Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos administracija ir teritoriniai skyriai dėl paskelbtos ekstremalios situacijos klientus aptarnauja tik telefonu arba el. paštu. Kontaktus rasite čia.

Naujienos

Priklausomybės ligų specialistų kasdienybė: mergina pagurkšnoti alaus gavo trejų, o 18-metis geria kone kasdien

Kai teigiama, jog su alkoholiu susiduriama anksti, retas įsivaizduojame, kad šio pragaištingo gėrimo paragaujama dar ankstyvoje vaikystėje. Krizę išgyvenantys žmonės pasakoja, jog nė penkių metų neturėdami gaudavę alaus „ant virškinimo“, nuo dvylikos kaip lygiaverčiai sėsdavę kartu su besilinksminančia tėvų kompanija.

Alkoholis kaip geistinas atlygis

 „Atmintin įsirėžė pokalbis su paaugliu, dalijasi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus priklausomybės ligų specialistė  Gitana Stasytienė. Aiškinantis šeimos alkoholio vartojimo įpročius, vaikinas net pyktelėjo: ko jūs norite, mano mama sunkiai dirba, augina šešis vaikus, ji turi teisę bent išgerti“.

Augant šeimoje, kur nuolat vartojamas alkoholis, yra rimta grėsmė, kad kritinis požiūris jo atžvilgiu nesusiformuos. Svaigalai tampa norma, neišvengiamu palydovu: juo apsidovanojama už sunkią darbo savaitę, „nuplaunamos“ stresinės situacijos ir nesėkmės, džiaugsmo akimirkos sustiprinamos, tai ir nepakeičiama atsipalaidavimo priemonė.

Iškreiptas šeimos modelis ir vertybės vienareikšmiškai skatina žalingo elgesio pateisinimą bei problemos atmetimą. Anot G. Stasytienės, dauguma tikisi, kad nepasieks probleminio vartojimo ribos: „man jau tikrai taip neatsitiks“ ir “aš save kontroliuoju“. „Tik ši riba labai trapi“, – pastebi pašnekovė.

Svaigalai virškinimui pagerinti

Šiuo metu krizę išgyvenanti jauna mama, pasakodama savo gyvenimo istoriją, prisiminė, kad nuo mažens tėvai duodavę gurkšnį alaus ar šampano, jos žodžiais, „ant virškinimo“. Tėvas sakydavęs, jog tai naudinga sveikatai, pagerins virškinimą. Ji nemano, kad tėvai sąmoningai kenkė jie tokiame elgesyje problemos nematė.

Savo pasakojimą su moterimi dirbanti priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė neatsitiktinai pradėjo nuo būtent šio atvejo. Jis jai svarbus, nes 25 erių moters alkoholio vartojimo stažas yra jau dvylika metų.

Tokie ankstyvos vaikystės susidūrimai su alkoholiu nebūtinai baigiasi girtumo būsena. Bet prasideda į priklausomybių liūną ,,įtraukianti“ pažintis. Turėję galimybę „paragauti nuo stalo“ ar iš tėvų gavę, kad „susipažintų su tais reikalais“ namuose, pripažįsta neretas priklausomybę bandantis įveikti žmogus.

Aštuoniolikmetis jau tris metus geria kasdien

„Šiuo metu savo 18-metį klientą bandome motyvuoti susigrumti su alinančia priklausomybe. Sekasi gan sunkiai, apie kasdienes situacijas darbe pasakoja B. Jogaitė. – Nuo 15 iki 18 metų jis alkoholį vartoja diena iš dienos. O pradžia buvo už šeimos stalo“.

Gan intensyvus vartojimas tęsiasi. Kritiškumo jaunam žmogui trūksta. Anot specialistės, jaunuolis nuosekliai atpasakojo savo istoriją, bet suvokimo, kad nori keistis – nesigirdi. „Vaikinas nemano, kad gyvena netinkamai. Tai tiesiog jo gyvenimas. Vargiai galim įsivaizduoti, kokie šio žmogaus emociniai ir organizmo fiziniai pažeistumai“, – pastebi B. Jogaitė.

Priklausomybės ligų žinovė atkreipia dėmesį, kad problemos pateisinimas labai tolygiai kinta su ligos pripažinimu. Jeigu žmogus neigimo stadijoje, tikrai nepripažins turintis bėdų, bet perėjęs (jeigu pavyksta) į svarstymo stadiją, pradės dvejoti. Pagrindinė priklausomybės ligų specialisto užduotis yra paskatinti susimastyti: gal alkoholis man išties kenkia, kodėl jis man toks svarbus?

Vaikui alkoholis pražūtingas

Pradėkim nuo to, kad alkoholis apskritai nėra nekaltas ir absoliučiai jokios teigiamos naudos mūsų fizinei ar psichologinei sveikatai neturi.

„Vaikui yra šimtus kartų pavojingesnis, – įspėja specialistės. Minimalus alkoholio kiekis gali sukelti negrįžtamus pokyčius arba tapti pražūtingu. O kuo anksčiau paragaus, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje vartos“.

Dirbdami su priklausančia nuo alkoholio šeima, specialistai ypatingai atidžiai įvertina joje augančių vaikų emocinę būseną, jeigu įmanoma – nuostatą į alkoholį arba jau stebimus vartojimo įpročius. Inicijuojamos paslaugos, egzistuoja įstaigos, kur nepilnamečiai gydomi nuo alkoholizmo.  

Alkoholis besiformuojančiam organizmui gali palikti daugialypę žalą. Atlikti medicininiai tyrimai įrodo, kad priklausomybei formuotis įtakos turi tam tikrų genų funkcionavimas, bet kur kas svarbesnis faktorius yra aplinka, kurioje žmogus gyvena. Nekovokime už teisę gerti. Kovokime už teisę būti laimingi.

Darni šeima ir laimingas vaikas – visuomenės siekiamybė

,,Institucijoms, tarnyboms ir visuomenei reikia glaudžiai bendradarbiauti, kad vaikai augtų laimingose šeimose“, tokiais žodžiais prasidėjo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialisčių susitikimas su visuomeninių organizacijų atstovais.

 Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos ,,Visuomeninės iniciatyvos“ nariai į susitikimą pakvietė Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos specialistes, kad daugiau sužinotų apie vaiko teisių apsaugos specialistų darbą, tvarką, teisinius dokumentus, aktualijas, pabrėždami, kad vienas svarbiausių klausimų – kada iš šeimos paimami vaikai, kaip nusprendžiama, kad vaikui šeimoje nesaugu. 

,,Mes norėtume daugiau žinoti, kaip dirba vaiko teisių apsaugos specialistai, kokias priemones jie turi, kai tenka padėti vaikui ir visai šeimai. Kada vaiko teisių apsaugos specialistai atvyksta į šeimą? Kas nusprendžia, kad vaikui šeimoje nesaugu? Kaip auklėti vaikus, kai jie neklauso? Ko vaikai turi daugiau, teisių ar pareigų?“,  tokie klausimai nuskambėjo susitikime.

,,Mus labai pradžiugino pats kvietimas susitikti su visuomeninėmis organizacijomis, su senjorais, su aktyviais piliečiais. Tai rodo, kad visuomenei rūpi informacija iš pirmų lūpų, rūpi šeimos gerovė, rūpi vaikų ateitis“, – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistės Jurgita Siliūnienė ir Rita Gintilienė.

Dažniausiai užduodami klausimai – kada vaikas paimamas iš šeimos ir kur jis patenka

Kaip paminėjo VTAS vyr. specialistės, vaiko paėmimas iš šeimos – kraštutinė priemonė, kai vaikui pas įstatyminius atstovus, dažniausiai tėvus, nesaugu, tėvai neblaivūs, akivaizdžios smurto pasekmės. Kai vaikas paimamas iš nesaugios aplinkos šeimoje, per vieną dieną paskiriamas atvejo vadybininkas – tai savivaldybei pavaldus specialistas, kuris organizuoja tai šeimai pagalbą, jis dirba kartu su socialiniu darbuotoju. Atvejo vadybininkas labiau komunikuoja su įstaigomis, o socialinis darbuotojas daugiau dirba su šeima. ,,Paprastai tokioms šeimoms reikia visapusiškos pagalbos, tuomet į pagalbą ateina  VTAS mobilioji komanda (MK)“, – sako Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Rita Gintilienė.

VTAS specialistės akcentavo, kad gavę pranešimą vaiko teisių apsaugos specialistai vadovaujasi vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu. Apie vaiko teisių pažeidimus praneša policija, socialiniai darbuotojai, kartais kiti šeimos nariai, ugdymo įstaigos, aplinkiniai. Vadovaujantis vertinimo aprašu ir sprendžiama situaciją: ar vaiko įstatyminiai atstovai užtikrina jam saugią aplinką, ar jie blaivūs, ar nėra smurto. Visa tai įvertinus priimamas sprendimas, kaip elgtis. Kartais šeimai užtenka atvejo vadybos pagalbos, bet yra situacijų, kai tenka paimti vaiką iš šeimos, kur jam nesaugu. ,,Pildant vaiko situacijos vertinimo anketą žiūrim, ar vaikui yra reikalingas apsaugos poreikis. Svarbu, kad vaikui nebūtų grėsmės. Jeigu nustatomas faktas, kad vaikui namie nesaugu, tai pildomas vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos aktas ir ieškoma asmenų, kurie galėtų vaiku pasirūpinti. Pirmiausia, tai vaikui artimi ar emociniais ryšiais susiję žmonės: močiutės, dėdės, tetos arba asmenys, su kuriais vaikui yra saugu“, – darbo subtilybes aiškino VTAS vyr. specialistė Jurgita Siliūnienė.

Susitikimo dalyviams paaiškinta, kokią pagalbą gauna visa šeima

Nuo šių metų sausio mėnesio apskrityse dirba nebe viena, o dvi mobiliosios komandos (MK). Su šeima, kur iš nesaugios aplinkos paimti vaikai, MK dirba 30 kalendorinių dienų. Mobiliojoje komandoje dirba socialinis darbuotojas, psichologas, priklausomybių ligų specialistas. Jeigu vaikui nesaugu namuose, vaikui gali būti skiriama laikinoji priežiūra – vienam pas artimus asmenis arba institucijoje, arba kartu su tuo iš tėvų, kuris nekelia grėsmės, pvz. mama su vaiku apgyvendinama pas artimuosius ar Krizių centre atskirai nuo smurtaujančio tėvo. Laikinosios priežiūros priemonė gali būti taikoma nuo 30 dienų iki dviejų mėnesių. Už šį laikotarpį asmeniui, kuris laikinai prižiūri iš neaugios aplinkos paimtą vaiką, mokamas atlygis.  Šiaulių apskrities VTAS vyr. specialistė Jurgita Siliūnienė akcentavo, kad asmuo, laikinai imantis prižiūrėti iš nesaugios aplinkos paimtą vaiką daro labai gerą darbą. ,,Jeigu jūsų aplinkoje taip nutiktų, neatsisakykite padėti šeimai, nes ši parama jai labai svarbi“, – susitikimo dalyviams kalbėjo VTAS specialistė Jurgita Siliūnienė.

Pasak pašnekovių, gaila, bet pasitaiko, kad praėjus ir 30 dienų tėvai nepakeičia elgesio, nesidomi vaiku, būna, kad ir išvyksta. Tuomet jau vaikui reikia nustatyti laikinąją globą, tai daroma teismo sprendimu.

Laikinoji globa gali tęstis 12 mėnesių, esant poreikiui gali būti maksimaliai pratęsta iki 18 mėnesių, jeigu po šio laikotarpio tėvai nekeičia elgesio ir neišnyksta priežastys, dėl ko vaikas buvo paimtas iš šeimos, tuomet kreipiamasi į teismą dėl nuolatinės globos vaikui, laikinai ar neterminuotai ribojama tėvų valdžia.

Šeimoje gali būti taikomas ir atskyrimas. Tai dažniausiai nutinka, kai tėvai, ar vienintelis esantis, sunkiai serga. Atskyrimą taip pat taiko teismas. Situacijai pasikeitus, vaikai teismo gali būti grąžinami į biologinę šeimą, išskyrus tuos atvejus, kai vaikai įvaikinami.

Jeigu nerimą kelia paauglio elgesys, o tėvai nežino, kaip reaguoti

,,Tenka matyti ir girdėti, kaip tėvai nesusitvarko su paaugliu. Ką tokiais atvejais daryti? Kokių patarimų reikia paisyti pirmiausia“, – tai klausimas, kamuojantis ne vieną močiutę, kaimyną, šeimų artimuosius. VTAS specialistės visada pasiruošusios atsakyti ir į šiuos klausimus.

,,Situaciją vertinam vaiko atžvilgiu. Jeigu nežinote, ką daryti, ateikite pasitarti į VTAS. Jeigu vaikas bėga iš namų, atsikalbinėja, stokoja motyvacijos mokytis, tokiais atvejais nebūtinai vien vaikui reikia pagalbos, jos dažniausiai reikia visai šeimai.  Yra pvz. pozityvios tėvystės kursai.  Darna šeimoje ir geri tėvų ir vaikų santykiai labai svarbu visai visuomenei“, – sako VTAS vyr. specialistė Jurgita Siliūnienė.

Pasak pašnekovės, vaikas – šeimos veidrodis. Reikia individualaus pokalbio, tada sprendžiama, kokios pagalbos reikia šeimai. VTAS vyr. specialistės akcentavo, kad vienai šeimai reikia tik mažo postūmio, kursų, psichologo konsultacijos, o kitai šeimai reikia daugiau pagalbos ir dėmesio. Tėvai judrų ir neklusnų vaiką galėtų nukreipti tinkama linkme. VTAS vyr. specialistės akcentavo, kad  ne kartą teko padėti šeimoms, kai paauglius reikia traukti iš nusikalsti skatinančių draugų kompanijos. Suteikus pagalbą šeimai vaikus pavyksta išgelbėti. Vaikus reikia skatinti energijos perteklių nukreipti tinkama linkme. Tam tinka sportas, dažnai gelbsti vaikų dienos centrai.

Pilietiška visuomenė – saugus vaikas

Visuomeninių organizacijų atstovus domino, kaip jie gali pranešti apie įtarimus ir faktus, kad pažeidžiamos vaiko tiesės. Dar kartą aptarta, kas yra smurtas. ,,Beržinės košės laikai baigėsi, bet kokia smurto forma ne tik prieš vaiką, bet ir prieš suaugusius yra netoleruotina“, – akcentavo pašnekovės. Smurtas gali būti ir psichologinis, ir seksualinis. Viena smurto formų yra ir vaiko poreikių netenkinimas. Tai nėra vaiko norų vykdymas, bet jeigu vaikas kenčia nuo nepriežiūros – tai jau smurtas. VTAS specialistai visada pasiruošę išklausyti visus, kas susirūpinęs vaikais, patarti arba nukreipti reikiama linkme, pasiūlyti, kur ieškoti pagalbos.

,,Labai dažnai po pokalbio su mumis mamos, močiutės, tėvai išeina dėkodami už paramą, pagalbą, palaikymą. Užsimezga glaudus bendradarbiavimo ryšys ir visi susitelkiame vaiko labui“, – susitikimą reziumavo Šiaulių apskrities  VTAS vyr. specialistė Jurgita Siliūnienė.

 

Briedis su begemotu pamokė vaikus, kaip įveikti pyktį ir dažniau šypsotis

Emociniam vaiko ugdymui pasitarnauja paveikūs animaciniai filmukai, analizuoti skatinančios iliustracijos ir kitos išradingai pasitelktos priemonės. Žodinę informaciją jaunesnio amžiaus vaikams sunkiau įsidėmėti, o štai elgesį, įtaigų vaizdą jie kopijuoja, tvirtina specialistai.

Su idėja priminti apie Vaiko emocinės gerovės metus ir atkreipti dėmesį į šią svarbią besiformuojančiai asmenybei sritį, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) komanda vyksta į dienos centrus, mokyklas ir kt., ten kviečia į kelionę po emocijų pasaulį.

Nemajūnų dienos centro (Birštono m.) vaikams begemotas ir briedis parodė, kaip keblias situacijas spręsti taikiai ir protingai. Padedami psichologės Ramintos Gagienės, per animacines istorijas mažieji mokėsi atsispirti baimei arba pykčiui, suvaldyti pasibjaurėjimą, tinkamai elgtis patyrus kitus jausmus. Vaikai neslėpė animacinių herojų elgesyje atpažinę savo patirtis.

Sukdami emocijų kubą, dienos centro lankytojai veido mimikos pagalba atvaizdavo jausmus, bandė įvardyti, kas tuo metu vyksta jų širdutėje. Kokios yra emocijos ir „ką su jomis daryti“ mažiesiems suprantama kalba paaiškino daugiau nei du dešimtmečius su vaikais dirbanti Romualda Barštienė, pasitelkusi dešimtmečių auditorijai skirtas skaidres. Vaikai sužinojo arba dar kartą prisiminė: blogų arba gerų emocijų nėra – visi mūsų jausmai geri, tačiau ne visada juos tinkamai išreiškiame.

„Norime paskatinti savo emocijas pažinti ir išmokti valdyti, – kalbėjo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistė R. Barštienė. – Supykę ant draugo, galime mesti į jį batu, o galime pasakyti: aš pykstu, tu mane įskaudinai. Nesutardami dėl menkniekio, nemokėdami nusileisti, rizikuojame visam laikui prarasti draugą.“

Vaiko gynėjai primena – turime rūpintis, kad vaiko emocijos būtų tik geros. Jeigu vaikystėje neišmokstama susitikti su savo jausmais, vėliau neišvengiami sunkumai: nerimas, perdėta baimė, drovumas, arba priešingai – agresija.

Šurmulinga įvairiakalbė kompanija emocijų kubą neseniai suko ir diskutavo Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (Jonavos r.). Čia iš Irano, Sirijos, Tadžikijos atvykusių šeimų atžalos pademonstravo neprastas žinias ir atvirai dalijosi: džiaugsmas jiems siejasi su tėvynės prisiminimais. Laukia susitikimai Kėdainių, Raseinių, Kaišiadorių rajonuose ir kt.

Seimas 2020-uosius paskelbė vaikų emocinės gerovės metais. Šiuo sprendimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą, gerinti vaikų psichikos sveikatą ir gerovę.

Raseinių rajone budinčių globotojų paslauga užtikrinta

Kai kitose šalies vietose sprendžiama, kaip motyvuoti žmones imtis budinčio globotojo misijos, Raseinių rajone rūpesčių nekyla: trys šeimos sėkmingai dirba, trys pasirengusios iškilus būtinybei atverti savo namų duris. Dar kelios šiuo metu dalyvauja specialiuose mokymuose.

„Rajonas gali pasidalyti gerąja praktika, kai pasitelkiant kūrybiškumą ir netradicines priemones pasiekiama puikių rezultatų“, – kalbėjo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Neringa Martišienė po susitikimo su vietos Pagalbos šeimai centro ir Savivaldybės atstovais.

Globos centro vadovė Ina Norkevičienė patikino, kad rajone neapsiribojama vien mažai naudos duodančių skrajučių platinimu. Anot moters, drąsiai vykstama į susitikimus, renginius, o globos idėja iškomunikuojama per atvirą ir tiesioginį bendravimą, išnaudojant visus informacijos perdavimo „iš lūpų į lūpas“ privalumus. Čia itin aktyvi ir novatoriškai dirba globos koordinatorė Regina Juškienė.

Budintis globotojas yra asmuo, kuris savo šeimoje ne ilgiau nei 12 mėnesių laikinai prižiūri nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai. Šis veikla nėra paprasta, pareikalauja nemažai iššūkių, vienok – prasminga.

Be kita ko, daug dėmesio Raseiniuose skiriama palydimosios globos sričiai. Šiuo metu centre gyvena per tris dešimtis vaikų. Trys aštuoniolikmečiai netrukus pradės savarankišką gyvenimą. Artimiausiuose planuose, kaip patikinta susitikime, įrengti butus, kuriuos šie jaunuoliai galėtų išsinuomoti lengvatine kaina.

Kauno apskrities VTAS patarėja Regina Klevinskienė įsitikinusi, kad investuojant į šią sritį užtikrinama, jog jauni žmonės vėliau nesugrįš į Savivaldybės įstaigas pašalpų prašytojais. Jaunimas atsakingai ruošiamas savarankiško gyvenimo keliui, o ir vėliau nepaliekami vieni, pagalba garantuojama tiek buityje, tiek ir tvarkant būtiniausius reikalus Sodroje, medicinos įstaigoje ar kt., patariama tvarkant asmeninį biudžetą.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba giria gerai besitvarkančias savivaldybes ir su nerimu pastebi, kad, Lietuvoje dar penkios savivaldybės, neturinčios nė vieno budinčio globotojo. Tai reiškia, kad į krizę patekusių šeimų vaikai, jei nėra artimųjų ar emociniais ryšiais susijusių asmenų, galinčių juos priimti, atsiduria globos institucijose. Lietuvoje vykdomos vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos tikslas yra nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Kiekvienas vaikas tuir prigimtinę teisę augti šeimoje.  

Pirmą kartą Lietuvoje įvaikintas 17-metis

Užsienio šalies piliečių šeima įvaikino 17 metų tėvų globos netekusį nepilnametį Lietuvos Respublikos pilietį. Tai pirmas atvejis Lietuvos įvaikinimo organizavimo istorijoje, kai įtėviai surasti beveik ant pilnametystės slenksčio stovinčiam jaunam žmogui.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos Agnės Marčiukaitienės teigimu, vyresnio amžiaus tėvų globos netekusiems vaikams įtėvių šeimas surasti ypač sudėtinga.

„Lietuvos šeimos ar asmenys turi lūkestį įvaikinti  vaiką iki vienerių arba iki trejų metų amžiaus. Taip pat jie išsako įvairių lūkesčių vaiko atžvilgiu – dėl jo socialinės kilmės, sveikatos. Lietuvoje gyvenančios šeimos yra pasirengusios  įvaikinti mažo  amžiaus tėvų globos netekusius vaikus, turinčius minimalių arba pagydomų sveikatos sutrikimų.  Norinčių įvaikinti vyresnius kaip 10 metų vaikus Lietuvoje nuolat gyvenančių šeimų šiuo metu nėra, nėra buvę ir anksčiau. Retais atvejais įvaikinami sutuoktinio vyresnio amžiaus vaikai. Įvaikinti tėvų globos netekusius vyresnius nei 10 metų vaikus pasiryžta užsieniečių šeimos. Šis atvejis, kai įtėvius pavyko rasti 17-os metų vaikui, yra tikrai ypatingas Lietuvos įvaikinimo organizavimo istorijoje“, – pabrėžė A. Marčiukaitienė.

Pasak specialistės, vaikai, nepriklausomai nuo amžiaus, labai laukia įtėvių arba nuolatinei globai (rūpybai)  pasiryžusių šeimų ar asmenų. Vyresnio amžiaus vaikams turėti šeimą yra taip pat svarbu, kaip ir mažiems.

„Visi vaikai labai laukia šeimos, nori būti priglausti, apkabinti, mylimi ir jaustis saugūs. Kiekvienam vaikui, nesvarbu koks jo amžius, ypatingai svarbu gebėti užmegzti emociškai saugų ryšį, mokytis pasitikėjimo. Tėvų globos netekę vaikai yra patyrę labai skaudžių netekčių, kurias įveikti galėtų padėti saugus santykis su suaugusiu žmogumi, augimas ir vystymasis darnioje šeimoje, mokymasis šeimos santykių, kurių galimai anksčiau vaikas nėra patyręs. Vyresnieji šalia šių žmogiškų poreikių, kurie nebuvo suteikti vaikystėje, jaučia begalinį siekį gauti suaugusiojo patarimą, palaikymą, supratimą. Natūralu, nes jaunuoliams, žengiantiems link savarankiško gyvenimo, kyla begalės klausimų, ypač tais laikotarpiais, kuriais reikia priimti sprendimus. Todėl šiais momentais priklausyti šeimai, mokėti užmegzti saugų emocinį ryšį ir turėti patikimus suaugusiuosius šalia yra ypač svarbu“, – sako A. Marčiukaitienė. 

Specialistė tikisi, kad šis 17-os metų vaiko įvaikinimo atvejis nebus vienintelis, paskatins Lietuvos gyventojus drąsiau į savo šeimą priimti vyresnius be tėvų globos likusius vaikus.

Tarnybos duomenimis, 2019 metais įvaikintam vyriausiam vaikui buvo 11 metų, dar 4 vaikai įvaikinti 10 -ies metų amžiaus. Visus šiuos vaikus įvaikino užsienio piliečių šeimos.

Iš viso 2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį  įvaikino užsieniečių šeimos.

Šiuo metu įvaikinimo laukia 372 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji jų dalis (68 proc.)  – vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų). Galimų įvaikinti vyresnio amžiaus vaikų skaičiaus tendencija išlieka stabili, palyginti su ankstesniais metais.

A.Marčiukaitienė pabrėžia, kad įvaikinimo procesas visada vykdomas labai atsakingai. Kiekvienam galimam įvaikinti vaikui šeimą parenka komisija, atsižvelgdama į tai, kuri šeima geriausiai atitinka vaiko poreikius ir interesus. Kartu yra vertinami ir šeimos lūkesčiai ir pasirengimas įvaikinti. Dažniausiai vaikui šeima renkama ne iš vienos potencialios šeimos, bet gali būti ieškoma šeimos, galinčios geriausiai patenkinti konkretaus vaiko poreikius ir iš keliolikos šeimų.

Pasak specialistės, ne visus be tėvų globos likusius vaikus galima įvaikinti. Tam, kad vaikas būtų įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, jis turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytus kriterijus.

„Remiantis Lietuvos Civiliniu kodeksu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir kitais tarptautiniais teisės aktais, įvaikinimas galimas tik atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra įvaikinimas visų pirma turi būti naudingas pačiam vaikui. Galimas įvaikinti vaikas yra toks vaikas, kurio situacija atitinka Civilinio kodekso nustatytus atvejus: kai vaiko biologiniams tėvams (ar turimam vieninteliam iš tėvų) yra neterminuotai apribota tėvų valdžia, tėvai (arba vienintelis iš tėvų) teisme duoda sutikimą vaiką įvaikinti, kai abu tėvai yra mirę arba nežinomi ir kitais nustatytais atvejais. Taip pat neretai būna atvejų, kai yra įvaikinamas sutuoktinio vaikas“, – sako A. Marčiukaitienė.

Pasak jos, vaiko nuomonė yra vienas iš svarbiausių  aspektų įvaikinimo procese, net jeigu ir nėra teisinių kliūčių vaiką įvaikinti, tačiau įvaikinimo procedūra nebus pradedama jeigu pats vaikas nesutinka būti įvaikintas. Aišku, tokiu atveju yra vertinamas vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę.

 

 

 

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla lietuviams

Lietuvoje jau savaitę dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės paskelbta ekstremali situacija, identifikuotas vienas virusu užsikrėtęs asmuo. Tai lemia, kad gyventojams kyla vis daugiau klausimų, susijusių ne tik su kelionėmis į užsienį, bet ir kasdienybe, kurią keičia viruso grėsmė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su koronavirusu ir darbo santykiais, ligos išmokomis, šeima.

Jeigu esu darbuotojas, komandiruojamas į Šiaurės Italiją, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas, – ar galiu komandiruotės atsisakyti?

Darbuotojo atsisakymas vykti į kelionę būtų pagrįstas tik tuo atveju, kai darbdavys reikalauja vykti į tuos regionus, kuriuose paskelbta ekstremali situacija ir karantinas. Tai netaikytina visos šalies mastu. Tai reiškia, kad darbuotojas gali atsisakyti keliauti į, pavyzdžiui, konkretų Italijos regioną, kuriame paskelbtas karantinas, bet ne į Italiją apskritai.

Tačiau kiekvienu atveju darbdavys turi įvertinti galimą riziką ir parinkti saugų kelionės maršrutą, taip pat aprūpinti asmeninėmis saugos priemonėmis, pavyzdžiui, kaukėmis, dezinfekcinėmis higienos priemonėmis ir panašiai.

Grįžau iš Tenerifės, kur buvome apsistoję visai šalia karantinuoto viešbučio. Ar galiu prašyti darbdavio suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu?

Prašyti dirbti nuotoliniu būdu galima visais, net ir su koronavirusu nesusijusiais, atvejais. Remiantis Darbo kodeksu, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba darbuotojo ir darbdavio susitarimu. 

Darbdavys, atsižvelgęs į darbo organizavimo ypatumus, vertina, ar gali suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Įvertinamos darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, jų specifika, tai, ar nuotolinis darbas nesukeltų per didelių sąnaudų darbdaviui. 

Jeigu darbdavys neįrodo, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Grįžau iš Šiaurės Italijos, todėl izoliuojuosi 14-ai dienų. Nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, todėl reikia nedarbingumo. Kur dėl jo kreiptis? Ar reikia kažkur eiti fiziškai?

Užtenka telefonu kreiptis į šeimos gydytoją – jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Svarbu, kad prieš kreipdamasis į šeimos gydytoją žmogus privalo užpildyti formą, patalpintą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje, adresu http://nvsc.lrv.lt/covid-19. Tai reiškia, kad nereikės laukti, kol gydytojas gaus siuntimą iš NVSC. 

Vaikas Italijoje lankėsi be tėvų – su kitais asmenimis. Dabar jam reikia izoliuotis 14 dienų. Ar gali nedarbingumą tokiu atveju gauti vaiką prižiūrintys tėvai ar seneliai? 

14-ai dienų nedarbingumą gali gauti ir vienas tėvų, įtėvių, senelių bei globėjų, kurių vaikai iki 14 metų amžiaus lankėsi koronaviruso paveiktose teritorijose. Tokiu atveju reikia užpildyti formą, patalpintą interneto puslapyje http://nvsc.lrv.lt/covid-19 ir kreiptis į šeimos gydytoją. 

Jeigu mokykloje būtų paskelbtas karantinas, ar galėčiau likti namuose su vaiku ir gauti ligos išmoką?

Jeigu švietimo įstaigoje paskelbiamas karantinas, priešmokyklinukų, ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai, įtėviai, seneliai bei globėjai gali gauti nedarbingumą. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas kreipusis į šeimos gydytoją išduodamas nuo karantino švietimo įstaigose nustatymo dienos.

Ar gavus nedarbingumą dėl saviizoliacijos gausiu ligos išmoką? Kokio dydžio?

Jei asmuo dirbantis ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka bus mokama tokio pat dydžio kaip ir dėl bet kurios kitos ligos – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 65,94 proc. išmoką nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ gaus tėvai, prižiūrintys vaikus jų ligos ar izoliacijos atveju ir priešmokyklinukų, ikimokyklinukų ar pradinukų tėvai, prižiūrintys vaikus karantino ugdymo įstaigoje metu.

Kas pasirūpins mano vaiku, jei mane karantinuos?

Jeigu nereikia izoliuoti paties vaiko (neturėjo kontakto su izoliuojamu asmeniu, nesilankė zonose, kuriose fiksuotas viruso protrūkis), vaiku turėtų pasirūpinti kitas iš tėvų. Jei tokios galimybės nėra – kiti tėvų parinkti asmenys. Tėvai taip pat turi galimybę kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo. Kai asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, nėra, reikia pranešti apie tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri spręs dėl būtinybės užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Ar turiu pranešti darbdaviui apie suteiktą nedarbingumą grįžus iš Šiaurės Italijos, Kinijos, Honkongo, Singapūro, Pietų Korėjos, Japonijos ir Irano?

Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Taip pat – kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Nors tiesiogiai apie pareigą pranešti apie suteiktą nedarbingumą Darbo kodekse nekalbama, gera darbuotojo ir darbdavio bendravimo praktika sako, kad darbdavys turi žinoti, kodėl jo darbuotojo nėra darbe. Tad tiek apsirgę darbuotojai, tiek grįžę iš užkrėstų vietovių ir gavę nedarbingumo pažymėjimus asmenys turėtų informuoti savo darbdavį apie tai, kad į darbą neatvyks dėl ligos arba karantino.

Darbdavys el. paštu išplatino laišką, kuriuo draudžia vykti atostogauti į užsienį. Ar jis gali taip elgtis? 

Drausti naudotis kasmetinėmis atostogomis (vykstant ar nevykstant į užsienį) darbdavys dėl viruso grėsmės negali. Darbdavys galėtų nesuteikti atostogų dėl kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, argumentuodamas, kad laikotarpis yra labai intensyvus darbo organizavimo prasme ir reikalinga, jog darbuotojai dirbtų). Tačiau darbdaviui nedraudžiama teikti darbuotojams rekomendacijų dėl viruso grėsmės ir dėl nesilankymo tam tikrose šalyse.

Jeigu dėl koronoviruso epidemijos darbuotojai negalėtų eiti į darbą (o dėl darbo specifikos negali dirbti nuotoliniu būdu), kaip turėtų elgtis darbdavys – kokiu teisiniu pagrindu turėtų mokėti jiems atlyginimą, kokio dydžio atlyginimas tokiu atveju yra numatytas? 

Jei darbdavys, įvertindamas situaciją kaip ekstremalią, pats nuspręstų stabdyti įmonės veiklą ir darbuotojams nebūtų galimybės dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tuomet galiotų Darbo kodekso nuostatos dėl prastovos. 

Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo 3 dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Mokėjimai pirmą–trečią prastovos dieną siekia nuo vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio iki dviejų trečdalių jo. Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Ką privalo darbdavys padaryti papildomai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, kai paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso?   

Iškilus koronaviruso grėsmei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių. Siūloma vadovautis Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis:

  • Užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. 
  • Aprūpinti įmonę asmens higienos priemonėmis (muilu, popieriniais vienkartiniais rankšluosčiais, rankų dezinfekavimo priemonėmis) ir užtikrinti jų nuolatinį papildymą. 
  • Užtikrinti asmens higienos priemonių (dezinfekavimo priemonių) prieinamumą visoje darbovietėje (prie centrinio įėjimo, prie įėjimų į tualeto patalpas ir kitose patalpose, kuriose įrengti praustuvai). 
  • Užtikrinti biure esančių paviršių (stalų, kėdžių, palangių) valymą drėgnuoju būdu ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. 
  • Užtikrinti, kad įmonėje esantys tualetai ir jų durų rankenos būtų dezinfekuojami ne rečiau kaip 5 kartus per dieną. 
  • Informuoti darbuotojus apie asmens higienos priemonių taikymą dažnai lankomose ir matomose vietose (pavyzdžiui, kabinant informaciją prie įėjimų / išėjimų).

VISAS REKOMENDACIJAS RASITE ČIA:

 https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2744

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, o darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. 

Ar galiu atsisakyti dirbti, jei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso Lietuvoje, darbdavys nesiima jokių papildomų priemonių dėl saugos ir sveikatos (nėra dezinfekcinio skysčio, apsauginių kaukių, papildomai nedezinfekuojamos patalpos ir pan.)?

Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. 

Pavojaus saugai ir sveikatai atvejais, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Už laiką, kurį darbai sustabdomi, darbuotojams darbdavys moka jų vidutinį darbo užmokestį.

Darbai privalo būti sustabdyti, kai darbo aplinka yra kenksminga ar kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgdami į dėl koronaviruso susidariusią ekstremalią situaciją Lietuvoje ir kilus pavojui darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdaviai turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus. Tokiu atveju darbuotojams už ši laiką turi būti mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Ką daryti, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitaria dėl apsaugos priemonių ekstremalios situacijos dėl koronaviruso metu?

Kai darbo aplinka yra kenksminga ir kyla pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdavys turi imtis papildomų apsaugos priemonių arba sustabdyti vykdomus darbus, o darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti.

Jeigu darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas ar darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai pareikalauja padalinio vadovo ar kito darbdavio atstovo sustabdyti darbus, o šis nesutinka, darbuotojų atstovas apie tai turėtų pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui. 

Jeigu inspektoriaus reikalavimas nevykdomas, jis turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad darbai būtų sustabdyti, o darbuotojai iš darbo vietų būtų išvesti. Iki bus įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą ir palikti darbo vietą.

Ką daryti darbdaviui, jei darbuotojas atvyksta į darbą, nors, darbdavio žiniomis, jis grįžęs iš šalių arba jų regionų, kurios yra paskelbtos koronaviruso židiniais?

Rekomenduojama tokiems darbuotojams, kurie neseniai keliavo į koronaviruso paveiktas teritorijas, 14 dienų po grįžimo, jei tai įmanoma, suteikti galimybes dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet galima darbuotoją nukreipti į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą.

Sveikatos apsaugos ministerija yra paskelbusi, kad supaprastinta tvarka kreiptis dėl nedarbingumo galima grįžus iš teritorijų, kur koronavirusas plinta visuomenėje: Kinijos (visų provincijų), Šiaurės Italijos regionų (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų), Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro.

Šaltinis: http://socmin.lrv.lt/ 

Socialiniai pedagogai, pastebėję moksleivių problemas, galimai patiriamas namuose, paskatinti kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) patarėja Tauragės rajone Elena Jurgilienė Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centre susitiko su rajono ugdymo įstaigų socialiniais pedagogais. Socialiniai pedagogai, ugdymo įstaigose pastebėję pasireiškiančias vaiko problemas, kurių priežastys galimai slepiasi šeimoje, paskatinti kreiptis į VTAS ir bendrai ieškoti geriausių sprendimų.

„Dirbdami ugdymo įstaigose ir būdami šalia vaikų, turite galimybę pastebėti, kai yra galimai pažeidžiamos vaiko teisės. Kreiptis į mūsų įstaigą kviečiame tais atvejais, kai vaikas prasitaria apie namuose patiriamus sunkumus. Taip pat galite pastebėti, jog neretai problemų šeimoje pasekmė yra ugdymo įstaigoje atsispindintis vaiko destruktyvus elgesys – nuolatinis konfliktavimas su aplinkiniais, pamokų nelankymas. Apie tokius atvejus taip pat kviečiame pranešti VTAS – bendrausime su šeima, ieškosime šių problemų ištakų, sprendimo būdų, vertinsime vaiko situaciją, kreipsimės dėl atvejo vadybos, kad šeima gautų jos poreikius atitinkančias paslaugas“, – bendradarbiavimo galimybę įvardijo patarėja Elena Jurgilienė.

„Vadovaujantis teisės aktais, ugdymo proceso metu už vaiko priežiūrą yra atsakinga ugdymo įstaiga, todėl, pastebėjus vaiko netinkamo elgesio apraiškas, kurios dar nėra įsisenėjusios ar daugkartinės, raginame pabandyti jas spręsti vietoje. Jeigu informaciją perduosite mums, mes į ją bet kuriuo atveju sureaguosime, nagrinėsime pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei atliksime kitus veiksmus, numatytus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose“, – patikslino E. Jurgilienė.

Aptartos ir Tauragės rajone teikiamos paslaugos, siūlomos vaikui, kai šis patiria tam tikrų elgesio problemų. Socialiniai pedagogai išsakė, jog rajone trūksta specialistų, galinčių teikti psichologinę pagalbą nepilnamečiams. Tauragės rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Eva Bagdonienė pritarė išsakytiems teiginiams, tačiau pridūrė, jog psichologinės pagalbos siūlymą reiktų vertinti kritiškiau.

„Esame įpratę psichologinę pagalbą vaikui siūlyti kone visais atvejais, kai jis susiduria su tam tikromis problemomis. Psichologas padeda vaikui į esamas problemas pažiūrėti iš šalies, tačiau, mano nuomone, yra ir kitų alternatyvų, kurias galima pasiūlyti, pavyzdžiui, vaiko užimtumą, įveiklinimą, prie kurio, žinoma, turėtų prisidėti ir įvairių sričių specialistai, ir vaiko tėvai“, – teigė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė.   

Ugdymo įstaigų socialiniai pedagogai vardijo konkrečias situacijas ir teiravosi, ar jas galima traktuoti kaip vaiko teisių pažeidimus, kuriuos turėtų perduoti VTAS. Pavyzdžiui, klausta, ar tėvai, visas vaiko praleistas pamokas pateisindami liga, nepažeidžia vaiko teisės į mokslą, kai ugdymo įstaigos bendruomenei yra pagrindo abejoti vaiko sveikatos problemomis. Atsakyta, jog tokiais atvejais kreiptis į VTAS – naudinga, esą tokios situacijos reikalauja nuodugnesnio tyrimo, po kurio galbūt išryškėtų ir tam tikrų paslaugų šeimai poreikis.

Dėmesio skirta ir ugdymo įstaigos informavimui apie pasikeitusį vaiko įstatyminį atstovą, mat ugdymo įstaigos ne visada gauna tokią informaciją – tokiais atvejais apsunkinamas ugdymo įstaigų bendradarbiavimas su įstatyminiais atstovais, kai sprendžiami klausimai, susiję su vaiku.

„Nustatant tiek laikinąją priežiūrą, tiek laikinąją globą, visa informacija perduodama Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Reikia glaudesnio bendradarbiavimo su savivaldybės administracija, kad, pasikeitus vaiko įstatyminiam atstovui, jus pasiektų ši informacija. Beje, tai aktualiau, kai kalbama apie laikinosios globos nustatymą, kada pakeičiamas vaiko įstatyminis atstovas. Nustačius laikinąją priežiūrą, ši informacija nėra tokia aktuali, mat įstatyminiais atstovais išlieka vaiko tėvai, kurie ir atsako už vaiką bei priima sprendimus, susijusius su juo“, – teigė VTAS patarėja Tauragės rajone.

Bendradarbiavimas su ugdymo įstaigų socialiniais pedagogais padeda identifikuoti vaikų patiriamus sunkumus ir spręsti juos nedelsiant. Pasak VTAS patarėjos Tauragės rajone E. Jurgilienės, vaiko teisių apsaugos skyriaus ir ugdymo įstaigų socialinių pedagogų bendradarbiavimas iki šiol buvo gana sėkmingas, todėl tikimasi, jog toks jis išliks ir toliau. 

 

Ministras L. Kukuraitis: jeigu norime mažinti skurdą šalyje, prioritetu turi tapti pagalba vaikams

Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė ir patarėja Anykščių rajone Laima Zukienė dalyvavo Anykščiuose vykusiame susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, kuriame ministras pabrėžė, kad siekiant vieno iš svarbiausių tikslų – mažinti skurdą šalyje – turime teikti visokeriopą pagalbą ir paramą visiems vaikams: ir sveikiesiems, ir turintiems negalią. 

„Valstybės investicijos į šeimą turėtų tapti savaime suprantamos. Pavyzdžiui, matome, kad itin svarbu vaikus, kurie auga socialinę atskirtį patiriančiose šeimose, paskatinti lankyti darželius, suteikti galimybę pažinti bendravimą su bendraamžiais, lavintis, galų gale – laiku pavalgyti. Manome, kad tikslinga įgalinti savivaldybes paremti tokias šeimas, t. y. apmokėti darželio paslaugas, o tuo pačiu – teikti vaiko pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslaugą ir pan.“, – sakė ministras L. Kukuraitis.

Ministras L. Kukuraitis akcentavo, kad planuojama, jog ateityje vaikų dienos centrų finansavimą koordinuos pačios savivaldybės, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip yra iki šiol.  „Savivalda geriau nei ministerija žino, kuris vietinis dienos centras dirba gerai, o kuris – prasčiau, į kurį vaikai renkasi su malonumu, o kuris vos gyvuoja. Labai svarbu, kad kiekvienas vaikas turėtų kur eiti po pamokų. Dienos centrai skirti tiems, kurių namuose ne visuomet laukia jauki aplinka, šiltas maistas“, – teigė ministras L. Kukuraitis.

Ministras palietė Anykščių rajono gyventojams, auginantiems vaikus, aktualių socialinių garantijų klausimą – vaiko pinigus bei Šeimos kortelę. Anot L. Kukuraičio, vaiko pinigai efektyviai mažina vaiko skurdą, tą pabrėžia ir Europos Komisija, pateikusi naujausią Lietuvos situacijos vertinimą. Šeimos kortelė taip pat gali prisidėti prie gausių ir neįgalius vaikus auginančių šeimų gerovės. Anykščių rajone galima pasinaudoti bent 8 įmonių suteikiamomis nuolaidomis, neskaitant internetinių parduotuvių, kurių paslaugomis galima pasinaudoti bet kur. Naudodamasis proga, ministras vaiko gerovės srityje dirbančius specialistus kvietė paraginti gausias ir neįgalius vaikučius auginančias šeimas užsisakyti Šeimos kortelę – Anykščių rajone ją kol kas užsisakė tik 31,2 proc. šeimų, turinčių tam teisę.

Pasiteiravus apie vaiko teisių apsaugos centralizacijos naudą vaikams, šeimoms, Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja I. Gaigalienė teigė, kad vienas akivaizdžių teigiamų rezultatų – paslaugų  šeimai ir vaikui plėtra, kokybė ir prieinamumas. „Šeimos, kurioms vienokia ar kitokia pagalba reikalinga – ją gauna. Anykščiai, sakyčiau, padarė didžiausią šuolį išplėsdami paslaugas ir pirmauja Utenos apskrities mastu. Jau kuris laikas veikia krizių centras, padedantis šeimoms, susidūrusioms su rimtais sunkumais, o šiandien sužinojau, kad savivaldybė artimiausiu metu įkurs ir antrą krizių centrą. Kitas pavyzdys – budinčių globotojų Anykščiuose ilgai nebuvo, o šiuo metu parengti 2, – vardija I. Gaigalienė. – Tai, kad vaiko teisių apsaugos specialistai dirba visą parą, tai, kad mobiliosios komandos specialistai nuvyksta ir pas atokiausiai gyvenančias pagalbos reikalingas šeimas, vaikus ir gali operatyviai padėti – yra didelė parama šeimoms. Teko girdėti šeimas sakant, kad anksčiau per kelis metus negavo tiek paslaugų, kiek dabar – per mėnesį. Arba – kad pirmą kartą gyvenime pamatė psichologą ir jis atvažiavo į namus“.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajone patarėja Laima Zukienė atkreipė dėmesį į tai, kad ne tik vaiko teisių specialistai, bet ir kitos institucijos turėtų daugiau dėmesio skirti vaiko gerovei užtikrinti. „Kalbu apie ikiteisminius tyrimus, ekspertizes, kurios užtrunka itin ilgai, apie teismus. Juk vaikas tarsi pakimba ore laukdamas, ką dėl jo ateities nuspręs viena ar kita institucija“, – sakė L. Zukienė.

Ministras L. Kukuraitis pripažino, kad iš tiesų vaikų psichiatrinių-psichologinių ekspertizių terminai yra silpnoji vieta. „Deja, bet šiuo metu Lietuvoje yra tik 6 ekspertai, galintys atlikti vaikų ekspertinius vertinimus. Siektina, kad šioje srityje eilių vaikams nebūtų visai“, – sakė ministras.

X