį ir dalyvauti visuomenės gyvenime socialiai priimtinu būdu, spręsti kylančias problemas. MDFT specialistas, bendradarbiaudamas su vaiku, jaunuoliu, šeima ir aplinka, siekia pagerinti jauno žmogaus gyvenimą šeimoje, mokykloje ar darbe bei kaimynystėje ir skatinti vaiko ar jaunuolio amžiui tinkančius laisvalaikio leidimo užsiėmimus bei sveikus santykius su bendraamžiais.

Vykdant bandomąjį projektą, per ateinančius dvejus metus Lietuvoje bus adaptuota ir išbandyta MDFT programa, sukuriant 3 komandas (po 2 koordinatorius ir 5 specialistus kiekvienoje jų), teiksiančias programos paslaugas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje,  bei regionuose aplink šiuos miestus.

Atrinkti koordinatoriai ir specialistai dalyvaus specializuotuose mokymuose, pažintiniuose vizituose, konferencijose ir kituose renginiuose bei dirbs su vaikais, jaunuoliais ir jų artimaisiais.  Sėkmingai dalyvavę mokymuose, atlikę užduotis ir atitikę kitus privalomuosius reikalavimus, komandų darbuotojai gaus vardines MDFT terapeuto licenzijas.

Šiuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ieško šešių darbuotojų, kurie dirbtų programos koordinatoriais. Daugiau informacijos apie darbo pasiūlymą: https://vaikoteises.lt/media/Deimante/MDFT%20koordinatorius%20(1).pdf

Daugiau apie MDFT programą galima sužinoti čia: http://www.mdft.org/MDFT-Program/What-is-MDFT

 

Psichologė: tėvai menkina savo vaikų sugebėjimus, lygina juos su geresniais, žemina, baugina ir net grasina

„Psichologinis smurtas – nematoma, tačiau didelė ir reali grėsmė, ypač kai jis taikomas prieš vaiką“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus psichologė Eglė Belanoškienė. Psichologinis smurtas nepalieka mėlynių ar nubrozdinimų, tačiau ilgam sužeidžia vaiko širdį, sutrikdo jo raidą. Pasitaiko, kad suaugusieji net nesupranta, jog prieš vaikus smurtauja, nes smurtinį elgesį yra patys paveldėję iš savo tėvų. Šį smurto ratą būtina nutraukti. Kartais tai įmanoma tik su specialistų pagalba.

„Tai, kas vyksta, vaikai ne visada geba įvardinti kaip psichologinį smurtą, tačiau jie skundžiasi įvairiomis iš tėvų girdimomis žeminančiomis replikomis, kandžiomis pastabomis, ignoravimu, žeminimu bendraamžių akyse, kaltinimu ir panašiai“, – sako E. Belanoškienė.

Psichologiniu smurtu vadinama tokia smurto rūšis, kai smurtautojas tyčia kitą asmenį menkina, skaudina, žemina ar susidoroti su auka bando naudodamas grasinimą, gėdinimą, išjuoką, atstūmimą, ignoravimą, žodinį užgauliojimą, bauginimą, anonimines žinutes. Tokie veiksmai kelia nerimą, įtampą ir baimę.

Psichologinis smurtas – realybė įvairių socialinių sluoksnių šeimose

Psichologė pasakoja, kad nors vaiko teisių gynėjams dažniausiai tenka susidurti su sunkių, ilgalaikių problemų turinčiomis šeimomis, kuriose psichologinis smurtas yra greta fizinio smurto ir vaikų nepriežiūros, tačiau dažnai pasitaiko, kad psichologiškai prieš vaikus smurtaujama ir iš pažiūros pavyzdingose šeimose. Tokie tėvai neretai neatpažįsta savo elgesyje psichologinio smurto, nes nežino kitokių auklėjimo formų, nevengia elgtis savanaudiškai, savo interesus kelia aukščiau vaiko interesų.

„Psichologinio smurto pasitaiko ir kai tėvai yra išsilavinę, turi gerai apmokamus darbus, aukštą statusą visuomenėje. Norėdami iš vaikų sulaukti paklusnumo, geriausių rezultatų moksle, sporte, juos pravardžiuoja, gąsdina, nuolat lygina juos su kitais esą geresniais, sėkmingesniais vaikais, menkina vaiko pasiekimus, galbūt tikėdamiesi, kad tai padės vaikui pasiekti dar geresnių rezultatų, o gal tiesiog toks bendravimas tėvams yra norma – gal su jais tik taip bendravo jų tėvai, gal darbe iš darbdavio ar kolegų tokios retorikos suaugęs žmogus nuolat sulaukia pats ir dėl to smurtinį elgesį pratęsia bendraudamas su savo vaiku“, – sako psichologė E. Belanoškienė.

Pasak specialistės, būna atvejų, kai tėvai ignoruoja objektyvią vaiko situaciją, permeta atsakomybę vaikams už šeimoje kylančias problemas. Užuot patys ėmęsi tinkamų veiksmų, jie taiko prieš vaiką psichologinį smurtą.

„Esame susidūrę su atvejais, kai vaikas, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, negali padaryti daugiau, nei jam leidžia jo kognityviniai gebėjimai. Tačiau tėvai, to nepripažindami, toliau jį žemina, tikėdamiesi, kad jų užgauliojimai, bauginimas privers vaiką geriau mokytis. Arba, pavyzdžiui, vietoje to, kad apkūniems vaikams tėvai, pasitelkę specialistus, sudarytų mitybos planą, organizuotų aktyvų laislavaikį, jie žemina vaiką vadindami kiaule, storuliu, ėdrūnu, skaičiuoja kiekvieną kąsnį vis sakydami: „koks tu storas, nevalgyk daug“ ir panašiai, – pasakoja E. Belanoškienė.

Pasak specialistės, psichologinį smurtą tėvai taiko ir nežinodami kaip susikalbėti su maištaujančiu vaiku. Nemokėdami suvaldyti netinkamo vaiko elgesio, jie įsivelia į kovą dėl valdžios šeimoje, net ima kerštauti nepaklusniam vaikui. Tokios kovos nelaimėję, suaugusieji net gali pradėti naudoti fizinį smurtą.

„Būna atvejų, kai tėvai, negebėdami suprasti vaiko, neturėdami pakankamai pozityvios tėvystės įgūdžių, tiesiog pradeda sakyti: „Tu manęs neklausai, aš nemoku su tavimi susitvarkyti, todėl manau, kad turėtum gyventi su kažkuo kitu, bet ne su mumis. Tu man nereikalingas, kol manęs neklausysi“, – bloguoju pavyzdžiu dalijasi E. Belanoškienė.

Kaip atpažinti, kad vaikas galimai patiria psichologinį smurtą?

Specialistė pripažįsta, kad ne visada yra lengva nustatyti, jog vaikas patiria būtent psichologinį smurtą, tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog vaikai, patiriantys psichologinį smurtą, dažnai jaučiasi viešini, nelaimingi, turi žemą savivertę, linkę sirgti nerimo sutrikimais, piktnaudžiauti priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, turi baimių, nepasitiki savimi ir suaugusiais, slopina savo jausmus.

E. Belanoškienės teigimu, vaikai, patyrę psichologinį smurtą, gali pradėti maištauti, prastai mokytis, praleidinėti pamokas, įsivelti į konfliktus, muštynes, bėgti iš namų, arba užsisklęsti savyje, pradėti žalotis. Vaikams gali pasireikšti miego, valgymo sutrikimai.

Galimos psichologinio smurto pasekmės vaikui

Anot E. Belanoškienės, psichologinį smurtą patiriančio vaiko meilės, dėmesio, emocinio saugumo poreikiai būna nepatenkinti, o tai padaro didelę žalą vaiko savivertei ir ateičiai – jo santykiams su aplinkiniais, mokslams, gebėjimui siekti tikslų. Psichologinį smurtą patiriantis vaikas, suaugęs gali negebėti priimti teisingų sprendimų, gali pats pradėti smurtauti.

 „Laiku negavę tinkamos pagalbos, bet kokio tipo smurtą patyrę vaikai visą neigiamų patirčių bagažą nusineša į savo santykius su aplinkiniais, santuoką, vaikų auklėjimą. Dažnai smurtaujantys tėvai yra patys kilę iš smurtaujančios aplinkos, arba laikui bėgant susiduria su psichologiniu smurtu kasdienėje savo aplinkoje – darbe, todėl labai svarbu dirbti su šia skaudžia patirtimi, kad smurto ratas sustotų. Tėvams, kurie psichologiškai smurtauja, būtina kreiptis pagalbos į psichologus, lankyti pozityvios tėvystės kursus“, – pastebi E.Belanoškienė.

Vaiko teisių gynėjai gali padėti

Susidūrę su psichologinio smurto atveju, vaiko teisių specialistai atlieka vaiko situacijos vertinimą ir inicijuoja pagalbą vaikui, visai šeimai. Kartu su savivaldybe bei kitomis institucijomis vaikų tėvams siūlomi pozityvios tėvystės kursai, kuriuose mokoma teisingai auklėti vaiką, taip pat psichologo, psichoterapeuto konsultacijos, kuriose padedama vaiko tėvams suvokti savo elgesį, jo pasekmes sau pačiam ir aplinkiniams.

Nuo psichologinio smurto nukentėjusiam vaikui siūlomos psichologo konsultacijos, emocinio stiprinimo grupės, kurias veda psichologai – psichoterapeutai. Šeimai taip pat siūlomos šeimos terapeuto konsultacijos, kuriose stengiamasi atkurti tėvų ir vaikų ryšį, pasitikėjimą, mokoma naujų bendravimo formų, auklėjimo būdų. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos socialinė reklama apie psichologinį smurtą prieš vaikus -  https://bit.ly/3dDH1GO

Už gerus darbus apdovanoti vaikai – svarbi ne tik veikla, bet ir kilni širdis

Visagine surengti vaikų apdovanojimai „Gera daryti gera“. Akciją iniciavusi Visagino Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Jūratė Mieželytė sako, kad tokiais apdovanojimais siekiama skatinti bendruomeniškumą, mokyti vaikus atjautos ir pagarbos kitam, įkvėpti lyderystei ir padėkoti už gerus jų darbus.

Draugo dienos proga Vaiko teisių apsaugos skyriaus įsteigtomis dovanomis apdovanoti penki vaikai, kurie savo darbais, poelgiais, iniciatyvomis tapo pavyzdžiu kitiems. „Džiaugiamės, kad švietimo, ugdymo įstaigos, organizacijos atsiliepė į mūsų kvietimą ir aktyviai siūlė nominantus. O labiausiai didžiuojamės vaikais, kurie neabejingi kitam, atranda laiko savanorystei ir noro padėti draugui. Tikime, kad šie simboliniai apdovanojimai ir dėmesys skatins vaikus nesustoti, o kitus – sekti jų pavyzdžiu. Suaugusiuosius norime motyvuoti, kad jie dovanotų vaikams dar daugiau dėmesio, meilės, rūpintųsi jų turiningu laisvalaikiu, formuotų platų akiratį“, – kalbėjo J. Mieželytė.

Įvertinti ryškiai pasižymėję ir pažangą padarę vaikai

„Apdovanojome berniuką, išsiskiriantį iš vaikų būrio savo kilnia širdimi ir jaurumu. Šiandien Nikitą drąsiai galime pavadinti Vaikų dienos centro „Metų progresu“. Tai vaikas, įgudęs be raginimų padaryti tai, kas prieš metus atrodė neįmanoma. Dėl savo nusiteikimo ir įdirbio Nikita sugebėjo pakilti iš suaugusiųjų pastabų, aplinkinių nusiskundimų, neprognozuojamo paties elgesio protrūkių į prasmingą veiklą ir kitokį suvokimą kas yra gera ir tinkama. Kodėl Nikita? Nes pozityviai žvelgti vaikų į progresą ir skatinti juos nepamesti to, kas pasiekta yra mūsų darbo tikslas“, – siūlydami vienuolikmetį šiam apdovanojimui rašė Visagino socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centro darbuotojai.

Kita prizininkė – Daniela Luniova. Ji – Lietuvos moksleivių sąjungos Visagino mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė, pilietinių veiklų iniciatorė. Karantino metu, mergaitė nuotoliniu būdu vadovavo šalyje įgyvendinamam projektui „Pilietis namuose“, organizavo  konkursus, protmūšius, diskusijas. Moksleivė yra aktyvi nešališko politikos stebėsenos tinklo „Žinau ką renku“ savanorė. Daniela suranda laiko ir organizuoja susitikimus, diskusijas, skatina, kad aktyviausi miesto mokiniai įgytų lyderystės įgūdžių. Dėl šių nuopelnų Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla iš visų moksleivių išskyrė būtent Danielą. Mokyklos direktorė Asta Bauraitė, pažymi, kad apdovanojimo „Gera daryti gera“ moksleivė nusipelnė už bendruomeninę veiklą, iniciatyvas ir veiklaus jaunimo telkimą Visagine.

Šalia gerų darbų ir kilnios širdys

Andrejų Jakubovskį apdovanoti pasiūlė Šeimos ir vaiko gerovės centras. Šio centro direktorė Irina Ziuziova sako, kad įvertinimo Andrejus vertas už savo kilnią širdį ir dėmesingumą, atsakingumą, paslaugumą. Kitus atjaučiantis vaikinas visuomet pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką ne tik globotiniams, bet ir darbuotojams, o laisvu laiku aktyviai įsitraukia į įvairias veiklas.

Šešiametė Lėja Saulė Ragauskaitė lanko Visagino vaikų lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“ ir yra priešmokyklinės grupės ugdytinė. Darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Remeikienė sako, kad Lėja Saulė yra surinkusi nemažą kraitį gerų darbelių, kuriuos dalina visiems. „Ji tarsi mažas spindulėlis, kuris šviečia savo gerumu. O įvertinimo „Gera daryti gera“ mergaitė verta, nes jau nuo pat mažų dienų moka pralinksminti nuliūdusį, padeda tam, kuriam nesiseka. Mergaitė yra atsakinga ir jautri, taikiai gebanti išspręsti net didžiausius mažųjų konfliktus“, – apie darželio auklėtinę pasakoja pavaduotoja.

„Septintokas Radionas Starinskis – kuklus, nors protingas, stropus, sąžiningas, nuoširdus, mylintis artimuosius ir gerbiantis visus aplinkui esančius“, – taip apie dar vieną prizininką atsiliepia Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos direktorė Jolanta Bartkūnienė. Nominantu siūlydama mokyklos prezidentą, direktorė pažymėjo, kad progimnazijos mokiniai visišką pasitikėjimą Radionu parodė ne veltui. „Jis geba motyvuoti ir įkvėpti. Visada pasiruošęs padėti. Įsiklauso į kitų nuomonę, moka mylėti ir užjausti kitus. Juo pasitiki ir gerbia draugai“, ­– kalbėdama apie apdovanojimo vertą vaikiną, tęsė mokyklos direktorė.   

Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė ne tik konkurso nugalėtojus, bet ir visus, kurie augina, moko vaikus, ugdo jų talentus ar kitaip  prisideda prie vaikų gerovės, ragina neužmiršti padėkoti kiekvienam vaikui, padariusiam bent vieną gerą darbą – tai paprasčiausias ir vertingiausias paskatinimas. Vaiko teisių gynėja pabrėžė, kad šie apdovanojimai, tai įrodymas, kokia svarbi vaikams popamokinė veikla, užimtumas ir kuo platesnės galimybės savirealizacijai.

 

Nuo gimnazistų iki bausmę atliekančių nepilnamečių – draugystė vienodai svarbi

Lapkričio 29-ąją švęnčiame DRAUGYSTĘ – minima Tarptautinė draugo diena. Draugai  vienodai svarbūs, nepaisant mūsų amžiaus, tačiau, skirtingais amžiaus tarpsniais skirtingai suprantame kas yra draugas. Jeigu ankstyvoje vaikystėje draugas suvokiamas kaip žaidimų bendrininkas, tai visai kitokią reikšmę bei svorį jis įgauna bręstant, formuojantis asmenybei. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus komanda pakvietė į paauglystę žengiančius jaunuolius atkreipti dėmesį į draugystei svarbias savybes ir ugdyti jas savyje. Šia tema jaunimas samprotavo pratęsdami frazę: „Esi mano geriausias draugas, nes...“

Geriausi draugai padeda sudėlioti sielos dėliones

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė pasakoja, kad iš dešimčių vaikų atsiųstų frazių ryškėja pats svarbiausias jų poreikis – būti išklausytiems ir suprastiems. Tai, anot atstovės, stebinti neturėtų.

„Gebėjimą atliepti šiuos vidinius poreikius bręstantis ir ieškantis jaunas žmogus vertina išskirtinai reikliai. Dar mūsų paaugliams svarbu, kad šalia būtų žmogus, prie kurio jie galėtų būti savimi, jaustųsi mylimi tokie, kokie yra iš tiesų, svarbu, kad tas žmogus jiems nevadovautų ir nenurodinėtų. Štai ir visa draugystės esmė pagal paauglius“, – dalijasi A. Vežbavičiūtė.

Vaiko teisių specialistė pateikia keletą moksleivių užrašytų frazių, jas skaičiusius darbuotojus šios mintys palietė giliu atvirumu ir nuoširdumu:

Tu esi mano geriausias draugas, nes:

* apie mane žinai viską ir esi toks pat keistas kaip ir aš;

* esi linksmas, supratingas, manimi tikintis, nesi savanaudiškas pasipūtėlis, priimi mane, kokia esu;

* nes mano vidaus dėlionėj pasiklydusią dalelę suradai;

* nes su Tavimi jaučiuosi kaip namuose, Tu nesi paprasta – Tu esi mano geriausia draugė;

* nes tu esi visada šalia, kaip antras mano protas ir antras širdies balsas;

* nes man nesvarbu, tu storas ar plonas, ar turi kokių nors problemų su sveikata, nesvarbu ar tau patinka berniukai ar mergaitės, man esi svarbus TU! Nes tu esi TU;

* nes su tavimi galiu jaustis savimi, pasitikiu tavimi, tu mane papildai, pamokai.

Į pasiūlymą fraze apibūdinti draugystę atsiliepė Kauno miesto moksleiviai, dienos centrą lankantys vaikai, prisijungė ir sesers Faustos Palaimaitės globojami Kauno nepilnamečių kolonijos vaikinai. Jaunimo samprotavimai apie draugus ir draugystę, bičiulius ir mylimus žmones, papuoš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, čia užsukę, galės paskaityti vaikų mintis.

 Kalbėtis su vaikais, o ne kalbėti jiems

O ar gali tėvai išlikti draugais savo paaugliams? Darbo patirties su šios sudėtingos amžiaus grupės nepilnamečiais turinti psichologė Jūratė Marcinkevičienė, sako, kad gali. Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad daug kas priklauso nuo tėvų pastangų. Pirma taisyklė, į kurią dėmesį atkreipia psichologė ir ragina jos neužmirši – su savo vaikais būtina kalbėtis, o ne kalbėti jiems.

„Jeigu tėvai demonstruos savo autoritetą, pranašumą prieš paauglį – tai neabejotinai iššauks priešpriešą. Vienintelis kelias į dialogą yra nuoširdus domėjimasis savo paaugliu. Tai, žinoma, nereiškia perdėto domėjimosi – pavyzdžiui, šnipinėjimo, pakanka rasti laiko išklausyti, susipažinti su jo draugais bei veiklomis, gerbti pasirinkimo laisvę, padėti kartu spręsti kylančias problemas bei palaikyti“, – vardija psichologė.

Paauglystė neretai būna vienas sudėtingiausių amžiaus tarpsnių. Kalbėdama apie šį virsmo metą, psichologė atkreipia dėmesį, kad kai plečiasi galimybių laukas ir mažėja priklausomumas nuo tėvų – tuo metu ypatingai svarbu išlaikyti pagarbų bei lygiavertį santykį su paaugliu – tai kita svarbi taisyklė.

Natūralu, kad paauglys ieško panašaus amžiaus bendraminčių bei veiklų savirealizacijai. Kartais tėvams gali atrodyti, kad augantis vaikas nebenori kartu leisti laiko, tačiau taip nėra. Jeigu siekiame išlaikyti ryšį su paaugliu, puoselėkime lygiaverčių žmonių bendrystę“, – akcentuoja psichologė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vaikas gali daug pasiekti ir daug duoti kitiems kaip draugas, bendramokslis, bičiulis, jeigu auga žinodamas, kad yra vertinamas, buvo priimtas ir besąlygiškai mylimas, o šeimoje susiformavusi vaiko savivertė – jo gyvenimo pamatas.

 

Šių minčių apie draugystę autoriai apdovanoti simbolinėmis Tarnybos dovanomis:

Tu esi mano geriausias draugas, nes mano vidaus dėlionėj pasiklydusią dalelę suradai. Šarūnas Kundrotas

Tu esi mano geriausias draugas, nes puikiai pažįsti mane ir mano pomėgius, esi šalia kai man sunku, mums susitikus mano diena prašviesėja, nes tu mane matai širdimi, ne akimis. Goda Čiapaitė

Tu esi mano geriausias draugas, nes apie mane žinai labai daug ir esi toks pat keistas kaip ir aš. Kamilė Kniūkštaitė

Tu esi mano geriausias draugas, nes tu man esi svarbus, ne dėl to, kad esi populiarus mokykloje ar turi daug pinigų ar draugų, man nesvarbu ar tu storas ar plonas, ar turi kokių nors problemų su sveikata, man patinki toks koks esi, nesvarbu ar tau patinka berniukai ar mergaitės, man esi svarbus TU! Ir tik toks koks esi ir tau nereikia keistis ar bandyti pritapti, nes tu esi TU. Kamilė Penkauskaitė

Tu esi mano geriausias draugas, nes tu papildai mano silpnąsias puses, palaikai, nors ir bendravimas nėra stiprioji mano pusė. Visada inicijuoji pokalbius, kurie man padeda žengti po žingsnį arčiau į kitų žmonių pusę. Suteiki pasitikėjimo ir džiaugsmo, vilties bendrauti su kitais, mors esu intravertė, kuri bijosi kitų, bei užsiskleidžia nuo viso likusio pasaulio. Rugilė Paulauskaitė

Tu esi mano geriausias draugas, nes tau patinka keliauti ir man patinka keliauti, tu turi rudus  plaukus ir mėlynas akis ir aš turiu rudus plaukus ir mėlynas akis, tu visada vaikščiodavai vienas, bet kai susitikom - visada vaikščiojame dviese ir vienas kitam padedame. Kamilė Račkauskaitė

Tu esi mano geriausias draugas, nes kai man niūri nuotaika, ar slegia nesėkmės, Tu visada mane išklausai, suprasti, palaikai ir padedi savo patarimais. Laikas parodė, kad galiu visiškai Tavimi pasitikėti. Su Tavim aš patyriu tikrą draugystės džiaugsmą.  Dabar aš jaučiu pareigą atsilyginti Tau tuo pačiu - savo nuoširdžia draugyste, nes kaip Žemė negali būti be Saulės, aš negaliu būti be Tavęs. Vaiva Sadovskytė

Tu esi mano geriausias draugas, nes supranti mane vien į mano akis pažvelgęs. Gali pasakyti ar man skauda ar ne, su Tavimi jaučiuosi saugi ir laiminga. Tikiu, kad niekada manęs nepaliksi ant ledo. Džiaugiuosi, nes  visada nori patirti džiaugsmą kartu su manimi. Tu mane radai ir man padėjai, mano širdyje Tu su pagarba užkovojai sau vietą. Dovilė Milenytė

Tu esi mano geriausias draugas, nes sutikau tave visiškai naujame savo gyvenimo lape, kai buvau naujas žmogus tarp visiškai svetimų ir man buvo labai sunku, abi visada palaikom viena kitą sunkiausiais momentais, kartu išmokome vertinti pasaulį kitomis akimis. Ugnė Šalvytė

 

 

Komisariate atliekama vaiko apklausa. Kodėl joje dalyvauja ir vaiko teisių apsaugos specialistas?

Vaiko dalyvavimas teisminiuose procesuose jau savaime nėra nei jam, nei jo tėvams malonus įvykis. Tačiau situacijų pasitaiko įvairių ir išvengti nepilnamečio kaip nukentėjusiojo, įtariamojo ar liudytojo apklausos kartais neįmanoma. Dar daugiau nerimo ir klausimų šeimoms kelia vaiko teisių specialisto dalyvavimas tokioje apklausoje. Kaip atliekamos tokios apklausos, kokioje aplinkoje tai daroma, kiek kartų gali būti apklausiamas vaikas ir, visgi, koks vaiko teisių gynėjo vaidmuo šiame procese? Į šiuos klausimus atsako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos miesto vyriausioji specialistė Nijolė Kriščiūnienė.

- Kokiais atvejais Tarnybos atstovas dalyvauja nepilnamečio apklausoje policijos komisariate?

Privalomas Tarnybos atstovo dalyvavimas numatomas tik baudžiamajame procese. Nepilnametis baudžiamajame procese gali būti apklausimas kaip nukentėjęs, liudytojas, ar įtariamasis. Dažniausiai dalyvaujame nukentėjusiųjų arba liudytojų paauglių, nuo 14 iki 17 metų, apklausose.

Vaikai dažnai būna kaip nukentėjusieji plėšimų metu ir dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, kaip įtariamieji dėl vagysčių, narkotinių medžiagų vartojimo bei platinimo, taip pat būna smurto artimoje aplinkoje liudytojai. Kur kas retesniais atvejais nepilnamečiai būna nukentėję nuo seksualinės prievartos.

Tarnybos atstovo dalyvavimas galimas ir dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos, nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai.

- Kaip vyksta pati procedūra?

Tarnybos teritorinis skyrius gauna pranešimą iš policijos, kad reikia atstovauti nepilnamečiui apklausoje. Pranešime būna nurodytas pagrindas, kuriuo vadovaudamiesi atstovausime nepilnametį. Iškart susisiekiame su tyrėja ir patvirtiname savo dalyvavimą.

Baudžiamajame procese nukentėjusio interesams atstovauja prokuroras, kuris nepilnamečiui ir jo atstovui turėtų paaiškinti, kaip vyks tyrimas, procesas, apklausa konkrečioje byloje.

- Kokioje aplinkoje vyksta apklausa? 

Tokios apklausos visuomet rengiamos vaiko apklausos kambaryje. Patalpa yra atskirta užtamsinta stikline pertvara. Vaikas su psichologu sėdi vienoje pertvaros pusėje, kitoje – specialistai. Tam, kad vaikas jaustųsi saugiai ir patogiai, specialiai sukurta erdvė, kurioje jis nemato visų specialistų, išskyrus psichologą, kuris ir kalbina vaiką. Psichologui bendraujant su vaiku, tyrėjas žymisi informaciją, pildo apklausos protokolą.

Apklausos metu labai svarbi vaiko emocinė būklė, todėl aplinka yra pritaikyta vaikui, raminanti, kambaryje yra daug žaidimų, ant sienų  –  piešiniai. Apklausų metu vaikas gali spalvinti, dėlioti dėlionę ar užsiimti kita veikla.

Vaikas prieš apklausą yra informuojamas, jog už pertvaros yra specialistai, jo būtinai pasiteiraujama, ar pageidauja, kad jo klausytųsi mama, tėtis ar kitas įstatyminis atstovas. Esu susidūrusi su atveju, kai vaikas nenorėjo, jog klausytųsi mama, todėl jos buvo paprašyta išeiti.

Nepilnamečių liudytojų ar nukentėjusiųjų apklausos metu daromas vaizdo ir garso įrašas.

- Kokie specialistai dalyvauja apklausose?

Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje visada dalyvauja teismo psichologas, tyrėjas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas ir kai kuriais atvejais advokatas. Vaiko tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ar įstaigos, kuri rūpinasi nepilnamečiu, įgalioti asmenys taip pat visuomet turi teisę dalyvauti, tik būtina įvertinti, ar jie nedarys poveikio vaikui.

- Koks vaiko teisių apsaugos specialisto vaidmuo apklausoje?

Kartais tėvai tikrai nežino, kokiu tikslu apklausoje dalyvauja vaiko teisių gynėjas. Atsiranda papildomų, nepagrįstų baimių ne tik dėl susiklosčiusios padėties, vaiko dalyvavimo apklausoje, bet ir dėl rizikos šeimai turėti nemalonumų dėl vaiko priežiūros. Tačiau tai – klaidingas suvokimas. Dalyvaudamas apklausoje, vaiko teisių specialistas stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio teisės, ar užduodami klausimai netraumuoja vaiko – štai tokia jo funkcija. Tarnybos atstovas tiesiogiai su vaiku nebendrauja, klausimų jam neužduoda ir į apklausą nesikiša, jo įsitraukimas yra reikalingas tik tada, kai pastebi vaikui daromą spaudimą, bet tai pasitaiko retai.

Galimas ir kitoks vaiko teisių gynėjo vaidmuo apklausoje – per darbo metus man taip pat yra tekę dalyvauti nepilnametės apklausoje kaip liudytojai. Mergaitė buvo nukentėjusi nuo smurto artimoje aplinkoje. Po šios apklausos ikiteisminis tyrimas visgi buvo baigtas susitaikymu ir teko pasirašyti  susitaikymo protokole.

- Kaip apklausų metu jaučiasi vaikai?

Mažamečiai vaikai apklausų metu neretai būna išsigandę, bet psichologas deda visas pastangas, kad vaikai atsipalaiduotų, jaustųsi saugūs. Paaugliai atrodo mažiau sunerimę. Mano praktikoje nėra buvę, kad vaikas, pavyzdžiui, verktų, tačiau yra pasitaikę, jog vaikas apklausos metu nepratarė nė žodžio.

Teigiamai vertinu tai, kad siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio vaikui, baudžiamojo proceso įstatymas numato, jog jaunesnis kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausiamas vieną kartą. Įstatymas nedraudžia esant poreikiui vaiką apklausti pakartotinai, tačiau siekiant kuo mažiau jį traumuoti rekomenduojama pakartotines apklausas riboti. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo.

Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais.

- Ar tikrai svarbus ir būtinas psichologo dalyvavimas apklausoje?

Psichologas padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą. Psichologai, dalyvaujantys apklausose, yra specialiai apmokyti, kaip užmegzti kontaktą su mažamečiu, paaugliu, išmano, kaip parengti jį apklausai, kokiu būdu formuluoti klausimus, kad būtų galima gauti teisingus parodymus. Ypatingai svarbu gebėti prakalbinti ir nepadaryti daugiau žalos vaikui, kuris ir taip yra sudėtingoje situacijoje. Kiek man teko dalyvauti apklausose, visose jose psichologai labai profesionaliai atliko savo darbą.

- Kaip galima padėti vaikui, kuris turi dalyvauti tokioje apklausoje?

Emociškai sunkiu metu vaikui ypač reikalingas tėvų palaikymas ir supratimas. Tėvai turėtų ne smerkti atžalas, o padrąsinti. Nepamirškime, kad laikui bėgant visos problemos išsisprendžia, o vaiko pasmerkimas, atstūmimas gali padaryti gilesnes žaizdas nei susiklosčiusi laikina nemaloni situacija. Esant poreikiui, kreipkitės pagalbos į specialistus, kalbėkitės, kad vaikas nepatirtų psichologinių traumų. Tik tėvų dėmesys ir pagalba padės vaikui išgyventi nelengvą periodą.

 

Moksleiviai pasidalijo savo norais: tai ne daiktai ir ne pramogos

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai pradeda susitikimus su moksleiviais, kuriuose savo darbo esmę atvers pasitelkę realius nuasmenintus pavyzdžius. Sumanymo tikslas: drauge išanalizuoti vaikams artimas situacijas ir leisti jiems suprasti, ar jose pažeidžiamos ir jei taip, tai kaip pažeidžiamos jų teisės, modeliuoti galimus sunkumų sprendimo kelius.

„Panaudojome tik moksleiviams aktualius vaiko teisių pažeidimų pavyzdžius. Pedagogams ir vaikams jie sukėlė nuostabą ir net juoką, bet tai realios istorijos, su kuriomis susidūrėme pastarosiomis dienomis. Tai situacijos, kai vaikai, nesutardami su tėvais dėl kompiuterio ar telefono naudojimo, į pagalbą kvietėsi policijos pareigūnus“, –  pirmąjį susitikimą su Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijos šeštokais trumpai pristatė Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė. Anot jos, tokie barniai kyla ne vienoje šeimoje, o ypač karantino laikotarpiu.

Konfliktą vaikai vertino kritiškai

N. Martišienė pasakoja, kad moksleiviai tiksliai įžvelgė pateiktų istorijų esmę, įvardijo, ar jose būta vaiko teisių pažeidimų. Ypač specialistę nustebino vienos mergaitės akylumas – ji pastebėjo svarbią aplinkybę, kad vienoje situacijoje konfliktas įvyko apie 23 val. vakaro. Tokiu metu vaikai pasipriešino tėvų reikalavimui padėti planšetinius kompiuterius ir eiti ruošti pamokų. Šeštokė iškėlė klausimą – ar tuomet pamokos jau neturėjo būti seniai paruoštos, o mažamečiai būti lovose?

Šeštokai analizavo šias situacijas įsijautę į vaiko teisių gynėjo vaidmenį. N. Martišienė atkreipė dėmesį, kad vaikai iš viešojoje erdvėje girdėtos informacijos jau žino procedūras, kurios vyksta užfiksavus galimą pažeidimą, yra girdėję, kaip padedama artimųjų nuskriaustam ar neprižiūrėtam vaikui.

Kartu dalyvavęs Jonavos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjas Elegijus Laimikis bei mobiliosios komandos socialinės srities specialistė Gitana Salickienė pasinaudojo proga ir jaunimui priminė, kad egzistuoja žalingas besaikio išmaniųjų prietaisų naudojimo poveikis – gali nuketėti stuburas, silpti regėjimas, atsirasti miego problemų, kitų rimtų pasekmių fizinei bei psichologinei sveikatai.

Brėžė paraleles tarp teisių, norų ir interesų

Skyriaus atstovai iniciavo drąsią, vaikų požiūrį atskleidusią diskusiją apie sąvokų „vaiko teisė“, „vaiko noras“ ir „ geriausi vaiko interesai“ reikšmę. Moksleiviai interpretavo, analizavo ir išskyrė esminius šių sąvokų skirtumus.

N. Martišienė atskleidžia kelias tiksliausias moksleivių įžvalgas, kaip jie supranta savo teises: „Svarbūs dalykai, kurių negalima pamiršti ir juos reikia įgyvendinti“; „Saugumas, mokslas, turėti savo nuomonę ir būti savimi“; „Tokios pat teisės, kaip ir suaugusio žmogaus“.

Stebėtina, kad nei vienas susitikimo dalyvis neužrašė kokio nors materialaus noro, priešingai – visų mintys buvo vienodai atviros ir jautrios: „Būti suprastiems tėvų“; „Gauti dėmesio“; „Kad tėvai žinotų, apie ką vaikas svajoja“ ir pan.

Vaiko teisių gynėjai kviečia nepamiršti šių trokštamų dovanų savo vaikams ne tik artėjant gražiausioms metų šventėms, bet ir kasdien.

 

Akcija „365 dienos be smurto“, skirta Geltonojo kaspino dienai

Lapkričio 19 d. minime Geltonojo kaspino dieną. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, prisidėdama prie pasaulinės smurto prieš vaikus prevencijos dienos idėjos, atkreipiančios dėmesį į tai, kad smurto prieš vaikus negalima toleruoti ar slėpti, pristato akcijos „365 dienos be smurto“ nugalėtojo rašinį. Pagrindinis akcijos tikslas - išgirsti vaiko nuomonę apie smurtą. Mėgstantys ir norintys rašyti vaikai, žurnalistikos būrelius lankantys paaugliai reiškė savo mintis apie smurtą prieš vaikus rašinio ar straipsnio forma.

Skelbiame nugalėtojo Roko Urbonavičiaus rašinį: 

„365 DIENOS BE SMURTO“

Netylėk... pasakyk...

      Aš, Rokas, esu jaunas žmogus. Nuo vaikystės mėgau būti dėmesio centre. Smurtas ir patyčios mano gyvenime buvo kasdienybė. Atsimenu, klasėje buvo stambaus kūno sudėjimo mokinys. Vos tik jis pertraukų metu išeidavo į koridorių, aš pirmas pradėdavau iš jo tyčiotis, neva, jis ėda kaip paršas. Kūno kultūros pamokose išvadindavau bėgančia panda. Tada manyje užvirdavo kraujas, aš jausdavausi pakylėtas, nes visi klasės draugai iš jo juokdavosi mano dėka. Visi man sakydavo, kad aš kietas.
      Pamenu, kai jis užkliudė mano suolą, po pamokų palaukiau ir prikūliau. Ėjau namo iškelta galva, murmėdamas po nosim, kad jį primušiau. Rytojaus dieną atėjus į mokyklą, auklėtoja liepė eiti pas socialinės rūpybos darbuotoją. Užvirė kraujas, galvoju: „Niekšelis pasiskundė!“. Kol ėjau iki kabineto, kūriau planą, kaip atkeršyti už iškilusias problemas. Užėjęs į socialinės rūpybos darbuotojo kabinetą, pamačiau kamputyje sėdinčią mamą. Ji sėdėjo nuleidusi  galvą. Kai pažiūrėjo į mano akis, aš sustingau. Jaučiausi taip, lyg būčiau sumušęs mamą. Atrodė taip, lyg būčiau jai pasakęs pačius negražiausius žodžius. Buvo pirmas kartas, kai namo ėjome tylėdami.
       Namie mama išvirė kakavos ir pakvietė pasikalbėti. Mano mama yra pats nuostabiausias žmogus pasaulyje. Ji niekada nerėkia, nebara, kai ką nors blogo padarai. „ Smurtas gimdo smurtą“, – tokiais žodžiais mama pradėjo pokalbį. Ji paaiškino, kad kai skriaudžiu kitą, skriaudžiu ir savo artimą, kai tyčiojuosi iš kito, tyčiojuosi ir iš jos. Ji aiškino, kad visus nesutarimus, ginčus galima išspręsti taikiai. Tada supratau, jog tegul mane visi pastebi darant gerus darbus, taip ilgiau atsimins ir labiau  mylės.
        Tada man buvo aštuoneri - šiandien beveik aštuoniolika. Tapau pavyzdžiu kitiems. Šiandien aš esu Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus apskrities A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės trečios pakopos šaulys. Aš esu prieš patyčias. Visada savo mažiems draugams ir jauniems kolegoms sakau: „Netylėk, jei tave skriaudžia, pasakyk, jei iš tavęs tyčiojasi“. „Juk viską galima pakeisti tik tada, jei kalbėsime“, -  taip man sako mama. Nereikia rėkti, daužyti kumščiu į stalą ar mušti. Reikia suprasti ir pasakyti, kad blogai darai.
       Prisimenu, šeštoje klasėje grįžau namo išgėręs alkoholio. Na, su draugais buvom parke, buvo linksma, tad kad būtų dar  linksmiau, išgėrėm. Mama nupirko mineralinio vandens ir ledų. Rytojaus dieną ramiu balsu pasakė: „... o aš irgi buvau vaikas, ir man norėjosi viską išbandyti. Pabandei, ir gana. Tu dar mažas ir turi suprasti, kad blogai darai.“ Draugus tėvai nubaudė atimdami  telefoną, kompiuterį, kitas net per žandą gavo. Tad dabar visiems sakau, kad ir ką tu padarei, tavęs neturi skriausti. Daužau į krūtinę ir rėkiu:  „Netylėk, jei kas nors tave skriaudžia! Pasakyk, jei tyčiojasi. Negirdi tavęs mama, tėtė, sakyk močiutei, tetai, galų gale mokytojui. Svarbiausia – netylėk!”
      Ir pabaigai. Gyvenimas pilnas siurprizų. Praėjus keleriems metams, mes vėl esame klasiokai su mano vaikystės patyčių berniuku. Tiek jis, tiek aš prisimename, kas tarp mūsų buvo. Pasibaigus pamokai, išėjome visi iš klasės, o klasiokai pradėjo iš jo tyčiotis. Aš taip elgtis neleidau, supratau ką tuomet dariau ne taip, koks aš buvau. Tada aš mėgavausi patyčiomis, o dabar užaugau ir neleidžiu patyčioms plisti.
 
Rokas Urbonavičius, Putinų gimnazijos

III d kl. mok.          

 

Pasaulinė smurto prieš vaikus prevencijos diena: „Vaikai smurtui sako - NE“

Minint Pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos, dar kitaip – Geltonojo kaspino dieną, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad visos smurto formos yra netoleruotinas, o pasitaikančių smurto prieš vaikus atvejų ignoruoti negalima. Į diskusiją įtraukti moksleiviai šiai dienai sukūrė net pusantro šimto prasmingų, suaugusiuosius susimąstyti kviečiančių sentencijų.

Vaikas irgi žmogus

Šiais metais Pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos dieną vaiko teisių gynėjai Telšių apskrityje paminėjo kartu su Telšių Žemaitės gimnazijos moksleiviais. Vaikai pakviesti kurti sentencijas apie smurtą bei jo daromą žalą ir dalyvauti skambiausių sentencijų konkurse.

,,Smurto prieš vaikus prevencijos dieną reikėtų minėti kasdien, nes vaikai kiekvieną dieną turi teisę būti laimingi, apsaugoti nuo bet kokios rūšies smurto ir jo nepatirti. Vaikai turi teisę būti mylimi, todėl minėdami šią dieną nutarėme pačių vaikų paprašyti, savo kūryba sušildyti visų širdis. Paraginome išsakyti savo mintis apie tai, kaip jie suvokia šviesią vaikystę, laimingą šeimą ir kokiais dar žodžiais smurtui jie sako – „Ne“, pasakoja Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Gintarė Noliūtė.

,,Kai mokiniams pristačiau šį konkursą, visų pirma, pakviečiau juos padiskutuoti smurto prieš vaikus tema. Mokiniams atrodo, kad aktualu ne tik kalbėti apie smurto žalą, bet ir apie tai – kaip visuomenė, suaugusieji vertina vaikus. Jautriai nuskambėjo ne vieno mokinio pasakyta mintis, kad geriausia sentencija – „Vaikas irgi žmogus“. Vaikai neretai jaučia, jog į juos žiūrima kitaip, suaugusieji galvoja, jog vaikai – beteisiai ir silpni. Anot vaikų, smurtas – nesustabdomas, jei nekalbėsime apie pagarbą, meilę, rūpestį, atsakomybę ir lygiateisiškumą“,  vaikų mintimis dalinasi gimnazijos mokytoja Sonata Albrikienė. 

Pasak pedagogės, mokiniai teigė, kad reikėtų labiau akcentuoti ir dažniau vartoti teigiamą reikšmę turinčius žodžius: „Vaikai galvoja, kad tai padėtų mūsų visuomenėje labiau įsitvirtinti ne pykčio ar smurto, o pagarbos ir meilės kalbai“.

Kūrybiška užduotis mokinius paragino apgalvoti, kaip glaustai ir vaizdingai išreikšti mintis aktualia tema. Daugelis jų džiaugiasi pasitaikiusia proga pamąstyti ir mokytojoms garsiai išsakyti savo mintis apie vaiko teises, apie smurtą patiriančius bendraamžius, gerų santykių reikšmę, bendravimą šeimoje ir pasakomo žodžio galią.

Išrinktos penkios geriausios sentencijos

Iš pusantro šimto vaikų sukurtų sentencijų buvo išrinktos penkios geriausios.

Pirmąją vietą laimėjo lyg patarimas skambanti sentencija: ,, Nori kažką lupti? Lupk bulvę. Nori kažką mušti? Mušk kriaušę. Nori kažką apkabinti? Apkabink savo vaiką“.

Antroji vieta atiteko sentencijai: ,,Smurtas suplėšo ne tik šiandieną, bet ir rytojų“.

Trečioji – ,,Vaikai – tai maži stebuklai, kurie tik nepaliesti gyvenimo tamsybių galės išsipildyti“. 

Dar dvi Tarnybos prizus laimėjusios sentencijos: ,,Smurtaudamas prieš vaiką, sužeidi ne tik jo kūną, bet ir jo širdį“, bei ,,Mušti vaiką – tai tas pats, kas mušti save senatvėje“.

Daugiau vaikų kurtų sentencijų:

  1. Smurtas prieš vaikus žudo labiau nei narkotikai ar alkoholis.
  2. Smurtas prieš vaikus gimdo jų pačių norą smurtauti.
  3. Mušdamas vaiką, žaloji save.
  4. Skausmas ateina su smurtu.
  5. Pažiūrėk į vaikus ir pažinsi tėvus.
  6. Smurtaudamas prieš vaiką, senatvėje pagalbos nelauk.
  7. Jei tėvai ant tavęs visada šaukia, senatvėje neturės balso.
  8. Linkėdamas kažką blogo, pats tą blogį prisišauksi.
  9. Rodoma nepagarba kitam žmogui parodo nepagarbą pačiam sau.
  10.  Norint pakeisti pasaulį, reikia pradėti nuo savęs.
  11.  Tavo elgesys atspindi tavo protą.
  12.  Kaupdamas skausmą, tik dar labiau jį didini.
  13.  Didžiausia silpnybė – šaipytis iš kito, didžiausia stiprybė – užstoti kenčiantį.
  14.  Smurtas ateina su skausmu, o meilė su džiaugsmu.
  15.  Smurtautojas niekada nebus pavyzdžiu vaikų akivaizdoje.
  16.  Žmonės, kurie vaikystėje buvo tėvų mušami, yra labiau linkę mušti savo pačių vaikus.
  17.  Smurto nenuslėpsi.
  18.  Muši vaikystėje, tai meilės negausi senatvėje.
  19.  Muši vaiką ir garbę prarasi.
  20. Vaikas be meilės ir šilumos kaip augalas be saulės spindulių ir vandens - niekada nepražys.
  21. Vaikai ne robotai, jie turi teisę klysti.
  22. Ar tikrai nori kelti ranką prieš savo ateities globėjus?
  23.  Jei kelti ranką prieš vaiką tau atrodo normalu, tai koks tas gyvenimas plokščioje žemėje?
  24. Ar įsivaizduojate, kaip nusivylusieji savo praeitimi kurs ateitį?
  25. Neverskite kentėti to žmogučio, kuris yra priklausomas nuo jūsų šilto prisilietimo.

Prieš vaikus smurtauja patys artimiausi

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad daugiausiai vaikų patiria fizinį smurtą, kiek mažiau susiduria su nepriežiūra, trečioje vietoje pagal statistinius rodiklius – psichologinis smurtas. Ir nors statistika atspindi tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas daug didesnis. Ne tik pranešama ne apie visus smurto atvejus, bet neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto.

2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų, smurtautojas buvo artimas asmuo (tėvai, seneliai ir pan.) – 1789 atvejai iš 2593. 2019 metais šis rodiklis nepakito, taip pat 69 % smurtautojų buvo artimi asmenys, 2348 iš 3843 atvejų. Per pirmus devynis 2020 metų mėnesius iš visų prieš vaikus smurtavusių asmenų, 63 %  yra su jais giminystės ryšiais susiję žmonės – 1330 iš 2108 atvejų.

Vaiko teisių gynėjai kviečia visus susitelkti ir esant pakartotinio karantino situacijai įvertinti savo veiksmus, nesmurtauti prieš vaikus ir pamąstyti, kokią nepataisomą žalą smurtas daro kiekvienai besiformuojančiai asmenybei. Jei įtariate ar žinote apie prieš vaikus smurtaujančius asmenis, nedvejokite, būkite pilietiški, atsakingi ir apie tai praneškite.

 

Ankstesnis 1 2 3 ... 125 Sekantis
X