Naujienos

Kraupu, ką patiria kai kurie vaikai

Nuo liepos mėnesio, kai pradėjo veikti reformuota vaiko teisių apsaugos sistema, iš nesaugios aplinkos paimta daugiau nei tūkstantis nepilnamečių. Anot Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VTAĮT) laikinai vadovaujančio Jano Maciejevskio, tai, su kuo susiduria probleminių šeimų atžalos, yra baisu.
Dauguma paimtų vaikų - iš šeimų, kurios jau buvo žinomos kaip probleminės, pavyzdžiui, įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Vaikus atgauti norintys tėvai privalės įrodyti, kad turi ryžto keistis.
„Tikrai nebus taip, kad šeimai kiek pasitaisius iškart grąžinsime vaiką. Sieksime ilgalaikių pokyčių. Jeigu tėvai išsiblaivė ar pradėjo gydytis, tai dar nėra ilgalaikis pokytis. Jeigu jie baigė ar tęsia gydymą ir pusę metų nevartoja alkoholio, įsidarbino, lanko tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus, jau galima konstatuoti ilgalaikį pokytį“, - interviu „Lietuvos žinioms“ sakė VTAĮT laikinasis vadovas Janas Maciejevskis.

Vienodas standartas

- Nauja vaiko teisių apsaugos sistema veikia nuo liepos 1-osios. Kaip šiandien atrodo situacija šioje srityje? Kokius apibendrinimus jau galima daryti?

- Dabar labiau matome, kas neveikia. Kai kuriose savivaldybėse sistema funkcionavo ne taip, kaip turėtų. Pavyzdžiui, prioritetai buvo sudėlioti taip, kad vaikai nebūtų imami iš šeimų. Ten, kur paėmimų daugėja, kaip pažymi patys specialistai, tos šeimos buvo žinomos anksčiau, bet nebuvo imtasi kokių nors veiksmų.
Vienodo standarto visoje šalyje įvedimo teigiamas aspektas tas, kad dabar vaikų situacija vertinama maksimaliai vienodai. Iki liepos būta labai skirtingos praktikos. Šiuo metu atžalos iš šeimų dažniau paimamos ten, kur vaikų situacija buvo vertinama labiau konkrečios vietovės, o ne visos valstybės ar žmogiškumo kontekste.


- Kurios savivaldybės čia išsiskiria?

- Nelabai noriu kalbėti apie konkrečias savivaldybes, nes kitaip atrodys, kad ką nors kaltiname. Siekiame viską spręsti bendradarbiaudami, megzdami dalykiškus santykius su savivaldybėmis, kad jos imtųsi daugiau atsakomybės dirbdamos prevenciškai arba teikdamos paslaugas intervenciškai. Tačiau viena problemiškiausių savivaldybių yra Kelmės rajono. Ten buvo tikrai blogai, tai pažymi ir patys specialistai.

- Įsigaliojus naujajai tvarkai vien pirmąjį mėnesi iš nesaugios aplinkos buvo paimta daugiau kaip 500 vaikų. Kokie naujausi duomenys? Jūsų prognozėmis, paėmimo atvejų daugės?

- Nuo liepos mėnesio iki rugpjūčio 28 dienos iš nesaugios aplinkos ir / arba nustačius antrąjį grėsmės lygį buvo paimti 1044 vaikai.
Šeimos, iš kurių dabar imami vaikai, buvo žinomos kaip įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą arba anksčiau jose buvo nustatyta pažeidimų. Yra viena kita probleminė šeima, kuri anksčiau nebuvo žinoma.
Mano nuomone, jeigu viską sutvarkysime iki galo, paėmimo atvejų turėtų mažėti. Šeimų, iš kurių paimti vaikus yra pagrindo, neatsiranda šimtais. Ankstesniais metais buvo nemažai atvejų, kai iš vienos šeimos vaikas būdavo paimamas dukart. Pavyzdžiui, kai tėvai užgerdavo, nepilnametis būdavo paimamas, o kai išsiblaivydavo - grąžinamas. O dabar, jeigu paimame vaiką, turime išspręsti visas problemas, padėti tėvams susitvarkyti, išsigydyti, kad būtų stabilumas ir gerai vaikui.

- Teigiama, kad vaikų paėmimo skaičiai nerodo, jog šalyje padaugėjo vaiko teisių pažeidimų.

- Nemanau, kad vaiko teisių pažeidimų padaugėjo. Prisiminkime, kad kadaise niekas nenorėjo matyti smurto artimoje aplinkoje. Tačiau kai buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, policija pradėjo atlikti ikiteisminius tyrimus. Paaiškėjo, kad per metus fiksuojama 15 tūkst. ar daugiau tokio smurto atvejų.
Vaiko teisių pažeidimų buvo ir anksčiau. Dabar žmonės tapo aktyvesni, padaugėjo pranešimų apie galimus pažeidimus. Problema ta, kad dabartinio masto neturime su kuo palyginti, nes anksčiau tokia informacija nebuvo kaupiama. Sistemos buvo pavienės, kiekviena savivaldybė tvarkėsi savaip. Neturime duomenų bazės, kiek pranešimų būdavo anksčiau. Tegalime pasikliauti specialistų vertinimu. Kai kuriuose regionuose matyti, kad padaugėjo pranešimų iš fizinių asmenų. Žinoma, nemažai jų nepasitvirtina, esama ir piktnaudžiavimo. Tačiau piktnaudžiavimas šiuo atveju yra mažesnė blogybė: pranešė, nuvažiavome, įvertinome, kad nėra jokio grėsmės lygio, vaikas - saugus, mes ramūs. Vėliau reikės spręsti klausimą, kaip kovoti su sisteminiais piktnaudžiautojais. Tačiau manome, kad mažesnė blogybė sureaguoti į nepagrįstą pranešimą nei nesureaguoti į pagrįstą.

- Iš kur dažniausiai sulaukiama signalų apie vaikams kylantį pavojų?
- Dauguma pranešimų - iš policijos. Toliau - giminaičių, kaimynų, sutuoktinių ir kitų fizinių asmenų pranešimai, o institucijų pranešimai sudaro nedidelę dalį.

Smurtas nepaiso geografijos

- Kaip atrodo realios situacijos, su kuriomis kasdien susiduria pagalbos reikalingi Lietuvos vaikai?

-Į Šį klausimą geriausiai atsakyti galėtų specialistai. Tačiau pagal jų pateiktą informaciją, pasakojimus galiu pasakyti, kad vaizdai būna kraupūs. Nekalbu apie smurtą, kai vaikas yra nusėtas mėlynėmis ir panašiai. Pavyzdžiui, mažas verkiantis kūdikis, o abu tėvai - neblaivūs, agresyvūs, mušasi. Arba vaikai yra neprižiūrėti, nenuprausti, neaprengti, nepamaitinti, net nesupranta, kas yra žmogiškos sąlygos. Tokių kraupių vaizdų labai daug.
Taip pat esama šeimų, kurių tėvai dėl socialinių įgūdžių trūkumo negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Tarkime, jis karščiuoja, o tėvai nepasirūpina, kad jis gautų sveikatos priežiūros paslaugas. Būna, kai vaikai neleidžiami į mokyklą - aiškinama, kad vaikas nenori. Panašių pavyzdžių yra daug.
Vieną pozityvesnių istorijų papasakojo mobilios komandos atstovai. Iš šeimos, kuri anksčiau nebuvo žinoma kaip probleminė, buvo paimtas ir saugioje aplinkoje apgyvendintas vaikas. Tėvai dėkojo su šeima dirbusiai mobiliai komandai ir vaiko teisių specialistams, nes daug metų gyveno kamuojami problemų, kurių niekaip negalėjo išspręsti. Dabar jie gauna paslaugas, mąsto apie sprendimus. Jie dėkingi, kad galų gale gali pradėti kilti iš dugno. Žmonės suprato, kodėl iš jų paimtas vaikas.

- Ar galima spręsti, kur - miestuose ar kaimuose - daugiau vaiko teisių pažeidimų?

- Kaimuose dažniau randasi problemų dėl gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, namai kūrenami krosnimis, neužtikrinamas vaiko saugumas, nes jam gali būti sudaryta lengva prieiga prie ugnies. Gali būti išdaužtas langas, bet šukės tebekybo. Gali būti, kad nėra grindų.
Žinoma, skurdas nėra pagrindas paimti vaiką iš šeimos. Tačiau skurdas yra viena, o neatsakingumas kita. Kad ir kaip skurdžiai gyventų, tėvai turi stengtis sudaryti vaikui maksimaliai saugias sąlygas. Tam jie gali pasitelkti savivaldybes, seniūnijas, bendruomenę, prašyti pagalbos. Vaikas paimamas iš šeimos, kai iš tiesų kyla reali grėsmė. O jei kalbame apie smurtą, turime pabrėžti, kad jis apskritai nepaiso geografijos.

- Užfiksavus vaiko teisių pažeidimus, šeimoms organizuojama pagalba ir įvairių paslaugų - pradedant atvejo vadybininko, baigiant psichologo, su priklausomybę turinčiais asmenimis dirbančio specialisto - teikimas. Ar tokia pagalba efektyvi ir sėkminga?

- Po dviejų mėnesių įvertinti sistemos efektyvumą yra sudėtinga. Matome tam tikras tendencijas. Atvejo vadyba yra labai svarbi. Nebėra taip, kaip anksčiau, kad vaiko teisių specialistas, kuris paėmė vaiką, padeda šeimai. Jis nebėra ir baudėjas, ir draugas, teikiantis, organizuojantis paslaugas. Atvejo vadybininkas dabar yra socialinis darbuotojas, jo pareiga- įvertinti rizikos lygį šeimoje, pagalbos poreikį, sutelkti atitinkamus specialistus, sudaryti pagalbos planą ir jį koordinuoti. Taip pat svarbu tai, kad teisės aktuose įvardyta, jog savivaldybės privalo užtikrinti paslaugų prieinamumą ir tokį jų spektrą, koks reikalingas tam regionui.
Tikrai nebus taip, kad šeimai truputį pasitaisius iškart grąžinsime vaiką. Sieksime ilgalaikių pokyčių. Jeigu tėvai išsiblaivė ar pradėjo gydytis, tai dar nėra ilgalaikis pokytis. Jeigu jie baigė ar tęsia gydymą ir pusę metų nevartoja alkoholio, įsidarbino, lanko tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus, jau galima konstatuoti tokį pokytį.
Ar pagalba yra priimama, labai priklauso nuo motyvacijos. Kai vaikas paimamas, viena pirmųjų mobilios komandos užduočių - motyvuoti tėvus priimti pagalbą. Jie bando paaiškinti tėvams, ką šie darė ne taip, kodėl iš jų buvo paimtas vaikas ir ką jie turi daryti, kad jis grįžtų. Be abejo, yra šeimų, kur tėvams galbūt ir nerūpi, kad iš jų paimtas vaikas. Kiti siekia susigrąžinti savo atžalas, kad gautų išmokas ir panašiai, nes jiems tai pragyvenimo šaltinis. Tačiau ir tokias šeimas bandome motyvuoti keistis. Ne tik dėl jų pačių, bet ir dėl vaikų, galimybės gyventi visavertį gyvenimą.

Įpareigojimas savivaldybėms


- Matyt, sutiksite, kad vien vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos neužtenka, nes problemas dažnai lemia kompleksinės priežastys - socialinė atskirtis, nedarbas ir t.t. Ar matote pastangų keisti situaciją?

- Bet kokia problema turi priežastį. Jeigu tėvai nesaikingai vartoja alkoholį, to priežastis paprastai būna orumo jausmo praradimas. Dėl nedarbo, mažo atlyginimo, nepasitenkinimo, psichologinio smurto, praradimų gyvenime, svajonių neišpildymo. Kartais žmonės pradeda vartoti alkoholį, nes daugiau nėra ką veikti. Kaimuose nėra pramogų.
Valstybė gali prisidėti prie užimtumo, atlyginimų didinimo, infrastruktūros kūrimo. Tačiau tai yra ilgalaikis procesas. Suprantame, kad valstybė per vieną dieną nesukurs visiems darbo vietų.
Paslaugų prieinamumas savivaldybėse labai skiriasi. Viena priemonių situacijai keisti yra praėjusiais metais priimtas Šeimų stiprinimo įstatymas, kuriame reglamentuota, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi patvirtinti bazinį paslaugų paketą, jį kiekviena savivaldybė turės užtikrinti. Kiek žinau, ministerija dabar dirba su tuo paketu, kad kuo greičiau jį suformuluotų ir pateiktų savivaldybėms. Galėsime vertinti, ar savivaldybės užtikrina paslaugų prieinamumą. Tačiau tai labai priklauso nuo finansinių kiekvienos savivaldybės galimybių. Jeigu ji neturi pakankamai pinigų, negalės sukurti paslaugų.
Savivaldybės nusistato prioritetus. Kai kurios siekia susigrąžinti emigrantus ir tai daro gražindamos aplinką, kurdamos infrastruktūrą, renovuodamos mokyklas bei panašiai, bet visiškai nekreipia dėmesio į šeimas, atsidūrusias užribyje. Kai kas gyvena vien rinkimais, tiesia kelius, bet nekreipia dėmesio į ekonominę, socialinę gerovę.

- Dar prieš įsigaliojant pakeitimams, būta daug būgštavimų dėl naujų VTAJT teritorinių skyrių regionuose. Konkrečiai - dėl specialistų trūkumo. Ar pavyko išspręsti šią problemą?

- Būta daug nuogąstavimų, ar rasime motyvuotų ir profesionalių žmonių. Kai kvietėme prisidėti prie mūsų komandos, įsitikinome, kad nemažai žmonių nori dirbti šioje sistemoje. Nuo liepos priėmėme dirbti apie 100 naujų žmonių, dar daugiau nei 300 vaiko teisių specialistų perėjo dirbti į mūsų sistemą.
Specialistų krūvis priklauso ir nuo darbo organizavimo. Neturėtų būti, kad vienas turi mažiau darbo, o kitas dirba už du. Tai - užduotis mums. Apskričių ir miestų skyrių vedėjai teikia pasiūlymus, kaip optimizuoti veiklą, sureguliuoti krūvius.

Informacija parengta pagal leidinio „Lietuvos žinios“ informaciją.

Aktuali informacija artėjant mokslo metų pradžiai: kas priklauso tėvams ir vaikams

Pirmąją mokslo metų dieną tėvai, auginantys vaikus iki 14 metų, turi galimybę prašyti ne mažiau nei pusės laisvos darbo dienos ir kartu dalyvauti mokyklose rengiamose šventėse. Tokią teisę Darbo kodeksas garantuoja visiems tėvams, kurių vaikai mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas ir kurie neturi teisės į mamadienius ir tėvadienius.

Laisvas laikas pirmąją mokslo metų dieną yra apmokamas darbuotojui mokant vidutinį jo darbo užmokestį. Vaikui sulaukus 14 metų, ši lengvata tėvams nebegalioja.

Jeigu vaiko tėvai turi teisę į mamadienius ir tėvadienius, tuomet pirmąją mokslo metų dieną reiktų išnaudoti šias papildomas poilsio dienas, kurių metu darbuotojui taip pat mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

Kam priklauso mamadieniai ir tėvadieniai

1 mamadienis ir 1 tėvadienis per mėnesį priklauso tėvams, auginantiems 2 vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų.

2 mamadieniai ir 2 tėvadieniai per mėnesį priklauso tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau.

Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.

Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis nei 8 valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

Kai vaikai sulaukia 12 metų, teisė į papildomą poilsio laiką per mėnesį nebegalioja.

Socialinė parama mokiniams

Mokiniams iš nepasiturinčių šeimų skiriama dvejopa parama – 57 eurai vienkartinė išmoka mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas visus mokslo metus.

Šią paramą gali gauti mokiniai, kurių šeimose vidutinės pajamos vienam nariui per mėnesį neviršija 183 eurų. Bet labai svarbu žinoti, kad kai vertinama teisė gauti paramą mokiniams į šeimos pajamas įskaičiuojamos ne visos gaunamos lėšos: pavyzdžiui, neįskaičiuojami vaiko pinigai ir dalis darbo užmokesčio.

Šeimoje, kurioje yra 1-2 vaikai, į pajamas neįskaičiuojama 20 proc. į rankas gaunamo darbo užmokesčio, šeimoje 3 ir daugiau vaikų – 25 proc. darbo užmokesčio. Kai viena mama ar vienas tėvas augina 1-2 vaikus, tuomet į šeimos pajamas neįskaičiuojama 30 proc. darbo užmokesčio, o jei vienas iš tėvų augina 3 ir daugiau vaikų – į šeimos pajamas neįskaitoma 35 proc. atlyginimo gaunamo į rankas.

Norėdami gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti, tėvai iki spalio 5 d. turi kreiptis į savivaldybę, o dėl nemokamo maitinimo prašymus savivaldybei galima teikti visus mokslo metus.

Planuojama, kad naujais mokslo metais socialinę paramą mokiniams gaus apie 65 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais socialinę paramą mokiniams gavo apie 52,6 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.

Išmoka mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas skiriami priešmokyklinukams ir mokyklinukams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Sauliaus Žiūros nuotrauka

Susitarta dėl vaiko teisių apsaugos specialistų, Vilniaus miesto savivaldybės ir medikų bendradarbiavimo

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybėje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus klinikinės ligoninės bei Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties. Bendradarbiavimo susitarimu siekiama sklandžiai suteikti pagalbą vaikui, kuris buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos bet kuriuos paros metu.

„Vaiko teisių apsaugos sistemai tapus centralizuota, savivaldybės išlieka svarbiausiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos partneriu, taip pat mums labai svarbus bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros įstaigomis. Džiaugiamės, kad įtvirtindami bendradarbiavimo principus kartu įtvirtiname ir bendrą siekį – padėti vaikams“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos  direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Jan Maciejevski.

Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos atveju pirmiausia ieškoma galimybės vaiką apgyvendinti pas jo giminaičius ar kitus emociniais ryšiais su vaiku susijusius asmenis (pavyzdžiui, krikštatėvius), jei jie geba ir gali tinkamai juo pasirūpinti, arba budinčius globotojus – specialiai tam paruošus asmenis, galinčius bet kuriuo metu priimti vaiką ir suteikti jam reikiamą dėmesį ir rūpestį. Nesant tokiai galimybei – globos centre, šeimynoje, krizių centre ar vaikų globos institucijoje. Esant poreikiui, vaikui suteikiama medicinos pagalba, ištiriama ir stebima jo sveikatos būklė.

Pasirašydami bendradarbiavimo sutartį įstaigų vadovai įtvirtino principus ir procesus, kaip šios procedūros atliekamos, kaip vyks bendradarbiavimas, kas ir už ką atsakingi. Tai padės užtikrinti operatyvumą, įneš į procedūras papildomo aiškumo.

Sutartyje apibrėžta, kad esant poreikiui ir vaiką atvežus į ligoninę, budintis gydytojas apžiūri ir įvertina vaiko sveikatos būklę, jeigu reikia, nukreipia jį į stacionaro skyrių stebėti, ištirti ir gydyti. Priėmus sprendimą jo nehospitalizuoti, Tarnybos atstovui pateikia išrašą su nurodyta diagnoze ir rekomendacijomis gydymui, kurį Tarnybos atstovas perduoda socialinių paslaugų įstaigai. Papildomai pateikia informaciją esant galimo smurto požymiams, pastebėtiems apžiūrint vaiką,  vaiko apsinuodijimui alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, vaiko savęs žalojimo atvejui. Tai padės laiku suteikti vaikui pagalbą.

„Nepriklausomai nuo to, kad vaikų teisių reforma įgyvendinama visoje Lietuvoje, Vilnius buvo pirmasis miestas, ėmęsis pertvarkos, ir yra lyderis, kuriam vaikai, jų saugumas, švietimas, edukacija, jų teisės buvo ir išlieka prioritetine sritimi. Dabar Vilnius pirmasis susitaręs dėl bendradarbiavimo –  telkiame organizacijas ir įstaigas, ieškome galimybių, kaip užtikrinti, kad Vilniaus miesto vaikų teisės, būtų įgyvendinamos 100 procentų“, – sako savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą be kitų naujovių teisinė vaiko teisių apsauga atskirta nuo savivaldos funkcijų – socialinės vaiko apsaugos. Tai reiškia, kad teisinė vaiko teisių apsauga centralizuota ir priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga – švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais ir negali vienos susidoroti su iššūkiais – išlieka savivaldybių funkcija.

Budinčioji globėja: „Grįžtamasis ryšys iš vaikų – nepakartojamas“

Tauragės rajone yra dvi moterys, kurios prireikus, o tai gali būti bet kuriuo paros metu, į savo namus turėtų priimti iš nesaugios jiems aplinkos vaiko teisių apsaugos specialistų paimtus vaikus. Viena jų – Jūratė Latožienė, adakaviškė, buvusi Adakavo pagrindinės mokyklos logopedė. Šiuo metu budinčiosios globėjos namuose – dvimetis. Moteris dalinasi patirtimi, kurią sukaupė priimdama į savo šeimą iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus.

„Tapti budinčiąja globėja man pasiūlė seniūnijos socialinė darbuotoja. Tuo metu ji buvo atsakinga surasti tuo galinčius apsiimti žmones. Ji man sako: „tu – labai tinki šiam darbui. Jei jau esi dirbusi su negalią turinčiais vaikais, tikrai turėsi kantrybės ir su šiais“, – socialinės darbuotojos padrąsinimą mena Jūratė.

Labiausiai Jūratę jaudina pas ją vos mėnesį gyvenusios paauglės likimas. Mergina – maištingos sielos. Kartais susierzindavo, jei kas nors vykdavo ne taip, kaip nori ji. „Pamenu, kaip ji nustebdavo tomis akimirkomis, kai jai ką nors atlikus, pagirdavau. Kartą ji niekieno neraginama susitvarkė kambarį. Kitą kartą mano dukrai supynė plaukus. Pamenu jos žodžius: „paprastai visi tik sako, kokia aš bloga, nepaklusni, o jūs mane giriate“, – pasakodama Jūratė surimtėja.

Kodėl taip pasikeitė iki šiol šypsena švietęs jos veidas. „Labai noriu, kad jai (paauglei) viskas gerai susiklostytų gyvenime. Jai – sunku. Mama serga depresija. Noriu, kad, jei skaitys šį straipsnį, suprastų, kad ji man svarbi. Ji – ypatinga ir jai viskas bus gerai“, – sako laikinoji globėja.

Anot Jūratės, budinčio globėjo pareigos jai teikia prasmę. Moteris džiaugiasi, jog jos dukros (vienai šešeri, kitai – septyniolika) turi galimybę pamatyti ir kitokią jų amžiaus vaikų gyvenimo pusę.

„Jos mato, jog mūsų globojami vaikai kur kas labiau džiaugiasi dalykais, kurie joms – įprasti. Grįžtamasis ryšys iš vaikų – nepakartojamas. Taip pat gera jausti, jog kažkuo prisidedi prie tų vaikų gerovės. Stengiuosi, kad būdami pas mane jie kuo daugiau visko išmoktų, taptų dar labiau savarankiški, pamatytų, kokia turi būti šeima. Vaikai, atėję iš sudėtingų šeimų yra mieli. Mano globoti vaikai mėgdavo dalintis emocijomis, kalbėdavo, kas juos džiugina, kas liūdina. Minėtoji paauglė – labai miela, švelni mergina. Neseniai sulaukiau jos žinutės, kurioje ji teigė manęs neįvertinusi. Tai labai jautru“, – dėstė Jūratė.

Visą Margaritos Rimkutės straipsnį „Tauragės žiniose“ kviečiame skaityti: http://www.taurageszinios.lt/naujienos/aktualijos/2018/08/budincioji-globeja-jurate-griztamasis-rysys-is-vaiku–nepakartojamas

Primename, kad budintis globotojas – tai laikinasis vaiko globėjas, kuris vaiką globoja savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.

Šių žmonių veikla be galo svarbi ir prasminga – paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos šeimoje, geriausia, kad jis patektų į šeimą, galinčią suteikti jam rūpestį ir šilumą, taip patiriant kuo mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu į ją grįžti. Tai gali būti vaiko giminaičiai, jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai). Didelė paspirtis – budintys globotojai, kurie nors ir nėra susiję su vaiku emociniais ryšiais, yra paruošti, perėję specialius mokymus, ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą.

Norintys tapti budinčiais globotojais, kviečiami kreiptis į savo gyvenamosios teritorijos savivaldybę.

Vaikų saugumas kelyje

Visiems eismo dalyviams primenama, kad besibaigiant kalendorinei vasarai į miestus suplaukia daugiau jaunimo – būsimų studentų, moksleivių, kitų ugdymo įstaigų auklėtinių, ir atkreipiamas dėmesys, kad į važiuojamąją kelio dalį bet kuriuo metu gali įbėgti, įriedėti ar įvažiuoti vaikas.

Vaikų, dalyvaujančių eisme, saugumas daugiausia priklauso nuo suaugusiųjų atsakingo požiūrio į eismo kultūrą ir vaikų saugumo priemonių užtikrinimą. Suaugusieji, leisdami nepilnamečiams dalyvauti eisme važiuojant paspirtukais, dviračiais, mopedais ir pan., privalo užtikrinti, kad vaikai naudotų tinkamas saugos priemones: užsisegtų saugos šalmą, vilkėtų ryškių spalvų drabužius, segėtų šviesą atspindinčius elementus.

Prieš leidžiant nepilnamečiui išriedėti į kelią, prašoma įsitikinti, kad transporto priemonė yra tvarkinga, saugi ir atitinka nustatytus reikalavimus. Primenama, kad variklį ir du ratus turintys paspirtukai (taip pat riedžiai) priskiriami motorinio dviračio kategorijai, tokių transporto priemonių vairuotojai turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų, t. y. reikalavimų dviračių vairuotojams. Atkreipiamas dėmesys, kad važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu privalomi abu reikalavimai. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.

Vairuotojų prašoma laikytis saugaus važiavimo greičio, artėjant prie pėsčiųjų perėjų, taip pat gyvenamosiose zonose, daugiabučių namų kiemuose, sumažinti važiavimo greitį. Mopedus (taip pat vadinamuosius elektrinius paspirtukus, t. y. transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 25 km/val., o didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW), gali vairuoti tik vairuotojo pažymėjimą turintys asmenys, šios transporto priemonės turi būti įregistruotos, nustatyta tvarka apdraustos ir techniškai tvarkingos.

Tėvai, seneliai, kiti artimieji turėtų įsitikinti, kad vaikai saugiai elgiasi kelyje. Dėl to raginama kartu su savo atžalomis aptarti (pasikartoti) saugaus elgesio kelyje pagrindus, priminti jiems svarbiausius Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neleisti nepilnamečiams, neturintiems atitinkamo amžiaus, vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų, ar net automobilių).

Siekiant apsaugoti jaunuosius eismo dalyvius nuo nelaimių, kviečiama rodyti tik gerą pavyzdį (ėjimas per važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui; stebėti eismo aplinką ir klausytis; einant neužsiimti pašaline veikla, pavyzdžiui, kalbėti mobiliuoju telefonu ar net rašyti žinutes), skatinti nepilnamečius elgtis apgalvotai ir atsakingai.

Savo atsakingu ir drausmingu elgesiu prisidėti prie saugumo keliuose puoselėjimo galime kiekvienas.

Visą „Jonavos žinių“ straipsnį kviečiame skaityti: https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/vaiku-saugumas-keliuose---kiekvieno-eismo-dalyvio-rupestis/

Kaip padėti vaikui pasiruošti naujiems mokslo metams?

Artėjantys mokslo metai kelia nerimą tiek daugeliui vaikų, tiek jų tėvams. Tad labai svarbu tinkamas psichologinis nusiteikimas. Vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė Lina Maročkienė atsako į svarbiausius klausimus, kaip tėvai galėtų padėti vaikui pasiruošti mokyklai. 

Kodėl svarbu pasiruošti mokyklai?

Daugelio mūsų gyvenime vykstančių dalykų sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Nuo to, kaip vaikas bus pasiruošęs psichologiškai, kiek turės žinių, daug priklausys ir jo tolesni mokymosi rezultatai. Psichologiškai paruoštas vaikas turės daugiau pasitikėjimo savimi, sugebės geriau kontroliuoti savo elgesį ir tikėtina, jog daug labiau norės eiti į mokyklą ir mokytis.

Kaip tėveliai turėtų ruošti vaiką mokyklai?

Visi žino, kad mokyklinukui reikia nupirkti ne tik kuprinę. Tačiau labai svarbu ir tai padaryti laiku. Tam, kad vaikas jaustųsi gerai artėjant mokslo metų pradžiai, mokyklos reikmenis kartu su juo reikėtų pirkti ne paskutinėmis vasaros dienomis. Būsimiems pirmokams, o ir vyresniems reikia laiko pabūti su naujais daiktais, juos pačiupinėti, pasidžiaugti, „parepetuoti“ mokyklą. Taip vaikui kyla įvairiausių klausimų, įsivaizdavimų susijusių su būsima mokykla, formuojasi tinkamas nusiteikimas.

Labai svarbu tėvams atsakyti į vaiko klausimus, kalbėtis su juo, galbūt papasakoti savo mokyklinių metų istorijų, paruošti psichologiškai. Namiškių padrąsinimas ir dėmesys teigiamai veikia vaiko požiūrį į mokyklą ir jo pasiekimus.

Mokykloje reikalingi įvairūs gebėjimai, tokie kaip išlavėjusi kalba, koordinuotas judėjimas, savęs suvokimas ir savigarba, savikontrolė, susivaldymas, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai. Šie gebėjimai turi būti ugdomi ne tik vasarą prieš mokyklą. Kiekvieni vaiko augimo ir vystymosi metai bei visas ugdymo ir auklėjimo procesas yra svarbus vaiką ruošiant mokyklai. Psichologiškai ruošiant vaiką jam būtina sudaryti sąlygas dirbant patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Mokymosi procesui reikia daug pastangų ir valios. Derėtų vaiką skatinti darbą padaryti iki galo, kad padaręs jaustų pasitenkinimą, padėti vaikui „išgyventi“ susidūrus su nesėkme, įtikinant, kad sunkumas yra laikinas dalykas, galbūt papasakoti kokią nors istoriją. Paprastai vaikai mėgsta klausytis įvairių pasakojimų, prašo juos papasakoti dar kartą.

Mokykloje vaikui reikės susitaikyti, jog daugelį dalykų teks daryti prieš savo norą - „pirmiausia pamokos, paskui žaidimai“. Kad šio „norų tramdymo“ jau būtų išmokta, prieš mokyklą reikėtų dažniau tai praktiškai taikyti namuose. Vaikas turi turėti jo amžiui tinkančių pareigų, darbų, kuriuos atlikęs jis gali užsiimti jo mėgstama veikla. Kaip pavyzdys galėtų būti knygos skaitymas, būtinų kasdienos darbų atlikimas, o po to žaidimas kompiuteriu ir t.t.

Vaiką derėtų mokyti pačiam susitvarkyti tualeto reikalus. Tiek dažnas lakstymas į tualetą, tiek visiškas atsisakymas naudotis tualetu mokykloje nėra gerai. Tai glaudžiai susiję su vaiko emocine būsena.

Kaip išmokyti vaiką mokyklai reikalingų įgūdžių?

Mokymuisi reikėtų išnaudoti kasdienio šeimos gyvenimo situacijas. Labai svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai ir būtų smagus. Nereikėtų persistengti skatinant didaktinius pokalbius ir užverčiant vaiką užduotimis – taip jis gali prarasti norą mokytis. Labai griežtų ir kontroliuojančių tėvų vaikai neretai sunkiau sukaupia dėmesį ir priešiškai reaguoja į mokyklą. 

Galėtų pagelbėti trumpa atmintinė tėvams:

• Mokykite vaiką apsirengti, nusirengti, susidėti savo drabužius (šio įgūdžio prireiks po kūno kultūros pamokų).

• Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą ir kruopščiai jį atlikti.

• Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą (pasibaigus vienai pamokai reikės greitai pasiruošti kitai).

• Pratinkite išklausyti kalbantį žmogų (tai padės įsiklausyti į mokytojos aiškinimą ir skelbiamą užduotį).

• Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, kairės pusės apačia, viršus ir pan.). Taip bus lengviau orientuotis sąsiuvinyje ir vadovėlyje.

• Kelionių, išvykų metu stebėkite įvairius užrašus, tarkite raides, skiemenis, žodžius, dainuokite.

• Skaičiuokite (kiek vaikas mato medžių, namų, mašinų….), lyginkite ko yra daugiau, ko mažiau.

• Pratinkite skirti kairę ir dešinę puses (vaikai dažnai painioja rankas, nežino į kurią pusę suktis).

• Klausinėkite vaiko „kodėl?“, tegul jis atsako „todėl, kad…“. Prašykite atsakyti pilnais sakiniais (tai padės rašant rašto darbus).

• Mokykite naudotis žirklėmis.

• Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą figūrą galima iškirpti ir lapo krašte, ne tik viduryje.

• Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais. Mokykite deklamuoti eilėraščius išraiškingai, aiškiai, neskubant.

• Leiskite vaikui pasidžiaugti naująja kuprine, rašymo priemonėmis, kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegu vaikas mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės. Taip rugsėjo mėnesį vaikas daugiau dėmesio galės skirti kitiems dalykams.

• Įpratinkite vaiką saugiau elgtis gatvėje, parodykite saugiausią kelią į mokyklą.

• Nepamirškite fizinės veiklos, judėjimas padeda atpalaiduoti kūną po įtemptos veiklos.

Ar reikia iš anksto moksleivius pratinti ruoštis mokyklos rutinai, anksčiau ryte keltis, visada laiku eiti miegoti?

Likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pradžios reikėtų vaiką pratinti prie būsimos dienotvarkės. Pirmiausiai derėtų sureguliuoti svarbiausius fiziologinius poreikius: miegą, mitybą, vaiko saugumą. Miego, mitybos laiką reikėtų kuo labiau priartinti prie būsimos mokslo metų dienotvarkės. Taip vaikui bus lengviau adaptuotis mokykloje, vaikas bus linksmesnis, norės eiti į mokyklą. Gera, aiški dienotvarkė visada padeda sutvarkyti iškilusias nedideles elgesio ir emocines problemas.

Ar pasiruošimas mokyklai reikalingas tik būsimiems pirmokams?

Po ilgų vasaros atostogų mokyklinę veiklą prisiminti reikia ir vyresniems, jiems galioja tie patys, anksčiau išvardinti patarimai. Tik šiuo atveju patarčiau daugiau su vaiku kalbėtis apie jų draugus, vaiko vietą draugų tarpe, konkurenciją, susidūrimą su agresija, savitvardos įgūdžius kolektyve, pripažinimą. Per didelis susirūpinimas tik mokslo pasiekimais, vaikui kelia didelę įtampą. Ją nuima mėgiama veikla, mokslo draugų ratas. Gerai nusiteikę vaikai geriau mokosi, domisi įvairiais dalykais.

Kaip nuspręsti, ar vaikas pasirengęs mokyklai? Kaip įvertinti jo kompetencijas, nuostatas, savarankiškumo įgūdžius?

Pradinio ugdymo pirmą klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Pradinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, jei vaikas tokiam ugdymui subrendęs. Amžius yra svarbus, bet ne vienintelis subrendimo mokyklai veiksnys. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau skirtingų vaikų raidos tempai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai septynmetis jau moka paklusti kitam suaugusiam asmeniui, kai šalia nėra tėvų ir mokėti elgtis didesnėje vaikų grupėje. Vaikas turi būti pajėgus suvokti, kad jo reakcijos sukelia kitų reakcijas. 

Svarbiausi požymiai, rodantys vaiko brandumą mokyklai:

• Socialinė-emocinė brandamokėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti su kitais žmonėmis (vaikais ir suaugusiais), laikytis taisyklių. Vaikas turėtų mokėti pasakyti svarbiausią asmeninę informaciją (vardą, pavardę, adresą), žinoti šeimos sudėtį, ką dirba jo tėvai. Jis turi būti tiek savarankiškas, kad galėtų pats apsitarnauti (nueiti į tualetą, persirengti, pavalgyti). Taip pat – būti pajėgus atsiskirti nuo tėvų keletui valandų ir saugiai jaustis kitų žmonių draugijoje. Vaikas turi gerai save vertinti. Pasitikintys savimi vaikai nori imtis naujos veiklos, nes tiki, kad jiems pavyks, ne taip jautriai reaguoja į nesėkmes, nepasisekus iš pirmo karto, vėl mėgina. Vaikas turi pajėgti susikaupti ir išklausyti nurodymus bei atlikti užduotį iki galo. Socialiai ir emociškai brandus savo amžiui vaikas gali susivaldyti, kai yra piktas, nepatenkintas ar patyręs nesėkmę – jis žino, kad nepriimtina muštis, rėkti, gadinti daiktus. Jis neverkia vos tik kas nutinka ir nėra pernelyg drovus. Toks vaikas moka prisitaikyti prie kitų, palaukti savo eilės. Jis domisi aplinkiniais, supranta kitų jausmus ir moka į juos reaguoti, pripažįsta kitų žmonių teises.

• Intelektinė branda: reikalingų mokymuisi pažintinių gebėjimų išlavėjimas, bendros žinios. Vaikas žino nemažai įvairių žodžių, gali papasakoti savo įspūdžius, kuria istorijas. Aiškiai taria daugumą kalbos garsų. Jam suprantama skaičių sąvoka, tokios daiktų savybės kaip dydis, svoris, spalva. Vaikas įsimena dainelių žodžius, eilėraščius. Samprotauja, daro išvadas, pastebi daiktų panašumus ir skirtumus, gali klasifikuoti juos pagal formą, spalvą, dydį, moka pasakyti formų ir spalvų pavadinimus. Skiria garsus, atpažįsta raides, gali kai kurias jų, bent jau savo vardo, parašyti.

• Nuostata tapti mokiniu: vaikas nori mokytis, suvokia save kaip būsimą mokinį, aktyviai domisi pasauliu, smalsauja, klausinėja, mėgsta vartyti knygas, prašo paskaityti, domisi raidėmis.

• Vaiko sveikata ir fizinis pajėgumas: turi būti pakankamai išlavėję vaiko judesiai, gera pirštų-riešo motorika bei akių-rankų koordinacija. Vaikas turėtų gerai kopijuoti linijas, figūras, spalvindamas laikytis kontūrų, taisyklingai laikyti pieštuką.

Daugiau informacijos ieškokite čia:

https://www.tavovaikas.lt/lt/vystymasis/g-49909-issamus-gydytojos-patarimai-kaip-padeti-vaikui-pasiruosti-naujiems-mokslo-metams

 

 

 
 
 

 

Delegacija iš Latvijos supažindinta su psichologinės paramos galimybėmis Lietuvoje

Delegacija iš Latvijos taip pat susipažino su nevyriausybinės organizacijos „Paramos vaikams centro“ bei jame veikiančios „Tėvų linijos“ veikla bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikiančia „Pagalbos vaikams linija“.

Paramos vaikams centro „Big Brothers Big Sisters“ programos koordinatorė, psichologė Vaida Gabė svečiams iš Latvijos papasakojo apie „Paramos vaikams centro“ veiklą, pristatė „Tėvų liniją“, atskleidė, su kokiais iššūkiais tenka susidurti kasdieniame darbe.

Pasak V. Gabės, organizacijos misija iki šiol yra užtikrinti vaikų psichinę gerovę, teikiant profesionalią efektyvią kompleksinę pagalbą vaikams ir šeimoms.

„Mes padedame auginti laimingus ir saugius vaikus. Mūsų organizacija teikia psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą prievartą patyrusiems vaikams ir šeimoms, veda konsultacijas ir mokymus vaikus ar paauglius auginantiems tėvams ir globėjams, įgyvendina savanorių programą „Big Brothers Big Sisters“ vaikams, kuriems reikia pagalbos ir palaikymo įveikiant psichologinius sunkumus, teikia psichologines konsultacijas ir psichoterapijos paslaugas vaikams ir suaugusiems, veda mokymus ir konsultacijas su vaikais dirbantiems psichologams, socialiniams darbuotojams, psichiatrams, pedagogams, teisininkams, vaiko teisių apsaugos specialistams, gydytojams,“ - vardijo V. Gabė.

V. Gabė delegacijai iš Latvijos pristatė „Tėvų linijos“ veiklą: „Praėjusiais metais centre įkurta „Tėvų linija“ - nemokama psichologų pagalba telefonu vaikų auklėjimo klausimais. Centrui įsijungus į projektą „Kompleksinių paslaugų teikimas šeimai Vilniaus mieste“, jame teikiamos individualios, šeimos ir grupinės konsultacijos, mediacijos paslaugos, organizuojami tėvystės įgūdžių ugdymo, saugumo vaikams ir kiti mokymai.“

V. Gabė pabrėžė, jog visi „Tėvų linijos“ konsultantai yra profesionalai: „Visi mūsų darbuotojai yra profesionalūs psichologai. Jie teikia pagalbą įvairiais atvejais, atsižvelgdami į skambinančiųjų poreikius. Dažniausiai skambina tėvai, susiduriantys su problemomis auginant paauglius. Tai pat nemaža dalis tėvų kreipiasi dėl sunkumų, iškylančių auginant 2-4 metų amžiaus vaikus. Skambina ne tik mamos, bet ir tėčiai, močiutės, seneliai ir dėdės. Visiems skambinantiesiems stengiamės padėti, o jeigu matome, jog reikia didesnės, kompleksinės pagalbos, nukreipiame skambinančiuosius į kitus specialistus.“

„Pagalbos vaikams linijos“ veiklą pristatė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus specialistė Anastasija Kurganova, skyriaus vedėja Evelina Firaitė padėjo atsakyti į svečiams iš Latvijos kilusius klausimus pristatymo metu.

A. Kurganova prisiminė „Pagalbos vaikams linijos“ istoriją. „2009 m. rugsėjo 14-tą d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje nemokamu telefono numeriu 116 111 pagalbą vaikams telefonu teikti pradėjo „Pagalbos vaikams linija“. Nuo 2011 metų vasario 14-tos d. pradėjome bendradarbiauti su nevyriausybine organizacija „Vaikų linija“, kurios konsultantai, pirmieji priima skambučius ir prireikus kitų institucijų ir organizacijų specialistų pagalbos, skambinančiuosius, jiems sutikus, sujungia su „Pagalbos vaikams linija“ tolimesniam pagalbos organizavimui,“ - sakė A. Kurganova.

„Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai pasiruošę padėti vaikams, kurie patiria smurtą mokykloje ar namuose, kurių tėvai ar globėjai jais nesirūpina, taip pat tiems vaikams bei suaugusiems, kurie žino ir nori pranešti apie kitus skriaudžiamus vaikus. „Pagalbos vaikams linijos“ tikslas - stiprinti vaiko teisių apsaugą Lietuvoje ir didinti informacijos apie socialines paslaugas sklaidą bei prieinamumą. „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantų teikiama pagalba yra konfidenciali ir skambinančiajam pageidaujant gali būti anoniminė, t. y. skambinančiajam nebūtina prisistatyti,“ - teigė A. Kurganova.

„Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. Iki šių metų rugpjūčio 1 d. „Pagalbos vaikams linija“ atsakė į 76 300 vaikų ir suaugusiųjų skambučių, taip pat į daugiau nei 950 vaikų ir suaugusiųjų laiškų,“ - tokios pagalbos svarbą ir aktyvų naudojimąsi ja pabrėžė specialistė.

„Pagalbos vaikams linija“ bendradarbiaudama teritoriniais Tarnybos skyriais ir kitomis įstaigomis gina vaikų teises. „Esant galimiems vaiko teisių pažeidimams su skambinančiojo sutikimu, neminint kas pranešė apie situaciją, raštu kreipiamasi į Tarnybos Vaiko teisių apsaugos skyrius savivaldybėse, mokyklų administracijas, savivaldybių administracijų Švietimo skyrius, policiją ir kt., prašant atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją bei imtis priemonių, rekomenduojant galimus problemų sprendimo būdus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, gavę pranešimą, aiškinasi nurodytas aplinkybes, tarpininkauja ir padeda šeimai priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius vaiko interesus ar imasi kitų, teisės aktuose numatytų priemonių vaiko teisėms ir geriausiems interesams užtikrinti,“ - svečiams iš Latvijos sakė E. Firaitė.

 

Kuo skiriasi „vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos“ nuo „vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą“?

Vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos dar nereiškia, kad vaikas paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. Iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas nenustačius pavojaus jam, yra perduodamas tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą. Tik tais atvejais, kai kyla grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei ir nustatomas antrasis grėsmės vaikui lygis, vaikas yra paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą. 

Vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos

Vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos -  tai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vykdoma laikina vaiko teisių apsaugos priemonė vaiko saugumui užtikrinti, kai kyla grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, iki bus nustatytas grėsmės vaikui lygis.

Vaikas gali būti paimamas iš jam nesaugios aplinkos, tačiau tai dar nereiškia, kad vaikas yra ar bus paimtas iš atstovų pagal įstatymą.

Vaikas gali būti paimtas iš jam nesaugios aplinkos, kai: kyla pavojus vaiko ir (ar) specialisto gyvybei ir (ar) sveikatai; vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to kyla grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Vaiką paėmus iš jam nesaugios aplinkos vaiko teisių apsaugos specialistai per dvi darbo dienas įvertina grėsmės vaikui lygį. Specialistai, paėmę vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir nenustatę grėsmės vaikui lygio arba nustatę pirmąjį grėsmės vaikui lygį perduoda vaiką jo atstovams.

 Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, nustatę, kad vaikas negali būti perduotas jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad nustatytas pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, nustato antrąjį grėsmės vaikui lygį ir imasi atitinkamų veiksmų, nustatytų teisės aktuose.

Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą

Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą - tai Tarnybos priemonė nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį.

Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas įvertinus socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais ir jų santykiais su vaiku bei nustačius, kad jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei, arba nustačius, kad vaiko atstovai nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei.

Tarnybos teritorinis skyrius, nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį imasi įstatymuose nustatytų veiksmų: užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą; inicijuoja atvejo vadybos procesą ir teikia prašymą dėl mobiliosios komandos sudarymo; ne vėliau kaip per tris darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Teismui išdavus leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, Tarnybos specialistai per tris darbo dienas nuo leidimo išdavimo teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją).

 

X