Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kreipkitės į artimiausią teritorinį Tarnybos skyrių – darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu – 112.

For possible violations of the rights of the child, please contact the nearest territorial division on working days from 8:00 to 17:00. After working hours, holidays and public holidays – call general helpline 112.

Naujienos

Švenčių dienomis Panevėžyje vaiko teisių gynėjus į pagalbą kvietėsi ir patys vaikai

Didžiosios metų šventės kai kuriems vaikams tapo tikru išbandymu. Karantinas, ribojamas išvykimas iš gyvenamosios teritorijos ir net draudimas švęsti daugiau kaip vienam namų ūkiui, kai kurių tėvų noro švęsti nenumalšino, to pasekmė – vaikams nesaugi aplinka ir nepilnamečių pagalbos prašymai.

„Deja, šventinė Naujųjų naktis ir visas savaitgalis po jos, kai kuriems vaikams nebuvo šventiškas. Tėvai šventė užmiršę ne tik ribojimus, bet ir savo vaikus, jų saugumą. Vaiko teisių gynėjai saugią aplinką turėjo užtikrinti rekordiniam vaikų skaičiui, o pagrindinė problemų šeimose priežastis – besaikis alkoholio vartojimas ir iš to kylantys šeimyniniai konfliktai“, – apibendrindama Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojų darbą Naujųjų išvakarėse ir per pirmąsias šių metų dienas, sakė skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė.

Minėtu laikotarpiu Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojai registravo 17 vaiko teisių pažeidimų, užtikrinti saugią aplinką teko net trims dešimtims vaikų.

Naujųjų išvakarėse ir pirmąją šių metų naktį saugioje aplinkoje vaiko teisių gynėjams teko apgyvendinti 6 vaikus, o antirekordai sumušti naktį iš sausio pirmosios – į saugią aplinką perkelta 17 vaikų. Artimiausių žmonių smurtą patyrė du vaikai.

„Kai atvykę policijos pareigūnai fiksuoja dviejų promilių ir didesnį tėvų girtumą – nepriklausomai mamai ar tėčiui – kalbėti apie saugią aplinką vaikams, apie jų poreikių užtikrinimą tikrai neverta. Liūdna, kad kalėdinis stebuklas neįvyko ir alkoholio liūnas beatodairiškai įtraukė tėvus,“ – apgailestavo Ž. Ginaitė.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojams didžioji dauguma šeimų žinomos, joms teikiamos socialinės paslaugos, tačiau buvo ir tokių, į kurias specialistai vyko pirmą kartą. Į šeimyninį konfliktą įsikišti specialistus kvietėsi ir patys vaikai.

„Neapsikentę tėvų, kartu su kaimynais surengto neblaivaus vakarėlio, vaikai vaiko teisių gynėjų pagalbos šaukėsi ir patys. Į šeimą, kurioje girtavimai nebuvo liovęsi nuo pat Kalėdų, budėtojai vyko po nepilnamečio skambučio bendruoju pagalbos telefonu. Vaikas prašėsi daryti ką nors, kad tėvai pagaliau liautųsi gėrę, o namuose baigtųsi nuolatiniai konfliktai. Nepilnametis neslėpė, kad namuose girtaujama jau daugiau, kaip savaitė, o prieš jį ir smurtaujama“, – pasakojo vedėja.  

Visiems vaikams saugią aplinką užtikrino artimieji, giminaičiai bei emociniais ryšiais susiję asmenys, tad budinčių globotojų paslaugų neprireikė.

Vaiko teisių gynėjai šiuo metu atlieka vaiko situacijos vertinimus. Kai kurioms šeimoms bus siūloma taikyti laikinąją priežiūrą, kas reiškia, kad su jomis intensyviai dirbs Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliųjų komandų specialistai – socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais asmenimis.  

„Tėvų sąmoningumas ir atsakomybės jausmas šiuo – karantino laikotarpiu – ypatingai svarbūs. Namuose būtina užtikrinti ne tik vaiko saugumą, galimybę mokytis ir ugdytis, bet ir pasirūpinti prasmingu laisvalaikiu“, –  sako Ž. Ginaitė.

Vaiko teisių gynėjai tikisi didesnio visuomenės sąmoningumo užtikrinant geriausius  vaikų interesus. Asmenys, turintys įtarimų dėl artimųjų, pažįstamų galimo piktnaudžiavimo alkoholiu, raginami kartkartėmis pasidomėti, kaip pastariesiems sekasi prižiūrėti vaikus ar jiems nereikalinga pagalba. Susitelkimas ir tarpusavio parama gali padėti palengvinti karantino laikotarpį ir užkirsti kelią vaiko teisių pažeidimams.

Ne vaikus reikia grąžinti tėvams, o tėvus – vaikams

Socialinio gyvenimo apribojimas – būtina priemonė, siekiant suvaldyti sunkiai kontroliuojamą koronaviruso plitimą, tačiau tai ir didelis išbandymas šeimoms. Vaiko teisių gynėjų patirtis rodo, kad per karantiną kyla įvairių krizinių situacijų šeimose.

Teikiant pagalbą šeimai, itin svarbus yra specialistų bendradarbiavimas su vaiku. Nuo jo sėkmės nemaža dalimi priklauso kaip greitai pavyks atsitiesti visai šeimai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose veikiančių mobiliųjų komandų specialistai, siekdami padėti į krizę patekusioms šeimoms, ieško kelių į vaikų širdis, kartu sprendžia jų problemas, padeda šeimai ne tik išgyti, bet ir iš naujo atrasti vieniems kitus. 

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos socialinė darbuotoja Sonata Pruckutė sako, kad jos darbe buvo daug įsimintinų atvejų, kai jautrus ir profesionalus mobiliosios komandos darbas su vaiku buvo labai sėkmingas.

„Puikiai atsimenu vieną paauglį, kuomet jo šeimai patekus į krizę, jis iš pradžių visai nebendravo su apsilankančiais specialistais. Tačiau pradėjus darbą mobiliajai komandai, po trijų susitikimų buvo užmegztas bendravimas su vaiku. Tai tik parodo, jog reikia kantrybės ir laiko, kol įgyjamas vaiko ar paauglio pasitikėjimas“, – sakė S. Pruckutė.

Pasak specialistės, stengiamasi, kad vaikas būtų išklausytas ir išgirstas, jaustų emocinį specialistų palaikymą šeimai sunkioje situacijoje. „Stengiamės išklausyti vaiko nuomonę, lūkesčius, poreikius bei išsiaiškinti, kaip jis pats mato šeimos situaciją, kokie būdai, jo nuomone, padėtų išspręsti šeimos sunkumus“ , – pabrėžia S. Pruckutė.

Mobilioji komanda – šeimos pagalbininkas

Kiekvieną iš mobiliųjų  komandų sudaro 3 specialistai – psichologas, socialinis darbuotojas bei priklausomybių specialistas. Mobilioji komanda į pagalbos procesą šeimai įsijungia nustačius apsaugos poreikį vaikui. Su visais šeimos nariais ir vaiku mobilioji komanda dirba iki 30 dienų.

Kol tėvams teikiama pagalba keičiant gyvenimo būdą, vaiko  teisių specialistai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinti jam liekant kartu su tėvais arba vienu iš jų, tačiau jiems padeda artimi asmenys, jeigu tokių nėra – vaikas su tėvais arba vienu iš jų apgyvendinamas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Kai vaikas pradeda pasitikėti specialistais, atsiveria naujos galimybės jam padėti

Kai mobilioji komanda gauna tėvų sutikimą dėl vaiko konsultavimo, iš karto vyksta į vaiko gyvenamąją vietą susitikimui su juo.

„Pirmojo susitikimo metu su vaiku pristatome  save, bandome kurti jaukią, šiltą atmosferą ir užmegzti ryšį su vaiku. Dirbant mobiliojoje komandoje būna situacijų, kada ryšį su vaiku pasiseka atrasti pirmojo susitikimo metu, tačiau būna atvejų, kai prireikia ir keleto susitikimų su vaiku, kad jis pradėtų bendrauti, dalintis savo jausmais, išgyvenimais, patyrimais bei pasitikėtų specialistu“ , – pasakoja S. Pruckutė.

Specialistė pridūrė, kad taip pat būna situacijų, kada vaikai, pasibaigus susitikimui, jau su nekantrumu laukia, kai vėl atvyks specialistai ir jie galės pratęsti pokalbį, kadangi jaučia stiprų emocinį specialistų palaikymą šeimai sudėtingu laikotarpiu.

„Dirbant mobiliojoje komandoje yra tekę būti tarpininku tarp vaiko ir tėvų, kai vaiko prašymu buvo perduota žinutė tėvams apie tai, kaip susigrąžinti vaiko pasitikėjimą bei atkurti ryšį su vaiku, kuris buvo nutolęs. Visada mėgstu vadovautis posakiu: ,,ne vaikus reikia grąžinti tėvams, o vaikams – tėvus“, – sakė specialistė.

Kartu su šeima sprendžia jos problemas

Mobiliosios komandos specialistų pagrindinis tikslas yra padėti šeimos nariams savarankiškai spręsti socialines problemas, padėti jiems išsikelti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir jų siekti,  keisti savo požiūrį, nuostatas, nusistovėjusius stereotipus. Specialistai siekia stiprinti žmogaus resursus savarankiškai įveikti gyvenime sutinkamus sunkumus, taip pat pasinaudoti visuomenės teikiama pagalba ir kad šeima gebėtų funkcionuoti savarankiškai.

„Mes, mobiliosios komandos specialistai, turime gebėti veikti čia ir dabar. Labai svarbi yra tolerancija, geranoriškumas, atsakingums, kūrybiškumas. Turime turėti ne tik psichologinių žinių, bendravimo įgūdžių, bet ir sugebėjimo atjausti žmogų, suprasti jo problemas ir, svarbiausia, padėti susivokti, kad gerovės pagrindas nėra vien materialinės vertybės. Teigiami rezultatai visais atvejais priklauso nuo to, ar šeimos nariai yra motyvuoti priimti pagalbą ir kartu spręsti iškilusius sunkumus“, – teigė S. Pruckutė.

 

Ilma Skuodienė: Naujuosius metus sutikime ne tik saugiai, bet ir kūrybingai

Vaiko teisių gynėjai sveikina visas šeimas su artėjančiais Naujaisiais metais, linki meilės, vilties ir tikėjimo bei kviečia Naujuosius metus sutikti saugiai, geriausia – savo namuose, laikytis karantino reikalavimų, nesibūriuoti prie miesto eglučių, šventės šurmulyje nepamiršti vaikų, rūpintis jų saugumu, nepalikti jų be priežiūros.

Per šventes neretai nukenčia vaikai

Neretai pasitaiko, kad būtent per šventes įvyksta didelių nelaimių, kai nukenčia vaikai. Naujieji metai sutinkami sproginėjant fejerverkams. Pirotechnikos gaminiai kelia didelį pavojų vaikams. Kad šventė nevirstų tragedija, tėvai ir kiti suaugusieji kviečiami būti atidūs, neduoti pirotechnikos gaminių vaikams, laikytis visų saugumo reikalavimų, nepiktnaudžiauti alkoholiu, šventės metu atsakingai stebėti savo vaikus.

„Vaiko teisių gynėjams, policijos pareigūnams, o neretai ir gydytojams būtent per šventes neretai būna darbų įkarštis. Dažniausiai susiduriama su netinkama vaikų priežiūra, tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu ar smurto artimoje aplinkoje atvejais. Sutinkant Naujuosius metus, deja, įvyksta ir nelaimingų atsitikimų su pirotechnikos priemonėmis. Neretai nukenčia vaikai. Ypatingai svarbi yra suaugusiųjų atsakomybė už vaikus, už save pačius. Dėl karantino šiemet Naujųjų metų negalime sutikti svečiuose. Todėl kvečiu likti namuose - saugokime savo ir kitų sveikatą.  Išnaudokime šį laiką jaukiam ir džiugiam pabuvimui kartu šeimos rate“, – kviečia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Vaikų tėvai ir globėjai kviečiami laikytis karantino reikalavimų ir prižiūrėti, kad jų laikytųsi ir vaikai. Vaiko teisių gynėjai taip pat primena, kad už nepilnamečių (asmenų iki 18 metų) veiksmus yra atsakingi jų tėveliai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Jie turėtų užtikrinti, kad vaikai nesielgtų netinkamai, švęstų saugiai, nevartotų alkoholio, narkotikų, kitų psichotropinių medžiagų.

Naujųjų šventė šeimoje – puikus metas sustiprinti tarpusavio ryšius

Psichologiniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie su tėvais švenčia šeimos šventes ir daug laiko praleidžia prie bendro stalo, jaučiasi saugesni. Šeimos buvimas kartu, tradicijos, pasak psichologų, labai svarbios šeimos tvarumui bei stiprumui, jos padeda suprasti, kad priklausai artimų žmonių grupei, o tai yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių.

Kadangi šiuos Naujuosius metus turėsime sutikti tik šeimos rate, vaiko teisių gynėjai kviečia išnaudoti šią progą šeimos ryšiams stiprinti. Naujųjų metų vakarą galima turiningai, jaukiai ir linksmai praleisti visai šeimai kartu užsiimant bendra veikla. Jei pritrūksta idėjų, jų galima pasisemti ir internete. Visi šeimos nariai gali kartu išsikepti pyragą, žaisti lavinamuosius, kūrybinius žaidimus, pasigaminti lėles ir vaidinti žiemos pasaką, surengti karnavalą, pasidaryti šeimos fotosesiją, surengti koncertą, kurti eilėraščius, pasakas, žiūrėti smagius filmus, lėlių teatro spektaklių įrašus ir panašiai.

„Vaikų saugumas labai priklauso nuo jų užimtumo. Kai vaikui yra pasiūloma leisti laiką jam įdomiu būdu kartu su suaugusiaisiais, sumažėja rizika, kad jis pateks į nesaugią situaciją. Kūrybingai išnaudokime galimybę pabūti namuose visiems kartu, pasidžiaukime vieni kitais ir bendra veikla“, – kviečia I. Skuodienė.

Pavojingos net ir bengališkos ugnelės

Dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo padaryti sužalojimai paprastai yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi. Kad Naujųjų metų šventė netaptų tragedija, būtina žinoti saugumo taisykles ir jų laikytis.

Pagal keliamą pavojų pirotechnikos gaminiai skirstomi į keturias kategorijas. Pirmos kategorijos gaminius gali įsigyti ir juos naudoti ne jaunesni kaip 14 metų asmenys. Tai yra degtukai, bengališkos ugnelės. Antroji kategorija – šiek tiek galingesni pirotechnikos gaminiai. Juos gali įsigyti ir naudoti ne jaunesni kaip 16 metų asmenys. Trečios kategorijos pirotechnikos gaminius gali įsigyti ir naudoti tik pilnamečiai. Ketvirtosios kategorijos – tik pirotechnikai. Kokio galingumo pirotechnikos gaminiai bebūtų, jie yra pavojingi, ypač vaikams. Todėl tėvai ir kiti suaugusieji kviečiami neleisti nepilnamečiams vieniems naudoti pirotechnikos gaminių ir patys, juos naudojant, būti atsargūs, pasirūpinti, kad šalia nebūtų vaikų.

Bengališkosios (dar žinomos kaip „šaltosios“) ugnelės taip pat yra pavojingos. Todėl geriau jų nemėtyti, nekabinti ant eglučių, neduoti vaikams į rankas. Mažieji gali bandyti bengališkąsias ugneles užpūsti ir taip nudegti veidą.

Reikėtų prisiminti, kad vadinamąsias petardas, t. y. pirotechnikos priemones, skleidžiančias garsą be šviesos efektų, naudoti yra draudžiama. Būtina atkreipti dėmesį į fejerverkų naudojimo taisykles: kada ir kur juos galima naudoti. Už šių taisyklių pažeidimus gresia administracinė atsakomybė. Už nepilnamečių įvykdytus pažeidimus atsako tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą.

Tarnyba linki visiems saugių švenčių ir jaukaus laiko artimųjų rate!


 

Vaikų džiaugsmą atskleidė spindinčios akys

Vis dar sklandanti Kalėdų dvasia įkvepia noru džiuginti dėmesiu ir šiluma tuos, kam labiausiai to reikia. Šalčininkų rajono vaiko teisių gynėjai nusprendė aplankyti globojamus vaikus, sunkiai besiverčiančias Šalčininkų rajono šeimas ir įteikti jiems dovanų.

„Sakoma, gerumo nepaliesi. Jį gali tik pajusti ir padovanoti kitam žmogui. Labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi savo kolegų Šalčininkų rajone iniciatyva, jog jų geri sumanymai nepaskendo švenčių šurmulyje, metų pabaigos darbuose ir pandemijos akivaizdoje“, – mintimis dalijosi Lina Baranauskienė, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Globojami vaikai, nors su meile ir rūpesčiu auginami globėjų šeimose, tačiau jų gyvenime nėra svarbiausio – mylinčių ir besirūpinančių jais biologinių tėvų. Vaiko teisių gynėjai nuolat bendrauja su šiais vaikais, lanko juos.

Pasak vaiko teisių specialistų, yra vaikų, kurie gynėjų laukia, kaip mieliausių svečių. Kaskart jiems atvykus, atbėga pasisveikinti, papasakoti, kaip sekasi, pasidalinti džiaugsmais, pasiekimais mokykloje ir rūpestėliais.

„Nors šypsenas dengė apsauginės kaukės, tačiau vaikų spindinčios akys mums pasakė labai daug. Galbūt mes nepadarėme Kalėdų stebuklo, bet nors truputį praskaidrinome šventes vaikams ir jų globėjams. Aplankėme penkias šeimas ir dar penkias planuojame aplankyti“, - kalbėjo vaiko teisių gynėjai.

Vaiko teisių apsaugos skyrius Šalčininkų rajone dėkoja už paramą dovanomis Lietuvos labdaros fondui „Dievo gailestingumo bendruomenė“ ir tikisi sukurti vaikų širdeles šildančią tradiciją.

Kaip į vaiko teisių pažeidimus gynėjai reaguoja naktį ir per šventes?

Vaiko teisių gynėjai dirba pirmosiose gretose, drauge su policija, gelbėtojais ir kitomis, kasdien žmogui į pagalbą ateinančiomis tarnybomis. Laukiant didžiųjų metų švenčių, o drauge išgyvenant sunkų laikotarpį – karantino suvaržymus bei nerimą dėl pandemijos pasekmių, vis dažniau klausiama, kaip reaguojama į pagalbos šauksmą ar jį kas nors išgirsta. Ką daryti, jeigu į bėdą pakliūtų vaikas, kas jam padės? Į šiuos klausimus atsako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai.

Karantinas keičia darbo sąlygas

Karantino metu Vaiko teisių gynėjai visoje Lietuvoje dirba komandomis, kurios atlieka savo veiklas skirtingu metu, skirtingomis dienomis, dirbama net skirtingomis savaitėmis. Tokiu būdu vengiama nereikalingų kontaktų ir stengiamasi apsaugoti vieniems kitus.

Į šeimas vaiko teisių apsaugos specialistai vyksta iš anksto susitarę bei pasitikslinę, kokia situacija namuose, ar nėra sergančių bei asmenų privalomoje saviizoliacijoje. Sužinoję, kad šeimoje yra sergančių ar besiizoliuojančiųjų, vaiko teisių gynėjai imasi ypatingų saugumo priemonių, be pirštinių ir apsauginių veido kaukių taip pat naudojami apsauginiai kombinezonai, antbačiai, veidą dengiantys skydeliai.

Pagalba užtikrinama ir per šventes

Tarnybos specialistai primena, kad geriausi vaiko interesai užtikrinami ir teisės saugomos visą parą, septynias dienas per savaitę, tad ir artėjančios Kalėdos bei Naujieji metai – ne išimtis, jie budi ir švenčių metu, kad užtikrintų mažųjų gerovę.

Darbo dienomis šventiniu laikotarpiu šeimoms į pagalbą atskubės vaiko teisių gynėjai, o vakare, savaitgalį bei per pačias šventes Vaiko teisių apsaugos skyriuose darbą pradeda budėtojai. Tai žmonės, turintys ilgametę darbo su vaikais patirtį, gerai išmanantys teisės aktus, mokantys operatyviai ir tinkamai reaguoti įvairiose situacijose. Tada, kai kiti ilsisi arba švenčia didžiąsias metų šventes, jie dirba, tačiau ne daug kas žino, koks iš tikrųjų yra budėtojo darbas.

Naktinis skambutis vaiko teisių gynėjams

Įsivaizduokite situaciją: vėlyvą Kalėdų ar Naujųjų metų vakarą arba naktį įvyko vaiko teisių pažeidimas. Galbūt, šventės pasiglemžė visą tėvų dėmesį, vaikas patyrė fizinį ar psichologinį smurtą, gal kenčia nuo nepriežiūros, stebi, kaip apsvaigę tėvai agresyviai aiškinasi santykius, o gal jūs išgirdote vaiko pagalbos šauksmą. Ką daryti tokiais atvejais? Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai ragina naktį nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir pranešti, kas įvyko. Tiksliai suformuluokite informaciją ir aiškiai išdėstykite mintis, nepamiršdami paminėti, jog į nemalonią ar net grėsmingą situaciją pakliuvo nepilnametis.

Bendrasis pagalbos centras gautą informaciją visuomet perduoda artimiausiam policijos komisariatui, policijos pareigūnai nedelsdami reaguoja ir žinią apie į bėdą pakliuvusį vaiką perduoda Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos koordinatoriams, kurie taip pat dirba visą parą.

Koordinatoriai, mobiliojo ryšio priemonėmis, suformuoja užduotį budėtojams iš to Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kurio teritorijoje įvyko galimas vaiko teisių pažeidimas. Koordinatoriai nurodo vietą, kur reikia vykti, glaustai apibūdina aplinkybes. Mobiliojoje programėlėje koordinatoriai gali stebėti budėtojo buvimo vietą, reagavimo laiką, judėjimą. Budėtojai į įvyki sureaguoti ir atvykti į iškvietimo vietą turi per valandą.

Budėtojų darbas atvykus pas šeimą

Alytaus apskrityje budėtoja dirbanti Živilė Medvedeva pasakoja, kas gi vyksta tuomet, kai komanda atvažiuoja pas šeimą, kurioje yra vaikai laukiantys pagalbos. „Nuvykstame į šeimą, susipažįstame su situacija ir iš karto pradedame bendrauti su vaikais. Daug kas priklauso nuo vaikų amžiaus. Tai gali būti ir mažylis, kuris dar nemoka kalbėti ir negali išreikšti savo nuomonės.  Įvertiname vaiko emocinę būseną, kiek įtampos ar streso jis patyręs. Jei vaikas vyresnis, mes bendraujame. Pakalbame su kiekvienu iš vaikų, priklausomai, jei šeimoje jų ne vienas. Išklausome kaip jaučiasi, kokia jų nuomonė, ar tokia situacija šeimoje pasitaikė pirmą kartą, o gal kartojasi“, - apie savo darbą pasakoja budėtoja.

Pasikalbėję su vaikais, budėtojai bendrauja su tėvais, žinoma, jeigu jie nusiteikę kalbėtis ir yra pakankamai veiksnūs, nepaveikti psichiką veikiančių medžiagų.

„Jeigu tėvai neblaivūs, agresyvūs ar kitaip netinkamai elgiasi, mes negalime palikti vaikų tokioje aplinkoje, ji – nesaugi. Todėl tariamės su jais, kur vaikai galėtų laikinai prisiglausti. Galbūt, vaikus priimti gali giminaičiai, jeigu tėvai išsiskyrę, gyvena atskirai, gal tai gali būti vienas iš tėvų, o gal geri kaimynai ar kiti žmonės, kuriuos vaikai pažįsta ir turi su jais užmezgę artimą emocinį ryšį. Tais atvejais, kai tokių žmonių neatsiranda, vaikus maloniai priima budintys globotojai, į kuriuos galime kreiptis bet kuriuo paros metu“, - sako Živilė.

Budėtojai kaskart patikrina, ar asmuo, kuris imasi laikinai prižiūrėti vaikus, pats nėra pažeidęs vaiko teisių, ar jam neapribota tėvų valdžia, ar nėra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

Svarbu žinoti, kad vaikas pas giminaičius, emociniais ryšiais susijusius asmenis ar globotojus apgyvendinamas tik su tėvų sutikimu. Kai atsiranda, kas vaiku pasirūpina, Vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojai tėvams palieka pranešimą, kad pastarieji atvyktų į artimiausią skyrių, o čia toliau sprendžiama šeimos situacija.

Šventiniu laikotarpiu svarbu nebūti abejingiems

Artėjant didžiosioms metų šventėms vaiko teisių gynėjai prašo šeimų atsakingai švęsti, leisti kuo daugiau laiko kartu su vaikais, nepamiršti, jog pati geriausia dovana mažiesiems, tai – šeimos šiluma, jaukūs namai ir tėvų meilė.

O sužinoję ar pastebėję, jog į bėdą pakliuvo vaikas, nelikite abejingi, išgirdę vaiko pagalbos šauksmą nedelsiant praneškite. Į artimiausią teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipkitės darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu – 112.

 

Ilma Skuodienė kviečia atsisukti į paauglius ir kartu padėti spręsti jų problemas

Lietuvos paaugliai kelintus metus iš eilės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Prieš juos dažnausiai naudojamas visų rūšių smurtas, paaugliai renkasi savižubės kelią, jaučia nuolatinį spaudimą geriau mokytis, siekti vis geresnių rezultatų, o psichologinė pagalba pasiekia vos 20 proc. paauglių, kuriems ji reikalinga.

Pirmaujame pagal savižudybių skaičių

„UNICEF tyrimo duomenimis pirmaujame pagal paauglių savižudybių skaičių ir tas skaičius ne tik nemažėja, bet ir panašus jau du metus. Vaikai kėsinasi į savo gyvybę. Dar nepasibaigus šiems metams savo noru iš gyvenimo pasitraukė jau 8 vaikai. Praėjusiais metais statistika fiksavo – 9, 2018 metais – 10. Net 30 vaikų šiemet jau bandė nusižudyti, o kiek atvejų dar nežinome, tad laiku išgelbėtų jaunuolių mastas gali būti kelis kartus didesnis. Labai kviečiu tėvelius, mokytojus, socialinius pedagogus, psichologus atkreipti dėmesį ne tik į paauglių problemas, bet ir skirti didelį dėmesį šiam žmogaus raidos etapui“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Prasta savijauta, sunkūs išgyvenimai apie kuriuos vaikas bijo ar neturi kam papasakoti, jaučia gėdą gali lemti suicidinių minčių atsiradimą. Norint padėti tokių minčių slegiamam vaikui, svarbu laiku atpažinti ir galimos depresijos požymius. Nors sakoma, kad vaikai depresija gali susirgti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama paauglystėje. Pagrindiniai depresijos požymiai yra nuotaikos, jėgų nebuvimas, apatija, pasyvumas, interesų, pomėgių praradimas, savęs nuvertinimas, vidinės tuštumos jausmas, miego sutrikimai. Depresija, ypač berniukams, gali pasireikti pykčiu, agresija, gali imti svaigintis. Būtent sergant depresija neretai išsakomos suicidinės mintys.

„Vilniaus universtiteto psichotraumotologijos centro atliktas tyrimas parodė, kad net apie 80 proc. šalies paauglių patiria mokymosi sunkumų. Dauguma liūdi dėl laisvalaikio veiklų apribojimo karantino metu. Du trečdaliai nerimauja dėl to, kad negali susitikti su savo bendraamžiais. Net trys ketvirtadaliai paauglių pergyvena dėl neigiamų pandemijos pasekmių jiems pabaigus mokyklą. Nors daugelis paauglių sugeba prisitaikyti, visgi, pastebime, kad daugėja emocinių ir elgesio sutrikimų - net 20 proc. Lietuvos paauglių turi jų šiuo metu“, - sako centro vadovas profesorius dr. Evaldas Kazlauskas. 

Pernelyg didelys dėmesys skiriamas mokslo pasiekimams

Teisininkas Gintautas Sakalauskas, savanoriaujantis Vaikų dienos centre, sako, kad turime atkreipti dėmesį į tai, kad jauniems žmogui yra sunku ir net sunkiau net suaugusiems šitame laikotarpyje: „Taip pat paauglystė yra laikas, kai reikia išbandyti ribas. Paaugliai turi bendrauti su draugais, priešintis kontrolei, perprasti tėvų, mokyklos vaidmenį, jausti laisvą gyvenimą, kurti naujas patirtis.  Karantino metu visa tai stipriai apribota. Didžiausia dilema yra, kaip tai kompensuoti, kaip pozityviau galvoti apie ateitį. Mokytojai irgi yra perrvargę, tai dar labiau persiduoda paaugliams, tad reikia daug daugiau su jais kalbėti apie gyvenimo prasmę, apie išgyvenimus, o ne grūsti tam tikras žinias be jokio konteksto“.

„Šiuo metu pastebime, kad itin didelis dėmesys yra skiriamas vaikų akademiniams pasiekimams. Mums, kaip psichologams, labai rūpi vaikų psichologinė būsena. Jau iki pandemijos matėme, kad nemaža dalis Lietuvos paauglių nesijautė labai gerai, jautė patyčias, kitus sunkumus. Pandemijos metu, kilus papildomiems stresoriams, ties sunkumai dar labiau paaštrėjo. Tyrimas rodo, kad vaikai patiria daug streso, jiems sunkiau susikaupti mokytis, naudojant naujas formas, ypač vaikams, kurie turėjo mokymosi sunkumų anksčiau, patyrė patyčias. Kelią nerimą, kad labai mažai paauglių gali gauti reikalingą psichologinę pagalbą – tik 20 proc. Vadinasi 80 proc. tos pagalbos, kuriems reikia, jos negauna. Kviesčiau ne tik šiuo sunkiu dabartiniu laikotarpiu, bet ir apskritai kalbant apie paauglius skirti daugiau dėmesio jų psichologinei būsenai ir gerovei“, - sako E. Kazlauskas.

Psichologų mokyklose trūkumą galima kompensuoti perkant jų paslaugas išorėje

„Tai, kad šiandien tik 20 procentų Lietuvos paauglių gauna psichologinę pagalbą yra labai liūdnas rezultatas. Šiuo raidos etapu palaikymo, padrąsinimo, pasakymo, kas tai kas vyksta su tavimi yra normalu ir kad visai tai praeis yra labai reikalinga. Kalbant su mokyklų vadovais, jie akcentuoja, kad labai trūksta profesionalių psichologų, kad sunku net tik juos rasti, bet ir prisikalbinti ateiti dirbti į mokyklas. Bet to, yra ir kita problema – ne visi paaugliai nori pasirinkti psichologą, dirbantį mokykloje. Paaugliai neslepia, kad mielai priimtų informaciją, kur jie galėtų kreiptis pagalbos už mokslo įstaigos ribų“, - pastebi Tarnybos vadovė.

I.Skuodienė siūlytų mokyklai, negalinčiai rasti profesionalaus psichologo, galinčio nuolat dirbti įstaigoje, pirkti profesionalaus psichologo paslaugas: „Tai būtų didelė pagalba ir reikšmingas pokytis vaikui. Peržiūrint švietimo pagalbą ir ją efektyvinant, socialinis pedagogas būtų tas žmogus, kuris neša žinią, o perkama galima paslauga suteikiama profesionalo ne tik psichologo, bet psichologo-psichoterapeuto. Taip vienas psichologas galėtų dirbti su kelių mokyklų vaikais“.

Vadovė sako, kad šiuo gyvenimo tarpsniu ypatingai svarbus ir vaikų santykis su tėvais: „Labai svarbu, kad tėveliai paauglį palaikytų, priimtų jį su visomis jo problemomis, gilintųsi į jo problemas ir padėtų jas spręsti. Jeigu patys nepajėgūs, svarbu kreiptis į specialistus, į psichologus, psichoterapeutus dėl pagalbos savo vaikui. Labai svarbu, kad tėvai visada žinotų, kur yra jų vaikas, rodytų jam dėmesį, rastų jam vietos savo dienotvarkėje“.  

Paaugliai jaučia visuomenės spaudimą

„Viešumoje girdime, kad paaugliai nemoka matematikos, atsilieka nuo kitų šalių savo akademiniais pasiekimais. Po kiekvienų egazaminų neretai netyla kalbos apie blogus abiturientų mokslo rezultatus, visuotinai reiškiamas nepasitikėjimas, narpliojama, kodėl vaikai nemoka, ką turėtų mokėti ir panašiai. Tai neretai skamba kaip kaltinimas patiems vaikams, kad jie negeba suprasti ar išspręsti elementarių užduočių. Neramina tai, kad tokiais atvejais paaugliams primetama atsakomybė, kurią turėtų prisiimti ir suaugę žmonės, mokytojai, švietimo sistemos kūrėjai. Visuomenės spaudimas mokytis vis geriau ir siekti vis geresnių rezultatų jauną žmogų gali paveikti priešingai“, - sako I. Skuodienė.

Priežastys, dėl kurių paaugliai ryžtasi savižudybei

Paauglių savižudybių priežastys dažniausiai yra kompleksinės. Jas lydi depresija, įvairios emocinės krizės, savęs nuvertinimas. Labai retai savižudybės krizė prasideda staiga, link savižudybės einama palaipsniui. Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai žudosi ne tik patyrę lytinę, fizinę, emocinę prievartą, bet ir nepriežiūrą, nesirūpinimą jais, apleistumą.  Neretai nepilnamečiai ranką prieš save pakelia tėvų skyrybų metu, bijodami egzaminų, praradę artimą žmogų. Emocinis ar fizinis smurtas, emocinis apleistumas nėra tik socialinės rizikos šeimų reiškinys.

Direktorė pastebi, kad vienos ar vienodos priežasties, lemiančios tragišką jaunuolių pasirinkimą nėra. Dažniausiai suicidinės mintys kyla ne dėl vieno fakto, o dėl daugybės susiklosčiusių aplinkybių: „Būtent todėl tėvai neturėtų nuvertinti vaikų problemų. Konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos, patyčios mokykloje, draugų išdavystė, nelaiminga pirmoji meilė – vaikai tai labai sunkiai išgyvena, dažnai skausmą laiko savyje ir nėra linkę atvirai pasakoti apie problemas, o ypač paauglystėje“.

I.Skuodienė sako, kad savižudybė tik ypatingu atveju yra impulsyvus veiksmas, dažniausiai tai – procesas, kurio palydovai – negatyvios mintys: gyvenime nieko gero nėra, esu nereikalingas, niekas manęs nemyli, gyventi neverta. Kai vaiko galvoje sukasi tokios mintys, užtenka vienos nesėkmės, konflikto, blogo pažymio ir suicidinės mintys virsta veiksmais.

Ženklai, kurie turėtų priversti sunerimti

Paprastai, apie savižudybę galvojantys, ar ją planuojantys žmonės siunčia tam tikrus tai nusakančius signalus. Tokie vaikai ar paaugliai dažniau pradeda kalbėti apie mirtį, domėtis mirties tematika. Pavojaus signalu gali būti ir pasikeitęs vaiko elgesys, slogi nuotaika, emocijų kaita. Vaikai tampa irzlūs, liūdni ar jaučia kaltę, gėdą. Būtina pastebėti ar vaikas netapo uždaras, neatsiribojo nuo draugų arba, atvirkščiai, ar buvęs ramus, džiaugsmingas vaikas nepradėjo elgtis neįprastai aktyviai ar agresyviai, priešiškai, bėgti iš namų, mokyklos.

Tarnybos vadovė kviečia suaugusius, esančius šalia vaikų, nepraleisti pro akis nerimą keliančių ženklų: „Pastebėję, kad vaikas išgyvena krizę, turėtume jam padėti suprasti, kad savižudybė yra kelias į niekur, tai nėra teisingas pasirinkimas. Būtina apie tai klausti ir domėtis emocine vaiko sveikata, būsena, išgyvenimais. Jei patiems užmegzti ryšį su tokiu vaiku sunku, būtina kreiptis pagalbos“.

Pastebėjus arba įtarus, kad vaikas, paauglys galvoja apie savižudybę, tiesus klausimas – „ar tu galvoji apie savižudybę?“ parodo, kad suaugusiems vaikas rūpi, kad pastebi nerimą keliančius ženklus, o kartu tai yra galimybė vaikui išsikalbėti, išsipasakoti, atsiverti. Svarbiausia, kalbantis su vaiku būti nuoširdiems, parodyti susirūpinimą, skirti pakankamai laiko pokalbiui, atidžiai klausytis ir leisti išsikalbėti.

Jei įtariate savižudybės pavojų – kalbėkite su vaiku. Šiam pokalbiu pasiruošti padės šeši „NE“:

*Neišsigąskite, neparodykite, kad esate šokiruoti, ką vaikas besakytų;

*Nesumenkinkite vaiko skausmo, nors jo kančios priežastis jums, žvelgiančiam iš suaugusiojo pozicijų, ir atrodo menka (tokie teiginiai, kaip „Tai nėra priežastis žudytis“, tik parodo, kad jūs jo nesuprantate);

*Nesistenkite vaiko pralinksminti. Jam skauda todėl parodykite, kad suprantate tai;

*Nenaudokite emocinio šantažo, nebandykite vaikui iššaukti kaltės jausmo;

*Nežadėkite laikyti paslaptyje savižudybės plano (jūs galite pažadėti išlaikyti paslaptyje problemos turinį, bet ne ketinimą nusižudyti);

*Neklausinėkite per daug įkyriai.

Prireikus pagalbos, kreipkitės:

Pagalbos vaikams linija

Darbo laikas: I-V  11-19 val.

Vaikų linija

116 111; vaikulinija.lt

Darbo laikas: I-VII 11-23 val.

Jaunimo linija

8 800 28888; jaunimolinija.lt

Darbo laikas: I-VII visą parą

Tėvų linija

8 800 90012; tevulinija.lt

Darbo laikas: I-V  11-13 val. ir 17-21 val.

 

X