Naujienos

Vaikų dienos centro Gudžiūnuose atidaryme – dėmesys mobiliosios komandos teikiamai pagalbai

Nuo sausio Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje pradėjusios dirbti antrosios mobiliosios komandos narės nebesijaučia naujokėmis ir jau imasi aktyvios švietėjiškos veiklos. Pirmasis turiningas susitikimas su Gudžiūnų (Kėdainių r.) bendruomene.

"Mobilioji komanda atvyksta kai "suserga" šeima ir stengiasi padėti – taip paprastai ir betarpiškai jaukiame sambūryje pasakojome apie savo darbą, galimą pagalbą ištikus sunkumams. Atvykstame ne barti, bet informuoti, konsultuoti, motyvuoti, todėl priimkite mus drąsiai – tokia buvo mūsų žinutė šeimoms“, – kalbėjo komandos socialinė darbuotoja Dalia Dzimavičienė.

Sukaukta jau per 40 prašymų lankyti Gudžiūnų bendruomenės vaikų dienos centrą. Tad šio centro pagalba svarbi informacija pasiekė didelę grupę šeimų. Pokalbio metu akcentuota, kad šeimoms atsirado dar daugiau pagalbos susidūrus su sunkumais. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad įsisenijusios, nesprendžiamos ar netinkamai sprendžiamos šeimų problemos turi tiesioginį ryšį su jose augančių vaikų raida, palieka ilgalaikes pasekmes. 

Pristatytos pagrindinės naujovės: mobiliųjų komandų darbo laikas su šeima ilgėja nuo 14 iki 30 kalendorinių dienų. Dar vienas svarbus pasikeitimas: specialistai susitinka ne vien su tėvais, bet ir su vaikais, kaip galima greičiau suteikia tinkamą ir profesionalią pagalbą. Mobilioji komanda į šeimą atvyksta tuomet, kai įvertinus aplinkybes vaikui nustatytas apsaugos poreikis. Priklausomai nuo poreikių ir nusiteikimo pagalbą priimti, grupė vyksta ir namų aplinkoje bendrauja su šeima.

Naujosios komandos darbo vieta Kėdainiuose. Iš šio rajono gaunama bene daugiausia pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus (2019 m. gauta 680), todėl tikslinga, kad pagalba yra arčiau ir pasieks greičiau.

Daugiau informacijos apie pokyčius vaiko teisių apsaugos sistemoje:

https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/vaiku-apsauga-nuo-smurto-kas-keiciasi-2020-metais

 

Daugiausiai pranešimų vaiko teisių specialistus pasiekė iš policijos, skambino gydytojai ir kaimynai

Ne tik tarnybos, bet ir fiziniai asmenys (kaimynai, artimieji) nelieka abejingi į sudėtingas situacijas patekusiems vaikams. Įsivyrauja supratimas, jog tik visi kartu galime pasiekti, kad mūsų mažųjų piliečių aplinka būtų saugesnė, o vaikystė – nerūpestinga. Vienok daugiausia parnešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. gavo iš policijos, o glaudus abiejų tarnybų bendradarbiavimas prisidėjo prie savalaikės pagalbos sudėtingais atvejais.

 „Darbo metu mums gali paskambinti bet kas. O naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis specialiuoju telefono numeriu skambina tik policija. Ir tai būna itin sudėtingos situacijos šeimoje, kai kaimynai, artimieji ar kiti asmenys būna iškvietę į pagalbą policiją. Jei namuose tuo metu yra nepilnamečių, policijos pareigūnai nedelsiant informuoja mus. Tad nenuostabu, kad didžioji dalis pranešimų pasiekė iš policijos pareigūnų, bendradarbiaujant didesnių nesusipratimų nekyla, suprantam vieni kitus iš pusės žodžio. Kitaip būti ir negali, nes veikti beveik visuomet reikia čia ir dabar,“– kalbėjo  Kauno apskrities VTAS vedėja Neringa Martišienė.

Kėdainių rajone iš pernai gautų 814 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, policijos pranešimai sudarė 551, kiti šaltiniai 263. Prienų rajone gautai 467, iš policijos – 342, kitų šalinių – per šimtą. Jonavos rajone iš 567, policijos pranešimai sudaro 356, Kaišiadorių r. iš 328 – 252, Raseinių iš 547, policijos praneštų atvejų skaičius yra 331. Tokios pat tendencijos ir kituose rajonuose.

Gautos informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus 2019 01 01 – 2019 12 31 pranešimų šaltiniai Kauno apskrityje.

Apie galimai reikalingą pagalbą vaikui pranešė ir savivaldybių atvejo vadybininkai, švietimo įstaigų atstovai, kaimynai, artimieji. Dėmesingi galimoms vaikų problemoms buvo medikai: jie apie pastebėtas problemas informavo 125 kartus. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visa informacija pasitvirtina. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per praėjusius metus iš viso 3497 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš jų 696 nepasitvirtino.

Vaiko teisių specialistai reaguoja į visus raštu, žodžiu ar bet kokia kita forma gautus pranešimus apie galimus vaiko tiesių pažeidimus.  

Ilgalaikė tėvų reabilitacija nuo priklausomybių – galimybė vykti gydytis kartu su vaikais

Įvairių priklausomybių kamuojami tėvai dažnai atsiduria kryžkelėje tarp dviejų pasirinkimų: toliau grimzti į problemų liūną prarandant sveikatą, pajamas ir artimuosius, ar visomis išgalėmis kabintis į gyvenimą pasiryžtant keisti savo įpročius ir imtis gydymo. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistės pastebi, kad vienas efektyviausių gydymo būdų suaugusiems, išgyvenantiems krizines situacijas dėl priklausomybių, yra ilgalaikė reabilitacija bendruomenėje.

„Remiantis ilgamete darbo su priklausomybių turinčiais asmenimis praktika, ilgalaikė reabilitacija, trunkanti nuo 6 iki 18 mėn., yra pati efektyviausia pagalba, gydant priklausomybių ligas. Mūsų komandos užduotis dėl pačių sergančiųjų ir jų artimųjų, ypač vaikų, gerovės, pasiūlyti tėvams pasinaudoti gydymo galimybe, kuri suteikia daugiausiai garantijų ne tik pasveikti, bet ir išvengti atkryčio ateityje. Juolab, jog tėvai, vykstantys į reabilitacijos bendruomenes, nepatiria dar didesnės krizės šeimoje, išsiskyrimo su artimaisiais – reabilitacijos laikotarpiu besigydančiajam yra suteikiama teisė apsigyventi kartu su savo atžalomis“, – pabrėžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Rasa Bakienė.

Pasak R. Bakienės, didžiajai daliai sergančiųjų pradėti ilgalaikį gydymą sutrukdo įvairios baimės. „Dažniausiai baiminamasi, jog teks palikti savo namus, išsiskirti su šeima, atsidurti nežinomybėje ir priimti naujus pokyčius. Žmones neramina ir finansiniai, apgyvendinimo sąlygų, mitybos bei teikiamos medicininės pagalbos klausimai. Tačiau tie, kurie pasiryžta ilgalaikei reabilitacijai, įprastai būna atsidūrę ypač giliose krizinėse situacijose, kuriose patiriamos priklausomybių problemos nustelbia kylančias baimes“.

Alkoholis – viena dažniausių problemų, krizę išgyvenančiose šeimose

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos duomenimis, nuo 2018 m. liepos 1 d. specialistėms teko padėti 88 šeimoms, patyrusioms alkoholio problemą. Dalis mobiliosios komandos teikiamą pagalbą priėmusių šeimų teko susidurti ir su narkotikų problema.

Mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistės Rasa Bakienė ir Indrė Preisaitė teigia, jog dažniausios priežastys, lemiančios šeimų atsidūrimą krizinėse situacijose, yra ilgalaikis nedarbas, suprastėjusi sveikata, žlugę santykiai su artimaisiais, tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka ir pan.

Priklausomybių gniaužtuose atsidūrę tėvai, pasak specialisčių, vengia rinktis ilgalaikės reabilitacijos gydymo būdą ir dažniausiai ieško kitų alternatyvų. Anot jų, daugelis pirmiausia išbando medikamentinį gydymą, „Minesotos“ arba gydymo nuo abstinencijos alkoholiui programas.

„Alternatyvūs pagalbos būdai taip pat tvirtas žingsnis į priekį, tačiau ilgalaikė reabilitacija bendruomenėje – kur kas veiksmingesnė, nes, pavyzdžiui, medikamentinis gydymas vyksta gydantis individualiai, nekeičiant įprastos aplinkos, supančių žmonių, o ilgalaikė reabilitacija priverčia imtis rimtų pokyčių: palikti savo namus, apsigyventi svetimoje aplinkoje, bet kartu su bendruomene, kurią vienija tos pačios problemos. Kai žmogus supranta, kad yra ne vienas, kai jaučia kitų palaikymą ir priima jam siūlomą pagalbą – sveikimo kelias žymiai lengvesnis, – teigia Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė I. Preisaitė.

Besigydantys reabilitacijos centruose išvengia laikino išsiskyrimo su vaikais

Lietuvoje galimybę gydymo laikotarpiu apsigyventi kartu su vaikais suteikia du reabilitacijos centrai. Kauno rajone, Šlienavoje, socialines ir psichologines reabilitacijos paslaugas gauna moterys, priklausomos nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Gydymo metu jos turi galimybę apsistoti kartu su vaikais. Akmenės rajone esančioje reabilitacijos bendruomenėje pagalbą gydantis nuo priklausomybių gali gauti ir apsigyventi kartu su vaikais turi teisę tiek moterys, tiek vyrai.

R. Bakienė teigia, jog reabilitacijos bendruomenių darbuotojai iš pradžių reikalauja, jog tėvai bent pirmąjį mėnesį atvyktų gydytis vieni, be vaikų. Taip siekiama apsaugoti mažuosius nuo galimų stresinių situacijų ir neigiamų jausmų.

„Dažnai atvykusieji gydytis būna nusiteikę skeptiškai ir reiškia neigiamas emocijas ir demonstruoja neprognozuojamą elgesį – liūdesį, pyktį, sumišimą, agresiją. Natūralu, jog visa tai iššaukia nauji pokyčiai, kuriuos priimti ramiai prireikia laiko ir susitaikymo su esama padėtimi. Siekiant nuo stiprių išgyvenimų apsaugoti besigydančiųjų atžalas, specialistai rekomenduojama su jais reabilitacijos bendruomenėje apsigyventi tik pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui“, – motyvus įvardija R. Bakienė.

Anot specialisčių, vaikams, kurie laikinai su tėvais, ar vienu iš tėvų, apsigyvena reabilitacijos bendruomenėje, būna sudarytos sąlygos mokytis vietinėse ugdymo įstaigose, lavinti savo įgūdžius neformaliojo ugdymo veiklose, prasmingai leisti laiką ir pramogauti kartu su artimaisiais.

Nuo šių metų sausio 1 d. Tarnybos teritoriniuose skyriuose dirbančios mobiliosios komandos, iki šiol pagalbą teikusios tik krizę išgyvenantiems tėvams, dabar rūpinasi visais šeimos nariais. Mobilioji komanda darbą su šeima pradeda, kai joje augančiam vaikui specialistai nustato apsaugos poreikį. Komandos darbas nuo 14 pailgėjo iki 30 kalendorinių dienų. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje šiuo metu dirba dvi mobiliosios komandos, sudarytos iš priklausomybės ligų specialistų, psichologų ir socialinių darbuotojų. 

 

Visuomenė neabejinga pastebėtiems galimiems vaiko teisių pažeidimams

Visuomenės pilietiškumas, policijos, švietimo, gydymo įstaigų aktyvumas leidžia anksčiau nei įvyksta skaudi nelaimė pastebėti skriaudžiamą vaiką. Vaiko teisių apsaugos specialistai reaguoja į kiekvieną pranešimą, individualiai vertina vaiko situaciją ir tik tuomet sprendžia, ar vaikui ir jo šeimai pagalba reikalinga.

Vilniaus apskrityje per 2019 metus viso gauta 2898 pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, iš jų 1479 atvejais nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų.

Vilniaus apskrities vaiko teisių gynėjas Mindaugas Miliauskas sakė, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, jog kiekvienas pilietis ar juridinis asmuo, pamatęs galimą vaiko teisių pažeidimą, privalo informuoti vaiko teisių apsaugos specialistus ar policiją. „Jeigu turima duomenų apie tai, kad prieš vaiką galimai naudojamas psichologinis, fizinis ar seksualinis smurtas, jeigu vaikas yra neprižiūrimas, jeigu pažįstate likusį be tėvų globos nepilnametį, – informuokite vaiko teisių gynėjus. Mes reaguojame į kiekvieną pranešimą, net ir anoniminį, surenkame visą įmanomą informaciją, aiškinamės situaciją, ją vertiname. Ir tik po išsamaus atvejo nagrinėjimo sprendžiame, ar vaikui ir jo šeimai reikalinga pagalba. Apie pusė tokių pranešimų būna rimtas signalas apie šeimai reikalingą pagalbą. Taigi, jūsų pranešimas apie galimai skriaudžiamą vaiką – sveikintinas“, – sakė M. Miliauskas.

Ilgalaikė nepriežiūra, fizinės bausmės, žeminimas, patyčios, gąsdinimas sutrikdo normalią vaiko raidą, sveikatą. „Ar galima užauginti savimi pasitikintį asmenį jam kasdien kartojant, kad jis yra nevykėlis ar kaltas dėl problemų šeimoje? Ar įmanoma tikėtis, kad vaikas bus sumanus, jeigu visos jo iniciatyvos buvo sumenkintos? Tikriausiai ne. Tai, ką patiriame vaikystėje, vėliau turi tiesioginės įtakos, kaip mums sekasi megzti santykius, draugauti, dirbti, mokytis, mylėti, auginti savo vaikus. Manome, kad vaiko teisių apsaugos srityje pasieksime geresnių rezultatų, jeigu gebėsime anksti atpažinti šeimas, kurioms reikalinga suteikti psichologinę, socialinę, teisinę ar kitokią pagalbą ir, bendraudami su savivaldybe, ją laiku pasiūlysime“, – kalbėjo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Silva Lukoševičienė.

Pasak VTAS vedėjos, būna ir tokių atvejų, kai riba tarp to, ar yra vaiko teisų pažeidimas ar ne, labai plona, tačiau pranešti vis tiek reikia. „Geriau dešimt nepasitvirtinusių pranešimų, nei vienas – pasitvirtinęs ir pasibaigęs skausmingai tiek vaikui, tiek šeimai. Negalima tylėti apie vaikui daromą žalą“, – sakė VTAS vedėja S. Lukoševičienė.

Nepasitvirtinęs pranešimas nėra tolygus melagingam

„Kalbant apie vaiko teisių apsaugos sritį, melagingų pranešimų pobūdis yra dvejopas: kai kaimynai ar pažįstami sukonfliktuoja ir, siekdami keršto, praneša apie esą neprižiūrimus vaikus, o dar dažnesnis atvejis, – kai besiskiriantys sutuoktiniai, griebiasi melagingų pranešimų ir kitų įmanomų priemonių, siekdami sau palankaus teismo sprendimo dėl vaiko priežiūros. Tačiau vaikai tikrai neturėtų tapti priemone suaugusiųjų tikslams pasiekti“, – sako VTAS vedėja S. Lukoševičienė.

Pagrindinis elementas, padedantis atskirti, ar pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra melagingas – tyčinis elgesys. „Mes reaguojame į kiekvieną pranešimą: susitinkame ir bendraujame su šeima, kuri pranešė, ir su ta šeima bei jos vaikais, apie kurią pranešė. Taigi, melagingi pranešimai trukdo specialistų laiką, kuris galėtų būti skiriamas siekiant padėti toms šeimos ir vaikams, kuriems iš tiesų reikia“, – paaiškino VTAS vedėja.

Pirmą kartą už melagingą ar klaidinantį pranešimą bus taikomas įspėjimas, antrą – piniginė nuobauda. Melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų.

 

Į susitikimą su pirmąja Lietuvos ponia Prezidentūroje pakviesti Vyrų krizių centrų atstovai

Alytaus apskrities vyrų krizių centro vadovas Virginijus Tamulionis drauge su kolegomis iš kitų Lietuvos regioninių krizių centrų susitiko su pirmąja Lietuvos ponia Diana Nausėdiene. Pirmoji ponia domėjosi vyrų krizių centrų veikla, darbo pobūdžiu, finansavimu, kitais klausimais.

 V. Tamulionis šalia veiklos vyrų krizių centre yra priklausomybių specialistas, dirbantis Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliojoje komandoje.

 „Labai džiaugiuosi, kad atkreiptas dėmesys į tai ką patiria vyrai. Esu labai dėkingas, kad šia tema kalbama vis garsiau, kad problemos iškeliamos į aukštesnį sprendimo lygį“, - po susitikimo su ponia D. Nausėdiene kalbėjo V. Tamulionis.

Vyrų krizių centrų veiklos tikslas yra mažinti smurtą prieš moteris ir vienyti įvairaus amžiaus, tautybių, religijų bei pažiūrų vyrus, pasiryžusius teikti informavimo, konsultavimo, švietimo ir kitokią pagalbą vyrams ir jų šeimos nariams, siekiant padėti jiems aktyviai dalyvauti šeimos, ūkiniame, kultūriniame bei socialiniame visuomenės gyvenime, remti savanoriškas veiklas ir idėjas.

Alytaus apskrities vyrų krizių centro steigėjo teigimu,  Centro veikloje kviečiamos dalyvauti ir moterys, pripažįstančios Centro įstatus, ieškančios problemų šeimose sprendimo būdų.

„Mūsų veiklos tikslas išmokyti vyrą spręsti šeimoje iškylančias problemas ar konfliktus, padėti sukurti tinkamus santykius šeimoje, jeigu to reikia, net pakeisti savo gyvenimą. Mes norime padėti vyrams tapti geresniais tėvais“, - apie Vyrų krizių centro tikslus kalbėjo V. Tamulionis.

Jo teigimu, būtina keisti stereotipinį visuomenės požiūrį, šalinti lyčių diskriminaciją ir siekti lyčių lygybės, neišskiriant nė vienos lyties.

„Laimingi, nesmurtaujantys, gerbiantys vienas kitą sutuoktiniai, partneriai, tėvai yra garantas vaikų, augančių šeimoje gerovei“, - mintimis dalijosi Alytaus apskrities vyrų krizių centro vadovas.

Mobilioji komanda Zarasuose – pagalba šeimas pasieks dar greičiau

Vienas iš šiemet įsigaliojusių pokyčių vaiko teisių apsaugos sistemoje – mobiliosios komandos specialistai dirba ne tik su sunkumų patiriančiais suaugusiais šeimos nariais, bet ir susitinka su vaikais, kad kiek įmanoma greičiau jiems suteiktų reikalingą profesionalią pagalbą.

Siekiant sustiprinti mobiliasias komandas, visuose Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriuose darbą pradėjo po antrąją mobilią komandą, kurią sudaro psichologas, socialinis darbuotojas ir su priklausomybės ligomis dirbantis specialistas.

„Naujosios Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos darbo vieta yra Zarasuose. Mūsų tikslas – kad pagalba būtų kuo arčiau šeimos ir kuo greičiau ją pasiektų, jeigu bus  reikalinga pagalba. Zarasai yra antroji savivaldybė, iš kurios vaiko teisių gynėjai gauna daugiausiai pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaikų teises po Utenos rajono savivaldybės. Komanda pagal poreikį vyks ir į kitus Utenos apskrities rajonus“, – sakė Utenos apskrities VTAS vedėja Irena Gaigalienė.

Specialistai į naują komandą atrinkti profesionalūs, turintys darbo patirties ir iniciatyvūs, norintys ir galintys padėti šeimai: su priklausomybės ligų turinčiais asmenimis dirbanti specialistė Svetlana Vilkauskienė, socialinė darbuotoja Marija Andrijauskienė, didžiulę patirtį sukaupusi psichologė Laura Vitkūnaitė kol kas darbuojasi abiejose komandose.

Ilgėja ir mobiliųjų komandų darbo laikas. Grupė specialistų su šeima dirbs nebe 14, o 30 kalendorinių dienų, šis laikas esant poreikiui gali būti pratęstas. Per keturiolika dienų su tėvais arba vienu iš tėvų specialistės susitinka ne vieną kartą. Priklausomai nuo poreikių ir nusiteikimo pagalbą priimti, vyksta ir namų aplinkoje bendrauja su šeima penkis, šešis, o pasitaiko, ypač sunkiais atvejais, ir dešimt kartų.

„Įsisenėjusios, nesprendžiamos ar netinkamai sprendžiamos šeimų problemos turi tiesioginį ryšį vaikų raidai, palieka ilgalaikes pasekmes jiems. Mobilioji komanda į šeimą atvyksta tuomet, kai įvertinus aplinkybes vaikui nustatytas apsaugos poreikis“, – sakė Utenos apskrities VTAS vedėja Irena Gaigalienė.

Per 2019 metus Utenos apskrities mobilioji komanda aplankė ir pagalbą teikė 94 šeimoms, fiksuota per du su puse šimto susitikimų. 

Šeimų skaičius, su kuriomis nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 dirbo mobilioji komanda

 

Daugiau informacijos apie pokyčius vaiko teisių apsaugos sistemoje:

https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/vaiku-apsauga-nuo-smurto-kas-keiciasi-2020-metais

Vaikai atvirai pasakoja skausmingus dalykus ir prašo padaryti, kad tėvai negirtautų

Nuo metų pradžios įsigaliojus pokyčiams, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose dirbančių  mobiliųjų komandų darbo lauką patenka ne vien tėvai, bet ir vaikai. Kauno apskrityje dirbančiai specialistų grupei pirmieji įspūdžiai netikėti: krizę išgyvenančių šeimų vaikai itin lengvai atsiveria, dalijasi patirtimis ir emocijomis. Tai palengvina mobiliosios komandos misiją.

Su savo istorija vaikai susigyvena

„Nerimavom, kad bus uždari, baiminsis. Tačiau realybė visiškai priešinga – mus priima labai lengvai. Kad atsakant į klausimą apsiribotų tik keliais žodžiais – dar nepasitaikė. Nė vieno atvejo, kai bendrauti atsisakė. Greičiausiai dėl to, jog nori išsipasakoti mažam žmogui sudėtingas gyvenimo patirtis“, – pirmaisiais pastebėjimais dalijasi psichologė Giedrė Starkevičiūtė.

Skaudžiausia, anot psichologės, kad vaikai neretai būna susigyvenę su savo istorija, o liūdnus, net sukrečiančius dalykus priima kaip normą.

„Kai klausiu, ar kam nors pasakojai apie tai, ką dabar kalbame (klasiokams, mokytojams, gal kaimynams), paprastai atsako – ne. Mes būnam pirmosios. Taip išgirstame apie smurtą, taip tapo aišku ir apie nepilnametės iš artimiausio žmogaus patiriamą seksualinę prievartą. Kodėl iki tol niekas nežinojo? Mums irgi sunku atsakyti į šį klausimą, mes negalime rasti vienareikšmiško atsakymo“,  – kalba psichologė.

Nemažą darbo su vaikais patirtį turinti specialistė svarsto, kad gilinantis į pagalbą tėvams vaikas tarsi likdavo šalia visko. Tai gali būti viena iš priežasčių. „Darbo procese su šeima, kurioje besaikis alkoholio vartojimas, socialinių, tėvystės įgūdžių stoka ir kitos bėdos, pirminis dėmesys buvo sutelktas į pagalbą tėvams. Tokioje aplinkoje augantis vaikas tapdavo tarsi šalutinis situacijos dalyvis“.

Kita galima priežastis, psichologės manymu, vaikai linkę pagražinti šeimos gyvenimą siekdami apsaugoti tėvus. Kartais artimiausių būna paveikti nesakyti tiesos, įbauginti. Bet nuoširdumas, empatija atveria visas duris, jie kalba atvirai ir daug.

Šeimos krizėje vaikas pažeidžiamiausias

Mobilioji komanda susitikimų su vaikais metu įvertina itin jautrius aspektus: galimus depresijos požymius, polinkį žalotis, net savižudybės grėsmę vaikui. Taip pat aiškinasi kylančių mokymosi ar bendravimo problemų priežastis, nes dažnai jos slypi giliau ir yra tiesiogiai susijusios su šeimos problemomis. Tikslas: suprasti ar ir kiek vaikas giliai sužeistas, kokia pagalba reikalingiausia. Esant poreikiui, aptaria tolimesnius galimus pagalbos būdus, pvz. skatina lankyti psichologo konsultacijas, motyvuoja siekti savirealizacijos padėsiančios nelikti vienam, izoliuotam nuo aplinkos.

„Mobili komanda formuoja naują praktiką, kuri yra pirmas žingsnis įtvirtinant nuostatą, kad šeimai išgyvenant sunkumus, vaikui reikalinga tokia pati ar net didesnė pagalba nei suaugusiam žmogui“, vieną iš esminių pokyčių vaiko gerovės srityje akcentuoja priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė.

Vaikas sunkiai išgyvena šeimoje esamą sumaištį. Vaikystės patirtys turi didelę reikšmę vaiko raidai, asmenybei. Tai reiškia, kad į sudėtingą situaciją patekus šeimai, pagalbos turi sulaukti ir vaikas. Net atidesnės nei tėvai. „Laiku nesuteikus kvalifikuotos, gerai organizuotos pagalbos vaikui, turėsime pasekmes: dirbsime su juo suaugusiu“, – atkreipia dėmesį patyrusi priklausomybės ligų specialistė.

Reforma įtvirtino galimybes vaikui dalyvauti pagalbos procese, sulaukti pagalbos, palaikymo ir reikalingų paslaugų. Tokia ir buvo pokyčių vaiko apsaugos sistemoje esmė.

Padeda suprasti kas vyksta

Susitikusios namų aplinkoje, specialistės esmine užduotimi laiko svarbą išaiškinti vaikui, kas atsitiko su tėvais, kad priklausomybė nuo alkoholio yra liga, ją reikia gydyti. Tokiu būdu mažinamas kaltės jausmas, nerimas, kartu su vaiku planuojami tolimesni pagalbos žingsniai.

Augantys priklausomose šeimose, subrendę ne pagal metus. Anot mobiliosios komandos specialisčių, tokie vaikai linkę prisiimti moralinę atsakomybę už tėvus, bando juos apsaugoti, slėpti alkoholį ir pan. Įsitraukia į fiziškai ir emociškai sudėtingą gyvenseną. „Paaiškinti tam tikrus dalykus - svarbi užduotis, kuo daugiau aiškumo turės vaikas, tuo mažiau jame liks nerimo ir baimių. Tai kryptis, kuria dabar einama“.

Šiuo metu Kauno apskrityje veikia dvi mobiliosios komandos. Nuo 2020 m. sausio mėnesio dirbama su devyniomis šeimomis. Vaikų skaičius jose skirtingas: nuo vieno iki šešių.

Mobiliosios komandos socialinės darbuotojos Gitanos Salickienės žodžiais, pirmi susitikimai atskleidė, jog vaikams dažnai trūksta minimaliausios, jiems suprantamai pateiktos informacijos: kas atsitiko su jų šeima, kas toliau bus?

„Iš tiesų susiduriam su realybe, kad vaikas nesupranta, kas vyksta. Tai mes tiesiog suteikiame tą bendrą informaciją ir nuraminame: paaiškiname, koks procesas, kokioje vietoje esame, kalbame paprastai“, – pasakoja G. Salickienė, atkreipdama dėmesį, kad vaikui reikalingas tikslumas: data, skaičiai, kokie yra variantai, kaip gali būti vienu ir kaip kitu atveju. 

Vyresnių ir jaunesnių vaikų kalbėsena su specialistais skirtinga. Vyresnieji jau išsako, kad nuo tokio gyvenimo pavargo, jie suvokia, kad tėvai turėtų būti kitokie, o jų gyvenimas lengvesnis. Mažesnieji dar negeba kritiškai vertinti ir kitokio, labiau aprūpinto, emociškai šiltesnio gyvenimo neįsivaizduoja. Bet visi, paklausti, kokios pagalbos tikisi, visų pirma prašo padaryti, kad tėvai nebegertų. Kaip sakė viena šešerių metų mergaitė: ,,jeigu galėčiau, visai panaikinčiau alkoholį“.  

 Mobilioji komanda darbą su šeima pradeda, kai joje augančiam vaikui specialistai nustato apsaugos poreikį. Komandos darbas nuo 14 pailgėjo iki 30 kalendorinių dienų. Daugiau informacijos apie pokyčius vaiko teisių apsaugoje nuo šių metų sausio 1-osios:

https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/vaiku-apsauga-nuo-smurto-kas-keiciasi-2020-metais

Vaiko teisių gynėjai: „Mokytojas vienas pirmųjų turi galimybę pastebėti vaiko nelaimę“

Ugdymo įstaigos – vaiko teisių apsaugos specialistų pagalbininkai, nes mokytojai, auklėtojai, socialiniai darbuotojai ir ugdymo bei švietimo įstaigų vadovai kasdien bendraudami su vaikais mato jų problemas. Ypač svarbu, kad neliktų nepastebėti smurto prieš vaikus atvejai. Apie tai kalbėta Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos  skyriaus (VTAS) Kelmės rajone susitikime su Kelmės rajono švietimo ir ugdymo įstaigų vadovais bei savivaldybės atstovais.

,,Pedagogai pirmieji gali pastebėti, kad vaikas kenčia, kad turi rūpesčių, yra skriaudžiamas. Mums, vaiko teisių apsaugos specialistams, labai svarbi mokytojų pagalba“, – pažymi VTAS patarėja Kelmės rajone Vaida Linikienė.

Ugdymo įstaigos pirmos gali pastebėti, kad vaikas auga nesaugioje aplinkoje

Pedagogai ir vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad būna atvejų, kai vaikas į mokyklą ar darželį ateina su mėlynėmis. Ne visada jos gali atsirasti nuo sumušimų, nes vaikai yra judrūs, žaidžia neatsargiai, susižeidžia belakstydami ir žaisdami judrius žaidimus. Tačiau, pasak vaiko teisių specialistų, negalima pro akis praleisti bet kokių įtarimų dėl smurto. Pastebima, jog vaikai ne visada išdrįsta pasiguosti, jog nukentėjo nuo artimųjų. Pasikalbėjus su šeimos nariais, situacija paaiškėja, tuomet sprendžiama, kaip padėti šeimai. Pasak specialistų, kur kas sunkiau pastebėti psichologinio smurto atvejus ir kitą smurto formą – nepriežiūrą.

,,Reikėtų atkreipti dėmesį ir į vaiko elgesį, gal jis pasikeitęs, nenori eiti su mama, tėčiu, giminaičiu, akivaizdu, kad jam nemalonūs prisilietimai, vaikas bijo atvirai kalbėti su artimuoju. Ypač suklusti ugdymo įstaigos pedagogai turi tada, kai vaikas pamokose ar darželyje iš pat ryto atrodo pavargęs, neišsimiegojęs, irzlus, sunkiai susikaupia. Gal tai požymiai, kad vaikas namie užgauliojamas, netenkinami jo emociniai poreikiai, jis jaučiasi nesaugus, negaluoja, nes šeima nepasirūpina dienos režimu. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar vaikas švarus, pavalgęs, turi visas reikiamas priemones, ar drabužėliai yra tinkami esamam sezonui“, – sako VTAS patarėja Kelmės rajone Vaida Linikienė.

Pasitarime kalbėta, kad apie visus galimus smurto prieš vaikus atvejus švietimo darbuotojai turi pranešti vaiko teisių apsaugos specialistams.

 Paslaugų šeimai daugėja, gerėja jų kokybė

VTAS patarėja Kelmės rajone švietimo ir ugdymo įstaigų vadovams pristatė  ir pasikeitimus, kuriais vaiko teisių gynėjai vadovaujasi nuo Naujųjų metų.

Visų pirma pasikeitė tai, kad nebeliko grėsmės lygių nustatymų. Atsirado vaiko situacijos vertinimas. Akcentuota, kad stiprinama pagalba šeimai, o vaikų perkėlimas į saugią aplinką iš šeimos – tik kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės ir galimybės išnaudotos. Kai šeimoje yra krizinė situacija, taikoma laikinoji priežiūra, kai vaikas yra prižiūrimas giminaičių ar patikimas artimais emociniais ryšiais susijusiems asmenims vaiko gyvenamojoje vietoje, ar prižiūrinčio asmens gyvenamoje vietoje, priežiūra gali tęstis 30 dienų ir dar 30 dienų gali būti pratęsiama. Krizę patirianti šeima taip pat gali būti apgyvendinta su vaiku Vaiko ir šeimos gerovės centre iki 12-kos mėnesių.

Mobilioji komanda (MK) nuo Naujųjų su šeima dirba nebe 14, o 30 darbo dienų ir dirba ne tik su suaugusiais, bet įtraukia ir vaikus.  

Kaip gerąją patirtį duodančią realius rezultatus buvo pristatyta viena šeimos istorija. Vaikams apsigyvenus saugioje aplinkoje, atskirai nuo šeimos, iškilo klausimas dėl jų pavežėjimo iki ugdymo įstaigos, nes globėjai gyveno už miesto. ,,Buvo kreiptasi į vaikų ugdymo įstaigą, kokios yra galimybės vaikus vežioti mokytis, vėliau klausta Švietimo skyriaus. Sutarta, kad vaikus iki Kelmės atveš globotoja, o nuo Kelmės veš kitos ugdymo įstaigos mokyklos autobusas. Problemą bendru sutarimu greit išsprendėm“, – situaciją komentuoja Šiaulių apskrities VTAS patarėja Kelmės rajone Vaida Linikienė.

Pasak vaiko teisių apsaugos specialistės, dirbama tam, kad padėtume ir institucijoms, kurios dirba su vaikais, pasirūpinti vaikų gerove, atsakytume į iškylančius klausimus ir sutelktume jėgas vaikų labui.

Pasitarime su Kelmės rajono mokyklų ir darželių direktoriais taip pat dalyvavo Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja, savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė bei savivaldybės vadovai.

 

X