Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kreipkitės į artimiausią teritorinį Tarnybos skyrių – darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu – 112.

For possible violations of the rights of the child, please contact the nearest territorial division on working days from 8:00 to 17:00. After working hours, holidays and public holidays – call general helpline 112.

Naujienos

<p>Mamos ir kūdikio rankos</p>
Priklausomybių ekspertas: nėščiajai nėra saugios alkoholio dozės

Nėštumas ir alkoholio vartojimas yra nesuderinami dalykai, net menka alkoholio dozė gali kainuoti vaiko sveikatą ar net gyvybę. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia dėmesį, jog kasmet nuo 3 iki 8 kūdikių nustatomas vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS), daliai vaikų jis nustatomas vėliau, vyresniame amžiuje. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 vaikų, kuriems diagnozuotas VAS.

Išsiskiria specifine išvaizda

Šis sindromas – tai sutrikimų visuma, apimanti kūdikio fizinį ir protinį vystymąsi, nulemtą nėščiosios girtavimo.

Tarnybos priklausomybės ligų specialistas psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius pastebi: net šiais laikais kartais tikima, kad taurelė alkoholio esą pagerina nėščiosios kraujotaką, apsaugo nuo pykinimo. Tačiau, pasak jo, nėščioji iš viso neturėtų ragauti alkoholio. Kitaip rizikuojama vaiko sveikata. „Tiksliai nežinoma, kokia alkoholio dozė sukelia VAS. Tačiau žinoma, kad nėščiajai nėra saugios alkoholio dozės. Besivystančiam vaikui saugu tik visiška mamos abstinencija visą nėštumą ir prieš pastojant. Tik taip 100 procentų galima išvengti VAS“, – sako priklausomybių specialistas.

Vaikai, gimę su ryškiu VAS, dažniausiai yra blogiau išsivystę fiziškai, jų mažesnė galva, plona viršutinė lūpa. Tokie vaikai paprastai būna ligoti, jie vėliau pradeda sėdėti, vaikščioti, kalbėti, sutrikusi jų vidaus organų veikla. Atsilieka jų protinis bei emocinis vystymasis, jie nedėmesingi, jų prasta atmintis, kalba, žemesnis intelektas.

L. V. Sinkevičiaus žodžiais, tokiam vaikui lavinti  prireikia milžiniškų kelių sričių specialistų pastangų. Paaugę vaikai su VAS dėl vystymosi sutrikimų sunkiai pritampa darželiuose, jiems ypač sunku mokytis mokykloje. Rimti sunkumai iškyla tokiems paaugliams renkantis profesiją – sudėtingesni darbai nesiseka, sunkesniais atvejais jie vos išmoksta rašyti, užaugę gali dirbti tik nekvalifikuotus darbus. Jei VAS laiku nediagnozuojamas, tai iššaukia sunkumų vėliau, pvz., vaikas gali linkti į nusikalstamą elgesį.

Kaip padėti vaikui, gimusiam su VAS

Šis sindromas neišgydomas, bet yra sėkmingų intervencijų, gerinančių vaiko sveikatą. „Tai ir medikamentinis gydymas, ir elgesio terapijos, tėvystės įgūdžių mokymai. Svarbu ir kitas darbas vaiko sveikatai gerinti: ankstyvas diagnozavimas (iki 6 metų), meilė, namų aplinka be smurto“, – sako L. V. Sinkevičius.

Jam ir jo kolegoms tenka dirbti su girtaujančiomis nėščiosiomis, kurias ne visada pavyksta motyvuoti blaivybei. Specialistas pastebi: šios mamos kenčia nuo priklausomybės sindromo, iššaukiančio nevaldomą gėrimą. Todėl visuomenė neturėtų jų smerkti. „Nė viena mama nenori pakenkti savo vaikui, tačiau mama, kuri yra kankinama psichikos sutrikimo, t. y. priklausomybės sindromo, yra praradusi laisvą valią ir dažnai lieka vartojimo rate viena. Šios mamos gyvena skausme: viena jų dalis suvokia alkoholio žalą kūdikiui, o kita dalis neleidžia sustoti gerti. Tai yra asmeninė tragedija, kurios nesupranta aplinkiniai ir moralizuoja, kad gerti galima tiesiog nustoti. Įsivaizduokite, vairuojate automobilį, kuris neturi stabdžių, taigi, kad ir kaip norėtumėte sustoti, negalite“, – palygina tarnybos priklausomybių specialistas L. V. Sinkevičius.

Rugsėjo 9-tąją pasaulis mini vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) dieną. Ją pažymint, visuomenei siekiama priminti, kokią žalą gali sukelti alkoholio vartojimas moteriai laukiant naujos gyvybės atėjimo. „Visoms nėščiosioms, įsivaizduojančioms, jog taurė vyno yra nekenksminga, siūlyčiau pagalvoti, ar tikrai norite daryti tokį eksperimentą, kurio pasekmes pastebėsite gal tik po 10 metų. Ir nei jūs, nei medikai negalės atrasti priežastinio ryšio, o net jį atradę, turės konstatuoti, jog vaiko gyvenimas sužalotas dėl jūsų nesėkmingo eksperimento“, – akcentuoja specialistas.

 

 

Vaiko pilietiškumą reikia ugdyti nuo mažens ir tam svarbu pasirinkti tinkamas formas

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atkreipia dėmesį į vaiko pilietiškumo ugdymo šeimoje svarbą, ypač prasidėjus naujiems mokslo metams ir padidėjus užimtumui. Net pats mažiausias pilietis turi teisę reikšti savo mintis, pažiūras, kai jas jau gali suformuluoti. Tuo tarpu tėvelių pareiga mokyti vaiką kritinio mąstymo, padėti suvokti vykstančius reiškinius, ugdyti vertybes, kurios vaikui augant padėtų formuoti asmenines pažiūras.

„Kalbėti su vaiku apie savo šalį, jos istoriją, patriotizmą, supažindinti su valstybę ir jos žmones ginančių ir saugančių pareigūnų darbu, žmogaus teisėmis ir laisvėmis turėtų visi tėvai ir globėjai. Aktyvus vaikų dalyvavimas visose visuomenės gyvenimo srityse, nuomonės reiškimas yra skatintinas, tačiau neturi būti sudaromos prielaidos manipuliuoti vaikais, piktnaudžiauti jų patiklumu, nepakankama socialine branda“, – sako Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. Ji pabrėžia, kad formuojant vaiko pasaulėžiūrą ypatingai svarbu tam pasirinkti tinkamas formas.

Ugdydami pilietiškumą tėvai neturėtų pamiršti savo pareigų, pirmiausia, užtikrinti vaiko saugumą ir apsaugoti jį nuo neigiamų išgyvenimų, emocinės įtampos, tinkamai įvertinti vaiko brandą – ar supranta jis aplinkui vykstančius veiksmus, ar jo įsitraukimas saugus ir būtinas.

„Vaikas, kaip asmenybė, bręsta per patirtis, pažinimą, bendravimą, perimdamas šeimoje puoselėjamas vertybes, elgesį, pilietiškumo ir įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą sampratas. Tėvelių ir globėjų pareiga taip ugdyti vaiką, kad jis taptų atsakingu visuomenės nariu, tačiau prioritetu turėtų būti paties vaiko fizinis ir emocinis saugumas“, – atkreipia dėmesį Tarnybos vadovė I. Skuodienė. 

Tarnybos vadovė pabrėžia, kad kiekvieną kartą būtina kritiškai įvertinti bet kokio renginio, pilietinės akcijos tiek fizinį, tiek psichologinį saugumą ir poveikį vaikui – būdami audringų įvykių epicentre vaikai gali nesuprasti vykstančių veiksmų ir patirti emocinį sukrėtimą, turėsiantį rimtas pasekmes tolesnei vaiko raidai.

„Mokykime vaikus taikiai reikšti savo valią, aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, mylėti savo šalį ir gerbti šalia esančius, tik taip vaikai gali užaugti brandžiais pilietinės visuomenės nariais“, – akcentuodama  kiekvieno vaiko teisę laisvai reikšti savo nuomonę, gauti informaciją ir ją perduoti, teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę, teisę laisvai dalyvauti taikiuose susirinkimuose, kalbėjo I. Skuodienė.

Vaiko parengimas savarankiškai gyventi visuomenėje negali apsiriboti tik šeimos vidaus elgesio normomis, o suprantamas kiek plačiau – yra  susijęs ir su visos visuomenės gyvenimo organizavimu – elgesiu ir bendravimu visuomenėje. Tėvai ar globėjai turi taip ugdyti vaiką, kad naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų.


 

Su rugsėjo 1-ąja, mieli moksleiviai

Mieli moksleiviai,

tikiu, šiandien prasidedančius naujus mokslo metus pasitinkate su viltimi, kad dažniau bendrausite su draugais, artimais žmonėmis, vėl grįšite prie gyvo kontakto, galėsite nevaržomi mokytis ir užsiimti mėgstamomis veiklomis.

Praėję mokslo metai atnešė daug iššūkių kiekvienam, teko išeiti mokytis nuotoliniu būdu, kuriam laikui atsisveikinti su draugais, atsisakyti mėgstamų veiklų, sporto ir būrelių, tačiau visus iššūkius įveikėme drauge ir šiandien esame stipresni. Tad neabejoju, kad prasidedantys mokslo metai bus šviesesni ne tik dėl naujų žinių, bei žmogiško artumo, kurio visi taip pasiilgome, bet ir dėl mūsų stiprybės ir gebėjimo įveikti kliūtis.

Vis tik, ši šventė reiškia kur kas daugiau nei mokykla, draugai, būreliai. Ji žymi vienos iš svarbiausių vaiko teisių įgyvendinimą – teisę į mokslą, kuri yra prigimtinė ir negali būti varžoma ar atimama. Kartu tai atneša galimybes vystyti savo talentus ir mėgautis atradimais. 

Tad sveikinu visus rugsėjo 1-osios proga, mieli moksleiviai, ir linkiu visiems mokslo šviesos, bendravimo ir pažinimo džiaugsmo.

Ilma Skuodienė,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktorė


 

Vaiko konstitucija – leidinys apie pagrindines vaiko teises pasieks kiekvieną šalies pirmoką

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kiekvienam šalies pirmokui dovanoja Vaiko konstituciją – knygelę, kurioje nurodytos pagrindinės vaiko teisės ir iš jų kylančios pareigos. Tokia dovana vaikai bus skatinami žengti pirmuosius žingsnius į pilietinį ugdymą ir susipažinti su pagrindinėmis savo teisėmis.  

„Žmogaus teisių klausimai prasideda pirmiausia nuo to, kiek kiekvienas žmogus žino savo ir gerbia kitų žmonių teises ir laisves, tad vaikams jau ne pirmus metus daliname knygelę, kurioje paprasta, vaikams suprantama kalba paaiškinama, kas apima vaiko teises. Tikimės, kad Vaiko konstitucija padės vaikams geriau išmanyti savo teises bei iš jų kylančias pareigas, suprasti, nuo ko juos turi apsaugoti suaugusieji ir kur kreiptis pagalbos susidūrus su sunkumais“, – sako Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. 

Planuojama, kad Vaiko konstitucijos beveik 30 tūkst. šalies pirmokų pasieks rugsėjo pradžioje. 

Knygelė skirta jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, joje gausu iliustracijų, lengviau padedančių suvokti tekstą. Leidinys yra parengtas pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, išsamiausią vaiko teisių dokumentą, kuriuo remiantis siekiama, kad visi pasaulio vaikai turėtų laimingą vaikystę.  

„Vaiko konstitucija – ne tik naudingas žinių šaltinis vaikams, tačiau ir priminimas tėveliams rūpintis savo vaikais, saugoti juos bei užtikrinti gerą ir saugią vaikystę. Tad kviečiame ir suaugusiuosius kartu su vaikais perskaityti šią knygelę, ją aptarti ir padiskutuoti apie joje aprašomas teises ir kaip visa šeima kartu gali jas užtikrinti“, – pataria  I. Skuodienė.  

Spalvinga Vaiko konstitucija primena, kad kiekvienas vaikas, nepaisant jo lyties, tikėjimo, turtinės padėties, odos spalvos, turi lygias teises į vardą ir pilietybę, šeimą, sveikatos apsaugą, išsilavinimą, o jeigu turi negalią – į ypatingą priežiūrą. Vaikas turi patirti tikrą vaikystę, poilsį, žaidimus ir būti apsaugotas nuo sunkaus alinančio darbo. Taip pat jis turi teisę turėti savo nuomonę bei ją reikšti jam saugiomis formomis ir daugelį kitų teisių.  

Svarbu pažymėti, kad Vaiko konstitucijoje numatytas teises papildo ir iš jų kylančios pareigos. Pavyzdžiui, kiekvienas vaikas turi teisę į švietimą, tačiau tai ir įpareigoja lankyti mokyklą ir mokytis.  

Knygelėje vaikai ras ir pagrindinius pagalbos kontaktus, kuriais kiekvienas vaikas gali kreiptis susidūręs su savo teisių pažeidimais: www.vaikoteises.lt, www.pagalbavaikams.lt, www.bepatyciu.lt, Vaikų linijos tel. 116 111.  

Ilma Skuodienė
Ilma Skuodienė: mažėja smurto prieš vaikus, vis daugiau žmonių išreiškia norą tapti globėjais ir įtėviais

Per pirmąjį šių metų pusmetį smurto prieš vaikus atvejų sumažėjo 10 proc., daugiau žmonių išreiškė norą tapti įtėviais, mažėjo globojamų vaikų skaičius – tokia statistika atsispindi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ataskaitoje už šių metų pirmąjį pusmetį.

„Apžvelgę šių metų pirmojo pusmečio duomenis matome, kad turime mažiau globojamų vaikų, o tie, kuriems prireikia globos, saugiai patenka į globėjų šeimas. Džiugi žinia ta, kad išaugo žmonių susidomėjimas įvaikinimo galimybėmis. Palyginimui, pernai sulaukėme 81 norinčio įvaikinti žmogaus, o šiais metais per pirmus 7 mėnesius sąrašą jau papildė 81 žmogus ar šeima, kurie yra pasiruošę atverti savo namų duris ir širdis. Visa tai rodo, kad tėvelių supratimas apie vaikų auginimą pamažu keičiasi, o visuomenės empatija mažiesiems auga“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, apžvelgdama vaiko teisių situaciją Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį.

Pranešimų skaičius apie vaiko teisių pažeidimus išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais. Per pirmą šių metų pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sulaukė 19 835 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, didžiąją dalį pranešimų vaiko teisių specialistams perdavė policija (64,06 proc. visų gautų pranešimų). Per visus praėjusius metus tokių pranešimų buvo 39 430.

„Per dieną vidutiniškai gauname apie 109 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Statistika rodo, kad apie 50 proc. gautų pranešimų nepasitvirtina. Tačiau yra gerai, kad žmonės praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai rodo, kad mūsų visuomenei rūpi, kaip gyvena vaikai. Net jei atvejis nepasitvirtino, visuomet geriau yra sureaguoti, įvertinti situaciją ir įsitikinti, ar vaikas yra saugioje aplinkoje, jo teisės nebuvo pažeistos, o jei reikia – suteikti pagalbą šeimai“, – sako Tarnybos direktorė.

Kasmet smurto atvejų prieš vaikus skaičius mažėja. Šiais metais, lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu, tokių atvejų sumažėjo 10 proc. 2021 m. pirmą pusmetį užfiksuoti 1 370 galimo smurto prieš vaikus atvejai. Per visus praėjusius metus užfiksuota 2 841 galimo smurto prieš vaikus atvejis.

„Nors statistika rodo, kad smurto atvejų prieš vaikus mažėja, tačiau šie duomenys gali būti ne visai teisingi. Žmonės išgyveno didžiulį emocinį sukrėtimą – karantiną. Gali būti, kad žmonės tapo apatiškesni, mažiau reaguoja į smurto atvejus ir rečiau kreipiasi pagalbos“, – teigia I. Skuodienė.

Pasak Tarnybos direktorės, dažniausiai fiksuojama smurto forma – fizinis smurtas. Tačiau tai dar nereiškia, kad kitos smurto formos prieš vaikus vartojamos daug rečiau. Pavyzdžiui, psichologinį smurtą atpažinti yra kur kas sunkiau ir dar ne visi žmonės turi pakankamai įgūdžių tai padaryti. Vienas iš Tarnybos uždavinių yra padėti žmonėms suprasti, koks elgesys gali pažeisti vaiko teises ir išmokti gyventi neskaudinant savo vaikų.

„Siekiame, kad vaikas gyventų savo šeimoje, tad dedame visas pastangas, kad padėtume sunkumų turinčioms šeimoms sukurti vaikams tinkamą aplinką. Vis tik būna ir kraštutinių atvejų, kai vaikui gyventi šeimoje yra nesaugu, jam gresia realus pavojus, tuomet tenka kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar globėjų“, – teigia I. Skuodienė.

Per šių metų pirmą pusmetį Tarnybai teko 334 kartus kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš įstatyminių atstovų. Per visus 2020 m. kreipimųsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar globėjų buvo 28 proc. mažiau nei 2019 m. Šiam pokyčiui įtakos turėjo nuo 2020 m. patvirtintas laikinos priežiūros institutas, kai esat sudėtingai situacijai pasitelkiama senelių ar artimų giminaičių priežiūra, kol šeimai bus suteikta intensyvi pagalba ir vaikas perkeliamas iš šeimos tik kraštutiniu atveju.

Šiuo metu globojamų (rūpinamų) vaikų Lietuvoje skaičius siekia 6 454. Daugiausiai globotinių yra šeimose – 4 504 vaikai, 2 918 vaikai auga giminaičių šeimose, iš jų 1 857 – su seneliais, šeimynose – 301, globos įstaigose auga 1 480 vaikų, globos centruose – 172. Didžiosios dalies globos namuose augančių vaikų amžius yra nuo 10 m. iki 17 m. 179 globėjų (rūpintojų) šeimos augina 3 ir daugiau (iki 6) vaikus. Per pirmąjį 2021 m. pusmetį skaičiuojami 743 vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejai. Dažniausios globos pasibaigimo priežastys – vaiko grąžinimas tėvams (220 atvejai) ir vaiko pilnametystė arba emancipacija (482 atvejai).

Per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai, per visus praėjusius metus buvo įvaikintas 51 vaikas. Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario. Didžioji dalis būsimų įtėvių yra pasirengę įvaikinti mažesnio amžiaus vaikus – iki 3 metų.

Gyvybės langeliuose per 2021 m. pirmą pusmetį rasti 3 kūdikiai. 2020 m. palikta daugiausiai per paskutinius trejus metus nuo 2018 m. – net 10 vaikų. Daugiausiai vaikų rasta Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir Šiaulių moters ir vaiko klinikoje įkurtuose gyvybės langeliuose – po 3.  

„Žvelgiant į pirmojo pusmečio veiklos rezultatus matome, kad situacija nėra labai vienareikšmiška. Iš vienos pusės matome, kad žmonės tampa labiau įsitraukę ir pasirengę priimti į savo šeimą vaikus, padėti mažiausiems ir labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams ir tai yra labai geras rodiklis. Tačiau iš kitos pusės, emocinės įtampos piko metu mažėjantis pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius verčia sunerimti, ar tikrai visais atvejais esame pakankamai jautrūs kitų skausmui. Tad Tarnyba ir toliau dės visas pastangas, kad apsaugotų vaikus nuo jų teisių pažeidimų, toliau šviesime visuomenę“, – apibendrindama pusmečio situaciją sako Tarnybos direktorė.

Pastebėjus ar kilus įtarimams apie vaiko teisių pažeidimus, galimai naudojamą smurtą prieš juos, žmonės kviečiami nelikti abejingais ir apie tai pranešti vaiko teisių gynėjams.


 

Kaip kontaktinio mokymosi iššūkį paversti naudinga patirtimi bendraujant su vaiku – pataria vaiko teisių gynėjai

Gyvo bendravimo baimė, nerimas, išsibalansavęs dienos režimas – tai keletas iššūkių su kuriais gali susidurti vaikai prasidėjus naujiems mokslo metams ir po ilgo laiko sugrįžus į kontaktinį mokymą. Tačiau kiekvieną karantino atneštą iššūkį galima paversti naudinga patirtimi, jeigu suaugusiesiems pavyks identifikuoti problemą, su kuria susiduria vaikas, bei rasti kūrybingą sprendimą jai spręsti. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį į keletą pirmojo karantino metu išryškėjusių problemų ir pataria, kaip jas spręsti.

Atpratę nuo kontaktinio mokymo vaikai gali bijoti gyvo bendravimo su mokytojais, jautriau priimti nesėkmes. Tokios baimės gali atsirasti tiems, kurie mokydamiesi namuose gavo daug pagalbos iš tėvų. Prieš siųsdami atliktas užduotis mokytojui, vaikai prašydavo tėvų jas patikrinti. Tai vaikai, kurie bijo klysti, bijo nuvilti savo tėvus, gauti blogą įvertinimą, nes patys tėvai jautriai reaguoja į vaiko nesėkmę. Taip siekdami apsaugoti savo vaikus nuo nesėkmių, stiprina jų nepasitikėjimą savimi.

Auklėjant vaikus ir kalbantis su jais svarbu perteikti jiems žinią, kad klaidos yra gerai, nes tai yra mokymosi ir patirties dalis.

Vaikai introvertai karantino metu dėl nuotolinio mokymosi dar labiau užsisklendė savyje ir jaučia įtampą artėjant kontaktiniam mokymui mokykloje. Kontaktinė mokymosi forma palankesnė ekstravertams, greitai užmezgantiems ryšius su kitais žmonėmis, lengvai reiškiantiems mintis ir jausmus. Tuo tarpu introvertai daugiau dėmesio skiria vidiniam pasauliui, sąvokoms ir idėjoms. Jiems reikia asmeninio laiko ir erdvės apmąstymams, jie teikia pirmenybę individualiam darbui ir bendravimui. Nuotolinis mokymasis šiems vaikams suteikė galimybę mokytis tokiu būdu, kuris jiems priimtiniausiais, todėl šiems vaikams gali prireikti daugiau laiko adaptacijai grįžus į mokyklos suolą.

Mokytojai, pastebėję, kad vaikas klasėje būdamas tarp žmonių jaučiasi nelabai jaukiai, gali pritaikyti karantino metu įgytus įgūdžius. Šiems vaikams geriau jaustis padėtų dažniau skiriamos individualios užduotys, ar užduotys poroje. Taip pat introvertams priimtinesnė atsiskaitymo forma raštu. Atsiskaitinėdami viešai prieš klasę jie nerimauja labiau nei ekstravertai, tačiau gali puikiai paruošti prezentaciją namuose su balso įrašu. Introvertams svarbus asmeninis kontaktas, tad sėdėdami pirmuose suoluose, jie jaus kontaktą su mokytoju ir galės drąsiau klausti.

Tėvams svarbu priimti vaikams dėl grįžimo į mokyklą kylantį nerimą, kaip natūralų jausmą. Juk panašiose situacijose nerimauja dauguma žmonių. Tad pirmiausia išklausykite vaiko, pasitikslinkite, kas jam iš tiesų kelia nerimą ir pripažinkite vaiko jausmus. Tarkitės su juo ir klauskite, kas padėtų šį nerimą sumažinti.  Atraskite jūsų vaiką padrąsinančius žodžius, priminkite jo paties teigiamas patirtis. Jei matote, kad patiems pasikalbėti su vaiku jau nebeužtenka, apsvarstykite galimybę kreiptis į profesionalą. Yra nustatyta, kad daugiau nei 13 proc. žmonių susiduria su socialinėmis baimėmis, tad įvertinkite, gal ir jūsų vaikui yra reikalinga psichologo konsultacija.

Nemažai vaikų nuotolinio mokymosi metu radikaliai pakeitė savo dienos režimą, eidavo miegoti vėliau nei įprastai, keldavosi taip pat vėliau. Prasidėjusios vasaros atostogos tikrai nesugrąžino jų į įprastas vėžes, tad vėl priprasti prie didesnės disciplinos ir dienos rutinos gali būti sunku, vaikas gali pradėti praleidinėti pamokas. Nors per pirmąsias mokslo metų savaites dauguma vaikų prisitaiko prie pasikeitusio režimo, tačiau ne visiems tai pavyksta padaryti lengvai. Tad dar prieš prasidedant mokslo metams su vaikais svarbu aptarti numatomus pasikeitimus dienotvarkėje, jiems grįžus į mokyklą. Jeigu nutiktų taip, kad vaikas pradėtų praleidinėti pamokas, tėvams svarbu vėl kalbėtis, aiškintis priežastis. Jeigu vaikas pramiegojo, vertėtų kartu su juo pasvarstyti, kaip galima spręsti atsikėlimo laiku klausimą. Svarbu neteisinti pamokų praleidinėjimo be rimtos priežasties ir leisti vaikui pačiam suprasti pasekmes ir prisiimti atsakomybę. Taip, vaikui bus nemalonu, kai reikės teisintis mokytojui, bet tai skatins patį vaiką prisiimti atsakomybę, kad daugiau netektų patirti gėdos.

Karantinas pakoregavo daugelio žmonių kūno formas, ne išimtis ir vaikai. Atsiradęs viršsvoris, pastambėjęs kūnas, pasunkėjęs judėjimas gali kelti ne tik diskomfortą, tačiau ir versti gėdytis savo išvaizdos, gali atsirasti vengimas bendrauti. Išvaizdos pokyčiams itin jautrūs paaugliai. Grįžtant į mokyklą bendraamžių vertinimo, patyčių baimė jiems gali kelti didelių sunkumų. Tad, tėvai neturėtų bandyti įtikinti savo atžalų, kad viršsvorio nėra, bet daugiau kalbėtis su vaikais apie tai, kas juos neramina. Vaikai dažnai linkę apibendrinti, manydami, kad visi klasiokai tyčiosis. Galite pasikalbėti apie tai, kurių klasiokų replikų vaikas bijo ir kas iš draugų jį palaiko. Galbūt, su kai kuriais klasiokais vaikas gali susitikti baigiantis vasaros atostogoms, susitarti kartu eiti į mokyklą. Tai labai padrąsintų.

Dauguma vaikų grįžę prie kontaktinio mokymosi, būdami bendroje erdvėje, atlikdami bendras užduotis, bendravimą ir santykius atkurs savaime. Paskatinti bendravimą gali mokytojai, pradžioje duodami užduotis porose ar komandose. Jeigu, visgi matytumėte, kad sunkumai santykiuose su bendraamžiais išlieka, svarbu suprasti sunkumų tikrąsias priežastis. Kai kuriais atvejais dėl to verta kreiptis ir psichologinės pagalbos.

Tėvams ir pedagogams pataria Romalda Stasionienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologė.

 

17-ąjį kartą susitikę šalies įtėviai griauna mitus apie įvaikinimą

„Jaučiu begalinį dėkingumą už tai, ką davėte ir kasdien suteikiate vaikams, kuriems jūsų taip reikėjo ir reikia. Niekada nevėlu turėti gražią vaikystę, kiekvienas mažas žmogutis nusipelno augti su mylinčia šeima, o mums didžiulė laimė yra augti kartu su savo vaikais“, – kasmetiniame įtėvių susitikime kalbėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. Ji pabrėžė, kad įtėvių bendruomenė savo gyvenimo pavyzdžiu parodo, kad nėra neįveikiamų kliūčių ir kiekvienas vaikas gali rasti savo šeimą.  

Šeštadienį jau 17-ąjį kartą vykusi Įtėvių šventė sukvietė šeimas, turinčias vieningą  siekį – užauginti savo vaikus laimingais ir lydėti vaiką visame jo tolimesniame kelyje. Nors dauguma būsimų įtėvių vis dar labiau linkę į šeimą priimti kūdikius, tačiau laukiančių vaikų sąraše itin daug vyresnio amžiaus vaikų. Tad būsimi įtėviai kviečiami įvaikinti ir vyresnio amžiaus vaikus, kurie šeimoms gali atnešti ne mažesnį džiaugsmą nei kūdikiai.  

„Džiugu, kad šeimos susitinka gyvai, jos čia atvyko ne tik mokytis, bet keistis patirtimi, padėti ir palaikyti vieni kitus. Susiformavusi savotiška palaikymo komanda, tarp šeimų užsimezgęs ryšys išsilaiko jau ne vienerius metus. Yra atvykstančiųjų kasmet daugiau nei dešimtmetį, o jų vaikai – jau ant pilnametystės slenksčio, jie taip pat bendrauja tarpusavyje. Jauniausias dalyvis šiemet – visai neseniai mylinčią šeimą radęs kūdikis“, – sako I. Skuodienė.  

Tradiciškai rugpjūčio pradžioje rengiamame susitikime susirinko keli šimtai dalyvių – įvaikinusių šalies šeimų su savo vaikais. Kalbinti įtėviai pripažįsta, kad ne mažiau nei meilė ir kantrybė, sėkmei būtinas nuolatinis tobulėjimas. Kasmet į vieną vietą gausų būrį įtėvių sutraukia profesionalų mokymai ypatingai auditorijai aktualiomis temomis. Šių metų mokymų temos: iššūkiai šeimoje žengiant per gyvenimą su įvaikintu vaiku, vyro ir moters jausmai tėčio ir mamos vaidmenyse skirtingais gyvenimo etapais ir kt. Temos parenkamos pagal šeimų išsakomus poreikius. 

„Įvaikinimas jau nebėra mitais apipintas procesas ir pastaraisiais metais vis daugiau šeimų dalijasi savo sėkmės istorijomis, patirtimis ir patarimais, kaip tapti įtėviais ir užtikrinti vaikui saugią ir mylinčią aplinką. Esame dėkingi tėveliams, kurie savo pavyzdžiu įkvepia kitus ir padeda apsispręsti eiti šiuo keliu. Kviečiame visus abejojančius nebijoti ir tapti įtėviais, jūs galite padovanoti šviesią ateitį vienam iš kelių šimtų šiuo metu šeimos laukiančių vaikų“, –  kviečia Tarnybos direktorė.  

Šiuo metu įtėviais tapti gali tiek šeimos, tiek ir vieniši žmonės, svarbiausia noras ir pasiryžimas suteikti vaikui namus. Žmonės, norintys tapti įtėviais turi išklausyti kelių mėnesių kursą, kurio metu yra supažindinama su laukiančiais iššūkiais, mokoma išspręsti problemas ir užtikrinti vaiko poreikius. Apie mėnesį trunka dokumentų tikrinimas, kurio metu yra įsitikinama, ar būsima vaiko šeima nėra turėjusi problemų su teisėsauga ir yra pasirengusi pasirūpinti konkrečiu vaiku.  

Naujausiais duomenimis šiuo metu galimų įvaikinti vaikų sąraše yra 379 vaikai, didžioji jų dalis yra vyresni nei 6 metų.  

Vaikas su knyga
Tėvų dėmesiui psichologės patarimai: kaip pasiruošti mokslo metams ir kokias tėvai daro klaidas

Vasarai einant į pabaigą, šeimose, turinčiose mokyklinio amžiaus vaikų, vis dažniau pasikalbama ir apie naujus mokslo metus. Svarbiausia užduotis tėvams, auginantiems bet kurio amžiaus vaiką – ne tik kaip jį suruošti mokyklai, bet ir kaip elgtis patiems, kad vaikas jaustųsi gerai ir kad mokslo pradžia jam būtų šviesi ir pakili. Į ką reikia atkreipti dėmesį, norint mokslo metams sklandžiai paruošti tiek pirmoką, tiek paauglį, pasakoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė.

Svarbu išgirsti vaiką

Planuojant naujus mokslo metus, pasak psichologės J. Marcinkevičienės, nereiktų visko apsiimti už vaiką nuspręsti patiems. Svarbu paisyti ir vaiko nuomonės: pasiteirauti, kaip jis norėtų rengtis, jeigu mokykloje nereikia dėvėti uniformos, kokių spalvų priemonės jam patinka labiausiai, kaip jis jaučiasi geriau: kai tėvai jį lydi į mokyklą ar, jeigu yra ne per jauno amžiaus, eidamas su draugais.

Svarbu paklausti vaiko, ar jis turi klausimų, pastabų dėl būsimo mokymosi proceso. Taip pat pasitarti su juo pačiu, kaip planuoti jo laisvalaikį po pamokų, kokį būrelį vaikas norėtų lankyti, o gal kaip tik, atsisakyti jau aptartų idėjų. „Iš patirties žinau, kad yra tokių istorijų, kai vaikams nepatinka tėvų įsiūlyta veikla po pamokų ir vaikas, nenorėdamas jų įskaudinti, lanko nekenčiamą muzikos mokyklą, technikų būrelį ar šokius ir nedrįsta paprieštarauti. Jeigu akivaizdu, kad vaikas kenčia nuo tos veiklos, kurią dėl nepatyrimo ar tėvų liepiamas pasirinko, būtina tai aptarti, kad naujieji mokslo būtų tikrai laukiami. Su vaikais reikia aptarti atvejus, kaip elgtis, jeigu mokykloje kiltų nesusipratimų, jeigu iš vaiko būtų šaipomasi, jeigu vaikas bijo mokytojų“, – kviečia tėvus atsižvelgti į vaiko nuomonę psichologė.

„Jei tėvai pastebi, kad vaiko elgesys ar nuotaika prasidėjus mokslo metams pasikeitė, pvz. vaikas dažnai nusiminęs, suprastėjo mokymosi pasiekimai, tėvams būtina į tai atkreipti dėmesį pasiteiraujant vaiko, kaip jis jaučiasi, kaip galima jam padėti, kas jį neramina. Jeigu sunku susitvarkyti patiems, nebijoti kreiptis į specialistus. Jie tikrai padės vaikui ir visai šeimai jaustis geriau“, – sako J. Marcinkevičienė.

Pirmokų tėvams būtina įvertinti savo vaikų savarankiškumą

„Pirmokai neretai turi įvairių rūpesčių: nerimauja, kokia bus klasė, kur ir su kuo sėdės, ar galės atsinešti žaislų, kaip reikės sugrįžti iš mokyklos namo. Vaikams taip pat labai rūpi, ar jo klasėje bus jam pažįstamų draugų iš darželio ar kiemo. Gali kilti nerimo ir jaudulio suvokus, kad su kažkuriuo draugu nebesusitiks arba susitiks rečiau. Bet daugiausia streso pirmoko kelionė į mokyklą kelia tėvams, kuriems svarbu susidėlioti suaugusiųjų šeimos narių dienotvarkes, kad vaiką būtų galima palydėti į mokyklą ir pasiimti iš jos, pasirūpinti pietumis, išleisti į būrelį, sugalvoti, ką jis veiks laisvalaikiu“, – pastebi psichologė J. Marcinkevičienė. 

Psichologė sako, kad pirmokų tėvai, o ir seneliai dažniausiai dirba, taigi situacijų yra visokių: artimieji planuoja pertraukas darbe, kad spėtų pasirūpinti pirmoku po pamokų, to prašo nedirbančių giminaičių, kaimynų, susitaria kelios šeimos paeiliui rūpintis vaikais, kai kurie pirmokams samdo auklę.

Vaiko teisių gynėja primena, kad vaiko tėvai ar globėjai turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų žmonių priežiūros: „Jeigu matote, kad namuose paliekamas vaikas, kuris negali savimi pasirūpinti, ar vaikas paliekamas ilgam laikui be maisto ir pan., kviečiame kreiptis į vaiko teisių gynėjus savo teritorijoje. Specialistai apsilankys vaiko gyvenamojoje vietoje, išsiaiškins situaciją ir, esant būtinybei, imsis priemonių, kad būtų apgintos vaiko teisės bei geriausi interesai.

J. Marcinkevičienė atkreipia dėmesį į tai, kad pradedant eiti į mokyklą, būtina įvertinti kiekvieno vaiko savarankiškumą: „Vieni pradinukai, t. y, vaikai nuo 7 metų amžiaus puikiausiai grįžta namo vieni, papietauja, persirengia, išeina į būrelius su tėvais pasitardami telefonu. Kitiems gi reikia ilgesnio laiko priprasti prie pokyčių: vaikui sudėtinga laiku grįžti namo, atsirakinti duris, susirinkti reikiamus daiktus. To paties amžiaus vaikų branda, atsakomybės ir pareigų jausmas labai skirtingi. Skirtinga ir visa situacija – kaip vaikas pareina iš mokyklos, ar tai kaimo vietovė, ar jis parvyksta mokyklos autobusiuku, ar tai miestas: vieniems vaikams mokykla yra tiesiog po namų langu, kitiems ji daug toliau. Visa tai turi įvertinti tėvai ir nė vienas pasirinkimas nėra blogas, svarbu, kad jis būtų saugus vaikui ir visai šeimai. Taip pat kviečiu nepamiršti, kad visiems be išimties vaikams reikia priminti saugaus eismo taisykles ir ne po vieną kartą, nes vaikai po vasaros būna kiek išsiblaškę“.

Net ir vyresniems vaikams psichologė pataria po kelis kartus priminti saugaus elgesio namuose tvarką:  jeigu kurį laiką vaikai pagal leidžiamą amžių pabūna namie vieni, įspėti, kad nejungtų elektros prietaisų, kurių tėvai neleidžia jungti, nebandytų ko šildytis ant viryklės, jeigu su tėvais aptarta, kad to dar negalima daryti. Nebloga mintis – pasirūpinti buitinėmis gudrybėmis, kad prietaisų vaikai savarankiškai tiesiog nesugebėtų įjungti. Reikia priminti, kad vaikai niekada neįsileistų nepažįstamų žmonių, nepasitikėtų, jeigu net sakoma, kad atėjo skaitiklių meistras ar pan.,  nesuteiktų jokios informacijos apie šeimą. Visi vaikai turi būti išmokyti, kaip elgtis kilus gaisrui, susižeidus, pametus raktus, telefoną, esant nenumatytai situacijai. Kiekviena šeima turi išmokyti vaiką greitai ir saugiai gauti pagalbą.

Vaiko emocinė būsena neretai praslysta tėvams pro akis

Psichologė, dirbanti su šeimomis, pastebi, kad tėvai beveik visada pirmiausia susirūpina buitimi, tačiau vaiko psichologinė būsena, vidiniai išgyvenimai neretai lieka primiršti – retai pagalvojama, o kaip vaikas jausis turėdamas naujas, mokinio, pareigas.

„Tėvams verta prisiminti, kad ne tik jie išgyvena pokyčius, svarbiausias šioje situacijoje yra vaikas, – atkreipia dėmesį vaiko teisių gynėja. Gal vaikas nepatogiai jaučiasi bijodamas mokytojai išsakyti savo nerimus, gal bijo naujų patalpų, klasės draugų, gal baiminasi, kad pames raktus, neras tualeto ir panašiai. Vaikai turi įvairių baimių, lūkesčių, kurių dažniausiai nemoka išsakyti ir jie prasiveržia vėliau: verksmingumu, nerimastingumu, tikais, pilvo skausmais“.

Vaiko gebėjimą prisitaikyti ir gerai jaustis, pasak psichologės, reiktų stebėti akyliausiai. Geriausia išeitis – išmokti girdėti vaiką, ką jis sako lyg užuominomis, perklausti, ką jis turėjo galvoje, išlaukti atvirumo, paklausti mokytojos, kaip vaikas elgiasi mokykloje. Galima papasakoti sėkmingą istoriją iš tėvų ar pažįstamų patirties. Jokiu būdu nereikia vaiko baimių ir jausmų sumenkinti sakant: ,,man dar ne taip buvo ir nieko“, ,,nezyzk dėl niekų“, ,,nekvaršink man galvos dėl savo nesąmonių“ ir panašiai.

„Jeigu vaikas neturi vyresnių brolių ar sesių mokinių ir jam mokykla – lyg neužkariauta tvirtovė, pats laikas nueiti į mokyklos pastatą ir tiesiog po jį pasivaikščioti, pasisveikinti su ten sutiktais žmonėmis – budėtoja, pedagogais, pasakyti vaikui, kad štai šitie žmonės tave pasitiks kas rytą ir jais galima pasitikėti. Vaikui taip pat būtų naudinga išgirsti, kokia bus dienotvarkė mokykloje (t. y. kad bus pamoka, pertrauka). Naujos bei nežinomos situacijos ne tik tėvams, bet ir vaikams kelia įtampą. Kalbėjimasis su vaiku, atsakymai į jam rūpimus klausimus, gilinimasis į jo vidinius išgyvenimus suteikia daugiau aiškumo bei mažina nerimą“, – sako J. Marcinkevičienė.

Vyresni vaikai taip pat išgyvena „pirmoko būseną“

Psichologė sako, kad kai vaikas vyresnis, rūpesčių, prasidėjus mokslo metams santykinai mažėja, bet jie tampa kitokie: „Nekalbu apie rūpesčius superkant mokymosi priemones ar uniformas. Rūpesčiai auga, kai tenka keisti mokyklą, kai keičiasi klasės draugai. „Pirmoko būseną“ tenka išgyventi ir paaugliams, kurie pereina į kitą klasę, pakeičia mokyklą. Taip pat tuomet, jei vaikas iš bendrojo lavinimo mokyklos išeina į profesinio rengimo mokyklą, kur viskas kiek kitaip, nei buvo, pradedant kelione į mokyklą, gyvenimu bendrabučiuose, baigiant didelio savarankiškumo reikalaujančia dienotvarke. Tuomet tėvai turi įvertinti paauglio gebėjimą prisitaikyti, akylai stebėti, kaip vaikas keičiasi, kokios jo nuotaikos, nepraleisti svarbių momentų, kad nepatektų į neigiamą aplinką, neįklimptų į priklausomybes, kad išmoktų elgtis su pinigais“.

Šešiolikmetis, pasak vaiko teisių gynėjos, pajutęs daugiau laisvių, ne visada pajėgus suprasti, kad laisvė – tai pirmiausia daugiau atsakomybės. Tad šiose situacijose tėvams reikia ruoštis vėl išgyventi ,,pirmos klasės“ rūpesčius. Nėra gėda nuvykti į naują paauglio mokyklą, pabendrauti su mokytojais, jeigu to dar nepadaryta anksčiau. O ir pakartoti tai – tikrai nėra bloga mintis. Svarbu pasikalbėti su paauglio buvusiais mokytojais: paklausti jų, kaip jie mato jų vaiką, nes tėvai jį mato ir vertina kitaip, o ir pats vaikas apie save kalba (o dažniausiai nekalba) kitaip, nei jį mato mokytojai. „Svarbu prisiminti, kad kuomet vaikas lanko ugdymo įstaigą, šiame procese dalyvauja trys pusės: vaikas, tėvai bei mokyklos bendruomenė. Glaudus tarpusavio bendradarbiavimas, atsakomybių pasiskirstymas, gebėjimas įsiklausyti, kompromisų ieškojimas gali duoti labai daug pozityvių pokyčių bei laukiamų rezultatų“, – pataria psichologė.

Esminiai patarimai, kaip padėti vaikui sugrįžti į mokslus

  • Kiekviena šeima, auginanti mokyklinio amžiaus vaiką turi aptarti jo individualias problemas nuo pirmoko rūpesčių nepamiršti pažiūrėti į laikrodį, iki dvyliktoko – pvz. įsiminti autobusų, važiuojančių mokyklos link, grafikus ar kelionės laiką.
  • Tėvai kviečiami išlikti atviriems savo vaikams, vertinti tarpusavio bendravimą, stengtis įsigilinti į kiekvieną situaciją iš vaiko pozicijos.
  • Visas problemas galima išspręsti dažnai kalbantis su vaiku, iš klaidų mokantis, išklausant vaiko. Bet kokio amžiaus vaikas neturi bijoti pasisakyti tėvams, kas jam rūpi: pirmokui gali rūpėti batelių spalva, dvyliktokui klausimai, kaip pritapti ir ar verta pritapti prie rūkančių, iš pamokų bėgančių draugų, ar šeima išgalės mokėti už brangias treniruotes ir panašiai.
  • Svarbu prieš mokslo metus profilaktiškai vaikus nuvesti pas šeimos gydytoją, dar kartą pasitikrinti, ar vaikas gerai mato, gerai girdi, ar vystosi sveikas, prisiminti sveiko gyvenimo būdo abėcėlę, taip pat nepakenks jau dabar pažiūrėti, ką vaikai dės į kuprinę ir kokio ji svorio.
  • Ir viena svarbiausių užduočių – sekti savo vaiko emocinę būklę ir laiku ateiti į pagalbą, kai vaikui sunku, ar kai jis nežino, kaip geriau pasielgti. Viskas įmanoma pastangų dėka, juk visi tėvai nori, kad jų vaikai gerai jaustųsi. Tai nėra sunku – reikia stebėti savo vaiką, atpažinti emocijas ir laiku į jas reaguoti.

 

X