Naujienos

Vaiko teisių gynėjai bendradarbiaus su priklausomybių specialistais

Siekiant užtikrinti, kad vaikai augtų saugioje ir darnioje aplinkoje, sukurti jiems palankias sąlygas augti šeimoje ir padėti priklausomybių turintiems asmenims įveikti problemas, vaiko teisių gynėjai pasitelks į pagalbą priklausomybių ligų specialistus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) direktorės Ilmos Skuodienės ir Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – Centras)  direktoriaus Emilio Subatos pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi numatytas abiejų institucijų bendradarbiavimas vaiko teisių gynėjams susidūrus su asmenimis, patiriančiais riziką dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo.

„Viena dažniausių smurto šeimoje priežastis yra alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas“, – pabrėžė Tarnybos direktorė I. Skuodienė. 

Pasak direktorės, dėl svaigalais piktnaudžiaujančių asmenų kenčia visa šeima, ypač vaikai. Tarnybos specialistai labai dažnai susiduria su situacijomis, kai nuolat besisvaiginančių tėvų vaikai skriaudžiami, neprižiūrimi, jie mato šeimos narių smurtą, yra žalojami fiziškai ir psichologiškai. Deja, neretai pasitaiko atvejų, kai svaigalus vartoja ir nepilnamečiai. Siekiant padėti besisvaiginantiems asmenims ir jų šeimų nariams, bei sudaryti palankias sąlygas vaikams augti šeimoje, bus pasitelkiami į pagalbą priklausomybių specialistai.

„Dirbant su šeimomis, kurios turi vaikų ir kuriose yra priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų asmenų, labai svarbus institucijų bendradarbiavimas. Mes tikimės, kad pasirašyta sutartis sudarys sąlygas laiku nukreipti asmenis, su kuriais kontaktuos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, į priklausomybės ligų centrus, kad būtų suteikiama jiems pagalba, gydymas ir užtikrinamas gydymo tęstinumas“, – sakė Centro direktorius Emilis Subata.

Pasak jo, labai svarbus yra bendras abiejų institucijų specialistų mokymas, kad jie vienodai suvoktų priklausomybių problemas ir kaip jas spręsti. 

                      Pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, Tarnybos teritorinių skyrių mobiliųjų komandų specialistai konsultuosis su Centro ir jo filialų specialistais dėl darbo su asmenimis, patiriančiais riziką dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo, informuos riziką patiriančius asmenis apie galimybę konsultuotis ir gauti nuolatinę reikiamą medicinos ir (ar) psichosocialinę pagalbą Centre ar jo filialuose bei paskatins juos kreiptis į Centrą. Taip pat numatyta, kad Tarnybos darbuotojai iš Centro gaus informaciją apie riziką patiriančio asmens gydymo eigą ir Centre teikiamas bei asmeniui suteiktas paslaugas.

                      Bendradarbiavimo sutartyje taip pat įtvirtinta, jog mobiliųjų komandų specialistai prašymą dėl informacijos apie riziką patiriantį asmenį, jo lankymąsi, konsultavimą, priežiūrą, gydymą Centre ar jo filiale, gydymo procesą ir teikiamas ir (ar) suteiktas paslaugas bei rekomendacijas, jų įgyvendinimą, teiks tik intensyvaus mobiliosios komandos darbo su šeima metu, tik dėl asmenų, su kuriais mobiliosios komandos specialistams buvo paskirta atlikti intensyvų mobiliosios komandos darbą.

                      Pagal pasirašytą abiejų institucijų bendradarbiavimo sutartį, Centro specialistai teiks Tarnybai reikiamą metodinę informaciją ir konsultacijas, kaip tobulinti mobiliųjų komandų specialistų darbą su priklausomybę ar jos simptomų turinčiais asmenimis bei jų šeimos nariais.

Priklausomybės ligų specialistė: tik nuo paties asmens priklauso, ar gydoma alkoholio vartojimo problema neatsinaujins

Priklausomybės alkoholiui problematika žinoma kone kiekvienam – vieni su ja akistaton yra stoję asmeniškai, kitiems ją teko patirti per artimo ar tiesiog pažįstamo asmens sirgimo prizmę. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistė Jovita Petkienė teigia, jog, pasibaigus gydymui, sveikimas nuo priklausomybės alkoholiui vyksta visą likusį žmogaus gyvenimą. Ar pavyks išlaikyti blaivų gyvenimo būdą, ar visgi alkoholio vartojimo problema atsinaujins – priklauso tik nuo paties asmens.

Primename, jog VTAS mobilioji komanda 30 kalendorinių dienų teikia intensyvią pagalbą šeimoms, sutikusioms ją priimti, kai vaikui(-ams) nustatomas vaiko apsaugos poreikis ir pritaikoma vaiko laikinoji priežiūra arba inicijuojamas laikinosios globos nustatymas. Mobiliąją komandą sudaro psichologas, socialinis darbuotojas, priklausomybės ligų specialistas, kartu padedantys keisti požiūrį į vaikų auginimą, kad vaikams būtų saugu gyventi savo biologinėje šeimoje.

-Kaip dažnai Tauragės apskrityje pasitaiko alkoholio vartojimo problema, dėl kurios mobiliajai komandai tenka pradėti darbą su šeima?

-Didžioji dalis šeimų, su kuriomis tenka dirbti mobiliajai komandai Tauragės apskrityje, turi alkoholio vartojimo problemų. Šeimose pastebima, kad alkoholį vartoja abu tėvai arba vienas iš tėvų.

-Kur yra riba tarp saikingo ir jau nebesaikingo (laikomo priklausomybe) alkoholio vartojimo?

-Pajusti ribą tarp saikingo alkoholio vartojimo ir piktnaudžiavimo juo – nėra taip paprasta. Pereinamoji stadija nuo epizodinio piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais iki alkoholizmo gali tęstis net kelerius metus. Pradžioje visiems atrodo, jog alkoholis yra nekaltas gėrimas, pagyvinantis kiekvienos šventės ar pasisėdėjimo atmosferą, padedantis užsimiršti kasdienius rūpesčius ar esamus asmeninius sunkumus. Tačiau tai – tik iliuzija. Alkoholizmas – lėtinė liga, prasidedanti nuo psichologinės priklausomybės ir pereinanti į fizinę. Pirmiausiai alkoholį žmogus pradeda vartoti kaip būdą sušvelninti įtampą ir stresą, bet kai pakinta smegenų veikla, vien „ne“ pasakyti neužtenka. Besaikis alkoholio vartojimas sukelia ne tik priklausomybę, tačiau ir įvairias komplikacijas.

-Kaip vyksta sveikimas nuo priklausomybės alkoholiui?

-Pasak specialistų, sveikimas nuo alkoholizmo vyksta visą likusį asmens gyvenimą. Pirmasis žingsnis į sveikimą yra ilgalaikės reabilitacijos programos, kuriose žmogus yra mokomas naujų blaivaus gyvenimo įgūdžių. Šiose programose atstatoma jo fizinė, psichinė, dvasinė būklė, atskleidžiami jo pomėgiai, hobiai ir pan. Žmogui parodomas kelias, pamokoma, kaip juo eiti, kur kreiptis, ką daryti iš jo išklydus. Poreabilitaciniu periodu jau pats žmogus turi imtis atsakomybės už savo gyvenimą bei palaikyti blaivų gyvenimo būdą. Tie, kurie toliau laikosi išmoktų blaivaus gyvenimo principų, išlieka „švarūs“ ir blaivūs metų metus. Tačiau yra ir tokių atvejų, kada žmonės ima vėl vartoti alkoholį, ypatingai – atsitikus tam tikrai nelaimei ir nebežinant, kaip ją psichologiškai priimti ir numalšinti liūdesį. Akivaizdu, kad priklausomybės ligos nėra išgydomos visam laikui, tai priklauso nuo pačio žmogaus – vieni nebevartoja visą likusį gyvenimą, kiti palūžta ir po 20 metų. Bet kokiu atveju, reikia neprarasti vilties ir pradėti gydytis.

-Kas yra atkrytis ir kokia rizika, kad žmogus jį patirs?

-Trumpai tariant, atkrytis – priklausomo žmogaus savijautos pablogėjimas, kuris dažnai veda į alkoholio vartojimą po abstinencijos periodo ir kuris įvyksta, kai gydęsis nuo priklausomybės asmuo užsimiršta: nebestebi savęs, nebetaiko išmoktų įgūdžių. Dėl to grįžta senos emocinės reakcijos ir ankstesnis gyvenimo būdas. Asmuo vėl pradeda darytis abejingas savo situacijai, suprastėja jo nuotaika, o atsakomybę už savo būseną perkelia kitiems. Pats atkrytis – įprastas reiškinys sveikimo nuo priklausomybės procese. Atkrytis turi fazes, nuo kurių priklauso, ar asmuo jas pereidamas vėl griebsis butelio, ar ne. Svarbu paminėti ir tai, jog atkrytis neprasideda nuo vartojimo atnaujinimo – vartojimo atnaujinimas veikiau yra atkryčio padarinys, o ne priežastis.

-Koks artimųjų vaidmuo užkertant kelią galimam atkryčiui?

-Artimieji irgi turi mokytis, klausti, konsultuotis su specialistų komanda, kaip gyventi šalia priklausomo žmogaus. Dažnai jie galvoja, kad tai moka ir retai klausia, kaip būti šalia jo, palaikyti jį blaivybėje – o tai, vis dėlto, yra menas. Pajutę, kad ilgą laiką alkoholio nevartojęs žmogus vėl tampa dirglus ir jam gresia atkrytis, jo artimieji neturėtų vengti apie tai kalbėtis. Tokiu atveju reikia pasakyti: „Aš matau, kad su tavimi ne viskas gerai, matau, kad tau reikia pagalbos, kuo galėčiau padėti? Gal pasikalbėkim, kas su tavimi vyksta?“ Tada žmogų galima prakalbinti. Galbūt tą pačią minutę jis nekalbės, bet galima aptarti, kada jis apie tai norės pasikalbėti. Labai svarbu, kad toks žmogus žinotų, kad šalia jo yra galinčių išklausyti, patarti ir padėti asmenų. Taip pat svarbu geriančio žmogaus nesmerkti ir negniuždyti, bet leisti būti silpnam, leisti klysti. Prie kiekvieno priklausomybės liga sergančio žmogaus reikia prieiti skirtingai, kiekvienu atveju priimami individualūs sprendimai. Nors konfliktai yra priklausomybės ligomis sergančių žmonių šeimos kasdienybė, ultimatumais ir priekaištais rezultatų pasiekti neįmanoma. Priklausomybės liga sergantis žmogus turi jausti visokeriopą paramą, tačiau labiausiai pasigendama artimųjų pagalbos.

-Kokią pagalbą mobiliosios komandos specialistai gali pasiūlyti?

-Mobilioji komanda taiko motyvavimo technikas, kuriomis siekiama padidinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį. Labai svarbu, kad pasikeitimai kiltų iš paties asmens noro, t. y. jis pats atrastų argumentus ir suprastų būtinybę keisti savo gyvenimo būdą, o ne sutiktų keistis (gydytis) priverstas artimųjų ar specialistų. Asmenims, patyrusiems atkrytį, siūloma ambulatorinė pagalba, 12 žingsnių programa, anoniminių alkoholių savipagalbos grupės, reabilitacija.

Paklausta, ką galėtų patarti asmenims, siekiantiems padėti kitam išvengti atkryčio, priklausomybės ligų specialistė teigia, jog labai svarbu priklausomam asmeniui pateikti kiek galima daugiau informacijos apie atkryčio sindromą, nes daugelis priklausomų asmenų atkrenta tik todėl, kad jie nesupranta, kas vyksta, ir kaip su tuo tvarkytis. Apie atkryčio sindromą veiksminga informuoti ne tik priklausomą asmenį, bet ir jo artimuosius, kitus svarbius žmones. Pastarieji, pastebėję pakitusį priklausomo asmens elgesį bei sumišusius jausmus, galėtų kreiptis pagalbos, nes neretai pats asmuo linkęs neigti savo poelgius ir problemas.

Palankiausia aplinka vaikui visapusiškai vystytis ir augti yra darni šeima

Vaiko teisių apsaugos specialistų ir visų socialinių partnerių,  dirbančių su vaikais ir šeimomis tikslas, kad vaikai laimingai augtų biologinėse šeimose.

Radviliškyje vykusiame įvairių sričių specialistų pasitarime akcentuota, kad reikia sutelkti visas jėgas, kad vaikai laimingai augtų biologinėse šeimose, o jeigu tai neįmanoma, tai vaikui sutekti geriausią jam tinkančią aplinką tarp artimųjų.

,,Bendradarbiaujant paprasčiau spręsti iškilusiais problemas, padėti tėvams, kurie stokoja socialinių įgūdžių išsaugoti vaikus biologinėje šeimoje“ , – kalbėjo Larisa Paurienė, Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškio rajone.

Pasak patarėjos, aptartos atskiros situacijos ir ypatingas dėmesys buvo skirtas vaiko apsaugos priemonėms, vaikui nustačius laikinąją priežiūrą ar laikinąją globą/rūpybą. Visų susirinkusiųjų nuomone, tikslinga nuolat keistis informacija, palaikyti ryšius sprendžiant klausimus dėl vaiko grąžinimo į biologinę šeimą ar kreipiantis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, svarbu aiškintis vaiko artimųjų asmenų ratą, kad reikalui esant būtų galimybė apgyvendinti vaiką jam saugioje ir žinomoje aplinkoje

Pasak pasitarimo dalyvių, svarbu nenuleisti rankų, kai šeima visiškai nebendradarbiauja su atvejo vadybininku, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų arba jei juos vykdo, bet šeimos situacija nesikeičia, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka arba atsiranda realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui sveikatai ar gyvybei.

Kalbant apie laikinąją priežiūrą Larisa Paurienė informavo, kad vaiko laikinosios priežiūros nustatymas yra labai svarbus tais atvejais, kai vaikus ir tėvus sieja stiprus emocinis ryšys ir kai yra tikimybė, kad socialinių darbuotojų padedami vaiko tėvai galės išspręsti iškilusias problemas bei savarankiškai auginti vaikus. Tai gera priemonė išsaugant vaikus biologinėje šeimoje.

Pasitarime kalbėta, kad reikia atkreipti dėmesį į tuos atvejus, kad vaiko teisių pažeidimai šeimoje kartojasi ir nėra duomenų, kad vaiko tėvai nori keisti savo elgesį. Tais atvejais tikslinga spręsti klausimą dėl laikinosios globos vaikui nustatymo bei laikinojo globėjo/rūpintojo skyrimo.

Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro ( RPBSPC) direktorė Rita Pranė Vilimaitė teigė, kad tokie pasitarimai-diskusijos yra labai svarbūs, nes visų įstaigų/institucijų tikslas – užtikrinti vaikų teises bei teisėtus interesus, išsaugoti vaikus šeimose.

Vaikų atostogos turi būti saugios ir prasmingos

Dirbantys tėvai kasmet, pasibaigus mokslo metams, suka galvą, kuo užimti atžalas per atostogas. Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria tėvams pasirūpinti vaikų saugumu, pakalbėti su jais apie atsakomybes, pareigas ir pavojus tykančius leidžiant laiką lauke, prie vandens, stovyklose ar namuose. Tėvai raginami kuo didesnį dėmesį skirti vaikų emocinei sveikatai ir užimtumui atostogų metu, siūlant jiems išbandyti aktyvias, lavinančias ir prasmingas veiklas.

„Kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį ir poilsį. Po sunkių ir išskirtinių mokslo metų, moksleiviams  reikia atgauti jėgas, sustiprinti imuninę sveikatą, patyrinėti pasaulį. Kuo vaiko poilsis per vasarą bus kokybiškesnis, tuo didesnis jo darbingumas bus ateinančiais mokslo metais. Renkantis iš įvairių vasaros užsiėmimų programų, reikėtų atsižvelgti į savo vaiko asmenines savybes, amžių, poreikius. Jeigu vaikas labiau linkęs laiką leisti vienas ar nedidelėje ramioje draugijoje, masinėse aktyviose stovyklose jis gali negerai jaustis. Parinkite tokią stovyklą, kurioje jam būtų ne tik įdomu leisti laiką, bet ir įgytų naujų žinių, socializuotųsi, atsiskleistų vaiko unikalūs gebėjimai, būtų ugdomi jo kasdieniai gyvenimo įgūdžiai“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indrė Kryžiūtė.

Poilsiaujant svarbiausia saugumas

Vaikai labai mėgsta vasaros linksmybes ir iškylas, tačiau šie malonumai jiems gali kelti pavojų, todėl pirmiausia turėtų būti užtikrinamas saugumas. Vaikams reikia nuolat kartoti, kad visą laiką jie saugotų save ir draugus. Jokiu būdu vaikai be suaugusiųjų priežiūros negali eiti maudytis ar giliai į mišką. Jei vaikai būna namo kieme, įspėkite, kad niekur neitų su nepažįstamais žmonėmis arba imtų kažką iš jų, bėgtų į gatvę ar eitų per ją tam neskirtoje vietoje, saugiai važinėtų dviračiu ar paspirtuku. Pabuvus gamtoje, reikėtų savo atžalas apžiūrėti, ar nėra įsisiurbę erkių.

Mokant vaikus saugiai poilsiauti, atkreiptinas dėmesys, jog patys didžiausi pavojai tyko vandenyje. ,,Nesinori gadinti vasaros atostogų nuotaikos, bet būtina priminti, kad kone kas vasarą Lietuvoje nuskęsta vaikai. Dažniau nuskęsta berniukai, nes jie labiau linkę rizikuoti. Būtinai sutarkite su vaikais, kad be suaugusiųjų negalima maudytis atvirame telkinyje ar baseine. Net ir mokantys plaukti vaikai turi paisyti griežtų saugaus elgesio vandens telkiniuose taisyklių. Maudantis negalima kitų vaikų stumdyti, gąsdinti, atiminėti žaislų, bristi ten, kur nesiekia dugno ar nardyti nepažįstamose vietose“, – kalbėjo I. Kryžiūtė.

Vaikams, kurie dalyvauja neformaliuose grupiniuose užsiėmimuose, reikėtų priminti ir jų pareigas – gerbti kitus, klausyti tėvų, senelių, mokytojų, stovyklų vadovų ar kitų suaugusiųjų, kurie prižiūri vaikus. Ištikus bet kokiai bėdai ar pasijutus blogai tuoj pat prašyti suaugusių pagalbos.

Namuose atostogos irgi gali būti naudingos

Jeigu vaikai per atostogas leidžia laiką namie su tėvais, labai naudinga keletą valandų per dieną skirti intelektinius gebėjimus lavinančioms užduotims: galvosūkių, kryžiažodžių sprendimui. Jeigu žinote, kad per mokslo metus vaikui sunkiau sekėsi kai kurie dėstomi dalykai, galima parinkti užduočių ir skirti laiką papildomam ugdymuisi. Vaikai per vasarą taip pat neturėtų pamiršti knygų skaitymo. Namuose, esant blogesniam orui, galima surengti ir smagių stalo žaidimų ar įdomių filmų peržiūrų vakarus su šeima.

Mokyklinio amžiaus vaikus jau laikas pratinti prie buities darbų. Tegul vaikas kasdien namuose atlieka tam tikrus namų ruošos darbus: šluoja, palaisto gėles, nušluosto dulkes, išsiurbia kambarius ar išdžiausto skalbinius.

Kai vaikas lieka namuose vienas

Vaiko teisių apsaugos specialistų darbo patirtis rodo, kad ne kiekvienas šešiametis ar net keleriais metais vyresnis vaikas gali būti paliktas vienas namuose – tai priklauso nuo paties vaiko, jo įgūdžių, būdo bruožų. Primename, kad tėvai, palikdami vaiką ar vaikus namuose, pirmiausia, turi pasirūpinti, jog būtų išvengta vaiko teisių pažeidimų – nepriežiūros atvejų, vaiko palikimo vieno namuose naktį ar aplinkoje, kurioje galimai gresia pavojus jo sveikatai ar net gyvybei. Esant poreikiui, visų pirma, raginame pasitelkti į pagalbą senelių, giminaičių ar draugų pagalbą.

Jei tėvai nusprendžia vaiką palikti vieną namuose, prieš palikdami turėtų atsakyti į keletą klausimų: ar vaikas yra pakankamai suaugęs ir brandus, kad klausytų tėvų nurodymų net jiems nebūnant šalia; ar vaikas sugeba atrakinti ir užrakinti duris, atidaryti ir uždaryti langus; ar netikėtoje situacijoje, pavyzdžiui, pridegus maistui ir įsijungus dūmų detektoriui, vaikas nesutriks; ar vaikas sugebės susisiekti su tėvais ar kitais suaugusiais, jeigu jam reikės pagalbos ir pan.

Vaikams, vieniems esantiems namuose, priminkite, kad negalima atidaryti durų svetimam žmogui, persisverti pro langą ar balkoną, įjungti ir palikti veikti elektrinius prietaisus, lįsti į vaistų dėžutę.

Primename,  kad nakties metu, nuo 22 iki 6 val. ryto, negalima vienų namie palikti arba vienų į lauką išleisti vaikų iki 14 metų amžiaus.

„Visi siekiame, kad vaikai po vasaros atostogų grįžtų laimingi, pailsėję, patyrę teigiamų išgyvenimų, nes tai būtinos sąlygos vaikų sveikatai ir gerai emocinei savijautai“, – sakė I. Kryžiūtė.

 

Per penkis šių metų mėnesius įvaikinti 27 be tėvų globos likę vaikai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis,  per penkis šių metų mėnesius  įvaikinti 27 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių, mišrios arba užsieniečių šeimos. Didžioji įvaikintų vaikų dalis (19 vaikų) – mažamečiai, iš jų 14 vaikų – iki 3 metų amžiaus, 5 vaikai – iki šešerių metų amžiaus. Šiuo metu įvaikinimo laukia 369 galimi įvaikinti vaikai, didžioji jų dalis – vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų).

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos Agnės Marčiukaitienės, vyresnio amžiaus vaikams įtėvius rasti yra sunkiausia, ši tendencija nesikeičia.

„Pasiryžtantys įvaikinti ar globoti vaiką asmenys – labai laukiami. Ypač raginame savo namų duris atverti ir šeimos šilumą dovanoti vyresnio amžiaus vaikams. Visiems vaikams, kokio amžiaus jie bebūtų, labai svarbu augti šeimoje, tačiau vyresnio amžiaus vaikams sunku rasti įtėvius ar globėjus“, – sako A. Marčiukaitienė.

Pasak specialistės, tiek įvaikinimas, tiek globa (rūpyba) šeimoje savo esme sudaro galimybes vaikui augti šeimoje. Vaiko globa (rūpyba) nuo įvaikinimo skiriasi tuo, kad globojamas (rūpinamas) vaikas neįgyja giminystės ryšių ir iš to ryšio išplaukiančių teisių bei pareigų, be to globos (rūpybos) atveju vaiko tėvams išlieka galimybė vaiką susigrąžinti. Įvaikinimo atveju,  įvaikintam vaikui ne tik suteikiama šeimos aplinka, bet ir giminystės ryšiai su naująja šeima. Įvaikintas vaikas tampa pilnaverčiu šios šeimos nariu ir jo teisės prilyginamos biologinio vaiko teisėms, šeima įvaikintą vaiką augina kaip savo biologinį vaiką.

Tarnybos duomenimis, iki 2020 m. gegužės pabaigos 12 sutuoktinių porų ir 3 nesusituokę asmenys įvaikino 15 tėvų globos netekusių vaikų Lietuvos Respublikoje. Iš jų įvaikintos 6 mergaitės ir 9 berniukai.  Lietuvos Respublikoje įvaikinta 10 vaikų iki 3 metų amžiaus, 3 vaikai nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 1 vaikas 8 metų amžiaus ir 1 vaikas 17 metų amžiaus.

2020 m. gegužės 31 d. duomenimis, 10 užsienio valstybių piliečių ar nuolat užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių šeimų įvaikino 12 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų 8 berniukus ir 4 mergaites. 5 įvaikinti vaikai gyvens Italijoje, 4 Kanadoje, 3 Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pažymėtina, jog visi jie atitinka specialiuosius kriterijus, t. y. vyresnio nei 7 m. amžiaus vaikai, vaikai turintys rimtų sveikatos sutrikimų arba didesnės nei 3 vaikų (brolių / seserų) grupės, įvaikinamos į vieną šeimą. Deja, bet šiems vaikams rasti šeimas Lietuvoje vis dar ypatingai sunku. 

2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį  įvaikino užsieniečių šeimos arba užsienyje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos. 2018 metais buvo įvaikinti 159 vaikai, iš jų 56 įvaikino užsieniečiai, užsienyje gyvenančios lietuvių šeimos ar mišrios šeimos.

Šiuo metu Tarnybos tvarkomame Galimų įvaikinti vaikų sąraše yra 1064 vaikai. Šiais metais į  šį sąrašą įrašyti 74 tėvų globos netekę vaikai, iš jų 18 vaikų iki 3 m. amžiaus.

Ne visi šiame sąraše įrašyti vaikai nori būti įvaikinti. 62 proc. vaikų, daugiausia vyresnio mokyklinio amžiaus, nesutinka būti įvaikinti, nes palaiko artimus ryšius su biologine šeima, giminaičiais ar kitais jiems svarbiais asmenimis, pasirenka likti gyventi ir mokytis Lietuvoje. Šiuo metu įvaikinimo laukia 369 galimi įvaikinti vaikai.

„Vaiko nuomonė yra vienas iš svarbiausių  aspektų įvaikinimo procese, net jeigu ir nėra teisinių kliūčių vaiką įvaikinti, tačiau įvaikinimo procedūra nebus pradedama jeigu pats vaikas nesutinka būti įvaikintas. Aišku, tokiu atveju yra vertinamas vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę“, – sako A. Marčiukaitienė.

Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše gegužės pabaigoje buvo 175 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys  (161 sutuoktinių pora ir 14 nesusituokusių asmenų).

Šeimos, norinčios mokyti vaiką namuose, turi kreiptis ir į vaiko teisių gynėjus

Vyriausybės nutarimu, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti ir namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Siekiant užtikrinti vaiko gerovę, norinčios pasinaudoti tokia galimybe šeimos turės atitikti tam tikras sąlygas. Viena jų – nebūti pažeidus vaiko teisių per pastaruosius dvejus metus. Vaiko tėvams (globėjams/rūpintojams) pasikreipus į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių (VTAS) pagal vaiko gyvenamąją vietą, bus pateikta informacija, kurią reikės pristatyti ugdymo įstaigai.

 „Vaikus mokyti namuose bus galima, jeigu šeimoje per pastaruosius dvejus metus nuo pasikreipimo į VTAS dienos nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, susiję su vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, su kuriais (kuriuo) vaikas gyvena, pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu dėl narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, alkoholio vartojimo, smurto ar kitų veiksmų ar neveikimo, kurie gali turėti įtakos užtikrinant vaiko teisę į mokslą“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos  (VVTAĮT) Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus patarėja Neringa Miknytė. 

Tėvai, mokyklai teikdami prašymą ugdyti vaiką namuose, kartu turi pateikti VTAS informaciją apie tai, kad nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai. Kreipdamiesi į VTAS dėl minėtos informacijos pateikimo, tėvai (globėjai /rūpintojai) gali užpildyti arba VVTAĮT direktoriaus įsakymu patvirtintos formos prašymą (prašymo formą galima rasti čia Prašymas dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus), arba laisvos formos prašymą.

Projektą, kuriame nustatoma vaikų ugdymo šeimoje tvarka ir sąlygos, parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jam pritarė Vyriausybė.  

Tėvams nuo rugsėjo bus leidžiama patiems ugdyti vaikus šeimoje, taip pat pasitelkti ateinančius mokytojus. Kad tėvai galėtų ugdyti vaikus namuose, su savivaldybės paskirta mokykla reikės sudaryti mokymo sutartį. 

Mokykla, sudariusi mokymo sutartį, mokinius aprūpins vadovėliais, teiks vaikams konsultacijas, sudarys sąlygas dalyvauti mokyklos vykdomose neformaliojo vaikų švietimo programose, renginiuose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje. Du kartus per mokslo metus mokyklos, su kuria bus sudaryta tėvų sutartis, mokytojai įvertins mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą bei tai, ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai.  

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, mokymas namuose šiuo metu gali būti aktualus 200 Lietuvos mokinių. Iš jų apie 100 ugdytųsi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.  

Plačiau susipažinti su Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu galima čia https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ddd218f09b6411ea9515f752ff221ec9 

Tėčių vaidmuo šeimoje – ypatingai svarbus

Pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje švenčiama Tėvo diena. Ši diena šalyje minima nuo 2009 metų, kai Lietuvos Respublikos Seimo nariai ją įteisino kaip šventinę dieną. Šią dieną vaikai tėvams ar juos atstojantiems negaili dėmesio – apkabinimų, nuoširdžių žodžių, mielų dovanėlių. Vaiko teisių apsaugos specialistai pastebi, kad kuo toliau, tuo labiau tėčiai rūpinasi vaikais ir aktyviau dalyvauja jų auklėjime.

„Kaip rodome dėmesį mamoms Motinos dienos proga, taip reikėtų nepamiršti ir tėvų. Šią dieną kiekvienas vaikas turėtų padėkoti savo tėčiams už rūpestį ir gerovę, negailėti šiltų žodžių, stipriai apkabinti, o tie, kurie tėčių jau nebeturi – prisiminti. Pirmąjį vasaros sekmadienį raginame šeimas kartu praleisti laiką, tai puiki proga pabendrauti ir sustiprinti emocinį tarpusavio ryšį“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Skuodo rajone Tomas Matutis.

Anot vieno žymiausių XX amžiaus pradžios psichologo Alfredo Adlerio, praeitame amžiuje vyras neteko savo, kaip pirmykščio jėgos, galios turėtojo, vaidmens, bet tai nereiškia, kad vyro įtaka ir vaidmuo šeimoje sumenko. Kintant socialinei aplinkai, santykiai tarp šeimos narių ir pasiskirstymas vaidmenimis taip pat keičiasi. Anksčiau tėčiai buvo suprantami kaip šeimos maitintojai, išlaikytojai, tačiau pamažu šis vaidmuo nyksta ir tėvas yra suvokiamas kaip lygiavertis su motina buities ir atžalų auklėjimo klausimais. Šiandien vaikais stengiasi vienodai rūpintis abu tėvai, negana to, yra ir tokių šeimų, kuriose vaikus augina, auklėja ir namų ūkį prižiūri tėčiai, nes mamos siekia karjeros, uždirba pinigus šeimos pragyvenimui.

„Džiugu, kad šių dienų tėtis keičiasi. Tėtis nebėra vien baudžiantis, jausmų nerodantis, niekada neturintis laiko, šeimos išlaikytojas. Vis dažniau galima sutikti tėtį, kuris domisi savo vaikais, su jais bendrauja, geba juos išklausyti ir yra empatiškas. Rodydamas pagarbą, gražius jausmus vaikų mamai formuoja jiems sveikos šeimos sampratą. Jis tampa pavyzdžiu tiek mergaitei, tiek berniukui. Šių dienų tėtis keičia ir vyriškumo sampratą. Vyriškumo sampratoje atsirado vietos jausmams, atsirado pagarba asmeniui, aplinkai“, – apie besikeičiančią šeimos sampratą pasakoja T. Matutis.

Pasak T. Matučio, tėčio vaidmuo ugdant atžalas šeimoje yra nepaprastai svarbus. Vaikas, ypač berniukas, perima iš tėvo daugelį savybių, nes yra linkęs jį kopijuoti, o mergaitėms tėvo paskatinimai, padrąsinimai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Tėtis, rodantis vaikams besąlyginę meilę, bendraujantis su jais, nustatantis šeimoje pareigas ir pats jas atliekantis, besidomintis jų ugdymu, lavinimu bei organizuojantis vaikų laisvalaikį, tampa jiems autoritetu.

„Tėčiui santykis su vaiku tampa vienas svarbiausių. Paskutiniu laiku ne nuostabu pamatyti tėtį leidžiantį laiką su vaikais, vaikštant parke, žaidžiant žaidimo aikštelėje, sėdint kartu su vaiku smėlio dėžėje. Džiugina, kad vaikų auklėjimas tampa ne vien mamos rūpestis, bet bendras su tėčiu. Tai turi reikšmingos įtakos vaikų psichologiniam ir moraliniam vystymuisi“, – teigia vyriausiasis specialistas.

Įrodyta, kad tėtis labiau nei mama padeda įveikti vaikams sunkumus. Kiekvienam vaikui sunkiose situacijose itin svarbus tėčio palaikymas, gyvenimiški patarimai. Mamos reiškiamas palaikymas sudėtinguose gyvenimo etapuose yra labiau susijęs su užuojauta, jausmais, tuo tarpu tėčio – su išsakomais sprendimais, kaip įveikti kilusias problemas.

Vaiko teisių apsaugos specialistai pastebi, jog dažnėja atvejų, kad skyrybų metu, tėčio santykiai su mama bei vaikais išlieka pagarbūs. Tėtis, kuris po skyrybų nedingsta iš vaikų gyvenimo, o jame lieka ir toliau dalijasi pareigomis su mama, padeda vaikams lengviau išgyventi tėvų išsiskyrimą ir saugoti psichinę sveikatą.

Tėvo diena pirmą kartą oficialiai paminėta 1910 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šaltiniuose teigiama, kad judėjimą tėvams pagerbti sukūrė Louisa Dodd mirus jos mamai gimdant šeštą vaiką. Vienas likęs L. Dodd tėvas užaugino šešias savo atžalas. Nacionaline švente Tėvo diena pripažinta tik 1972 metais.

 

Didžiausia atsakomybė tėvui – dorai išauklėti vaikus

Birželio pirmąjį sekmadienį minima Tėvo diena. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, artėjant šiai dienai, domėjosi kokius jausmus išgyvena tėvai, seneliai augindami ir auklėdami vaikus bei, anūkus. 

Apie tėvų ir senelių reikšmę vaikų gyvenime, vaikų auklėjimą ir pakantumą anūkų išdaigoms, kovą prieš konkurentus – mobiliuosius telefonus ir internetą – artėjant Tėvo dienai kalbamės su Anatolijumi Krestovu. Dviejų dukrų tėtis, keturių anūkų senelis, buvęs Kupiškio rajono policijos komisariato viršininkas sako tik sulaukęs pensijos atrado daugiau laiko vaikams, o su anūkais ne tik laisvalaikį leidžia, bet ir šeimos muziejų įkūrė.

  • Anatolijau, papasakokite apie save.
  • Esu Anatolijus, pensininkas, man tuoj sukaks 62 –eji. Su žmona Stase, pedagoge, jau du dešimtmečius dirbančia Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje, išauginom dvi dukras – Ingą ir Živilę. Į mūsų šeimą atėjus žentams Laurynui ir Algirdui, sulaukėm neįkainojamos dovanos  – 4 anūkų: Melitos, Ūlos, Austės ir Jokūbo. Dabar mes, kaip sako šeimos draugai, esame „Krestovų dešimtukas“.
  • Esate ne tik tėtis, bet ir senelis. Ar pasikeitęs statusas pakeitė ir santykį su vaikais, ar iš tiesų anūkams meilės ir laiko yra daugiau?
  • Pasikeitęs statusas tik sustiprino ryšius su dukromis, galbūt dėl užimtumo darbe, buitinių rūpesčių, gaudavo mažiau dėmesio, dabar jo su kaupu atsiima anūkai.
  • Nesakyčiau, kad meilė vaikams mažesnė negu anūkams, bet meilė anūkams  yra kitokia – pamatai įdomių dalykų, tampi atlaidesnis jų išdaigoms. Žinojimas, kad vis dėl to didžiausią atsakomybę už savo vaikų auklėjimą prisiima tėvai, išlaisvina nuo nerimo, leidžia daugiau dėmesio skirti jų pramogoms, galvoti tik apie geras emocijas.
  • Koks jūsų laisvalaikis su anūkais, ar dažnai bendraujate?
  • Bendraujame nuolat, aktyviai dalyvaujame mokyklos ir darželio reikaluose –  ir inkilus Paukščių dienai kartu darėm, ir reginiuose dalyvaujam. Šiemet Austė ir Jokūbas pirmokai, tai stengiuosi patikrinti, ką išmoko, kas labiausiai patinka, kas sunkiau sekasi. Tik padėti ne visuomet galiu, ypač septintokei Melitai ir penktokei Ūlai, nes programos ir metodikos labai pasikeitusios, kai ką jau ir man anūkai paaiškina.
  • Laisvalaikį labai dažnai leidžiame kaime, savo sodyboje. Stengiuosi, kad anūkams būtų įdomu – auginome triušį, klėtelėje įsirengėme savo giminės muziejų, kuriame – prosenelių portretai, naudoti buities daiktai, nuotraukų albumai surinkti. Vaikams įrengiau žaidimų aikštelę: sūpynes, čiuožynę. Tik smėlio dėžę šiemet bendru anūkų nutarimu panaikinome. Palaipsniui įdarbinu – gėles palaistyti, piktžoles nurauti, lapus rudenį sugrėbti, močiutei padėti valgį gaminti. Nelengva, bet per daug nespaudžiant pavyksta.
  • Žinoma, turiu ir konkurentų –  mobiliuosius telefonus ir internetą.
  • Labai mėgstame keliauti – prie jūros išvykstame ir visas dešimtukas, ir su atskiromis šeimomis. Labai mėgstame Latvijos pajūrį. Lankėmės Lenkijoje, Estijoje, daug keliaujame po Lietuvą. Neapsiribojame tik pasipliuškenimu jūroje ar smėlio pilių statymu – lankome muziejus, pramogų parkus, žymesnes ir gražias vietas. Porą kartų rizikavau ir kelias dienas  praleidau  Latvijoje vienas su abiem vyresniosiomis anūkėmis. Išvyka pavyko.
  • Visada dalyvauju gimtadienių šventėse,  stengiuosi  suteikti malonių staigmenų. Labai svarbu žinoti anūkų pomėgius ir parodyti, kad mus tai domina. Idėjų „generatorė“ yra močiutė, o man labai malonu užsakyti nakvynę, nuvežti į žirgyną švęsti gimtadienio ar nupirkti bilietus į konkūrų varžybas. Vyresniąsias gimtadienio dieną kvietėme į kavinę, tad visas dėmesys buvo tik joms vienoms. Ir pakalbėjome, kaip suaugę žmonės, ir papasakojom, kaip jos atėjo į šį pasaulį, kokių džiugių emocijų jų gimimas suteikė seneliams. Taip pat ir visas didžiąsias šventes stengiamės švęsti kartu.
  • Kokias vertybes diegėte savo dukroms ir kokias – anūkams?
  • Gyvenimo vertybes tiek vaikai, tiek anūkai sugeria iš artimiausios aplinkos, iš tėvų ir senelių gyvenimo būdo, iš to, ką mato, kaip elgiamasi. Gali kiek nori šnekėti apie sąžiningumą, pagarbą vienas kitam, bet jeigu mato priešingą pavyzdį –  tai, kaip žirniai į sieną. Savo mėgstamą posakį: būkim biedni, bet teisingi kartodavau dukroms, bet dabar jį perfrazuočiau: „nebūkim gobšūs bet kokia kaina, o būkim teisingi ir sąžiningi“.  Anūkėms teko filosofiškai aiškinti, kas yra sąžinė. Ir dukroms, ir anūkams sakau, kad daug problemų pridaro išsisukinėjimas ir melas – jis, kaip nuo kalno mesta sniego gniūžtė, pakalnėj virsta į didžiulį sniego kamuolį.
  • Pakalbėkime apie vaikų auklėjimą. Beržinė košė jūsų šeimoje buvo priimtinas dalykas? Kokie buvo auklėjimo metodai?
  • Manau, kad efektyviausias auklėjimas yra asmeninis pavyzdys. Žinoma, nesame šventi ir kartais pridarome nederamų dalykų, bet, pasikartosiu, gyvenimo vertybes vaikai sugeria iš artimiausios aplinkos. Šeimos narių vienybė, palaikymas ir susiklausymas padeda įveikti pasitaikančias negandas. Tėvai turi būti atidūs ir žinoti, su kuo bendrauja ir laiką leidžia jų vaikai. Mokyti vaikus būti savarankiškais ir atsakyti už savo poelgius. Beržinė košė mūsų šeimoje nepriimtina. Su vaiku reikia kalbėtis, nustatyti leistino elgesio ribas ir pataisyti netinkamą jo elgesį. Visada sakau, kad už negerus poelgius reikia atsakyti.
  • Dukroms bausmė buvo neleisti kur nors išeiti, namų areštas. Jaunėlė ir dabar dar prisimena, kaip mama su vyresniąja seserimi išvyko į Baltijos kelią, o ji  buvo nubausta, privalėjo likti namuose ir žiūrėti, kaip tėtis skuta bulves.
  • Ar augindamas ir auklėdamas dukras pagalvojote, kad tai, ką matys jūsų šeimoje jos išsineš į savąsias ir pritaikys auginant anūkus?
  • Negalėčiau tiesiai šviesiai atsakyti. Kai tavo paties vaikai dar maži, apie anūkus negalvoji, tiesiog nori, kad tavo vaikai užaugtų dorais žmonėmis. Nors dabar, dalyvaudamas (nors ir per daug nesikišdamas) dukrų gyvenime matau, kad daug auklėjimo metodų jos perėmė iš mūsų.  Jos atsakingos už savo vaikus ir daro taip, kaip joms atrodo geriausia.
  • Kokios didžiausios atsakomybės būnant tėčiu ir kokios – seneliu?
  • Didžiausia atsakomybė būnant tėčiu yra dorai išauklėti savo vaikus, neprarasti su jais ryšio ir pagarbos nei sunkiame paauglystės periode, nei vėliau. Esi atsakingas už savo vaikų ugdymą, jų ateitį.
  •  Būnant seneliu,  tiesiog, reikia būti seneliu – ir lepinančiu, ir mokančiu paprastų dalykų, ir paguodžiančiu, ir padedančiu susigaudyti įvairiose gyvenimo situacijose. 
  • Jūsų profesija – policijos pareigūnas, tad tikėtina, kad gyvenime esate matęs ne vien laimingus vaikus? Kaip reaguodavot ir kokias mintis bei emocijas keldavo skriaudžiamų vaikų istorijos?
  • Esu baigęs Kūno kultūros institutą, keletą metų dirbau vidurinėje mokykloje fizinio lavinimo mokytoju. Vėliau gyvenimas atvedė į policiją – dirbau nepilnamečių reikalų inspektoriumi, policijos komisariato viršininku. Teko nuolat susidurti su nusikalsti linkusiais, turinčiais žalingų įpročių  vaikais, jų šeimomis. Kiekvienas atvejis buvo savitas. Anksčiau buvo daug mažesnė socialinė atskirtis, vaikams nereikėdavo taip nuožmiai kovoti už bendraamžių pripažinimą, kitaip sakant, vietą po saule. Skaudžiausia būdavo tėvų abejingumas, nesusikalbėjimas su vaikais ir visko paleidimas savieigai.
  • Ar galite palyginti vaikų auklėjimą anksčiau ir dabar?
  • Žiūrint filosofiškai, vaikų auklėjimas iš esmės neturėtų labai skirtis, tačiau pasikeitė mūsų pačių, mūsų  šeimų požiūris į daugelį dalykų, kertinės vertybės pasislinko į šoną. Sumaterialėjome. Skubame. Kovojame bet kokia kaina už geresnį postą, brangesnį automobilį, komfortiškesnę savo asmeninę erdvę.  Pakito ir požiūris į šeimą. Manau, kad vaikams turi būti diegiama, kad jie turi ne tik savo teises, bet ir pareigas. Ir privalo tas pareigas vykdyti.
  • Ko palinkėtumėte seneliams, tėčiams ir vaikams?
  • Visiems – sveikatos. Seneliams – džiaugtis anūkais, tiesiog, būti kartu su jais. Tėčiams – tarp gausybės darbų visada surasti laiko savo vaikams. Vaikams – žingeidumo, gerų emocijų, sėkmės moksle ir tėvų bei senelių meilės.
X