Naujienos

Besiskiriantiems tėvams svarbu nepamiršti vaiko teisių

Tėvų skyrybos – sudėtingas etapas ne tik patiems tėvams, nusprendusiems sukti skirtingais gyvenimo keliais, bet ir vaikui. Labai svarbu, jog besiskiriantys ar išsiskyrę tėvai žinotų vaiko teises bei nepažeistų jų, vaikui gyvenant su vienu iš tėvų. 

„Tenka pastebėti, jog neretai tėvams, priėmusiems sprendimą nutraukti santuoką, kyla tam tikrų ginčų dėl vaikų. Norisi priminti, jog vaikai, kuriems tėvų skyrybos jau savaime yra nemenkas iššūkis, neturėtų tapti susiklosčiusios situacijos „įkaitais“, vieno iš tėvų iniciatyva apribojus tam tikras jų teises ar galimybes“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau – Tarnyba) Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Sragauskienė.

Anot vaiko teisių apsaugos specialistų, dažniausiai besiskiriančių ar jau išsiskyrusių tėvų ginčai kyla tada, kai jie nesusitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; dėl bendravimo su vaiku, kai pora gyvena skyrium; dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais.

Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos

Tėvams, gyvenantiems kartu, ginčų dėl to, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi vaikas, nekyla. Tačiau tėvui ir motinai, kurie gyvena atskirai, turi būti išspręstas klausimas, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens. Galioja esminė taisyklė, kad tėvai patys susitaria, su kuriuo iš jų gyvens vaikas. Taikaus ginčų sprendimo ir abiem pusėms priimtino kompromiso gali padėti ieškoti mediacijos procedūra. Deja, ne visada tėvai randa kompromisą ir bendrą sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jei tokio sprendimo pora nesugeba surasti, skyrybos tampa išbandymu ne tik pačiai porai, bet ir jų vaikams, kurie patiria didžiulę psichologinę įtampą, neretai tampa vieno iš tėvų „įkaitais“ skyrybų byloje prieš kitą tėvą/motiną.

Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sprendimą priima teismas. Remiantis LR civiliniu kodeksu, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Tarnybos teritoriniam skyriui teisės aktai suteikia teisę tik tarpininkauti tarp besiginčijančių tėvų sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Tarnybos teritorinio skyriaus tarpininkavimas šeimai, sprendžiant šiuos klausimus, bus sėkmingas tik tada, kai tėvai ir patys ieškos sprendimų bei jų laikysis.

Ginčai dėl bendravimo su vaiku

Tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra lygios. Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos tėvai turėtų susitarti tarpusavyje. Su vaiku gyvenantis tėvas (motina) turėtų užtikrinti maksimalias galimybes kartu negyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Tėvų bendravimui su vaiku kliudyti yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai bendravimas tampa pavojingu vaiko interesams. Kliudymas bendrauti su vaiku traktuojamas ne tik kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi, teisės pažeidimas, bet tuo pačiu ir vaiko interesų pažeidimas. 

Ginčai dėl ryšio su giminaičiais

Vaikas turi teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai nekenkia jo interesams. Pažymėtina, kad teisės aktai specialias priemones spręsti ginčus tarp vaiko tėvų ir giminaičių numato tik tais atvejais, kai ginčas kyla su artimaisiais giminaičiais. Artimaisiais giminaičiais laikomi vaiko seneliai ir vaiko broliai bei seserys. Pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais tenka vaiko tėvams.

Jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, Tarnyba gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas minėtiems giminaičiams bendrauti su vaiku. Tarnyba gali ir atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su minėtais giminaičiais, jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams.

Jei tėvai nevykdo Tarnybos įpareigojimo arba vaiko artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su Tarnybos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, minėti giminaičiai gali kreiptis į teismą.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Ginčų nagrinėjimas

Nagrinėjant ginčus dėl vaikų būtinas Tarnybos teritorinio skyriaus atstovų dalyvavimas, todėl jie, ištyrę šeimos aplinkos sąlygas, t. y. apsilankę šeimoje, pabendravę su vaikais, tėvais, išsiaiškinę kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kaip tėvai ar vienas iš tėvų užtikrina vaiko sveikatos priežiūrą, bendrauja su ugdymo įstaiga ar pan., pateikia teismui išvadą dėl ginčo.

Sprendžiant visus klausimus, susijusius su vaiku, turi būti išklausytas vaikas, sugebantis išreikšti savo nuomonę. Į vaiko nuomonę būtina atsižvelgti. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visuomet sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Skyrybos porai kartais gali atrodyti vienintelė išeitis, tačiau svarbu nepamiršti, jog po skyrybų kylantys nesutarimai neturi prasilenkti su geriausiais vaiko interesais, neatsiejamais nuo ryšių palaikymo su abiem tėvais.

X