Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos administracija ir teritoriniai skyriai dėl paskelbtos ekstremalios situacijos klientus aptarnauja tik telefonu arba el. paštu. Kontaktus rasite čia.

Due to the declared emergency situation, the administration and territorial divisions of the State Child Rights Protection and Adoption Service serve clients only by phone or e-mail. Contacts can be found here.

Naujienos

Ugdymo procesas karantino metu: išauga elektroninių patyčių rizika

Vaikai gali pačiais įvairiausiais būdais vieni iš kitų tyčiotis, įžeidinėti, skaudinti vienas kitą. Pagal tai, kokia agresija yra naudojama vaikui įskaudinti, yra išskiriamos kelios patyčių formos. Be žodinių, fizinių ir gestų patyčių, dar yra ir elektroninės patyčios. Ugdymosi procesui visoje šalyje keliantis į virtualią erdvę elektroninių patyčių rizika padidėja. Labai svarbu laiku tai atpažinti ir suteikti vaikui reikiamą pagalbą.

„Lietuvoje paskelbto karantino laikotarpiu, kai tėvai leidžia laiką su vaikais namuose, galima lengviau pastebėti ir atpažinti, ar vaikas nepatiria elektroninių patyčių. Svarbu, kad tėvai pastebėtų, ar vaikui kyla nemalonūs jausmai, vyrauja nuotaikų kaita padirbus kompiuteriu. Dažnai vaikas gali vengti kalbėti apie tai, ką veikia internete ir su kuo bendrauja. Tėvai nuolat turėtų su vaikais kalbėtis apie atsakingą asmeninės informacijos pasidalinimą internete“, – kalbėjo Indrė Kryžiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti vedėjos funkcijas.

Mobiliųjų įrenginių pagalba vykstančios patyčios socialiniuose tinkluose ir kitose vietose internete vadinamos elektroninėmis patyčiomis. Tai yra agresyvus ir tyčinis elgesys, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą vaiką. Elektroninės patyčios apima tokius veiksmus kaip įžeidinėjimą ir šmeižimą virtualioje erdvėje, nemalonių žinučių ar elektroninių laiškų rašinėjimą, vaiko asmeninio gyvenimo detalių viešinimą, apsimetimą kitu asmeniu ir kenkimą jo reputacijai, nepriėmimą į draugų grupę pokalbių kambariuose, persekiojimą, kai grasinama kaip nors pakenkti, įvairių su vaiku susijusių situacijų filmavimą bei platinimą internete ir pan.

Pasak I. Kryžiūtės, šiais laikais turime dideles technologines galimybes, kurių dėka galime laisvai bendrauti neišėjus iš namų, tačiau tuo pačiu tai yra terpė, kurioje reikia elgtis atsakingai su savo asmenine informacija. Viešai apie save publikuojama informacija gali būti panaudota patyčioms elektroninėje erdvėje, kurioje informacija labai greitai pasiekia daug žmonių.

„Elektroninės patyčios yra įsiveržimas į privatų gyvenimą, kuris vyksta visą parą. Tėvai turėtų paaiškinti vaikams, jiems suprantama kalba, naudojant vaikui ir jo gyvenimo būdui artimus pavyzdžius, kaip atpažinti elektronines patyčias. Būtina nepamiršti, jog jų vaikas gali ne tik tapti patyčių auka, bet ir pats imti tyčiotis iš kitų vaikų, todėl ugdant vaiko bendravimo elektroninėje erdvėje įpročius reikia nuolat mokyti vaiką, kad socialiniuose tinkluose būtina vadovautis mandagaus, pagarbaus bendravimo normomis“, – sakė I. Kryžiūtė. 

Vaikas, kenčiantis nuo elektroninių patyčių, paprastai jaučiasi bejėgis, nes nežino, kur kreiptis pagalbos. Kai vaikas skriaudžiamas mokykloje ar kieme, jis supranta, kad gali tikėtis pagalbos iš auklėtojos ar tėvų. Tuo tarpu, kai patiria patyčias virtualioje erdvėje, vaikas neretai numoja ranka nenorėdamas įtraukti tėvų ir manydamas, kad jo nesupras. Tačiau suaugusiųjų žmonių parama patyčių situacijose itin svarbi.

Tėvams įtariant, kad jų vaikas patiria internetines patyčias, svarbu sugebėti vaiką prakalbinti. Jeigu vaikas pasipasakoja, tai jau didelis pasiekimas. Tada kartu su vaiku galima ieškoti problemos sprendimo būdų. Neskubėkite nieko kaltinti, išsiaiškinkite situaciją, išklausykite vaiką. Net jeigu atrodo, kad būtent dėl vaiko neatsargaus elgesio virtualioje erdvėje patyčios ir prasidėjo, pasistenkite bendrauti nekritikuodami. Vaikui svarbu jaustis išgirstam ir suprastam.

Kaip pasakojo I. Kryžiūtė, tėvams taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jeigu vaikas pradeda agresyviai elgtis realiame gyvenime laiką praleidus prie kompiuterio. Vaikas gali naudoti skirtingus prisijungimo vardus, pamatęs vieną iš tėvų slėpti, ką veikia internete. Tokio elgesio požymiai gali sukelti įtarimų, kad vaikas internetinėje erdvėje tyčiojasi iš kitų.

Svarbu paminėti, kad, jeigu vaikas ir neįsitraukia į patyčias, jis gali būti jų stebėtojas, pavyzdžiui, žiūrėti nufilmuotas smurtines scenas, skaityti žeminančius komentarus internete. Pastebėjus požymius apie pasikeitusį vaiko elgesį, tėvams svarbu sureaguoti, aiškintis priežastis. Patariama kalbėtis su vaikais apie tai, kad patyčios nėra tinkamas elgesys ir kad apie tokius veiksmus svarbu pranešti suaugusiesiems.

Dėl pastebėtų ar vaiko patiriamų patyčių internete karantino metu informuokite ugdymo įstaigos socialinę pedagogę. Dėl vaikų savijautos ir elgesio (nerimo, baimių, streso) kreipkitės į ugdymo įstaigos psichologę arba į „Tėvų liniją“  www.tevulinija.lt. Paramos vaikams centro psichologai teikia nemokamas ir anonimines konsultacijas telefonu darbo dienomis 11.00 - 13.00 val. ir 17.00 - 21.00 val., tel. 8 800 90012.

Vaikai dėl pastebėtų ar patiriamų patyčių gali kreiptis į ugdymo įstaigos socialinę pedagogę. Jeigu vaikui neramu ir nori pasikalbėti, gali kreiptis į ugdymo įstaigos psichologę, klasės vadovę arba skambinti nemokamu telefono numeriu 116111 bei prisiregistravus svetainėje www.vaikulinija.lt, parašyti laišką.

 

X