Naujienos

Atsakingos tėvystės išmokstama ir už įkalinimo įstaigos sienų

Įkalinimo įstaigos veikia Pravieniškėse, Alytuje, Marijampolėje, Kaune, Kybartuose ir kituose miestuose. Vien Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau nei tūkstantis vyrų. Dauguma iš jų už kalėjimo sienų paliko šeimą, vaikus.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai pradėjo susitikimus su tiksline Pravieniškių kolonijoje bausmę atliekančiųjų grupe – gilinamasi į tėvo ir vaiko ryšio užtikrinimo problematiką. Moksliškai pagrįsta, kad nuteistojo teigiami ir nuoseklūs santykiai su savo vaikais, šeima, yra reikšmingas nusikalstamumą mažinantis veiksnys. Tačiau, pasak vaiko teisių specialistų, pirmojoje vietoje yra vaiko interesų užtikrinimas, tėvų nukreipimas pozityvaus ryšio ir atsakingos tėvystės keliu. Nuteistųjų vaikams reikalingas išskirtinis dėmesys, tėvo įkalinimas juos padaro pažeidžiamus.

Susitikti su kalinčiu tėčiu tik vaikui sutikus

“Laisvės atėmimo vietoje esančių vyrų istorijos skirtingos. Jų santykio su vaiku galimybes lemia daugybė specifinių veiksnių: už kokį nusikaltimą nuteistas, ar bendravimui pritaria artimieji, koks ryšys su vaiku buvo iki laisvės ribojimo ir pan. Tačiau bendrąja prasme, jei aplinkybės leidžia, skatintume išlaikyti tėvo ir vaiko ryšį kalint”,   pabrėžia Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėja Regina Klevinskienė.

COVID – 19 situacijoje yra galimi bekontakčiai pasimatymai iki trijų valandų trukmės. “Atkreipiau vyrų dėmesį, kad vaikas negali būti pretekstu gauti susitikimą. Vaikas turi teisę, bet ne prievolę matytis su bausmę atliekančiu tėvu. Sprendimą bendrauti priima pats vaikas, dėl amžiaus ir brandos gebantis tai padaryti, Šis apsisprendimas vienareikšmiškai yra lemiamas”, – akcentuoja specialistė, pabrėždama tėvų pareigą padaryti viską, kad išlaikytų ryšį su vaiku,  arba atkurtų jau prarastą.

Nuteistiesiems ji patarė nuoširdžiai išnaudoti visas įstatymų ir įkalinimo įstaigos suteikiamas galimybes. Patarėja skatino nuteistuosius kiek įmanoma aktyviau dalyvauti savo vaikų gyvenime, nenusišalinti ir neatidėti santykių ateičiai, dalyvauti Pataisos namuose vedamuose efektyviosios tėvystės mokymuose, naudotis mediatorių pagalba atkuriant geriausius vaiko interesus užtikrinančius santykius su vaikų motinomis. 

Nuteistieji tėvai, pripažinę savo tėvystę,  turi teisę gauti informaciją apie vaikus, jų ugdymosi rezultatus, sveikatos rodiklius ir kitą su vaiku susijusią informaciją. Vaiko teisių specialistė ragina visuomenę neteisti tėvų dar kartą. “Jų nusižengimas įvertintas, jie jau atlieka bausmę, o teistumas nepanaikina tėvo statuso ir pareigos vaikui išlieka”, – akcentuoja R. Klevinskeinė.

Ieškos kelio į vaiko širdį rašys atvirą laišką

Specialistė atkreipė dėmesį, kad susitikime daugiausiai nusiskundimų nuskambėjo dėl gyvo kontakto trūkumo, galimybės paliesti, apkabinti vaiką dėl su Covid-19 susijusių ribojimų. Su šeima dabar bendraujama per apsauginį stiklą.

Dar vienas kalintiems tėvams aktualus klausimas: kiek ir ką apie juos turi žinoti vaikas? Ilgametės patirties turinčios specialistės nuomone, reikėtų tai aptarti su vaiko mama ir pagal vaiko brandą, jam suprantamai, paaiškinti apie artimojo nusižengimą, atliekamą bausmę. “Juk nuslėpti tokią žinią vargiai pavyks, netikėtai išaiškėjusi tiesa tik dar daugiau vaiką sutrikdys”, – pažymėjo R. Klevinskienė.

“Štai vienas jaunas vyras pasipasakojo, kad nuolat sulaukia iš sūnaus laiškų, berniukui viskas smalsu: ką tėtis valgo pietų, ką veikia, ar turi gerą draugą. Sakiau, kad ir jums turi būti įdomu, ką vaikas valgė, kaip mokosi, galiausiai, kaip jaučiasi dėl to, kad padarėte nusikaltimą. Čia pat, kalbantis su nuteistaisiais, ekspromtu gimė idėjos, kaip atnaujinti bendrystę su atžalomis. Entuziastingo palaikymo sulaukė mintis rašyti atvirą laišką sūnui, dukrai”, –  dalijasi pašnekovė.

Geri santykiai teigiamai veikia abi puses. Gitana Stasytienė, Kauno apskrities VTAS mobiliosios komandos priklausomybių ligų specialistė, akcentruoja, kad sklandūs tarpusavio santykiai tėvą skatina ir motyvuoja nekartoti savo klaidų, vaikui padeda nesijausti paliktu, suteikia saugumo. Emocinio santykio su tėvu nebuvimas,  ypač berniukams, turi neigiamą poveikį: net ir suaugę, jie jaučia liūdesį, pyktį, linkę atkartoti tėvų elgseną.

„Kitas klausimas, kiek patys vaikai ir tėvai nori palaikyti ryšį, kiek skaudžiai mažą žmogutį palietęs žinojimas, jog artimasis padarė nusikaltimą. Neretai tokiose situacijose galėtų padeti psichologas ar kitas specialistas. Nesivaržykime ieškoti pagalbos“, – pataria su sudėtingo likimo priklausomomis šeimomis dirbanti G. Stasytienė.

Pakeliui į laisvę mokosi būti tėvais

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriuje dirbanti psichologė Agnė Grušauskaitė išsako darbo patirtimi paremtas įžvalgas: vaikui ne taip svarbu, kur jo tėtis ir kokį nusikaltimą padarė, vaikui daug svarbiau žinoti ir jausti, kad tėtis jį myli. “Nuteistųjų vaikams būtinas ypatingas tėvų bei atitinkamų institucijų dėmesys ir rūpestis, nes tėvo įkalinimas neabejotinai kelia grėsmę jų gerovei”, – įsitikinusi A. Grušauskienė.

Pataisos namuose nuo šių metų vasario vykdoma Tėvystės įgalinimo laisvės atėmimo vietoje programa, kurios tikslas – stiprinti nuteistųjų tėvystės motyvaciją ir įgūdžius, suteikti reikiamų žinių apie vaiko raidą įvairiais amžiaus tarpsniais, informuoti apie vaiko ir tėvų teises. Skirtinguose sektoriuose vyksta Efektyviosios tėvystės mokymai, kuriuos organizuoja ir veda pataisos namų Resocializacijos skyrių komanda. Trečiajame sektoriuje mokymų ciklą baigė dvi nuteistųjų grupės. Surinkta ir darbą šiomis dienomis pradeda trečioji. 

Mokymai vyksta nedidelėse grupėse, nuteistieji dalinasi savo tėvystės patirtimi, klausimais, yra pateikiama profesionalų parengta informacija apie vaiko raidą, tinkamus vadovavimo vaiko elgesiui būdus.

Vyresniosios psichologės Agnės Grušauskaitės žodžiais, tokio formato susitikimai yra viena iš kertinių resocializacijos priemonių. Panašios programos sėkmingai įgyvendinamos daugelyje Norvegijos, Suomijos, Švedijos įkalinimo įstaigų.

“Pavyzdžiui, Haldeno kalėjime Norvegijoje, yra švietėjiško pobūdžio programa, paremta kognityvine psichologijos teorija. Ji apima tėvo vaidmens sampratą, vaiko poreikius įvairiuose raidos tarpsniuose  ir galimybes užtikrinti vaiko-tėvo ryšį tėvui kalint. Šie mokymai skirti nuteistiesiems, kurie turi arba rengiasi turėti vaikų ir yra motyvuoti gerinti savo ir vaikų santykius”, – pasakoja Resocializacijos skyriaus darbuotoja. 

A. Grušauskaitė atkreipia dėmesį, kad nuteistųjų tėvų psichosocialinė situacija yra specifinė: dauguma kalinčiųjų augo bet tėvo, yra patyrę prievartą, nepriežiūrą  savo šeimoje, neturi tinkamų tėvystės įgūdžių ir žinių apie vaiko teises, poreikius. Įkalinti vyrai neretai susiduria ir su santykių problemomis, kuomet  jų vaikų motinos nepritaria bendravimui su vaiku.

Psichologė dalijasi mokslininkų išvadomis, kad įkalinimas nuteistajam labai dažnai tampa proga atkurti santykius su šeima ir vaikais, suvokiami tėvystės įsipareigojimai, motinų, už vaikus atsakingų institucijų reikalavimai ir pagalbos galimybės.  Pastebima, kad tėvystės motyvacija ir tapimas tėvu gali būti kaip atspirties  taškas asmenybės, vertybių, gyvenimo būdo pokyčiui. Nemaža dalis nuteistų vyrų tėvais tampa jau įkalinimo įstaigoje.  Moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad įsitraukimas į atsakingo tėvo vaidmenį gali tapti reikšminga paskata nutraukti kriminalinę veiklą, legaliai įsidarbinti, mokytis.

X