Naujienos

Ilgalaikė tėvų reabilitacija nuo priklausomybių – galimybė vykti gydytis kartu su vaikais

Įvairių priklausomybių kamuojami tėvai dažnai atsiduria kryžkelėje tarp dviejų pasirinkimų: toliau grimzti į problemų liūną prarandant sveikatą, pajamas ir artimuosius, ar visomis išgalėmis kabintis į gyvenimą pasiryžtant keisti savo įpročius ir imtis gydymo. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistės pastebi, kad vienas efektyviausių gydymo būdų suaugusiems, išgyvenantiems krizines situacijas dėl priklausomybių, yra ilgalaikė reabilitacija bendruomenėje.

„Remiantis ilgamete darbo su priklausomybių turinčiais asmenimis praktika, ilgalaikė reabilitacija, trunkanti nuo 6 iki 18 mėn., yra pati efektyviausia pagalba, gydant priklausomybių ligas. Mūsų komandos užduotis dėl pačių sergančiųjų ir jų artimųjų, ypač vaikų, gerovės, pasiūlyti tėvams pasinaudoti gydymo galimybe, kuri suteikia daugiausiai garantijų ne tik pasveikti, bet ir išvengti atkryčio ateityje. Juolab, jog tėvai, vykstantys į reabilitacijos bendruomenes, nepatiria dar didesnės krizės šeimoje, išsiskyrimo su artimaisiais – reabilitacijos laikotarpiu besigydančiajam yra suteikiama teisė apsigyventi kartu su savo atžalomis“, – pabrėžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Rasa Bakienė.

Pasak R. Bakienės, didžiajai daliai sergančiųjų pradėti ilgalaikį gydymą sutrukdo įvairios baimės. „Dažniausiai baiminamasi, jog teks palikti savo namus, išsiskirti su šeima, atsidurti nežinomybėje ir priimti naujus pokyčius. Žmones neramina ir finansiniai, apgyvendinimo sąlygų, mitybos bei teikiamos medicininės pagalbos klausimai. Tačiau tie, kurie pasiryžta ilgalaikei reabilitacijai, įprastai būna atsidūrę ypač giliose krizinėse situacijose, kuriose patiriamos priklausomybių problemos nustelbia kylančias baimes“.

Alkoholis – viena dažniausių problemų, krizę išgyvenančiose šeimose

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos duomenimis, nuo 2018 m. liepos 1 d. specialistėms teko padėti 88 šeimoms, patyrusioms alkoholio problemą. Dalis mobiliosios komandos teikiamą pagalbą priėmusių šeimų teko susidurti ir su narkotikų problema.

Mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistės Rasa Bakienė ir Indrė Preisaitė teigia, jog dažniausios priežastys, lemiančios šeimų atsidūrimą krizinėse situacijose, yra ilgalaikis nedarbas, suprastėjusi sveikata, žlugę santykiai su artimaisiais, tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka ir pan.

Priklausomybių gniaužtuose atsidūrę tėvai, pasak specialisčių, vengia rinktis ilgalaikės reabilitacijos gydymo būdą ir dažniausiai ieško kitų alternatyvų. Anot jų, daugelis pirmiausia išbando medikamentinį gydymą, „Minesotos“ arba gydymo nuo abstinencijos alkoholiui programas.

„Alternatyvūs pagalbos būdai taip pat tvirtas žingsnis į priekį, tačiau ilgalaikė reabilitacija bendruomenėje – kur kas veiksmingesnė, nes, pavyzdžiui, medikamentinis gydymas vyksta gydantis individualiai, nekeičiant įprastos aplinkos, supančių žmonių, o ilgalaikė reabilitacija priverčia imtis rimtų pokyčių: palikti savo namus, apsigyventi svetimoje aplinkoje, bet kartu su bendruomene, kurią vienija tos pačios problemos. Kai žmogus supranta, kad yra ne vienas, kai jaučia kitų palaikymą ir priima jam siūlomą pagalbą – sveikimo kelias žymiai lengvesnis, – teigia Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė I. Preisaitė.

Besigydantys reabilitacijos centruose išvengia laikino išsiskyrimo su vaikais

Lietuvoje galimybę gydymo laikotarpiu apsigyventi kartu su vaikais suteikia du reabilitacijos centrai. Kauno rajone, Šlienavoje, socialines ir psichologines reabilitacijos paslaugas gauna moterys, priklausomos nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Gydymo metu jos turi galimybę apsistoti kartu su vaikais. Akmenės rajone esančioje reabilitacijos bendruomenėje pagalbą gydantis nuo priklausomybių gali gauti ir apsigyventi kartu su vaikais turi teisę tiek moterys, tiek vyrai.

R. Bakienė teigia, jog reabilitacijos bendruomenių darbuotojai iš pradžių reikalauja, jog tėvai bent pirmąjį mėnesį atvyktų gydytis vieni, be vaikų. Taip siekiama apsaugoti mažuosius nuo galimų stresinių situacijų ir neigiamų jausmų.

„Dažnai atvykusieji gydytis būna nusiteikę skeptiškai ir reiškia neigiamas emocijas ir demonstruoja neprognozuojamą elgesį – liūdesį, pyktį, sumišimą, agresiją. Natūralu, jog visa tai iššaukia nauji pokyčiai, kuriuos priimti ramiai prireikia laiko ir susitaikymo su esama padėtimi. Siekiant nuo stiprių išgyvenimų apsaugoti besigydančiųjų atžalas, specialistai rekomenduojama su jais reabilitacijos bendruomenėje apsigyventi tik pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui“, – motyvus įvardija R. Bakienė.

Anot specialisčių, vaikams, kurie laikinai su tėvais, ar vienu iš tėvų, apsigyvena reabilitacijos bendruomenėje, būna sudarytos sąlygos mokytis vietinėse ugdymo įstaigose, lavinti savo įgūdžius neformaliojo ugdymo veiklose, prasmingai leisti laiką ir pramogauti kartu su artimaisiais.

Nuo šių metų sausio 1 d. Tarnybos teritoriniuose skyriuose dirbančios mobiliosios komandos, iki šiol pagalbą teikusios tik krizę išgyvenantiems tėvams, dabar rūpinasi visais šeimos nariais. Mobilioji komanda darbą su šeima pradeda, kai joje augančiam vaikui specialistai nustato apsaugos poreikį. Komandos darbas nuo 14 pailgėjo iki 30 kalendorinių dienų. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje šiuo metu dirba dvi mobiliosios komandos, sudarytos iš priklausomybės ligų specialistų, psichologų ir socialinių darbuotojų. 

 

X