Naujienos

Augantis pranešimų skaičius rodo didėjantį visuomenės sąmoningumą

„Manau, kad išaugęs pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius reiškia augantį žmonių sąmoningumą ir tikėjimą mūsų darbu“, – mintimis dalijosi Renata Kruk, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Alytaus aps. VTAS) vyresnioji patarėja.

Alytaus apskrities vaiko teisių gynėjų nebaugina ko ne per pus išaugęs pranešimų skaičius apie galimus vaiko teisių pažeidimus pirmąjį šių metų pusmetį (lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu gautais pranešimais). Jeigu pernai pirmąjį metų pusmetį pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus Alytaus apskrityje buvo gauta 458, tai šiemet jų –739.

Pasak vaiko teisių gynėjų, ko ne pusė pranešimų nepasitvirtino – vaiko teisės nebuvo pažeistos. „Kai gaunamas pranešimas, tačiau vaiko teisių pažeidimas nenustatomas tai nereiškia, kad  buvo melagingas pranešimas, tai reiškia, kad visuomenė pradėjo kreipti dėmesį į tokius veiksmus, kuriuos seniau toleruodavo, žiūrėdavo į tai, kaip į vaiko auklėjimo priemonę arba, tiesiog, nesikišdavo. Žmonės reaguoja į vaiko balsą ir puikiai žino, kur kreiptis pagalbos“, – kalbėjo R. Kruk.

Tai, kad vaiko teisių pažeidimų nebuvo tiek, kiek pranešimų patvirtina ir beveik tolygiai besilaikantis, tiek pernai, tiek šiemet laikinosios ir nuolatinės globos atvejų skaičius bei neženklus laikinai paimtų iš nesaugios aplinkos vaikų atvejų padidėjimas (pernai – 135, šiemet – 167).

Šiemet Alytaus apskrityje 19 vaikų buvo globojami laikinai (pernai – 20), o 15 vaikų (pernai – 13) apsigyveno pas nuolatinius globėjais.

„Padidėjęs nuolatinės globos rodiklis atskleidžia visuomenės pasiryžimą padėti į bėdą pakliuvusiems vaikams, imtis juos globoti, suteikti jiems namus, kur saugu, kur jais rūpinamasi. Jaučiu ypatingą pagarbą globėjams bei budintiems globotojams ir dėkoju vaiko teisių gynėjų vardu už pagalbą vaikams“, - kalbėjo R. Kruk.

 

Per pirmą šių metų pusmetį sulaukta daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nei pernai tuo pačiu metu

Per 2020 m. pirmą pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai (toliau-Skyrius) sulaukė daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus lyginant su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis. Klaipėdos apskrityje per 2019 m. pirmą pusmetį buvo gauti 387 pranešimai, į kuriuos buvo reaguota teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, tuo tarpu per 2020 m. pirmą pusmetį šis skaičius išaugo net iki 1186 pranešimų.

„Daugiausiai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus Klaipėdos apskrityje gauta iš policijos. Labai liūdna, kad tokie pažeidimai dažniausiai fiksuojami šeimose, taigi, įvairių formų smurtą vaikai patiria iš pačių artimiausių žmonių – tėvų. Nors visuomenėje smurtas dažnai suprantamas tik kaip fizinis, tačiau pamirštama, kad psichologinis smurtas taip pat yra vaiko teisių pažeidimas ir sukelia neigiamas pasekmes vaiko psichologinei raidai. Gaila, kad vaikai tampa tėvų ginčų bei nesutarimų liudininkais ir yra įtraukiami į jų problemų sprendimo procesą“, – sakė Inga Česė,  Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Klaipėdos mieste. 

Pasak I. Česės, siekdami apsaugoti vaikus ir užtikrinti jų interesų įgyvendinimą, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos specialistai bendradarbiauja su kitomis vaiko gerove besirūpinančiomis institucijomis: policijos komisariatais, savivaldybių administracijomis, socialinių paslaugų centrais, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigomis, bendruomeniniais globos namais, kurie susipažįsta ir analizuoja kiekvieno vaiko išgyventas patirtis ir sugeba rasti ryšį su pažeistais vaikais. 

„Bendradarbiavimas su minėtomis įstaigomis yra itin svarbus, nes, pavyzdžiui, policijos pareigūnai dažnai pirmieji gauna informaciją apie galimus nusižengimus, o savivaldybės įstaigos teikia reikiamą pagalbą šeimoms, kuriose vaikas patyrė nepriežiūrą, įvairių rūšių smurtą ar nebuvo užtikrinti teisėti vaiko interesai. Su šių įstaigų atstovais rengiame susitikimus, dalyvaujame atvejo vadybos posėdžiuose, bendraujame pasitelkdami nuotolines priemones. Bendradarbiaudami aptariame ir atsakingai vertiname kiekvieną situaciją, įsigiliname į konkrečios šeimos problemas ir bendrai ieškome galimybių jai padėti“, – bendradarbiavimu džiaugėsi I. Česė.

Per minėtą laikotarpį šiemet Klaipėdos apskrityje iš nesaugios aplinkos iš viso paimti 108 vaikai. Beveik tiek pat vaikų buvo paimta per tą patį laikotarpį ir 2019 m. Tačiau I. Česės teigimu, svarbu tai, kad šiemet, kaip ir pernai, dauguma vaikų, kuriems teko ieškoti saugios aplinkos, laikinai buvo apgyvendinti pas jiems artimus giminaičius, su kuriais sieja emocinis ryšys, o ne institucijose ar globos centruose.

Kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis ir vaikas būna laikinai paimamas iš atstovų pagal įstatymą, mobilioji komanda iki 30 dienų teikia šeimai intensyvią pagalbą. Per minėtą laikotarpį Klaipėdos apskrities Skyriaus mobilioji komanda lankėsi 38 šeimose Klaipėdos apskrityje. Ši komanda parengė 31 rekomendaciją atvejo vadybininkams dėl tolimesnio darbo su šeimomis, dalyvavo 28 atvejo vadybos posėdžiuose. 

Nuo šių metų gegužės mėnesio Klaipėdoje pradėjo veikti antra mobilioji komanda, kurioje dar trūksta psichologo. Dėl didelio darbų krūvio metų pradžioje į pagalbą Klaipėdos apskrities mobiliajai komandai buvo pasitelktos Tauragės bei Telšių apskričių komandos. Tauragės apskrities mobilioji komanda Klaipėdos apskrityje intensyviai dirbo su 4 šeimomis, taip pat pateikė 4 rekomendacijas atvejo vadybininkams bei dalyvavo 4 atvejo vadybos posėdžiuose, tuo tarpu Telšių apskrities mobilioji komanda pagalbą teikė 1 šeimai. Esminis šios komandos darbo tikslas – padėti šeimai išmokti tinkamai pasirūpinti savo vaiku. 

 

Gydytojai padeda padėti vaikams

Padedant su sunkumais susiduriantiems vaikams ir saugant juos nuo netinkamo elgesio šeimoje, pagalbos sulaukiama ir iš medikų. Ypač svarbus šeimos gydytojų vaidmuo: šie specialistai susiduria su labai asmeniškais pacientų išgyvenimais, todėl jų pagalba reikšminga daugelyje subtilių situacijų.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Neringa Martišienė kalba, kad ne visada šešiolikmečio noras nesidalinti informacija apie savo sveikatą yra geriausias jam pačiam. Būna atvejų, kai tokiam vaikui ypač reikalinga neatidėliotina pagalba. Todėl medikai turėtų kalbėtis su nepilnamečiu, tartis ir kartu rasti sprendimą, kaip informuoti tėvus. Galbūt dalyvaujant specialistui, nes tėvų parama labai svarbi tiek fizinio, tiek emocinio vaiko gijimo eigoje.

Kai „mėlynės“ neprimena vaikiškų šėlionių

Nė vienas neužauga be nubalnotų kelių, tačiau šeimos gydytojams neretai tenka būti ekspertais vertinant net nedidelių sumušimų ar nubrozdinimo kilmę, kai mažasis pacientas atvedamas į polikliniką paskiepyti, taisyti dantuko ar dėl kitų priežasčių.

„Mums labai svarbu, kad medikai laiku pasidalytų savo abejonėmis apie pastebėtus sužeidimus, nubrozdinimus, jeigu kyla nors menkiausias įtarimas apie nepriežiūrą arba smurtą, atkreipia dėmesį pašnekovė. Nors diskusijos šia tema suprantamos, nepamirškime, kad po eiline „mėlyne“ gali slypėti visai kitos aplinkybės, praktika parodo tokių pavyzdžių.“

N. Martišienė pabrėžia, kad vaiko gynėjams reikalinga informacija kiekvienu nerimą keliančiu atveju. „Gal tai nekaltas nutikimas. O gal šeimai labai reikalinga pagalba ir laiku jos nesuteikus, sulauksime skaudesnių pasekmių“, – sako ji.

Besilaukianti nepilnametė negali likti be ypatingo dėmesio

Jei į medikus kreipiasi besilaukianti nepilnametė, ši informacija itin svarbi vaiko teisių apsaugos specialistams. Natūralu, kad nėštumas tokiame amžiuje kelia nevaikiškus iššūkius ir rūpesčius. Dažnai šioms merginoms pirmiausiai reikia psichologo, socialinio darbuotojo pagalbos. Taip pat labai svarbu numatyti tolimesnius veiksmus, planuojant gimsiančio vaiko globą (galbūt vaiko gimimo laukia ne tik būsima mama, bet ir tam pasiruošęs tėtis, o gal seneliai kartu galės pasirūpinti irmamyte, ir vaikeliu). Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar nepilnametė nepatyrė prievartos, svarbūs tėvystės nustatymo, emancipacijos ir kiti klausimai.

Pasak ilgametės patirties vaiko apsaugos srityje turinčios patarėjos Reginos Klevinskienės, kiekviena situacija labai individuali. „Štai 16-metis ir vyresnis pacientas jau turi teisę nuspręsti, kas gaus informaciją apie jo sveikatos būklę. Netgi tėvai ar globėjai nesupažindinami su sveikatos duomenimis, jeigu šešiolikos sulaukęs asmuo to nenori. Visais aspektais išlaikyti pagarbą asmens privatumui yra sveikintina ir skatintina praktika, – pritaria specialistė.– Tačiau jeigu pacientė yra besilaukianti jauna mergina, įtarimą, kad įvykdytas nusikaltimas ar būtina neatidėliotina kita pagalba, nutylėti jokiu būdu nevalia.“

R. Klevinskienė kaip pavyzdį pamini situaciją, kai tik dėl šeimos gydytojos atsakingumo pavyko išsiaiškinti, jog besilaukianti gimnazistė artimoje aplinkoje buvo seksualiai išnaudojama, pastojo, o apie tai bijojo prasitarti net mamai.

Vaiko teisių gynėjai ragina neužmiršti, kad įvairų išgyvenimų patyręs jaunas žmogus gali nesugebėti įvertinti, kas jam nutiko. Nuo specialisto profesionalumo, empatijos ir jautrumo priklauso tokio žmogaus likimas.

Gydytojai padaro daugiau nei priklausytų

Svarbu žinoti, kad jaunesnis nei šešiolikos metų vaikas į gydymo įstaigą turi būti palydėtas tėvų ar įstatyminio atstovo. Šeimos gydytojai pasakoja, kad ne visuomet į tai atkreipiamas dėmesys –pasitaiko, kad vaiką paskiepyti ar sunegalavus pas gydytoją atlydi kiti šeimos nariai, giminaičiai.

„Informacija apie asmens sveikatą yra specialieji duomenys, kuriuos gali žinoti tik vaiko tėvai arba globėjai, kitaip sakant – įstatyminiai atstovai, todėl vaiko sveikatos aptarinėjimas, pažymų išdavimas ne įstatyminiam atstovui, gali užtraukti teisinę atsakomybę“, – paaiškina R. Klevinskienė.

Kauno apskrities VTAS vadovė N. Martišienė su pagarba atsiliepia apie medikų pagalbą itin kebliose situacijose: „ypač regionuose šeimos gydytojai, greitosios pagalbos specialistai ar dirbantieji ligoninėje, neretai padaro kur kas daugiau nei priklausytų, kai pacientas yra ypatingo dėmesio reikalaujantis paauglys ar galimai nukentėjęs vaikas“.

Kauno apskrities VTAS atstovai susitinka su visų medicinos įstaigų atstovais regionuose. Pasikeičiama konkrečiam rajonui būdinga problematika, aptariama, kas gali būti keistina, pasidalinama gerąja praktika. Matoma, kad problemos opios, todėl susitikimai tikslingi. Jie jau vyko Raseinių r., Kauno r, Kėdainiuose ir kt

Siūlo ieškoti galimybių padėti ypatingų poreikių šeimoms su vaikais

Nusistovint sisteminiams pokyčiams vaiko teisių apsaugos srityje, vis dar iškyla sunkumų, kuomet pagalbos reikia ypatingų poreikių turinčios šeimoms. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai kalba, kad yra šeimų, kurios myli ir labai nori auginti savo vaiką, bet dėl įvairių sveikatos sutrikimų negali apsieiti be nuolatinės pagalbos. Pabrėžtina, kad kalbama apie išskirtinai sudėtingus atvejus, kai specialistų bendradarbiavimas reikalingas visą parą.

Minimi atvejai labai skirtingi, bet rūpesčiai panašūs: kaip padėti sveikatos sutrikimų ar negalią turinčiai šeimai ir joje augančiam vaikui.

„Kaip pavyzdį galiu paminėti jauną šeimą, kurioje abu tėveliai nori vaikutį auginti, bet dėl turimos negalios be kitų pagalbos jiems sunku mažyliu tinkamai pasirūpinti. Sunkia užduotimi kartais virsta net paprasčiausi kasdieniai darbai – sauskelnių keitimas, pamaitinimas ar šiltas vaikelio pasūpavimas glėbyje. Kitoje šeimoje vaikas turi ligą, kuriai reikalingas nuolatinis tėvų budrumas, bet dėl savo apribotų sveikatos galimybių jie negali staiga įvertinti situacijos ir pilnai atliepti vaiko poreikius“, dalijasi Kauno apskrities VTAS vedėja Neringa Martišienė.

Specialistai deda visas pastangas ieškodami galinčių padėti tarp artimųjų, bet pasitaiko, kad pagalbos ranką išriesti nėra kam. Tuomet tenka ieškoti išeičių, kad vaiko poreikiai vis tik būtų užtikrinami. Gali būti pasiūloma vaikelį laikinai apgyvendinti ten, kur juo tuo metu geriausiai pasirūpintų kiti žmonės. Tačiau siekiama, kad tokios priemonės būtų trumpalaikės – kol tėveliams teikiama pagalba, mokymai.

N. Martišienė atkreipia dėmesį, jog mamos, tam kad pačios galėtų auginti vaikus, dažniausiai noriai priimtų pagalbą. Tačiau kol kas, jeigu nepagelbėja artimieji, ji labai ribota. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai mato kelias galimas išeitis, kurios ženkliai padėtų fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimų turinčioms šeimoms auginti savo vaikus. Savivaldybėse būtų galima steigti savarankiško ar grupinio gyvenimo namus arba suteikti galimybes pasinaudoti asmeninio asistento paslaugomis. Pabrėžtina, kad tokiuose namuose gyventi arba tokiomis paslaugomis naudotis nereikėtų nuolat: ypatinga pagalba svarbi pirmaisiais metais, daugiausiai pastangų ir įgūdžių reikia auginant naujagimį, kūdikį.

Kartu su kitomis ši problema išsakyta šią savaitę Prezidentūros atstovų inicijuotame susitikime su Kauno regiono vaiko teisių apsaugos specialistais Birštone. Prezidentūros atstovai akcentavo, jog bendradarbiaujant skirtingoms institucijoms, tikrai turėtų būti siekiama visokeriopa pagalba aprūpinti ypatingų poreikių turinčias ir su sunkumais susiduriančias šeimas, stiprinti jų tėvystės įgūdžius, mokyti apie šeimos ir vaiko interesų, darnaus gyvenimo užtikrinimo priemones.

Su paaugliais – apie vaiko teises ir iš jų kylančias pareigas

Savivaldybėse veikiančių atvirų jaunimo centrų (AJC) veikla įgauna pagreitį, o turiningai ir saugiai praleisti laiką čia renkasi įvairaus amžiaus jaunimas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai džiaugiasi, kad ir vasarą atviros AJC durys nepalieka vaikų gatvėje. 

„Atviri jaunimo centrai savivaldybėse tampa jaunimo traukos erdve. Džiaugiamės, kad vaikai, o ypač paaugliai, čia gali saugiai leisti laisvalaikį, užsiimti mėgstama veikla, bendrauti, o esant poreikiui – padedant kompetentingiems jaunimo darbuotojams, spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius ir klausimus“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Irena Gaigalienė.

Vaiko teisių gynėjai apsilankę Zarasų AJC susipažino su centro veikla, jaunimo užimtumo galimybėmis, bendravo su centro lankytojais.

„Susitikę su įvairaus amžiaus vaikais dažniausiai diskutuojame apie jų teises bei pareigas. Šįkart diskusijos dalyviai – paaugliai, todėl ir klausimai jiems kilo gerokai rimtesni, o diskusija nebuvo trumpa“, – apie susitikimą su Zarasų AJC lankančiais vaikais, sakė I. Gaigalienė.

Paaugliams daugiausia klausimų kilo dėl teisės į laisvalaikį, asmeninį gyvenimą, diskutuota apie smurto rūšis, patyčias.

„Tik žinodami savo teises vaikai gali suprasti kokie gali būti jų pažeidimai. Gili diskusija parodė, kad vaikai nėra abejingi, jiems svarbios ne tik savos, bet ir draugų problemos, išgyvenimai“, – sakė I. Gaigalienė.

Utenos apskrities VTAS specialistai paaugliams akcentavo ir jų nuomonės svarbą bei reikšmę, kada ir kaip ji privalo būti išklausyta ir išgirsta.

„Kiekvienas vaikas, nežiūrint jo amžiaus, turi teisę išsakyti savo nuomonę ir nepamiršti pareigos – girdėti ir kitą nuomonę“, – taip apie vaiko nuomonės svarbą ne tik vaiko teisių gynėjų darbe, bet ir namuose, mokykloje, draugų rate, kalbėjo I. Gaigalienė.

VTAS specialistai su Zarasų AJC lankytojais sutarė bendrauti ir ateityje. Jaunimas sakė gerokai praturtinęs žinias kur kreiptis ir kokios pagalbos tikėtis iškilus problemai.

Saugi vaikų vasara

Viena populiariausių vaikų poilsio formų jau daugelį metų yra stovyklos. Jos rengiamos mokyklose, neformaliojo ugdymo įstaigose, dienos centruose, dar kitas vaikams parenka ir už jas sumoka tėvai. Kad ir kokioje stovykloje vaikai leistų laiką, atsakomybę už jų saugumą turi perimti vadovai ir auklėtojai. Kad įvairios veiklos būtų ne tik smagios, bet ir saugios, stovyklose mažieji mokomi savarankiškai pasirūpinti savo saugumu.

,,Kad vaikai būtų saugūs, jiems reikia pagalbos. Vieni namie palikti arba su suaugusiaisiais laiką leidžiantys, bet iš jų akiračio, kad ir trumpam dingę vaikai, gali patekti į bėdą. Mažamečiai neretai menkai suvokia grėsmes – užsimiršta judriuose žaidimuose, ne visada įvertina savo elgesio pasekmes prie vandens, žaidimų aikštelėse, o taip pat gali nuklysti žaisdami slėpynes, gaudynes, neįvertinti savo veiksmų tarpusavyje rungtyniaudami ar norėdami tiesiog pasipuikuoti prieš draugus laipiodami ar šokinėdami. Ilgiau neprižiūrimi vyresnieji vaikai gali pasiduoti draugų įtakai ir bandyti rūkyti ar dar blogiau. Taigi – stovykla yra viena saugiausių vaikų poilsio formų“, – sako psichologė Neringa Jankauskaitė.

Svarbiausia vaikų saugumas

Šiaulių apskrityje visą vasarą veikia dešimtys stovyklų. Net tose, kurios veikia dienos centruose ir mokyklose pasikeičia veiklos ir atmosfera – nėra pamokų ruošos, vaikai į stovyklas renkasi ne ankstų rytą, o priešpiet, vykdomos edukacijos, žaidimai, poilsiaujama. Panašiai dirbama ir mokamose stovyklose. Vadovų požiūris į vaikų saugumą visuomet griežtas – stovyklose, į kurias per vasarą jau pakviesti Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai, vaikai yra supažindinti su saugios veiklos principais, įspėti, ko negalima daryti ir kaip elgtis, kai kyla kokių nors klausimų. Griežčiausi įspėjimai galioja, kai vaikai ilsisi ir žaidžia prie vandens. Dauguma jų žino, kad be suaugusiųjų priežiūros negalima eiti prie vandens, o besimaudant negalima bristi giliai, stumdytis, atiminėti vieniems iš kitų žaislus. Taip pat vaikai įspėti stebėti savo savijautą – ar ne per karšta, ar nesvaigsta galva, ar nepykina, o pasijutus blogiau   kreiptis į arčiausiai esantį stovyklos darbuotoją. Visi sutikti stovyklautojai dėvėjo ryškiaspalves liemenes, buvo su kepuraitėmis, turėjo geriamo vandens, vaikams sudarytos sąlygos nueiti į tualetą ir nusiplauti rankas.

,,Matyti, kad visi nepilnamečiai stovyklautojai išmokyti saugaus elgesio, pagarbiai elgiasi su vadovėmis ir vienas su kitu, yra paslaugūs ir drausmingi, paiso įspėjimų, kad negalima bėgti per gatvę, negalima stumdytis, laisvesniu laiku negalima nubėgti toli nuo vadovių“, – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Monika Pažarauskienė.

Nors siekiama, kad stovyklaudami vaikai patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų, išmėgintų įvairias veiklas, nuolat ieškoma priemonių ir išeičių, kurios garantuotų maksimalų mažųjų saugumą. Išvykos pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais rengiamos tik turint būtinąsias apsaugas nuo traumų, veiklos organizuojamos atsižvelgiant į oro sąlygas.

Stovyklose dirbantys specialistai primena, kad suaugusieji turėtų būti atidūs, kai vasarą poilsiauja ir pramogauja su vaikais. Neretai jie patiria traumas iškritę iš medžių, nukritę nuo sūpynių ar batutų. Kasmet nelaimių nutinka ir mėgaujantis vandens pramogų malonumais. Jeigu vaikas namie neturi šuns, katės, nežino arklio elgesio ypatumų, paliktas kaime vasaroti gali nukentėti nuo gyvūnų – vaikams verta paaiškinti, kad nuo nepažįstamų gyvūnų derėtų laikytis šiek tiek atokiau. Taip pat pasitaiko apsinuodijimų, ypač tada, kai cheminės medžiagos pilamos į maisto tarą ar indus. Nežinodamas, kad vaisvandenio butelyje trąšos ar kiti chemikalai, vaikas gali jų išgerti. Būna, kad vasarą vaikai atsipalaiduoja ir gatvėse, atsidūrę transporto priemonių eisme užmiršta saugaus elgesio taisykles. Visa tai priminti ir nuo didesnių pavojų bent stovyklos darbo metu mažuosius apsaugoti stengiasi vadovai. ,,Visi šeimų pasirinkimai leisti vaikus į stovyklas yra geri, nes jose su vaikais dirba patyrę specialistai. Svarbu, kad stovykla atitiktų vaiko amžių, tenkintų jo fizinius, emocinius bei pažintinius poreikius ir užtikrintų saugumą“, – sako M. Pažarauskienė.

Stovyklos –  pažinimų šaltinis

Nors vasaros stovyklos daugiausiai skirtos poilsiui, tačiau veiklos organizuojamos taip, kad vaikai ko nors išmoktų. Pavyzdžiui, vienos stovyklos rengėjai Šiaulių botanikos sode surengė pažintinį žaidimą ,,Augalų detektyvas“ – vadovaudamiesi nuorodomis, vaikai turėjo surasti ir pažinti augalus, tiksliai nurodyti jų pavadinimus.

,,Jeigu mokymas pateikiamas išradingai, jis gali duoti daugiau naudos, negu įprastinė pamoka. Stovyklose vaikai atsipalaidavę, niekas nerašo pažymių, todėl tyrinėjimams, sportui, skaitymui, naujiems pažinimams gali skirti daugiau laiko bei į mokymosi procesą pažvelgti kūrybiškai. Bet kokios naujos žinios, įgūdžiai išlieka vaiko atmintyje, taigi gali būti pritaikomi grįžus į mokyklą ir tęsiant mokymosi procesą. Gerai, kad stovyklose ilsisi skirtingo amžiaus vaikai – jie mokosi vieni iš kitų. Mažesnieji iš vyresnių mokosi sumanumo, vyresnieji išmoksta atjausti ir suprasti mažesnius, taip vystosi socialiniai įgūdžiai“, – sako N. Jankauskaitė.

Dabar geriausias laikas vaikų imuniteto stiprinimui

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje yra įtvirtinta daugiau nei 50 vaiko teisių. Tarp jų ir vaiko teisė į sveikatą, jos priežiūrą ir sveiką gyvenseną. O stipri sveikata prasideda nuo imuniteto. Stiprus imunitetas padeda išvengti ligų ir gerina nuotaiką. Pats tinkamiausias metas imunitetui stiprinti – vasara, todėl visi tėvai turėtų žinoti, kaip stiprinti atžalų imunitetą.

„Norint sustiprinti vaikų imunitetą, patariama leisti laiką su šeima aktyviai. Aktyvus laisvalaikis gamtoje įvairiais metų laikais, vaikščiojimas gryname ore, maudynės ežere ar jūroje yra puikūs grūdinimosi būdai. Siekiant, kad vaikų organizmas būtų aprūpintas visomis reikiamomis medžiagomis, vitaminais ir mineralais, svarbu užtikrinti visavertę mitybą. Vaikas turi kiekvieną dieną valgyti daržoves ir vaisius, pieno produktus, neriebią mėsą, kiek rečiau – žuvį“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Klaipėdos mieste Inga Česė.

Svarbu suprasti, kad vaikų imuniteto stiprinimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Todėl natūralu, kad šaltuoju sezonu vaikai vis tiek suserga infekciniais susirgimais. Imuninė sistema pilnai susiformuoja tik apie dvyliktus gyvenimo metus. Medicinos specialistų teigimu, normalu, jei vaikas infekcinėmis ligomis, kurias lydi aukšta temperatūra, per metus serga 6-8 kartus.

Pasak I. Česės, imunitetą stiprina produktų, kuriuose yra gerųjų bakterijų, vartojimas. Gerosios bakterijos, arba kitaip – probiotikai, stimuliuoja gerųjų bakterijų žarnyne dauginimąsi ir augimą. Probiotikų galima rasti jogurtuose, kai kurių rūšių pieno mišiniuose, bananuose, cikorijose, kai kuriose vaikiškose košėse. Vaikams taip pat rekomenduojama vartoti omega-3 riebalų rūgščių turinčius maisto produktus.

„Auginant vaikus, kelis kartus per dieną patalpas reikia vėdinti ir drėkinti jose esantį orą. Centrinis šildymas bei oro kondicionieriai sausina nosies ir gerklės gleivinę, tai leidžia mikrobams lengviau pakliūti į organizmą. Taip pat derėtų pratinti vaikus laikytis dienos režimo: eiti miegoti ir keltis ryte tuo pačiu laiku“, – sakė I. Česė.

Kaip teigia gydytojai, vaikui profesionali konsultacija būtina, jeigu jis serga daugiau nei aštuonis kartus per metus, arba serga rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, plaučių uždegimu.

 

Vaikų vasaros stovyklose – apie teises, pareigas ir vaiko nuomonę

Vasara – atostogų, susitikimų, žaidimų ir poilsio metas, tačiau per žaidimus ir viktorinas, vaikams būtina priminti apie jų pareigas, teises, atsakomybę. Susitikimuose su stovyklaujančiais vaikais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities specialistai, apie tai ir diskutavo.

„Aplankėme stovyklaujančius vaikus visoje Panevėžio apskrityje. Džiaugiamės, kad vaikams užtikrinta teisė į saugų ir turiningą poilsį bei žaidimus. Net ir atostogaujant negalima pamiršti savo pareigų, saugumo ir pagarbos kitam – apie tai kalbėjomės su vaikais, o žinias pasitikrinome viktorinose“, – apie susitikimus stovyklose, pasakoja Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Žaneta Ginaitė.

Šiais metais vaiko teisių gynėjai ypatingą dėmesį skiria vaiko nuomonei ir primena, kad kiekvienas turi teisę ją išsakyti, būti išklausytas.

„Vaikai puikiai žino savo teisę išsakyti nuomonę. Ir būdų, kaip tą padaryti jie išvardino daug: pasakyti, pakuždėti, nupiešti ar net padainuoti. Džiugu, kad mažieji supranta ir kam gali išsakyti savo norus, lūkesčius, svajones, net baimes. Žino kur kreiptis, jei prireiktų suaugusiųjų pagalbos“, – įspūdžiais po susitikimų su vaikais dalijosi Ž. Ginaitė. 

Specialistai vaikams priminė teisę išsakyti nuomonę ir pareigą – atsakyti už ją, akcentavo pagarbą kito nuomonei ir gebėjimą ją išklausyti bei toleruoti.

Vaiko teisių gynėjų stovyklose organizuota viktorina „Teisės ir pareigos“ atskleidė, kad vaikai supranta savo teises ir žino iš kiekvienos teisės kylančiais pareigas. 

„Teisė į asmeninį gyvenimą – viena svarbiausių vaikų įvardintų teisių. Jie interpretuoją ją labai įvairiai: turėti savo kambarį, bendrauti su kuo nori, daryti ką nori. Būtent apie „ką noriu“ labai daug su jais diskutavome, interpretavome kaip norai atrodo jiems, ir kokius juos mato suaugusieji, kokios galimos norų pasekmės“,  – sakė Ž. Ginaitė.

Vaiko teisių gynėjai su vaikais ne tik kalbėjosi, piešė, žaidė žaidimus, bet ir priminė apie saugų elgesį ir rūpestį vieniems kitais.

X