Naujienos

Traukiantis socialiniam gyvenimui, patariama emociškai neužsisklęsti

Vėl išaugęs koronaviruso atvejų skaičius ir aštrėjanti epidemiologinė situacija, pamažu keičia įprastą gyvenimo ritmą. Norint išvengti vaiko emocinių sunkumų dėl bendravimo, veiklų stokos, specialistai ragina jau dabar ruoštis galimiems pokyčiams.

Apie permainas skatina kalbėtis iš anksto

„Rekomenduojame savo vaikams paaiškinti, dėl kokių priežasčių gali nutrūkti įprastas gyvenimo ritmas. Taip maksimaliai sumažinsime nežinios iššaukiamą stresą“, - kalba Irma Matulevičienė, socialinė darbuotoja, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė.

I. Matulevičienė pataria galimiems pokyčiams pasiruošti, pasikalbėti su vaikais apie tai,  ką jie norėtų keisti savo dienotvarkėje, jei vėl tektų mokytis iš namų, rečiau susitikti bendraamžius: „Vieną karantino etapą išgyvenome, tad kartu galime prisiminti, kas tuomet buvo sunkiausia“.

O jeigu reikės mokytis nuotoliniu būdu, vėl vengti kontaktų, specialistė rekomenduoja tėveliams drauge su vaiku, pagal jo amžių ir brandą, suplanuoti dienos veiklas, ir savieigai visko nepalikti.

I. Matulevičienė atkreipia dėmesį, kad itin svarbu skirti tam tikrą sutartą laiką šeimos bendravimui, užsiimti mėgstamomis veiklomis drauge – toks dienos planas suteiks vaikui saugumo jausmą, stiprės šeimos emocinis ryšys.

Krizines situacijas vaikai išgyvena jautriau nei suaugusieji

Vaiko teisių specialistai primena, kad mažas žmogutis, kur kas jautriau nei suaugęs, reaguoja į aplinką, pokyčius, sunkiau išgyvena ir įveikia užklupusias krizes.

„Stiprinant vaiko emocinę sveikatą ir atsparumą iššūkiams, šalia esančiam žmogui labai svarbu būti atidžiam mažųjų jausmams, išmokyti jų neslėpti.  Jei vaikas uždaresnis, jam sunku žodžiu išsakyti, kaip tuo metu jaučiasi, bandykite jį prakalbinti žaidimo forma: pasiūlykite parašyti laišką jums, mažesniuosius paprašykite nupiešti savo jausmus jaustukais???? ☹“, - praktiniais patarimais dalijasi socialinės srities specialistė ir mano, kad tokie paprasti žaidimai tėveliams padės aiškiau suvokti savo mažųjų emocinę būseną.

Vaiko teisių gynėjai sako, kad susidūrus su bendravimo, elgesio iššūkiais derėtų prisiminti, jog lengvų atsakymų ir problemų sprendimo būdų nėra, todėl itin svarbu patiems nepasiduoti panikai. Kai vaikai mato, kad tėvai ramūs, jiems lengviau tvarkytis su sunkumais.

Brandžiai įveikti sunkumus gali mokytis ir tėvai

Vaiko teisių specialistai atkreipia dėmesį, kad ir tėveliai turėtų nuolat tobulinti tėvystės įgūdžius, ugdyti efektyvaus bendravimo su vaikais žinias, ieškoti alternatyvių auklėjimo ir drausminimo būdų: „visose savivaldybėse organizuojami nemokami Pozityvios tėvystės, STEP grupių mokymai, pasirenkami individualiai pagal aktualų vaiko amžiaus tarpsnį.

Ypač dėmesį turėtų atkeipti šeimos, kurios jau dabar patiria sunkumų bendraujant su vaikais, sprendžiant sudėtingesnes situacijas, antraip problemos gali gilėti.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai dirba visą parą, į galimą vaiko teisų pažeidimą bet kokiomis sąlygomis reaguojama nedelsiant.

Žaneta Abromaitienė: „Matydama vaikų šypsenas, šypsausi pati“

Vasarą Alytaus apskrities vaiko teisių gynėjai organizuoja tęsia susitikimus su Alytaus vaikų dienos centrų lankytojais. Atostogų metu sumažėja vaikų užimtumas, todėl  tėvų ramybei ir vaikų saugumui labai pasitarnauja vaikų dienos centrai ir profesionalus jų personalas. Būtent jie siūlo įvairias saugias veiklas bei ekskursijas vaikų laisvalaikiui.

„Kiekviena vaiko diena turi būti saugi, nepaisant žiema tai ar vasara, tačiau tenka pripažinti, jog vasarą vaikų tyko daugiau pavojų. Todėl vasaros atostogų metu šnekučiuojamės su dienos centrų lankytojais apie saugų elgesį“, - kalbėjo Žaneta Abromaitienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja.

Alytuje vaikų dienos centrus lanko apie 160 – 170 vaikų.  Per  mokslo metus centrų lankytojams sukuriamos sąlygos ne tik paruošti namų darbus, užsiimti įvairia kūrybine veikla, ugdyti socialinius įgūdžius, žaisti, bet ir pabendrauti apie savo teises su vaiko teisių gynėjais.

Karštą rugpjūčio antradienį išsiruošusių į ekskursiją Alytaus bendruomenės vaikų dienos centro lankytojų laukė malonus siurprizas. Prieš pat ekskursijos pradžią vaiko teisių gynėjai jiems įteikė spalvotų balionų bei įtraukė į malonią diskusiją apie smagią ir saugią vasarą. Vaikai besimėgaudami dalijosi vasaros įspūdžiais ir dar kartą pažadėjo būti atidūs ir tinkamai elgtis bei to paties išmokyti savo mažuosius brolius ir seses.

„Matydama šių vaikų šypsenas, negaliu pati nesišypsoti. Žinau, kad mažieji mus išgirdo ir žino, kokia mums svarbi jų nuomonė. Juk mes visuomet esame pasiruošę jiems padėti“, - po susitikimo su vaikais kalbėjo Ž. Abromaitienė.

 

Jaunieji stovyklautojai susipažino su vaiko teisių gynėjo profesija

Mažeikių rajone Renave vaikai ilsisi dešimties dienų vasaros stovykloje. Čia jaunieji stovyklautojai ne tik poilsiauja, bet ir gilina žinias bei ruošiasi mokslo metams: vaidina, skato, diskutuoja, sportuoja, mokosi naujų žaidimų, žiūri edukacinius filmus, mėgaujasi gamtos malonumais ir susipažįsta su įvairių profesijų atstovais. Viena svečių diena buvo skirta pažinti vaiko teisių gynėjo profesiją.

Stovyklą „Draugai“ aplankė Telšių VTAS patarėja Mažeikių rajone Inga Raupienė, vyr. specialistė Raimonda Želvytė bei Plungės rajono vyr. specialistės Vaiva Samušytė ir Aušra Vyšniauskienė. VTAS darbuotojos stovyklautojams parengė viktoriną apie vaikų teises ir pareigas, žaidė žaidimus, bendravo, pasakojo apie VTAS darbą.

Pirmiausia stovyklautojų buvo prašoma išvardinti pagrindines vaiko teises. Jas žinojo visi vaikai – nuo pradinuko iki vyresniųjų stovyklautojų. Vaikai atsimena, kad turi teisę mokytis, bendrauti su mama ir tėčių bei kitais artimaisiais, kad gali išsakyti savo požiūrį visais jiems rūpimais klausimais, kad turi teisę gyventi be smurto ir pažeminimo. Kita užduotis, kurią paruošė VTAS darbuotojos – pasakyti, kokios pareigos kyla iš minėtų vaiko teisių.

„Jūs žinote teisę, kad vaikas gali išsakyti savo nuomonę. O kokia pareiga kyla išsakant savo nuomonę?“,  klausė Telšių VTAS vyr. specialistė Plungėje A. Vyšniauskienė. Sumanūs vaikai puikiai išvardijo ir pareigas: ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir girdėti, ką kalba kiti; ne tik bendrauti su šeimos nariais, bet ir jiems padėti, juos gerbti; ne tik mėgautis teise į mokslą, sportą, žaidimus, bet ir pareigą gerai mokytis, klausyti trenerių ir vadovų, susitvarkyti aplinką, saugoti gamtą.

Už sumanumą apdovanoti visi 45 viktorinoje dalyvavę stovyklautojai, išdalintos VTAS dovanos – vaiko konstitucijos, saldainiai, riešinės ir balionai.

Vaiko teisių gynėjos stovykloje taip pat pasakojo apie savo darbą, akcentavo, kad labai svarbu užtikrinti vaikų saugumą, gerbti jų emocijas ir nuomonę, įsiklausyti ir į visų suaugusiųjų mintis. Jaunieji stovyklautojai viešnias iš VTAS pakvietė pasisvečiuoti žaidimų erdvėje.

„Mums malonu, kad vaikai taip įdėmiai klausėsi, daug klausinėjo bei daug žino apie vaikų teises ir pareigas. Svarbiausia, kad vaikai čia saugūs ir turiningai leidžia laiką“, – sako patarėja Mažeikių rajone I. Raupienė.

Svarbiausia – vaikų saugumas

Stovykloje su 45 vaikais dirba 5 vadovai. Vaikai ilsisi saugioje teritorijoje – miega, žaidžia, prausiasi ir valgo mokyklos pastate, iškylauja tik griežtai prižiūrimi. Stovyklautojai supažindinti su saugumo taisyklėmis: be suaugusiųjų negalima eiti iš teritorijos, būtina rūpintis savimi ir draugais, pasijutus blogiau ar iškilus problemoms – kreiptis į arčiausiai esantį vadovą, saulėje dėvėti kepuraites, pagarbiai ir atsargiai elgtis žaidžiant, iškylaujant, sportuojant.

Stovykloje „Draugai“ ilsisi ir tie vaikai, kuriems kelialapį nupirko tėvai, ir tie, kurių poilsį apmoka savivaldybės. Telšių apskrityje visą vasarą dirba keliolika įvairaus pobūdžio stovyklų (dienos centruose, mokyklose, privačiose erdvėse).

16-ąjį kartą susitiko įvaikinusios šeimos, 370 vaikų jiems atvirų širdžių dar laukia

Prieš 16 metų pradėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tradicija tęsiasi ir neeilinėmis sąlygomis. Įvaikinusios šeimos su savo mažaisiais, kaip ir kasmet, baigiantis vasarai, susitiko pasidalyti patirtimi, įgyti naujų žinių ir tiesiog kartu pabūti.

Šįkart susitikimui pasirinktos atviros Nemuno salos erdvės Kaune, šventė organizuota socialiai atsakingai, laikantis visų saugumo priemonių. Bet ir išlaikant saugų atstumą, galima buvo justi tą pačią bendrystę tai vienas svarbiausių susitikimo tikslų. Užsimezgusi draugystė šeimas lydi ne vienerius metus, padeda drauge įveikti užklupusias krizes. Savo pavyzdžiu šeimos rodo, kokią pilnatvę joms suteikė vaikelio atėjimas ir įkvepia apsispęsti kitus.

Atvyksta 15-tą kartą, įdukrai eina šešiolikti

Vilniečių šeima į susitikimą atvyksta kasmet, pirmą kartą – su kūdikiu ant rankų, dabar šalia stovi puiki savimi pasitikinti mergina. Sutuoktiniai vienbalsiai tvirtina, jog šis bendraminčių sambūris turi pirmenybę prieš kitus darbus ar pramogas visiems trims.

Kuo reikšmingi susitikimai, dalinosi keturi vaikučius auginanti šeima: “Skaitome daug specialios literatūros, dalyvaujame įvairiuose mokymuose, stengiamės nuolat tobulėti. Tačiau susitikę su kitomis šeimomis betarpiškai, pasikeičiame labai asmeniška praktine patirtimi”.

Daugiausiai dalyvių susirinko iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Buvo dalyvaujančių septinti ar aštunti metai iš eilės. Kai kurios šeimos nepraleido po daugiau nei 10 susitikimų.

Iki vakaro užsitęsusiame susitikime tėveliams pasiūlyta psichologės Ingos Norkutės-Mueck paskaita „Turiu dvi mamas ir du tėčius“, jauniesiems svečiams – atraktyvios pramogos pagal amžių. Dieną vainikavo bendras šokis.

Saugus santykis padeda užmiršti netektis

„Be tėvų globos likę vaikai labai laukia šeimos, kalba Agnė Marčiukaitienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja. Kiekvienas vaikas nori būti priglaustas, apkabintas, jaustis svarbus, reikalingas ir mylimas“.

Pasak A. Marčiukaitienės, be tėvų globos likę vaikai neretai yra patyrę itin skaudžių netekčių arba žalojančių patirčių, jas įveikti gali padėti tik saugus santykis su suaugusiu žmogumi, šeima.

Specialistai pabrėžia, kad vaiko prigimtinė teisė augti šeimoje. O augimas darnioje harmoningoje šeimoje, kur atliepiami visi jo poreikiai, ankstesnėje aplinkoje nepatirtų santykių mokymasis – atveria visaverčio gyvenimo galimybes.

Įvaikinimo procese svarbi ir vaiko nuomonė

A.Marčiukaitienė akcentuoja, kad įvaikinimo procesas kiekvienu atveju vykdomas labai atsakingai. Paprastai galimam įvaikinti vaikui šeima renkama ne iš vienos. Tinkamiausią, galinčią geriausiai atliepti konkretaus vaiko poreikius parenka komisija, kartais tokios iėškoma ir tarp daugiau nei dešimties šeimų.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad lygiai taip pat atsakingai vertinami ir šeimos lūkesčiai bei jos pasirengimas prisiimti atsakomybę už vaiką, įveikti galimus sunkumus, psichologinį pasirengimą ir, žinoma, motyvaciją.

„Paties vaiko nuomonė – vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese. Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, įvaikinimo procedūra nebus pradedama vaikui nesutikus“, – pabrėžia A. Marčiukaitienė. Ji pastebi, kad vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę, įvertinamas.

Iš viso 2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį įvaikino užsieniečių šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 370 vaikų, didžioji dalis – vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų).

Daugiau informacijos apie įvaikinimą Lietuvoje galima rasti čia: http://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/ivaikinimas/.

Knygos „Berniukas smėlyje“ autorė: globodamas vaiką globoji ateitį

„Berniukas smėlyje“, knyga įkvėpta globėjos patyrimo, susidūrus su ypatingu vaiku.  Ukmergės rajone gyvenanti knygos autorė Vilma Šidlauskienė išsiskiria savo požiūriu į vaikus. Ji teigia, jog globodamas vaiką, globoji ateitį. Šidlauskų šeimoje šiuo metu gyvena septyni vaikai – keturi biologiniai ir trys globojami. Pokalbis su globėja Vilma Šidlauskiene apie įkvėpimą rašyti ir vaikus.

Vieną vėlų vakarą Vilmą aplankęs noras rašyt pavirto į romaną „Berniukas smėlyje“. „Pagalvojau, kad tai galėtų būti vienos dienos knyga, kurią galima būtų suskaityti per vieną dieną, aišku nepagailėjus laiko“ – apie knygą kalbėjo autorė.

Taip nutiko, kad jau ne pirmą kartą globėjos Vilmos namuose apsigyvena vaikas, turintis ypatingų poreikių. Šie vaikai neretai visuomenės įvardijami, kaip negeri vaikai, visai nebandant įsigilinti, tokie jie iš tiesų, nesuprantant, kad būti neva gerais jie – nepajėgūs.

Vilma ir jos globotinis tapo pagrindinių knygos personažų prototipais, beveik visi knygoje panaudoti dienoraščio fragmentai yra autentiškos globėjos Vilmos dienoraščio ištraukos.

Dešimtmetis Vilmos globotinis labai myli smėlį. Pirmą kartą globėjams nuvykus su berniuku į paplūdimį, jie išvydo sumaištį keliantį vaizdą. „Jis pradėjo voliotis smėlyje, trynė juo visą kūną, galima sakyti gėrė smilteles“, - pasakojo Vilma.  Atsigulęs į smėlį berniukas nurimsta, mėgaujasi buvimu jame. Iš to ir kilo knygos pavadinimas „Berniukas smėlyje“.

Knygos personažo Surajo tėtis yra pakistanietis, lygiai taip pat, kaip ir Vilmos globojamo berniuko, todėl romano siužetas nuveda herojus iki pat Pakistano.

„Kartais svajodavau susivynioti tą vaiką ir išsivežti į Pakistaną, į tą smėlį, kur nebus tų primestų vakarietiškų taisyklių ir jis bus laimingas“, - išgyvenimais dalijosi Vilma.

Moteris įsitikinusi, jog parašius knygą, kažkas tarsi apsivertė jos viduje. Jai palengvėjo. „Nebenoriu jo pakeisti. Iki to tarsi norėjau jį pritaikyti prie visuomenės, kad jį mylėtų. Supratau, kad turiu vesti šį berniuką keliu ir mokyti gyventi pagal šio pasaulio taisykles“, - sako globėja.

Atsakingai suprasdama savo kaip vaikų globėjos misiją, Vilma mintimis apie globą atvirai dalijasi ir knygoje: „Mes vaikus pamilstame tada, kai suprantame, kad be mūsų jie nieko neturi. Dažniausiai tapę globėjais žmonės tarsi nebetenka teisės klysti ir gyventi savo gyvenimo. Jų naujieji vaikai dažnai turi įvairiausių sutrikimų, yra patyrę sunkių psichologinių ir fizinių  traumų, ir globėjai turi sukurti juos iš naujo – išgydyti, sutaisyti, atnaujinti vidines jų programas ir paruošti gyvenimui. Tai tampa gyvenimo tikslu. Reikia labai didelės jėgos bei išminties, kad toje įtampoje nepamirštų savęs“, - citata iš romano „Berniukas smėlyje“.
Knyga „Berniukas smėlyje" PDF

 

Atidumas vaiko elgsenai ir dialogas padeda įveikti daugumą rūpesčių

Žmogaus charakteris sudarytas iš gausybės dinamiškų savybių, už kurių ugdymą esame atsakingi patys. O tinkamai reikšti savo emocijas, galime sąmoningai mokytis. Su šia žinia Marijampolės apskrities vaiko teisių specialistai toliau lankosi vaikų vasaros stovyklose ir per žaidimus padeda suprasti sudėtingus, bet harmoningos asmenybės formavimuisi svarbius dalykus.

„Raginame nebijoti nestandartinių sprendimų ir ieškoti kelių į nuoširdų dialogą su savo šeimoje ar bendruomenėje augančiu vaiku, ypač išgyvenimų patyrusiu be tėvų globos likusiu žmogučiu. Su kiekvienu vaiku galima rasti ryšį, atverti kelią į jo širdį, tik gal skirtingai pastangų prireikia“, – įsitikinusi Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Burbaitė.

Vaiko gynėjai naudojasi proga pabendrauti su vasaros stovyklose susibūrusia jaunuomene, supažindina ją su bazinėmis emocijomis, paprastai paaiškina emocijų skirtumus. Stengiasi perduoti vieną labai svarbią žinią visos be išimties emocijos reikalingos ir geros, net pyktis. Tačiau svarbu mokėti jas valdyti – išreikšti tinkamai.

„Štai supykęs gali į draugą sviesti batą, o gali tiesiog pasakyti, kad suerzino arba nuliūdino tam tikras jo poelgis. Pagal vaikų amžių, brandą, paprastais žodžiais paaiškiname, kad dialogas tarp vaikų ar nepilnamečio santykyje su suaugusiaisiais visada įmanomas, praktiškai išmėginame situacijas“, – pasakoja specialistės Rima Kropivnickienė ir Goda Černiauskaitė, šįkart susitikusios su Kazlų Rūdos jaunaisiais stovyklautojais. Specialistes nudžiugino, kad šie vaikai puikiai pažino pagrindines emocijas, žinojo, kaip jas reikšti neįskaudinant kitų. Tačiau mažieji atvirai pripažino, kad gyvenime ne visada tuo pasinaudoja. Tad kiekviena savalaikė pamoka ir galimybė pagalvoti, kaip teisingai reaguoti į vieną ar kitą situaciją, labai vertinga.

Akcija Pažink emocijas ir būk laimingas tęsiasi. Kiekvienas susitikimas skirtingas, užduodami klausimai ir iškeliamos vaikams jautrios problemos. Vaiko gynėjai ragina mus būti atidžius šalia esančio vaiko emocijoms, psichologinei būsenai, neužmiršti, kad ir netinkamas elgesys kartais yra tiesiog pagalbos šauksmas.

Smurtas artimoje aplinkoje – vis dar kasdienybė

Smurtautojai neretai vis dar pateisinami, aukos kaltina save, o artimoje aplinkoje fiksuojamų smurto atvejų nemažėja. Sprendimų šių problemų mažinimui ieškota Šiaulių ir Telšių apskričių vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS), policijos pareigūnų, Šiaulių apygardos prokuratūros bei specializuotų pagalbos centrų (SPC) pasitarime.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininkas Raimondas Vaitkevičius sako, kad Telšių AVPK daugiau nei trečdalį visų pranešimų sudaro informacija apie smurtą artimoje aplinkoje. Pasak R. Vaitkevičiaus, Telšių apskrityje tokių pranešimų proporcingai daugiau, nei artimiausioje Klaipėdos apskrityje ir atskirais laikotarpiais situacija beveik nesikeičia. Šių metų pirmąjį pusmetį smurtas artimoje aplinkoje sudarė 31,3 procento visų pranešimų. 

Telšių AVPK Reagavimo skyriaus viršininkė Aurelija Kontrimienė primena, kad jau 8 metus Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Pasak policijos pareigūnų, jis labai palengvino nukentėjusių nuo smurto gynimą, tačiau teisinė sistema vis dar tobulintina. Šiuo metu aptarinėjamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas, kuriuo ruošiamasi įtvirtinti naują priemonę – Apsaugos nuo smurto orderį. Jį pačioje įvykio vietoje galėtų skirti policijos pareigūnas arba prokuroras, smurtautojas būtų iškeldinamas ne ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui. Ši priemonė galėtų būti naudojama nepriklausomai nuo to, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas, o nustotų galioti, jeigu būtų skiriama kardomoji priemonė, suėmimas arba įpareigojimas gyventi skyriumi.

Smurto aukos nesiima ieškoti pagalbos

Pagal statistinius duomenis, Telšių apskrityje gaunamų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje vis daugėja. 2018 metais gauti 1929 pranešimai, 2019 metais – 2236 pranešimai, o šiemet vien per pirmą metų pusmetį jau gauta 1474 pranešimų.

,,Maždaug 95 procentai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų – moterys. Žinoma, kenčia ir vaikai, jie mato pasitaikančius smurto protrūkius. Anksčiau policija turėjo mažiau įrankių, kaip kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Dabar pagalba moterims ir šeimoms daug efektyvesnė, smurtautojas gali būti atribotas nuo asmenų, prieš kuriuos smurtauja, smurto aukos gauna daugiau pagalbos – siūlomos ir psichologų paslaugos, o prireikus – net nakvynė prieglaudoje. Bėda ta, kad smurtą patyrusių moterų skaičius beveik nesikeičia, taip pat nesikeičia ir jau identifikuotų smurtautojų elgesys, 80 procentų pasikartojančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje – tos pačios smurtautojų pavardės“, – sako Telšių apskrities pareigūnai. 

Tauragės SPC vadovė Nijolė Meilutienė akcentavo, kad smurtą patiriančioms šeimoms reikia kompleksinės pagalbos. ,,Nesvarbu, kad vyksta prevencinės akcijos prieš smurtą, kad dirba psichologai, pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai, dvasininkai, kad viešose erdvėse deklaruojamas nepakantumas smurtui, apie 50 procentų visuomenės pateisina smurtą, kaltina aukas, dėl ko jos patiria gėdos jausmą, vengia skųstis arba ,,atleidžia“ smurtautojui dešimtmečiais“, – sako N. Meilutienė.  

Nuo smurtautojų nukenčiančios moterys dėl visuomenėje gajų nuostatų jaučiasi kaltos, taikstosi su smurtu, nors turėtų suprasti, kad jos nekaltos dėl to, kad prieš jas naudojamas smurtas. Smurtautojas taip elgiasi, nes tai išmoktas elgesys, kurio etapai kartojasi, arba tai jau liga ir smurtautojui reikia psichologo bei psichiatro pagalbos. Iki fizinio smurto dažniausiai būna įvykę ir kitų smurto apraiškų – psichologinio, ekonominio, seksualinio.

,,Moteris turi išmokti atpažinti smurto užuomazgas, o ne taikstytis su tuo. Didžiulis dėmesys turi būti skiriamas psichologinio smurto apraiškoms, nes jį sunkiausia įrodyti, kai tuo tarpu ši smurto forma yra gal net pavojingesnė už fizinį smurtą, nes palaipsniui sužlugdoma asmenybė“, – sako Tauragės SPC vadovė.  

Pagal su šeimomis dirbančių tarnybų praktiką, smurtaujama ne tik skurdžiai gyvenančiose  šeimose – smurtą patiria ir labai pasiturinčios moterys ir tokiose šeimose augantys vaikai. Smurtautojas gali būti ir labai išsilavinęs, pasiturintis, gerą įvaizdį turintis asmuo.

Artimoje aplinkoje dažniausiai smurtauja sugyventiniai, tačiau taip pat nemaža dalis smurto vyksta ir tarp sutuoktinių. Štai 2019 metais sugyventiniai smurtavo 296 kartus, tuo tarpu sutuoktiniai 189, 50 tėvų smurtavo prieš vaikus, 60 vaikų prieš tėvus, 78 kitais giminystės ryšiais susiję asmenys. Šiemet per pirmąjį pusmetį smurtavo 163 sugyventiniai ir 92 sutuoktiniai.

Nėra nepavojingo smurto

,,Visuomenė turėtų būti mažiau pakanti bet kokioms smurto apraiškoms. Ko galima sulaukti, kai smurtas artimoje aplinkoje kartojasi šeštą ir aštuntą kartą? Sunkių fizinių sužalojimų ar net tragedijų?“, –  akcentuoja AVPK viršininkas R. Vaitkevičius.

Vis dar nemažai problemų kyla, kai sprendžiama, kur iškeldinti smurtautoją, jeigu jam taikomi apribojimai nesiartinti prie aukos. Miestuose yra nakvynės namai, prieglaudos, o gyvenvietėse ir mažuose miesteliuose smurtautojas pats turi susirasti, kur gyventi apribojimo laikotarpiu, nes jokių, tam tinkamų patalpų nėra.

,,Išvesti smurtautoją iš aukos namų ir palikti jį gatvėje, kai neretai tokie asmenys būna neblaivūs? Tokiu atveju iki naujų nelaimių – vienas žingsnis“, – teigia R. Vaitkevičius.

,,Viena išeičių – dar daugiau dėmesio, veiksmų, mokymų, skirtų smurto prevencijai. Su visomis ligomis reikia kovoti užkertant kelią priežastims, o ne gydyti žaizdas. Taip, tai ilgas kelias, tačiau prevencija – efektyvus kovos su smurtu būdas“,  sako Tauragės SPC vadovė N. Melutienė.

,,Nėra mažareikšmio smurto, visi turime dirbti, kad smurto aukoms būtų padėta išsivaduoti tiek iš smurtinės aplinkos, tiek nuo aukos sindromo – kai moterys sako mylinčios smurtautoją ir dėl to jo nepalieka ir nesikreipia pagalbos. Reikia moteris įgalinti gyventi be smurto savo ir vaikų labui“, – akcentuoja Tauragės SPC vadovė N. Meilutienė.

 

Blaivesni tėvai – saugesni vaikai

Plungės rajone jau trečius metus veikia priklausomybių mažinimo programa ir atsiranda vis daugiau asmenų, norinčių gydytis nuo priklausomybių. Tokia programa naudinga ir sunkumų turinčiose šeimose augantiems vaikams. Mažesnis suaugusiųjų alkoholio suvartojimas  gali lemti ir rečiau pasitaikantį smurtą prieš vaikus.

Ši programa skirta Plungės rajono savivaldybės gyventojams, nesaikingai vartojantiems arba priklausomiems nuo alkoholio, taip pat turintiems priklausomybę nuo kitų psichotropinių medžiagų. Programa taikoma ir tokių asmenų šeimos nariams bei toms gyventojų grupėms, kurioms reikalingos prevencinės priklausomybės ligų priemonės. Asmuo į programą gali būti nukreiptas socialinių darbuotojų, medikų arba net anonimiškai, ateiti pats – tai labai palengvina dalyvavimą programoje, nes atėjusio asmens neprašoma jokių siuntimų ar dokumentų.

Tokios programos naudą jau pastebėjo Plungės rajono meras Audrius Klišonis. „Ši programa labai gelbsti saugant darną šeimose ir vaikų teises augti laimingoje aplinkoje su blaiviais bei atsakingais tėvais“, – sako meras. 2018 metais prie programos prisijungė 83 žmonės – beveik po lygiai vyrų ir moterų, 2019 metais dalyvavo 115 asmenų ir vyrų buvo apie tris kartus daugiau, nei moterų, o per pirmąjį 2020 metų pusmetį pagalbos programoje jau dalyvavo 52 asmenys, iš jų tik 6 moterys. Programos dalyviams padedantys specialistai džiaugiasi sėkmingais atvejais – 16 klientų blaivybę išlaiko jau dvejus metus, o į darbo rinką, padedant programos koordinatoriams, grįžo 24 klientai.

Priklausomybių turintys asmenys, pasirinkę blaivybės ir gijimo kelią neretai labiau susimąsto ir apie jų šeimose augančius vaikus. Visgi jei artimoje aplinkoje reguliariai ir nesaikingai vartojamas alkoholis, suaugusieji dažniau neprognozuoja savo reakcijos bei elgesio, ir dėl to vaikai galimai patiria smurtą. Padėti tokioms šeimoms siekia ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai.

VTAS ir savivaldybės specialistai nuolat bendradarbiauja tarpusavyje ir su kitais socialiniais partneriais, kad pagalba būtų užtikrinta ne tik priklausomybių turinčiam asmeniui ar tik smurtą patiriančiam vaikui, bet visai šeimai kartu. Siekiama, kad vaikas galėtų augti su savo tėvais ar globėjais pagal įstatymą, kad jiems pavyktų gyventi darnoje ir nepažeidžiant vaiko teisių. ,,Vaiko globos nustatymo prioritetai – pirmiausia, žinoma, šeima, tuomet – šeimyna, globos centras ir tik tuomet – vaikų globos institucija. Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės globoti šeimoje, globos centre arba šeimynoje“, – sako  Telšių apskrities VTAS vedėja Rita Latakienė.

Plungės rajone, pagal pirmojo šių metų pusmečio duomenis, šeimose globojama 50 vaikų, iš jų 45 skirta nuolatinė globa, 5 laikinoji globa. Socialinės globos institucijose yra 11 vaikų, iš jų 7 – nuolatinė globa, 4 laikinoji. ,,Dirbant su šeimomis visada svarbu saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus, išgirsti vaiko nuomonę, bendradarbiauti su šeima ir vaiku. Tarnyba vaiko tiesių apsaugą užtikrina visą parą, į policijos pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojame per valandą, vėliau darbą su šeima mėnesiui perima mobilioji komanda“, – sako R. Latakienė.

Pagal 2020 metų pirmo pusmečio duomenis, vaikų, dėl kurių galimai pažeistų teisių buvo gauti pranešimai Rietavo savivaldybėje buvo 84, Plungės rajono savivaldybėje – 325, Mažeikių rajono savivaldybėje – 498, Telšių rajono savivaldybėje – 509. Palyginimui – per praėjusių metų tą patį laikotarpį: Rietavo savivaldybėje – 72, Plungės – 305, Mažeikių – 424, o Telšių – 442. Šiemet skaičiai didesni, tačiau dalis gaunamų pranešimų nepasitvirtina, todėl specialistai ryškaus vaiko teisių pažeidimų augimo kol kas neįžvelgia.

„Visų mūsų bendro darbo tikslas, kai kalbame apie šeimą – saugus ir laimingas vaikas, darni šeima bei rūpestis vieni kitais. Todėl tarpinstituciniai susitikimai, pagalbos šeimai būdų ieškojimas, dėmesys šeimų problemoms labai reikalingas. Mums svarbiausia užtikrinti savalaikę pagalbą krizę išgyvenančiai šeimai, kad kuo mažiau nukentėtų vaikai ir visa šeima“, – sako Telšių apskrities VTAS patarėja Plungės rajone Irmantė Kurmienė.

 

Ankstesnis 1 2 3 ... 118 Sekantis
X